Byla e2-85-178/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. – Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Kraštovaizdis“ ieškinį atsakovui A. K. – Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
  2. Ieškovas ieškiniu atsakovui prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovės 2015 m. balandžio 16 d. atliktą 29 720,63 Eur mokėjimą atsakovui ir taikyti restituciją – iš atsakovo priteisti 29 720,63 Eur; 2) pripažinti negaliojančiu ieškovės 2016 m. birželio 7 d. atliktą 17 000 Eur mokėjimą atsakovui ir taikyti restituciją – iš atsakovo priteisti 17 000 Eur; 3) pripažinti negaliojančiu ieškovės 2016 m. birželio 9 d. atliktą 14 000 Eur mokėjimą atsakovui ir taikyti restituciją – iš atsakovo priteisti 14 000 Eur; 4) priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Ieškovė pateikė prašymą pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 60 720,63 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausantį Lietuvoje registruotą ir esantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o šio turto nepakakus, taip pat areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir / arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas iki 2017 m. kovo 28 d. turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė sudarė 119 914 Eur, tačiau šiuo metu nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas didžiąją turto dalį perleido pagal dovanojimo sutartį, likusią turto dalį perleido tam pačiam asmeniui (apdovanotojui) pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovas jau ėmėsi veiksmų, kurie apsunkino ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovui Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-6067-603/2016 procese buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad atsakovas neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui pajus, kai jau buvo teismine tvarka nustatytas ieškovės nemokumas, ir pripažino, jog egzistuoja pagrindas abejoti atsakovo sąžiningumu, vykdant teismo sprendimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškiniui užtikrinti areštavo atsakovo nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, registruotą ir esantį Lietuvos Respublikoje, šio turto nesant ar esant nepakankamai – bet kokį kitą turtą, turtines teises, pinigines lėšas, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis. Turto arešto mastas – 60 720,63 Eur. Areštavus atsakovo lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leista naudoti lėšas pragyvenimo išlaidoms padengti ir specialiesiems poreikiams tenkinti. Priteisė valstybei iš atsakovo 38 Eur žyminio mokesčio.
  2. Preliminariai įvertinęs actio Pauliana ieškiniu nurodomas faktines aplinkybes, joms pagrįsti pateiktus faktinius duomenis, teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi (bylos Nr. e2-505-798/2017) konstatavo, kad egzistuoja pagrindas abejoti atsakovo sąžiningumu, šiam vykdžius sandorį su ieškovės pajais, kai ši jau buvo teismine tvarka pripažinta nemokia (nutarties 20 punktas). Teismo vertinimu, atsakovo sąžiningumo prezumpcijos konkrečiu atveju paneigimas sukuria sąlygas didelei abejonei dėl tolesnio atsakovo susilaikymo nuo veiksmų, galimai apsunkinančių būsimo teismo sprendimo vykdymą, kilti. Tokie duomenys yra pakankami išvadai, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų tikėtinai apsunkintas būsimo teismo sprendimo vykdymas, daryti. Todėl egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

8

  1. Atsakovas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti, priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškinyje nenurodoma, kokiu būdu apeliantas galėjo pažeisti CK normas, reglamentuojančias atsiskaitymų tvarką bei ieškovės lėšas skirti atsiskaitymams pagal savo paties suteiktas paskolas. Apeliantas buvo ieškovės pajininku, todėl neturėjo įgaliojimų valdyti ieškovės ar vadovauti jos veiklai. Ieškovės lėšas galėjo valdyti tik jos vadovas I. G.. Pats apeliantas ginčijamų mokėjimų be ieškovės vadovo tiesioginio nurodymo ir veiksmo atlikti negalėjo. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes galimus neteisėtus veiksmus (ginčijamus mokėjimus) atliko ne apeliantas, o ieškovės vadovas. Ginčijami mokėjimai yra ne apelianto, o ieškovės vadovo veiksmų rezultatas.
    2. Ginčijamos nutarties teiginiai, grindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą kitoje byloje priimta nutartimi, yra nepagrįsti, neteisėti bei negali būti laikomi tinkamu pagrindu pagrindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą apelianto atžvilgiu šioje byloje. Kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės savaime negali pagrįsti, kad grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo egzistuoja ir šioje byloje.
    3. Apeliantas turi Lietuvoje jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Nors dalį savo turto perleido, tačiau tai buvo seniai suplanuoti veiksmai, kurie neatlikti tikslu paslėpti turtą ir tokiu būdu išvengti priverstinio skolos išieškojimo. Apelianto atžvilgiu nėra priimtas nė vienas sprendimas, kurio jis nebūtų įvykdęs.
    4. Apelianto elgesys ir veiksmai padedant ieškovei finansiškai itin didelėmis sumomis yra objektyvus įrodymas, kad apelianto finansinė padėtis yra gera, kas savaime paneigia teiginius apie galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Be to, tai pagrindžia apelianto versliškumą, todėl nėra objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nekonstatavus grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga.
  2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio suma apeliantui yra didelė ir jis gali neturėti galimybių įvykdyti teismo sprendimą, taip pat gali siekti išvengti jo vykdymo. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliantas nekilnojamojo turto neturi, o visą turėtą nekilnojamąjį turtą po jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perleido ir dar iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo perleido visus turėtus ieškovės pajus. Byloje yra pakankamai duomenų apie apelianto prastą turtinę padėtį ir nesąžiningumą.
    2. Apelianto argumentai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, yra nutolę nuo ieškinio teisinio pagrindo ir nesudaro prielaidų abejoti ieškinio prima facie pagrįstumu. Be to, tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas abejoti apelianto sąžiningumu. Apeliantas nenurodo aplinkybių ir nepagrindžia jų įrodymais, kad jo turtinė padėtis yra gera, stabili ir kad jis turės finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ar kitokį turtą, todėl laikytina, kad ieškinio suma apeliantui yra didelė ir kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
    4. Teismo nutartyje nurodytoje kitoje civilinėje byloje apeliantui taikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti taip pat ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą. Teismų nutartyse buvo vertinamos analogiškos aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. apelianto nesąžiningumas perleidžiant savo turimus pajus ieškovei esant nemokiai.
    5. Vien aplinkybė, kad apeliantas buvo finansiškai pajėgus 2015 metais, nereiškia, jog jis ir šiuo metu yra pajėgus įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Atskirasis skundas netenkintinas.
  4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – ieškinio sumai areštuoti apeliantui priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškinys tikėtinai pagrįstas bei yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nustačius pagrindą abejoti apelianto sąžiningumu. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad ieškinys prima facie nepagrįstas bei nėra pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes apelianto finansinė padėtis yra gera; o kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės savaime negali pagrįsti grėsmės sprendimo įvykdymo egzistavimui šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.
  6. Minėta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieškovės manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieškinio pagrįstumą vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.). Nors šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, su tuo apelianto dėstomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
  7. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais jos atliktus tris mokėjimus apeliantui bei prašo taikyti restituciją – iš atsakovo priteisiant ginčijamais mokėjimais gautas sumas, t. y. 60 720,63 Eur.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).
  9. Pažymėtina, kad būtent šiuo apelianto nesąžiningumo aspektu pirmosios instancijos teismas ir sprendė dėl grėsmės teismo įsprendimo įvykdymui egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, nes byloje pateikti įrodymai, kad apeliantas dar iki 2017 m. kovo 28 d. turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė VĮ Registrų centras duomenimis sudarė daugiau nei 100 000 Eur, tačiau šiuo metu jo nebeturi. Atsakovas jį perleido 2017 m. kovo 27 d. dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sutartimis tam pačiam asmeniui. Iš pateikto antstolio A. S. turto aprašo matyti, kad šiuo metu jau perleistas nekilnojamasis turtas 2016 m. spalio 13 d. dar priklausė apeliantui ir jo atžvilgiu buvo taikomas areštas. Nors apeliantas ir nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, turi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (CPK 12 str., 178 str.). Be to, ieškovės pateiktas išrašas iš VĮ Registrų centras patvirtina, kad apeliantas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taip pat, ieškovės teigimu, apeliantas dar iki ieškovei bankroto bylos iškėlimo neatlygintinai yra perleidęs visus turėtus ieškovės pajus. Taigi, šios aplinkybės leidžia abejoti apelianto sąžiningumu bei suponuoja išvadą, kad apeliantas gali vengti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Tai, kad apelianto atžvilgiu nėra priimtas nė vienas sprendimas, kurio jis nebūtų įvykdęs, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.
  10. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui laikinosios apsaugos priemonės būtent jo galimo nesąžiningumo aspektu buvo taikomos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-6067-603/2016 procese, kur Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje konstatuota, kad egzistuoja pagrindas abejoti apelianto sąžiningumu. Nors, apelianto teigimu, kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės negali pagrįsti grėsmės nagrinėjamoje byloje, tačiau su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, nors šios teismo padarytos išvados ir neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau taip pat ir negali būti ignoruojamos sprendžiant analogišką klausimą. Antra, jau teismų konstatuotas išvadas (apelianto nesąžiningumas) tik patvirtina tai, kad po minėtos nutarties priėmimo apeliantas taip pat yra perleidęs ir jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (žr. nutarties 17 p.).
  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – apelianto turto areštą (CPK 144 str. 1 d.). Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai