Byla 2-2784-852/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas sekretoriaujant R. A., dalyvaujant ieškovei Reginai A. M. ir jos atstovei advokatei G. M., atsakovo BUAB banko „Snoras“ atstovui O. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Reginos A. M. ieškinį atsakovui BUAB bankui „Snoras“ trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2011-03-18 sudarytą su AB banku „Snoras“ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį 30000 Lt vertės negaliojančia; taikyti restituciją ir sumokėtas lėšas 30000 Lt grąžinti į ieškovės sąskaitą; pripažinti 2011-03-18 sudarytą su AB banku „Snoras“ obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318L990004 dėl bendros sumos 19999,48 Lt obligacijų įsigijimo negaliojančia; taikyti restituciją ir už obligacijas sumokėtas lėšas 20000 Lt grąžinti į ieškovės mokėjimo sąskaitą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pasibaigus sudarytam terminuota indėliui banko darbuotoja pasiūlė sudaryti sandorį su didesnėmis palūkanomis, tikino, kad jokios rizikos nėra, todėl ji 2011-03-18 dvi sutartis: indėlio sertifikato įsigijimo sutartį dėl 30000 Lt ir obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318L990004 dėl 20000 Lt. Teigia, kad sudarant sutartis tikėjosi, kad sudaro terminuotą indėlių sutartį, todėl sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir obligacijų pasirašymo sutartį suklydo. Paaiškina, kad sužinojusi apie bankui keliamą bankroto bylą norėjo sutartis nutraukti, užpildė prašymus ir 2011-11-24 banko darbuotoja juos įregistravo, tačiau sutartys nebuvo nutrauktos. Apie tai, kad ieškovė nėra banko indėlininkė ji sužinojo tik tuomet, kai bankui buvo iškelta bankroto byla, o VĮ „Indėlių investicijų draudimas“ pradėjo mokėti pinigus banko indėlininkams.

3Atsakovas BAB bankas Snoras su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis t. y . siekia pažeisti atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principą bei per indėlių draudimo institutą susigrąžinti savo noru ir prisiimant su tuo susijusią riziką į banko išleistas finansines priemones investuotas lėšas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, dėl kurių ginčo sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl suklydimo. Atsakovo teigimu ieškovė turi įrodyti, kad suklydo iš esmės, taip pat svarbus yra ieškovės elgesys prieš ir po ginčo sutarčių sudarymo. Vertinant ieškovės tikruosius ketinimus, akivaizdu, kad ieškovė iš esmės siekė didesnės ekonominės naudos gavimo. Paaiškina, kad ginčo sutarčių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei indėlio sertifikato obligacijų. Bankas už 12 mėn. indėlį siūlė 2,20 proc. metines palūkanas, kurios beveik 2 kartus didesnės nei nurodytos terminuotojo indėlio palūkanos. Taigi ieškovė pasirinko akivaizdžiai pelningesnius variantus. Ginčo sutarčių terminas taip pat rodo aiškią ieškovės valią įsigyti būtent indėlio sertifikatą ir obligacijas. Atsakovo nuomone, ieškovei, kaip apdairiam ir protingam žmogui asmeniui bei patyrusiai indėlininkei turėjo kilti papildomų klausimų dėl palūkanų už terminuotuosius indėlius ir indėlio sertifikato/obligacijas skirtumo. Faktą, kad ieškovė suprato savo sandorio rizikingumą, atsakovas įrodinėja tuo, kad ieškovė ginčo sutarčių sudarymo dieną pasiėmė 5006 Lt grynais. Bankui patikėtų lėšų draudimo pagal IĮIDĮ klausimas ieškovei nebuvo reikšmingas. Ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su pasirašytais dokumentais bei pareikšti bankui reikalavimą. Sertifikato sutartyje nurodyta, kad indėlio sertifikato savininkas įsigyja indėlio sertifikatą iš banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 81 (LTL), kurių sąlygos yra nurodytos Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų apraše Nr. 81 (LTL) (toliau – Aprašas). Apraše aiškiai nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas. Su šiuo aprašu ieškovė buvo susipažinusi. Nurodė, kad visos sutartinės sąlygos su ieškovu aptartos ir paaiškintos iki sutarties pasirašymo, prieš pasirašant sutartį ieškovas taip pat susipažindintas su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Ieškovė iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo sudariusi su atsakovu terminuotojo indėlio bei terminuoto indėlio pratęsimo sandorius. Nurodė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti. Nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, todėl klaidinančios informacijos pateikta nebuvo, o ieškovė pati suklydo, susipažindamas ne su visa, o pasirinktinai su banko pateikta informacija. Pažymėjo, kad ieškovė atsisakė suteikti duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą, patvirtino, kad jam suprantama, jog atsisakymas neleis atsakovui nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės ieškovui tinkamos, bei tuo nurodė, jog yra pajėgus savarankiškai įvertinti su investavimu susijusią riziką. Tikrieji ieškinio pareiškimo motyvai yra siekti įgyti draudiminę apsaugą.

4Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė suprato, kad sudaro obligacijų pasirašymo ir indėlio sertifikato sutartį, o ne terminuotojo indėlio sutartį, nes itin skyrėsi banko mokamos palūkanos, be to ieškovės amžius nesuponuoja ieškovės suklydimo fakto. Pažymėjo, kad ieškovės suklydimas yra jos neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo, tokio ieškovo suklydimo pateisinti negalima, nes sutartys buvo sudarytos dėl įstatymo nežinojimo, o ne dėl suklydimo. Ieškovė neįrodė, kad bankas pažeidė FPRĮ 22 str. 3 d., o net ir darant prielaidą, kad atsakovas pažeidė šią normą, tai nereiškia, kad ginčo sutartys tampa negaliojančiomis, o tai būtų tik pagrindu ieškovei reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė buvo informuotas apie investavimo riziką, nes patvirtino, jog yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas tyčia suklaidino ieškovę per atskovo darbuotojo veiksmus Ieškovė nesigilindama į visas sutarčių sąlygas buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Ieškovė, pildydamas banko klieno anketą, pasirašytinai patvirtino, kad atsisako pateikti duomenis apie save ir supranta, jog jam atsisakius pateikti informaciją apie savo finansines galimybes, žinias ir investavimo patirtį, atsakovas negalės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės jam yra tinkamos. Trečiojo asmens nuomone, net ir pripažinus sutartį negaliojančia ir pripažinus sumokėtą sumą lėšomis, esančiomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje, jos netaps indėlių draudimo objektu, kadangi draudžiamojo įvykio dienai ieškovas neturėjo indėlininko ar investuotojo, kuriems būtų taikoma draudiminė apsauga, statuso. Pasak trečiojo asmens, ieškovo reikalavimai nepagrįsti, kadangi ieškovo turimi vertybiniai popieriai negali būti draudimo objektu, ieškovui perduotos lėšos negali būti kvalifikuojamos kaip indėlis.

5Dublike ieškovė nurodo, kad ji nėra profesionali investuotoja. Teigia, kad iš informacijos šiuose dokumentuose neįmanoma suprasti, jog ginčo obligacijos nėra draudimo objektas. Aptarnavimo sutarties sąlygų priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygose nebuvo nuostatos, kad draudiminė apsauga šiam produktui netaikoma. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė suklaidino ją dėl įsigyjamai finansinei investicijai taikomos draudiminės apsaugos.

6Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovės apeliavimas į savo neprofesionalaus kliento statusą bei asmenines savybes yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Pagal ieškovės asmens savybes ieškovė negali būti laikoma mažiau nei vidutinių sugebėjimų banko kliente, kuriai būtų sunku suprasti ir įvertinti trumpą ir nesudėtingą dokumentą.

7Teismas

konstatuoja:

8Ieškinys netenkinamas.

9Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 18 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110318L9900044, pagal kurią ieškovė kaip investuotoja už 19999,48 Lt įsigijo 200 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos „Banko „Snoras“ Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410326“ (b.l. 7). Panaikinus sandorį ieškovė prašo taikyti restituciją tokiu būdu, kad jai pagal sandorį grąžintinos lėšos nebūtų skirstomos pagal banko bankroto procedūras.

10Ieškovė ieškinį yra pareiškusi iš esmės dviem alternatyviais pagrindais.

11Dėl obligacijų įsigijimo sandoriui taikytinų indėlio sutarties nuostatų

12Ieškinyje ieškovė nurodo, kad sudarydama Obligacijų pasirašymo sutartį, ji tikėjosi, jog sudarė terminuoto indėlio sutartį, tačiau sulydo, nes įvykus draudžiamajam įvykiui, t.y. iškėlus bankroto bylą bankui „Snoras“, paaiškėjo, kad įsigytos obligacijos nėra draudžiamos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas. Tai reiškia, kad ieškovė iš esmės prašo sudarytam obligacijų įsigijimo sandoriui taikyti indėlio sutarties (CK 6.892 str.) nuostatas.

13Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje šis klausimas yra išsamiai išspęstas. Aukščiausiais teismas yra konstatavęs, kad obligacija yra įprastas vertybinis popierius, ir kad nėra pagrindo dėl kokių nors priežasčių ar aplinkybių, banko „Snoras“ obligacijų, t.y. ginčo obligacijų, įsigijimo sandorį prilyginti banko indėlio sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Be to, konstatuota, kad obligacijos nei pagal Europos Pralamento ir Tarybos direktyvą Nr. 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos, nei pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatas nėra draudžiamos nuo jas išleidusio subjekto (emitento) nemokumo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-9-915/2016). Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, tokio pobūdžio ieškovės nurodytas tikėtinas suklydimas dėl sandorio turinio nesudaro pagrindo faktiškai sudarytą sandorį prilyginti indėlio sutarčiai ir tokiu būdu patenkinti ieškovės reikalavimą dėl jos kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiam bankui „Snoras“ tenkinimo ne banko bankroto procese, bet pagal specialias draudimo nuostatas.

14Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus

15Be to, ieškovė remiasi tuo, kad sandoris yra sudarytas jai iš esmės suklydus, o tai pagal CK 1.90 str. 1 d. yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Ieškovės tvirtinimu, ji nebuvo tinkamai informuota, kad galėtų suprasti siūlomos finansinės priemonės esmę bei jai būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Taip pat ieškovės teigimu, atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ji buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Taigi, ieškovės vertinimu, jeigu ginčijamas sandoris neprilyginamas indėliui, laikytina, kad jis sudarytas iš esmės suklydus, nes ji nebūtų sudariusi tokio sandorio, žinodama, kad lėšos neapdraustos nuo bankroto rizikos.

16Dėl šių ieškovės argumentų spręstina individualiai įvertinant tik šiai bylai reikšmingas ir įrodytas aplinkybes. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 1.90 str. nurodytas suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi jį sudariusios šalies valios trūkumų, nes ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014, kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2014; irkt.).

17Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė R. A. M. 2011 m. kovo 18 d. ir bankas „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, pagal kurią ieškovei buvo atidaryta piniginių lėšų sąskaita, skirta operacijoms su vertybiniais popieriais atlikti, ir ieškovei suteikta „neprofesionalaus kliento“ kategorija (b.l. 63). Ši sutartis sudarė sąlygas ieškovei kaip investuotojai įsigyti obligacijas. Minėta sutartis tiek forma, tiek turiniu iš esmės yra skirtinga nuo banko indėlio sutarties ir tai ieškovei turėjo būti žinoma, nes ji anksčiau jau buvo sudariusi ne vieną banko indėlio sutartį. Ieškovė pasirašė kiekviename Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties lape (b.l. 63-67). Tai, kad ieškovė nesusipažino ar neskaitė šios sutarties, reiškia pačios ieškovės nerūpestingumą ir suklydimo nepateisina.

18Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė savo parašu obligacijų pasirašymo sutartyje patvirtino, jog yra susipažinusi su Programos prospektu ir Emisijos galutinėmis sąlygomis, kur yra reglamentuoti šioje sutartyje neaptarti su obligacijomis susiję klausimai. Dublike (b.l. 156) ieškovė nurodo, kad iš informacijos šiuose dokumentuose neįmanoma suprasti, jog ginčo obligacijos nėra draudimo objektas. Aptarnavimo sutarties sąlygų priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, o Obligacijų pasirašymo sutarties sąlygose nebuvo nuostatos, kad draudiminė apsauga šiam produktui netaikoma. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė suklaidino ją dėl įsigyjamai finansinei investicijai taikomos draudiminės apsaugos. Teismas nesutinka su ieškovės pozicija. Pažymėtina, kad obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Todėl tam svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį. Ieškovė neteikė įrodymų apie savo asmenines savybes ir individualią patirtį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu būdama solidaus amžiaus (75 metai), iki obligacijų įsigijimo turėjo terminuotųjų indėlių laikymo banke praktiką. Išklausius ieškovės paaiškinimus teisme, teismas neturi pagrindo vertinti, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartį, ieškovei dėl amžiaus ir turimos gyvenimiškos patirties nebuvo suprantama, jog yra sudaromas savo turiniu nuo terminuotojo indėlio sutarties besiskiriantis sandoris, kurio esmė – ne taupymas, o investavimas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo 80 metų amžiaus, tačiau iš ieškovės pasisakymų ir kito elgesio teismo posėdyje, teismui nekilo jokių abejonių, kad ieškovė gali netinkamai suprasti teismo procesą ir jame svarstomus teisinius klausimus. Pažymėtina, kad ginčo finansinio produkto – obligacijų – išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža (mokamų palūkanų dydis) palyginus su tuo metu taikytomis terminuotų banko indėlių palūkanomis. Ieškovė nepaaiškino teismui motyvų, kodėl ji pasibaigus banko indėlio terminui 2011 m. kovo 18 d. pakeitė mažai rizikingą investavimo į banko indėlį būdą į labiau rizikingą investavimo į banko obligacijas būdą, todėl nepaneigtas atsakovo argumentas, kad ieškovė priėmė sprendimą sudaryti sandorį dėl didesnės palūkanų normos (ginčo sandorio sudarymo metu bankas už 1 – 9 mėn. trukmės terminuotą indėlį, o tokios trukmės indėlius ieškovė sudarydavo anksčiau (b.l. 49-51), siūlė nuo 0,25 iki 2,2 proc. dydžio palūkanas (b.l. 48) ir 4 proc. dydžio palūkanas už obligacijas. Teismas daro išvadą, kad ieškovė, suvokdama esminius šių sandorių (sutarčių) skirtumus, neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms visa apimtimi turėtų būti taikoma indėlių draudiminė apsauga. Ieškovės faktinis elgesys taip pat rodo, kad ji suprato ir vertino ne tik sudaromo sandorio pelningumą, bet ir rizikingumą. Tai matyti iš to, kad tą pačią dieną ieškovė Regina A. M. atsiėmė 53337,43 Lt indėlį (b.l. 49, 8), bet obligacijų įsigijimo sandorį sudarė tik dėl 19999,48 Lt, o 30000 Lt investavo į mažesnę investicinę grąžą žadančias, bet mažiau rizikingas investicines priemones – banko indėlio sertifikatą (b.l. 6) ir 5006 Lt išsiėmė nuo banko sąskaitos grynais pinigais (b.l. 8). Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė buvo aktyviais veiksmais suklaidinta nepaliekant jai sprendimo priėmimo alternatyvos – pratęsti indėlį arba atsiimti indėlio lėšas nesudarant jokios naujos sutarties. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad banko darbuotoja E. R. ją įkalbinėjo įsigyti obligacijas ir melavo teigdama, kad jos yra apdraustos kaip ir indėliai, tačiau teisme pati ieškovė patvirtino, kad sandorio sudarymo aplinkybių ji neatsimena ir liudytojos apklausos atsisakė. Tikėtini banko darbuotojos paaiškinimai apie tai, jog obligacijos yra apsaugotos nuo nuvertėjimo ir bus išperkamos pagal fiksuotą kainą, nors ir nėra išsamūs, tačiau nėra iš esmės neteisingi. Neįrodyta, kad ieškovė buvo suklaidinta banko atstovei aktyviai ją įkalbinėjant ir teikiant ieškovei tikrovės neatitinkančią informaciją. Banko platintoje reklaminėje informacijoje taip pat nėra nuorodos apie obligacijų draudimą, prilygintą banko indėlių draudimo apsaugai.

19Dėl ieškovės akcentuojamos ir klaidinančia įvardijamos neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje (sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“) įtvirtintos sąlygos teismas pažymi, kad ją įvertinęs kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, jog konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. kai neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties konstatuoti, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų.

20Ieškovė teigia, kad pagal teismų praktiką faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Analizuojamu atveju byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta, tačiau šiuose dokumentuose buvo atskleidžiamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, bet nebuvo išryškintos jos (finansinės priemonės) draudimo apimtis ir taikymo sąlygos, t.y. draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą turėjo ieškovei priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t.y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teismo vertinimu, ieškovei ši aplinkybė nebuvo esminė, todėl nėra pagrindo teigti, jog jos detaliai neaptarus, ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko esant kitoms aplinkybėms ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2005 m. banke „Snoras“ laikė indėlius pagal kelias banko indėlio sutartis. Teisme ieškovė taip pat patvirtino, kad ji buvo sudariusi indėlio sutartį ir su kitu banku – „Ūkio“ banku. Ieškovė teisme teigė, kad indėlio draudimo apsaugą ji laikė esmine indėlio sutarties sąlyga ir kad visada prieš sudarydama indėlio sutartį domėdavosi, ar indėlis yra apdraustas. Tačiau ieškovės paaiškinimai apie tai, kaip ji suprato indėlio draudimo apsaugą, nėra konkretūs. Todėl teismas negali pripažinti, kad draudimo apsauga ieškovės buvo visada teisingai suprasta ir palyginama prieš sudarant investavimo sandorius ir kad tai buvo esminė sąlyga sandoriui sudaryti, o ne tokia tapo paskelbus apie obligacijų emitento nemokumą. Nėra duomenų, kad esant deklaruotoms dviprasmiškoms nuostatoms dviejose tą pačią dieną sudaromose sutartyse (rizika dėl atsakovo nemokumo ir kartu nuostata dėl investicijos draustumo), ieškovė būtų ėmusi aktyvių ir efektyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti; ieškovė atsisakė pateikti informaciją atsakovui apie turimą investavimo patirtį, investavimo tikslus. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir ta aplinkybė, kad laiko tarpas, praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki finansų tarpininko (atsakovo) veiklos apribojimo ir vėliau jo nemokumo konstatavimo, buvo pakankamas, jog ieškovė visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, sutarties ir jai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik atsakovo bankroto proceso metu. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nemoka naudotis kompiuteriu, turi tik vidurinį išsilavinimą, nėra pakankamos suklydimą pripažinti esminiu. Todėl vertinant ginčijamos sutarties teisėtumą nurodytų sandorio negaliojimo požymių kontekste, teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovė, suvokdama tikrąsias sąlygas dėl draudiminės apsaugos fakto ir lygio, panašiomis aplinkybėmis tokio sandorio nebūtų sudariusi. Analogiškos pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir kitoje faktinėmis aplinkybėmis iš esmės tapačioje byloje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10-943/2016 ir kt.).

21Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

23Atsakovas ir tretysis asmuo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė.

24Ieškovė Regina A. M. 2013-10-02 yra sumokėjusi 100 Lt (28,96 EUR) žyminį mokestį už ieškinį (b.l. 14), kurio pagal įstatymą neturėjo mokėti (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Žyminio mokesčio permoka grąžinama ieškovei.

25Vadovaudamasis CPK 96 str., 285 str., 286 str. teismas

Nutarė

26Ieškovės Reginos A. M. ieškinį atmesti.

27Grąžinti ieškovei Reginai A. M., asmens kodas ( - ) 28,96 EUR žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

28Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas sekretoriaujant R.... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2011-03-18... 3. Atsakovas BAB bankas Snoras su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė... 4. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 5. Dublike ieškovė nurodo, kad ji nėra profesionali investuotoja. Teigia, kad... 6. Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovės apeliavimas į savo neprofesionalaus... 7. Teismas... 8. Ieškinys netenkinamas.... 9. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 18 d. Obligacijų... 10. Ieškovė ieškinį yra pareiškusi iš esmės dviem alternatyviais pagrindais.... 11. Dėl obligacijų įsigijimo sandoriui taikytinų indėlio sutarties nuostatų... 12. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad sudarydama Obligacijų pasirašymo sutartį,... 13. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje šis klausimas yra išsamiai... 14. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus... 15. Be to, ieškovė remiasi tuo, kad sandoris yra sudarytas jai iš esmės... 16. Dėl šių ieškovės argumentų spręstina individualiai įvertinant tik šiai... 17. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovė R. A. M. 2011 m. kovo 18 d. ir... 18. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė savo parašu obligacijų pasirašymo... 19. Dėl ieškovės akcentuojamos ir klaidinančia įvardijamos neprofesionalaus... 20. Ieškovė teigia, kad pagal teismų praktiką faktas, jog šaliai buvo suteikta... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 22. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas... 23. Atsakovas ir tretysis asmuo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 24. Ieškovė Regina A. M. 2013-10-02 yra sumokėjusi 100 Lt (28,96 EUR) žyminį... 25. Vadovaudamasis CPK 96 str., 285 str., 286 str. teismas... 26. Ieškovės Reginos A. M. ieškinį atmesti.... 27. Grąžinti ieškovei Reginai A. M., asmens kodas ( - ) 28,96 EUR žyminio... 28. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo...