Byla 2A-180-480/2016
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9737-775/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Restauracija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 9 323,77 Eur skolą, 1 768,70 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014-05-15 nutartimi UAB „Restauracija“ iškelta bankroto byla. Administratorius, peržiūrėjęs jam perduotus dokumentus, nustatė, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi su ieškove pagal 2014-04-01 šalių pasirašytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė atsakovei nuomos teise perdavė naudotis 671,12 kv. m patalpas, esančias ( - ). Pagal sutartį atsakovei buvo išrašytos sąskaitos faktūros (laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki 2015-05-29), kurių atsakovė neapmokėjo, bendra įsiskolinimo suma siekia 32 193,12 Lt (9 323,77 Eur). 2014-10-30 šalys susitarė papildyti nuomos sutartį 4.6 p. ir numatyti, kad laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Bendra delspinigių suma siekia 1 768,70 Eur.

5Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – atsakovė neginčijo įsiskolinimo už patalpų nuomą dydžio, tačiau nesutiko su ieškovės priskaičiuota delspinigių suma. Ieškovė delspinigius apskaičiavo faktiškai už maksimalų įstatymo nustatytą terminą, nesielgė sąžiningai, nes tyčia delsė kreiptis į teismą. Delspinigių suma yra nepagrįstai didelė ir turi būti sumažinta iki 600 Eur, tokia delspinigių suma atitiktų protingumo kriterijus. Atsakovė taip pat prašė priteistą skolos, delspinigių ir advokato išlaidų sumą išdėstyti, kadangi atsakovė patyrė laikinų finansinių sunkumų, tačiau veiklą tebevykdo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ 9 323,77 Eur skolą, 1 768,70 Eur delspinigius, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 092,47 Eur) nuo bylos iškėlimo (2015-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei BUAB „Restauracija“ bei 333 Eur žyminį mokestį ir 5,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus laiku atsiskaityti už patalpų nuomą pagal pateiktas sąskaitas faktūras ir su skolos dydžiu sutinka. Atsakovė šioje byloje ginčija delspinigių dydį, prašo bendrą delspinigių sumą sumažinti iki 600 Eur. Sudarius negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šalys nebuvo numatę delspinigių už vėlavimą atsiskaityti. 2014-10-30 buvo sudarytas šalių susitarimas ir 2014-03-01 sutartis papildyta 4.6 p., kuris numato, kad laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taip pat nurodyta, jog delspinigių dydis aptartas individualiai ir atitinka tikrąją šalių valią ir interesus. Teismas sprendė, kad šalys tiek patalpų nuomos sutartį, tiek susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo sudarė laisva valia, sutartis sudaryta tarp dviejų verslininkų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė buvo silpnesnioji sutarties šalis, atsakovė neprivalėjo sudaryti sutarties bei susitarimo, jei jos netenkino nurodytos sąlygos, sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, delspinigių dydis šalių aptartas individualiai. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovė tyčia nesikreipė į teismą siekdama praturtėti dėl priskaičiuotų delspinigių. Atsakovė pati 2014 m. pabaigoje pateikė skolos mokėjimo dalimis grafiką, nurodė, jog einamuosius mokėjimus mokės pastoviai. Ieškovė, tikėdamasi atgauti įsiskolinimą pagal atsakovės nurodytą grafiką bei pasitikėdama atsakovės pažadu mokėti einamuosius mokėjimus, laukė keletą mėnesių, tačiau atsakovei nesilaikant pačios nustatyto grafiko ir toliau neapmokant naujai pateiktų sąskaitų, 2015 m. kovo mėnesį su ieškiniu kreipėsi į teismą. Atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, todėl ieškovė teisėtai skaičiuoja delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, dėl to netesybų dydis paliktas nepakeistas.

8Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nors atsakovė pateikė Vilniaus apygardos teismo 2014-09-18 nutartį, kuria buvo areštuotas UAB „Restauracija“ ir UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ priklausantis 2 264 000 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o šio turto nepakankant – piniginės lėšos, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai apie realiai antstolio surastą ir areštuotą atsakovės turtą, teismas negali nustatyti, ar atsakovei priklausančios piniginės lėšos iš viso buvo areštuotos. Taip pat teismas neturi duomenų apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Pati atsakovė atsiliepime nurodė, jog gali teikti prašymus Kauno apygardos teismui su mokėjimo planais, kad galėtų atsiskaityti su tiekėjais. Tai patvirtina, kad prašymą dėl leidimo apmokėti įsiskolinimą ieškovei už patalpų nuomą atsakovė taip pat gali pateikti teismui. Atsakovė neįrodė, kad visam jos turtui yra pritaikyti suvaržymai. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis, nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų iš karto sumokėti ieškovei priteistos sumos, kurios neginčija.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Atsakovė UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ apeliaciniame skunde (1 t. b. l. 148-154) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą dalyse dėl netesybų sumažinimo, teismo sprendimo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai) priteisimo iš ieškovės ir priimti naują spendimą - atsakovės prašymą dėl netesybų sumažinimo, teismo sprendimo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo tenkinti. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

111. Teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas, teismų praktiką, taip pat nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl prievolės vertės, neatsižvelgė į aplinkybes, jog šalių sutartiniai santykiai nėra pasibaigę. Atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į skolos sumą, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, spręstina, kad sutarties sąlygose numatytas delspinigių dydis sudaro per didelę netesybų sumą ir tai ieškovei leistų nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Toks kreditoriaus elgesys, kai jis žinodamas apie prievolės atsiskaityti termino pradelsimą ilgiau nei 60 dienų nesikreipė į teismą, rodo, jog siekiama gauti naudos iš sutartyje numatytų didelių delspinigių.

122. Teismas nesivadovavo LAT praktika, kuri reglamentuoja, jog tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų, teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio, o teismas nenustatinėjo ir nevertino prašomų priteisti delspinigių dydžio ir patirtų nuostolių.

133. Teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Teismas pasisakė dėl atsakovės argumento, jog ji turi nuolat teikti teismui prašymus su mokėjimo planais dėl leidimo atsiskaityti su tiekėjais, o tai sąlygojo ir įsiskolinimo šioje byloje atsiradimą. Ši išvada bei bendras atsakovės turto vertinimas prieštarauja teismo argumentui, jog teismui nėra žinoma ar piniginės lėšos yra areštuotos. Iš atsakovės pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų akivaizdu, kad atsakovė neturi tokios vertės turto, kiek jo yra areštuota. Teismas nevertino atsakovės pajamų ir nuostolių dydžio, patirtų iki 2015-06-30, debitorių skolų dydžio. Debitoriai vėluoja atsiskaityti su atsakove ilgiau nei 90 dienų 211 090 Eur sumai. Tai iš esmės sąlygoja apyvartinių lėšų trūkumą ir prievolės atsiskaityti su ieškove pažeidimą.

144. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimus bylose dėl sprendimo išdėstymo. Sprendimo įvykdymo išdėstymui reikšmės turi ne tik išvada dėl šalies sunkios turtinės padėties, bet ir sunkios turtinės padėties atsiradimo priežasčių įvertinimas. Atsakovė pateikė teismui informaciją, dokumentus (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskaitomybės dokumentus), nurodė, jog tęsia savo veiklą, o ją sunkina tai, jog vykstant didelės vertės ginčo bylai Kauno apygardos teisme su draudiku, atsakovė nuolat teikia prašymus apygardos teismui su mokėjimo planais tiekėjams, prašydama leisti atsiskaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė iš esmės sąlygojo ir skolos ieškovui už patalpų nuomą atsiradimą.

155. Teismas priteisė iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismas neįvertino teisinių paslaugų apimties bei faktinės aplinkybės, jog byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, ieškovė dėl klaidingų apskaitos dokumentų pateikė pradinį ieškinį, kuriame nurodė neteisingą skolos sumą, įtraukė jau apmokėtas atsakovės sąskaitas ir gavusi atsakovės atsiliepimą, teikė teismui patikslintą ieškinį, o tai sąlygojo ir papildomas išlaidas ieškovės advokato pagalbai apmokėti. Teismas sprendime neatskleidė ieškovės advokato honoraro struktūros.

16Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, atsiliepime į apeliacinį skundą (1 t. b. l. 11-14) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

171. Nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra esminė 2014-10-30 susitarimo sąlyga, dėl kurios didžiąja dalimi ir buvo inicijuotas 2014-10-30 susitarimo pasirašymas. Susitarimas buvo pasirašytas tuo metu, kai BUAB „Restauracija“ buvo iškelta bankroto byla. Susitarimas buvo pasirašytas šalių valia, atsakovė jo neginčija, todėl delspinigių dydis negali prieštarauti protingumo ir teisingumo kriterijams. Nėra pagrindo teigti ir apie ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita. Atsakovė akivaizdžiai nesilaikė mokėjimų grafiko, todėl apeliuodama į delspinigių dydį, kurį pati individualiai aptarė, elgiasi nesąžiningai.

182. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų iš karto sumokėti ieškovei priteistos sumos. Su pateiktu apeliaciniu skundu atsakovė šių aplinkybių taip pat neįrodė ir teismo padarytų išvadų nepaneigė. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė. Atsakovei pažeidus sutartį, teismo sprendimas, kuriuo ieškovei priteistas visas nesumokėtas nuomos mokestis su delspinigiais, bent minimaliai užtikrino ieškovės teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, būtų pažeisti ne tik bendrovės, bet ir jos kreditorių interesai.

193. Apeliantė remiasi aplinkybe, kad jo turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2014- 09-18 nutartimi ir dėl to apeliantė teismui nuolat teikia prašymus su mokėjimo planais tiekėjams, prašydama leisti su jais atsiskaityti galiojant turto areštams; ši aplinkybė iš esmės sąlygojo ir skolos ieškovei už patalpų nuomą atsiradimą. Ieškovės žiniomis, apeliantė šiuose prašymuose neprašo teismo leisti mokėti nuomos mokestį ieškovei, t. y. savo lėšas siekia nukreipti kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Tokia aplinkybė galėtų būti vertinama kaip apeliantės nesąžiningumas ir nesudaranti pagrindo taikyti išimtinį - sprendimo įvykdymo išdėstymo - institutą.

204. Ieškovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidas yra protingos ir atitinkančios teisės aktų nustatytus kriterijus. Teismas rėmėsi Rekomendacijomis, dėl ko, vadovaudamasis rekomendacijų 8 p., 9 p., prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bendrą sumą sumažino. Todėl apeliantės argumentai, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino teisinių paslaugų atlygio dydį ir kt. yra nepagrįsti, neteisingi ir deklaratyvaus pobūdžio.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

23Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

24Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta sumažinti ieškovės prašomus delspinigius (netesybas) iki apeliantės nurodyto dydžio, atmestas jos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, priteistos bylinėjimosi išlaidos.

25Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014 m. kovo 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir joje nurodytos patalpos nuomininkui perduotos 2014 m. kovo 14 d. patalpų perdavimo priėmimo aktu. 2014 m. spalio 30 d. šalys sudarė susitarimą dėl minėtos nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriuo susitarė, kad laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomininkas įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovė (apeliantė) neginčija aplinkybės, kad įsiskolinimo suma už patalpų nuomą yra 9 323,77 Eur, tačiau nesutinka su delspinigių suma - 1 768,70 Eur, kuriuos ieškovė apskaičiavo po 0, 2 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalys tiek patalpų nuomos sutartį, tiek susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo sudarė laisva valia, sutartis sudaryta tarp dviejų verslininkų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo silpnesnioji sutarties šalis, atsakovas neprivalėjo sudaryti sutarties bei susitarimo, jei jo netenkino nurodytos sąlygos, sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu, delspinigių dydis šalių aptartas individualiai, priteisė ieškovės prašomus delspinigius, jų nesumažindamas. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl netesybų mažinimo, taip pat nenustatė ir neištyrė šalių ginčui dėl netesybų mažinimo išspręsti reikšmingų aplinkybių. Tokius apeliantės argumentus dėl netesybų mažinimo teisėjų kolegija laiko nepakankamais ir nesudarančiais pagrindo priteistų delspinigių sumažinimui.

26Pažymėtina, jog nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad, kadangi įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 str. 3 d.), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

27Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), tačiau įgyvendinant šį sutarties laisvės principą civilinių teisinių santykių subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 2 d.), todėl įstatyme numatyta teismo teisė mažinti sutartines netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės, o taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės (CK 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus, o sprendžiant dėl netesybų mažinimo, atsižvelgiama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

28Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydžio pagrįstumo, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kur pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, skolininko elgesį ir kitas aplinkybes. Apeliantė neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog prieš sudarant susitarimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, jai buvo žinoma, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė (toks jos teisinis statusas nurodytas ir susitarime), o negyvenamųjų patalpų nuoma yra vienintelė jos vykdoma veikla, iš kurios ji gauna pajamas. Susitarimo 3 punkte šalys sutarė ne tik dėl delspinigių dydžio, bet ir aiškiai nurodė, jog delspinigių dydis yra aptartas individualiai ir atitinka tikrąją šalių valią bei interesus. 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovei adresuotu raštu apeliantė buvo pateikusi skolos mokėjimo grafiką ir prašė sutikimo susidariusios skolos dengimui, tačiau ir tokio skolos dengimo grafiko ji nesilaikė. Kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, iki jos kreipimosi į teismą dėl skolos ir delspinigių iš atsakovės priteisimo, ši neginčijo sutartimi nustatyto delspinigių dydžio ir neprašė jų sumažinti, pakeičiant sutarties 4.6 punkto (susitarimo 3 p.) nuostatas. Pačiai apeliantei pateikus jau paminėtą siūlymą - skolos mokėjimo grafiką, kuriame pirmas mokėjimas numatytas iki 2015 m. sausio 31 d. dėl įmonėje susidariusios sunkios finansinės padėties, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą 2015 m. kovo 18 d. nepagrįstai ilgai tai delsė padaryti, siekdama sau naudos iš sutartyje numatytų delspinigių. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas, 0, 2 proc. dydžio netesybas priteisė pagrįstai, atsižvelgė į skolos dydį, termino įvykdyti prievolę pažeidimo trukmę, šalių elgesį. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo delspinigių sumažinimui iki apeliantės nurodytos 600 Eur sumos.

29Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo išdėstyti sprendimo vykdymą, teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą ar vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str., 178 str.).

30Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jos turtinę padėtį. Remdamasis byloje surinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nors atsakovė ir pateikė 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo areštuotas UAB „Restauracija“ ir UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ priklausantis 2 264 000 Lt vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o šio turto nepakankant – piniginės lėšos, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai apie realiai antstolio surastą ir areštuotą atsakovės turtą, teismas negali nustatyti, ar atsakovei priklausančios piniginės lėšos iš viso buvo areštuotos; taip pat teismas neturi duomenų apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepatvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. Pati atsakovė atsiliepime nurodė, jog gali teikti prašymus Kauno apygardos teismui su mokėjimo planais, kad galėtų atsiskaityti su tiekėjais. Tai patvirtina, kad prašymą dėl leidimo apmokėti įsiskolinimą ieškovei už patalpų nuomą atsakovė taip pat gali pateikti teismui. Pažymėtina, jog patikrinus LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2-5652-262/2014, e2-2000-262/2016) pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto Nr. ( - )) ir leido atsakovui UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“, į. k. 134198515, atsiskaityti šios bendrovės kreditoriais pateiktame 2014 m. spalio mėn. mokėjimų plane (priedas Nr. 1) nurodytų mokėtinų sumų apimtyse, o į mokėjimo plane nurodytų įmonių sąrašą buvo įtraukta ir ieškovė UAB „Restauracija“. Atsakovė neįrodė, kad visam jos turtui yra pritaikyti suvaržymai. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės pateiktus duomenis, išanalizavęs 2015 m. birželio 30 d. balanso, 2015 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos, debitorių sąrašo duomenis, nesant byloje kitų įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovės turtinę padėtį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“ turtinė padėtis yra tokia sunki, kad ji negalėtų iš karto sumokėti ieškovei priteistos sumos, kurios neginčija. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir remiantis jomis padarytų išvadų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo atsakovės 2015 m. liepos 23 d. pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį, kuriame jį prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra praėjęs daugiau nei pusmetis, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie bent dalies skolos sumokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neabejotinai pažeidžia ne tik pačios ieškovės teises, kuri yra bankrutuojanti įmonė, bet ir jos kreditorių interesus. Patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei pažeisti ieškovės, jos kreditorių interesai. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo išdėstymą, laikydamasis šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nuostatų.

31Teisėjų kolegija vertina, jog negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis tais pačiais pirmosios instancijos teismo motyvais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, atlygintinų šių išlaidų suma teisingai sumažinta iki byloje būtinos ir pagrįstos bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujančios sumos ir mažinti jos dar kartą nėra teisinio pagrindo.

32Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

36Iš apeliantės ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), - 363 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“, j. a. k. 134198515, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restauracija“, j. a. k. 132471755, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 5. Atsakovė su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – atsakovė neginčijo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patikslintą... 8. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nors atsakovė pateikė Vilniaus apygardos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Atsakovė UAB „Kauno projektavimo restauravimo ir statybos institutas“... 11. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė netesybų mažinimą... 12. 2. Teismas nesivadovavo LAT praktika, kuri reglamentuoja, jog tuo atveju, kai... 13. 3. Teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Teismas... 14. 4. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant... 15. 5. Teismas priteisė iš atsakovės per dideles bylinėjimosi išlaidas... 16. Ieškovė BUAB „Restauracija“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB... 17. 1. Nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra esminė 2014-10-30 susitarimo... 18. 2. Teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės... 19. 3. Apeliantė remiasi aplinkybe, kad jo turtas yra areštuotas Vilniaus... 20. 4. Ieškovės patirtos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidas yra... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 23. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei... 24. Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta sumažinti... 25. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė... 26. Pažymėtina, jog nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo... 27. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 28. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apskaičiuotų netesybų... 29. Analizuodama ir vertindama apeliantės argumentus dėl nepagrįsto atsisakymo... 30. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 31. Teisėjų kolegija vertina, jog negalima sutikti su apeliantės motyvais, jog... 32. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo... 33. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 34. Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 35. Apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į... 36. Iš apeliantės ieškovei, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 38. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 39. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kauno projektavimo...