Byla 2-496-178/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, pradėtoje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A.-K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, A. G.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kuri apeliacinio proceso tvarka išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, ir nurodė, kad paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, kuri nežinota nagrinėtoje byloje, jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“ imant kreditą, yra preliminarus vertinimas. Šia aplinkybe grindžia prašymą atnaujinti procesą, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Čelta“ šiuos trūkumus: nurodyti, kada ji sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, jog UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengta žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-07-105 yra tik preliminari, prašymą dėl proceso atnaujinimo suformuluoti aiškiai, jį susiejant su tos bylos aplinkybėmis, pateikti UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtą žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105 ir dokumentus, kuriais siekia paneigti šią ataskaitą, ir termino dėl preliminaraus vertinimo apie tai sužinojimą.
  3. Ieškovė UAB „Čelta“ 2015 m. gruodžio 1 d. pateikė procesinį dokumentą, kurį pavadino patikslintu skundu.
  4. Ieškovė UAB „Čelta“ procesiniuose dokumentuose prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti priverstinį išieškojimą ne ginčo tvarka iš areštuoto ieškovų turto.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015; nurodė prašymo kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims; nustatė 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos per kurį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimą; teismo posėdį rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje Nr. A2-6409-803/2016 skyrė 2017 m. sausio 16 d. 13.00 val. Vilniaus apygardos teisme; nurodė byloje dalyvaujantiems asmenims (atstovams) pranešti apie posėdžio vietą, datą bei laiką; atmetė ieškovės UAB „Čelta“ prašymą sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
  2. Teismas nurodė, kad nutartis priimti pareiškimą atnaujinti procesą yra tik tarpinis procesinis sprendimas, savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių bei pareigų apimties, o byla atnaujintame procese nagrinėjama toliau, todėl spręstina, kad šioje procesinėje stadijoje nėra tikslinga sustabdyti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimto sprendimo, kurio teisėtumas patikrintas apeliacinio proceso tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nepateikė teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pasiūlytų įrodymų, galinčių pagrįsti procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, todėl ir šiuo pagrindu prašymas dėl procesinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinai sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 vykdymą iki bus išnagrinėta proceso atnaujinimo byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Proceso atnaujinimo ieškovė prašo pagrįstai, todėl pagrįstas yra ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nepateikė teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pasiūlytų įrodymų, nes patikslintame skunde ieškovė aiškiai nurodė, kuriomis aplinkybėmis ji grindžia poreikį proceso atnaujinimui.
    2. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovų turtas gali būti parduotas, jau vykdomos šio turto varžytynės, kurioms įvykus ir teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šis turtas liktų trečiųjų asmenų – sąžiningų įgijėjų – nuosavybe.
    3. Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas faktas, kad 2007 m. gegužės 28 d. UAB „Verslavita“ vertinimas buvo preliminarus, yra nauja esminė aplinkybė, pagrindžianti poreikį atnaujinti procesą, nes tai reiškia, kad bankas ieškovei kreditą suteikė, pasinaudodamas vėlesniu – 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, nors tai be ieškovės žinios negalėjo būti padaryta. Ieškovė, sudarydama kredito sutartį, apie 2008 m. sausio 31 d. vertinimą nežinojo. 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu buvo nustatyta nereali (per aukšta) turto rinkos vertė, paskolos gavėjas UAB „Čelta“ to nesuprato, o bankas tuo pasinaudojo – 2008 m. pradžioje užsakė kitą vertinimą su jame nustatyta tokia pačia rinkos verte, tačiau jame jau esant pastabai, kad tokia vertė yra su nepagrįsta prielaida, jeigu vertinamas žemės sklypas būtų skaidomas į mažesnius bei būtų daromas detalusis planas. Teismų išnagrinėtoje byloje pateikta nuomonė, kad ieškovė UAB „Čelta“ nesidomėjo sandoriu, neatitinka tikrovės.
  2. Ieškovas Š. Č. papildyme-paaiškinime į atskirąjį skundą palaiko atskirojo skundo argumentus, papildomai nurodydamas šiuos argumentus:
    1. Proceso atnaujinimo pagrindo esmė yra ta, kad kredito sutartyje, kurią ieškovai bandė nuginčyti byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti, buvo numatyta sąlyga apie preliminaraus vertinimo panaudojimą, o tokia sąlyga buvo įterpta sąmoningai, kad vėliau bankas pasiremtų ieškovei UAB „Čelta“ nežinoma 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita, tokiu būdu suklaidindamas kredito gavėją. Kredito sutarties pakeitimui buvo būtinas raštiškas šalių susitarimas, todėl be kredito gavėjo žinios bankas negalėjo pasinaudoti 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita. Paimtas kreditas įkeitus neįrengtą žemės sklypą, nors vadovautasi tokia jo verte, tarsi jis būtų įrengtas.
  3. Atsakovai G. T., R. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš apeliantės 120 Eur atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Ieškovės motyvacija laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra akivaizdžiai nepakankama. Ieškovė neįrodė dviejų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
    2. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su išnagrinėta byla ir joje pareikštais reikalavimais, nes sprendimai dėl išieškojimo iš ieškovų turto yra priimti ne civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, o kitose civilinėse bylose.
    3. Ieškovai analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtoje byloje yra teikę iš viso net penkis kartus ir visais atvejais šie prašymai buvo atmesti. Prašoma taikyti tas pačias laikinąsias apsaugos priemones, kurios jau buvo nurodytos pradiniame ieškinyje.
  4. Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) nepagrįsti, todėl nėra galimas ieškovei palankaus sprendimo priėmimas (pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga). Ieškovė remiasi aplinkybe, kuri neturi nė vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitos kvalifikavimas, ar ji yra preliminari, yra teisės, o ne fakto klausimas, kuris bet kuriuo atveju galėjo būti keliamas jau pirmosios instancijos teisme. Galiausiai šis klausimas, ar ataskaita vertintina kaip preliminari, neturi jokios reikšmės ginčo išsprendimui, kredito sutarties galiojimui.
    2. Ieškovė nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja būsimo ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo rizika (antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga) (CPK 178 str.).
  5. Ieškovė UAB „Čelta“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 8 d. atskirojo skundo papildymą, kuris grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Sprendžiant ieškovės pateiktą atskirąjį skundą, aktualu įvertinti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Šia nutartimi teismas atmetė BAB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje, išbraukiant žodį „preliminari“ iš sakinio: „UAB Čelta“ ir jos vadovas A. K. Č. buvo supažindinti su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau patys pilnos turto vertės nustatymo ataskaitos neparengė, nes patikėjo jiems banko pateikta“.
    2. Nauja aplinkybė yra ne tai, kad teismas neva nustatė, jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita būtų preliminari, o tai, kad kredito lėšos galėjo būti išmokėtos, pateikus pilną turto vertinimo ataskaitą, kurioje rinkos vertė būtų ne mažesnė nei 3 000 000 Lt. Nagrinėjamu atveju kredito sutartis buvo sudaryta neatlikus pilno vertinimo, nes 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nebuvo nustatyta jokia reali vertė.
  6. Ieškovė UAB „Čelta“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 10 d. atskirojo skundo papildymo patikslinimą, kuris grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje įtvirtino, kad ieškovė UAB „Čelta“ žinojo 2007 m. gegužės 28 d. vertinimą, o 2008 m. sausio 31 d. vertinimo nežinojo, tačiau remiantis būtent pastaruoju vertinimu buvo išduotas kreditas. Todėl kreditas galėjo būti išduotas tik šalims dėl to raštu susitarus, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Sužinojus visai kitas esmines aplinkybes, kokiomis sąlygomis turėjo būti išmokėtos kredito lėšos, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

      6

  7. Ieškovė UAB „Čelta“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 17 d. raštą „Dėl teismo posėdžio 2017 m. kovo 23 d.“, kuriame pateikiami iš esmės tapatūs argumentai tiems, kurie buvo išdėstyti anksčiau Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose ieškovės procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodoma, kad 2017 m. kovo 13 d. ieškovė sužinojo, jog antstoliai pardavė iš varžytynių butą Klaipėdos mieste, kai dar tebevyksta teisminiai ginčai.
  8. Ieškovas Š. Č. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2017 m. kovo 20 d. raštą „Dėl teismo posėdžio 2017 m. kovo 23 d., papildymas į A. K. Č. pateiktą 2017-03-19 d. informaciją“, kuriame pritariama ieškovės UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Dėl teisės pildyti (keisti) atskirąjį skundą

  1. Apeliantė jau po atskirojo skundo pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė 2017 m. kovo 8 d. atskirojo skundo papildymą, 2017 m. kovo 10 d. atskirojo skundo papildymo patikslinimą, taip pat 2017 m. kovo 17 d. raštą „Dėl teismo posėdžio 2017 m. kovo 23 d.“ Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Todėl atsisakytina priimti apeliantės pateiktus atskirojo skundo 2017 m. kovo 8 d. papildymą, atskirojo skundo papildymo 2017 m. kovo 10 d. patikslinimą ir 2017 m. kovo 17 d. raštą „Dėl teismo posėdžio 2017 m. kovo 23 d.“

8Dėl pagrindo sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.)

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas atsisakė tenkinti apeliantės (ieškovės) UAB „Čelta“ prašymą sustabdyti sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Apeliantės atskirasis skundas atmestinas.
  4. Pagal bendrąją taisyklę prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo spendimo ar nutarties vykdymo (CPK 372 str. 1 d.). Tačiau prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (CPK 372 str. 2 d.). Taigi šioje teisės normoje iš esmės yra įtvirtintas vienas iš CPK įtvirtintų atvejų, kuomet gali būti stabdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas. Ši apeliantės prašyta priemonė iš esmės atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
  5. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. CPK 372 straipsnio 2 dalyje numatytos galimybės sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą kontekste ši sąlyga tenkinama tokiu atveju, kuomet yra pagrindo spręsti, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, nebus galimas ar bus itin komplikuotas reikalavimo atgręžimo įvykdymas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo išimtinumas, atsižvelgiant į tai, kad tokia laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 str.). Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinti negalima kitomis užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
  7. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 vykdymą iki bus išnagrinėta proceso atnaujinimo byla. Byloje nustatyta, jog šiuo teismo sprendimu buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, kredito sutarčių, vartojimo paskolos su užstatu sutarties, laidavimo sutarčių, vekselių pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl suklydimo ir restitucijos taikymo, taip pat hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo vertinimo ataskaitos pripažinimo neturinčia juridinės galios, nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  8. Todėl iš esmės sutiktina su atsakovų G. T. ir R. T. atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tiesiogiai susijęs su išnagrinėta byla ir joje pareikštais reikalavimais, nes sprendimai dėl išieškojimo iš ieškovų turto yra priimti ne byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, o kitose bylose.
  9. Kita vertus, iš apeliantės procesinių dokumentų galima spręsti, kad apeliantės tikrasis siekis yra sustabdyti kitose civilinėse bylose priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymą, o ne byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimto sprendimo vykdymą. Tokiu atveju būtų pagrindas sutikti su apeliantės argumentais, kad tęsiant priverstinį išieškojimą iš ieškovų turto, ir jį perleidus tretiesiems sąžiningiems asmenims, sprendimo atgręžtinis įvykdymas būtų neįmanomas arba itin komplikuotas. Tačiau net ir esant šiai sąlygai, turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.).
  10. Todėl pasisakytina ir dėl preliminaraus apeliantės pareikšto prašymo atnaujinti procesą vertinimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 (CPK 179 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, nurodytas teiginys dėl UAB „Čelta“ ir jos vadovo A. K. Č. supažindinimo kaip su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tėra išvada dėl aplinkybės įvertinimo, bet ne naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė; aplinkybė dėl 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitos duomenų ir pati ataskaita, kaip jos išraiškos faktinis pagrindas, buvo analizuota civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, todėl nėra nauja. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, ir ginčas apeliacine tvarka dar nėra išspręstas, tačiau paminėta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinumą šioje byloje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016). Todėl aptariama aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu atmesti apeliantės atskirąjį skundą.
  11. Kiti apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai iš esmės susiję su pagrindų atnaujinti procesą (ne)egzistavimu, todėl apeliacinis teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, dėl jų nepasisako.
  12. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, atskirojo skundo argumentais pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

  1. Atsakovai G. T. ir R. T. atsiliepime į skundą išreiškė prašymą priteisti jų patirtas 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą. Sprendžiant šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir atstovavimo, kompensavimo klausimą, turi būti įvertintos tokios aplinkybės: išlaidų realumas (šalis šias išlaidas patyrė); dokumentų apie turėtas išlaidas pateikimas į bylą iki tam tikro proceso įstatyme apibrėžto momento (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečios instancijos teisme); išlaidų dydžio pagrįstumas, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos ir teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (CPK 98 str.).
  2. Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu atsakovai G. T. ir R. T. nepateikė duomenų, kad teisinių paslaugų sutartyje aptartą atlygį už atsiliepimo projekto parengimą atstovui faktiškai yra sumokėję. Todėl nesant įrodymų apie patirtų išlaidų realumą, apeliacinis teismas atsakovų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas neturi pagrindo tenkinti.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai