Byla 2K-7-402/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajai V. B., gynėjui Algimantui Kolpertui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu V. B. nuteista:

3pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.) 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda;

4pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ) 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

5pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

6pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d.) 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;

7pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d.) 10 MGL (1125 Lt) dydžio bauda;

8pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d. ) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

9pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d.) 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

10pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d.) 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

11pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams;

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį subendrintos su pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes, bei šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

13V. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 7 d. iki 2006 m. birželio 1 d.) išteisinta, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, iš V. B. konfiskuota 1709,28 Lt. Iš V. B. į valstybės pajamas priteista 70 Lt proceso išlaidų.

15Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis dėl V. B. nuteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d. ) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. B. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d. subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 MGL (1820 Lt) dydžio bauda ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

16Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

17V. B. nuteista už tai, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d., būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastodama tikrus dokumentus bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, siekdama turtinės naudos sau, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą – Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas, todėl didelės žalos patyrė valstybė, būtent: būdama Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) direktorė, atsakinga už lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę, pažeisdama Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1-34-3, VI skyriaus „Valdymas“ 54-58.3. punktų, Panevėžio darželio ( - ) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-6-11, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ reikalavimus, Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) patalpose, esančiose Panevėžyje ( - ), tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, t. y. įstaigos vadovo statusu, siekdama pasisavinti svetimas Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) pinigines lėšas, iš anksto žinodama, kad jos pavaldinė – priešmokyklinės grupės auklėtoja R. Š. paskirtą priedą jos išankstiniu nurodymu (reikalavimu) atiduos jai, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama žinomai melagingas žinias, būtent: 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 5k „Dėl priedo mokėjimo“, 2 punktu tariamai nustatydama Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. 275 Lt priedą už papildomą darbą – priešmokyklinės grupės dokumentacijos parengimą ir pavesdama jį skaičiuoti nuo 2005 m. rugsėjo1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“, 2 punktu tariamai nustatydama Panevėžio miesto lopšelio darželio ( - ) priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. priedą 275 Lt už priešmokyklinės grupės bazės rengimą ir pavesdama jį skaičiuoti nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus panaudojo patalpindama teisinėn apyvarton – perdavė Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) buhalterijai vykdyti ir taip dėl šių neteisėtų veiksmų R. Š. gavus ir perdavus minėtą priedą jai tarnybiniame kabinete Panevėžyje ( - ), per keturis kartus neteisėtai užvaldė svetimą Panevėžio lopšelio-darželio ( - ) turtą – pinigines lėšas – 704 Lt. Taigi, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įstaigos – Panevėžio lopšelio-darželio ( - ), teikiančios viešąsias paslaugas, prestižas.

18V. B. nuteista ir už tai, kad nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d., būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, klastodama tikrus dokumentus bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, siekdama turtinės naudos sau, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą – pinigines lėšas, todėl didelės žalos patyrė valstybė, būtent: būdama Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) direktorė, atsakinga už lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę, pažeisdama Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 1-34-3, VI skyriaus „Valdymas“ 54-58.3. punktų, Panevėžio darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 1-6-11, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, Panevėžio lopšelio-darželio ( - ) etikos normų, patvirtintų Panevėžio lopšelio-darželio ( - ) direktoriaus 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-10, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109, 127 straipsnių reikalavimus, Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) patalpose, esančiose Panevėžyje (duomenys neskelbtini), tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, t. y. įstaigos vadovo statusu, siekdama pasisavinti svetimas Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) pinigines lėšas, iš anksto žinodama, kad L. P. jos vadovaujamoje įstaigoje jokio darbo nedirbs, L. P. gaunamą užmokestį už tariamai atliekamą darbą jos nurodymu (reikalavimu) D. O. perduos jai, tyčia suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama žinomai melagingas žinias, būtent: 2006 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 20k „Dėl darbo sutarties su L. P. sudarymo“, kuriuo nuo 2006 m. spalio 19 d. L. P. priėmė į kiemsargės (0,5 etato) pareigas; 2007 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. 41k „Dėl priedo mokėjimo“, kuriuo L. P. už papildomą darbą grupėje (auklėtojos padėjėjos I. R. ligos metu) paskirdama 300 Lt priemoką; 2007 m. sausio 30 d. įsakymą „Dėl darbo sutarties su L. P. nutraukimo“, kuriuo nuo 2007 m. sausio 31 d. nutraukė sutartį su dirbančia kiemsargio pareigose L. P., be to, pasitelkusi nekaltą asmenį – Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ūkvedę V. J. suklastojo 2006 m. spalio - 2007 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įrašydama tikrovės neatitinkančias žinias, kad tariamai L. P. minėtoje įstaigoje tikrai dirba ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus panaudojo patalpindama teisinėn apyvarton – perdavė Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) buhalterijai vykdyti ir taip dėl šių neteisėtų veiksmų D. O. gavus L. P. atlyginimą ir perdavus jai jos tarnybiniame kabinete Panevėžyje (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė svetimą Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ) turtą – 1005, 28 Lt dydžio sumą. Taip, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau, todėl didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įstaigos – Panevėžio miesto lopšelio-darželio ( - ), teikiančios viešąsias paslaugas, prestižas.

19Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalis dėl jos pripažinimo kalta padarius nusikaltimus bei nuteisimo, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

20Kasatorė nurodo, kad, išnagrinėję baudžiamąją bylą, teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės bei sukliudyta teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Pasak V. B., nagrinėjant bylą, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, nes nebuvo laikomasi jame įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė tokius jos kaltę pagrindžiančius įrodymus, kurie iš viso objektyviai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti. Įrodymai įvertinti šališkai, neišsamiai, nepašalinti prieštaravimai, prioritetas suteiktas tik V. B. kaltinantiems įrodymams. Be to, nagrinėjant bylą, buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis garantuojama kaltinamojo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo. Kasatorės manymu, buvo suvaržytos ir jos teisės į gynybą. Nuteistoji pažymi, kad, vertindamas įrodymus, teismas turėjo įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jų pakanka teismo išvadoms pagrįsti; turėjo vertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Vertindamas liudytojų parodymus, teismas turėjo atsižvelgti į liudytojų ir V. B. asmeninius santykius, nustatyti, ar liudytojai nėra suinteresuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu.

21Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai, pripažindami V. B. kalta dėl laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. padarytų veikų rėmėsi tik liudytojos R. Š. parodymais. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neišsamus, šališkas. V. B. teigimu, ji apeliacinės instancijos teismui pateikė vieną iš įrodymų - priešmokyklinės grupės vaiko asmens bylą (L. B.), kuri buvo kaip tik pradėta formuoti 2005 metais, vykdant Švietimo ministro įsakymą. Tokios bylos buvo pradėtos formuoti visiems vaikams ir tokias bylas buvo pavesta suformuoti būtent R Š. Už tai jai buvo skirtas papildomas atlyginimas. Teismas šio V. B. įrodymo nepriėmė, jo netyrė, atsisakė aiškintis, ar atliko papildomus darbus R. Š., ar ne. V. B. akcentuoja, kad ji, būdama lopšelio-darželio ( - ) direktorė, turėjo teisę skirti priedą R. Š. Jai priedas skirtas remiantis Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511, lopšelio - darželio ( - ) direktorės 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-18, priimtu nustatant papildomų funkcijų atlikimą – nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. už priešmokyklinės grupės dokumentacijos parengimą ir nuo 2005 m. spalio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. už priešmokyklinės grupės bazės rengimą. Šios funkcijos nėra numatytos „Priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginiuose nuostatuose“, patvirtintuose darželio ( - ) direktoriaus 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-6, kuriais vadovavosi ir pagal kuriuos dirbo R. Š. Vyriausybės 1993 m. nutarime Nr.511 numatyta, kad priedas gali būti mokamas už papildomą darbą. Priedas R. Š. buvo skirtas už papildomas funkcijas, kurios nebuvo įtrauktos į pareigines nuostatas.

22Kasatorė pažymi, kad teismai nepašalino prieštaravimų, esančių tarp liudytojos R. Š. ir liudytojos A. T. parodymų. R. Š. nurodė, kad jai A. T. paskaičiuodavo ir parašydavo ant lapelio kiekvieną mėnesį pinigų sumą, kurią reikės atiduoti V. B. A. T., apklausta kaip liudytoja, kategoriškai paneigė šias aplinkybes. Ji teigė, kad jokių paskaičiavimų R. Š. nepateikdavo. Netikėti šios liudytojais paaiškinimas nėra jokio pagrindo. R. Š. teigė, kad ji pati neatliko jokių skaičiavimų, pati nežinojo, kokią sumą reikia V. B. atiduoti (kokio dydžio mokesčius reikia atskaičiuoti nuo paskirto priedo). Teismai to neanalizavo ir neatsižvelgė į V. B. ir R. Š. tarpusavio santykius, kurie nebuvo draugiški ir geri. Teismas, vertindamas R. Š. parodymus, jų objektyvumą ir ryšį su kitais įrodymais, visiškai neįvertino V. B. ir R Š. santykių, jos pastangų bet kokiomis priemonėmis nušalinti V. B. nuo pareigų, todėl padarė neteisingas išvadas apie šios liudytojos parodymų objektyvumą. Teismas aiškiai pažeidė procesines teisės normas, reikalaujančias ištirti byloje esančių įrodymų visetą ir visas svarbias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vieno ar kito įrodymo vertinimui, taip pat ir liudytojos parodymų vertinimui. Visi byloje esantys įrodymai, taip pat ir pačios R. Š. parodymai, leidžia daryti išvadą, kad niekas kitas, išskyrus pačią R. Š., nežinojo apie neva V. B. paimamus pinigus. Be to, R. Š. pinigus iš darželio gaudavo į savo banko sąskaitą, o tai reiškia, kad jais galėdavo laisvai disponuoti ir tik ji galėjo juos naudoti, dovanoti ar kitaip su jais elgtis. Kasatorė pabrėžia, jog nėra jokių tiesioginių įrodymų apie tai, kad ji gaudavo pinigus.

23Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį dėl laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d. padarytų veikų nurodė, kad pasiremia rašytiniais įrodymais bei liudytojų D. O., L. P., L. P. D., Z. B., R. Š., V. J., E. V., M. P., Z. Ž., A. T. parodymais. Pasak kasatorės, nekelia abejonių teismų nustatytas faktas, kad L. P. darželyje nedirbo. Tačiau byloje nėra įrodyta, kad priimdama į darbą L. P. ir ją atleisdama iš darbo, o taip pat per visą jos įdarbinimo laikotarpį, V. B. žinojo, kad ji nedirbs ar nedirba. Kadangi nėra įrodymų, jog kasatorė žinojo nurodytas faktines aplinkybes, teismai padarė neteisingas išvadas, kad ji suklastojo dokumentus apie L. P. priėmimą ir atleidimą iš darbo. Byloje nėra įrodymų, kad V. B. pasisavino L. P. išmokėtus pinigus. Kasatorė pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad nei pati L. P., nei D. O. neteigė, kad, priimant L. P. į darbą, būtų V. B. pasakiusios, kad L. P. nedirbs. Susitarimas, kad L. P. bus fiktyviai įdarbinta, buvo tarp L. P. ir D. O. Kasatorės įsitikinimu, D. O. ir V. J. ją apkalbėjo, pačios siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą L. P. įdarbinimą. Panevėžio apygardos teismas nurodė, jog tai, kad L. P. nedirbo, patvirtina ir byloje esantis lopšelio-darželio ( - ) sargų budėjimo žurnalas, kuriame jokių įrašų apie L. P. budėjimą nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 31 d. darželyje nėra. V. B. pabrėžia, kad L. P. buvo įdarbinta ne sargu, o kiemsargiu ir joks kiemsargių žurnalas nebuvo vedamas ir pildomas. Be D. O. parodymų nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kad ji V. B. atiduodavo paimtus iš L. P. sąskaitos pinigus. Kiemsargis ir sargas, pasak kasatorės, yra pavaldūs ūkvedei pagal lopšelio-darželio ( - ) direktoriaus 2006 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. V-26 „Dėl lopšelio-darželio ( - ) struktūros tvirtinimo“. Pagal lopšelio-darželio ( - ) direktoriaus 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V-2 „Dėl vadybinių darbo funkcijų pasiskirstymo aprašo tvirtinimo“ ūkvedė V. J. vedė nepedagoginio personalo darbo laiko apskaitą, sudarė darbo grafikus, organizavo nepedagoginio personalo darbą, vykdė kontrolę ir vertinimą.

24Kasatorės nuomone, teismai buvo šališki, nes byloje liko nepašalinti prieštaravimai, teismai nenorėjo tirti įrodymų, t. y. atsisakė priimti V. B. išteisinančius įrodymus. V. B. įsitikinimu, teismui buvo daromas spaudimas, o tai patvirtina pridėti laikraščio „Panevėžio rytas“ straipsniai. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartys dėl kasatorės nušalinimo nuo pareigų ir byloje apklaustų liudytojų tiesioginis kreipimasis į teismą dėl jos nušalinimo bei liudytojų prašymo nušalinti V. B. nuo pareigų patenkinimas, rodo aiškų teismų šališkumą. Dėl tos priežasties šališko teismo priimtas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

25Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai į paskirtos bausmės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – laiką turėjo įskaityti V. B. taikyto laikino nušalinimo nuo pareigų laiką. Pasak kasatorės, nors BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad į bausmės laiką esant pagrindui įskaitoma bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė, auklėjamojo poveikio priemonė, suėmimas bei priverčiamoji medicinos priemonė, teismai jos nušalinimą nuo pareigų turėjo prilyginti šiame straipsnyje numatytoms įskaitytinoms į bausmės laiką sankcijoms.

26Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

28

29BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų teisiniais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat, kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

30Iš V. B. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, neigdama savo kaltę, ginčija faktines bylos aplinkybes, įrodymų vertinimą ir teismų išvadas. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas bei V. B. inkriminuotas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti.

31Dėl įrodymų vertinimo

32

33Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį turi pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikomi įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Iš kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad iš esmės yra ginčijamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį įrodymus teisėjai privalo įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, išdėstyti (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos ištirtų įrodymų visuma. Visos bylos aplinkybės ištirtos, pažymėtina, kad ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą nebuvo prašoma, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarė atlikti įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti: nuteistoji V. B., liudytojai E. G., V. J., D. B., J. V. K., R. Š.

34Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, iš esmės yra tie patys kaip ir buvo nurodyti apeliaciniame skunde dėl apeliacinės instancijos teismo nepakeistos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies. Kasatorės skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teismo išvadoms, išnagrinėjo, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, priimtame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į visus apeliacinio skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 305, 330, 331 straipsniai).

35Priešingai negu teigia kasatorė, teismai liudytojos R. Š. parodymus įvertino nepažeisdami BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, visų bylos aplinkybių kontekste. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo byloje nesant duomenų, kad R. Š. apkalbinėtų V. B., kaip ši teigė apeliaciniame skunde, tą patį pakartodama ir kasaciniame skunde, nurodydamas, kad kasatorės santykiai buvo sudėtingi ir su kitais jos vadovaujamos įstaigos darbuotojais. Nuteistoji įžvelgia prieštaravimą tarp apeliacinės instancijos teismo argumentų, atsisakant tirti jos pateiktas priešmokyklinės grupės vaikų asmens bylas ir teismo išvados, esą atlyginimo priedas liudytojai R. Š. buvo paskirtas neteisėtai. Tačiau šis teismas tokių aplinkybių nėra konstatavęs. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas nustatė, kad jau priimdama įsakymą dėl priedo skyrimo R. Š., nuteistoji R. B. turėjo tikslą pasisavinti pinigus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai teigia, kad nuteistosios kaltumo ir vaikų asmens bylų tvarkymo klausimai tarpusavyje nesusiję. Kaltinimų nuteistajai V. B. pobūdis neįgalino teismų spręsti, ar priedo skyrimas liudytojai R. Š. neprieštarauja normatyviniams aktams. Teismas, remdamasis priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginiais nuostatais, pripažino teisingais liudytojos R. Š. parodymus, kad tas darbas, už kurį jai tariamai buvo paskirtas priedas, įeina į jos pareigas ir ji šį darbą atlikdavusi. Priešingai negu nurodo nuteistoji, šia aplinkybe teismas grindė liudytojos R. Š. parodymų teisingumą, o ne konstatavo paties priedo neteisėtumą.

36Kasatorės tvirtinimas, esą liudytojos R. Š. parodymai, kad atskaičius mokesčius perduotiną nuteistajai sumą jai užrašydavusi buhalterė, prieštarauja liudytojos A. T. parodymams, o teismai šio prieštaravimo nepašalino, yra neteisingas, nes liudytoja A. T. tokių R. Š. aiškinimą paneigiančių parodymų nėra davusi. Kita vertus, kasacinės instancijos teisme šis klausimas iš viso negali būti keliamas, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

37Kasaciniame skunde teismų išvados nagrinėjant analogišką kaltinimą, fiktyviai įdarbinant kiemsarge L. P., ginčijamos ne teisės taikymo (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o faktinių bylos aplinkybių aspektu, o tai yra ne kasacinio, o apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasatorei neaišku, kokį įrodymą tyrė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad sargų budėjimo žurnale jokių įrašų apie L. P. budėjimą nėra. Pasak nuteistosios, L. P. buvo įdarbinta ne sargu, o kiemsargiu, o joks kiemsargių žurnalas pildomas nebuvo, tačiau šis argumentas susijęs ne su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, o su faktinėmis bylos aplinkybėmis (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Netgi jį pripažinus teisingu, jis negali turėti įtakos bendrai kolegijos išvadai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įrodymai įvertinti pagal teismų vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

38Dėl skundo teiginių apie teismo šališkumą

39

40Kasatorė skunde pažymi, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tokie V. B. teiginiai yra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 3 d. gavo V. B. pareiškimą dėl teisėjos S. J. nušalinimo. Šis V. B. pareiškimas buvo atmestas, kaip nepagrįstas, nes nenustatyta BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų. Teisėjos šališkumo motyvavimas tuo, kad buvo panaikinta jos nutartis nušalinti kaltinamąją V. B. nuo pareigų, yra nepagrįstas. Pagal BPK 157 straipsnio 4 dalį, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pats savaime įstatyme numatyto sprendimo priėmimas, nors jį ir panaikino aukštesnės instancijos teismas, nėra teismo šališkumo požymis. Pažymėtina ir ta paneigianti teisėjos šališkumą aplinkybė, kad teisėja buvo atsisakiusi pratęsti V. B. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą. Pagal prokuroro skundą apygardos teismo teisėja šią nutartį panaikino. Tuomet prokuroras kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą skirti laikiną nušalinimą nuo pareigų iš naujo, nes pirmiau pratęsto nušalinimo terminas jau buvo pasibaigęs. Prokuroro prašymas buvo patenkintas, tačiau pagal kaltinamosios skundą kita apygardos teismo teisėja bylą nagrinėjančios teisėjos nutartį panaikino.

41Dėl procesinės prievartos priemonių įskaitymo į bausmės laiką

42Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajai V. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirta procesinės prievartos priemonė, numatyta BPK 157 straipsnyje – laikinas nušalinimas nuo pareigų trims mėnesiams. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi laikinas nušalinimas nuo pareigų pratęstas dviem mėnesiams, 2008 m. gegužės 12 d. nutartimi – vienam mėnesiui. Visas šias nutartis įtariamoji skundė aukštesniajam teismui, kuris skundus atmetė. 2008 m. birželio 6 d. nutartimi laikinas nušalinimas nuo pareigų pratęstas dar vienam mėnesiui iki 2008 m. liepos 12 d. 2008 m. liepos 4 d. baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

43BPK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylą perdavus į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjos 2008 m. liepos 8 d. nutartimi kaltinamosios V. B. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, 2008 m. spalio 10 d. nutartimi – dviem mėnesiams. Šias nutartis kaltinamoji skundė aukštesniajam teismui, kuris skundus atmetė.

44Pagal BPK 157 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga. Apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad teisme praktiškai visi liudytojai apklausti, todėl V. B., turėdama atitinkamus tarnybinius įgalinimus pavaldiems asmenims, naudodamasi tarnybine padėtimi nebegalės jų paveikti, laikiną jos nušalinimą nuo pareigų panaikino.

45Prokuroras šią nutartį apskundė aukštesniajam teismui, prašydamas panaikinti apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį ir paskirti kaltinamajai V. B. procesinę prievartos priemonę laikiną nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo teisėja prokuroro skundą patenkino iš dalies ir panaikino apylinkės teismo nutartį. Tuomet prokuroras kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu vėl skirti V. B. laikiną nušalinimą nuo pareigų. Teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad kaltinamoji V. B., 2008 m. gruodžio 2 d. vėl pradėjusi eiti darželio direktorės pareigas, darė įtaką liudytojams, kurie, esant reikalui, dar gali būti papildomai apklausinėjami teisiamajame posėdyje, paskyrė jai laikiną nušalinimą nuo pareigų trims mėnesiams.

46Kaltinamoji V. B. šią nutartį apskundė aukštesniajam teismui, kurio 2009 m. vasario 12 d. nutartimi apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis panaikinta.

47Tuo būdu nuteistoji V. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nušalinta nuo pareigų nuo 2007 m. gruodžio 12 d iki 2009 m. vasario 12 d. su pertrauka nuo 2008 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. sausio 16 d., t. y. vienerius metus ir nevisą mėnesį.

48Nuteistosios kasaciniame skunde teigiama, kad teismai į paskirtos bausmės – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo – laiką turėjo įskaityti V. B. taikyto laikino nušalinimo nuo pareigų laiką. Pasak kasatorės, nors BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad į bausmės laiką esant pagrindui įskaitoma bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė, auklėjamojo poveikio priemonė, suėmimas bei priverčiamoji medicinos priemonė, teismai jos nušalinimą nuo pareigų turėjo prilyginti šiame straipsnyje numatytoms įskaitytinoms į bausmės laiką sankcijoms.

49Su tokiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.

50BPK III dalis „Procesinės prievartos priemonės“ susideda iš XI skyriaus „Kardomosios priemonės“ ir XII skyriaus „Kitos procesinės prievartos priemonės“. Laikinas nušalinimas nuo pareigų priskirtas kitoms procesinės prievartos priemonėms, o jų yra labai daug. Įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas.

51Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis).

52Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme. Pagal pasekmes nuteistajai V. B. jos laikinas nušalinimas nuo pareigų ir jai paskirta bausmė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas yra panašaus pobūdžio. Tokiu atveju teismai, vadovaudamiesi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta bausmės paskirtimi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nustatydami šios bausmės rūšies terminą, švelninančia linkme turėtų atsižvelgti į nuteistojo laikiną nušalinimą nuo pareigų. Kasatorei už pirmą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, paskirtas minimalus teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo terminas vieneri metai, o už antrąjį – vieneri metai šeši mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas bausmės skyrimą, nurodė atsižvelgiantis į jo aptariamas ir visas bylos aplinkybes, tačiau konkrečiai dėl nuteistosios laikino nušalinimo nuo pareigų įtakos jai skiriamai bausmei nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tuo, kad, išteisinęs V. B. dėl trečios nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskyrė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Turėdama omenyje išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir atitinkamai pakeičia teismų nuosprendžius (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 3 dalis).

53Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

54Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

55Nuteistajai V. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2006 m. spalio 18 d. – 2007 m. sausio 30 d. laikotarpiu, paskirtą bausmę sušvelninti iki teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo vieneriems metams.

56Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę ir Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už kitas nusikalstamas veikas, padarytas 2006 m. spalio 18 d. – 2007 m. sausio 30 d. laikotarpiu, ir paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas 2005 m. rugsėjo 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 14 MGL (1820 Lt) dydžio baudą ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

57Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžiu V. B.... 3. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005... 4. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005... 5. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005... 6. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007... 7. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007... 8. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007... 9. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11d. iki... 10. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki... 11. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 11 d. iki... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65... 13. V. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu... 14. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, iš... 15. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 16. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nuteistosios... 17. V. B. nuteista už tai, kad nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30... 18. V. B. nuteista ir už tai, kad nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30... 19. Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Panevėžio miesto... 20. Kasatorė nurodo, kad, išnagrinėję baudžiamąją bylą, teismai padarė... 21. Kasaciniame skunde pažymima, kad teismai,... 22. Kasatorė pažymi, kad teismai nepašalino prieštaravimų, esančių tarp... 23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį... 24. Kasatorės nuomone, teismai buvo šališki, nes byloje liko nepašalinti... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai į paskirtos bausmės – teisės... 26. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Dėl BPK 376 straipsnio taikymo ... 28. ... 29. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, jog kasacinės instancijos teismas... 30. Iš V. B. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė, neigdama savo kaltę,... 31. Dėl įrodymų vertinimo ... 32. ... 33. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį turi pagrįsti tik... 34. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų... 35. Priešingai negu teigia kasatorė, teismai liudytojos R. Š. parodymus... 36. Kasatorės tvirtinimas, esą liudytojos R. Š. parodymai, kad atskaičius... 37. Kasaciniame skunde teismų išvados nagrinėjant analogišką kaltinimą,... 38. Dėl skundo teiginių apie teismo šališkumą ... 39. ... 40. Kasatorė skunde pažymi, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 41. Dėl procesinės prievartos priemonių įskaitymo į bausmės... 42. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajai V. B. ikiteisminio tyrimo teisėjo... 43. BPK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bylą perdavus į teismą, dėl... 44. Pagal BPK 157 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o... 45. Prokuroras šią nutartį apskundė aukštesniajam teismui, prašydamas... 46. Kaltinamoji V. B. šią nutartį apskundė aukštesniajam teismui, kurio 2009... 47. Tuo būdu nuteistoji V. B. ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo... 48. Nuteistosios kasaciniame skunde teigiama, kad teismai į paskirtos bausmės –... 49. Su tokiais kasacinio skundo argumentais negalima sutikti.... 50. BPK III dalis „Procesinės prievartos priemonės“ susideda iš XI skyriaus... 51. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką... 52. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti... 53. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 54. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį ir... 55. Nuteistajai V. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką,... 56. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65... 57. Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą....