Byla e2-545-541/2019
Dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgėlienė, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieškovės BUAB „Alekto“ atstovui bankroto administratoriui M. Ž., atsakovės M. S.-B. atstovui advokatui V. K.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alekto“ ieškinį atsakovei M. S.-B. dėl civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

51.Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB „Alekto“), atstovaujama bankroto administratoriaus M. Ž., pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 19 120,22 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašomą priteisti žalos sumą kildina iš atsakovės, kaip buvusios bankrutuojančios įmonės vadovės, pareigos įmonei esant nemokiai inicijuoti jai bankroto bylą, nevykdymo ir Akcinių bendrovių įstatyme vadovui nustatytos pareigos sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nevykdymo. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

61.1. BUAB „Alekto“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla ir įmonės bankroto administratoriumi paskirtas M. Ž.. Bankroto administratorius, vykdydamas jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) nustatytas pareigas, siekė perimti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau jokių dokumentų perimti nepavyko, o registruoto turto įmonė neturėjo. Bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad laikotarpiais nuo 2009 m. liepos 7 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. įmonės vadovės pareigas ėjo ir iki 2012 m. kovo 28 d. vienintele įmonės akcininke buvo atsakovė M. S.-B.; laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. birželio 27 d. įmonėje vadovo nebuvo, o šiuo laikotarpiu vienintelis akcininkas buvo R. G.; laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 12 įmonės vadovo pareigas ėjo J. K.; laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovo pareigas ėjo S. S.. Ieškovė nurodo, kad paskutinis bankrutuojančios įmonės vadovas yra miręs, o jo palikimo niekas nepriėmė, todėl perimti įmonės dokumentus ir turtą nėra galimybės.

71.2. Ieškovės teigimu, BUAB „Alekto“ buvo nemoki jau 2011 m. sausio mėn., kai įmonės vadovė ir vienintelė akcininkė buvo atsakovė, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą už teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymą, esant įmonei nemokiai.

81.3. Ieškovė mano, kad atsakovės atsakomybei kilti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teigia, jog atsakovė nevykdė jai ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) nustatytų pareigų ir nustatytais terminais nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal ABĮ nustatytu terminu nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo ir kaip akcininkė nepriėmė sprendimo sumažinti įstatinio kapitalo, pertvarkyti bendrovę į kitos rūšies juridinį asmenį arba likviduoti įmonę. Pažymi, kad bendrovėje jau nuo 2010 m. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, įmonė du metus iš eilės patyrė nuostolį, įmonės finansinė padėtis sistemingai blogėjo. Nuo 2012 m. iki 2017 m. įmonė nebeteikė finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui. 2011 m. įmonės įsipareigojimai 2,45 karto viršijo pusę įmonės turto vertės. Ieškovės teigimu, vėliausias terminas kada atsakovė turėjo atlikti ABĮ nurodytus veiksmus buvo iki 2011 m. birželio 30 d., todėl atsakovė yra atsakinga už žalą atsiradusią po šio termino, kurią sudaro kreditorių finansiniai reikalavimai.

91.4. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įvardija kaip teisės aktų nustatytų aukščiau minėtų pareigų nevykdymą nustatytais terminais. Dėl tokio atsakovės neveikimo padidėjo žala kreditoriams VSDFV Vilniaus skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (toliau – VMI prie FM), bei liko neapmokėtos bankroto administratoriaus bankroto proceso administravimo ir administratoriaus atlyginimo išlaidos. Kaip žalos dydį ieškovė nurodo, įsiskolinimą susidariusį kreditoriams laikotarpiu nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d., kai žalos dydis padidėjo 9 126,60 Eur suma kreditoriui VMI prie FM, kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui 3 493,62 Eur suma, taip pat neapmokėtų 6 500 Eur bankroto administratoriaus atlyginimo išlaidų, kurios buvo patvirtintos 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime. Viso priteistina žala sudaro 19 120,22 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė yra preziumuojama. Tuo remiantis, ieškovė teigia, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (e. b. l. 1-8, 36-43).

102. Atsakovė M. S.-B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas ir formuojamą teismų praktiką pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir veikos dokumentus turi paskutinieji įmonės vadovai. Atsakovė yra perdavusi įmonės dokumentus ir turtą naujajam vadovui su visu įmonės turtu ir įsipareigojimais. Taip pat bankrutuojančios įmonės bankrotas nėra nustatyta tvarka pripažintas tyčiniu, todėl atsakovės civilinei atsakomybei kilti nėra teisinio pagrindo (e. b. l. 93-97).

113. Ieškovė, teikdamas dubliką nurodė, kad, nors bankrutuojančios įmonės bankrotas dar nėra pripažintas tyčiniu, tačiau yra renkami duomenys ir ketinama kreiptis į teisėsaugos institucijas ir bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „Alekto“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės minėta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuri patvirtina įmonės dokumentacijos perdavimą naujajam akcininkui, ieškovui neperduota, kaip ir kiti įmonės dokumentai. Ieškovas pažymi, kad atsakovė el. laiškuose, adresuotuose bankroto administratoriui, net neneigia, kad 2011 m. įmonė buvo nemoki ir pati patvirtina, kad akcijų pardavimo metu įmonė turto neturėjo. Taigi šios aplinkybės patvirtina ieškovės išdėstytus argumentus dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos civilinės atsakomybės. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi (e. b. l. 98-99).

124. Atsakovė tripliku nurodė, kad su ieškinio ir dubliko argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais ir atmestinais. Pažymi, kad reikalavimas buvusiems vadovams dėl įmonei padarytos žalos gali būti reiškiamas ne anksčiau nei bankroto pripažinimas tyčiniu bei bankroto bylos visiškas išsprendimas. Atsakovė nebuvo ir nėra pripažinta BUAB „Alekto“ bankroto bylos šalimi, neturi jokių procesinių teisių pateikti minėtoje byloje prašymus, atsikirtimus ir pan. Atsakovė pardavusi akcijas, pirkėjui perdavė visą bendrovės dokumentaciją, pirkėjas buvo informuotas apie visas pardavėjui žinomas aplinkybes, susijusias su bendrovės sandoriais ir įsipareigojimais, pirkėjas perėmė bendrovę su visais jos įsipareigojimais, atsiradusiais iki ir po šios sutarties sudarymo momento. Pabrėžė, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad atstatytų bendrovės buhalterinę dokumentaciją, nustatytų buhalterines paslaugas teikusią įmonę, sužinotų kur yra įmonės dokumentai. Atsakovė nėra įtraukta į bankroto bylą, todėl negali įtakoti kreditorinių reikalavimų dydžio nustatymo. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia nustatyti ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokių aplinkybių ieškovė nenurodo, todėl ieškinys atmestinas (e. b. l. 131-134).

135. Į teismo posėdį atvyko ieškovės atstovas bankroto administratorius M. Ž. ir atsakovės atstovas V. K.. Šalys veda bylą per atstovus, kurių atvykimas į teismo posėdį yra laikomas tinkamu šalių dalyvavimu procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 5 dalis).

146. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, jog ieškinyje atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš įmonės vadovei (ne akcininkei) įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymo. Prašė bylą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus, nurodė, jog papildomų apie ieškovo įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d. neteiks. Mano, jog bankroto administravimo išlaidų suma, patvirtinta kreditorių susirinkimo protokolu, yra ieškovo nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė būtent ieškovei – BUAB „Alekto“. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.

157. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinio nepripažįsta visiškai procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog atsakovė visus įmonės dokumentus perdavė parduodama įmonės akcijas, todėl ieškovas turi jų reikalauti iš buvusių įmonės vadovų. Prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies. II. Ginčo esmė

178. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditorių interesams padarytos žalos, atsakovei teisės aktų nustatytais terminais neinicijavus bankroto bylos, bei nesiėmus kitų ABĮ nustatytų priemonių įmonės finansiniams sunkumams išspręsti. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš atsakovės vadovavimo laikotarpiu (tuo metu atsakovė buvo ir vienintelė įmonės akcininkė) susiklosčiusios įmonės nemokumo būsenos ir pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, ir/ar ABĮ nustatyta tvarka akcininkų susirinkimo nesušaukimo ir nepriimto sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais, sumažinti įstatinį kapitalą, pertvarkyti bendrovę į kitos rūšies juridinį asmenį arba likviduoti įmonę, dėl ko nukentėjo įmonės kreditorių interesai, nes jų finansiniai reikalavimai negali būti patenkinti bankroto procese. Atsakovė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir jame nurodytais argumentais, pažymėjo, kad klausimas dėl buvusių vadovų civilinės atsakomybės gali būti sprendžiamas tik pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, o procesas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra inicijuotas, nėra duomenų, kad bankroto administratorius būtų nustatęs faktinius pagrindus tokiam reikalavimui reikšti. Be to, ieškovei iškelta bankroto byla dar nėra išspręsta, todėl reikalavimas atsakovei yra priešlaikinis. Atsakovė teigia, kad parduodama įmonės akcijas jų pirkėjui informavo jį apie bendrovės finansinę būklę ir perdavė įmonės akcijas su visu įmonės turtu ir visais įmonės esamais ir būsimais finansiniais įsipareigojimais, bei įmonės dokumentais. Atsakovė nėra įtraukta proceso dalyviu į BUAB „Alekto“ bankroto bylą, todėl neturi galimybės joje reikšti prašymus, atsikirtimus ar kitaip įtakoti bankroto procesą. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

189. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

199.1. Į bylą ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį dėl UAB „Alekto“ bankroto bylos iškėlimo, kuria nutarta UAB „Alekto“ iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti M. Ž. (e. b. l. 9-10, 72-73).

209.2. Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro išrašas apie paskutinio UAB „Alekto“ vadovo S. S. palikimo priėmimo, atsisakymo faktą, kuriame nurodyta, kad registre palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neregistruota (e. b. l. 11, 50); VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Alekto“ 2011 m. balansą (e. b. l. 12, 51); Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl finansinio reikalavimo pateikimo, kuriame nurodyta kreditoriaus finansinio reikalavimo suma, bei jos apskaičiavimo laikotarpiai (e. b. l. 13-15, 52-57); Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis dėl BUAB „Alekto“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai bendrai 14 276,71 Eur sumai (e. b. l. 16-17, 58-61); VSDFV Vilniaus skyriaus finansinės ataskaitos apie įsiskolinimo susidarymo laikotarpius (e. b. l. 18-19, 24-27, 32-33, 62-69); ( - ) ataskaitą apie UAB „Alekto“ kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis už 2009 kalendorinius metus iš kurios matyti, kad atsakovė valdė 100 proc. juridinio asmens turtinių teisių (e. b. l. 20, 75); VĮ Registrų centras juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Alekto“ duomenis (e. b. l. 21-23, 47-49); BUAB „Alekto“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolas, kuriame nurodyta, kad bankroto administratoriui bankroto administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui kreditorių nutarimu paskirta 6 500 Eur suma (e. b. l. 28-30, 76-78); UAB „Alekto“ 2012 m. gegužės 25 d. akcininkų susirinkimo protokolas, kurio iš vadovo pareigų nuo 2012 m. gegužės 25 d. atleidžiama atsakovė, o įmonės vadove paskirta J. K. (e. b. l. 31, 70); UAB „Alekto“ 2012 m. gegužės 25 d. akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 25 d. vienintelis įmonės akcininkas yra R. G. (e. b. l. 34, 74); UAB „Alekto“ 2012 m. kovo 29 d. akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2012 m. kovo 29 d. vienintelė įmonės akcininkas yra J. J. (e. b. l. 44); UAB „Alekto“ 2012 m. rugsėjo 11 d. akcininkų sąrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. vienintelis įmonės akcininkas yra S. S. (e. b. l. 46); UAB „Alekto“ 2012 m. rugsėjo 11 d. vienintelio akcininko sprendimas, kurio iš vadovės pareigų nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. atleidžiama J. K. ir direktoriumi paskiriamas S. S. (e. b. l. 71); Sodros duomenų išrašas su informacija apie apdraustuosius asmenis UAB „Alekto“ laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. (e. b. l. 35, 45). Į bylą ieškovas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos detalią informaciją apie ieškovo nepriemokos susidarymą (e. b. l. 179-188).

219.3. Ieškovė į bylą su dubliku taip pat pateikė elektroninio pašto išrašą, kuriame matyti susirašinėjimas su atsakove įmonės dokumentų perdavimo klausimu (e. b. l. 100-111).

22Dėl sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti

2310. Byloje nustatyta, jog ieškovė įmonės vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 7d. iki 2012 m. gegužės 25 d., ji buvo ir vienintelė įmonės akcininkė iki 2012 m. kovo 28 d. (e. b. l. 35, 70-71).

2411. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję, tačiau jie nėra tapatūs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skirtingas juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais (CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, jog ieškinį jame nurodytais argumentais reiškia atsakovei kaip įmonės vadovei, todėl byloje nagrinėjamos atsakovės kaip įmonės vadovės civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos.

2512. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

26Dėl neteisėtų veiksmų

2713. Ieškovė teigia, jog atsakovės kaip įmonės vadovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir neįvykdė ABĮ 38 straipsnyje įmonės vadovui nustatytos pareigos esant įstatyme numatytai situacijai sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

2814. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija), įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2915. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

3016. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

3117. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.eB2-3635-864/2017 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Alekto“ bankroto bylą, nutartyje konstatuodamas, jog nuo 2011 metų įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui, pagal tuo metu pateiktus duomenis įmonė galimai jau buvo nemoki, paskutinį kartą lėšos iš bendrovės sąskaitos nurašytos 2009 m. sausį (11,39 Eur), nuo to laiko lėšų apyvartos atsakovo sąskaitoje nėra, priverstinio išieškojimo veiksmus ieškovo naudai vykdanti antstolė V. M. 2016 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo, jog skolininkui priklausančio turto ar lėšų nenustatyta, paskutinis darbuotojas atleistas 2012 m. rugsėjo 12 d., viešo registro duomenimis UAB „Alekto“ neturi registruotino turto ar transporto priemonių. Byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialųjį turtą, turėtų banko sąskaitoje ar kasoje lėšų. (e. b. l. 9-10).

3218. Iš ieškovės pateikto viešajam registrui balanso už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nustatyta, jog ieškovė 2010 m. turėjo turto už 130 017 Lt (trumpalaikis turtas). Ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 156 030 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114 606 Lt, nuosavas kapitalas buvo neigiamas – minus 26 013 Lt, o per 2010 m. įmonė patyrė 36 013 Lt nuostolių (e. b. l. 12). Nustatyti duomenys pagrindžia išvadą, kad 2011 m. sausio mėn. įmonė jau buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes įmonės įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę jos turto ir ji negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

3319. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal to paties 2011 metų balanso duomenis įmonės padėtis 2011 metais dar labiau blogėjo: turtą sudarė 160 322 Lt (tik trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 196 079 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 170 431 Lt, nuosavas kapitalas – minus 35 757 Lt, per metus įmonė patyrė nuostolių – 45 757 Lt (e. b. l. 12). Iš šių duomenų matyti, jog 2011 metais įmonės įsipareigojimai dar daugiau viršijo įmonės turtą.

3420. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

3521. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

3622. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

3723. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo atveju itin reikšminga yra aplinkybė, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, jog įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio – nustatymą.

3824. Ieškovė, vadovaudamasis įmonės balansu už 2011 metus, įrodinėja, jog atsakovei objektyviai turėjo būti žinoma, jog įmonė nemoki jau 2011 m. pradžioje (sausio mėn.), nes šiame balanse yra nurodyti duomenys ir už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. už 2010 metus. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, jog įmonė 2010 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir aiškinamąjį raštą viešam registrui pateikė 2011 m. birželio 4 d. (e. b. l. 21-23). Todėl teismo vertinimu, būtent nuo šios datos atsakovei objektyviai turėjo būti žinoma, kad įmonės įsipareigojimai viršija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų. Todėl vėliausiai nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios atsakovė turėjo vykdyti atsiradusią pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o neįvykdžiusi pareigos atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių prasme, todėl spręstina dėl šio asmens civilinės atsakomybės nustačius kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (kaltę, žalą ir žalos bei neteisėto neveikimo priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

3925. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę taip pat kildina CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose numatytų pareigų pažeidimą ir nurodo, kad atsakovė pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje įmonės vadovui nustatytą pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

4026. ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčo (redakcija, galiojusi aktualiu 2010 m. sausio 5 d. – 2011 m. liepos 4 d. laikotarpiu) laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ numatytos priemonės, kurios turi būti taikomos nuosavo kapitalui atkurti iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnašais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABĮ 59 straipsnio 9 dalis 2 punktas). Akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vieną iš šių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalą, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABĮ 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba ją likviduoti (ABĮ 59 straipsnio 10 dalis).

4127. Taigi įstatymas įtvirtina skirtingas pareigas įmonės vadovui ir akcininkams, t. y. įmonės vadovo pareigą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, o akcininkams kyla pareiga svarstyti susidariusią padėtį ir per šešis mėnesius ją ištaisyti padengiant nuostolius akcininkų įnašais, o nusprendus to nedaryti – priimti kitus įstatyme nustatytus sprendimus, įskaitant ir įmonės likvidavimą. Vertinant, ar ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte, 10 dalyje nustatytų pareigų pažeidimas yra savarankiškas atsakovės kaip įmonės vadovės atsakomybės pagrindas, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nurodytų ABĮ nustatytų pareigų nevykdymas yra akcininkų, o ne įmonės vadovo veiksmų sferai priskirtinas neveikimas. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ribotos akcininko atsakomybės taisyklė, kurioje expressis verbis nustatyta, kad dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytais atvejais. Įmonės akcininko atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį taikymui turi būti nustatytas akcininko nesąžiningas veikimas, lėmęs įmonės nemokumą, negalėjimas įvykdyti prievolių.

4228. Šioje byloje ieškovas kelia ir įrodinėja atsakovės kaip įmonės vadovės pareigų nevykdymo klausimą vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ne atsakovės kaip įmonės akcininkės atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnį. Nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog atitinkamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (pertvarkyti ar likviduoti įmonę arba mažinti įstatinį kapitalą arba padengti nuostolius papildomais įnašais) nebuvimą lėmė atsakovės kaip įmonės vadovės neveikimas, jai nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo. Kaip minėta, šioje byloje ieškovas atsakovės kaip įmonės akcininkės nesąžiningo veikimo (neveikimo) neįrodinėja (CPK 178 straipsnis).

43Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei iškėlimo) sukeltos žalos fakto ir dydžio nustatymo

4429. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusios bendrovės vadovo žalą dėl nesikreipimo iškelti bankroto bylą, turi įrodinėjimo pareigą įrodinėti žalą, jos dydį, priežastinį ryšį, kokia žala susidarė dėl pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymo, teikti teismui dokumentus, pagrindžiančius pareikštą ieškinio reikalavimą.

4530. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė kaip įmonės vadovė yra atsakinga už žalą, kuri atsirado už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d. (atsakovės atleidimo iš vadovės pareigų data), motyvuodamas tuo, jog įmonė 2011 m. sausio mėn. buvo nemoki. Ieškovės teigimu, išaugęs įmonės įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d. sudaro 9 126,60 Eur, išaugęs įmonės įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. sudaro 3 493,62 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įmonės patirta žala ieškovė taip pat įvardija 6 500 Eur įmonės bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris buvo patvirtintas įmonės kreditorių 2017 m. rugpjūčio 10 d. susirinkime.

4631. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės reikalaujamu žalos dydžiu bei žalos skaičiavimo metodika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Šis išaiškinimas detalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, joje konstatavus, kad teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

4732. Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013, 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

4833. Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad įmonės nemokumas atsakovei turėjo būti žinomas nuo 2011 m. birželio mėn. pradžios (įmonės balanso pateikimo viešajam registrui data). Todėl visi bendrovės nepadengti įsipareigojimai ieškovės nurodytiems kreditoriams po šios datos, gali būti vertinami kaip žala, nes jei atsakovė būtų inicijavusi bankroto bylą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę. Vadovė atsako tik už tą žalą, kuri kilo dėl jos vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu.

4934. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9 126,60 Eur žalą, kurią sudaro įmonės įsiskolinimas ir delspinigiai Valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. Byloje nustačius atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momentą – 2011 m. birželio mėn. pradžią, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d. išaugęs įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui yra vertinamas kaip žala. Šį įsiskolinimą sudaro – 1 403,78 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 106,24 Eur delspinigių, 3 816,32 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 230,45 Eur delspinigių, viso 5 556,79 Eur žala (e. b. l. 179-183).

5035. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 493,62 Eur įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui, susidariusį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 31 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Teismas pasiūlė ieškovei pateikti įrodymus apie įmonės įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui už kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. gegužės 25 d., tikslu nustatyti žalos dydį, atsiradusį atsakovei pažeidus pareigą inicijuoti bankroto bylą (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nurodė, jog tokių duomenų neteiks ir prašė bylą nagrinėti pagal esamus duomenis. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti įmonės išaugusio įsiskolinimo šiam kreditoriui laikotarpiu nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012 m. balandžio 25 d. (e. b. l. 68-69), todėl daroma išvada, jog ieškovė žalos ir jos dydžio šioje dalyje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

51Dėl priežastinio ryšio

5236. Byloje nustatyta, jog būtent atsakovė, laiku nesikreipdama dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo, pati sukūrė situaciją, kad įmonė negalėjo pasinaudoti palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo pareigų yra pažymėjęs, kad jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-12-23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

5337. Nustatytų aplinkybių kontekste egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės byloje nustatyto neteisėto neveikimo ir kilusios žalos, kurią nagrinėjamu atveju sudaro byloje nustatyta dalis įmonės įsiskolinimo kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

54Dėl atsakovės kaltės

5538. Atsakovės, kaip buvusios bendrovės valdymo organo – administracijos vadovės – kaltė dėl jos veiksmais padarytos žalos yra preziumuojama. Atsakovė, dėl kurios veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jos kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

5639. Atsakovės argumentai, jog bankrotas nėra pripažintas tyčiniu ir įmonė dar nėra likviduota, nepaneigia ieškovės teisės ir pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės vadovės civilinės atsakomybės ir įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą, kaip antai ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu.

5740. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nekelia atsakovės civilinės atsakomybės klausimo dėl pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus nevykdymo. Todėl atsakovės argumentai, jog šioje byloje turi būti keliamas ir kitų ieškovei vėliau vadovavusių asmenų ir buvusių akcininkų atsakomybės klausimas yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje analizuojamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimas dėl jos vadovavimo įmonei laikotarpiu ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytos pareigos nevykdymo ir dėl to kilusia žala.

5841. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai įmonei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra padaryta bendrais šių asmenų veiksmais, jie nelaikytini bendraskoliais, kiekvienas iš jų individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, individualiai nustatant kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, dėl jos turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes, žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).

5942. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės už netesėtu neveikimu padarytą žalą.

60Dėl bankroto administravimo išlaidų

6143. Ieškovė, kuriai atstovauja (atlieka administravimo procedūras) bankroto administratorius, ieškiniu prašo kreditorių susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidas 6 500 Eur (kaip įmonės patirtą žalą) priteisti iš atsakovės (įmonės vadovės).

6244. Nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Alekto“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių susirinkime patvirtinta 6 500 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro (e. b. l. 28-30).

6345. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinys dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, gali būti reiškiamas tada, kuomet iš turimo įmonės turto yra padengtos administravimo išlaidos, nes jas apmokėjus sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnį reikalavimų patenkinimą arba siekiant įrodyti, kad dėl neteisėtų vadovo veiksmų įmonės turtas sumažėjo iki tiek, kad jo nepakanka administravimo išlaidoms atlyginti (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20107 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-949-340/2017).

6446. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš įmonės turto nebuvo padengtos bankroto administratoriaus administravimo išlaidos. Į bylą ieškovė pateikė 2019 m. kovo 8 d. bankroto administratoriaus M. Ž. ieškovei išrašytą išankstinę sąskaitą-faktūrą serija MAR Nr. 001, kuri nėra ieškovės apmokėta (e. b. l. 177).

6547. Iš ieškovės pateikto įmonės balanso už 2011 metus nustatyta, kad įmonė turėjo trumpalaikio turto už 160 322 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 64 382 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 81 421 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 14 519 Lt) (e. b. l. 12).

6648. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įmonėje faktiškai neliko turto administravimo išlaidoms padengti. Po atsakovės įmonę valdė ir jai vadovavo ir kiti asmenys, kurie taip pat turėjo įstatymuose nustatytas teises ir pareigas įmonės ir kreditorių atžvilgiu, tame tarpe perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir įmonės turtą. Nustatytų aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos kontekste nėra pagrindo daryti išvadą, jog būtent dėl atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo įmonėje neliko turto, iš kurio galėjo būti apmokamos administravimo išlaidos, todėl šiuo pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

6749. Ieškovė ieškinį dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų priteisimo taip pat grindžia ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi. Reiškiant reikalavimą ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu, ieškovu dalyvauja pats administratorius ar kreditorius, įmokėjęs į teismo depozitinę sąskaitą lėšų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, nes būtent jie patiria tiesioginę žalą, todėl būtent jiems priteisiamos patirtos (apmokėtos) bankroto administravimo išlaidos, tame tarpe ir bankroto administratoriui neapmokėtas atlyginimas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20107 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-949-340/2017). Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, reikalavimo teisę dėl administravimo išlaidų priteisimo ĮBĮ 10 straipsnio 11 pagrindu turi pats bankroto administratorius ar kreditorius, o ne bankrutuojanti įmonė. Teismas nurodė ieškovui, kad šioje dalyje ieškinys pareikštas netinkamos šalies, tačiau ieškovas savo pozicijos dėl tinkamos šalies nekeitė, todėl šiuo pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl bankroto išlaidų priteisimo atmestinas, kaip pareikštas netinkamo ieškovo (e. b. l. 170-171, 172-176) (CPK 45 straipsnis).

68Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui reikšti reikalavimą atlyginti žalą iš bendrovės vadovo, laiku nesikreipusio dėl bankroto bylos iškėlimo

6950. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „Alekto“ turimo turto aplinkybės, iš kurių bankroto administratorius galėtų spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, t. y. po teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių priėmimo, kada ji pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą ir taip sužinojo apie laiku nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

70Taigi taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) ieškovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepažeidė (ši civilinė byla iškelta 2018 m. gegužės 8 d.), todėl atsakovės prašymas ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį atmestinas.

7151. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 556,79 Eur žalos atlyginimo, kita ieškinio dalis atmetama (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

72Dėl procesinių palūkanų priteisimo

7352. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 556,79 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

74Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7553. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 29 proc., o atmestų - 71 proc.

7654. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8 punktas), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 29 proc.) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 166 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

7755. Atsakovė patyrė 1265 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų. Kita vertus, ruošiant teismui procesinius dokumentus ir atstovaujant klientą reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai, tokia veikla yra specifinė, o norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai, atsakovė turi teisę naudotis reiškiant ieškinį ginant savo pažeistą subjektinę teisę profesionalių teisininkų (advokatų) pagalba, dėl ko patirtos pagrįstos išlaidos turi būti atlygintos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (atmesta 71 proc.), iš ieškovės atsakovei priteistina 898,15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7856. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

79Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

80Ieškinį tenkinti iš dalies.

81Priteisti iš atsakovės M. S.–B., a. k. ( - ) ieškovei BUAB „Alekto“, j. a. k. 302415489, atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Ž., 5 556,79 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, 79 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

82Kitą ieškinio dalį atmesti.

83Priteisti atsakovei M. S.–B., a. k. ( - ) iš ieškovo BUAB „Alekto“, j. a. k. 302415489, atstovaujamai bankroto administratoriaus M. Ž., 898,15 (aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 15 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

84Priteisti iš atsakovės M. S.–B., a. k. ( - ) valstybės naudai 166,35 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 35 ct.) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, į. k.: 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

85Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 5. 1.Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB... 6. 1.1. BUAB „Alekto“ Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta... 7. 1.2. Ieškovės teigimu, BUAB „Alekto“ buvo nemoki jau 2011 m. sausio... 8. 1.3. Ieškovė mano, kad atsakovės atsakomybei kilti yra visos civilinės... 9. 1.4. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus įvardija kaip teisės aktų... 10. 2. Atsakovė M. S.-B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nurodė, kad su... 11. 3. Ieškovė, teikdamas dubliką nurodė, kad, nors bankrutuojančios įmonės... 12. 4. Atsakovė tripliku nurodė, kad su ieškinio ir dubliko argumentais... 13. 5. Į teismo posėdį atvyko ieškovės atstovas bankroto administratorius M.... 14. 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko... 15. 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad ieškinio... 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies. II. Ginčo esmė... 17. 8. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos... 18. 9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:... 19. 9.1. Į bylą ieškovė pateikė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio... 20. 9.2. Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. rugpjūčio 9 d. Testamentų registro... 21. 9.3. Ieškovė į bylą su dubliku taip pat pateikė elektroninio pašto... 22. Dėl sąlygų įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti... 23. 10. Byloje nustatyta, jog ieškovė įmonės vadovės pareigas ėjo laikotarpiu... 24. 11. Įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės pagrindai yra susiję,... 25. 12. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 26. Dėl neteisėtų veiksmų... 27. 13. Ieškovė teigia, jog atsakovės kaip įmonės vadovės neteisėti veiksmai... 28. 14. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr.... 29. 15. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės... 30. 16. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 31. 17. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.eB2-3635-864/2017 2017 m.... 32. 18. Iš ieškovės pateikto viešajam registrui balanso už laikotarpį nuo... 33. 19. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal to paties 2011 metų balanso duomenis... 34. 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 35. 21. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose... 36. 22. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 37. 23. Civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą taikymo... 38. 24. Ieškovė, vadovaudamasis įmonės balansu už 2011 metus, įrodinėja, jog... 39. 25. Ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę taip pat kildina CK 2.87... 40. 26. ABĮ 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčo (redakcija, galiojusi... 41. 27. Taigi įstatymas įtvirtina skirtingas pareigas įmonės vadovui ir... 42. 28. Šioje byloje ieškovas kelia ir įrodinėja atsakovės kaip įmonės... 43. Dėl bendrovės vadovo neteisėtu neveikimu (nesikreipus dėl bankroto bylos... 44. 29. Bankroto administratorius, prašydamas atlyginti iš buvusios bendrovės... 45. 30. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovė kaip įmonės vadovė yra... 46. 31. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės reikalaujamu... 47. 32. Kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė... 48. 33. Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad įmonės nemokumas atsakovei... 49. 34. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 9 126,60 Eur žalą, kurią... 50. 35. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 3 493,62 Eur... 51. Dėl priežastinio ryšio... 52. 36. Byloje nustatyta, jog būtent atsakovė, laiku nesikreipdama dėl įmonei... 53. 37. Nustatytų aplinkybių kontekste egzistuoja tiesioginis priežastinis... 54. Dėl atsakovės kaltės... 55. 38. Atsakovės, kaip buvusios bendrovės valdymo organo – administracijos... 56. 39. Atsakovės argumentai, jog bankrotas nėra pripažintas tyčiniu ir įmonė... 57. 40. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nekelia atsakovės civilinės atsakomybės... 58. 41. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai faktiškai nemokiai... 59. 42. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma išvada, kad atsakovė nepaneigė... 60. Dėl bankroto administravimo išlaidų... 61. 43. Ieškovė, kuriai atstovauja (atlieka administravimo procedūras) bankroto... 62. 44. Nustatyta, kad bankrutuojančios UAB „Alekto“ 2017 m. rugpjūčio 10 d.... 63. 45. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog bankrutuojančios įmonės,... 64. 46. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš įmonės turto nebuvo... 65. 47. Iš ieškovės pateikto įmonės balanso už 2011 metus nustatyta, kad... 66. 48. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų... 67. 49. Ieškovė ieškinį dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų... 68. Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto... 69. 50. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties... 70. Taigi taikant bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo... 71. 51. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas,... 72. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 73. 52. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės... 74. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 75. 53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 76. 54. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8... 77. 55. Atsakovė patyrė 1265 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal 98... 78. 56. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos... 79. Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas... 80. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 81. Priteisti iš atsakovės M. S.–B., a. k. ( - ) ieškovei BUAB „Alekto“,... 82. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 83. Priteisti atsakovei M. S.–B., a. k. ( - ) iš ieškovo BUAB „Alekto“, j.... 84. Priteisti iš atsakovės M. S.–B., a. k. ( - ) valstybės naudai 166,35 Eur... 85. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...