Byla e2A-517-178/2016
Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, uždaroji akcinė bendrovė Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1499-173/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovei R. K. dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, uždaroji akcinė bendrovė Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė AB DNB bankas 2015 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2015 m. gegužės 5 d. pareiškimu. Jame prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 2 d. tarp UAB „Gertauta“ ir R. K. sudarytą pastato, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), bei 0,1600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) ir taikyti restituciją: priteisti iš atsakovės R. K. BUAB „Gertauta“ naudai 151 489,92 Eur.

5Ieškovė nurodė, jog ginčijama sutartimi BUAB „Gertauta“ priklausantis nekilnojamasis turtas buvo išnuomotas R. K. už 500 Lt mėnesinį nuomos mokestį. 2008 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė R. K. subnuomos sutartimi (toliau – Subnuomos sutartis) ginčo patalpas subnuomojo UAB „Mikrovisatos TV“, subnuomininkei įsipareigojant nuomininkei kas mėnesį mokėti 9 000 Lt nuomos mokestį. Nuo 2008 m. sausio mėnesio atsakovė R. K. yra BUAB „Gertauta“ kreditorė. Ieškovė AB DNB bankas, kaip viena iš BUAB „Gertauta“ kreditorių, ginčija Nuomos sutartį CK 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas), 6.66 (actio Pauliana), 6.68 (netiesioginis ieškinys) straipsnių pagrindais. Ieškovė prašė, pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia, restituciją taikyti priteisiant atsakovės R. K. ginčo sutarties pagrindu gautas pajamas – skirtumą tarp gautų subnuomos pajamų ir patirtų išlaidų nuginčytai sutarčiai įvykdyti ir turtui išlaikyti (CK 6.151 str. 2 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia Nuomos sutartį nuo jos sudarymo ir taikė restituciją; 2) priteisė iš atsakovės 151 489,92 Eur BUAB „Gertauta“; 3) priteisė iš atsakovės 2 673 Eur žyminio mokesčio ir 3,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 4) priteisė iš atsakovės R. K. ieškovei AB DNB bankas 1 452 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

8Spręsdamas dėl CK 1.82 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo buvimo, teismas konstatavo, jog atsakovė R. K. per nuomos laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo 274 037,5 Lt pajamų daugiau negu BUAB „Gertauta“. Atsakovė R. K. ginčo sandorio metu žinojo, kad BUAB „Gertauta“ neišgali su ja atsiskaityti ir suprato, kad 500 Lt nuomos kaina yra aiškiai per maža. Kiekvieno mėnesio pastato nusidėvėjimas yra 2‘082,92 Lt. Vadinasi, bendrovė kas mėnesį patyrė po 1 582,92 Lt nuostolio (2 082,92 Lt – 500 Lt).

9Teismas sprendė, jog yra visos CK 6.66 straipsnio taikymui reikalingos sąlygos. Ginčo sandoris pažeidžia bendrovės kreditorių teises, nes bankrutuojančios įmonės turtas yra nuomojamas už akivaizdžiai rinkos sąlygų neatitinkantį mokestį. BUAB „Gertauta“ sudarė sąlygas atsakovei R. K. turėti piniginės naudos šias patalpas subnuomojant už daug didesnę kainą, t. y. suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. Tuo pažeisti kitų kreditorių interesai. Teismas sprendė, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.

10Teismas sprendė, jog ieškovė kaip BUAB „Gertauta“ kreditorė turi teisę pareikšti ir netiesioginį ieškinį.

11Restituciją teismas taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir CK 6.151 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovė R. K. buvo nesąžininga, gavo 151 489,92 Eur pelną, kurį sudaro skirtumas tarp nuomos ir subnuomos mokesčių.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė R. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) priteisti pirmoje ir apeliacinėje instancijose patirtas atsakovės bylinėjimosi išlaidas; 3) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 konstatavo, jog įmonės kreditorius (šiuo atveju ieškovė) net ir esant iškeltai bankroto bylai neturi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu. Teismas nevertino, jog ginčo sutarties sudarymo metu ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių. Subnuomos sutartyje numatyta subnuomos kaina negali būti laikoma patalpų nuomos rinkos kaina. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2011 m. lapkričio 21 d. aktas neturi įrodomosios reikšmės. Teismas nevertino UAB „Mikrovisatos TV“ generalinio direktoriaus R. G. parodymų, jog su R. K. jo nesieja nei giminystės, nei draugystės ryšiai, sunku pasakyti, ar UAB „Mikrovisatos TV“ būtų sudariusi sutartį su BUAB „Gertauta“. BUAB „Gertauta“ buvusio bankroto administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras atstovas V. Č. taip pat nurodė, kad patalpų išlaikymo išlaidos būtų sudarę daugiau kaip 4 000 Lt per mėnesį. Iki krizės BUAB „Gertauta“ turėjo verslo planą vietoje esamo pastato pastatyti multifunkcinį pastatą, o nuomos sandorio tikslas buvo ne siekis gauti nuomos pajamų, bet ekonominės krizės laikotarpiu išsaugoti turtą. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sandoris vien dėl to, kad yra komerciškai nenaudingas, negali būti ginčijamas. Egzistavo kitų pažeistų teisių gynimo būdų.
  2. Teismas nepagrįstai atnaujino praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti. Ieškovė apie Nuomos ir Subnuomos sutartį neabejotinai žinojo jau 2009 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo metu. Ieškovė pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, kurį grindė tuo, jog turtas išnuomotas apeliantei už aiškiai per mažą kainą ir yra subnuomojamas UAB „Mikrovisatos TV“, padavė 2010 m. gegužės 7 d., t. y. jau praleidusi ieškinio senaties terminą.
  3. Actio Pauliana instituto taikymo sąlygų nebuvo. Šiuo ieškiniu siekiama ne nuginčyti sandorį, o restitucijos būdu sugrąžinti skolininkui jo turtą, todėl actio Pauliana tikslas šiuo atveju negali būti pasiektas, nes Nuomos sutarties pagrindu apeliantė turto neįgijo. Pagal kasacinio teismo praktiką turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu, o nagrinėjamoje byloje teismas šių sąlygų buvimą labiau siejo su sandorio vykdymu. Kreditoriaus teisių pažeidimo neegzistavo, nes BUAB „Gertauta“ iš nuomos gavo pajamas, jos atitiko tuometinę rinkos situaciją bei BUAB „Gertauta“ tikslą ekonominės krizės laikotarpiu išsaugoti turtą. Apeliantė buvo sąžininga, nes apeliantei apie BUAB „Gertauta“ negalėjimą vykdyti sutartinių atsiskaitymo prievolių ir bankroto bylos BUAB „Gertauta“ iškėlimą nieko nebuvo žinoma, net ir po bankroto bylos iškėlimo BUAB „Gertauta“ ji toliau vykdė savo įsipareigojimus BUAB „Gertauta“ atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad Nuomos sutarties sudarymo metu BUAB „Gertauta“ būtų buvusi nemoki, nes bankroto byla jai iškelta dėl to, kad daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo darbuotojams atlyginimo.
  4. Ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu, taip pat nėra kreditoriaus interesų pažeidimo, nes apeliantė yra ne BUAB „Gertauta“ skolininkė, o jos kreditorė. Teismas rėmėsi nepagrįsta prielaida, kad BUAB „Gertauta“, nutraukusi Nuomos sutartį, galėjo pagal to meto rinkos sąlygas tiesiogiai sudaryti kitą, naudingesnę įmonei, nuomos sutartį.
  5. Nesant asmens pareigos grąžinti turtą (kaip šiuo atveju), restitucija netaikoma. Pagal CK 6.151 straipsnio 2 dalį gautos naudos kompensavimo prievolė yra išvestinė iš restitucinės prievolės, t. y. gautos naudos kompensavimas yra restitucijos taikymo pasekmė, o ne tiesioginis restitucijos instituto taikymas.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB DNB bankas prašo atmesti atsakovės R. K. apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Atsakovės cituojamoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 buvo sprendžiamas veikiančios, tačiau su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės sudarytos laidavimo sutarties galiojimo klausimas, skirtingai nei šioje byloje. BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius nepagrįstai nevykdė pareigos pareikšti ieškinį CK 1.82 straipsnio pagrindu, todėl remtis šiuo pagrindu teisę įgijo ieškovė, pareikšdama netiesioginį ieškinį. Ginčo sandoris vertintinas ir pagal atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nes teisę taiko teismas. Apeliantės argumentai, jog teismas nepagrįstai konstatavo ginčijamo sandorio prieštaravimą įmonės veiklos tikslams, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o yra tik subjektyvūs paaiškinimai. Palyginus kreditorių susirinkimų protokolus su 2010 m. balandžio 21 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, matyti, kad bankroto administratorius bandė nuslėpti informaciją apie nuomos sąlygas. Nuomos sutarties objektu buvęs pastatas buvo rekonstruotas prieš pat šios sutarties sudarymą, o pati sutartis buvo sudaryta jau BUAB „Gertauta“ esant nemokiai, todėl argumentai apie multifunkcinį pastatą nepagrįsti. Susijusių asmenų BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ir apeliantės susitarimas buvo nukreiptas į pasipelnymą bankrutuojančios įmonės kreditorių sąskaita.
  2. 2009 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo metu ieškovė sužinojo tik apie pačios ginčo sutarties sudarymo faktą, bet ne apie jos sąlygas. Ieškovės kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas nutraukė senaties terminą (CK 1.130 str. 5 d.).
  3. Actio Pauliana taikymo sąlygos egzistavo. Ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, nes nepaisant to, kad įmonės pradelstų įsipareigojimų suma neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ją viršijo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, ir įmonė daugiau nei tris mėnesius nemokėjo darbuotojams atlyginimo. Nors ginčo sandoriu turtas ir nebuvo perleistas, tačiau apsunkino kreditorių reikalavimų patenkinimą.
  4. Ieškovė turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, nors BUAB „Gertauta“ teisė susigrąžinti neteisėtai nuslėptas pinigines lėšas nebuvo apibrėžta teismo sprendimu dar iki ieškinio pareiškimo šioje byloje. Šią teisę patvirtino pirmosios instancijos teismas sprendimu.
  5. Atsakovė nepagrįstai restitucijos taikymą supranta tik kaip sandorio objektu buvusio turto sugrąžinimą buvusiam savininkui, nes sudaromi ir sandoriai, kuriais nėra perleidžiamas pats turtas, o tik suteikiamos tam tikros teisės į jį.

15Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

19Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Gertauta“ Nuomos sutartimi, kuri ginčijama nagrinėjamoje byloje, išnuomojo apeliantei nekilnojamąjį turtą. Apeliantė Nuomos sutarties 7.4 punktu įsipareigojo mokėti nuomotojai BUAB „Gertauta“ 500 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį. Nuomos sutarties 7.5, 7.6 punktais susitarta, kad visus komunalinius mokesčius moka nuomininkė. Po mėnesio Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008 UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla. Apeliantė, naudodamasi Nuomos sutarties numatyta galimybe, Subnuomos sutartimi ginčo nekilnojamąjį turtą subnuomojo UAB „Mikrovisatos TV“, kuri įsipareigojo už turto nuomą kas mėnesį mokėti apeliantei 9 000 Lt nuomos mokestį. Subnuomos sutarties 7.5 punktas numatė, kad visus komunalinius mokesčius moka subnuomininkė. Apeliantė nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 13 d. iš Subnuomos sutarties gavo 161 039,59 Eur pajamų (subnuomos mokesčio) ir patyrė 9 549,67 Eur išlaidų, kurias sudarė nuomos mokestis BUAB „Gertauta“.

20Apeliantė ginčija teismo sprendimą, kuriuo Nuomos sutartis pripažinta negaliojančia ir BUAB „Gertauta“ priteista 151 489,92 Eur, t. y. skirtumas tarp apeliantės gautų pajamų ir patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę naudotis visais jos nurodytais pažeistų teisių gynybos būdais, numatytais CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir 6.68 (netiesioginis ieškinys) straipsniuose.

21Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 ir 6.68 straipsnių pagrindais

23Apeliantės teigimu, ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 1.82 (juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir CK 6.68 (netiesioginis ieškinys) straipsnių pagrindais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorė, yra laisva pasirinkti būdą, kuriuo gina tiek savo, tiek visų įmonės kreditorių interesus, neperžengdama ieškovės suformuoto faktinio ieškinio pagrindo, įvertina, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

24Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 pateikti išaiškinimai, jog CK 1.82 straipsnyje numatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra skirtas apginti paties juridinio asmens ar su juo susijusių asmenų (steigėjų, dalyvių) teises, o ne kreditorių teises, todėl įmonės kreditorius net ir esant iškeltai bankroto bylai neturi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorio negaliojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu. Jei sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, jis gali ginčyti tokį sandorį reikšdamas actio Pauliana, tačiau jis negali remtis jo teisių nepažeidžiančiu juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimu ar prieštaravimu juridinio asmens tikslams. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir pasinaudojo šia galimybe, pareikšdama ieškinį, be kitų teisinių pagrindų grindžiamą CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Todėl nenustačius priežasčių, kodėl ieškovė negalėtų savo ir kitų kreditorių pažeistų teisių ginti actio Pauliana pagrindu, teisėjų kolegija nenustatė poreikio ginčo atveju nukrypti nuo minėtų Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012 pateiktų išaiškinimų.

25Sutiktina su apeliante, jog ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK 6.68 straipsnio pagrindu. Actio Pauliana ieškinys ir netiesioginis ieškinys yra savarankiški kreditorių teisių gynimo būdai, kurie kiekvienas turi aiškiai apibrėžtą paskirtį ir taikymo sritį. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Taigi actio Pauliana naudojamas tada, kai siekiama nuginčyti skolininko sudarytus sandorius, dėl kurių sumažėjo kreditoriaus galimybė sulaukti reikalavimo patenkinimo iš skolininko. Tuo tarpu netiesioginis ieškinys naudojamas tada, kai skolininkas neįgyvendina savo reikalavimo teisės į savo skolininkus (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir tuo nepagerina savo mokumo, todėl vietoje skolininko tokį reikalavimą gali pareikšti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę turintis kreditorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1508/2012).

26Viena iš netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų, neatsiejamai susijusi su pačia šio ieškinio esme – priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareiškiant ieškinį skolininko vardu – yra ta, jog skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-370-464/2015). Šiuo atveju, kaip matyti iš ieškovės suformuluotos pozicijos, ieškovė dar tik siekia sukurti turtinę teisę apeliantės atžvilgiu, nuginčijus Nuomos sutartį. Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali būti vertinama, jog ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti skolininko jau egzistuojančią turtinę teisę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pareikštas ieškinys vertintinas kaip neturintis netiesioginio ieškinio požymių.

27Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

29Apeliantė ginčija ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas – teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl kreditoriaus teisių pažeidimo bei BUAB „Gertauta“ ir trečiojo asmens (apeliantės) nesąžiningumo egzistavimo. Apeliantė savo apeliacinio skundo argumentus taip pat grindžia, jos nuomone, nepagrįstu praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimu ir netinkamu restitucijos taikymu. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų nepasisako. Actio Pauliana sąlygų egzistavimas nustatytinas ginčijamo sandorio sudarymo metu.

30Apeliantės teigimu, actio Pauliana instituto tikslas – ne nuginčyti sandorį, o restitucijos būdu sugrąžinti skolininkui jo turtą - negali būti pasiektas, nes Nuomos sutarties pagrindu apeliantė turto neįgijo, o BUAB „Gertauta“ neperleido, todėl, jos manymu, nagrinėjamu atveju actio Pauliana apskritai negalėtų būti taikomas. Teisėjų kolegija negali sutikti su šiais apeliantės argumentais. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalies dispozicija, kreditorius turi teisę ginčyti visus skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Vadinasi, actio Pauliana instituto paskirtis negali apsiriboti, kaip nepagrįstai teigia apeliantė, vien sandorių dėl turto perleidimo ginčijimu. Akivaizdu, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais sandoriais, kurie nebūtinai susiję su materialaus turto perleidimu (pvz., reikalavimo teisės perleidimu). Nagrinėjamu atveju ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu ir restitucijos būdu sugrąžinus gautas pajamas bankrutuojančiai įmonei, bankrutuojančios įmonės nemokumas būtų sumažintas, sudarant prielaidas kreditorių reikalavimų tenkinimui, t. y. actio Pauliana instituto tikslas būtų aiškiai pasiektas. Taigi, šie apeliantės argumentai neatitinka CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl atmestini.

31Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių teisių pažeidimo

32Apeliantės teigimu, kreditoriaus teisių pažeidimas neegzistavo, nes BUAB „Gertauta“ iš nuomos gavo pajamas, jos atitiko tuometinę rinkos situaciją bei BUAB „Gertauta“ tikslą ekonominės krizės laikotarpiu išsaugoti turtą. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pasisako.

33CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, aiškindamas vieną iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Kaip vieną iš tokių galimų atvejų, kuomet yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, kasacinis teismas įvardija turto pardavimą už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė panaši situacija, kai išnuomojus ginčo turtą už mažą kainą, buvo pažeistos kreditorių teisės, nes dėl ginčijamo sandorio nepagrįstai sumažėjo kreditorių galimybė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto.

34Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog BUAB „Gertauta“ išnuomojo patalpas apeliantei, kuri Nuomos sutarties sudarymo metu jau buvo BUAB „Gertauta“ kreditorė, už rinkos sąlygų neatitinkantį mokestį. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog Subnuomos sutartyje numatyta ginčo turto subnuomos kaina ar kitos sąlygos neatitiko rinkos sąlygų. Priešingai, kaip apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, jos su UAB „Mikrovisatos TV“ generaliniu direktoriumi nesieja nei giminystės, nei draugystės ryšiai, o subnuomininkę UAB „Mikrovisatos TV“ apeliantė surado internete patalpinusi skelbimą apie išnuomojamas patalpas (LITEKO sistemoje esantis 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas; CPK 179 str. 3 d.). Todėl, nors po ginčijamo sandorio įmonė turto neprarado, gavo už jį nuomos mokestį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie egzistuojantį kreditoriaus teisių pažeidimą, nes faktiškai ginčo sandoriu jame numatytomis sąlygomis buvo mažinamas įmonės mokumas lyginant su tuo, koks būtų sudarius jį rinkos sąlygomis.

35Dėl BUAB „Gertauta“ ir apeliantės nesąžiningumo

36CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija). Byloje nustačius, jog apeliantės mokamas nuomos mokestis ginčo sutarties pagrindu akivaizdžiai neatitiko rinkos kainų, Nuomos sutarties šalių nesąžiningumas preziumuotinas. Tokiu atveju apeliantei teko įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą ir apsiginti nuo reiškiamo ieškinio (CPK 178 straipsnis).

37Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Gertauta“ valdymo organams buvo žinoma, kad bendrovė yra nemoki, o sandoris sudaromas bendrovei ir jos kreditoriams nepalankiomis sąlygomis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo (2008 m. birželio 2 d.) UAB „Gertauta“ iškelta bankroto byla (2008 m. liepos 9 d. nutartimi). Nors apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, jog įmonei bankroto byla iškelta ne tuo pagrindu, kad įmonė yra nemoki, tačiau dėl to, jog daugiau kaip tris mėnesius darbuotojams nemokamas atlyginimas (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p.), tačiau įmonės mokumą rodo ne vien formalus kriterijus: pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.), bet ir realus faktinis gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-425/2014). Kaip matyti iš teismo nutarties, kuria UAB „Gertauta“ buvo iškelta bankroto byla, ieškovė (darbuotoja) dėl neišmokėto atlyginimo kreipėsi 2008 m. kovo 12 d., tačiau iki bankroto bylos iškėlimo su ja nebuvo atsiskaityta, iš kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė nėra atskaičiusi ir su kitais darbuotojais. Vadinasi, ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo ir kitų kreditorių, kurių teises ginčijama Nuomos sutartis galėjo pažeisti. Apie ginčijamo sandorio sudarymo metu faktiškai egzistavusį UAB „Gertauta“ nemokumą nurodė ir BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius 2015 m. kovo 16 d. atsiliepimo į ieškinį 4 puslapyje, teigdamas, jog ginčo sandoris buvo sudarytas BUAB „Gertauta“ ir jos kreditorių naudai, siekiant užtikrinti turto būklės tinkamą palaikymą dėl BUAB „Gertauta“ laikino faktinio / ekonominio nemokumo situacijos, taip pat jog ginčijamo sandorio sudarymu BUAB „Gertauta“ sprendė savo mokumo problemas. Apeliantė 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2007 m. BUAB „Gertauta“ buvo apyvartinių lėšų trūkumas, todėl apeliantė šiai įmonei, kuriai priklausančiame ginčo pastate apeliantės vadovaujamas UAB „Valeksa“ Kauno filialas buvo išsinuomojęs patalpas, 2007-2008 metais skolindavo lėšų, dalį jų BUAB „Gertauta“ grąžino (LITEKO sistemoje esantis 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas; CPK 179 str. 3 d.). Aptarti faktiniai duomenys neleidžia abejoti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Gertauta“ neabejotinai turėjo mokumo problemų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/181 nurodoma, jog UAB „Gertauta“ buvusi faktiška veikla – prekyba nekilnojamuoju turtu. Todėl ir dėl savo vykdomos veiklos BUAB „Gertauta“, sudarydama Nuomos sutartį, turėjo suprasti, kad tokiomis sąlygomis sudaroma sutartis pažeis kitų kreditorių teises, nes ginčo turtas išnuomojamas už nepagrįstai mažą kainą. Darytina išvada, jog UAB „Gertauta“ ginčo sandorio sudarymo metu neabejotinai buvo nesąžininga CK 6.66 straipsnio prasme.

38Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta apie trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo ypatumus, lyginant su paties skolininko nesąžiningumo vertinimu, išaiškinant, jog trečiojo asmens (šiuo atveju – apeliantės) nesąžiningumas gali būti ne taip aiškiai išreikštas; nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog jo su skolininku sudaromas sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga ne tik BUAB „Gertauta“, tačiau ir apeliantė, kuri žinojusi, jog bendrovė yra nemoki, nes sandorio sudarymo metu bendrovė negalėjo su ja atsiskaityti.

39Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto BUAB „Gertauta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, jog nuo 2008 m. sausio mėnesio apeliantė yra BUAB „Gertauta“ kreditorė. Kaip minėta, apeliantė 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2007-2008 metais ji skolindavusi BUAB „Gertauta“ trūkstamų apyvartinių lėšų, kad galėtų būti išlaikytas ginčo turtas, taip pat patvirtino, jog ginčo sandorio sudarymo metu BUAB „Gertauta“ jai buvo jau skolinga. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog ji turtine prievoline teise gauti reikalavimo patenkinimą pagal paskolos prievolę ginčijamo sandorio sudarymo metu dar negalėjo pasinaudoti dėl to, kad nebuvo suėjęs sutartinis UAB „Gertauta“ piniginės prievolės įvykdymo terminas – 2009 m. gruodžio 28 d., vadovaujantis 2008 m. balandžio 30 d. kredito-įkeitimo sutartimi, kuri teismui nebuvo pateikta. Apeliantės 43 288,84 Eur (149 467,72 Lt) kreditorinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Gertauta“ bankroto byloje. Apeliantė, teikdama paaiškinimus 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu, paaiškino, jog ji pati yra bankroto administratorė, o su buvusios BUAB „Gertauta“ bankroto administratorės UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro įgaliotu asmeniu V. Č. jie yra pažįstami asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė, įvertinus ir jos einamas pareigas, jai žinomą faktą, jog BUAB „Gertauta“ susiduria su finansiniais sunkumais, privalėjo pasidomėti, ar sudaromas ginčijamas sandoris nepažeis kitų kreditorių teisių, ir net jeigu nesuprato, neabejotina, kad turėjo suprasti galimą kreditorių teisių pažeidimą, jai išnuomojus už rinkos sąlygų neatitinkančią vertę ginčo turtą bei subnuomininkei UAB „Mikrovisatos TV“ mokant visas komunalinių paslaugų išlaidas (apeliantei pačiai nepatiriant jokių turto išlaikymo sąnaudų), t. y. buvo nesąžininga.

40Apeliantės argumentai, jog net ir po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančiai UAB „Gertauta“ apeliantė toliau vykdė savo įsipareigojimus BUAB „Gertauta“ atžvilgiu pagal 2008 m. balandžio 30 d. kredito-įkeitimo sutartį, teismo padarytos išvados apie apeliantės nesąžiningumą nepaneigia, nes vien bankroto bylos iškėlimas savaime nepanaikina ir nesustabdo skolininko pareigos ir toliau vykdyti bankrutuojančios įmonės atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus. Be to, nei 2008 m. balandžio 30 d. kredito-įkeitimo sutartis, nei apeliantės nurodomas šios sutarties pagrindu atliktas 2008 m. spalio 16 d. mokėjimas teismui nebuvo pateikti, todėl apeliantei taikytinas draudimas remtis byloje nesančia medžiaga (CPK 253 str. 4 d., 263 str. 2 d., 306 str. 2 d.).

41Sutiktina su ieškovės AB DNB banko atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, jog palyginus kreditorių susirinkimų protokolus su 2010 m. balandžio 21 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, matyti, kad bankroto administratorius bandė nuslėpti informaciją apie nuomos sąlygas. 2010 m. balandžio 8 d. BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo protokole užfiksuota, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog nežino, kas yra subnuomininkas ir kokios yra subnuomos sąlygos, tačiau 2015 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog dar iki 2010 m. balandžio mėnesio, periminėjant turtą, jis buvo nuvykęs į ginčo patalpas, apžiūrėjo jas iš vidaus, o 2010 m. balandžio 21 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog virš įėjimo į ginčo patalpas pakabinta UAB „Mikrovisatos TV“ iškaba. Nors vien ši aplinkybė, kaip egzistavusi po ginčo sandorio sudarymo, negali lemti išvados apie šalių nesąžiningumo (ne)buvimą ginčo sandorio sudarymo metu, tačiau ją vertinant kartu su kitais įrodymais, neabejotinai sustiprina teismo padarytą išvadą apie BUAB „Gertauta“ ir apeliantės nesąžiningumą ginčijamo sandorio sudarymo metu.

42Dėl ieškinio senaties termino taikymo

43Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pateikti. Apeliantė ieškinio senaties termino eigos pradžią siejo su 2009 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimu. Ieškovės teigimu, ieškinio senatį nutraukė kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, ir ji prašė nutrūkusią ieškinio senaties termino eigą iš naujo skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 17 d. nutarimo nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo.

44Tais atvejais, kai ginčo šalis byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią ir aplinkybes, kurios ieškinio senaties terminą nutraukia (CK 1.127, 1.130 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Išanalizavus byloje esančius BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimų protokolus, matyti, jog ieškovei apie pažeistas jos ir kitų kreditorių teises vėliausiai tapo žinoma 2010 m. balandžio 8 d. Iš tą dieną įvykusio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad jo metu ieškovei jau buvo žinoma, kad ginčo turtą UAB „Gertauta“ yra išnuomojusi tik už 500 Lt kasmėnesinį nuomos mokestį ir yra sudaryta Subnuomos sutartis. Nors pastarosios sutarties sąlygos kreditoriams susirinkimo metu ir nebuvo atskleistos, tačiau ieškovė jau turėjo galimybę į(si)vertinti, ar 500 Lt nuomos mokestis yra daugiau ar mažiau atitinkantis rinkos kainas. Todėl ieškovė, ieškinį pateikusi teismui 2015 m. sausio 20 d., praleido vienerių metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikšti actio Pauliana ieškinį (kuris baigėsi 2011 m. balandžio 8 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog vien jos pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, net nesant pareikšto civilinio ieškinio, nutraukė ieškinio senaties eigą, nes toks atvejis nepatenka į įstatymo numatytą ieškinio senaties termino skaičiavimo eigos nutraukimo atvejų sąrašą (CK 1.130 str.). Todėl nagrinėjamu atveju tampa svarbu įvertinti, ar ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

45Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nors ikiteisminio tyrimo atlikimo faktas neturėtų būti vertinamas kaip svarbi priežastis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti visais atvejais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 21 d. specialisto išvados Nr. 5-2/181 matyti, jog ieškovė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pateikė 2010 m. gegužės 7 d., t. y. operatyviai ėmėsi ginti savo ir kitų kreditorių teises. Iš BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimų protokolų taip pat matyti, jog ieškovė buvo aktyvi, siekdama išsiaiškinti ginčo turto nuomos sąlygas. Dėl jau minėtų aplinkybių, bankroto administratoriui vengiant pateikti informaciją apie subnuomininką ir Subnuomos sutarties sąlygas, pripažintina, jog ieškinio senaties terminas praleistas iš dalies ir dėl BUAB „Gertauta“ bei apeliantės veiksmų, atsisakant pateikti visą reikšmingą informaciją, svarbią kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Nutraukus dalį ikiteisminio tyrimo 2014 m. birželio 17 d. nutarimu, ieškovė 2015 m. sausio 20 d. pateikė ieškinį dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Toks pareiškimas dėl pažeistų teisių gynimo kitais būdais per santykinai neilgą laiko tarpą neleido apeliantei susiformuoti lūkesčiams, jog ieškovė dėl kokių nors priežasčių atsisakytų savo pažeistos teisės įgyvendinimo teismine tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

46Dėl restitucijos taikymo

47Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d.). Actio Pauliana atveju tai reiškia, kad per restituciją atstatomas skolininko mokumas, grąžinant jam ginčo objektu tapusį turtą arba turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškomos skolos tokį ieškinį pareiškusio kreditoriaus ar kreditorių, kai įmonei iškelta bankroto byla, naudai.

48Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog nesant asmens pareigos grąžinti materialų turtą (kaip šiuo atveju), restitucija netaikoma, nes vien materialaus turto neperdavimas nepaneigia būtinybės taikyti restituciją, taip pat galimybės taikyti CK 6.151 straipsnio 2 dalies nuostatas (pvz., teisių perleidimo atveju: Lietuvos apeliacinio 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-425/2014). Pirmosios instancijos teismas priteisė UAB „Gertauta“ iš apeliantės 151 489,92 Eur, t. y. skirtumą tarp apeliantės iš subnuomos gautų pajamų ir jos sumokėto nuomos mokesčio BUAB „Gertauta“. Kaip jau pirmiau minėta apie pačios apeliantės nurodomas subnuomininkės suradimo aplinkybes (per skelbimą internete), teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo abejoti Subnuomos sutartyje nurodyta kaina jos galimo atitikimo rinkos kainoms aspektu. Apeliantė, vykdydama teismo įpareigojimą, nepateikė duomenų apie jokias kitas išlaidas, kurias ji būtų galėjusi patirti ginčo sutarties pagrindu (2015 m. balandžio 14 d. apeliantės R. K. prašymas pridėti įrodymus). Vadinasi, restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju apeliantei nelėmė jokių papildomų turtinių praradimų, o tik grąžino į tą padėtį, kuri būtų buvusi iki ginčijamos sutarties sudarymo.

49Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, restitucijos taikymas visa apimtimi nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nebūtų teisingas (CK 6.145 str. 2 d.).

50Pagal CK 6.151 straipsnio 2 dalį, jei privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, jis privalo grąžinti iš turto gautas pajamas ir kompensuoti kreditoriui bet kokią kitą iš to turto gautą naudą. Kaip minėta, šiuo atveju Nuomos sutartis suteikė teisę apeliantei subnuomoti išnuomotą turtą, o dėl paties ginčo sandorio sudarymo konstatuojamas abiejų jo šalių nesąžiningumas. Todėl nebūtų teisinga, jei viena nesąžininga šalis (jos valdymo organai) savo nesąžiningumo pasekmes galėtų likviduoti kitos, nors ir taipogi nesąžiningos, šalies sąskaita. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apeliantės priteistina pusė reikalaujamos ieškinyje sumos.

51Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad BUAB „Gertauta“ sudarant ginčo sutartį, buvo pažeisti kreditorių interesai ir egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, tačiau restitucijos taikymo dalyje sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Pakeitus sprendimą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys tenkintas 50 proc., todėl ieškovei priteista iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų suma mažintina pusiau – iki 736 Eur. Apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 575 Eur išlaidų už advokato pagalbą, todėl iš ieškovės apeliantei priteistina 787,50 Eur. Įskaičius šias sumas iš ieškovės apeliantei priteistina 51,50 Eur.

54Priteista iš apeliantės žyminio mokesčio (elektroninėje byloje) suma valstybei mažintina iki 1 353 Eur.

55Ieškovė AB DNB bankas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė 2016 m. birželio 6 d. prašymą priteisti jos apeliacinėje instancijoje turėtas 605 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, apeliantė – 1 200 Eur. Todėl, atsižvelgiant į apeliacinio skundo tenkinimo proporciją ir įskaičius priteistinas sumas, iš ieškovės priteistina apeliantei 297,50 Eur.

56Įskaičius šalių bylinėjimosi išlaidas abiejose teismų instancijose iš ieškovės apeliantei priteistina 349 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

57Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

58Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti - sumažinti iš atsakovės R. K. priteistą sumą (151 489,52 Eur) iki 75 744,96 Eur.

59Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti ją taip:

  • priteisti iš atsakovės R. K. valstybei 1 353 Eur žyminio mokesčio ir 3, 62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ) AB Swedbankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
  • priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas 349 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. K..

60Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė AB DNB bankas 2015 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Ieškovė nurodė, jog ginčijama sutartimi BUAB „Gertauta“ priklausantis... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. Spręsdamas dėl CK 1.82 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo... 9. Teismas sprendė, jog yra visos CK 6.66 straipsnio taikymui reikalingos... 10. Teismas sprendė, jog ieškovė kaip BUAB „Gertauta“ kreditorė turi teisę... 11. Restituciją teismas taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir CK 6.151 straipsnio... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė R. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB DNB bankas prašo atmesti... 15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nėra gauta.... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 18. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 19. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Gertauta“ Nuomos sutartimi,... 20. Apeliantė ginčija teismo sprendimą, kuriuo Nuomos sutartis pripažinta... 21. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl sandorio ginčijimo CK 1.82 ir 6.68 straipsnių pagrindais... 23. Apeliantės teigimu, ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio CK 1.82... 24. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje... 25. Sutiktina su apeliante, jog ieškovė nepagrįstai reiškia ieškinį ir CK... 26. Viena iš netiesioginio ieškinio būtinųjų sąlygų, neatsiejamai susijusi... 27. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra... 29. Apeliantė ginčija ne visas actio Pauliana taikymo sąlygas – teigia, jog... 30. Apeliantės teigimu, actio Pauliana instituto tikslas – ne nuginčyti... 31. Dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių teisių pažeidimo... 32. Apeliantės teigimu, kreditoriaus teisių pažeidimas neegzistavo, nes BUAB... 33. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog BUAB „Gertauta“... 35. Dėl BUAB „Gertauta“ ir apeliantės nesąžiningumo... 36. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos... 37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamo sandorio... 38. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta apie trečiojo asmens nesąžiningumo... 39. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atlikto BUAB „Gertauta“ ūkinės... 40. Apeliantės argumentai, jog net ir po bankroto bylos iškėlimo... 41. Sutiktina su ieškovės AB DNB banko atsiliepime į apeliacinį skundą... 42. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 43. Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės argumento, jog pirmosios... 44. Tais atvejais, kai ginčo šalis byloje reikalauja taikyti ieškinio senatį,... 45. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose... 46. Dėl restitucijos taikymo... 47. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai,... 48. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog nesant asmens pareigos... 49. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, restitucijos taikymas visa apimtimi... 50. Pagal CK 6.151 straipsnio 2 dalį, jei privalantis grąžinti turtą asmuo yra... 51. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 53. Pakeitus sprendimą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 54. Priteista iš apeliantės žyminio mokesčio (elektroninėje byloje) suma... 55. Ieškovė AB DNB bankas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė... 56. Įskaičius šalių bylinėjimosi išlaidas abiejose teismų instancijose iš... 57. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 58. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti -... 59. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir išdėstyti ją... 60. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....