Byla 2-10-943/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės reikalavimai atsakovui - likviduojamai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis jos su atsakovu sudarytas Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO2011617S990001 ir Nr. FO20111029S990001 (toliau tekste – obligacijų pasirašymo sutartys) bei taikyti restituciją: pripažinti teisę į indėlio draudimo išmoką.

5Nurodo, kad atsakovo teikiamomis paslaugomis pradėjo naudotis 2003-2004 metais, banke nuolat turėdavo keletą terminuotų indėlių. 2011 m. birželio 17 d. ieškovė nuvyko į banką, kadangi baigėsi vieno terminuoto indėlio sutartis, banko darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, kadangi pastaroji yra finansiškai naudingesnė, taip pat patikino, jog lėšos yra apdraustos. Ieškovė nurodė, kad banko darbuotoja supažindino ją su bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis. Ieškovė teigia, kad atsakovo darbuotoja apie galimas investavimo rizikas nieko nepaaiškino, todėl jai negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl obligacijų rizikos atsakovo nemokumo atveju.

62011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė, nuvykusi į banką, pratęsė kitą terminuoto indėlio sutartį, tuo tarpu 2011 m. spalio 29 d. baigiantis trečiai terminuoto indėlio sutarčiai, nuvykus į banką ir darbuotojai pasiūlius, ieškovė vėl įsigijo obligacijų. Kadangi ieškovė jau buvo įsigijusi obligacijų, darbuotoja apie galimas investavimo rizikas nieko nepaaiškino. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog sutartyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių investicijų draudimas“.

7Ieškovė ginčijamas sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, nurodo, kad atsakovas nesuteikė jai visos reikiamos informacijos apie investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingas rizikas, taip pat buvo nesąžiningas įrašydamas į sutartį klaidinančius duomenis apie obligacijų draudimą. Mano, kad yra pagrindas taikyti restituciją, grąžinant investuotas lėšas, pripažįstant jas terminuotu indėliu, kurios būtų laikomos draudimo objektu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) 3 straipsnio 1 punktą, ir kurios priteistinos iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

8Atsakovas LAB bankas Snoras prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog nėra pagrindų, dėl kurių galima būti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo ar apgaulės. Mano, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai liudija, jog ieškovė siekė investuoti lėšas į obligacijas, tikėdamasi gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, veikė laisva valia ir objektyviai turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę ir jo sukeliamas pasekmes. Vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintomis taisyklėmis ir Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 13 punktu, 2011 m. liepos 27 d. šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį. Pažymi, jog ginčijamos sutarties 1.22 punktas nurodo, kad visos sutarčių sąlygos su ieškove aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, taip pat supažindinta su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka, buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Atsakovas, vadovaudamasis Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 22 punktu, pateikė ieškovei 30-45 punktuose nurodytą informaciją, o ieškovė raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Pažymi, kad ieškovė nuo 2003 m. laikė lėšas banke ir kaip terminuotus indėlius, todėl objektyviai turėjo suvokti sudaromų ginčijamų sandorių esmę ir skirtumus tarp terminuoto indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties. Nurodo, kad Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, tai, atsakovo teigimu, yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas. Nei Aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai (obligacijos) yra draudžiami indėlių draudimu, todėl klaidinančios informacijos pateikta nebuvo, o ieškovė pati suklydo, susipažindama ne su visa banko pateikta informacija. Be to, iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovė pateikė kreditorinį reikalavimą, kurį atsakovas pripažino ir teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino. Tokiu būdu ieškovė, iki ieškinio pateikimo pareiškusi reikalavimą nurodant, kad jis kildinamas iš obligacijų sutarčių, patvirtino obligacijų pasirašymo sutartis, todėl vadovaujantis CK 1.79 straipsnio 1 dalimi nebeturi teisės jų ginčyti.

9Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nėra ginčo sandorio šalimi, todėl nepasisako dėl su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių. Nurodo, kad ieškovė suprato, jog sudaro obligacijų pasirašymo sutartis, o ne terminuoto indėlio sutartį, nes ženkliai skyrėsi banko mokamos palūkanos. Ieškovė be ginčo obligacijų turėjo terminuotų indėlių sutarčių, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad norėjo sudaryti terminuoto indėlio sutartį, nesuprato prisiimamos rizikos, nes tiek kartų sudarius ir pratęsus terminuoto indėlio sutartis, procedūra sudarant obligacijų pasirašymo sutartį iš esmės skyrėsi, buvo pateikiama papildoma informacija. Pažymi, kad ieškovės suklydimas yra jos neapgalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad ieškovė, nesigilindama į visas sutarčių sąlygas, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Be to, ieškovės reikalavimas grąžinti pinigines lėšas prieštarauja imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo ir Bankų įstatymo nuostatoms. Net ir pripažinus sutartį negaliojančia ir pripažinus sumokėtą sumą lėšomis ieškovės mokėjimo sąskaitoje, jos netaps indėlių draudimo objektu. Su ieškove, kaip su atsakovo kreditoriumi, bus atsiskaitoma Bankų įstatymo nustatyta reikalavimų tenkinimo eile.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškinį atmetė.

12Teismas netenkindamas ieškinio reikalavimų atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati atsisakė pateikti atsakovui informaciją apie save, o tokios informacijos nepateikimo pasekmės jai buvo išaiškintos pasirašytinai, todėl jos teiginiai, neva atsakovo darbuotoja netinkamai užpildė sutarties dokumentus, nesurinkdama informacijos apie ieškovės finansinę padėtį bei tikslus, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad obligacija nėra nauja ir nežinoma finansinė priemonė Lietuvos Respublikos gyventojams, tai yra klasikinis investicinis produktas, paprastai suprantamas kaip skirtingas nuo indėlio ir reiškiantis investavimą, o ne taupymą. Ieškovė savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką. Teismas sprendė, kad nors ieškovė nurodo, kad atsakovo darbuotoja patikino ieškovę, jog obligacijos yra apdraustos, tačiau ieškinyje taip pat pažymėjo, kad darbuotoja supažindino ieškovę su bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad nei obligacijų įsigijimo sutartyse, nei jokiame kitame dokumente prie šios sutarties nėra nuorodos, kad obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, todėl minėtos sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į įstatymų nuostatas.

13Minėtų aplinkybių visuma teismui leido spręsti, kad ieškovei buvo atskleistos sudaromų sutarčių sąlygos, jų rizika bei tai, jog obligacijoms netaikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovė D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės ieškinį patenkinti, taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir neįvertino, jog ieškovė ginčijamas sutartis sudarė suklaidinta, prisijungimo prie atsakovo sudarytų sutarčių būdu, dėl ko jai turi būti taikomos papildomos garantijos jas aiškinant.

182. Teismas neįvertino, jog ieškovė neturi patirties investavime, nepagrįstai sureikšmino ieškovės parašą, patvirtinantį supažindinimą su sutarties sąlygomis, kuris buvo tik formalus.

193. Bankas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste – FPRĮ) nuostatas, įpareigojančias banką surinkti informaciją apie finansines paslaugas įsigyjantį asmenį.

204. Teismas, neįvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos nagrinėjant analogiškus ginčus, netinkamai vertino tarp šalių sudarytos Aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovei suteiktą informaciją.

21Atsiliepimais į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas Snoras ir trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas‘‘ prašo ieškovės atskirtąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Ieškovė teigia buvusi suklaidinta sudarydama ginčijamus sandorius, neatskleidus jai esminės aplinkybės – tai jog jos įgyjamas finansinis produktas nėra apdraustas, tačiau jei ieškovei tai išties buvo esminė sudaromo sandorio aplinkybė, ieškovė turėjo pati domėtis ir susipažinti su visa teikiama šio sandorio sudarymo medžiaga, iš kurios akivaizdu, jog ieškovės sudarytoms obligacijų įsigijimo sutartims IĮIDĮ apsauga netaikoma. Todėl ieškovės įgyjamų teisių apimties klaidingas suvokimas, negali lemti sandorių negaliojimo.

242. Bankas neteikė ieškovei investavimo rekomendacijų ir finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų, todėl jam negali būti taikomos FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies nuostatos, be to, ieškovė pati atsisakė suteikti bankui informaciją apie save, dėl ko bankas negalėjo įvertinti, ar ieškovės įsigyjama finansinė priemonė jai yra tinkama.

253. Banko pareigos, susijusios su jo išleistais skolos vertybiniais popieriais yra įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektas. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką, jeigu bankas investuotojo vertybinius popierius ar pinigus yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios (IĮIDĮ 9 str. 1 d.).

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiomis jos su AB banku Snoras sudarytas Obligacijų pasirašymo sutartis CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu, bei taikyti restituciją, pripažįstant ieškovei teisę į indėlio draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

28Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar ieškovei įsigyjant banko išleistas obligacijas ji buvo tinkamai supažindinta su įsigyjamu finansiniu produktu bei su juo siejamomis rizikomis, ar ieškovei nebuvo suteikta klaidinančios informacijos dėl obligacijoms taikomos draudiminės apsaugos apimties.

29Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, įvertinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C-671/13 nurodytas aplinkybes, Indėlių ir Investuotojų direktyvų bei jas įgyvendinančių nacionalinių teisės aktų (IĮIDĮ) nuostatas konstatavo, kad banko išleistos obligacijos neatitinka indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas (tam, kad būtų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi būti tenkinamos visos šios direktyvos taikymo sąlygos: asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali būti taikoma kompensavimo sistema; turi būti įvykęs Investuotojų direktyvoje apibrėžtas draudžiamasis įvykis). Dėl šios priežasties vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pateiktais išaiškinimais konstatuotina, kad atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina. Esant šiems kasacinio teismo išaiškinimams dėl obligacijoms taikytinos draudiminės apsaugos ir sąlygų, apeliacinės instancijos teismas skundo argumentų, kuriais teigiama, jog už obligacijų įsigijimą sumokėtos lėšos turi būti vertinamos kaip indėlis, kuriam taikoma IĮIDĮ nustatyta draudiminė apsauga, nevertina ir plačiau šiuo klausimu nepasisako.

30Ieškiniu, kaip minėta, CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu ginčijamos ieškovės su AB banku Snoras 2011 m. birželio 17 d. ir 2011 m. spalio 29 d. sudarytos obligacijų įsigijimo sutartys. Ieškovės suklydimas, sudarant byloje ginčijamus sandorius, jos teigimu, pasireiškė tuo, kad ieškovė, dėl banko darbuotojų netinkamų veiksmų (pilnos informacijos apie įsigyjamą finansinį produktą neatskleidimo, informacijos apie produkto rizikingumą bei taikomą draudiminę apsaugą nutylėjimo) suklydo vertindama sudaromais sandoriais prisiimamą riziką, be to, sutarties „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte numatytos sąlygos, apeliantei leido susidaryti nuomonę apie įsigyjamoms obligacijoms taikomą draudimą pagal IĮIDĮ.

31Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi jį sudariusios šalies valios trūkumų, nes ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014, kt.).

32Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kiekvieno sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014).

33Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; ir kt.).

34Prieš aptariant finansų tarpininkams, vykdant jų profesinę veiklą, taikomus reikalavimus ir nustatant, ar šiuo atveju jų buvo laikomasi, teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo argumentų, kuriais jis neigia teikęs ieškovei investavimo paslaugas, dėl ko jam negali būti taikomos FPRĮ 22 straipsnio nuostatos, nustatančios finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas.

35Pagal FPRĮ 3 straipsnio 12 dalį investavimo rekomendacija apibrėžiama kaip finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad išvadą, ar konkreti klientui suteikta konsultacija, rekomendacija gali būti pripažįstama FPRĮ 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta investavimo rekomendacija, lemia faktiškai pateiktos rekomendacijos požymių atitiktis įstatyme nustatytiesiems. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskleidžiant investavimo rekomendacijos sąvokos turinį, atsižvelgtina ir į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA), iki 2011 m. sausio 1 d. – Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), konsultacinius dokumentus, konkrečiai, – 2009 m. spalio 14 d. konsultacinį dokumentą dėl investavimo konsultacijos sąvokos (CESR/09-665) ir 2010 m. balandžio 19 d. konsultacinį dokumentą (CESR/10-293). Iš minėtuose teisės aktuose pateiktos sąvokos turinio matyti, kad vertinant, ar tam tikra asmeniui teikiama informacija yra investavimo rekomendacija, turi būti nustatyti keli elementai: pirma, tokia rekomendacija gali būti teikiama ir įmonės, ir kliento iniciatyva; antra, tai turi personalizuota, konkrečiam asmeniui skirta ir neviešai teikiama rekomendacija; trečia, tai informacija/rekomendacija apie konkrečias finansines priemones ir potencialiam klientui siūloma atlikti konkrečius veiksmus (pirkti, parduoti ar pan.); ketvirta, rekomendacija teikiama kaip tinkama klientui arba teikiama įvertinus kliento asmenines savybes. Tik konkrečiu atveju nustačius šių elementų visumą, galima konstatuoti esant investavimo rekomendaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012). Teisėjų kolegijos vertimu, šiuo atveju ieškovei suteiktos paslaugos atitinka išvardintus požymius, dėl ko nekyla abejonių dėl to, kad ieškovei buvo teiktos finansinės paslaugos FPRĮ 3 straipsnio prasme, o bankui, kaip finansų tarpininkui, taikytini FPRĮ 22 straipsnyje numatyti paslaugų teikimo reikalavimai.

36FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. Pagal FPRĮ 22 straipsnį finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, o informacija klientams ir potencialiems klientams, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, turi būti teikiama FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta apimtimi. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau ir - komisija) 2011 m. liepos 28 d. sprendimą, minėta finansų maklerio įmonės pareiga apima informacijos iš kliento surinkimą bei informacijos klientui teikimą. Komisija taip pat nurodo, jog informacijos teikimo klientui pareigą detalizuoja 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių nuostatos, kurios reikalauja, kad pateikiama informacija turi būti tiksli, neleidžiama akcentuoti galimos naudos, susijusios su investicine paslauga ar finansine priemone, jei tuo pačiu būdu nėra pateikiamas teisingas ir akivaizdus įspėjimas apie kiekvieną reikšmingą riziką Informacija turi būti pakankama ir pateikiama taip, kad ją galėtų suprasti vidutinių sugebėjimų asmuo iš asmenų grupės, kuriai informacija skirta, arba kuri, tikėtina, gaus šią informaciją. Šių reikalavimų tikslas – sudaryti visas sąlygas, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą, todėl formalus jų vykdymas arba vykdymas ne laiku negali būti laikomas profesionaliu, sąžiningu ir teisingu tarpininko elgesiu kliento atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į bendrą prezumpciją, kad neprofesionaliojo investuotojo (vidutinių gebėjimų asmens) žinios apie finansinių priemonių rinką ir joje cirkuliuojančius finansinius produktus yra ribotos, todėl klientui turi būti pateikiama apibendrinta, lengvai suprantama ir susisteminta informacija apie tam tikras finansines priemones, investavimo strategijas ir su jomis susijusias rizikas, t. y. aprašymas negali būti sudėtingas, stokoti informacijos apie tam tikras FMĮ klientui siūlomas finansines priemones ar investavimo strategijas, informacija aprašyme negali būti pateikta fragmentuotai, nenuosekliai, išskaidyta ir pateikta skirtingose dokumento vietose. Be to, toks informacijos pateikimas turi būti savalaikis, t. y. informacija turi būti pateikta iki sprendimo investuoti priėmimo.

37Nagrinėjamu atveju ieškovė 2011 m. birželio 17 d. obligacijų pasirašymo sutartį sudarė pasibaigus terminuotojo indėlio sutarčiai. Ieškovė ieškiniu patvirtino, kad prieš sudarant sutartį banko darbuotoja ją supažindino su bendrosiomis ir specialiosiomis kliento aptarnavimo sąlygomis (b. l. 1). Ieškovė savo parašu ginčijamose sutartyse nurodė, kad ji yra susipažinusi su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis (b. l. 17 ir 21). Apeliantė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat pakartojo, kad su sutartimis ji buvo supažindinta (b. l. 149), tačiau teigė, kad jai pateiktos informacijos nepakako suprasti, kad ji sudaro ne indėlio, bet obligacijų įsigijimo sutartį, be to banko pateiktų „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ sąlygų 3 punkte buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti, kas suklaidino apeliantę dėl įsigyjamai finansinei investicijai taikomos draudiminės apsaugos.

38Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei sandorių sudarymo metu buvo 40 metų, ji turi vidurinį išsilavinimą, ieškovei prieinama informacija esanti viešojoje erdvėje (ieškovė patvirtino, kad naudojasi internetu (b. l. 37). Be to, ieškovė nuo 2003 m. sistemingai sudarydavo arba pratęsdavo terminuotųjų indėlių sutartis (b. l. 51), todėl akivaizdu, jog sudarant obligacijų įsigijimo sutartis ieškovei buvo suprantama, arba turėjo būti suprantama, kad sudaromas visiškai naujas sandoris, kurio skirtumai nuo terminuotojo indėlio sutarties buvo aptarti ne tik pačioje obligacijų pasirašymo sutartyje, ieškovė banko darbuotojų buvo supažindinta su sudaromo sandorio sąlygomis, todėl teisėjų kolegija nemano, kad ieškovei buvo suteikta nepakankamai informacijos, kad ji galėtų suprasti sudaromo sandorio esmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp ginčijamų obligacijų įsigijimo sutarčių sudarymo ieškovė su banku pasirašė ir terminuotojo indėlio sutartį, kas tik patvirtina aukščiau konstatuotas aplinkybes, jog ieškovei buvo suprantamos sudaromų sandorių sąlygos, esminiai skirtumai ir ypatumai.

39Apeliantė taip pat teigia, kad „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ įtvirtinta klaidinanti sąlyga dėl banko įsipareigojimams taikomos draudiminės apsaugos (b. l. 13), kuri suteikė jai pagrindą manyti, kad jos sumokėtos lėšos už įsigyjamas banko obligacijas yra apdraustos indėlių draudimu. Ieškovė pažymėjo, kad šią sutarties sąlygą vertindamas Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012 nurodė, kad ji sudarė pagrindą susiformuoti netinkamai nuomonei apie šalies įsitikinimus dėl siūlomos finansinės priemonės draudimo apsaugos.

40Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylas yra saistomas ne tik savo paties išaiškinimų, pateiktų vertinant analogiškas bylas, bet ir kasacinio teismo praktikos, kadangi pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini ir teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; kt.).

41Apeliantės klaidinančia prašomą pripažinti „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 straipsnio sąlygą įvertinęs kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015 nurodė, kad konstatavus, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nesant jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, nėra priežasties konstatuoti, kad ieškovės nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime yra neteisingos. Tačiau, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015).

42Kaip buvo minėta, vertinant, ar teikiant finansines paslaugas asmeniui buvo suteikta visapusiška informacija apie sudaromą sandorį, turi būti nustatyta, ar asmeniui buvo jam priimtina ir suprantama forma paaiškintas įsigyjamas finansini produktas, jo rizikingumas ir kitos aplinkybės, padedančios asmeniui priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-381/2013). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei esminė informacija apie įsigyjamą finansinę priemonę buvo suteikta (ieškovė patvirtino, kad buvo supažindinta su sutarčių sąlygomis, Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis), tačiau kaip pripažįsta ir pats atsakovas, šiuose dokumentuose buvo aptariamos tik įgyjamos finansinės priemonės ypatybės, tačiau jos draudimo apimtis ir taikymo sąlygos nebuvo aptariamos, todėl teisėjų kolegija mano, kad draudžiamumo aspektas ieškovei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą turėjo ieškovei priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti ieškovės apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

43Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog jos detaliai neaptarus ieškovė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko esant kitoms aplinkybėms ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties.

44Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės nurodytas ginčijamų sutarčių sudarymo aplinkybes. Kaip nurodė pati ieškovė, sudarant sutartis ji apie „draudimą neklausinėjo“ (b. l. 149). Pirmoji ginčijama obligacijų įsigijimo sutartis sudaroma 2011 m. birželio 17 d., kita tik po keturių mėnesių – 2011 m. spalio 29 d. (b. l. 17, 21). Laiko tarpas tarp ginčijamų sutarčių sudarymo buvo pakankamas, kad ieškovė visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio sąlygas, sutarties ir jai taikomos draudiminės apsaugos lygio pakankamumą, tačiau po pirmosios sutarties sudarymo iki pat AB bankui Snoras iškeliant bankroto bylą ieškovė reikalavimų dėl sutarties nuginčijimo tuo pagrindu, kad ji neatitiko jos valios, nebuvo pareiškusi, priešingai – sudarė ir kitą obligacijų įsigijimo sutartį, kas rodo, jog šioms sutartims taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sąlyga ieškovei priimant sprendimą dėl sandorių sudarymo.

45Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip buvo minėta kalbant apie finansų makleriui taikomą pareigą veikti geriausiais investuotojui interesais, buvo išskirta, kad pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą, minėta finansų maklerio įmonės pareiga apima ne tik informacijos klientui teikimą, bet ir informacijos iš kliento surinkimą tam, kad investuotojui galima būtų pateikti labiausiai jo lūkesčius ir investavimo patirtį tinkamiausius investavimo variantus. Šiuo atveju ieškovė atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias (b. l. 38), taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausią pinigų investavimo variantą, bet ir prisiimdama su tuo susijusią riziką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Šiuo atveju ieškovė pati prisiėmė neapgalvotą ir nepasvertą investavimo į vertybinius popierius – obligacijas, riziką, todėl, nenustačius tyčinių ir sąmoningų banko veiksmų kuriais ieškovė buvo suklaidinta dėl sudaromo sandorio esmės, bei nustačius, kad obligacijų įsigijimo sandoriams taikoma draudiminė apsauga nebuvo esminė sudaromų sutarčių sąlyga, lėmusi ieškovės apsisprendimą dėl sutarties sudarymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo ieškovės nurodomais sandorių negaliojimo pagrindais pripažinti ginčijamų sutarčių negaliojančiomis.

46Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo priimtos tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių, mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės atskirojo skundo teiginiai ir argumentai nepagrindžia būtinumo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Kitų argumentų ar įrodymų, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, apeliantė nenurodė, pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

47Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirto dydžio bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl trečiojo asmens prašymas nevertinamas (CPK 98 str. 1 d.).

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis jos su atsakovu sudarytas... 5. Nurodo, kad atsakovo teikiamomis paslaugomis pradėjo naudotis 2003-2004... 6. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė, nuvykusi į banką, pratęsė kitą... 7. Ieškovė ginčijamas sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis CK 1.90 ir... 8. Atsakovas LAB bankas Snoras prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog nėra... 9. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nėra ginčo... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškinį atmetė.... 12. Teismas netenkindamas ieškinio reikalavimų atkreipė dėmesį, kad ieškovė... 13. Minėtų aplinkybių visuma teismui leido spręsti, kad ieškovei buvo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovė D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 17. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes... 18. 2. Teismas neįvertino, jog ieškovė neturi patirties investavime,... 19. 3. Bankas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste –... 20. 4. Teismas, neįvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos... 21. Atsiliepimais į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas LAB bankas Snoras ir... 22. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 23. 1. Ieškovė teigia buvusi suklaidinta sudarydama ginčijamus sandorius,... 24. 2. Bankas neteikė ieškovei investavimo rekomendacijų ir finansinių... 25. 3. Banko pareigos, susijusios su jo išleistais skolos vertybiniais popieriais... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 28. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar ieškovei įsigyjant banko išleistas... 29. Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbu paminėti, kad Lietuvos... 30. Ieškiniu, kaip minėta, CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu ginčijamos... 31. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, suklydimas – tai neteisingas... 32. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies,... 33. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 34. Prieš aptariant finansų tarpininkams, vykdant jų profesinę veiklą,... 35. Pagal FPRĮ 3 straipsnio 12 dalį investavimo rekomendacija apibrėžiama kaip... 36. FPRĮ 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad finansų maklerio įmonė turi... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2011 m. birželio 17 d. obligacijų pasirašymo... 38. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais, kadangi... 39. Apeliantė taip pat teigia, kad „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“... 40. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylas yra saistomas ne tik savo... 41. Apeliantės klaidinančia prašomą pripažinti „Kliento patvirtinimai ir... 42. Kaip buvo minėta, vertinant, ar teikiant finansines paslaugas asmeniui buvo... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovei ši aplinkybė... 44. Teisėjų kolegija tokią išvadą padarė įvertinusi bylos medžiagą,... 45. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaip buvo minėta kalbant apie finansų... 46. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvados buvo... 47. Trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės bylos nagrinėjimo... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....