Byla e2-1632-560/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovės atstovei advokatei L. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „ViaConventus“ ieškinį atsakovei M. N. (anksčiau – R.) dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1. t. 1, b. l. 1-6), kuriuo prašė ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 53 340,05 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Nurodė, jog 2016-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „ViaConventus“, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Katalonija“, bankroto byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų 188 272,71 Eur sumai. Nuo 2013-06-17 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadove buvo atsakovė. Bankroto administratorius nustatė, jog nuo 2016-01-13 iki 2016-09-16 iš bendrovės banko sąskaitos Nr. LT79 7400 0600 0702 1379 buvo:

82.1

92016-01-13 suteikta 5 585 Eur dydžio parama Vilniaus universitetui;

102.2

112016-03-17 suteikta 9 800 Eur dydžio parama Lietuvos dailės muziejui;

122.3

132016-04-14 grąžinta 7 500 Eur dydžio paskola akcininkei J. J.;

142.4

152016-06-03 grąžinta 400 Eur dydžio paskola bendrovės vadovei M. N. (dviem pavedimais 100 Eur ir 300 Eur sumomis);

162.5

17nuo 2016-06-23 iki 2016-09-16 įvairiems tretiesiems asmenims sumokėta 30 555,05 Eur suma.

183.

19Teigia, kad šie mokėjimai buvo atlikti esant aukštesnės eilės bei tos pačios eilės kreditorių pradelstiems reikalavimams bei bendrovei esant nemokiai, todėl bendrovės vadovei, t. y. atsakovei, kyla civilinė atsakomybė dėl pažeistos mokėjimų eiliškumo tvarkos. Atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi ir neteisėti, nes buvo suteikta pirmenybė daliai kreditorių, suteikta parama, grąžintos paskolos akcininkei bei direktorei, kai bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal teisės aktus. Už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui kyla pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Nuo 2016-01-13 iki 2016-09-16, kai bendrovė buvo nemoki bei buvo aukštesnės ir tos pačios eilės kreditorių, atsakovė iš bendrovės banko sąskaitos pervedė 53 340 Eur sumą ir šiais veiksmais ieškovui padarė žalą, kurios dydis atitinka ieškovo netektų pinigų sumą. Pati atsakovė kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, o kol buvo sprendžiamas šis klausimas, buvo atliekami mokėjimai 10 186,93 Eur sumai, iš kurių 1 322 Eur dydžio pavedimas atliktas po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Nors 2016-09-05 nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad 2016-07-01 dienai Bendrovė yra nemoki pagal 2016-06-30 balansą, žala priteistina ir už laikotarpį nuo 2016-06-23 iki 2016-06-30 24 368,12 Eur sumai, nes didžioji dalis ieškovo turėtų lėšų pervestos skirtingiems asmenims likus kelioms dienoms iki 2016-06-30 balanso sudarymo, o tai papildomai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.

204.

21Bendrovė nuo 20115 m. pabaigos turėjo įsiskolinimus valstybės biudžetui, vėliau išaugo įsiskolinimai ir trečiosios eilės kreditoriams, todėl atsiskaitymas su vienais kreditoriais pirmiau prieš pirmesnės eilės kreditorius ir prieš tos pačios eilės kreditorius, kurių mokėjimo dokumentai pateikti anksčiau, paramų suteikimas bei paskolų akcininkei bei vadovei grąžinimas prieštarauja CK 6.9301 str. ir bendriesiems teisės principams, CK 2.87 str. bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. nuostatoms. Teigia, jog egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei – atsakovė, suteikdama paramą, pervesdama sau ir bendrovės akcininkei, trečios eilės kreditoriams lėšas pažeidė kitų kreditorių teises, šie atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais. Žala skaičiuotina pagal atsakovės pervestas pingines lėšas nurodytu laikotarpiu, kurios turėjo būti panaudotos visų įmonės kreditorių interesams tenkinti. Bendrovė neteko 53 340,05 Eur, šie nuostoliai priteistini iš atsakovės. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė preziumuojama, o paneigti šią prezumpciją turėtų atsakovė.

225.

23Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 1-10), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės vadovavimo bendrovei laikotarpiu bendrovė vykdė konferencijų, seminarų ir kitokių renginių organizavimo ir vykdymo veiklą. Bendrovė bendradarbiavo su socialiniais partneriais – Vilniaus universitetu, Lietuvos dailės muziejumi, Lietuvos mokslų akademija ir kt., teikė paramą švietimo ir mokslo įstaigoms, kitiems paramos gavėjams, neatlygintinai suteikusiems patalpas konferencijų, renginių vedimui. Į renginio organizavimo sąnaudas buvo įtraukiamos ir suteikta parama, ją kompensuodavo renginių užsakovai, atsiskaitydami už bendrovės suteiktas paslaugas. 2014-2015 m. bendrovė veikė pelningai, pajamos 2015 m. padidėjo dvigubai ir sudarė 1 223 015 Eur.

246.

252016 m. balandžio – gegužės mėn. sumažėjo renginių užsakymų, atšaukti ir suplanuoti bei turėję vykti renginiai. Dėl veiklos pobūdžio bendrovė neturėjo galimybės iš banko gauti kredito linijos. Tai nulėmė apyvartinių lėšų trūkumą, bendrovė negalėjo padengti visų sąnaudų, o situacijai negerėjant, 2016-07-07 kreiptasi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovės įsipareigojimai pirmesnės eilės kreditoriams buvo vykdomi, pagal galimybes buvo atsiskaitoma ir su kitais bendrovės kreditoriais: bendrovė 2015 m. ir iki 2016 m. balandžio mėn. neturėjo įsiskolinimų VSDFV; VMI įsiskolinimai atsirado tik nuo 2015 m. pabaigos, kuriuos bendrovė planavo padengti 2016 m., tačiau nesugebėjo to padaryti; bendrovė mokėjo darbo užmokesčius darbuotojams; bendrovė, vis dar vykdė veiklą, vykdė mokėjimus dalimis ir kitiems bendrovės kreditoriams. Buvo atliekami mokėjimai bendrovės kreditoriams dengiant tipinės veiklos išlaidas – paslaugų teikėjams už renginių organizavimą, už kurą, automobilio nuomą, medžiagas ir leidinius renginiams, programinės įrangos nuomą ir t.t. Mokėjimų atlikimo metu bendrovės veikla nebuvo apribota, ji turėjo teisę vykdyti veiklą, taip pat ir atsiskaitymus.

267.

27Bendrovė teikė paramą Vilniaus universitetui, kuris neatlygintinai suteikdavo patalpas renginių organizavimui – Vilniau universitetas neatlygintinai suteikė patalpas konferencijai, vykusiai 2015 m. spalio 5-8 d., o bendrovė gavo pajamas iš renginio dalyvių mokesčių. 5 585 Eur paramos suma įtraukta į renginio išlaidų sąmatą, iš renginio bendrovė uždirbo 12 319,57 Eur pelno. Bendrovė 2016-03-17 suteikė 9 800 Eur dydžio paramą Lietuvos dailės muziejui, kuris neatlygintinai suteikė patalpas bendrovės vykdytam renginiui, o parama įtraukta į renginio organizavimo sąnaudas, padengtas kliento. Iš šio renginio bendrovė uždirbo 11 015,23 Eur pelno. 2016-04-14 grąžinta 7 500 Eur dydžio paskola bendrovės akcininkei, o pritrūkus apyvartinių lėšų, akcininkė 2016-05-24, 2016-05-31, 2016-06-01 ir 2016-06-01 pervedė 4 690 Eur bendrovei, o po bankroto bylos iškėlimo akcininkė sumokėjo bendrovei dar 3 568,16 Eur. Atsakovė 2016-05-20 pervedė bendrovei 2 000 Eur dydžio paskolą, o kai bendrovė 2016-06-03 grąžino atsakovei 400 Eur, 2016-06-15 atsakovė grąžino bendrovei 350 Eur. Ieškinyje nurodyti tretieji asmenys, kuriems bendrovė atliko mokėjimus, buvo bendrovės kreditoriai, su kuriais buvo atsiskaitoma pagal galimybes už jų bendrovei suteiktas paslaugas, atliktus darbus, prekes ir pan., reikalingas ir būtinas bendrovės veiklai vykdyti, šios sumos pripažintinos tipinėmis bendrovės veiklos sąnaudomis. Mokėjimai tretiesiems asmenims buvo vykdomi dalimis, tuo pačiu buvo atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais.

288.

29Ieškovei tenka pareiga pagrįsti visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, o atsakovei – pareiga paneigti kaltės prezumpciją. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padaryta žala nepreziumuojama. Vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, paprastas neatsargumas neturėtų būti pagrindu atsirasti vadovo civilinei atsakomybei. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir žalos bendrovei nepadarė. Ieškovė nenurodė, kokiais veiksmais (neveikimu) atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kaip jie padarė žalą bendrovei. Atliekant ieškinyje nurodytus mokėjimus tretiesiems asmenims, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, atsakovė turėjo atlikti atsiskaitymus su kreditoriais, kitus mokėjimus, reikalingus bendrovės veiklai. Atsakovė, žinodama, kad ateityje gaus pajamų iš suplanuotų renginių, apie kurių dalies atšaukimą sužinojo tik 2016 m. balandžio – gegužės mėn., objektyviai negalėjo numatyti, kad ateityje nebus galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Byloje nėra ginčo, kad buvo atlikti mokėjimai bendrovės kreditoriams, kad šie mokėjimai buvo reikalingi ir būtini bendrovės veiklai vykdyti, buvo naudingi bendrovei, todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė įprastos ūkinės-komercinės rizikos protingumo ir neveikė aiškiai aplaidžiai bei neatliko veiksmų, prieštaraujančių ar neatitinkančių bendrovės interesų. Nevykdant mokėjimų tretiesiems asmenims būtų sutrikdyta bendrovės veikla, mokėjimų atlikimo metu bendrovės veikla nebuvo apribota. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo nustatinėti bendrovei neva padarytos žalos dydį.

309.

31Nurodo, jog parama negali būti laikoma žala bendrovei dėl jos prigimties, šios sumos buvo kompensuotos klientų. Paskolų grąžinimas akcininkei ir atsakovei žalos nepadarė, nes šie pinigai vėliau buvo grąžinti bendrovei. Ieškovė neginčijo fakto, kad bendrovė buvo skolinga akcininkei, atsakovei ir tretiesiems asmenims, todėl atlikti mokėjimai laikytini kreditorių reikalavimų, kurių teisėtumu nėra abejojama, sumažinimu bendrame bendrovės skolų kreditoriams sąraše ir negali būti laikoma žala. Aplinkybė, kad kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito. Net jeigu visa ginčo suma būtų išmokėta kitiems kreditoriams, bendra skola visų kreditorių atžvilgiu nesumažėtų, o išliktų ta pati, todėl prašoma priteisti suma negali būti laikoma žala. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos, nėra pagrindo nustatinėti priežastinį ryšį. Neįrodžius neteisėtų veiksmų, atsakovės kaltė nėra preziumuojama, todėl nekyla pareiga paneigti šią prezumpciją.

32Ieškinys netenkinamas.

3310.

34Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „ViaConventus“ vykdė akademinio bei praktinio pobūdžio renginių organizavimo ir vykdymo veiklą. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-06-20 iki 2016-10-04 atsakovė buvo UAB „ViaConventus“ vadove, J. J. nuo 2011-02-17 šios bendrovės akcininke (1 t., b. l. 9-14). UAB „ViaConventus“ finansinės ataskaitos už 2015 metus pateiktos 2016-04-29 (1 t., b. l. 17-21), 2015 m. bendrovė veikė pelningai (2 t., b. l. 13). 2016 m. gegužės mėnesį užsakovai atsisakė UAB „ViaConventus“ paslaugų, atšaukė renginius (2 t., b. l. 18-20). Pagal direktorės M. R. pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartimi UAB „ViaConventus“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Katalonija“ (1 t., b. l. 15-16). 2016-09-20 UAB „ViaConventus“ balanso duomenimis ilgalaikis įmonės turtas sudarė 8 112 Eur, trumpalaikis turtas 22 734 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 15 462 Eur, bendrovė turėjo 99 967 Eur nuostolių, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 143 315 Eur (1 t., b. l. 22). BUAB „ViaConventus“ kreditorius UAB „Taurakalnis“ teismo leidimu atliko bankrutavusios bendrovės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą bei 2018-03-16 pateikė Patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad kreditorius negali pateikti vienareikšmiškos išvados, kad BUAB „ViaConventus“ bankrotas turi tyčinio bankroto požymių (1 t., b. l. 56-65). 2018-04-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patikslintas BUAB „ViaConventus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 188 272,71 Eur sumai (1 t., b. l. 71-72).

35Dėl ieškinio reikalavimų

3611.

37Juridinio asmens organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, kurio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Minėto straipsnio nuostatos įtvirtina fiduciarines juridinio asmens valdymo organų pareigas: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), ir kt. Vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą, jis privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-219/2018). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

3812.

39Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais juridinio asmens ir jo dalyvių interesais, ji įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatose. Lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio (pagal pareigas) veikti išimtinai įmonės interesais, tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Pažymėtina, jog Akcinių bendrovių įstatymas taip pat numato valdymo organams pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.).

4013.

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013). Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Jei vadovas konkrečiame įmonės veiklos epizode veikė ne įmonės, bet savo ar trečiųjų asmenų naudai, laikytina, kad jis tyčia pažeidė įmonės interesus ir elgėsi nelojaliai, išskyrus atvejus, kai laikomasi CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Vertinant įmonės vadovo veiklą, taikytina verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią, siekiant išvengti įmonių plėtros lėtėjimo, smukimo, bendrovės valdybos nariams (vadovui) suteikiama išplėsta verslo sprendimų apimtis, tai reiškia, kad teismai revizuoja valdybos narių (vadovo) sprendimus tik tais atvejais, jei esama akivaizdžių stropumo (rūpestingumo) ar lojalumo trūkumų. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė skirta bendrovės vadovams nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus, apsaugoti. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebūtų pasiektas priešingas siekiamam rezultatas, t. y. kad, siekiant apsaugoti įmonių kreditorių teises ir interesus, nebūtų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra būtina verslui plėtoti. Svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

4214.

43Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog atsakovė, teikdama paramą, atlikdama mokėjimus bendrovės akcininkei bei vadovei (atsakovei), taip pat mokėjimus tretiesiems asmenims pažeidžiant mokėjimų atlikimo tvarką, elgėsi nesąžiningai, neapdairiai, nerūpestingai, žinojo, jog pažeidžia kreditorių interesus bei tokiais savo veiksmais padarė bendrovei žalą, kurią privalo atlyginti. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka, nurodo, kad neatliko neteisėtų veiksmų, žalos bendrovei nesukėlė, veikė išimtinai bendrovės interesais. Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismui nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

4415.

45CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, būdama bendrovės vadove. Ieškovo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė paramos iš UAB „ViaConventus“ sąskaitos teikimu Vilniaus universitetui, Lietuvos dailės muziejui. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog bendradarbiavo su šiais juridiniais asmenimis, teikė jiems paramą, nes jų patalpose rengė organizuojamus renginius. Minėta, jog UAB „ViaConventus“ vykdė renginių organizavimo veiklą, bendrovės veikla 2015 m. buvo pelninga. Bylos duomenys patvirtina, jog 2015-01-30 UAB „ViaConventus“ mokėjimo nurodymu pervedė Vilniaus universitetui 1 280 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Parama“, 2016-01-13 UAB „ViaConventus“ suteikė Vilniaus universitetui 5 585 Eur paramą, 2016-03-17 Lietuvos dailės muziejui - 9 800 Eur paramą (1 t., b. l. 23-24, 2 t., b. l. 12). UAB „ViaConventus“ organizuotas renginys vyko Vilniaus universitete (2 t., b. l. 55-60). Paramos teikimas Vilniaus universitetui 5 585 Eur sumai įtraukta į konferencijos „Functional Materials and Nanotechnologies Conference 2015“ sąmatą (2 t., b. l. 61). Be to, Vilniaus universitetas 2018-11-30 raštu patvirtino, kad UAB „ViaConventus“ teikė Vilniaus universitetui paramą, o universitetas be atlygio teikė pagalbą bendrovei dėl renginių organizavimo ir šie renginiai vyko Vilniaus universitete (2 t., b. l. 156). UAB „ViaConventus“ ir The Airport Agency France 2016-01-18 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118-01 dėl renginio organizavimo, UAB „ViaConnventus“ pateikė sąskaitas faktūras, The Airport Agency France atliko mokėjimus (2 t., b. l. 101-115, 155). Nacionalinė dailės galerija nurodyta kaip renginio vieta, kurios kaina renginiui – 9 800 Eur. Šie bylos duomenys patvirtina, jog minėtos paramos teikimas buvo susijęs su UAB „ViaConventus“ vykdoma veikla, t. y. bendrovės organizuotais renginiais, o suteiktos paramos sumos buvo įtraukiamos į renginių sąmatas, kurias apmokėdavo bendrovės klientai. Taigi, bendrovė suteiktas paramos sumas atgaudavo iš savo klientų ir šioje dalyje žalos nepatyrė. Teismo vertinimu, tokios paramos teikimas negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai ar bendrovei padaryta žala, todėl priešingi ieškovo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

4616.

47Ieškinyje taip pat nurodoma, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir sukėlė UAB „ViaConventus“ žalą grąžindama paskolas akcininkei J. J. bei bendrovės vadovei, t. y. atsakovei. Atsakovės vertinimu ji, grąžinusi minėtas paskolas, neteisėtų veiksmų neatliko, žalos bendrovei nesukėlė. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „ViaConventus“ 2016-04-14 mokėjimo nurodymu pervedė J. J. 7 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos grąžinimas“, 2016-06-03 atliktas pavedimas M. R. 300 Eur sumai, 2016-06-03 – 100 Eur sumai, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskolos grąžinimas M. R.“ (1 t., b. l. 25-27). 2016 m. gegužės mėnesį užsakovai atsisakė UAB „ViaConventus“ paslaugų, atšaukė renginius (2 t., b. l. 18-20). 2016-05-24 J. J. mokėjimo nurodymu pervedė UAB „ViaConventus“ 1 500 Eur, 2016-05-31 – 250 Eur, 2016-06-01 – 2 000 Eur bei 940 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodoma „Paskola“ (2 t., b. l. 41). Laikotarpiu nuo 2017-03-06 iki 2017-12-04 J. J. atliko mokėjimus UAB „ViaConventus“ bendrai 3 568,16 Eur sumai, paskirtyje nurodoma „Pagal susitarimą dėl skolos grąžinimo“ (2 t., b. l. 42-49). Šios aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-24 iki 2017-12-04 J. J.atliko mokėjimus UAB „ViaConventus“ naudai 8 258,16 Eur sumai, taigi, didesnei nei jai buvo grąžinta 2016-04-14. Tuo tarpu atsakovė 2016-05-20 UAB „ViaConventus“ pervedė 2 000 Eur, paskirtyje nurodant, jog pervesta suma yra paskola įmonei, o 2016-06-14 M. R. atliko 350 Eur mokėjimą UAB „ViaConventus“ naudai, nurodant „grąžinimas“(2 t., b. l. 50-51). Pažymėtina, jog ieškovas byloje neginčija, kad bendrovė buvo skolinga bendrovės akcininkei bei vadovei, jog jos teikė bendrovei paskolas. Įstatymas numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog grąžindama paskolas bendrovės akcininkei bei vadovei atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

4817.

49Taip pat ieškovas ieškiniu žalą bendrovei kildina ir iš UAB „ViaConventus“ tretiesiems asmenims atliktų mokėjimų, teigdamas, jog šie mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą. Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jų paskirtis – įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Tam, kad atliktas mokėjimas būtų pripažintas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, turi būti nustatyta šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai). Atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus reikalavimus. Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo ne su skirtingos, o su tos pačios eilės kreditoriais eiliškumo tvarkos.

5018.

51Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

5219.

53Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo ginčijami mokėjimai atlikti pagal bendrovei pateiktas sąskaitas, sudarytas sutartis ir pan., t. y. jie susiję su bendrovės vykdyta veikla. Byloje nėra ginčo, jog asmenys, kuriems atlikti ginčijami mokėjimai, buvo UAB „ViaConventus“ kreditoriai. Be to, kreditoriams buvo atlikti daliniai mokėjimai, t. y. įsiskolinimai dengti ne pilna apimtimi keliems kreditoriams, tačiau dalimis didesniam kreditorių skaičiui. Dalies kreditorių reikalavimai yra kilę iš sąskaitų, pateiktų UAB „ViaConventus“ 2015 metais. Renginiai, iš kurių UAB „ViaConventus“ turėjo gauti pajamas, buvo atšaukti 2016 m. gegužės mėn. UAB „ViaConventus“ iki 2016 m. balandžio mėn. neturėjo įsiskolinimų VSDFV, VMI pateiktais duomenimis mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka susidarė 2017-02-16, GPM nepriemoka – 2016-06-16, Pelno mokesčio – 2016-10-01, o PVM nepriemoka 2015-04-28 (2 t, b. l. 153-154). Duomenys, jog mokėjimų atlikimo metu bendrovės veikla bei galimybė atlikti mokėjimus buvo apribota, nėra, šalys į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bendrovės nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, iki nutarties įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 15-16). Teismas pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aplinkybė, kad konkretaus kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes pirmiau buvo patenkintas kito kreditoriaus reikalavimas, vadovo atsakomybei CK 2.87 straipsnio pagrindu kilti nelaikytina žala bendrovei, nes bendrovė ir iki neteisėtų veiksmų atlikimo turėjo tokio pat dydžio kreditorinius įsipareigojimus, kaip ir po jų atlikimo, bendras jos įsipareigojimų dydis nekito. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, net jeigu tretiesiems asmenims išmokėtos sumos atsakovės būtų išmokėtos kitiems bendrovės kreditoriams, bendra bendrovės skola visų kreditorių atžvilgiu nesumažėtų, o išliktų ta pati. Taigi, nors 2018-04-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patikslintas BUAB „ViaConventus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 188 272,71 Eur sumai, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovė, atlikdama mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą eiliškumą ir šiais savo veiksmais sukėlė žalą bendrovei bei jos kreditoriams.

5420.

55Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė iš bendrovės sąskaitos suteikdama paramą, grąžindama paskolas akcininkei ar vadovei, atlikdama mokėjimus tretiesiems asmenims, atliko neteisėtus veiksmus. Bendrovės suteikta parama, kurią bendrovės klientai padengė apmokėdami jiems pateiktas sąskaitas faktūras, taip pat paskolų grąžinimas, kai jos vėliau vėl buvo suteiktos bendrovei ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymas negali būti vertinamas kaip žala bendrovei. Nenustačius byloje atsakovės neteisėtų veiksmų, negali būti konstatuotas priežastinis ryšys ar kaltė, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir tenkinti jo nėra pagrindo.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

5721.

58Atsakovė prašė jos naudai iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteistos šios patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis), tačiau atsakovei nepateikus į bylą tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, atsakovės prašymą tenkinti nėra pagrindo.

59Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas

Nutarė

60Ieškovo BUAB „ViaConventus“ ieškinio netenkinti.

61Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. bylos 1. t. 1, b. l. 1-6),... 6. 2.... 7. Nurodė, jog 2016-09-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto... 8. 2.1... 9. 2016-01-13 suteikta 5 585 Eur dydžio parama Vilniaus universitetui;... 10. 2.2... 11. 2016-03-17 suteikta 9 800 Eur dydžio parama Lietuvos dailės muziejui;... 12. 2.3... 13. 2016-04-14 grąžinta 7 500 Eur dydžio paskola akcininkei J. J.;... 14. 2.4... 15. 2016-06-03 grąžinta 400 Eur dydžio paskola bendrovės vadovei M. N. (dviem... 16. 2.5... 17. nuo 2016-06-23 iki 2016-09-16 įvairiems tretiesiems asmenims sumokėta 30... 18. 3.... 19. Teigia, kad šie mokėjimai buvo atlikti esant aukštesnės eilės bei tos... 20. 4.... 21. Bendrovė nuo 20115 m. pabaigos turėjo įsiskolinimus valstybės biudžetui,... 22. 5.... 23. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t., b. l. 1-10), kuriuo prašė... 24. 6.... 25. 2016 m. balandžio – gegužės mėn. sumažėjo renginių užsakymų,... 26. 7.... 27. Bendrovė teikė paramą Vilniaus universitetui, kuris neatlygintinai... 28. 8.... 29. Ieškovei tenka pareiga pagrįsti visas būtinas civilinės atsakomybės... 30. 9.... 31. Nurodo, jog parama negali būti laikoma žala bendrovei dėl jos prigimties,... 32. Ieškinys netenkinamas.... 33. 10.... 34. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „ViaConventus“ vykdė... 35. Dėl ieškinio reikalavimų... 36. 11.... 37. Juridinio asmens organų narių pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje,... 38. 12.... 39. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams... 40. 13.... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad valdymo... 42. 14.... 43. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog atsakovė, teikdama paramą,... 44. 15.... 45. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 46. 16.... 47. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir... 48. 17.... 49. Taip pat ieškovas ieškiniu žalą bendrovei kildina ir iš UAB... 50. 18.... 51. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 52. 19.... 53. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovo ginčijami... 54. 20.... 55. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės teismas daro išvadą, jog nėra... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. 21.... 58. Atsakovė prašė jos naudai iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų... 59. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas... 60. Ieškovo BUAB „ViaConventus“ ieškinio netenkinti.... 61. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...