Byla 2-1001-196/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-1541-262/2015) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Elis Electric“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-1541-262/2015) patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė UAB „PriceOn“ bankroto bylą. Po bankroto bylos iškėlimo, 2015 m. vasario 11 d. bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas patvirtinti BUAB „PriceOn“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi, remdamasis BUAB „PriceOn“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašyme nurodytomis aplinkybėmis patvirtino kreditorių sąrašą, patvirtino jų kreditorinius reikalavimus. Į BUAB „PriceOn“ kreditorių sąrašą, be kitų kreditorių, įtraukė UAB „Skaideta“ su 37 650,60 EUR finansiniu reikalavimu ir UAB „LTk Capital“ su 287 360,90 EUR finansiniu reikalavimu.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Kreditorius (apeliantas) UAB „Elis Electric“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės – netraukti UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ į kreditorių sąrašą ir netvirtinti jų finansinių reikalavimų.

8Nurodo, kad bankroto administratoriui M. T. ir Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti BUAB „PriceOn“ kreditorių prašymai ištirti BUAB „PriceOn“, UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ sudarytus sandorius ir netvirtinti UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ kreditorinių reikalavimų. Administratorius teismui pateiktame prašyme nurodė, kad nesiruošia ginti bendrovės kreditorių interesų ir gilintis į ginčo sandorių aplinkybes, nes pats paskolos sumokėjimo faktas yra patvirtintas neginčijamais įrodymais – banko pavedimais. Teismas nevertino UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nors susipažinęs su kitų kreditorių prašymu, jame išdėstytas aplinkybes turėjo nagrinėti ar sandoriai neprieštarauja bendrovės įstatams ir kreditorių interesams.

9BUAB „PriceOn” bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, skirtingai nei teigia apeliantas, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų negalima patvirtinti administratoriaus pateiktų kreditorinių reikalavimų, todėl administratoriaus prašymą ir tenkino. Administratorius susipažino su pateiktais dokumentais ir nustatė, kad kreditorių UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ pateikti dokumentai patvirtina realiai suteiktas paskolas, jų reikalavimai yra pagrįsti ir gali būti tvirtinami BUAB „PriceOn“ bankroto byloje, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Be to, kreditorinius reikalavimus tvirtina ne bankroto administratorius, o teismas.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ kreditoriniai reikalavimai BUAB „PriceOn“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

13Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą, pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, atlieka ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme - bankrutuojančios įmonės administratorius. Tačiau nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

14Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius M. T. pateikė teismui tvirtinti BUAB „PriceOn“ kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir UAB „Skaideta“ bei UAB „LTk Capital“ kreditorinius reikalavimus.

15Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ kreditorinių reikalavimų pagrįstumo, formaliai tenkindamas bankroto administratoriaus prašymą įtraukti į BUAB „PriceOn“ kreditorių sąrašą UAB „Skaideta“ su 37 650,60 EUR finansiniu reikalavimu ir UAB „LTk Capital“ su 287 360,90 EUR finansiniu reikalavimu. Bankroto administratorius teikdamas teismui prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą ir jų kreditorinius reikalavimus, dviejų kreditorių: UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ finansinius reikalavimus kildino iš paskolos sutarčių, sudarytų tarp BUAB „SPriceOn“, UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“, tačiau visiškai neanalizavo ar šios sutartys yra teisėtos.

16Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms pripažįstama, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

17Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008, 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-351/2013). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-3-351/2013; kt.).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, spręsdamas, ar pagrįstas <···> finansinis reikalavimas, teismas turi įvertinti tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

19Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įtraukdamas ginčijamus kreditorius UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ į BUAB „PriceOn“ kreditorių sąrašą ir patvirtindamas jų kreditorinius reikalavimus neanalizavo ar paskolos sutartys yra sudarytos teisėtai, nepažeidžiant juridinių asmenų įstatų reikalavimų, įmonės vadovui neviršijant įgaliojimų, lėšos yra/nėra realiai pervestos į sąskaitą, yra/nėra grąžintos ir pan.

20Taigi, šiuo atveju, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, aukščiau išdėstytų aplinkybių neanalizavo, neįsitikino įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei realumu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama teismo nutartis priimta tinkamai neįvertinus kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, klausimo ar UAB „Skaideta“ 37 650,60 EUR finansinis reikalavimas ir UAB „LTk Capital“ 287 360,90 EUR finansinis reikalavimas yra realūs, nenagrinėjo, nevertino jų egzistavimo fakto, apsiribodamas tik tuo, jog bankroto administratorius pateikė prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą ir minėtus kreditorius įtraukti su atitinkamais finansiniais reikalavimais UAB „PriceOn“ bankroto byloje.

21Kaip minėta, ginčo finansiniai reikalavimai atsirado iš tarp BUAB „PriceOn“, UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ sudarytų paskolos sutarčių todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui vertinant UAB „Skaideta“ ir UAB „LTk Capital“ reikalavimų BUAB „PriceOn“ realumą, negalima apsiriboti vien administratoriaus sutikimu. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą. Todėl siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį klausimą, turi būti įvertintas sutarčių, kurių pagrindu kildinamas reikalavimas į BUAB „PriceOn“, sudarymo aplinkybės ir teisėtumas.

22Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog byloje keliant klausimą dėl finansinių reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų siekiant įvertinti reikalavimų pagrįstumą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių veiksmų nebuvo imtasi.

23Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

24Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ginčijamus kreditorių UAB „Skaideta“ir UAB „LTk Capital“ finansinius reikalavimus UAB „PriceOn“ bankroto byloje, neatskleidė bylos esmės, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes skundžiama nutartis dalyje dėl UAB „Skaideta“ 37 650,60 EUR finansinio reikalavimo ir UAB „LTk Capital“ 287 360,90 EUR finansinio reikalavimo patvirtinimo naikintina ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, UAB „Skaideta“ 37 650,60 EUR finansinio reikalavimo ir UAB „LTk Capital“ 287 360,90 EUR finansinio reikalavimo UAB „PriceOn“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį šio klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

25Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apelianto argumentų apeliacinis teismas nepasisako.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį dalyje dėl UAB „Skaideta“ 37 650,60 EUR finansinio reikalavimo ir UAB „LTk Capital“ 287 360,90 EUR finansinio reikalavimo UAB „PriceOn“ bankroto byloje patvirtinimo panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė UAB... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi, remdamasis BUAB... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 7. Kreditorius (apeliantas) UAB „Elis Electric“ atskiruoju skundu prašo... 8. Nurodo, kad bankroto administratoriui M. T. ir Vilniaus apygardos teismui buvo... 9. BUAB „PriceOn” bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto... 13. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, teisme iškėlus... 14. Byloje nustatyta, kad bankroto administratorius M. T. pateikė teismui... 15. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino... 16. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis... 17. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios... 19. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įtraukdamas ginčijamus... 20. Taigi, šiuo atveju, pirmos instancijos teismas spręsdamas dėl kreditoriaus... 21. Kaip minėta, ginčo finansiniai reikalavimai atsirado iš tarp BUAB... 22. Įvertinus išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 23. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo... 25. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį dalyje dėl UAB...