Byla 2A-1081/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R. S., O. S. ir D. S., atsakovo VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2445-603/2012 pagal ieškovų A. R. S., O. S. ir D. S. ieškinį atsakovui VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AAS ,,Gjensidige Baltic“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl netinkamos medicininės pagalbos teikimo.

5Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. kovo 4 d. apie 22 val. V. S. (ieškovo A. R. S. sutuoktinė, O. S. ir D. S. mama) pasijuto prastai ir dėl to buvo iškviesta greitoji pagalba. Medikų brigada atvyko tik praėjus 49 minutėms nuo pradinio pirmojo iškvietimo, kai, tikėtina, jog V. S. jau buvo mirusi. 2009 m. balandžio 15 d. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriuje buvo atlikta ekspertizė, kurios metu buvo pavirtinta, jog greitosios medicinos pagalbos brigados atvykimas per 49 min., nesilaikant atsakovo direktoriaus 2004 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintos procedūros ,,Operatyvus brigadų išsiuntimas į iškvietimus“ nuostatos - priskyrus įvykį II kategorijai, nuvykti per 30 min. Nesavalaikis gaivinimas galėjo įtakoti nukentėjusiosios mirtį, taip pat neatmesta galimybė, kad greitosios medicinos pagalbos brigadai atvykus 30 minučių laikotarpyje nuo pirmojo iškvietimo būtų išvengta mirties. Ištikus išeminės širdies ligos priepuoliui medicinos pagalba turi būti suteikta per įmanomai trumpiausią laiką. 2011 m. sausio 20 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimu Nr. 56 – 4 konstatavo, kad atsakovo darbuotojų veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi minėtos atsakovo direktoriaus įsakymu patvirtintos nuostatos. Komisija konstatavo, kad surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog netiesioginis priežastinis ryšys tarp įstaigos darbuotojų neteisėto neveikimo, dėl kurio buvo uždelsta suteikti sveikatos priežiūros pagalbą, ir žalos, atsiradusios dėl paciento mirties, nėra paneigtas. ieškovai nurodo, kad jų santykiai su V. S. buvo artimi ir glaudūs, sūnūs su mama kasdien keletą kartų per dieną bendraudavo telefonu, dažnai pietaudavo, vakarieniaudavo kartu, kt., juos siejo ypatingas mamos ir sūnų dvasinis ryšys.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovai, siekdami apginti savo pažeistas teises, ieškinio senaties termino metu efektyviai ir nuolat gynė savo pažeistas teises baudžiamojo proceso tvarka, kur turėjo objektyvų pagrindą tikėtis savo teisių gynimo reiškiant civilinį ieškinį, nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, atnaujino ieškinio senaties terminą. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, nustatė, kad, kaip ir nurodė savo ieškinyje ieškovai, V. S. greitosios medicinos pagalbos paslaugos buvo nesavalaikės, teiktos pažeidžiant VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties vidaus dokumentų, kurie nustatė pareigą priskyrus įvykį II kategorijai, nuvykti į kvietimo vietą per 30 min., reikalavimus, įstaigos darbuotojai nesuteikė V. S. kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, kas pasireiškė nesavalaikiu greitosios medicinos pagalbos atvykimu į iškvietimo vietą. Teismas sprendė, kad sveikatos priežiūros paslaugos V. S. buvo teiktos pažeidžiant maksimalaus rūpestingumo, atidumo, atsargumo ir kvalifikuotumo principus ir tokiu būdu buvo pažeista pacientės V. S. teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, susijusius su įstaigos objektyvių galimybių neturėjimu pacientei suteikti savalaikę medicininę pagalbą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas esamų įrodymų pagrindu sprendė, jog neatmetama galimybė, kad greitosios medicinos brigadai atvykus 30 minučių laikotarpyje nuo pirmojo iškvietimo, būtų išvengta V. S. mirties. Teismo vertinimu, vien dėl to, kad nėra kategoriškų kompetentingų specialistų išvadų dėl kokių priežasčių mirė V. S., nėra jokio teisinio pagrindo visiškai paneigti specialistų išvadų apie galimybę išvengti nukentėjusiosios mirties laiku suteikus jai tinkamą medicininę pagalbą. Atsakovo nustatytas neveikimas sudarė sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. atsakovo veiksmai (net esant nustatytai aplinkybei apie pacientės sirgimą išemine liga), nors ir, tikėtina, nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau taip pat tikėtina, kad neveikimu buvo prisidėta prie žalos atsiradimo ir tai lėmė neigiamų padarinių atsiradimą. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neveikimo. Nurodė, kad dėl atsakovo neveikimo buvo padaryta žala vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, ieškovai dėl netinkamai atsakovo darbuotojų atliktų pareigų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, didžiulį nerimą ir įtampą laukiant greitosios medicinos pagalbos blogai pasijutusiai nukentėjusiajai V. S.. Teismas, nustatydamas priteistiną ieškovams neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė taip pat ir į tai, kad V. S. sirgo išemine širdies ir kraujagyslių liga, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ji kreipėsi į gydytoją sveikatos patikrinimui ir dėl to gydėsi, būtent ši liga yra tiesioginė mirties priežastis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovų rūpinimąsi nukentėjusiąja dėl jos sveikatos būklės sergant rašytiniuose įrodymuose fiksuotomis ligomis. Dėl išvardytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip pat į būtinybę užtikrinti adekvatų neturtinės žalos kompensacijos mechanizmo įgyvendinimą, ieškovams priteistina lygiomis dalimis 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

8III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisiant jiems po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (t. 2, b.l. 91-96). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės – žmogaus gyvybės – ypatingumą. Pažeidus šią vertybę, buvo pažeistos ir ieškovų teisė turėti šeimą, žmoną, mamą.

112. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. S. nesikreipė dėl sirgtos ligos į medikus, ieškovai jos sveikatos būkle nepakankamai rūpinosi – iki įvykio V. S. nesiskundė ligos požymiais, todėl ir gydyti(s) nebuvo reikalo.

123. Atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties.

134. Priteistas žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų (kasacinio teismo bylos Nr. 3K-3-59/2010, 3K-3-170/2010, 3K-3-170/2011, kt).

14Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti (t. 2, b.l. 98-99). Nurodo tokius argumentus.

151. Iškvietimo metu laisvos greitosios medicinos pagalbos gydytojų brigados nebuvo. Atvykusi po 49 min. bendruomenės slaugytojo brigada teisingai taikė reanimacines priemones, tačiau teigiamų rezultatų nebuvo pasiekta.

162. Tarp atsakovo (ne)veikimo ir žalingų pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, o ir netiesioginį priežastinį ryšį galima būtų konstatuoti tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog medicininei pagalbai atvykus laiku V. S. gyvybė būtų išgelbėta. Todėl teismas nepagrįstai pripažino priežastinio ryšio egzistavimą.

173. Atsakovas negali pateikti patikimų duomenų apie greitosios medicinos pagalbos gydytojų brigadų užimtumus įvykio dieną, nes 2006 m. kvietimų kortelės kvietimų registracijos žurnalas nėra išlikę. Tačiau šie įrodymai buvo pateikti 2006 m. įvykį tyrusioms organizacijoms. Įvykio dieną Vilniaus mieste su automobiliais, kuriuose yra gyvybę palaikanti aparatūra, dirbo 8 brigados, iš jų - trys gydytojų brigados, per laikotarpį nuo 18 val. iki 24 val. buvo priimti 67 I ir II kategorijos kvietimai, ką patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiama pažyma.

18Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir ieškinį atmesti (t. 2, b.l. 101-103). Nurodo tokius argumentus.

191. Ieškovai tinkamai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos – žala jiems atsirado 2006 m. kovo 4 d., šia tvarka ieškovai kreipėsi tik 2010 m. spalio 22 d.

202. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisyklių 11.3, 11.5 punktus ieškovai reikalavimus galėjo pareikšti per vienerius metus nuo draudimo sutarties datos. Be to, iš draudimo santykių kylantiems reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), o bendrais ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo yra trys metai (CK 1.125 str. 8 d.). Ieškovai į draudimo bendrovę nesikreipė, o teismas jiems ieškinio senaties terminą atnaujino nepagrįstai.

213. V. S. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo nesavalaikiu atvykimu ir medicininės pagalbos (ne)teikimu.

22Ieškovas atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Nurodo tokius argumentus.

231. Dėl V. S. mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atliekama medicininė ekspertizė, kuri baigta 2009 m. balandžio 15 d. Ekspertizė buvo reikšminga nustatant pagalbos laiku nesuteikimą sąsajas su mirtinomis pasekmėmis. Po įvykio ieškovai efektyviai naudojosi teisinėmis gynybos priemonėmis. Savo teises jie tikėjosi apginti baudžiamąja tvarka, todėl tokiu atveju jiems ikiteisminė ginčo sprendimo nebūtų taikoma. Ginant tokią svarbią vertybę kaip žmogaus gyvybė formaliai ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, o nagrinėjamu atveju, net ir konstatavus jo praleidimą, jis turėjo būti ir buvo atnaujintas pagrįstai.

242. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas reikalavimams, kylantiems iš draudiminių teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.), netaikytinas, kadangi šiuo atveju ieškovai nėra sutartiniuose draudiminiuose santykiuose, reikalavimus ieškovai kildina iš delikto.

253. Medicininė pagalba V. S. nebuvo suteikta laiku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su žala dėl mirtinų pasekmių.

26Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo tokius argumentus.

271. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tik netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir pasekmių buvimą, todėl pagrįstai į tai atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį.

282. Priešingai nei teigia ieškovai V. S. nusiskundimus ankstesne sveikatos būkle patvirtino vieno iš paties ieškovų parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Jei kiti ieškovai apie tai neturėjo informacijos, tai rodytų tarpusavio artimų ir glaudžių santykių nebuvimą.

293. Klausimas dėl atsakovo turtinės padėties byloje nebuvo nagrinėjamas apskritai. Tuo tarpu įvykio metu atsakovo materialinė padėtis iš tikrųjų buvo prasta.

304. Ieškovų nurodomuose teisminės praktikos pavyzdžiuose faktinės bylų aplinkybės buvo ne tapačios nagrinėjamai.

31Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, atsakovo tenkinti. Mano, kad ieškovams nepavyko įrodyti priežastinio ryšio tarp savalaikės medicinos pagalbos nesuteikimo ir įvykio metu kilusių mirtinų pasekmių.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

35Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 4 d. apie 22 val. V. S. pasijuto blogai, dėl ko jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Pirmasis skambutis buvo atliktas 22.11 val., iškvietimas buvo priskirtas II kategorijai pagal įstaigos iškvietimo priėmimo tvarką ir buvo priimtas sprendimas siųsti gydytojų brigadą. V. S. artimieji pakartotinai 22.39 val. skambino atsakovui dėl medicininės pagalbos suteikimo, tačiau pas pacientę išvykta 22.47 val. Atvykus greitosios medicinos pagalbos brigadai, buvo teikiama pirmoji medicininė pagalba, tačiau pacientė mirė. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl VšĮ greitosios medicinos pagalbos stoties vidaus dokumentų reikalavimų, kurie nustatė pareigą, priskyrus įvykį II kategorijai, nuvykti į kvietimo vietą per 30 minučių, pažeidimo. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, remdamasis faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusios mirties nebuvimu. Tuo tarpu ieškovai nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kuris, jų manymu, neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

36Apeliaciniai skundai netenkintini.

37Dėl priežastinio ryšio

38Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių yra būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, todėl jį įrodyti būtina. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus. Priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant deliktinę atsakomybę netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002). Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui.

39Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo netiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo darbuotojų neveikimo ir ieškovams kilusių padarinių, t. y. atsakovo veiksmai, tikėtina, nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, kita vertus, tikėtina ir tai, kad tokiu neveikimu lemiamai buvo prisidėta prie neigiamų padarinių atsiradimo. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos, remiantis teisės aktų ir bendraisiais rūpestingumo, atidumo, atsargumo reikalavimais turėjo atlikti, t.y. atvykti pas pacientę per 30 minučių nuo pranešimo gavimo momento ir suteikti medicininę pagalbą. Taigi atsakovas nesuteikė pacientei kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, kas pasireiškė nesavalaikiu greitosios medicinos pagalbos atvykimu į iškvietimo vietą. Nors atsakovo darbuotojų nesavalaikis atvykimas pas pacientę suteikti jai sveikatos priežiūros pagalbą nebuvo tiesioginė jos mirties priežastis (mirties priežastis- išeminė širdies liga), tačiau byloje nėra paneigta ir tikimybė, kad greitosios medicinos pagalbos brigadai atvykus 30 minučių laikotarpyje nuo pirmojo iškvietimo būtų išvengta pacientės mirties. Šią išvadą patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirtas bei įvertintas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad nesavalaikis gaivinimas galėjo įtakoti V. S. mirtį, kartu taip pat neatmetant galimybės, kad greitosios medicinos pagalbos brigadai atvykus 30 minučių laikotarpyje nuo pirmojo iškvietimo būtų išvengta V. S. mirties (1 t., b. l. 65 - 71 ). Be to, Pacientų sveikatos padarytos žalos komisija, svarstydama dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties netinkamai (nesavalaikiai) suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos V. S., sprendime taip pat konstatavo, kad surinkta informacija ir dokumentacija leidžia daryti išvadą, jog netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo darbuotojų neteisėto neveikimo, dėl kurio buvo uždelsta suteikti sveikatos priežiūros pagalbą, ir žalos, atsiradusios dėl pacientės mirties, nėra paneigtas (1 t., b. l. 97). Šie duomenys yra pakankami daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškę neveikimu, turėjo įtakos padarinių atsiradimui, nes tikimybė išgelbėti pacientės gyvybę, greitosios medicinos pagalbos brigadai atvykus 30 minučių laikotarpyje nuo pirmojo iškvietimo, nėra paneigta. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vien dėl to, jog nėra kategoriškų kompetentingų specialistų išvadų dėl galimų pasekmių medikams atvykus laiku, nėra jokio teisinio pagrindo visiškai paneigti nurodytų specialistų išvadų apie galimybę išvengti nukentėjusiosios mirties laiku suteikus jai tinkamą medicininę pagalbą. Šiuo atveju atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiosios būklei pablogėjus, jos artimieji patys taikė jai gaivinimo priemones iki atvykstant greitosios medicinos brigadai, nepaneigia pacientės tikimybės išgyventi, laiku suteikus jai kvalifikuotą medicininę pagalbą. Tuo tarpu jeigu ekspertai būtų nustatę, kad greitosios medicinos pagalbos uždelsimas atvykti į kvietimą lėmė nukentėjusios mirtį, tai būtų pagrindas, skirtingai nei nurodo atsakovas, faktiniam tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir nukentėjusiosios mirties konstatuoti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo (greitosios medicinos pagalbos neatvykimas per 30 min.) ir ieškovų patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

40Atsakovo nurodomos nesavalaikio greitosios pagalbos atvykimo priežastys, t.y. jog visos greitosios pagalbos brigados tuo metu buvo užimtos, nepaneigia jam priklausančios pareigos tinkamai organizuoti darbą, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atitinkantį ne tik reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tačiau ir pamatinius elementaraus rūpestingumo ir apdairumo reikalavimus. CK 6.732 straipsnyje nustatyta, kad vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai. Konstatavus neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, kaltės prezumpciją turėtų paneigti atsakovas (CK 6.248 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad atsakovas neturėjo objektyvių galimybių suteikti pacientei savalaikę sveikatos pagalbą. Atsakovo pateiktas raštas ir iškvietimo kortelių kopijos rodo, kad iškvietimo dieną (2006 m. kovo 4 d.) nuo 18 val. iki 24 val. buvo gauti 67 skubios greitosios medicininės pagalbos iškvietimai, tačiau neleidžia teismui daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad iškvietimo metu iš tikrųjų buvo dedamos maksimalios pastangos, išnaudojant visas galimybės užtikrinti nukentėjusiajai skubią būtinąją medicininę pagalbą ir kad ji nebuvo suteikta dėl objektyvių priežasčių.

41Dėl neturtinės žalos dydžio

42Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Pagal suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo teismai atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005).

43Ieškovai mano, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį (po 5 000 Lt), nes dėl atsakovo darbuotojų veiksmų (neveikimo) buvo pažeista aukščiausia vertybė- žmogaus gyvybė. Nurodo, kad V. S. iki įvykio, kuomet kviesta greitoji pagalba, nesiskundė ligos požymiais, pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis neatitinka formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

44Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad dėl atsakovo neveikimo buvo padaryta žala vienai iš svarbiausių teisės saugomų vertybių – asmens sveikatai, įvertino ieškovų patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, didžiulį nerimą ir įtampą laukiant greitosios medicinos pagalbos blogai pasijutusiai nukentėjusiajai V. S., tačiau kartu atsižvelgė ir tiesioginę jos mirties priežastį, t.y. būtent jos ligą bei ieškovų rūpinimosi nukentėjusios sveikata aplinkybes. Šių faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamu sprendimu nustatytas neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai netinkamai nustatytas. Visų pirma, byloje nustatyta, kad V. S. tiesioginė mirties priežastis buvo lėtinė širdies ir kraujagyslių liga, dėl kurios gydymo į medikus ji nesikreipė. Nors ieškovai teigia, kad nukentėjusioji neturėjo jokių nusiskundimų savo sveikata, tačiau Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime yra konstatuota, kad tokia liga neišsivysto per vieną dieną ir esant tokiai ligos stadijai nukentėjusioji, be abejonių, turėjo nusiskundimų dėl širdies veiklos (skausmai, dusulys) (1 t., b. l. 95). Tai, kad nukentėjusioji turėjo nusiskundimų dėl širdies veiklos, patvirtina ir R. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie ieškovų rūpinimąsi nukentėjusiąja dėl jos sveikatos būklės sergant rašytiniuose įrodymuose fiksuotomis ligomis, nors toks rūpestis, įvertinus nukentėjusios amžių bei jos ligą, turėjo kažkokiu tai būdu pasireikšti, be to, širdies veiklos sutrikimai jau patys savaime kelia nerimą dėl perspektyvos tiek pačiam sergančiajam, tiek artimiesiems. Antra, atsakovų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o tik tikėtinai sudarė sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t.y. tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių yra tik netiesioginis priežastinis ryšys. Taigi šios išdėstytos aplinkybės vertintinos nustatant neturtinės žalos dydį ir nesudaro prielaidų spręsti, kad šiuo atveju priteista neturtinė žala nustatyta aiškiai neteisingai, pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

45Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Šioje byloje ieškovai apeliaciniame skunde remiasi pateiktais išaiškinimais atitinkamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 170/2011; 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008; 2005 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2005 ir kt.), kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Visų pirma, skirtingai nei šioje byloje, minėtose bylose neturtinės žalos dydis nustatytas esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių. Antra, dalyje ieškovo išvardintų bylų (Nr. 3K-3-86/2005; 3K-3-556/2008; 3K-7-159/2005) buvo sprendžiami žalos nesusijusios su netinkamos medicininės pagalbos teikimu atlyginimo klausimai (t.y. žuvus autoįvykyje, darbe), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010 dėl netinkamų gydymo paslaugų suteikimo, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, žalos atlyginimo dydis nustatytas nepilnamečiui asmeniui. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisiant pernelyg mažą neturtinės žalos atlyginimą.

46Dėl ieškinio senaties iš draudimo teisinių santykių kylantiems reikalavimams

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).

48Byloje nėra ginčo, kad ieškinys yra pateiktas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu kvestionuoja ieškinio senaties termino atnaujinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, siekdami apginti savo teises ieškinio senaties metu, efektyviai ir nuolat gynė savo pažeistas teises baudžiamojo proceso tvarka, kur turėjo objektyvų pagrindą tikėtis savo teisių gynimo reiškiant civilinį ieškinį, šios aplinkybės buvo pakankamos praleisto termino atnaujinimui bei atitinkančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties atnaujinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybių visumą ir įvertinusi tai, kad ieškovai ieškinio teisme nereiškė, nes savo teises gynė baudžiamojo proceso tvarka, taip pat į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą yra kildinamas iš sveikatos paslaugų teikimo, ieškovų patirti išgyvenimai sietini su pacientės gyvybės netekimu, daro išvadą, kad tokiu atveju prioritetas teiktinas ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senaties institutą), o ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams, patyrus neigiamus išgyvenimus, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai.

49Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto reikalavimo draudimo bendrovei, kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra pagrindo spręsti ir šioje byloje klausimo susijusio su ieškinio senaties taikymu iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.).

50Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą apeliantų nurodytais motyvais, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

52Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl gydymo įstaigos civilinės atsakomybės už žalą,... 5. Ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo po 50 000 Lt neturtinės žalos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovai, siekdami apginti savo pažeistas... 8. III. Apeliacinio skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 10. 1. Teismas nepakankamai įvertino pažeistos vertybės – žmogaus gyvybės... 11. 2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad V. S. nesikreipė dėl sirgtos ligos į... 12. 3. Atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties.... 13. 4. Priteistas žalos atlyginimo dydis neatitinka teismų praktikoje... 14. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 15. 1. Iškvietimo metu laisvos greitosios medicinos pagalbos gydytojų brigados... 16. 2. Tarp atsakovo (ne)veikimo ir žalingų pasekmių nėra tiesioginio... 17. 3. Atsakovas negali pateikti patikimų duomenų apie greitosios medicinos... 18. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti skundžiamą... 19. 1. Ieškovai tinkamai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos –... 20. 2. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už... 21. 3. V. S. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su atsakovo nesavalaikiu atvykimu... 22. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus... 23. 1. Dėl V. S. mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atliekama... 24. 2. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas... 25. 3. Medicininė pagalba V. S. nebuvo suteikta laiku, pirmosios instancijos... 26. Atsakovas atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.... 27. 1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo tik netiesioginio priežastinio... 28. 2. Priešingai nei teigia ieškovai V. S. nusiskundimus ankstesne sveikatos... 29. 3. Klausimas dėl atsakovo turtinės padėties byloje nebuvo nagrinėjamas... 30. 4. Ieškovų nurodomuose teisminės praktikos pavyzdžiuose faktinės bylų... 31. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 35. Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 4 d. apie 22 val. V. S. pasijuto blogai,... 36. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 37. Dėl priežastinio ryšio ... 38. Priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių... 39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo netiesioginį... 40. Atsakovo nurodomos nesavalaikio greitosios pagalbos atvykimo priežastys, t.y.... 41. Dėl neturtinės žalos dydžio... 42. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir... 43. Ieškovai mano, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos... 44. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą... 45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad... 46. Dėl ieškinio senaties iš draudimo teisinių santykių kylantiems... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties... 48. Byloje nėra ginčo, kad ieškinys yra pateiktas praleidus sutrumpintą trejų... 49. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pareikšto reikalavimo draudimo bendrovei,... 50. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti...