Byla 2K-7-88/2014
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus, Dalios Bajerčiūtės, Vytauto Masioko, Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, gynėjams advokatams Adomui Liutvinskui, Stanislovui Butkevičiui, Žygimantui Rutkauskui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistojo V. S. B., nuteistosios D. N. ir nuteistojo K. B. gynėjo advokato Stanislovo Butkevičiaus kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties.

3Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu V. S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „M“ suteiktos paramos lėšų iššvaistymo) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“ suteiktos paramos lėšų iššvaistymo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P“ suteiktos paramos lėšų iššvaistymo) – 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams, 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, V. S. B. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas dėl ligos.

6K. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

7D. N. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

8Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas S. D. ir R. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

9Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. B. priteista 814 529,24 Lt valstybei.

10Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. B. konfiskuoti 30 000 Lt, kaip nusikalstamos veikos rezultatas valstybės naudai.

11Kita Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Nuteistojo K. B. gynėjų Adomo Liutvinsko ir S. B., nuteistosios D. N., nuteistojo V. S. B. ir jo gynėjo Žygimanto Rutkausko apeliaciniai skundai atmesti.

13Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

14V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“ prezidentas, nuo 2006 m. liepos 20 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d. iššvaistė svetimą, jam patikėtą sporto klubo „( - )“ (toliau – sporto klubas „( - )“) turtą – pinigus, iš viso 9000 Lt, o būtent:

152006 m. liepos 20 d. UAB „M“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ), pasirašydamas sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „M“ dėl 30 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, UAB „M“ direktoriui E. V. tą pačią dieną pagal šią paramos sutartį perdavus 30 000 Lt, V. S. B., dalį šių pinigų – 3000 Lt neįnešdamas į sporto klubą „( - )“ ir juos neteisėtai perduodamas E. V., iššvaistė sporto klubui „( - )“ priklausantį turtą. Tęsdamas savo veiksmus, 2006 m. spalio 2 d. pasirašydamas sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „M“ dėl 20 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, pagal kurią UAB „M“ 2006 m. spalio 2 d. pervedė į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB Nord“ 10 000 Lt, 2006 m. spalio 11 d. pervedė 10 000 Lt, 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašydamas sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „M“ dėl 40 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, pagal kurią „M“ 2006 m. lapkričio 6 d. pervedė į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB Nord“ 10 000 Lt, 2006 m. lapkričio 15 d. pervedė 10 000 Lt, 2006 m. lapkričio 22 d. pervedė 10 000 Lt, 2006 m. gruodžio 1 d. pasirašydamas sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „M“ dėl 40 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, pagal kurią UAB „M“ 2006 m. gruodžio 7 d. pervedė į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB Nord“ 10 000 Lt, nurodydamas sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. Č. paimti pinigines lėšas grynaisiais iš klubo sąskaitos banke „DnB Nord“, taip pat ir iš UAB „M“ gautas paramos lėšas, ir pinigus perduoti jam; L. Č. įvykdžius šį nurodymą ir per kelis kartus perdavus jam pinigines lėšas, neteisėtai Panevėžyje per kelis kartus E. V. perduodamas iš viso 6000 Lt, iššvaistė sporto klubui „( - )“ priklausantį turtą.

16Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“ prezidentas, nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. sausio 10 d. iššvaistė svetimą, jam patikėtą sporto klubo „( - )“ turtą – pinigus, iš viso 20 000 Lt, o būtent:

172006 m. gruodžio 20 d. UAB „E“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ), pasirašydamas sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „E“ dėl 50 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, bendrovei „E“ 2006 m. gruodžio 21 d. pervedus į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB Nord“, 2007 m. sausio 4 d. nurodydamas sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. Č. paimti iš sporto klubo „( - )“ sąskaitos banke „DnB Nord“ 28 000 Lt, L. Č. paėmus iš banko 28 000 Lt ir šiuos pinigus perdavus V. S. B., jis nurodė dalį šių pinigų – 7 000 Lt perduoti UAB „E“ buhalterei V. V., tą L. Č. ir padarė, 7 000 Lt perduodama V. V. Panevėžyje, ( - ). Po to, V. S. B., nurodydamas L.Č. iš sporto klubo „( - )“ sąskaitos banke „DnB Nord“ paimti 13 000 Lt ir juos perduoti V. V., L. Č. 2007 m. sausio 8 d. paėmus pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos ir 13 000 Lt perdavus V. V. Panevėžyje, ( - ), iššvaistė sporto klubui „( - )“ priklausantį turtą, iš viso 20 000 Lt.

18Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“ prezidentas, 2006 m. gruodžio 22 d. iššvaistė svetimą, jam patikėtą sporto klubo „( - )“ turtą – pinigus, ne mažiau kaip 30 000 Lt, o būtent:

192006 m. lapkričio 6 d. UAB „P“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ), pasirašė sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „P“ dėl 50 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, pagal sutartį bendrovei „P“ 2006 m. gruodžio mėn. 18 d. pervedus į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB Nord“ 50 000 Lt ir 2006 m. gruodžio 20 d. sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. Č. paėmus iš sporto klubo „( - )“ sąskaitos banke „DnB Nord“ 21 000 Lt, o 2006 m. gruodžio 22 d. iš klubo sąskaitos jai paėmus 27 000 Lt ir šiuos pinigus 2006 m. gruodžio 22 d. V. S. B. nurodymu perdavus jam, 2006 m. gruodžio 22 d. 13.02 val. jis Panevėžio miesto savivaldybės patalpose, savo darbo kabinete ( - ), esančiame Panevėžyje, Laisvės a. 20, neteisėtai perduodamas UAB „P“ direktoriui K. B. ne mažiau kaip 30 000 Lt, iššvaistė svetimą, jam patikėtą sporto klubo „( - )“ turtą.

20Be to, V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )” prezidentas, 2005-2006 metais pasisavino didelės vertės jam patikėtą svetimą turtą – sporto klubo „( - )” pinigines lėšas – 814 529,24 Lt, o būtent:

212005-2006 metais pavesdamas sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai, tačiau su sporto klubu darbo santykiais nesusijusiai L. Č. paimti iš sporto klubo „( - )“ banke „DnB NORD“ turimos sąskaitos klubui priklausančius grynuosius pinigus ir atiduoti jam kaip sporto klubo vadovui, L. Č. šiuos pinigus tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kaip nustatyta netrukus po jų paėmimo iš banko sąskaitos, perdavus V. S. B., jis, nesant sporto klube kasininko pareigų, pats turėdamas ir sporto klubo kasoje esančias pinigines lėšas – iš viso 230 369,32 Lt, iš kurių sporto klubo „( - )“ treneriams S. D. ir R. M. be apskaitos dokumentų perdavęs iš viso 199 338,08 Lt panaudoti sporto klubo „( - )“ veiklai bei pats iššvaistęs 59 000 Lt, neteisėtai per 74 kartus pasisavino jo žinioje buvusį turtą – 814 529,24 Lt klubo „( - )“ lėšų.

22Be to, V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“ prezidentas, veikdamas bendrininkų grupe su sporto klubo „( - )“ treneriais S. D. ir R. M. bei su M. S. firmos „M“ savininku M. S., kuris nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, 2005-2006 metais tyčia, siekdamas pasisavinti sporto klubo „( - )“ pinigines lėšas ir nuslėpti neteisėtą svetimo turto pasisavinimą, nurodydamas S. D. ir R. M. klastoti buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą, suklastojant buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos panaudojant buhalterinėje apskaitoje, sporto klube “ ( - )” piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiant suklastotais buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįforminant apskaitos dokumentais, klubo žaidėjoms ir treneriams mokant atlyginimus, kurie nefiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaruoti, nuo kurių neapskaičiuoti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, neteisingai įforminant apskaitos dokumento duomenis ir iškraipant turto apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti sporto klubo „( - )“ 2005-2006 metais piniginių lėšų – 873 529,24 Lt panaudojimo, veiklos, turto dydžio, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

23Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ( - ) bei išrinktas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariu, būdamas valstybės tarnautojas ir valstybės politikas, siekdamas kitokios asmeninės naudos sau – UAB „Ž“ palankumo, o kartu ir turtinės naudos UAB „Ž“, kad bendrovė būtų paskelbta konkurso nugalėtoja ir teiktų Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugas, nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. liepos 6 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

24V. S. B. tyčia, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos principus ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6, 9 punktų reikalavimus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, viršydamas 2003 m. sausio 28 d. Panevėžio miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. A-23 patvirtintus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinieriaus pareiginiuose nuostatuose įtvirtintus įgaliojimus, 2005 m. birželio 2 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-33-1 patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veikos reglamento 160.2 punktu suteiktas tarybos nariams teises – reikalauti iš savivaldybės administracijos padalinių dokumentų dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitete nagrinėjamų klausimų, pasinaudodamas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nario statusu bei turimu autoritetu tarp savivaldybės administracijos darbuotojų, 2006 metų birželio 6 d. neteisėtai pareikalavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. N. perduotų jam viešųjų pirkimų atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo pirkimo dalyvio – UAB „I“ konkursui pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių apskaičiavimo pagrindimo kopijas, žinodamas, kad neturi įgaliojimų susipažinti su atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo viešojo pirkimo informacija, nurodydamas, kad šiuos dokumentus neva pateiks specialistams patikrinti ir parašyti išvadas. D. N. padarius prašomų dokumentų kopijas ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos patalpose 2006 m. birželio 6 d. tarp 16 ir 17 val. perdavus šią konfidencialią informaciją su UAB „I“ pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių apskaičiavimais V. S. B., jis tą pačią dieną tarp 17 ir 19.30 val. Panevėžyje, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, gautus dokumentus perdavė sūnėnui A. B., valdančiam UAB „Ž“ akcininko – UAB „S“ proc. akcijų, bei nurodė D. N. UAB „I“ pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių apskaičiavimus perduoti UAB „F“ direktorei, UAB „Ž“ direktoriaus P. S sutuoktinei J. S., kuriuos D. N. ir persiuntė 2006 m. birželio mėnesį elektroniniu paštu.

25J. S. atlikus UAB „I“ pasiūlymo kainų apskaičiavimo patikrinimą ir surašius pastabas, juos pateikus D. N., o D. N. J. S. atsiųstus UAB „I“ pasiūlymo kainų apskaičiavimus ir pastabas pateikus viešųjų pirkimų komisijos nariams iš anksto paruoštame komisijos 2006 m. birželio 15 d. posėdžio protokole, šiuo protokolu viešųjų pirkimų komisijai priėmus sprendimą atmesti UAB „I“ pasiūlymą bei nustačius preliminarią pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažinus UAB „Ž“, V. S. B. šiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos autoritetą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

26Tuo pačiu nuosprendžiu K. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent: 2006 m. gruodžio 22 d. apie 13 val. Panevėžio miesto savivaldybės, esančios Panevėžyje, Laisvės a. 20, kabinete ( - ), iš Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „( - )“ prezidento V. S. B. tyčia įgijo sporto klubui „( - )“ priklausantį turtą – ne mažiau kaip 30 000 Lt, žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. būdamas UAB „P“ direktoriumi 2006 m. lapkričio 6 d. pasirašė sutartį tarp sporto klubo „( - )“ ir UAB „P“ dėl 50 000 Lt paramos suteikimo sporto klubui „( - )“, pagal sutartį 2006 m. gruodžio 18 d. bendrovei „P“ pervedus į sporto klubo „( - )“ sąskaitą banke „DnB NORD“ 50 000 Lt, 2006 m. gruodžio 20 d. sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai L. Č. paėmus iš sporto klubo „( - )“ sąskaitos banke „DnB Nord“ 21 000 Lt, o 2006 m. gruodžio 22 d. L. Č. iš klubo sąskaitos banke „DnB Nord“ paėmus 27 000 Lt ir visus šiuos pinigus jai perdavus sporto klubo „( - )“ prezidentui V. S. B., suprasdamas, kad V. S. B. paramos teikėjams neteisėtai grąžindamas dalį suteiktos paramos lėšų taip iššvaisto svetimą – sporto klubo „( - )“ turtą – pinigines lėšas, iš V. S. B. neteisėtai priėmė ne mažiau kaip 30 000 Lt už suteiktą sporto klubui „( - )“ paramą.

27Tuo pačiu nuosprendžiu D. N. nuteista už tai, kad, dirbdama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjos pavaduotoja ir būdama valstybės tarnautoja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

28D. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. A-774 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ bei šio įsakymo 2006 m. gegužės 26 d. pakeitimu Nr. A-493 būdama paskirta viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, 2005 m. rugpjūčio 22 d. pasirašyta Nešališkumo deklaracija pasižadėjusi viešojo pirkimo komisijos nario pareigas atlikti objektyviai, be išankstinio nusistatymo, vadovaujantis visų siūlytojų lygiateisiškumo principu ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. Konfidencialumo pasižadėjimu įsipareigojusi konfidencialią informaciją saugoti ir naudoti tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka, konfidencialios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų reikalavimus laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigines funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 4 punktus, nustatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesilaikydama Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje, 16 dalyje numatytų konfidencialumo pasižadėjimo ir nešališkumo deklaracijos bei pažeisdama šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus, 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą draudimą teikti informaciją tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, 41 straipsnio 5 dalyje numatytus apribojimus susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, 2003 m. birželio 15 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento 17.4 straipsnio reikalavimus neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, 2006 m. vasario 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai nusprendus vykdyti Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo pirkimo atvirą konkursą bei šio konkurso metu UAB „I“ ir UAB „Ž“ pateikus pasiūlymus dėl žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo viešųjų pirkimų komisijai, D. N., viešųjų pirkimų komisijai nepriėmus sprendimo dėl UAB „I“ pateikto pasiūlymo kainų pagrindimo, 2006 m. gegužės 26 d. pasirašė raštą Nr. 19 konkurso dalyviui UAB „I“ bei juo prašė bendrovę pagrįsti siūlomą kainą ir pateikti kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. 2006 m. birželio 5 d. įmonei „I“ raštu pateikus paaiškinimus dėl pasiūlytos kainos bei atsiuntus dokumentus su konkurse nurodytų kainų sudėtinių dalių apskaičiavimais, 2006 m. birželio 6 d. V. S. B. paprašius perduoti jam konfidencialią informaciją, o būtent dokumentų su bendrovės „I“ konkursui pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių paskaičiavimais kopijas, bei jam paaiškinus, kad šiuos dokumentus jis pateiks specialistams patikrinti ir parašyti išvadas, ji, žinodama, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija nebuvo suteikusi ne komisijos nariams įgaliojimų susipažinti su atviro konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo viešojo pirkimo informacija, kad nebuvo paskirti ekspertai, neteisėtai perdavė prašomų dokumentų kopijas V. S. B., o 2006 m. birželio mėnesį elektroniniu paštu siuntė konfidencialią informaciją su UAB „I“ pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių apskaičiavimais UAB „F“ direktorei, UAB „Ž“ direktoriaus P. S. sutuoktinei J. S. J. S. atsiųstus UAB „I“ pasiūlymo kainų apskaičiavimus ir pastabas pateikdama viešųjų pirkimų komisijos nariams iš anksto paruoštame komisijos 2006 m. birželio 15 d. posėdžio protokole, kuriuo viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą atmesti UAB „I“ pasiūlymą bei nustatė preliminarią pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Ž“, D. N. šiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijų – Panevėžio miesto savivaldybės bei viešųjų pirkimų komisijos autoritetą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

29Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria K. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir bylą jam nutraukti.

30Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai neteisingai sprendė nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 1 dalyje, juridiškai reikšmingą santykį esant tam pačiam abiejų nusikalstamų veikų dalykui.

31Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas esant tam pačiam nusikaltimo dalykui skirtingai kvalifikavo nuteistųjų veikas: V. S. B. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, o K. B. – BK 189 straipsnio 1 dalį. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad švaistomo turto teisinė padėtis nepatenka į nusikalstamu būdu gauto turto sampratą BK 189 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl sistemiškai ir logiškai aiškinant BK 189 straipsnio 1 dalies ir 184 straipsnio 1 dalies dispozicijas darytina išvadą, kad asmuo, kuris įgyja iššvaistomą turtą, negali atsakyti už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. Tačiau šios nuostatos pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir nukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos taikydamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą.

32Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nurodė, kad toks sporto klubo prezidento V. S. B. jam einamų pareigų pagrindu patikėtų lėšų perdavimas be jokių finansinę operaciją patvirtinančių dokumentų trečiajam asmeniui buvo neteisėtas ir ši veika atitinka BK 178 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tačiau kasatorius pabrėžia, kad tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nelogiški ir prieštaringi: sporto klubo prezidentas šiame epizode nuteistas nė už vagystę, o už iššvaistymą, o finansinę operaciją patvirtinantys dokumentai apskritai šalintų bet kokias galimybes taikyti baudžiamąjį įstatymą. Taip pastebėtina ir tai, kad toks BK 184 straipsnio turinio aiškinimas, švaistymą tapatinant su vagyste, esmingai iškreipia turto iššvaistymo norma nustatytą teisinį reguliavimą.

33Teismai nepagrįstai laikė, kad švaistomos lėšos tapo nusikalstamu būdu gautu turtu tik todėl, kad nuteistasis K. B. žinojo, kad sporto klubo prezidentas tas lėšas naudoja ne pagal paskirtį, t. y. jas švaisto, nors pastarasis šiomis lėšomis disponavo teisės pagrindu. Be to, jokiai įrodymais nebuvo pagrįsta, kad nuteistasis K. B. žinojo, jog sporto klubo prezidentas švaisto lėšas.

34Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. nuteisimui pagal BK 189 straipsnio 1 dalį turėjo įtakos ir kiti V. S. B. inkriminuoti turto iššvaistymo epizodai, tačiau tai, kad kitais atvejais paramą suteikusių bendrovių vadovų bylos buvo užbaigtos teismo baudžiamuoju įsakymu, nereiškia, kad buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

35Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esminį dėmesį kreipė ne į apeliaciniuose skunduose nurodytus netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo argumentus, o apsiribojo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo sampratos plačiu aptarimu. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino BK 189 straipsnio 1 dalies turinį ir šios normos paskirtį nurodydamas, kad svarbu yra tai, jog K. B. perduoti pinigai yra kito, V. S. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, dalykas, o V. S. B. nebuvo teisėtas šių pinigų valdytojas ir juo labiau neturėjo teisės šiuos pinigus perleisti K. B. Tačiau, kasatoriaus manymu, tai nepaneigia faktinės aplinkybės, kad sporto klubo prezidentas minimomis lėšomis disponavo teisės pagrindu.

36Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neištaisęs pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos ir taikydamas BK 72 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

37Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria K. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, ir bylą jam nutraukti.

38Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai reikšminga aplinkybe vertinant byloje esančių įrodymų visumą laikė tai, jog nuteistasis K. B. neužsiminė apie jį su V. S. B. siejusius paskolinius santykius tik todėl, kad nebuvo apie tai klausiamas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo neprivalo duoti parodymų, todėl aplinkybė, jog jis parodymų nedavė, negali būti laikoma reikšminga prielaida teismo vidiniam įsitikinimui dėl kaltinamojo kaltės susiformuoti. Todėl tokia apeliacinės instancijos teismo nuostata pažeidžia kaltinamojo teisę neapšnekėti savęs bei prieštarauja rungimosi, teisės į gynybą principams. Skunde nurodoma, kad į bylą buvo pateikta paskolos sutartis, sudaryta tarp K. B. ir V. S. B., pastarasis duodamas parodymus nurodė, jog K. B. seniai pažįsta, juos sieja nevienkartiniai paskoliniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad, esant didesnei paskolos sumai, buvo surašyta rašytinė 2006 m. balandžio 12 d. paskolos sutartis, turinti visas esmines sutarties civilinės sąlygas. Kaip parodė V. S. B., pinigai buvo reikalingi varžyboms, o jis juos grąžino 2006 m. gruodžio 22 d. Kasatoriaus manymu, 2006 m. balandžio 12 d. paskolos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ar pripažinta niekine, o tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pateiktąją paskolos sutartį, sudarytą tarp K. B. ir V. S. B., laikė nepatikimu įrodymu vien tik todėl, kad ji į bylą buvo pateikta tik teisminio nagrinėjimo metu, o sutarties šalys apie ją neužsiminė ikiteisminio tyrimo metu, ji nebuvo rasta atliekant kratas UAB „P“ bei sporto klubo „( - )“ patalpose, taip pat K. B. bei V. S. B. gyvenamosiose vietose. Kasatoriaus manymu, minėtos aplinkybės nesusijusios su K. B. padarytos veikos kvalifikavimu, todėl teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir konfiskuodamas iš K. B. 30 000 Lt, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes jis šiuos pinigus iš V. S. B. gavo paskolos sutarties pagrindu, t. y. kaip grąžintą skolą, todėl nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, jog turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos

39Kasatorius teigia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog K. B. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nepatvirtina operatyvinių veiksmų protokolai apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, nes apie K. B. bendravimą su V. S. B. galėjo patvirtinti mobiliojo ryšio operatorių duomenys, tačiau jie ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo sunaikinti kaip neturintys reikšmės bylai. Be to, net remiantis telefoniniais įrašais, esančiais byloje, pakanka padaryti išvadą, kad K. B. ir V. S. B. santykiai nebuvo atsitiktiniai ir neapsiribojo tik finansinės paramos jo vadovaujamojo klubo teikimu. Be to, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2011 m. vasario 7 d. pažyma Nr. 42, apie kurią teismas nieko nepasisakė ir jos nevertino) ir iš kurios turinio matyti, jog bendrovė „P“ teikė ir teikia paramą tiek sportui, tiek politikams, Panevėžio miesto savivaldybei ir kt. Paramos suma nuo 2003 metų, be sporto klubo „( - )“ kitiems ūkio subjektams, viršija pusę milijono litų. Paramos teisėtumo klausimas niekada ir niekam nekėlė abejonių, todėl paramos teikimas sporto klubui „( - )“ nebuvo niekuo išskirtinis, nes bendrovė „P“ paramą yra teikusi ne vieną kartą.

40Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojos L. Č. (buvusi įtariamoji byloje), kaltinamųjų S. D. bei R. M. parodymais, kurie neatitiko įrodymams keliamo teisėtumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

41Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes išsamiai neatsakė į pateiktą apeliacinį skundą, nurodė tuos pačius motyvus kaip ir pirmosios instancijos teismas, nors turėjo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl nusikaltimo sudėties K. B. veikoje buvimo, ištaisyti kitus nuosprendžio trūkumus.

42Skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. B., pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 296 straipsnio ir 308 straipsnio l, 4 dalių reikalavimus, nes K. B. nebuvo tinkamai pranešta apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą ir jis negalėjo dalyvauti skelbiant nuosprendį.

43Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

44Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias abejones vertino ne jo naudai, be to, tinkamai neištyrė įrodymų ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio pažeidimus, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, buvo pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis, nes apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, paviršutiniškai.

45Kasatorius pažymi, kad niekada neprisipažino dėl UAB „M“ turto iššvaistymo ir nurodė, jog jis, būdamas Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „( - )“ prezidentas, rūpinosi rankinio centro salės rekonstrukcija, kurią vykdė UAB „M“. Pritrūkus iš biudžeto skirtų pinigų remonto darbams pabaigti, UAB „M“ vienintelis akcininkas E. V. pasiūlė, kad UAB „M“ gali suteikti sporto klubui „( - )“ paramą, o kasatorius ją „atmes“, t. y. grąžins E. V. 15 000 Lt, už kuriuos UAB „M“ atliks viršsąmatinius darbus. Visus paramos gavimo dokumentus tvarkė E. V. ir iš UAB „M“ per kelis kartus sporto klubas „( - )“ gavo 50 000 Lt paramą. Kasatorius teigia per kelis kartus grąžinęs E. V. 15 000 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje tik sutrumpintai perrašė kaltinimą, nors privalėjo patikrinti iškeltą versiją, ar tikrai Panevėžio moterų rankinio sporto klubo „( - )“ patalpose buvo atlikti UAB „M“ papildomi, viršsąmatiniai darbai. Šios versijos netikrinio ir apeliacinės instancijos teismas, nors apie ją buvo kalbama apeliaciniame skunde. Taip pat teismai nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad patikrintų E. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu jam turint įtariamojo statusą, patikimumą. E. V. tvirtino perdavęs kasatoriui 9000 Lt, nors kasatorius teigė perdavęs 15 000 Lt, tačiau teismai šių prieštaravimų nepašalino ir be jokių motyvų konstatavo, kad E. V. buvo perduota 9000 Lt.

46Kasatorius teigia, kad pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“ suteiktos paramos lėšų iššvaistymo) yra nuteistas nepagrįstai, nes jis jokių išankstinių sąlygų su sutartį pasirašiusiu UAB „E“ vadovu R. I. neaptarė. Tik vėliau R. I. pasakė, kad suklydo skaičiuodamas ir paprašė grąžinti 20 000 Lt. Kasatorius teigia sutikęs ir davęs buhalterei L. Č. nurodymą grąžinti 20 000 Lt. Kasatorius nemano, kad grąžindamas paramos davėjui dalį jo pervestos sumos, iššvaistė klubo lėšas. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pakartotinai apklausti UAB „E centras“ vyr. buhalterę V. V., siekiant išsiaiškinti, ar UAB „E“ turėjo finansines galimybes ir ar pagal tuo metu galiojusį Labdaros ir paramos įstatymą turėjo teisę paremti Panevėžio moterų rankinio sporto klubą „( - )“ 50 000 Lt pinigine suma. Į šį prašymą dėmesio nekreipė ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino pirmosios instancijos teisme duotų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. I. parodymų, kuriais jis patvirtino kasatoriaus teiginius dėl dalies paramos (20 000 Lt) grąžinimo.

47Kasatorius mano, kad jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „P“ suteiktos paramos lėšų iššvaistymo), nes jokiuose garso ar vaizdo įrašuose nėra duomenų apie kokius nors išankstinius jo ar K. B. susitarimus, kad pastarajam neteisėtai būtų sugrąžinta dalis klubui „( - )“ suteiktos paramos. Priešingai, byloje esanti paskolos sutartis patvirtina, kad K. B. buvo sugrąžinti 30 000 Lt, kuriuos jis buvo paskolinęs klubo veiklai vykdyti. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nutartyje nebuvo aptarti. Be to, teismai nenurodė, kokių pokalbių, vykusių tarp kasatoriaus ir K. B., turinys paneigia jų parodymus apie paskolinių santykių buvimą. Priešingai, operatyvinių veiksmų protokoluose esantys duomenys ne paneigia, kaip nurodyta skundžiamuose teismų sprendimuose, o patvirtina kasatoriaus ir K. B. parodymus apie UAB „P“ suteiktą paramą sporto klubui „( - ) ( - )“ bei K. B. kasatoriui suteiktos paskolos grąžinimą, todėl teismai šiais duomenimis turėjo remtis kaip įrodymais.

48Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir teigia, kad jis, kaip politikas, turėjo teisę domėtis bet kuriuo savivaldybėje svarstomu klausimu, todėl domėjosi paskelbtu viešųjų paslaugų pirkimo konkursu dėl miesto želdynų tvarkymo. Teigia, kad jo pokalbiai su sūnėnu A. B. vyko jau po to, kai D. N. vadovaujama komisija buvo atplėšusi vokus su konkurse dalyvaujančių pretendentų pasiūlymais. Kasatorius teigia, kad nebuvo suinteresuotas konkurso baigtimi, be to, UAB „I“ konkursui pateikė aiškiai neteisingus duomenis, todėl kasatorius šiuos duomenis patikrinti. Kadangi kasatoriaus spėjimai dėl UAB „I“ nesąžiningumo pasitvirtino, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes valstybei nebuvo padaryta žala. Taip pat teismai nenurodė, kokius teisės aktus kasatorius savo veiksmais pažeidė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo konkurso rezultatai nebuvo panaikinti, tai rodo, jog konkursas buvo teisėtas, todėl jo veiksmai, siekiant konkurso teisėtumo, negali būti laikomi nusikalstamais.

49Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Specialisto išvadoje nebuvo ištirti visi klubo dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kiek klubas turėjo išlaidų, susijusių su treniruotėmis. Be to, pažymima, kad apskaičiavus visas klubo „( - )“ per 2005 bei 2006 metus gautas pajamas ir atėmus kaltinime nurodytą pasisavintų pinigų sumą, išeina, kad klubo egzistavimui nebuvo lėšų. Kasatorius teigia atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad seifas, kuriame buvo laikomi klubo pinigai, buvo ne pas jį, o pinigus galėjo paimti ir L. Č., be to, apskaitoje galėjo būti klaidų. Be to, jis pasitikėjo buhaltere ir kitais asmenimis, kuriems duodavo pinigus, ir nereikalaudavo tikrinti išduotas pinigų sumas. Pripažįsta, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo nevykdė dėl nepatyrimo ir laiko neturėjimo. Taip pat kasatorius teigia, kad dėl sveikatos būklės neturėjo realios galimybės dalyvauti atliekant kai kuriuos procesinius veiksmus, t. y. kratas, poėmiuos ir pan. Taip pat liko neįvertintas klubo tarybos posėdžio 2005 m. sausio 3 d. protokolas Nr. 1, iš kurio turinio matyti, kad už klubo finansinę veiklą, dokumentų surašymą ir jų teisingumą buvo atsakingi L. Č., R. M. ir S. D. Taip pat teismo nuosprendyje visiškai nevertintos specialiųjų žinių turinčių specialisčių B. T. ir R. M. konsultacijos ir jų parodymai teisme, todėl buvo pažeistas rungimosi principas. Būtent šios specialistės patvirtino, kad dvejų metų klubo „( - )“ veiklos balansas buvo neigiamas, t. y. – 82 342,11 Lt, todėl klubas lėšų sportiniam mokomajam darbui negalėjo turėti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai iš kasatoriaus išieškojo 814 529,24 Lt. Tiriant buhalterinę apskaitą buvo apsiribota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistės surašyta išvada, kurioje piniginių lėšų panaudojimo faktai grindžiami ne buhalterinės apskaitos dokumentais, o liudytojų S. D., R. M. ir L. Č. parodymais, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

50Kasaciniu skundu nuteistojo D. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria ji nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir bylą jai nutraukti.

51Kasatorė teigia, kad buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, nes jai pateiktas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, t. y. jame nėra nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas. Skunde pažymima, kad kaltinime nėra nurodyta, kada, kokia apimtimi ir kokia forma kasatorė perdavė konfidencialią informaciją V. S. B. Kasatorė teigia, kad ji informacijos V. S. B. neperdavė, tai patvirtino ir jis pats teigdamas, jo dokumentus gavo iš Ekonomikos skyriaus. Taip pat kasatorei patektame kaltinime ir apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta, kokią konkrečiai informaciją ji 2006 m. birželio mėnesį perdavė elektroniniu paštu J. S. Kaltinime apsiribojama teiginiu, kad kasatorė siuntė konfidencialią informaciją su UAB „I“ pateikto pasiūlymo kainų sudėtinių dalių apskaičiavimais, tačiau informacijos šaltinis neatskleistas. Kasatorė pažymi, kad siuntė ne UAB „I“ pateiktus duomenis, o šių duomenų analizę, o tai nelaikoma konfidencialia informacija. Ši siųsta informacija nebuvo tiesiogiai susijusi su UAB „I“ pirkimų komisijai pateikta informacija.

52Kasatorė pažymi, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nes rėmėsi tik Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 7 d. specialisto V. J. išvada „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vykdyto atviro konkurso „Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo pirkimo paslaugos“. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „I“ pasiūlymas atmestas nepagrįstai. Taip pat dėl šio pirkimo rezultato nekilo jokių ginčų, jie nebuvo skundžiami. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas pirkėjo tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Šis tikslas buvo pasiektas.

53Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad UAB „I“ nebuvo nurodžiusi, jog informacija, susijusi su sudėtinių dalių kainos apskaičiavimu, yra konfidenciali, todėl kasatorė yra nepagrįstai kaltinama konfidencialios informacijos atskleidimu.

54Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija 2008 m. sausio 31d. rašte Nr. 233-VPS-26.3-36 nurodė, kad konkurso sąlygų 42 punkto nuostata reiškia, jog konfidencialiai turi vykti tik komisijos posėdžiai, o informacijos, kuri būtina įvertinti pasiūlymus, rinkimas nėra konfidencialus. Taigi, renkant informaciją, būtiną UAB „I“ pasiūlytos kainos pagrindimui įvertinti, konkurso sąlygų 42 punktas nebuvo pažeistas. Be to, Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. birželio 13 d. įsakymu Nr.A-344, 14.2 punkte numatyta, kad Viešųjų pirkimų komisija, gavusi perkančiosios organizacijos sutikimą, gali kviesti ekspertus nagrinėti tiekėjų pateiktus pasiūlymus. Panevėžio miesto savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos reglamento 17.4 punktas draudžia ne bet kokios informacijos atskleidimą, o tik tos, kurią nustato įstatymai, nurodo tiekėjas ar tos, kuri pažeidžia sąžiningą konkurenciją. Kasatorė pažymi, kad kainos sudedamųjų dalių pagrindimą patvirtinantys duomenys nelaikytina informacija, kurią draudžiama atskleisti, pats tiekėjas UAB „I“ šios informacijos nenurodė konfidencialia, šios informacijos atskleidimas nepažeidė sąžiningos konkurencijos. Be to, įstatymo 41 straipsnis nustato, kad susipažinti su konkurso pasiūlymo nagrinėjimu gali taip pat ir perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, todėl perkančiosios organizacijos vadovas V. M. leido Ekonomikos skyriaus darbuotojams susipažinti su pasiūlymo kainos sudėtinėmis dalimis, pateiktomis UAB „I“.

55Kasatorė mano, kad teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, jog ji siekė, kad vykdytas viešasis pirkimas pasiektų savo tikslą ir jokio asmeninio suinteresuotumo pirkimo baigtimi neturėjo. Kasatorė nurodo, jog kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių V. M., kad šis skirtų ekspertus, kurie patikrintų firmos „I“ pateiktus skaičiavimus. Taip pat ji teigia, kad viename iš savivaldybės vadovų kiekvieną dieną vykstančiame rytiniame pasitarime buvo nuspręsta paprašyti Kauno įmonės „I“ patikslinti savo siūlymus (tai buvo kolektyvinis sprendimas). Įmonei patikslinus savo siūlymus, V. M. dar kartą kreipėsi į Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją A. S., kad šis įpareigotų savo darbuotojus dar kartą peržiūrėti bendrovės „I“ siūlymus bei apskaičiavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad pasiūlymo kainos pagrindimo paviešinimas nebuvo esminis pirkimo procedūros pažeidimas, o neesminis pažeidimas negalėjo pažeminti perkančiosios organizacijos ir viešųjų pirkimų komisijos autoriteto ar kitaip jas diskredituoti, todėl kasatorei inkriminuota nusikalstama veika nebuvo pažeistos nei fizinių, nei juridinių asmenų konstitucinės teisės ir laisvės.

56Kasatorė teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidė dėl neatsargumo, todėl jos veika negali atitikti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kuri reikalauja tyčinės kaltės formos. Pažymi, kad ji neturėjo tikslo atskleisti konfidencialią informaciją neturintiems teisės jos gauti asmenims, o tik vykdė savo pareigas ir siekė nustatyti, ar UAB „I“ pateiktas pasiūlymas atitinka įstatymo reikalavimus. Kasatorė mano, kad jos veika galėtų būti vertinama kaip drausminis pažeidimas, tarnybos pareigų neatlikimas dėl neatsargumo, kuris nėra sukėlęs didelės žalos.

57Byloje gautas rašytinis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio atsiliepimas, kuriuo jis prašo kasacinius skundus atmesti.

58Nuteistojo K. B. gynėjų – advokato Adomo Liutvinsko ir advokato Stanislovo Butkevičiaus – skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo V. S. B. ir nuteistosios D. N. kasaciniai skundai atmestini.

59Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

60Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

61Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.).

62Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl apkaltinamojo nuosprendžio ir nutarties išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

63Dėl paramos, skirtos sportui, grąžinimo paramos teikėjui baudžiamojo teisinio vertinimo

64Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.

65Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151) numato, kad Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme, užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, tačiau tokią, kurios nedraudžia įstatymai.

66Parama sportui – tai visuomenei naudinga, valstybės remiama veikla, pasireiškianti paramos teikėjų savanorišku ir neatlygintinu paramos dalykų sporto vystymui teikimu. Paramai skatinti yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas (1993 m. birželio 3 d. Nr. I-172), nustatantis taisykles, kurių turi laikytis paramos teikėjai ir gavėjai, norintys pasinaudoti įstatymų nustatytomis mokesčių lengvatomis. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas parama teikiama ir sportui. Paramos gavėjais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios ir biudžetinės įstaigos bei kitos šio įstatymo 7 straipsnyje numatytos organizacijos. Paramos teikėjai privalo tvarkyti pagal šį įstatymą teikiamos paramos apskaitą: joje nurodyti duomenis apie konkrečius paramos gavėjus, paramos dalyką ir jo vertę. Šie asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai mėnesio ir metinę ataskaitas apie suteiktą paramą.

67Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija) 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisę teikti paramą turintys mokesčio mokėtojai gali iš pajamų atskaityti atitinkamas išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai.

68Pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme – tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti.

69Taigi teisės aktuose nustatytas sporto paramos tikslas yra suprantamas kaip bendra nauda, t. y. sporto rėmėjų turtas, kuris skiriamas ne asmeniniams kieno nors poreikiams, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems sporto vystymo poreikiams tenkinti, paramos teikėjo statusą turintiems asmenims gaunant mokesčių lengvatas.

70Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžia, kad faktinės situacijos, kai gauta finansinės paramos dalis sporto klubo veikloje nepanaudojama, tačiau po paramos lėšų pervedimo šie pinigai paramos gavėjo atstovo išgryninami ir kaip atsidėkojimas, atlygis (vadinamasis „otkatas“) neteisėtai grąžinami paramos teikėjo atstovui, tampa šio ar kito asmens nuosavybe, laikytinos pavojingomis ir nusikalstamomis.

71Tokiais veiksmais kenkiama normaliai, teisinės valstybės siekį atitinkančiai, veiksmingai, Konstitucijos, įstatymų remiamai, viešosios teisės ir privatinės teisės aktais reglamentuotai ir ginamai sporto vystymo veiklai. Parama, už kurią tais pačiais paramos pinigais neteisėtai atlyginama paramos teikėjui, o šio neteisėtai gautas atlygis pasisavinamas, neatitinka teisės normų nustatytų geranoriško pagalbos sportui tikslų. Tokios paramos suteikimas netenka savanoriškumo, neatlygintinumo požymių ir tampa savanaudiška nusikalstama veikla.

72Baudžiamojo proceso priemonėmis išaiškinto tikslinės paramos nepanaudojimo, jos dalies grąžinimo ir pasisavinimo faktų teisinis įvertinimas turi būti atliekamas būtinai atkreipiant dėmesį į tai, kad keli asmenys, atstovaujantys skirtingiems juridiniams asmenims, bendromis pastangomis daro pavojingą nusikalstamą veiką. Ši veika, atsižvelgiant į bendrininkų, susitarimą, tyčios veikti susiformavimo laiką ir turinį, į tai, ar tyčia nukreipta juridinio asmens – paramos gavėjo ar teikėjo – turtui pasisavinti, paprastai, be kitų ją galinčių lydėti nusikalstamų veikų, pirmiausia atitinka BK 183 straipsnyje numatytos bendrininkų daromos nusikalstamos veikos požymius.

73Dėl BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo

74Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „P“ bei sporto klubo „( - )“ 2006 m. lapkričio 3 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo ir paramos sutartis (T. 12, b. l. 64), kuria bendrovė (atstovaujama direktoriaus K. B.) įsipareigojo suteikti sporto klubui (atstovaujamam klubo prezidento V. S. B.) 50 000 Lt finansinę paramą. 2006 m. gruodžio 18 d. į sporto klubo „( - )“ sąskaitą šie 50 000 Lt buvo pervesti, tačiau V. S. B. nurodymu 2006 m. gruodžio 20 ir 22 dienomis dalis gautos paramos lėšų – 48 000 Lt buvo išgryninti. 2006 m. gruodžio 22 d. S. B. didesnę dalį paramos lėšų – 30 000 Lt – grąžino K. B.

75Teismai nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę situacija įvertino kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą (t. y. nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje), nes K. B. iš V. S. B. neteisėtai įgijo 30 000 Lt šio asmens iššvaistytų sporto klubo „( - )“ piniginių lėšų.

76Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas K. B. veiką pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, nurodė tokiam veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes:

771) paramos lėšas ir K. B. įgijo neteisėtai, t. y. be jokių finansinę operaciją patvirtinančių dokumentų, žinodamas, kad V. S. B. paramą naudoja ne pagal paskirtį ir nusikalstamai iššvaisto;

782) neįrodyta, kad buvo gautas išankstinis K. B. pažadas įgyti svetimą nusikalstamu būdu gautą turtą;

793) paneigta nuteistųjų versija, kad tokiu būdu buvo grąžinta K. B. asmeninė paskola V. S. B.;

804) V. S. B. „pareigų pagrindu patikėtų lėšų perdavimas be jokių finansinę operaciją patvirtinančių dokumentų trečiajam asmeniui buvo neteisėtas ir ši veika atitinka BK 178 straipsnio l dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį“.

81Apeliacinės instancijos teismas, pateisindamas tokį veikos kvalifikavimą, nurodė, kad reikšminga yra tai, jog K. B. perduoti pinigai yra ir kito, V. S. B. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 1 dalyje, dalykas; 30 000 Lt V. S. B. buvo įgytos nusikalstamu būdu, iššvaisčius jam, kaip sporto klubo prezidentui, patikėtą, taigi jam svetimą, turtą; ta aplinkybė, jog V. S. B. šių pinigų nebuvo pasisavinęs, t. y. nebuvo pavertęs jų savais, esminės reikšmės K. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi.

82Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šios teismų išvados ir jų argumentavimas neįrodo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti K. B. veiksmai pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

83BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu.

84Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės normoje apibrėžtus nusikalstamos veikos požymius: 1) kaltininko įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra gautas nusikalstamu būdu; 2) kaltininkas, prieš įgydamas, naudodamas ar realizuodamas tokį turtą žino, kad toks turtas gautas nusikalstamu būdu. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

85Teismų sprendimuose neatskleista, kokios aplinkybės įrodo, jog V. S. B. švaistytas turtas gautas nusikalstamu būdu ir kokios aplinkybės atskleidžia, kad K. B. suprato, jog įgyjamas turtas iki patekimo pas jį yra nusikalstamos kilmės. Byloje nustatyta priešingai, t. y. kad K. B. perduoti 30 000 Lt buvo 2006 lapkričio 6 d. sudarytos paramos sutarties pagrindu gautos lėšos ir ši aplinkybė K. B. buvo žinoma. Vien tai, kad V. S. B. pasinaudojęs suteiktais įgaliojimais neteisėtai perleido svetimą sporto klubo turtą trečiajam asmeniui (turtą švaistė), nesukuria pakankamos teisinės prielaidos iššvaistytą turtą gavusį asmenį laikyti atsakingu pagal BK 189 straipsnį.

86Pagal kasacinio teismo praktiką BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti. Šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgyjamas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013). Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys, kad K. B. įgytų 30 000 Lt pirminis šaltinis buvo būtent jo atstovaujamos UAB „P“ turtas, iš kurio pagal sutartį skirta parama sporto klubui. Būtent šio asmens pastangomis piniginės lėšos ir buvo pervestos į sporto klubo sąskaitą, tikintis dalį paramos atgauti ir ją atgaunant. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakius kaltinimo dėl V. S. B. ir K. B. bendrininkavimo užvaldant sporto paramai skirtas pinigines lėšas, teismo nustatytus K. B. veiksmus sugretinus su V. S. B. veiksmais, su šio asmens naudotais paramos gavimo metodais, matyti, kad K. B. tyčia nukreipta ne į siekį įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą.

87Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad K. B. perduoti pinigai yra ir kito, V. S. B. inkriminuoto BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas. Tačiau ši aplinkybė nepateisina K. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Patikėto svetimo turto iššvaistymo procesui būdinga tai, kad kaltininkas su jam patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu atlieka neteisėtus jo perleidimo tretiesiems asmenims veiksmus, o pastarieji šį turtą gauna, juo gali disponuoti savo nuožiūra. Pagal kasacinio teismo praktiką svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-192/2011, 2K-373/2011). Toks neteisėtas turto perleidimas neišvengiamai yra susijęs su trečiųjų asmenų tokio turto įgijimu, kuris pirmiausia vertintinas turto iššvaistymo kontekste. Taigi, šis turtas tuo pačiu metu negalėjo būti laikomas ir švaistomu, ir nusikalstamu būdu gautu turtu, kurį K. B. įgijo. Pritartina ir nuteistojo K. B. gynėjo kasacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas V. S. B. valdomo turto švaistymą neteisingai sutapatino su vagyste, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje.

88Remdamasi išdėstytais motyvais išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pripažindamas K. B. kaltu pagal 189 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas patvirtindamas tokį veikų kvalifikavimą, netinkamai taikė ir aiškino šią BK Specialiosios dalies normą. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. K. B. padaryta veika BK 189 straipsnio 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties neatitinka.

89Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis bei apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria K. B. paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, konfiskuotas jo turtas, naikintinos (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, baudžiamasis procesas K. B. nutrauktinas.

90Kolegijai nustačius, kad K. B. aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir priėmus sprendimą nutraukti bylą, K. B. gynėjų kasacinių skundų argumentai dėl BPK pažeidimų paliekami nenagrinėti.

91Dėl nuteistųjų D. N. ir V. S. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnį

92Kasatoriai teigia, kad jų veikose nėra BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties. D. N. nurodo, kad ji neturėjo tyčios atskleisti informacijos, o tik vykdė savo pareigas, jos padaryti veiksmai galėtų būti vertinami tik drausminės atsakomybės požiūriu, šiais veiksmais didelė žala valstybei dėl Panevėžio miesto savivaldybės ir viešųjų pirkimų komisijos autoriteto pažeminimo, nebuvo padaryta.

93V. S. B. teigia, jog jis, kaip politikas, domėjosi paskelbtu viešųjų paslaugų pirkimo konkursu dėl miesto želdynų tvarkymo, jo nustatyti veiksmai neturi būti pripažinti neteisėtais.

94Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (2000 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

95Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014).

96BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

97Byloje nustatyta, kad V. S. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, jis, būdamas valstybės tarnautojas ir valstybės politikas, siekdamas UAB „Ž“ palankumo, o kartu ir turtinės naudos šiai bendrovei, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, viršydamas įgaliojimus, pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, pareikalavo, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė D. N. perduotų jam vykdomo viešojo konkurso dėl Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo dalyvio UAB „I“ konkursui pateikto pasiūlymo dokumentų kopijas; jas gavęs, V. S. B. dokumentų kopijas perdavė suinteresuotiems viešuoju konkursu asmenimis. Šiems paruošus pasiūlymo kainų skaičiavimus ir pastabas, D. N. pateikus šiuos dokumentus viešųjų pirkimų komisijos nariams viešo konkurso laimėtoju pripažinta UAB „Ž“. Tokiais veiksmais V. S. B. veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijų – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos autoritetą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

98Šio nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad jis turėjo teisę gauti informaciją apie viešojo konkurso eigą, yra nepagrįsti, juos teismai motyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė teisės aktus, kuriais remiantis padarė pagrįstą išvadą, kad niekas kitas, išskyrus viešųjų pirkimų komisijos narius, neturėjo teisėto pagrindo susipažinti su viešajame konkurse dalyvavusių įmonių pateikta informacija. V. S. B. nuorodos, kad viešojo konkurso rezultatai nebuvo panaikinti, UAB „I“ buvo pateikusi aiškiai neteisingus duomenis, nesudaro jokio teisinio pagrindo manyti, jog apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti šio nuteistojo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo veiksmai laikytini teisėtais.

99Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio didelė žala. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Būtent didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbą, nukentėjusiųjų skaičių jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K–98/2014). Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-407/2009, 2K-7-335/2013).

100Iš apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad išvada dėl D. N. tyčinis piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kuris sukėlė didelę žalą, pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais. D. N., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes ji, būdama valstybės tarnautoja – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ( - ) skyriaus vedėjos pavaduotoja bei būdama paskirta viešųjų pirkimų komisijos pirmininke, pasirašytinai pasižadėjusi saugoti konfidencialią informaciją bei naudoti tik teisės aktuose numatytais tikslais ir tvarka, jos neatskleisti tretiesiems asmenims, šių įsipareigojimų nesilaikė ir, komisijai vykdant Panevėžio miesto žaliųjų plotų priežiūros paslaugų teikimo pirkimo atvirą konkursą, pareikalavo iš konkurse dalyvaujančios UAB „I“ pateikti pasiūlymo kainų pagrindimą, o šiai įmonei įvykdžius reikalavimą, perdavė gautą konfidencialią informaciją suinteresuotiems viešuoju konkursu asmenims, iš jų priėmė atsiųstus UAB „I“ pasiūlymo kainų paskaičiavimus ir pastabas, šiuos duomenis panaudojo ruošiant ir viešųjų pirkimų komisijai priimant sprendimą atmesti UAB „I“ pasiūlymą bei laimėtoju pripažinti UAB „Ž“.

101Nors D. N. savo kaltės nepripažino, tačiau, atsižvelgiant į jos atliktų veiksmų ir siektų padarinių pobūdį, veiksmų intensyvumą, konstatuotina, kad buvo veikta tiesiogine tyčia – suvoktas pavojingas nusikalstamos veikos pobūdis, numatyta, kad dėl to gali atsirasti neigiami padariniai, ir jų norėta. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad, D. N. žinojo, kad jos veiklą vykdant viešuosius pirkimus pirmiausiai reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, ir suprato, jog V. S. B. neturėjo teisėto pagrindu domėtis vykdomu viešuoju konkursu bei siekti patikrinti UAB „I“, pateikusios geresnį kainos prasme pasiūlymą nei kita įmonė (UAB „Ž“). Kasatorė perduodama vykdomo viešojo pirkimo metu gautus dokumentus, pagrindžiančius siūlomą kainą, suinteresuotiems konkursu asmenims, kurie nebuvo viešojo pirkimo komisijos nariai, neabejotinai suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali patirti žalos juridinis asmuo, ir norėjo taip elgtis.

102Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad D. N. padaryta nusikalstama veika nesiekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Valstybės tarnautojai, privalantys užtikrinti skaidrią viešųjų pirkimų procedūrą, savo veiksmais neturėtų elgtis aiškiai neteisėtai ir tenkinti politikų ar kitų asmenų prašymus, kurių tikslas sukurti atskiroms bendrovėms palankesnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėti. Šiuo atveju nuo D. N. veiksmų nukentėjo dviejų institucijų autoritetas ir jos veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, taigi padaryta didelė žala. Esant padarytai didelei žalai, D. N. poelgiais padarytas piktnaudžiavimas tarnyba peržengia tarnybinio nusižengimo ribas.

103Darytina išvada, kad D. N. ir V. S. B. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos atitinkamai pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, o kasatorių argumentai neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurių reikėtų teismų sprendimus naikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

104Dėl nuteistųjų skunduose nurodomų BPK pažeidimų

105V. S. B. nurodo, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias abejones vertino ne jo naudai, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir kitus skunde nurodytus BPK pažeidimus, nes tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas jo apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, paviršutiniškai.

106D. N. teigia, kad buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, nes jai pateiktas kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.

107Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, kurios sudarė faktinį pagrindą V. S. B. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

108V. S. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas prielaidomis, bet pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję, iš jų analizės teismas padarė pagrįstas, šio nuteistojo kaltumą patvirtinančias išvadas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl kiekvienos nusikalstamos veikos išdėstyti nuteistojo V. S. B. parodymai, o kvalifikuodamas veikas teismas aptarė ir šio nuteistojo nurodytas esmines aplinkybes, kuriomis jis bandė pateisinti nustatytus sporto klubo „( - )“ lėšų pasisavinimo, iššvaistymo ir šio klubo apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmus. Teismas vertino visus reikšmingus bylos nagrinėjimui duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne atskirų asmenų parodymais, bet rėmėsi įrodymų visuma.

109Teismas nuosprendyje taip pat įvertino ir nurodė bylos duomenis, kurie paneigia V. S. B. ir D. N. parodymus ir patvirtina šių asmenų kaltinimuose nustatytas aplinkybes. Nėra pagrindo manyti, kad aprašant D. N. piktnaudžiavimą tarnyba padaryti esminiai BPK pažeidimai, nes kaltinamajame akte nurodyta veika atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, o nuosprendyje aiškiai nurodytos įrodyta pripažintos piktnaudžiavimo tarnyba aplinkybės, kurios atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto turiniui.

110Nuosprendyje ir nutartyje taip pat pateikti išsamūs motyvai, kodėl teismai nustatydami UAB „P“ paramos iššvaistymo aplinkybes nesirėmė nuteistųjų V. S. B. ir K. B. parodymais ir dokumentais apie tariamą paskolos grąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl pirmosios instancijos teisme ištirtų, tačiau nuosprendyje neįvertintų, auditorių B. T. ir R. M. byloje pateiktų duomenų reikšmės nustatant įrodyta pripažintas V. S. B. patikėto didelės vertės patikėto svetimo turto pasisavinimo aplinkybes.

111Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje, reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismai, nustatydami V. S. B. kaltumą įrodymus vertino netinkamai ir vienašališkai, nustatytas aplinkybes pagrindė prielaidomis ir pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimus.

112Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas atsakydamas į V. S. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, išdėstė išvadas dėl jų pakankamumo ir patikimumo. Teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kuriose paaiškino, kurie V. S. B. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010).

113Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimtos nutarties 20, 22-29 lapuose pasisakyta dėl visų esminių V. S. B. apeliacinio skundo argumentų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis teismas neišnagrinėjo gynėjo apeliacinio skundo ir nepateikė dėl jo motyvuotų išvadų.

114Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

115Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį.

116Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nutarties dalis, kuriomis Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistojo K. B. gynėjų skundai atmesti.

117Baudžiamąją bylą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį K. B. nutraukti.

118Nuteistųjų V. S. B. ir nuteistosios D. N. kasacinius skundus atmesti.

119Kitas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu V. S. B.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos... 5. Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, V. S. B. nuo laisvės atėmimo... 6. K. B. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.... 7. D. N. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas S. D.... 9. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. B. priteista 814 529,24 Lt... 10. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 11. Kita Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis... 12. Nuteistojo K. B. gynėjų Adomo Liutvinsko ir S. B., nuteistosios D. N.,... 13. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą,... 14. V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“ prezidentas,... 15. 2006 m. liepos 20 d. UAB „M“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ),... 16. Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“... 17. 2006 m. gruodžio 20 d. UAB „E“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ),... 18. Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“... 19. 2006 m. lapkričio 6 d. UAB „P“ patalpose, esančiose Panevėžyje, ( - ),... 20. Be to, V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )”... 21. 2005-2006 metais pavesdamas sporto klubo „( - )“ buhalterinę apskaitą... 22. Be to, V. S. B. nuteistas už tai, kad, būdamas sporto klubo „( - )“... 23. Taip pat V. S. B. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Panevėžio miesto... 24. V. S. B. tyčia, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2... 25. J. S. atlikus UAB „I“ pasiūlymo kainų apskaičiavimo patikrinimą ir... 26. Tuo pačiu nuosprendžiu K. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo... 27. Tuo pačiu nuosprendžiu D. N. nuteista už tai, kad, dirbdama Panevėžio... 28. D. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m.... 29. Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo... 30. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai neteisingai sprendė... 31. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas esant tam pačiam nusikaltimo... 32. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nurodė, kad toks... 33. Teismai nepagrįstai laikė, kad švaistomos lėšos tapo nusikalstamu būdu... 34. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. nuteisimui pagal BK 189... 35. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas esminį dėmesį... 36. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neištaisęs pirmosios instancijos... 37. Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas Stanislovas Butkevičius... 38. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai reikšminga aplinkybe vertinant... 39. Kasatorius teigia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog K. B.... 40. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai vadovavosi liudytojos L. Č.... 41. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 42. Skunde nurodoma, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį K. B., pirmosios... 43. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 44. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje... 45. Kasatorius pažymi, kad niekada neprisipažino dėl UAB „M“ turto... 46. Kasatorius teigia, kad pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „E“... 47. Kasatorius mano, kad jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 184 straipsnio 1... 48. Kasatorius nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir teigia,... 49. Kasatorius nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2... 50. Kasaciniu skundu nuteistojo D. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 51. Kasatorė teigia, kad buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama, nes... 52. Kasatorė pažymi, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų... 53. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad UAB „I“ nebuvo nurodžiusi,... 54. Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija 2008 m. sausio 31d. rašte Nr.... 55. Kasatorė mano, kad teismas, pripažindamas ją kalta pagal BK 228 straipsnio 1... 56. Kasatorė teigia, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidė dėl... 57. Byloje gautas rašytinis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros... 58. Nuteistojo K. B. gynėjų – advokato Adomo Liutvinsko ir advokato Stanislovo... 59. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 60. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus... 61. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų... 62. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis... 63. Dėl paramos, skirtos sportui, grąžinimo paramos teikėjui baudžiamojo... 64. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 65. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (1995 m. gruodžio 20... 66. Parama sportui – tai visuomenei naudinga, valstybės remiama veikla,... 67. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.... 68. Pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka... 69. Taigi teisės aktuose nustatytas sporto paramos tikslas yra suprantamas kaip... 70. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pabrėžia, kad faktinės... 71. Tokiais veiksmais kenkiama normaliai, teisinės valstybės siekį... 72. Baudžiamojo proceso priemonėmis išaiškinto tikslinės paramos... 73. Dėl BK 189 straipsnio 1 dalies taikymo ... 74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp UAB „P“ bei sporto klubo „( -... 75. Teismai nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę situacija įvertino kaip... 76. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas K. B. veiką pagal BK 189... 77. 1) paramos lėšas ir K. B. įgijo neteisėtai, t. y. be jokių finansinę... 78. 2) neįrodyta, kad buvo gautas išankstinis K. B. pažadas įgyti svetimą... 79. 3) paneigta nuteistųjų versija, kad tokiu būdu buvo grąžinta K. B.... 80. 4) V. S. B. „pareigų pagrindu patikėtų lėšų perdavimas be jokių... 81. Apeliacinės instancijos teismas, pateisindamas tokį veikos kvalifikavimą,... 82. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šios teismų išvados ir jų... 83. BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto... 84. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas reikalauja nustatyti aiškiai teisės... 85. Teismų sprendimuose neatskleista, kokios aplinkybės įrodo, jog V. S. B.... 86. Pagal kasacinio teismo praktiką BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos... 87. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad K. B. perduoti pinigai yra ir... 88. Remdamasi išdėstytais motyvais išplėstinė septynių teisėjų kolegija... 89. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pirmosios instancijos teismo... 90. Kolegijai nustačius, kad K. B. aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis... 91. Dėl nuteistųjų D. N. ir V. S. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 228... 92. Kasatoriai teigia, kad jų veikose nėra BK 228 straipsnyje numatyto... 93. V. S. B. teigia, jog jis, kaip politikas, domėjosi paskelbtu viešųjų... 94. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką... 95. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar... 96. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai... 97. Byloje nustatyta, kad V. S. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, jis,... 98. Šio nuteistojo kasacinio skundo argumentai, kad jis turėjo teisę gauti... 99. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio... 100. Iš apkaltinamajame nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir apeliacinės... 101. Nors D. N. savo kaltės nepripažino, tačiau, atsižvelgiant į jos atliktų... 102. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad D. N. padaryta... 103. Darytina išvada, kad D. N. ir V. S. B. nusikalstamos veikos teisingai... 104. Dėl nuteistųjų skunduose nurodomų BPK pažeidimų ... 105. V. S. B. nurodo, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje... 106. D. N. teigia, kad buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, nes... 107. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu... 108. V. S. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas prielaidomis, bet... 109. Teismas nuosprendyje taip pat įvertino ir nurodė bylos duomenis, kurie... 110. Nuosprendyje ir nutartyje taip pat pateikti išsamūs motyvai, kodėl teismai... 111. Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 1... 112. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas... 113. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos priimtos nutarties 20,... 114. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus... 115. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir... 116. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. B. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1... 117. Baudžiamąją bylą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį K. B. nutraukti.... 118. Nuteistųjų V. S. B. ir nuteistosios D. N. kasacinius skundus atmesti.... 119. Kitas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir...