Byla e2-351-302/2017
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6466-580/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ ieškinį atsakovams T. A., M. J., J. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Consol Line“, SIA „Baltic Consol Line“ ir SIA BALT-CIS Transit Servises dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Transtira“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš visų atsakovų priteisti 82 971 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės teigimu, atsakovai (fiziniai asmenys), buvę ieškovės darbuotojai, neteisėtai naudodamiesi konfidencialiomis ieškovo komercinę paslaptį sudarančiomis žiniomis, įsteigė konkuruojančius juridinius asmenis UAB „Baltic Consol Line“, SIA „Baltic Consol Line“ ir SIA BALT-CIS Transit Servises bei perviliojo/vilioja ieškovės klientus dėl ko ieškovė patyrė ir vis dar patiria nuostolius, kuriuos sudaro negautas ieškovės grynasis pelnas.
  3. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė UAB „Transtira“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – solidariai areštuoti atsakovų 82 971 Eur vertės turtą, nustatant, kad pirmiausiai areštuojamas atsakovų nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba nepakankant, areštuojamos piniginės lėšos, kilnojamasis turtas ir turtinės teisės, priklausantys atsakovams ir esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nustatant, kad areštavus pinigines lėšas atsakovams UAB „Baltic Consol Line“, SIA „Baltic Consol Line“ ir SIA BALT-CIS Transit Services leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais. Ieškovės teigimu, su ieškiniu pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina ieškinio pagrįstumą, o ieškinio suma atsakovų atžvilgiu vertintina kaip didelė, todėl laikytina, kad yra visos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą.
  2. Teismas darė išvadą, kad po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus duomenis apie ieškinyje nurodytas aplinkybes, priėmimo ieškovei jokių naujų aplinkybių bei dokumentų nepateikus, ieškinys negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas.
  3. Teismas, pažymėdamas, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, o galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovų nesąžiningumo, sprendė, kad ieškovė neįrodė ir kitos būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Transtira“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Be to, prie bylos prašo prijungti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
    1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, negali turėti jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, leidžia daryti išvadą, jog teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje ėmėsi spręsti įrodymumų pakankamumo klausimą, nors įrodymų tyrimo ir vertinimo, įrodymų pakankamumo bei byloje esančių aplinkybių nustatymo klausimai turėtų būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškinyje yra aiškiai nurodytas faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas bei argumentai ir įrodymai, kuriais siekiama pagrįsti atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, o dėl įrodymų, kurių ieškovė neturi, ieškinyje yra suformuluotas prašymas teismui išduoti liudijimą, suteikiantį teisę ieškovei gauti tuos įrodymus. Prašomi priteisti nuostoliai yra grindžiami negautomis pajamomis, pateikiant jų apskaičiavimą.
    2. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovų turimo nekilnojamojo turto vertė net nepadengia ieškinio reikalavimo sumos. Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime ir nesukuria materialinių vertybių, tačiau padeda išsaugoti atsakovų turtą, ko ieškovė nagrinėjamu atveju ir siekia. Kilus abejonių dėl to, ar ieškinio suma šiuo atveju gali būti vertinama kaip didelė, teismas galėjo pareikalauti iš atsakovų, kad jie pateiktų duomenis apie savo turtinę padėtį.
    3. Tiek šios kategorijos bylose, tiek apskritai turtinio pobūdžio bylose ieškovai turi labai ribotas galimybės įrodyti, kad atsakovai ketina turimą turtą perleisti, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad atsakovai atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atsižvelgęs į tai, teismas turėjo įvertinti galimybę, jog atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu gali elgtis nesąžiningai.
  1. Atsakovės Baltic Consol Line SIA ir J. Š. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Bendrovė Baltic Consol Line SIA įsteigta 2013-05-22 Latvijos Respublikoje, atsakovė J. Š. niekada nebuvo ir dabar nėra šios bendrovės akcininkė, o šios bendrovės akcininkai niekaip nėra su ja susiję. J. Š. su ieškove darbo santykius nutraukė 2014-06-30, o bendrovėje Baltic Consol Line SIA įsidarbino 2014-07-08. Jokios konfidencialios informacijos atsakovė J. Š. bendrovei Baltic Consol Line SIA nesuteikė ir neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų ieškovės atžvilgiu. Ieškovės pateikti dokumentai neįrodo ieškovės kaltinimų atsakovėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Bendrovė Baltic Consol Line SIA yra pelningai veikianti įmonė, ką patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikti atsakovės finansiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad atsakovė būtų pajėgi įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą.
  2. Atsakovė UAB „Baltic Console Line“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą taip pat prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą bei prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą ir nustatė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinyje nurodomų aplinkybių. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji išmokėjo savo darbuotojams kompensaciją už nekonkuravimą nekonkuravimo laikotarpiu ir kad ši kompensacija buvo teisinga bei atitiko įstatymų reikalavimus. Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovai nesąžiningai konkuravo su ieškovu ir dėl to sumažėjo ieškovės apyvarta. Vien reikalaujama priteisti suma negali būti pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
    3. Finansiniai dokumentai už 2015 metus patvirtina, kad atsakovė UAB „Baltic Console Line“ yra pelningai veikianti įmonė. Iš ieškovės pateikto 2014 metų ir su atsiliepimu teikiamo 2015 metų balanso matyti, kad kiekvienais metais bendrovės apyvarta ir pelnas didėja. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškinio suma atsakovei negali būti vertinama kaip didelė.
  3. Atsakovas T. A. ir SIA BALT-CIS Transit Servise atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Su atsiliepimu pateikia SIA BALT-CIS Transit Servises finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 – 2015 metus. Nurodo šiuos argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovė buvo informuota apie tai, jog atsakovas T. A. steigs įmonę Latvijos Respublikoje, tačiau dėl to neturėjo jokių priekaištų. Be to, ieškovė net neišmokėjo kompensacijos už nekonkuravimo laikotarpį.
    2. Su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad SIA BALT-CIS Transit Servises yra pelningai veikianti įmonė, todėl ieškinio suma jos atžvilgiu negali būti vertinama kaip didelė.
  4. Atsakovas M. J. atsiliepime į atskirąjį skundą, tvirtindamas, kad neatskleidė jokios ieškovės konfidencialios informacijos ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

4Teismas

konstatuoja:

5IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6

  1. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

7Dėl naujų rašytinių įrodymų

  1. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kurie, ieškovės teigimu, patvirtina tai, kad atsakovai T. A. ir J. Š. neturi jokio nekilnojamojo turto, o atsakovui M. J. nuosavybės teise priklauso nedidelės vertės nekilnojamasis turtas, t. y. 1,8 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2 490 Eur, 1,28 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 1 770 Eur, bei 163/5553 dalys 0,553 ha žemės sklypo ( - ) ir ½ dalis pastato – vienbučio gyvenamojo namo ( - ). Tuo tarpu atsakovė SIA BALT-CIS Transit Servises su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė bendrovės 2014 – 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, o atsakovė UAB „Baltic Console Line“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įmonių raštų pavyzdžius dėl prastovų, bendrovės finansinius dokumentus už 2015 metus bei išrašą iš Juridinių asmenų registro.
  2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Kadangi atsakovės įrodymų, patvirtinančių pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nebuvimą, pateikti anksčiau galimybės neturėjo, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas atsakovams apie tai nepranešus, jie prijungti prie bylos ir vertintini kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais. Įvertinus tai, kad ieškovės teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo, bei tai, kad dėl jų atsakovai turėjo galimybę pasisakyti atsiliepimuose į atskirąjį skundą, ir jie taip pat prijungtini prie bylos.

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
  3. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) nepagrįstas.
  4. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio metu vertina ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei su ieškiniu pateiktų įrodymų sudėtį. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
  5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
  6. Pritartina apeliantės atskirajame skunde išdėstytiems argumentams, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus nepagrįstumas neatitinka vertinimo šioje procesinėje bylos stadijoje kriterijų bei šio vertinimo aiškinimo teisminėje praktikoje.
  7. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (CPK 185 str.), kadangi ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, metarialinis reikalavimas dėl nesąžininga konkurencija padarytos žalos atlyginimo gali būti reiškiamas, be to, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovės nuomone, ieškinio reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Tai, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus.
  8. Be to, sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, siekadamas pagrįsti savo išvadą dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi, kuria buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumus pašalinti. Faktas, kad po minėtos nutarties ieškinys buvo priimtas, suponuoja išvadą, jog ieškovė pašalino pirmosios instancijos teismo nurodytus trūkumus, susijusius su ieškinio pagrįstumu, todėl, priėmus ieškinį, nebelieka jokio pagrindo remtis minėta nutartimi kaip patvirtinančia ieškinio preliminarų nepagrįstumą.
  9. Taip pat apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė grėsmės, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
  10. Tai, ar konkrečiu atveju iškyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo.
  11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, be to, nepateikė jokių duomenų apie atsakovų nesąžiningus veiksmus, kuriais atsakovai siektų išvegti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
  12. Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2017 ir kt.).
  13. Nagrinėjamo klausimo kontekste vertinant atsakovų nesąžiningumą, pažymėtina, kad ieškinyje nurodytus atsakovų veiksmus dar tik siekiama įrodyti kaip nesąžiningus. Atsakovų veiksmų nesąžiningumas yra ieškinio reikalavimo dėl nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių priteisimo įrodinėjimo dalykas, atsakovai įrodinėja, kad konkuruoja sąžiningai, kuri šalis yra teisi, bus nustatyta tik teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.) ir vien ieškinyje nurodomi atsakovų nesąžiningi veiksmai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  14. Įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai ieškovei, kuri, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste visiškai neįrodinėjo atsakovų nesąžiningumo, nenurodė apie jų ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.), siekiant išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
  15. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, aktualu yra ir tai, kad ieškovė turtinį solidarų reikalavimą reiškia net šešiems atsakovams (apeliantams), todėl ieškinio sumos dydis vertintinas atsižvelgiant į jų visų finansines galimybes bendrai įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Iš į bylą pateiktų atsakovių SIA BALT-CIS Transit Servises, UAB „Baltic Console Line“ ir Baltic Consol Line SIA finansinių dokumentų matyti, kad įmonių ūkinė veikla yra stabili, 2015 metais įmonės veikė pelningai, įmonės turi tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto, o atsakovai (fiziniai asmenys), nors ir neturi jų vardu registruoto didelės vertės nekilnojamojo turto, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateiktos informacijos, visi jie užima pakankamai aukštas pareigas ir tikėtina, jog gauna pastovias pajamas, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio suma, vertinant ją visų atsakovų atžvilgiu, apskritai negali būti traktuojama kaip itin didelė.
  16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą negauto grynojo pelno, kurį galbūt būtų uždirbusi, jeigu nebūtų buvę galimai neteisėtų atsakovų veiksmų, forma. Akivaizdu, kad tiek ir kreipimasis į teismą su atitinkamu ieškiniu, tiek ir pareikštų reikalavimų dydis iš esmės priklauso tik nuo paties asmens, inicijuojančio civilinės bylos procesą valios, taigi vien ieškinio pateikimas ir jame didelės vertės reikalavimo nurodymas negali suteikti ieškovei pranašumo ar besąlyginio ribojimų antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu nustatymo.
  17. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra.

9Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
  2. Apeliantei išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jai bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai