Byla 2K-20-697/2017
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Godos (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu R. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, 290 straipsnį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir subendrinta bausmė paskirta 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. sausio 21 d. (dvi paros) ir laikoma, kad R. P. yra sumokėjusi 4 MGL (150,64 Eur) baudos.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteistosios R. P. apeliacinis skundas atmestas.

7Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. P. paskirta subendrinta 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. R. P. pagal BK 290 straipsnį nuteista už tai, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 16.00 val., prie prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“, esančio Šiauliuose, Aido g. 8, policijos pareigūnams vykdant planą „Skydas“ dėl galimai prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ padėto sprogmens, bandydama patekti į policijos pareigūnų saugomą aptvertą teritoriją su geltona „Stop“ juosta, policijos pareigūnams neleidžiant jai patekti į minėtą teritoriją, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, valstybės tarnautojams – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams Ž. S. ir T. B. išsakė žmogaus garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius: „esate nieko nebaigę, nieko gero gyvenime nenuveikę, nesate sutverti dirbti policijos pareigūnais, jums reikėtų tik karves ganyti, esate pizdukai, debiliukai“, sakė, kad juos apspjaudys, taip įžeidė minėtus valstybės tarnautojus.

112. Be to, R. P. nuteista pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2015 m. sausio 20 d., apie 16.06 val., prie prekybos ir laisvalaikio centro „Akropolis“, policijos pareigūnų sulaikoma dėl galimai daromo teisės pažeidimo, vedama policijos tarnybinio automobilio link, policijos pareigūnams dedant jai antrankius tyčia panaudojo fizinį smurtą, t. y. dešinės kojos keliu spyrė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui Ž. S. į kairės kojos kelį, taip sukėlė jam fizinį skausmą ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pasipriešino minėtam valstybės tarnautojui.

123. Kasaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą jai nutraukti nesant nusikaltimo sudėties arba grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

133.1. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, lėmusių jos teisių suvaržymą, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

143.2. Pasak kasatorės, teismai neišsamiai vertino įrodymus (BPK 20 straipsnis), atmetė jos parodymus ir neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nėra nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtinančių faktinių įrodymų (įrašų). Nuosprendis priimtas remiantis vien nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais (visi šie asmenys yra policijos pareigūnai), nors pagal BPK 301 straipsnio 2 dalį apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Kasatorės manymu, teismas, matydamas prieštaravimus tarp liudytojų, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymų, turėjo įvertinti, kurie iš jų yra nuoseklesni, objektyvesni. Kasatorė pažymi, kad tuoj po įvykio nukentėjusiųjų surašyti tarnybiniai pranešimai yra identiški, tai rodo, kad jų parodymai nėra objektyvūs; visi liudytojai yra nukentėjusiųjų kolegos, taigi jų parodymai taip pat neobjektyvūs. Tuo tarpu jos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs.

153.3. Kasatorė nurodo, kad atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui numatyta tiek BK 286 straipsnyje, tiek ATPK 187 straipsnyje. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai nustatomi tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Pagal teismų praktiką administracinę atsakomybę užtraukia tokie atvejai, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pavyzdžiui, grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2009). Taigi teismai privalėjo įvertinti jos veiksmus, jų intensyvumą ir nuspręsti, ar jie tokie jau pavojingi, kad užtrauktų pačią griežčiausią atsakomybės rūšį – baudžiamąją atsakomybę. Teismai neįvertino, kad ji nukentėjusiajam į kojos kelį smūgiavo tik vieną kartą ir tik po to, kai jai buvo uždėti antrankiai, be to, policijos pareigūnui stumiant ją prie automobilio jai buvo sutrenkta galva ir laužiamos rankos, dėl to ji patyrė sužalojimų. Teismai neįvertino policijos pareigūnų perteklinės jėgos naudojimo ir konflikto provokavimo. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tik tada, kai peržengiamos būtinosios ginties ribos. Šiuo atveju Ž. S. nepatyrė skausmo, fizinio kūno sužalojimo ir į medikus nesikreipė.

163.4. Taip pat kasatorė nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 290 straipsnyje, nebėra laikoma nusikalstama, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudžiamoji byla dėl šios veikos nutrauktina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-507/2015, 2K-403-222/2015, 2K-635-976/2015, 2K-247-303/2016).

174. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį iš dalies tenkinti: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria R. P. nuteista pagal BK 290 straipsnį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, taip pat Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. P. paskirta subendrinta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per šešis mėnesius skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šią bylos dalį nutraukti. Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

184.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistoji nepagrįstai teigia, jog teismo nuosprendis yra neobjektyvus vien dėl to, kad priimtas remiantis nukentėjusiųjų ir liudytojų, kurie yra policijos pareigūnai, parodymais, o jos nuoseklūs parodymai nepagrįstai atmesti. Nukentėjusiųjų T. B., Ž. S. ir liudytojų D. L., N. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo patikrinti ir įvertinti tiek atskirai, tiek kaip visuma su kitais bylos įrodymais: nuteistosios, jos brolio K. N. parodymais, taip pat specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių R. P. padarytus kūno sužalojimus, o vedant ir laikant už rankų ties alkūnėmis už nugaros, ji neturėjo jausti fizinio skausmo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kodėl tiki ir vadovaujasi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir dėl kokios priežasties atmeta nuteistosios ir jos brolio K. N. parodymus, – jie prieštaravo byloje nustatytoms aplinkybėms. Įvertinus teismo argumentus, darytina išvada, kad teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

194.2. Teismų nuosprendžiuose išdėstyti motyvai patvirtina, kad BK 286 straipsnis šiuo atveju pritaikytas pagrįstai. Nusprendus sulaikyti nuteistąją dėl jos padaryto valstybės tarnautojo įžeidimo, vedama prie policijos automobilio ji spyriojosi, muistėsi, nenorėjo eiti, traukė rankas iš pareigūnų rankų. Besipriešinanti R. P. buvo įspėta, kad jai gali būti uždėti antrankiai, tačiau ji toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus ir, dedant jai antrankius, tyčia spyrė policijos pareigūnui Ž. S. į kairės kojos kelį, sukeldama fizinį skausmą, t. y. nuteistosios veiksmai priešinantis policijos pareigūnams buvo ne vienkartinis veiksmas, ne reakcija į neteisėtus pareigūnų veiksmus, o truko tam tikrą laiką, spyris buvo tyčinis veiksmas – veiksmai, atitinkantys BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodytą požymį – pasipriešinimą valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą. Šios teismų nustatytos aplinkybės paneigia ir kasacinio skundo teiginius dėl R. P. teisės į būtinąją gintį. Teisėti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems piliečiams ir nesuteikia teisės į būtinąją gintį. Įvertinus teismų motyvus dėl R. P. kaltės, matyti, kad jie yra pagrįsti ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

204.3. Kartu atsiliepime nurodoma, kad baudžiamoji byla pagal BK 290 straipsnį nutrauktina vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes šis straipsnis 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 nuo 2016 m. balandžio 1 d. neteko galios (BK 3 straipsnio 2 dalis). R. P. paskirta bausmė nėra įvykdyta, šiuo metu jos vykdymas sustabdytas. Vadovaujantis BPK 3621 straipsniu, tai turėtų taikyti teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal teismų praktiką tai gali būti padaryta tiek apeliacinės, tiek ir kasacinės instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-942/2016).

215. Nuteistosios R. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

22Dėl BK 286, 290 straipsnių taikymo

236. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai, pagal gynybinę poziciją interpretuojant įrodymus ir tuo pagrindu ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis).

246.1. Taigi nuteistosios R. P. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su įrodymų vertinimu, teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nesant tai pagrindžiančių teisinių argumentų (BPK 368 straipsnio 2 dalis), leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to kasacinio skundo teiginius teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

256.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnis). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

266.3. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (kaltinamosios R. P., nukentėjusiųjų T. B., Ž. S., liudytojų D. L., N. K., K. N. parodymus, specialisto išvadą, akistatų protokolus, peržiūrėjo ir perklausė garso bei vaizdo įrašus, kitą rašytinę bylos medžiagą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistosios R. P. kaltę, taip pat motyvuotai paneigė R. P. parodymus, kad ji necenzūrinius žodžius vartojo ne pareigūnų atžvilgiu, o iš skausmo dėl užlaužtų rankų, ir spyrė pareigūnui iš skausmo, norėdama ištrūkti. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad R. P. policijos pareigūnų atžvilgiu pavartoti tiek cenzūriniai, tiek necenzūriniai žodžiai yra įžeidžiančio pobūdžio, siekiant policijos pareigūnus paniekinti ir pažeminti; policijos pareigūnų panaudota fizinė jėga – R. P. vedimas už rankų ir antrankių dėjimas – buvo adekvataus pobūdžio R. P. elgesiui, o jos spyris nukentėjusiajam Ž. S. – tyčinis veiksmas. Teismas nerado pagrindo netikėti policijos pareigūnų (tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų D. L., N. K.) parodymais, nes juos, priešingai nei nurodo kasatorė, patvirtina rašytiniai įrodymai ir vaizdo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl nuteistosios R. P. kaltės, taip pat nurodė, kodėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ji nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas atsakė į esminius R. P. apeliacinio skundo argumentus, kurių dalis pakartota ir kasaciniame skunde.

276.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl padarytų BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų neatitinka teismų priimtų nuosprendžių turinio, yra deklaratyvūs, išreiškia kasatorės nesutikimą su teismų motyvuotomis išvadomis, todėl teiginių dėl esminių BPK pažeidimų nepagrindžia. Kasatorės skundo argumentai dėl BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimo taip pat nepagrįsti. Šio straipsnio nuostatos draudžia pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Nagrinėjamoje byloje tokių proceso dalyvių, kuriems būtų taikomas anonimiškumas, iš viso nebuvo. Visi bylos įrodymai, kaip jau prieš tai minėta, buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

286.5. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes R. P. veiksmuose nustatyti visi būtini bylos nagrinėjimo metu galiojusių nusikalstamų veikų, numatytų BK 286, 290 straipsniuose, požymiai. Kasacinio skundo teiginiai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl R. P. kaltės padarius nusikalstamas veikas. Nuteistoji, policijos pareigūnų sulaikoma dėl galimai daromo teisės pažeidimo, tyčia panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui. Pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo kalbėti nei apie administracinę atsakomybę, nei apie teisę į būtinąją gintį; ši veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.

296.6. 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 1 d., BK 290 straipsnis neteko galios, t. y. šiame baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika šiuo metu yra dekriminalizuota. Todėl nagrinėjamoje byloje dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo yra taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys naikintinos, nes R. P. nepadarė veikos, kuri pagal šiuo metu galiojančią BK redakciją būtų laikoma nusikalstama. Pagal teismų praktiką kasacinės bylos nagrinėjimo metu konstatavus, kad veika, dėl kurios asmuo buvo nuteistas, nebėra laikoma nusikalstama, baudžiamoji byla nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77-507/2015, 2K-403-222/2015, 2K-635-976/2015, 2K-247-303/2016, 2K-267-942/2016).

307. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 1, 2 punktais,

Nutarė

31Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. nuteista pagal BK 290 straipsnį paskiriant 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 290 ir 286 straipsnius paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

32Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu R. P.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 5. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinajame... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas:... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. R. P. pagal BK 290 straipsnį nuteista už tai, kad 2015 m. sausio 20 d.,... 11. 2. Be to, R. P. nuteista pagal BK 286 straipsnį už tai, kad 2015 m. sausio 20... 12. 3. Kasaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir... 13. 3.1. Kasatorės teigimu, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 14. 3.2. Pasak kasatorės, teismai neišsamiai vertino įrodymus (BPK 20... 15. 3.3. Kasatorė nurodo, kad atsakomybė už pasipriešinimą valstybės... 16. 3.4. Taip pat kasatorė nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 290... 17. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 18. 4.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistoji nepagrįstai teigia, jog teismo... 19. 4.2. Teismų nuosprendžiuose išdėstyti motyvai patvirtina, kad BK 286... 20. 4.3. Kartu atsiliepime nurodoma, kad baudžiamoji byla pagal BK 290 straipsnį... 21. 5. Nuteistosios R. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 22. Dėl BK 286, 290 straipsnių taikymo... 23. 6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 24. 6.1. Taigi nuteistosios R. P. kasacinio skundo teiginiai, kuriais... 25. 6.2. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti,... 26. 6.3. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu,... 27. 6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl... 28. 6.5. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė... 29. 6.6. 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu 2016 m.... 30. 7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 31. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria... 32. Kitas teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas....