Byla 2-203-907/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

2ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

3atsakovei M. Č., jos atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,

4atsakovui E. Č.,

5institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei V. P.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. V., D. V., I. V. ieškinį atsakovams M. Č. ir E. Č., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

7Ieškovai V. V. bei D. V. ir I. V., atstovaujami įstatyminės atstovės motinos V. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino (75-80 b. l.) ir kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. Č. ir E. Č. 604,45 Eur turtinę ir 1000 Eur neturtinę žalą ieškovei V. V., 1000,00 Eur neturtinę žalą ieškovui D. V. ir 1000,00 Eur neturtinę žalą I. V. bei bylinėjimosi išlaidas. 2016-02-01 teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. Č. ir E. Č. 342,92 Eur turtinę žalą.

8Ieškovė V. V. ieškinį (108-114 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti. 2016-02-01 teismo posėdyje patikslino turtinės žalos sumą, nurodė, jog ieškinyje buvo nurodyta klaidinga suma, nes dvigubai buvo suskaičiuotos turėtos išlaidos pagal kvitus, dabar reikalaujamos turtinės žalos suma yra 342,92 Eur. Paaiškino, kad 2015-04-29 apie 6 val. vakaro ji su dviem mažamečiais vaikais buvo kieme, esančiame Rėkyvos g. 120-1, Šiauliuose, į kiemą atbėgo šuo, didelis, vokiečių aviganis, tamsus, galva beveik juoda, be lojimų, staigiu judesiu griebė mažąjį sūnų už rankos, ji paėmė sūnų ant rankų, norėdama jį apsaugoti. Tuo metu vyresnysis sūnus žaidė smėlio dėžėje, šuo puolė prie jo, griebė už galvos, nutraukė kepurę, puolė ant jo. Ji abu vaikus paėmė ant rankų. Tuomet šuo pradėjo traukti vaiko drabužius, įkando į koją. Ji bandė vaikus apglėbti, prispaudė juos prie pastato sienos, bandė uždengti, gynėsi rūbų džiovykle, tuomet šuo įkando jai į kairės rankos žąstą. Ji šaukėsi pagalbos, laisva ranka skambino telefonu bendros pagalbos numeriu. Išgirdęs pagalbos šauksmą, atbėgo kaimynas ir nuvedė šunį, o ji su vaikais nubėgo į namą. Greitoji medicinos pagalba vyresnįjį sūnų D. išvežė į ligoninę, nes reikėjo siūti žaizdas. Atvykus policijai, ji parodė, kur nubėgo šuo, o kaimynas pasakė, kieno tas šuo, t. y. Č. Voljere buvo du šunys, bet išbėgęs buvo tik vienas. Manė, kad kaimynai turi tik vieną šunį, tačiau po įvykio matė, kad kitas šuo buvo voljere. Įvykio dieną šuo išbėgo iš voljero. Jai šuo sužalojo kairės rankos žąstą, sūnui D. buvo mėlynė ant galvos, rankos, nubrozdinti šonkauliai, kąstinė žaizda šlaunyje, o mažajam I.i - labai nežymiai perbrėžta dešinės rankos plaštaka. Sūnų I. atvykę medikai apžiūrėjo, davė raminamųjų vaistų, pasakė, kad tolimesnio gydymo nereikės. Sūnui D. buvo 3 žaizdos, jas reikėjo siūti. Važiavo į ekspertizę, visi buvo be galo psichologiškai palaužti. Sūnus D. labiausiai nukentėjo, jam yra likę randai, nuolatinė baimė šunims, nesaugumo jausmas, jis turi kalbos defektą, po įvykio buvo trumpam pablogėjusi kalba, atsirado mikčiojimas, naktimis verkia, bijo net jų mažo šuniuko, jam nustatytas potrauminis stresas, kreipėsi pagalbos į psichologą, nurodė, kaip elgtis, dabar jau jaučiasi geriau, bet baimės niekur nedingo. D. randai likę ant šlaunies, nedideli, bet aiškiai matomi, nenorėjo vasarą šortų nešioti, jautė dėl to diskomfortą, net per didžiausius karščius nešiojo tik ilgas kelnes. Prašo atlyginti 342,92 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 123,72 Eur išlaidos už kurą, nes vaikai bijojo likti ten toliau gyventi, teko vaikus išvežti pas senelius, vieną vaiką paliko vienai močiutei, kuri gyvena už Šiaulių, kitą - kitai, nes abu vaikus sunku prižiūrėti, vyko į policiją, ekspertizę, išvažiavo iš namų, namuose liko katė, kurią kas antrą dieną važinėjo prižiūrėti, 49,45 Eur kainavo speciali ultragarsinė priemonė – apsauga nuo šuns, apsaugo 7 m atstumu nuo šunų, 58,49 Eur kainavo dviratis vaikui mažajam, nes atsisakydavo eiti į lauką, o nupirktas dviratis buvo paskata eiti į lauką, medicininės ekspertizės išlaidos sudaro 32,72 Eur, 8,57 Eur sumokėjo už pleistrus ir tvarsčius, už sauskelnes – 17,02 Eur, nes mažasis vaikas pradėjo šlapintis, maistas (sausainiai ir sultys) – 29,00 Eur (paprastai nepirkdavo, bet šiuo laikotarpiu šis maistas vaikams suteikė geras emocijas), žaislas sūnui D. - 22,00 Eur, tai buvo valdoma mašinėlė, po įvykio jis jautėsi ypatingai blogai, labai norėjo, 1 Eur už mašinos pastatymą aikštelėje prie ekspertizės ir 1 Eur už kopijos padarymą policijoje. Kiekvienam prašo po 1000 Eur neturtinės žalos, viso 3000 Eur.

9Ieškovės atstovas advokatas Vitalijus Metelica palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį (75-80 b. l.) tenkinti.

10Atsakovė M. Č. su ieškiniu (75-80 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (45-47 b. l.). 2016-02-01 teismo posėdyje paaiškino, kad šunį iš darbo parsivežė buvęs jos sutuoktinis E. Č., po metų priklydo antras šuo - kalytė. Voljerą šunims padarė jos buvęs sutuoktinis, padėjo V. K. sūnus. Voljeras buvo uždaromas metaliniu skląsčiu. Spyna buvo kabinama, kol šuo buvo mažas, nes rasdavo atidarytą voljerą, tačiau šuniui paaugus, spyna nebuvo dedama, ji su raktu buvo padėta ant stogelio, nes niekas šuns nebepaleisdavo. Kalė visada būdavo voljere. Voljeras buvo aukštas, žmogus stačias gali įeiti, bet vienoje vietoje trūko vienos lentos, buvo 15-20 cm tarpas, šuo galėjo iššokti, buvo jau pabėgęs du kartus prieš tai, bet E. Č. netvarkė. Įvykio dieną jos nebuvo namie, tačiau jai pranešė, kad šuo sukandžiojo kaimynės vaikus. Grįžusi rado šunį uždarytą į voljerą. Kaimynas paaiškino, kad išgirdo pagalbos šauksmą, pamatė šunį pas kaimynus, sukandžiotus vaikus, kaimynas parvedė šunį ir uždarė į voljerą. Mano, kad šuo priklauso jos buvusiam vyrui, nes jis tą šunį parsivedė, o po įvykio, praėjus 2 savaičių karantinui, jis tą šunį išvežė pas savo tėvus. Ji norėjo šunį užmigdyti, bet vyras neleido, išsivežė. Šuo buvo didokas, tamsių spalvų, vokiečių aviganis. Ji yra bausta administracine tvarka už šuns nepriežiūrą. Tuo metu nemanė, kad labai reikšminga, kurį nubaus – ją ar vyrą, nes tuo metu vyras buvo išvykęs, o grįžęs žadėjo atiduoti jai pinigus už sumokėtą baudą, vėliau taip ir padarė. Ji atsiprašė ieškovų, lankė, bendravo su nukentėjusiaisiais, siūlė pagalbą, žadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Jos turtinė padėtis nėra labai gera, jos pajamos yra apie 500 Eur per mėnesį, santaupų neturi, viena augina nepilnametį sūnų, buvęs sutuoktinis neteikia išlaikymo vaikui, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui. Ieškovės prašoma priteisti pinigų suma būtų jos šeimai labai didelė finansinė našta. Sutinka atlyginti 800 Eur visiems trims neturtinės žalos, mano, kad tiek pat turi atlyginti ir E. Č., nes šuo ir jo. Jie santuoką nutraukė, apie metus gyveno atskirai, po to bandė taikytis, bet nepavyko. Įvykio metu gyveno kartu, bandė susitaikyti, tik atsakovas buvo išvykęs į reisą. Priteistą sumą prašytų išdėstyti dalimis, bent jau pusei metų.

11Atsakovės atstovas advokatas Andrius Kazakevičius palaikė atstovaujamąją, su ieškiniu (108-114 b. l.) sutiko iš dalies - dėl 800 Eur neturtinės žalos sumokėjimo bendrai visiems ieškovams, likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (45-47 b. l.). Taip pat nurodė, jog atsakovė sutinka sumokėti dalį turtinės žalos (dėl ekspertizės, pleistrų, tvarsčių), nes mano, kad tai susiję su žala, o kitos išlaidos kelia abejonių. Taip pat atrodo per didelė ir neturtinės žalos suma – 3000 Eur, nes bandant sudaryti su ieškove taikos sutartį ieškovė buvo sutikusi ir su 1000 Eur bendra neturtinės žalos suma. Mano, kad dėl įvykusios nelaimės atsakomybę turėtų prisiimti abu atsakovai. Mano, kad reikia atsižvelgti į atsakovės turtinę padėtį, tai, kad ji viena augina nepilnametį vaiką, vaiko tėvas E. Č. išlaikymo neteikia, todėl išieškojimą vykdo antstolis.

12Atsakovas E. Č. su ieškiniu (75-80 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus (89 b. l.). Paaiškino, kad dėl įvykio jis nekaltas, tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos darbo reikalais. Šunį į namus gal prieš tris metus parsivedė jis, kartu su kaimynu ir dar kažkokiu asmeniu pastatė voljerą. Pradžioje buvo varteliai uždaryti ir užstumiamas skląstis, vėliau dėjo ir spyną. Spyną užkabino prieš įvykį, kai kaimynė pasakė. Raktas nuo spynos būdavo ant voljero stogelio. Nėra matęs, kaip šuo ištrūkdavo. Kažkas gal išleisdavo. Mano, kad šuo buvo išleistas, bet tiksliai nežino. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, dažnai būna po kelias savaites išvykęs. Kai jo nebūdavo, šunį prižiūrėdavo, šerdavo, vedžiodavo M. Č., kai jis būdavo namuose, jis šunį šerdavo šunį, vedžiodavo, valydavo voljerą. Tuo metu, kai šuo apkandžiojo ieškovus, jis dar gyveno su atsakove, bet mano, kad šuo priklausė atsakovei, nes ji turėjo iš jo naudos, dar turėjo kalę, kergdavo ir pardavinėdavo šuniukus. Po įvykio šunį išvežė savo tėvams. Su atsakove bandė taikytis, kartu gyventi, bet po įvykio išsiskyrė.

13Liudytoja D. K. 2016-02-01 teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena su atsakove tame pačiame name, tik kitame gale. Įvykis buvo maždaug prieš metus. Jos sūnus bendravo su M. Č. buvusiu sutuoktiniu. Prieš daugiau negu metus, M. ir E. Č. neturėjo šuns, bet E. Č. parsivedė iš darbo. Matydavo, kad šunį vedžiodavo E. Č., jis taip pat paprašė jos sūnaus, kad padėtų pastatyti voljerą. Mano, kad šuo buvo E. Č. Pastačius voljerą, šuo jame būdavo uždarytas, bet labai šokinėdavo. Ji kartą matė, kaip šuo ištrūko iš voljero, buvo pribėjęs prie jos, bet nieko blogo nedarė. Apie tai ji pasakė Mildai ir E. Č.. Mano, kad šuo ištrūko per tarpiuką, nes viršuje voljero buvo nedidelis tarpas, šuo labai šoklus, galėjo iššokti. Abu Č. sakė, kad tvarkys, kiek žino, tarpą užtaisė, bet kiek laiko jis buvo užtaisytas, nežino. Po to įvykio, kiek jai žinoma, šunį išsivežė E. Č. Įvykio metu Č. gyveno kartu, kaip buvo su pinigais, ar jie buvo atskiri, ji pasakyti negalėjo. Po įvykio M. ir E. Č. galutinai išsiskyrė, atsakovas tą šunį išsivežė.

14Liudytojas L. S. parodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai įvykio metu buvo jo kaimynai. Gerai nepamena, bet šuo kaimynę ir jos vaikus apkandžiojo 2015 m., buvo pavasaris, dienos metas. Tuo metu buvo garaže, kai išgirdo, kad šaukė kaimynės vaikai. Išbėgęs pamatė, kad prie garažo šuo užpuolė kaymynę ir vaikus. Šuo buvo palaidas, kaimynė gynėsi, kažkuo mosikavo, kuo – nepamena, po to atsitūpusi laikė apglėbusi vaikus, o aplinkui šokinėjo kaimynų Č. šuo. Paties įvykio nematė. Jis tą šunį pažinojo, jo nebijojo, nes bendraudavo su kaimynu E. Č., šuo jį pažino, nes būdavo šalia. Pašaukus vardu, šuo prie jo pribėjo, o jis jį nuvedė atgal į voljerą ir užsklendė su skląsčiu. Tuo metu kaimynai M. ir E. Č. dar gyveno kartu. Šuns voljeras buvo uždaromas su skląsčiu, spynos nepamena, ar įvykio dieną ją matė, neprisimena. E. Č. kreipėsi į jį prašydamas, kad jo tėvas, nes jis buvo veterinorius, šunį užmigdytų, bet tėvas nesutiko. Tada E. Č. jį išsivežė.

15Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (44 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, skyriaus duomenimis Valukynų šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir skyriui nėra žinoma, pateiktas ieškinys neprieštarauja nepilnamečių D. V. ir I. V. interesams, o dėl priteistinos žalos dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK miesto ir rajono PK 2015-05-07 d. nutarimu Nr. 41N-30254759-15 atsakovė M. Č. nubausta 144 Eur bauda pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį už tai, kad M. Č. šuo, 2015-04-29 18.00 val. Šiauliai, Rėkyvos g. 120-1, ištrūkęs iš voljero, atbėgo į greta esantį kiemą ir užpuolė V. V. bei jos mažamečius vaikus D. V., gim. ( - ), ir I. V., gim. ( - ). V. V. šuo sužalojo kairės rankos žastą, mažamečiui D. V. sužalojo kairės rankos žastą, nubrozdino šonkaulių srityje bei perkando dešinės kojos blauzdą, I. V. sužalojo dešinę ranką. Taip pat minėtas šuo nevakcinuotas, M. Č. neturi gyvūno laikytojo pažymėjimo. Tuo M. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 10 str. 10 d., bei pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių (patvirtintų 2013-05-31 įsakymu Nr. A-659) 7.1 p., 39 p., 54.4 p. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p., t. y. atsakovė M. Č. buvo nubausta už netinkamą gyvūnų priežiūrą, kuri lėmė žalos asmens sveikatai ir turtui atsiradimą. Minėto nutarimo atsakovė M. Č. neskundė, bet 2015-11-06 kreipėsi dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, tačiau bylą atnaujinti buvo atsisakyta (71 b. l.). 2015 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 593/15(04) konstatuota, jog D. V. padarytos kąstinės žaizdos dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (10-11 b. l.). 2015 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 594/15(04) konstatuota, jog V. V. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. V. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12-13 b. l.). Iš 2015 m. birželio 3 d. Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymų Nr. 167 ir Nr. 167 - 1 „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“ (14-16 b. l.) matyti, kad po 2015 m. balandžio 29 d. įvykio D. V. savijauta pablogėjo.

18Ieškovė, atstovaudama savo ir savo nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 342,92 Eur turtinę žalą ir po 1000 Eur kiekvienam iš ieškovų neturtinės žalos, nurodydama, jog ieškovai buvo sužaloti po šuns užpuolimo, išsigando, patyrė didelį fizinį skausmą ir stresą, negali ramiai miegoti, bijo ten gyventi, teko keisti gyvenamąją vietą, vaikai nenori išeiti į lauką, pasidarė neramūs, jautrūs, bijo net jų mažo šuns, D. V. ypač pablogėjo savijauta, nustatytas potrauminis stresas, jis pradėjo mikčioti. Atsakovė sutiko su ieškiniu iš dalies nurodydama, jog ne ji viena atsakinga už šuns padarytą sužalojimą, bet ir jos buvęs sutuoktinis, nes jis atnešė šunį, padarė voljerą, abu kartu prižiūrėjo, juo rūpinosi, o dabar jį išsivežė pas savo tėvus. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog tai ne jo šuo, atsakovė galėjo šuns nepriimti, be to, įvykio metu jis buvo komandiruotėje užsienyje.

19Dėl civilinės atsakomybės

20Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Atlyginti turtinę, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą asmeniui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

21Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 str. 1 d. įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Komentuojama norma yra specialioji ir nustato gyvūnų savininko ar kito asmens, kurio prižiūrimas buvo gyvūnas, civilinė atsakomybę už gyvūno padarytą žalą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Savininkai turi atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala ne tik turtui, bet ir žmonių sveikatai. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 539 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių (Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2002 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 539 galiojantis priedas Nr. 539p1) 31 punktas numato, kad gyvūnų (tame tarpe ir šunų) savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 37 punktas numato, kad sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų privačių statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Agresyvūs šunys – pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora aptvertuose voljeruose. Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 43 punkte numatyta, kad savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas. Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 44 punktas numato, kad gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.

22Byloje nustatyta, kad vokiečių aviganių veislės tamsus šuo 2015-04-29 18.00 val. bendro naudojimo kieme, esančiame ( - ), ištrūkęs iš voljero, atbėgo į greta esantį kiemą ir užpuolė V. V. bei jos mažamečius vaikus D. V., gim. ( - ), ir I. V., gim. ( - ). V. V. šuo sužalojo kairės rankos žastą, mažamečiui D. V. sužalojo kairės rankos žastą, nubrozdino šonkaulių srityje bei perkando dešinės kojos blauzdą, I. V. sužalojo dešinę ranką. Žala dėl šuns veiksmų buvo padaryta, sveikatos sužalojimus patvirtina ieškovės paaiškinimai, byloje esantys medicininiai dokumentai (10-13, 20, 21, 60, 62 b. l.). Dėl to, kad ieškovams šuns užpuolimu buvo padaryti sveikatos sužalojimai ir kokie sužalojimai, ginčo byloje nėra. Ginčas byloje kilo dėl to, kam kyla atsakomybė ir kas turi atsakyti (atsakovė, atsakovas ar abu) už šuns padarytą žalą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK miesto ir rajono PK 2015-05-07 d. nutarimu Nr. 41N-30254759-15 atsakovė M. Č. nubausta 144 Eur bauda pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį už netinkamą gyvūnų priežiūrą, kuri lėmė žalos asmens sveikatai ir turtui atsiradimą (8 b. l.). Minėto nutarimo atsakovė M. Č. neginčijo, tačiau 2015-11-06 kreipėsi dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, bet byla nebuvo atnaujinta (71 b. l.), minėto Šiaulių apskrities VPK sprendimo ji neskundė. Teismo posėdyje atsakovė teigė, kad įvykio metu su atsakovu jos santuoka buvo nutraukta, tačiau jie gyveno kartu ir bandė susitaikyti. Šuo yra atsakovo, jis jį atnešė, kaimynės V. K. sūnui padedant padarė voljerą, atsakovas šunį prižiūrėjo, vedžiojo, šėrė, šuo buvo jo, ji šunį prižiūrėdavo, šerdavo, vedžiodavo tik jam išvykus į kelių savaičių komandiruotes į užsienį, nes jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Po įvykio atsakovas šunį atsisakė užmigdyti, nors ji to norėjo, jį išvežė savo tėvams. Dėl įvykio administracinę atsakomybę prisiėmė ji, nes atsakovas buvo komandiruotėje, jam paskambinus, atsakovas prašė prisiimti už jį kaltę, baudą žadėjo jis sumokėti, todėl ji, daug negalvodama, kaltę pripažino. Ieškovė paaiškino, kad tiksliai nežinojo, kurio (atsakovo ar atsakovės) šuo buvo, todėl pareiškime policijai nurodė, kad apkandžiojo M. ir E. Č. priklausantis šuo, kaip kad nurodė kaimynas. Atsakovas teismo posėdyje pats patvirtino, kad šunį į atsakovės namus atnešė būtent jis, su kaimynu ir dar vienu asmeniu, kurio nepamena, padarė voljerą, kad tarp komandiruočių jis šunį prižiūrėjo, o kitu laiku šunį prižiūrėjo atsakovė, patvirtino, kad su atsakove įvykio metu jau buvo santuoką nutraukę, tačiau bandė taikytis ir gyveno kartu vienoje gyvenamojoje valdoje, patvirtino, kad po įvykio, pasibaigus karantinui, šunį išvežė pas savo tėvus, kur jis dabar ir yra. Jis mano, kad už įvykį jis nėra atsakingas, nes nebuvo tuo metu Lietuvoje, buvo komandiruotėje, pateikė tai patvirtinantį dokumentą (90 b. l.). Teisme apklausta liudytoja V. K. patvirtino tą aplinkybę, kad įvykio metu atsakovai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kaip buvo su pinigais, ar jie buvo bendri, pasakyti negalėjo. Patvirtino, jog M. ir E. Č. neturėjo šuns, kol jį atnešė E. Č., jos sūnus dar padėjo jam statyti voljerą. Mano, kad šuo buvo atsakovo, nes matydavo, kaip jis šunimi rūpinosi, jį vedžiojo, šėrė. Taip pat žino, kad po įvykio M. ir E. Č. galutinai išsiskyrė, atsakovas tą šunį išsivežė. Liudytojas L. S. taip pat patvirtino minėtas aplinkybes, nurodydamas, jog šuo buvo M. ir E. Č., abu jį prižiūrėjo, šėrė, vedžiojo, kad Č. tuo metu dar gyveno kartu, kad po įvykio atsakovas šunį išvežė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-14 sprendimas (56-58 b. l.) ir ištuokos liudijimo kopija (42 b. l.) patvirtina, kad santuoka tarp atsakovų M. Č. ir E. Č. nutraukta 2012-06-14. Iš atsakovų M. ir E. Č. paaiškinimų bei liudytojų V. K. ir L. S. parodymų matyti, kad atsakovai, nors jų santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau iki įvykio ir įvykio metu faktiškai gyveno kartu, bandė vesti bendrą ūkį. Byloje taip pat nustatyta, kad šunį, kuris sužalojo ieškovus, į atsakovei po santuokos nutraukimo atitekusią gyvenamąją namų valdą atnešė atsakovas, atsakovė sutiko, kad šuo būtų paliktas, atsakovas kartu su kaimynais kieme įrengė voljerą, šunį prižiūrėjo, maitino ir vedžiojo abu atsakovai, priklausomai nuo to, kuris tuo metu turėjo laiko ir buvo namuose. Nors atsakovas neigė, kad tai ne jo, o atsakovės šuo, tačiau jo teiginius paneigia atsakovės paaiškinimai, liudytojų V. K. ir L. S. parodymai, kurie patvirtino atsakovės paaiškinimus, kad šuo buvo abiejų atsakovų. Be to, tai patvirtina tiek paties atsakovo teiginiai, kad po įvykio šunį jis išvežė savo tėvams, kur šuo ir yra dabar, tiek jo elgesys - šuns išvežimas, o ne palikimas atsakovei. Atsakovė iš karto nurodė, jog po įvykio ji norėjo šunį užmigdyti, bet atsakovas buvo prieš, todėl jis išvežė šunį savo tėvams. Teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, jog jis norėjo taip pat šunį užmigdyti, bet L. S. tėvas nesutiko to padaryti. Liudytojas L. S. patvirtino, jog jo tėvas dirba veterinarijos gydytoju, tačiau atsisakė užmigdyti atsakovų šunį, todėl atsakovas jį išsivežė. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad atsakovas, ketindamas tokiu būdu atsikratyti šuns, galėjo kreiptis į bet kurią kitą veterinarijos kliniką, tačiau pasirinko galimybę šunį išvežti savo tėvams, kas įrodo, kad šuo atsakovui buvo savas ir brangus. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad šunį atnešė, o vėliau jį išvežė būtent atsakovas, jis darė voljerą, atsakovė sutiko, kad šuo liktų, kad būtų įrengtas voljeras, abu šunį prižiūrėjo, juo rūpinosi, maitino, vedžiojo, todėl, akivaizdu, kad šuo buvo bendras, už šuns priežiūrą buvo atsakingi abu atsakovai. Atsakovo E. Č. argumentas, jog ne jis šuns savininkas, paneigtas jo paties ir byloje apklaustų liudytojų parodymais. Jo argumentą, kad įvykio metu jo nebuvo namuose, jis buvo išvykęs į komandiruotę, paneigia atsakovės ir liudytojos V. K. parodymai, nes šuo buvo jau ne kartą ištrūkęs iš voljero tiek atsidaręs vartelius, tiek pro tarpą voljero sienoje, tačiau, akivaizdu, kad ir po minėto įvykio atsakovas nesiėmė tinkamų priemonių, kad išvengti minėto įvykio, nepasirūpino tinkamu voljero sutvarkymu ir jo užrakinimu, kad teritorija, kurioje buvo šuo, būtų tinkamai aptverta ir kad šuo negalėtų iš jos išsiveržti. Atsakovo argumentas, kas šuns savininkė yra atsakovė, nes ji už šuns nepriežiūrą nubausta administracine tvarka, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas, nes nutarimas administracinėje byloje nebuvo skųstas ir peržiūrėtas teisminių institucijų, jis neturi prejudicinės reikšmės, nes yra priimtas ne teismo (CPK 182 str. 2 p.), jis nagrinėjamoje byloje yra rašytinis įrodymas, kuris vertintinas kartu su kitais įrodymais (CPK 177 str., 197 str. 1 d.). Taip pat nenustatyta, kad galimai patys ieškovai išprovokavo tokį atsakovų šuns elgesį. Ankstesni kaimynės V. K. pastebėjimai dėl atsakovų šuns nepriežiūros tik patvirtina atsakomybę už pareigos prižiūrėti gyvūną nevykdymą ar netinkamą vykdymą. LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Pagal Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių 24 punktą gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad būtent jie rūpinosi ieškovus užpuolusiu ir apkandžiojusiu šunimi, jį maitino, vedžiojo, valė voljerą. Tą patvirtino byloje apklausti liudytojai. Todėl spręstina, kad būtent atsakovai yra teisėti minėto šuns savininkai (valdytojai), todėl ir atsakingi už jo padarytą žalą. Kad abu atsakovai netinkamai vykdė šuns priežiūrą, nesilaikė Gyvūnų laikymo Šiaulių mieste taisyklių reikalavimų jau anksčiau, įrodo liudytojos V. K. parodymai. Ji nurodė, jog šuo jau kartą buvo išbėgęs iš voljero per tarpą voljero sienoje, tik jos neužpuolė. Ji apie tai pasakė abiems Mildai ir E. Č., jie sakė, kad sutvarkys. Kiek ji žino, tai Č. tarpą užtaisė, bet kiek jis buvo užtaisytas, pasakyti negali. Atsakovas taip pat patvirtino, kad tarpą užtaisė, o ant vartelių pakabino spyną. Tačiau tai paneigė atsakovė, nurodydama, kad varteliai būdavo tik užsklęsti skląstimi, spyna su raktu nebuvo kabinama, o tik padedama ant voljero stogelio. Kol šuo buvo mažas, dažnai pats atsidarydavo vartelius ir išbėgdavo, todėl tada buvo kabinama spyna ir jis buvo rakinamas, o paskutiniu metu šuns jau niekas neišleisdavo, tai spynos nedėdavo ir vartelių nerakindavo, o tik užsklęsdavo. Byloje nėra nustatyta, kaip šuo išbėgo iš voljero įvykio dieną, ar kas nors jį išleido, nes varteliai nebuvo užrakinti, ar pats juos atsidarė, ar išlindo per tarpą, esantį pačiame voljere, nes liudytoja V. K. patvirtino, jog kai ji matė bėgiojantį palaidą Č. šunį, jis buvo iššokęs per tarpą, o ar tarpą užtaisė ir kiek jis buvo užtaisytas, ji tvirtai pasakyti negalėjo. Liudytojas S. teigė, kad po įvykio varteliai buvo atidaryti, jis šunį įvedė į voljerą ir vartelius uždarė, ar buvo spyna, pasakyti tvirtai negalėjo. Atsakovė teigė, kad voljere turėjo būti dar vienas šuo. Liudytojas L. S. nurodė, jog jis po įvykio grąžino šunį į voljerą, bet ar buvo kitas šuo, nepastebėjo. Ieškovė patvirtino, jog ji manė, kad Č.i turi tik vieną šunį, tą, kuris ją su vaikais užpuolė, tačiau po įvykio pakėlusi galvą, ji pamatė, kad kaimynų voljere yra dar vienas šuo. Vadinasi, kitas šuo po įvykio buvo voljere. Jeigu varteliai būtų buvę atidaryti, pro juos būtų išbėgęs ir kitas šuo, todėl nėra aišku ir byloje nenustatyta, kaip ieškovus užpuolęs šuo išėjo iš voljero (buvo išleistas, pats atsidarė ir išbėgo, ar iššoko pro voljero sienoje esantį tarpą tarp lentų), todėl ir tiksliai nėra aišku, kuris iš atsakovų yra daugiau kaltas dėl šuns nepriežiūros. Minėtos nustatytos aplinkybės tik įrodo, kad šuns priežiūra nebuvo tinkamai užtikrinta, šuo nebuvo tinkamai užrakintas ir, būdamas didelio ūgio ir nemenkos jėgos galėjo pats išeiti iš voljero arba jį galėjo bet kas išleisti, nes atsakovai neužtikrino tinkamo šuns laikymo. Todėl konstatuotina, kad abu atsakovai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti, kad gyvūno (šiuo atveju - šuns) laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, ignoravo teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų laikymą, reikalavimus ir neteisėtu neveikimu leido kilti tokiai situacijai, kurios metu dėl atsakovams priklausančio šuns sukelto išgąsčio ir sužalojimų ieškovams V. V., D. V. ir I. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. CK 6.248 str. 3 d. numato, jog laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Akivaizdu, kad atsakovai, neužtikrindami tinkamos priežiūros ir laikymo sąlygų vokiečių aviganio veislės šuniui, nesutvirtindami voljero, nepakabindami užrakinamos spynos ir jos neužrakindami, o tik užsklęsdami vartelius, kuriuos gali bet kas atidaryti, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, jie nenumatė neigiamų pasekmių, nors turėjo ir privalėjo jas numatyti. Aptartos aplinkybės teismui leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neužtikrino, kad jų šuo nepabėgtų iš jam laikyti skirto aptvaro į bendro naudojimo kiemą be pavadėlio ir antsnukio) ir ieškovams sukeltos žalos (turtinės ir neturtinės). Atsakovų kaltė pasireiškė tuo, kad jie nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovai, būdami ieškovus užpuolusio ir apkandžiojusio šuns valdytojais (savininkais), nepasirūpino pakankama šio šuns priežiūra, dėl to ieškovai buvo šuns apkandžioti, taip padarant jiems žalą. Atsakovų atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad galimai patys ieškovai išprovokavo tokį atsakovų šuns elgesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovus sukandžiojo ir sužalojimus padarė atsakovams priklausantis šuo ir atsakovams tenka pareiga atlyginti jų laikyto šuns padarytą žalą. Atsakovų santuoka nutraukta, turtas padalintas, tačiau prieš įvykį ir įvykio metu jie kartu gyveno namų valdoje, šunį augino, prižiūrėjo, juo rūpinosi abu atsakovai kartu, įvykio dieną nei vieno iš jų nebuvo namuose: atsakovė buvo darbe, o atsakovas - darbo komandiruotėje užsienio valstybėje, kaip šuo išbėgo iš voljero, nei vienas iš atsakovų nematė ir negalėjo tam daryti įtakos, to nematė nei vienas iš liudytojų, tai nėra nustatyta, tačiau akivaizdu, kad abu atsakovai neįvertino savo šuns pavojingumo, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių užtikrinti, kad jų šuo nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai, nebuvo pakankamai rūpestingi, neužtikrino kitų žmonių saugumo. Dėl jų abiejų veiksmų (neveikimo) šuo sukandžiojo ieškovus, todėl manytina, kad atsakovams turėtų kilti solidari prievolė atlyginti ieškovams šuns padarytą žalą. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abu atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, jie, kaip šuns savininkai (valdytojai), privalėjo vertinti savo šuns pavojingumą aplinkiniams ir pasirūpinti, kad šuo nesužalotų žmonių. Atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi savo šuns atžvilgiu ir neužtikrino kitų žmonių saugumo. Todėl manytina, kad abu atsakovai turi atlyginti šuns padarytą žalą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nors įvykio metu atsakovai ir gyveno kartu, tačiau jų santuoka buvo nutraukta ir turtas padalintas, nuo tada jų piniginės lėšos atskirtos, įvykio metu nei vieno atsakovo namuose nebuvo, jie įvykio nematė, nei vienas iš jų įvykio negalėjo įtakoti ar kontroliuoti šuns veiksmų, todėl negalima daryti prielaidos, kad žala padaryta abiejų atsakovų bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis, 4 dalis), dėl ko jiems negali kilti solidarioji prievolė atlyginti žalą, jiems kyla dalinė prievolė (CK 6.5 straipsnis) atlyginti ieškovams šuns, kaip naminio gyvūno, padarytą žalą (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į įrodymų visumą, faktinius duomenis ir juos įvertinus pagal jų įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikimybių pusiausvyros principus, konstatuotina, kad atsakovų veiksmuose buvo visos sąlygos, būtinos deliktinei civilinei atsakomybei taikyti.

23Dėl turtinės žalos

24Ieškovė prašo jai ir jai, kaip vaikų įstatyminei atstovei, priteisti solidariai iš atsakovų 342,92 Eur turtinės žalos. Nurodo, jog žala padaryta tiek jai, tiek jos vaikams. Teismas pažymi, kad tiek pati ieškovė, tiek ir kaip įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė, turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš pradžių ieškovė prašė teismo priteisti 604,45 Eur turtinės žalos, tačiau teismui įpareigojus, ir ne kartą, pateikti turtinės žalos detalų paskaičiavimą, jo ieškovė nepateikė, tik 2016-02-01 teismo posėdyje žodžiu patikslino, jog prašo priteisti 342,92 Eur turtinės žalos. Prašomos priteisti turtinės žalos dydį sumažino, nes buvo dvigubai suskaičiavusi išlaidas pagal pateiktus kvitus, tačiau tikslių sumų, kiek ir už ką prašo priteisti, teismo posėdyje taip ir nenurodė. Ieškovė nurodė, jog turtinę žalą sudaro: 123,72 Eur išlaidos už kurą, nes vaikai bijojo likti ten toliau gyventi, teko vaikus išvežti pas senelius, vieną vaiką paliko vienai močiutei, kuri gyvena už Šiaulių, kitą - kitai, nes abu vaikus sunku prižiūrėti, vyko į policiją, ekspertizę, išvažiavo iš namų, namuose liko katė, kurią kas antrą dieną važinėjo prižiūrėti, 49,45 Eur kainavo speciali ultragarsinė priemonė – apsauga nuo šuns, apsaugo 7 m atstumu nuo šunų, 58,49 Eur kainavo dviratis vaikui mažajam, nes atsisakydavo eiti į lauką, o nupirktas dviratis buvo paskata eiti į lauką, medicininės ekspertizės išlaidos sudaro 32,72 Eur, 8,57 Eur sumokėjo už pleistrus ir tvarsčius, už sauskelnes – 17,02 Eur, nes mažasis vaikas pradėjo šlapintis, maistas (sausainiai ir sultys) – 29,00 Eur (paprastai nepirkdavo, bet šiuo laikotarpiu šis maistas vaikams suteikė geras emocijas), žaislas sūnui D. - 22,00 Eur, tai buvo valdoma mašinėlė, po įvykio jis jautėsi ypatingai blogai, labai norėjo, 1 Eur už mašinos pastatymą aikštelėje prie ekspertizės ir 1 Eur už kopijos padarymą policijoje. Atsakovė ir jos atstovas sutiko tik su išlaidomis už ekspertizę, tvarsčius, vaistus, pleistrus. Manė, kad kitos išlaidos nesusijusios su patirta žala ir neturėtų būti priteistos. Atsakovas dėl to pozicijos neišsakė.

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti detalų turtinės žalos paskaičiavimą. Teismo posėdžio metu jos nurodytos sumos nesudaro prašomos priteisti bendros sumos, be to, nurodytos sumos ne visos atitinka ieškovės pateiktus kvitus (26-31 b. l.). Teismas pažymi, kad turi būti priteisti nuostoliai, tiesiogiai susiję su žalos atsiradimu dėl šuns padaryto sužalojimo, t. y. pagrįsti ir būtini nuostoliai, bei negautos pajamos. Teismas tokiais laiko ir priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų: 32,72 Eur išlaidas už ekspertizę (26, 27 b. l.), 10,37 Eur gydymo išlaidos (tvarsčiai, pleistrai ir vaistai) (28 b. l.), su kuriomis sutinka atsakovė, o atsakovas dėl to pozicijos neišreiškė. Taip pat manytina, kad turi būti priteistos 1,00 Eur išlaidos už automobilio stovėjimo aikštelę (30 b. l.) ir 49,45 Eur (30 b. l.) už specialią ultragarsinę apsaugos priemonę nuo šunų, nes, akivaizdu, jog vaikai paniškai bijo šunų, kaip nurodė ieškovė, bijo net jų mažo šuniuko, bijo išeiti į lauką, miegoti, todėl teismas minėtas išlaidas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis ir priteisia ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų. Ieškovė prašo priteisti 123,72 Eur kuro išlaidų, jų tikslaus dydžio nurodyti negalėjo, nes įvykus nelaimei, ji su vaikais negalėjo toliau ten gyventi, išvažiavo pas uošvius, kur paliko vieną vaiką, pas tėvus, kur paliko kitą vaiką, nes abu vaikus sunku prižiūrėti, o katinas liko jos namuose, todėl turėjo nuolat važinėti katiną pamaitinti, vaikus aplankyti, bet to, važiavo ekspertizę atlikti. Pagal pateiktus kvitus kuro išlaidos sudaro 144,36 Eur (27, 29, 30 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės naudotas kuras buvo benzinas ir dujos, o kai kuriuose kvituose - visai neaišku, koks kuras buvo pirktas. Be to, neaišku, kokia transporto priemone ir kokį atstumą ieškovė važiavo, kada važiavo. Ieškovė nurodo, jog kuro išlaidas patvirtina jos paaiškinimai ir kvitai. Teismas su tuo sutinka, sutinka, kad ieškovės nurodytoms kelionėms ieškovė turėjo patirti ir patyrė išlaidų. Prašomai priteisti sumai pagrįsti ieškovė pateikė 144,36 Eur sumai kvitus (27, 29, 30 b. l.), tačiau tai neįrodo, kad būtent už šią sumą įsigyto kuro pakako kelionių atstumams įveikti, kyla abejonė, ar kuro tiek nereikėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kokia transporto priemone ieškovė važiavo, nėra pateikta įrodymų apie transporto priemonės kuro sąnaudas, iš kurių būtų galima spręsti, kokios sumos pakako. Be to, paaiškinimas, kad abu mažamečiai vaikai negalėjo būti vienoje vietoje, pas vienus senelius, vienu metu, kad juos sunku prižiūrėti, neįtikinamas. Beje, kaip ir dėl katino, kurį galima buvo pasiimti su savimi ar nuvežti kitiems seneliams, o ne važinėti tam tikrą atstumą, kurio ieškovė nenurodė ir neįrodė, kad jį prižiūrėti. Todėl prašymas priteisti kuro išlaidas atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė nurodė, jog vienas iš berniukų po įvykio pradėjo šlapintis, pateikė kvitus, kad pirko sauskelnes, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas sveikatos sutrikimas jam buvo diagnozuotas ir kad minėtos sauskelnės jam yra reikalingos, todėl prašymas minėtas išlaidas priteisti atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė taip pat neįrodė, jog dviratis ir žaislas (29 b. l.) taip pat buvo susiję su sužalojimu, gydymu, kad būtini sveikatos sutrikimams pašalinti, nepateikė tai patvirtinančių duomenų, psichologo rekomendacijų šiuo klausimu, todėl minėtos išlaidos taip pat nepripažintinos būtinomis, prašymas jas priteisti atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė nurodė, jog berniukams buvo reikalingas maistas (sultys, sausainiai), kaip suteikiantis džiaugsmo, tačiau nepateikė teismui duomenų, jog minėtas maistas buvo rekomenduotas vaikams medikų. Be to, iš kvitų matyti, kad buvo perkamos ne natūralios sultys, o nektaras, o sausainiai - visuotinai pripažinti, kaip menkavertis ir nesveikas maistas. Be to, atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad asmuo, ar jis patyrė traumą, buvo sužalotas, ar ne, tačiau maitintis privalo kiekvieną dieną, todėl išlaidų už maistą priteisimas niekaip nesusijęs su gydymu ir nelaikytinas būtinosiomis išlaidomis, juo labiau - brangių saldainių dėžučių pirkimas, kas matyti iš pateiktų kvitų (28, 29 b. l.), todėl minėtas ieškovės prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovė taip pat prašė priteisti 1,00 Eur už kopijos padarymą policijoje, tačiau iš pateiktų kvitų nematyti, kad tokias išlaidas ji būtų turėjusi, dėl ko minėtas prašymas atmestinas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos (turtinė žala) priteistinos ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų 93,54 Eur, t. y. po 46,77 Eur iš kiekvieno.

26Dėl neturtinės žalos

27CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

28Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

29Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams buvo sužalota tokia vertybė, kaip sveikata.

30Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai šuns užpuolimu padaroma žala), ji laikytina įvairia, teismai priteisia nuo kelių šimtų, iki aštuonių tūkstančių litų neturtinę žalą, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

31Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

32Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Išskiriami kompensaciją didinantys ir kompensaciją mažinantys faktoriai. Kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgą laiką truksiančios ar iš esmės neįmanomos pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visą gyvenimą, materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas; kompensaciją mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalą padariusio asmens veikimas, teigiamas žalą padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsiprašymas, aktyvus siekimas sušvelninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiškas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojamas elgesys, pirmą kartą padarytas pažeidimas.

33Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovų šuns buvo sužaloti ieškovai V. V. ir du mažamečiai jos sūnūs D. V. ir I. V. Iš 2015 m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 593/15(04) (10-11 b. l.) matyti, kad mažamečiui D. V. buvo padarytos kąstinės žaizdos dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešinėje kaktos pusėje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairėje krūtinės ląstos pusėje padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš VšĮ Šiaulių ligoninės vaiko klinikos pažymos (60 b. l.) ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicininių dokumentų išrašo (41 b. l.) matyti, kad D. V. 2015-04-29 įkando kaimynų šuo, jis apžiūrėtas vaikų chirurgo, nustatytos trys žaizdos, kurios susiūtos, 2015-05-07 žaizdos sugijo, siūlai išimti, komplikacijų nebuvo. Iš 2015m. birželio 3 d. Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymų Nr. 167 ir Nr. 167 - 1 „Dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo“ (14-16 b. l.) matyti, kad D. V. turi raidos sutrikimų, jam konstatuotas kalbos sutrikimas (vidutinis kalbos neišsivystymas, jam nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai, o po 2015-04-29 įvykio D. V. savijauta dar pablogėjo. Iš VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicinos dokumentų išrašo (20 b. l.) matyti, kad D. V. turi miego sutrikimų, jaučia baimę šunims, lankėsi pas vaikų psichologą, turi kalbos sutrikimą, mikčioja, rekomenduotas lankymasis pas logopedą ir tolimesnis gydymas. Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus 2015-04-29 tarnybinio pranešimo (43 b. l.) matyti, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikų gautas pranešimas, kad 2015-04-29 18.58 val. GMP ekipažas dėl dešinės šlaunies daugybinių kąstinių žaizdų atvežė D. V., gim. ( - ), į koją įkando pažįstamas šuo, po medicininės apžiūros vaikas išleistas gydytis ambulatoriškai. Iš VšĮ Radviliškio ligoninės 2015-08-26 medicininių dokumentų išrašo (62 b. l.) matyti, kad D. V. nustatyta miego baimė, baimė tam tikrose situacijose, kalbos sutrikimas, mikčiojimas, diagnozuotas potrauminis stresas. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad D. V. po įvykio jautėsi labiausiai iš jų palaužtas, buvo trys žaizdos, jas siuvo, žaizda sugijusi, bet likę randai, dėl jų vasarą nešiojo tik ilgas kelnes, net per didžiausius karščius atsisakė mautis šortus, jį kankina nuolatinė baimė šunims, bijo išeiti į lauką, bijo net jų turimo mažo šuns, nesaugumo jausmas, jis turi kalbos defektą, tai dar paūmėjo, pradėjo mikčioti, naktimis verkia, negali užmigti, visai atsisako eiti į lauką, bijo likti namuose, teko keisti gyvenamąją vietą, po įvykio jautėsi ypatingai blogai, kreipėsi į psichologus pagalbos, buvo nustatytas potrauminis stresas, pasakė, kaip elgtis, dabar savijauta pagerėjusi.

34Iš 2015m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 594/15(04) (12-13 b. l.) matyti, kad V. V. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. V. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (12-13 b. l.). Iš 2015-08-20 medicininio pažymėjimo (21 b. l.) matyti, kad V. V. lankėsi gydymo įstaigoje 2015-08-12 ir 2015-08-20, paskirtas ambulatorinis gydymas. Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b. l.) matyti, kad jokių įrašų apie V. V. atsiradusius sužalojimus dėl šuns apkandžiojimo jos ligos istorijoje nerasta. Pati V. V. nurodė, jog jai buvo sužalotas kairės rankos žastas, buvo sunku emociškai matyti, kaip šuo puola vaikus, patyrė stresą, sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus.

35Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b. l.) matyti, kad jokių įrašų apie I. V. atsiradusius sužalojimus dėl šuns apkandžiojimo jo ligos istorijoje nerasta. Ieškovė V. V. nurodė, jog I. V. nukentėjo mažiausiai, jam buvo perbrėžta dešinės rankos plaštaka, atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo, davė raminamųjų vaistų ir pasakė, kad tolimesnio gydymo nereikės. Tačiau po įvykio vaikas pasidarė neramus, dirglus, prastai miega naktimis, vėl pradėjo šlapintis į lovą, bijo eiti į kiemą, likti tuose namuose, teko keisti gyvenamąją vietą.

36Teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad šuns įkandimai, dėl to patirti sveikatos sutrikdymai būna labai skausmingi, sunkiai gyja, dėl ko ieškovai patyrė didelį skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kad ieškovei nebuvo malonu stebėti, kaip atsakovų šuo puolė, kandžiojo jos mažamečius vaikus, ypač D. V., kad įvykis sukėlė didelį išgąsti, neigiamus išgyvenimus, stresą. Ar baimė šunims išliks visą gyvenimą, gali paaiškėti tik ateityje. Iš kitos pusės, ieškovai pasveiko, jų patirti sveikatos sutrikimai nėra sunkūs, teismo medicinos specialisto vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ieškovė į bylą nepateikė duomenų apie ilgalaikius ieškovų sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, šuns įkandimo žymės užgijo ir nėra nustatyta, kad ieškovams, išskyrus nebent D. V., keltu didelį diskomfortą. Remiantis bylos duomenimis žalą padariusių asmenų, atsakovų, kaltė vertintina kaip nerūpestingumas ir nepakankamas atsargumas, nesant atsakovų tyčios, dėl ko toks atsakovų elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys.

37Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbi yra atsakovų turtinė padėtis, jų elgesys. Turtinė padėtis kaip vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, suteikia galimybę tik mažinti neturtinės žalos dydį, bet neturi reikšmės neturtinės žalos dydžio didinimui. Atsakovė nurodė, jog ji yra išsituokusi, vieniša mama, auginanti nepilnametį vaiką (91, 92 b. l.), dirbanti, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur (93-94 b. l.), atsakovas vaikui išlaikymo nemoka, dėl ko kreipėsi į antstolius. Po įvykio ieškovės atsiprašė, domėjosi gydymu, žadėjo atlyginti gydymo išlaidas, ieškovei paprašius 1500 Eur neturtinės žalos, pokalbis baigėsi. Teismo posėdžio metu ieškovės atsiprašė, sutiko sumokėti gera valia visiems ieškovams 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dalį turtinės žalos (už ekspertizę, tvarsčius, pleistrus), tačiau iki bylos iškėlimo, nei bylos nagrinėjimo metu nėra sumokėjusi nei dalies turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, dėl ko toks atsakovės elgesys nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksnys. Apie atsakovo sunkią turtinę padėtį byloje duomenų nėra, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, su ieškiniu nesutiko, ieškovų neatsiprašė, tik baigiamųjų kalbų metu atsiprašė ieškovės ir paliko spręsti dėl žalos priteisimo teismo nuožiūra. Įrodymų, jog po įvykio atsakovas būtų atsiprašęs ieškovės, atlyginęs gydymo išlaidas ar būtų ėmęsis kitų priemonių pasekmėms švelninti, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovo veiksmai po įvykio vertintini kaip veiksniai, nesudarantys pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovų padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams, tuo labiau, kad atsakovai jau nubausti administracine bauda už netinkamą šuns laikymą ir jo neprižiūrą.

38Pagal formuojamą teismų praktiką, tik esant itin dideliam neatsargumui, tyčiai, yra pagrindas gerokai padidinti neturtinės žalos dydį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008; kt.). Atsakovų kaltė neatsargi, nenustatyta nei didelio neatsargumo, nei tyčios, todėl didinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Ieškovai specialiai šuns neerzino ir neatliko veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, jog ieškovai buvo neatsargūs, todėl mažinti neturtinės žalos dydžio nėra jokio pagrindo.

39Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad neabejojama, jog dėl šuns įkandimo ieškovas D. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą. Byloje esanti specialisto išvada dėl patirtų sužalojimų (10-11 b. l.) patvirtina, kad D. V. sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) nepriskiriamas prie sunkių. Sužalojimai ieškovui buvo padaryti šuns įkandimu, dėl kurio ieškovas neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir išgąstį. Byloje yra duomenys, jog ieškovui sužalojimai, atsiradę po šuns įkandimo, sugijo, kojos kąstinė žaizda buvo susiūta, po savaitės siūlai buvo išimti, konstatuota, jog žaizda sugijusi, komplikacijų nebuvo. Tačiau ieškovui ilgą laiką, jau praėjus keliems mėnesiams po įvykio atsirado ir tęsėsi psichologinės problemos, paūmėjo jo kalbos sutrikimas, jis pradėjo mikčioti, atsirado baimė, jaudulys, dirglumas, nemiga, buvo nustatytas potrauminis stresas, dėl įvykusio įvykio buvo būtinos psichologo konsultacijos. Teismo vertinimu būtina atsižvelgti ir į realiai kilusias pasekmes, t.y. nežymų ieškovo D. V. sveikatos sutrikdymą ir trumpalaikių padarinių dėl šio įvykio atsiradimą: diagnozuotą potrauminį stresą ir atsiradusį mikčiojimą. Teismas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, nors byloje nėra įrodymų, jog ieškovo sužalojimai sukėlė neįmanomų pašalinti pasekmių, tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog buvo nustatytas potrauminis stresas, vaikas jautėsi ir iki šiol jaučiasi emociškai blogai, pradėjo mikčioti, prireikė psichologo pagalbos, gydymas truks dar kurį laiką, duomenų apie jo gydymo prognozes ir galimas pasekmes byloje nėra, atsakovų elgesys po žalos padarymo (atsakovė atsiprašė, kaltę pripažino, atsakovas neatsiprašė, kaltės nepripažino, nei vienas neapmokėjo gydymo išlaidų). Atsakovų kaltė buvo neatsargi, tai laikytina kompensaciją mažinančiu kriterijumi. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad padaryta žala sveikatai, ir į sužalojimo pasekmes, įvertinus pasekmių pobūdį (dar tęsiasi potrauminis stresas) bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovui D. V. priteistina neturtinė žala truputį mažintina ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 900 Eur neturtinė žala, t. y. po 450 Eur iš kiekvieno.

40Ieškovė V. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą. Byloje esanti specialisto išvada dėl patirtų sužalojimų (12-13 b. l.) patvirtina, kad V. V. sveikatos sužalojimas (sutrikdymas) nepriskiriamas prie sunkių. Byloje nustatyta, jog ieškovei sužalojimai, atsiradę po šuns įkandimo, sugijo, duomenų apie atsiradusias komplikacijas, nėra. V. V. lankėsi gydymo įstaigoje 2015-08-12 ir 2015-08-20, paskirtas ambulatorinis gydymas (20 b. l.), dėl kokios priežasties lankėsi ir koks paskirtas gydymas, byloje nėra. Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b. l.) matyti, kad jokių įrašų apie V. V. atsiradusius sužalojimus dėl šuns apkandžiojimo jos ligos istorijoje nerasta. Teismo vertinimu būtina atsižvelgti ir į realiai kilusias pasekmes, t.y. nežymų ieškovės V. V. sveikatos sutrikdymą ir padarinių dėl šio įvykio neatsiradimą. Teismas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, nors byloje nėra įrodymų, jog ieškovės sužalojimai sukėlė neįmanomų pašalinti pasekmių, tačiau šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovės išgyvenimų šaltinis, trukmė ir padariniai sudaro teisinį pagrindą konstatuoti jos, kaip sveikatos sužalojimą patyrusio asmens - motinos, išimtinio pobūdžio išgyvenimus, patirtus ir dėl savo vaikų sužalojimų, kas sudaro pagrindą priteisti jai neturtinę žalą, atsakovų elgesys po žalos padarymo (atsakovė atsiprašė, kaltę pripažino, atsakovas neatsiprašė, kaltės nepripažino, nei vienas neapmokėjo gydymo išlaidų). Atsakovų kaltė buvo neatsargi, tai laikytina kompensaciją mažinančiu kriterijumi. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad padaryta žala sveikatai, ir į tai, kad sužalojimas buvo trumpalaikis (ranka sugijusi), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė jaustų ypatingą diskomfortą, pats sveikatos sutrikdymas yra nežymus, nėra duomenų, kad ieškovei iki šiol ar ilgą laiką būtų apribotas darbingumas, bendravimo galimybės, kad ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo (kad negali valdyti rankos ar valdymas apsunkintas, kitokie nepatogumai) ar atsirado kiti liekamieji reiškiniai, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovei V. V. priteistina neturtinė žala mažintina ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 500 Eur neturtinė žala, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno.

41Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b. l.) matyti, kad jokių įrašų apie I. V. atsiradusius sužalojimus dėl šuns apkandžiojimo jo ligos istorijoje nerasta. Ieškovė V. V. nurodė, jog I. V. nukentėjo mažiausiai, jam buvo perbrėžta dešinės rankos plaštaka, atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo, davė raminamųjų vaistų ir pasakė, kad tolimesnio gydymo nereikės. Byloje nustatyta, jog ieškovui I. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris įrodinėjamas ieškovės paaiškinimais, GMP pranešimu ir policijos medžiaga, tačiau ginčo dėl to byloje nėra. Teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertina sveikatos sutrikdymo laipsnį (nežymus sveikatos sutrikdymas), vertino aplinkybę, kad sužalojimas ilgalaikių pasekmių nesukėlė, jis tik kartą kreipėsi į gydytoją (iš karto po įvykio buvo atvykusi GMP), visas tolesnis gydymas vyko namuose, specialių priemonių tokiam gydymui nereikėjo, duomenų apie randus, kitus nepatogumus, byloje nepateikta, todėl ypatingų išgyvenimų ir diskomforto ieškovas negalėjo patirti. Ieškovo sužalojimai, atsiradę po šuns įkandimo, sugijo, duomenų apie atsiradusias komplikacijas nėra. Duomenų, kad po įvykio I. V. lankėsi pas gydytojus ar jam prireikė psichologo pagalbos, nėra. Duomenų apie gydymą arba pasekmes bei jų pobūdį taip pat nėra. Ieškovė nurodė, jog I. V. po minėto įvykio pradėjo vėl šlapintis į lovą, bet tai konstatuojančių dokumentų taip pat nėra. Tačiau vaikas buvo įvykio vietoje, patyrė nedidelį sužalojimą bei stresą, dvasinius išgyvenimus dėl šuns užpuolimo. Teismas konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, yra kompensaciją didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, atsakovų elgesys po žalos padarymo (atsakovė atsiprašė, kaltę pripažino, atsakovas neatsiprašė, kaltės nepripažino, nei vienas neapmokėjo gydymo išlaidų). Atsakovų kaltė buvo neatsargi, tai laikytina kompensaciją mažinančiu kriterijumi. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, tai sprendžiant byloje iškilusį ginčą šis kriterijus yra esminis ir nelaikytinas lygiaverčiu su kitais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad padaryta žala sveikatai, ir į tai, kad sveikatos sutrikdymas nežymus, liekamųjų reiškinių nesukėlė, gydymo ir psichologo pagalbos neprireikė, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovui I. V. priteistina neturtinė žala mažintina ir lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 200 Eur neturtinė žala, t. y. po 100 Eur iš kiekvieno.

42Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovei, kuri byloje atstovauja save ir savo nepilnamečius vaikus, kaip įstatyminė jų atstovė, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 93,54 Eur turtinės žalos, t. y. po 46,77 Eur iš kiekvieno, ieškovei priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 500 Eur neturtinės žalos, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno, ieškovui D. V. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 900 Eur neturtinės žalos, t. y. po 450 Eur iš kiekvieno ir ieškovui I. V. priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų 200 Eur neturtinės žalos, t. y. po 100 Eur iš kiekvieno. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

43Atsakovė M. Č. prašė priteistos žalos mokėjimą išdėstyti pusės metų laikotarpiui. Atsakovė nurodė, jog ji yra išsituokusi, vieniša mama, auginanti nepilnametį vaiką (91, 92 b. l.), dirbanti, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 Eur (93-94 b. l.), atsakovas vaikui išlaikymo nemoka, dėl ko kreipėsi į antstolius. Atsižvelgus į atsakovės nurodytas aplinkybes ir priteistos žalos dydį, jos prašymas priteistos žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis tenkintinas, iš atsakovės ieškovams priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas išdėstytinas pusės metų (šešių mėnesių) laikotarpiui, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir mokant šešis mėnesius iki visiško atsiskaitymo su ieškovais. Kadangi ieškovė yra savo nepilnamečių vaikų įstatyminė atstovė, ji uzufrukto teise valdo ir naudoja vaikams mokamą žalos atlyginimą, todėl žalos atlyginimas skaičiuotinas bendrai ir tai sudaro 846,77 Eur turtinės ir neturtinės žalos, ją mokant pirmus penkis mėnesius ne mažiau kaip po 140 Eur žalos atlyginimo, o paskutinį šeštą mėnesį sumokant 146,77 Eur. Žalos atlyginimas gali būti sumokamas iš karto visas ar ankstesniais terminais, nei nurodyta teismo (CPK 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 51 procentas reikalavimo), todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č. ir E. Č. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 3 p.). Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 51,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. po 25,50 Eur iš kiekvieno. Likusi žyminio mokesčio dalis iš ieškovės valstybei nepriteistina (CPK 83 str., 96 str. 5 d.). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio, patikslinto ieškinio surašymą ir atstovavimą (23, 32, 61 b. l.), todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č. ir E. Č. priteistina 255 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 127,50 Eur iš kiekvieno. Atsakovai atsiliepimuose nenurodė turėję bylinėjimosi išlaidų, taip pat teismo posėdžiuose nebuvo gauti atitinkami atstovų prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo klausimo.

46Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 3 Eur. Šioje byloje susidarė 13,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurias paskirsčius tarp šalių atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, gaunama suma yra mažesnė, nei teisės aktuose nustatyta suma, be to, atsižvelgus į šalių elgesį (CPK 96 str. 5 d.), ji valstybei iš šalių nepriteistina, nes išieškojimo išlaidos būtų didesnės.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

48Ieškinį tenkinti iš dalies.

49Priteisti ieškovei V. V., a. k. ( - ) lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č., a.k. ( - ) ir E. Č., a. k. ( - ) 93,54 Eur (devyniasdešimt tris eurus, 54 ct) turtinės žalos, t. y. po 46,77 Eur (keturiasdešimt šešis eurus, 77 ct) iš kiekvieno, 500 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos, t. y. po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) iš kiekvieno, ir 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 127,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus, 50 ct) iš kiekvieno.

50Priteisti ieškovui D. V., a.k. ( - ) lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č., a.k. ( - ) ir E. Č., a. k. ( - ) 900 Eur (devynis šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos, t. y. po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) iš kiekvieno, nustatant, kad juos uzufrukto teise tvarkys ieškovo įstatyminė atstovė V. V..

51Priteisti ieškovui I. V., gim. ( - ), lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č., a.k. ( - ) ir E. Č., a. k. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų, 00 ct) neturtinės žalos, t. y. po 100 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) iš kiekvieno, nustatant, kad juos uzufrukto teise tvarkys ieškovo įstatyminė atstovė V. V..

52Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

53Atsakovei M. Č. 846,77 Eur priteistos žalos (turtinės ir neturtinės) mokėjimą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: mokant pirmus penkis mėnesius ne mažiau kaip po 140 Eur žalos atlyginimo, o paskutinį šeštą mėnesį sumokant 146,77 Eur. Žalos atlyginimas gali būti sumokamas iš karto visas ar ankstesniais terminais, nei nurodyta teismo.

54Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č., a.k. ( - ) ir E. Č., a. k. ( - ) 51,00 Eur (penkiasdešimt vieno euro, 00 ct), t. y. po 25,50 Eur (dvidešimt penkis eurus, 50 ct) iš kiekvieno,- bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

55Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant... 2. ieškovei V. V., jos atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,... 3. atsakovei M. Č., jos atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,... 4. atsakovui E. Č.,... 5. institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V.... 7. Ieškovai V. V. bei D. V. ir I. V., atstovaujami įstatyminės atstovės... 8. Ieškovė V. V. ieškinį (108-114 b. l.) palaikė, prašė jį tenkinti.... 9. Ieškovės atstovas advokatas Vitalijus Metelica palaikė atstovaujamąją,... 10. Atsakovė M. Č. su ieškiniu (75-80 b. l.) sutiko iš dalies, palaikė... 11. Atsakovės atstovas advokatas Andrius Kazakevičius palaikė atstovaujamąją,... 12. Atsakovas E. Č. su ieškiniu (75-80 b. l.) nesutiko, prašė jį atmesti,... 13. Liudytoja D. K. 2016-02-01 teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena su... 14. Liudytojas L. S. parodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai įvykio metu buvo... 15. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių apskrities VPK miesto ir... 18. Ieškovė, atstovaudama savo ir savo nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi... 19. Dėl civilinės atsakomybės... 20. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl... 21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.267 str. 1 d.... 22. Byloje nustatyta, kad vokiečių aviganių veislės tamsus šuo 2015-04-29... 23. Dėl turtinės žalos ... 24. Ieškovė prašo jai ir jai, kaip vaikų įstatyminei atstovei, priteisti... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad... 26. Dėl neturtinės žalos... 27. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys... 28. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas... 29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams buvo sužalota tokia vertybė,... 30. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip... 31. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti... 32. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina... 33. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovų šuns buvo sužaloti... 34. Iš 2015m. gegužės 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių... 35. Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b.... 36. Teismas sutinka su ieškovės ir jos atstovo argumentais, kad šuns įkandimai,... 37. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo... 38. Pagal formuojamą teismų praktiką, tik esant itin dideliam neatsargumui,... 39. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad... 40. Ieškovė V. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą.... 41. Iš 2015-09-28 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos rašto Nr. 01-03-1419 (40 b.... 42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas iš... 43. Atsakovė M. Č. prašė priteistos žalos mokėjimą išdėstyti pusės metų... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi... 46. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 48. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 49. Priteisti ieškovei V. V., a. k. ( - ) lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č.,... 50. Priteisti ieškovui D. V., a.k. ( - ) lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č.,... 51. Priteisti ieškovui I. V., gim. ( - ), lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č.,... 52. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 53. Atsakovei M. Č. 846,77 Eur priteistos žalos (turtinės ir neturtinės)... 54. Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų M. Č., a.k. ( - ) ir E.... 55. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių...