Byla 3K-3-191/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,DNB lizingas“ (buvęs pavadinimas – UAB ,,DnB Nord lizingas“) dėl skolos išieškojimo už privačių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vagonera“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė priteisti iš atsakovo AB ,,DNB lizingas“ 144 823 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad 2008 m. į ieškovo geležinkelio stotis (Marijampolėje, Radviliškyje ir Kaune) pagal važtaraščius atgabenta 30 vagonų. Šių visų vagonų valdytojas (naudotojas) jų atvykimo į ieškovo stotis metu pagal finansinio lizingo sutartis buvo lizingo gavėjas UAB „Omnitrans“, o savininkas – atsakovas (lizingo davėjas) AB ,,DNB lizingas“. Gavėjui vagonų neperėmus, jie buvo laikomi viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Privačių vagonų buvimas (laikymas) viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose apmokestinamas pagal įkainius, nustatytus AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintame kainyne. Ieškovas 2009 m. gegužės 7 d. raštu informavo atsakovą, kad privačių vagonų buvimas viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose yra apmokestinamas bendrovėje nustatyta tvarka ir mokestis nuo 2009 m. gegužės 1 d. bus skaičiuojamas šių vagonų savininkui (atsakovui). Atsakovui pateiktos apmokėti PVM sąskaitos faktūros už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d. Ieškovo teigimu, nuo tada, kada jis informavo atsakovą apie jam skaičiuojamus mokesčius už vagonų stovėjimą ir paragino išgabenti šiuos vagonus iš ieškovo privažiuojamųjų kelių, susiklostė šalių faktiniai sutartiniai santykiai, iš kurių ieškovas ir kildina savo reikalavimus. Atsakovas 2009 m. gegužės 7 d., kai tapo aišku, kad UAB „Omnitrans“ yra nemoki ir jai keliama bankroto byla, suteikė įgaliojimą disponuoti ginčo vagonais UAB „Vagonera“, bet 2009 m. gegužės 19 d. šį įgaliojimą atšaukė ir pats ėmėsi veiksmų įgyvendinti savininko teises. 2009 m. liepos 9 d. atsakovas išgabeno ginčo vagonus iš ieškovo kelių į privačius ir sudarė kelių nuomos sutartį, ieškovo teigimu, taip pripažindamas, kad jis yra teisėtas ginčo vagonų savininkas ir turi teises bei galimybes jais disponuoti. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas privalo sumokėti skolą už suteiktas vagonų buvimo (laikymo) paslaugas viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo 144 823 Lt skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nurodė, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto išlaidos; už trečiųjų asmenų patirtą žalą dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo atsako lizingo gavėjas (CK 6.571 straipsnio 2 dalis, 6.572 straipsnio 4 dalis). Lizingo daikto išlaikymo išlaidos atitenka lizingo gavėjui nuo to momento, kai jam perduodamas lizingo objektas. Vagonus įsigijo atsakovas ir pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. bei 2007 m. lapkričio 28 d. lizingo sutartis iš pradžių perdavė valdyti ir naudoti lizingo gavėjui UAB „Omnitrans“, vėliau 2009 m. balandžio 29 d. trišalėmis teisių ir pareigų perleidimo sutartimis perdavė kitam lizingo gavėjui UAB „Vagonera“. UAB „Omnitrans“ 2009 m. birželio 2 d. iškelta bankroto byla. Trišalės reikalavimų perleidimo sutartys galiojo 2009 m. liepos 8 d. atsakovui išgabenant vagonus iš ieškovo kelių ir buvo nutrauktos po to, kai vagonai buvo pergabenti į privačius kelius – 2009 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu. Šių sutarčių 1.2 punkte nustatyta, kad naujasis klientas (lizingo gavėjas) pareiškia, jog turto dokumentus ir techniškai tvarkingą, sukomplektuotą turtą gavo prieš pasirašant sutartis. Tačiau iš byloje pateiktos įgaliojimo kopijos matyti, kad įgaliojimą, suteikiantį teisę realiai naudotis ir valdyti ginčo vagonus, atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Vagonera“ išrašė tik 2009 m. gegužės 7 d. Įgaliojime detaliai išvardyti visi veiksmai, kuriuos atlikti įgaliojamas naujasis lizingo gavėjas: pakrauti, iškredituoti dokumentus kroviniams, gauti važtaraščius, priimti atvykusius krovinius, pasirašyti vagonų priėmimo ir perdavimo žiniaraščius, apmokėti už siunčiamų vagonų geležinkelio tarifą gautas sąskaitas iš geležinkelio stočių arba atsiskaityti grynaisiais ir t. t. Gavęs įgaliojimą trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovą prašydamas leisti operuoti vagonais. 2009 m. gegužės 19 d. atsakovas įgaliojimą atšaukė. Teismas sprendė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. ankstesnis lizingo gavėjas UAB „Omnitrans“ nebegalėjo valdyti ginčo vagonų, naujasis lizingo gavėjas trečiasis asmuo UAB „Vagonera“ turėjo realią galimybę juos valdyti, eksploatuoti, atlikti su jais įvairius veiksmus tik dvylika dienų, nuo 2009 m. gegužės 7 d. iki 2009 m. gegužės 19 d., ir realiai šių savo teisių ir pareigų nespėjo įgyvendinti, visą kitą laiką vagonai buvo atsakovo dispozicijoje. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus ginčo objektų savininkas, negalėjo nepasidomėti, kur jam priklausantys lizingo objektai yra ir kokiomis sąlygomis jie laikomi. Teismas sprendė, kad nuo 2009 m. balandžio 29 d. susiklostė šalių faktiniai vagonų laikymo viešosios infrastruktūros keliuose paslaugų teikimo santykiai, dėl to pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas teko atsakovui.

9Geležinkelių transporto kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad visos geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra dydį nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Geležinkelių transporto kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Ieškovas yra nustatęs mokestį už naudojimąsi viešosios infrastruktūros keliais, kuris viešai skelbiamas jo interneto svetainėje ir kurį už suteiktas ieškovo paslaugas privalo sumokėti atsakovas.

10Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo AB ,,DNB lizingas“ apeliacinį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. liepos 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė.

11Teismas pažymėjo, kad vagonai nuosavybės teise priklausė atsakovui AB ,,DNB lizingas”, pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. lizingo sutartis buvo perduoti valdyti ir naudoti lizingo gavėjui UAB ,,Omnitrans“. 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimis lizingo gavėjo UAB ,,Omnitrans“ teisės ir pareigos pagal šias lizingo sutartis perleistos naujajam lizingo gavėjui UAB ,,Vagonera“; šiose sutartyse naujasis lizingo gavėjas UAB ,,Vagonera“ patvirtino, kad turtą (ginčo vagonus ir dokumentus) gavo prieš pasirašydamas sutartis (sutarčių 1.2 punktas). Taigi skirtingai, negu tai nustatė pirmosios instancijos teismas, vagonų valdytojas ir naudotojas laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti mokesčius už vagonus, buvo lizingo gavėjas UAB ,,Vagonera“. Lizingo sutartyse nustatyta, kad lizingo gavėjas įgyja teisę valdyti ir naudoti turtą nuo turto priėmimo iš pardavėjo ar atsakovo (sutarčių 2.14 punktas). Trečiasis asmuo UAB ,,Vagonera“ įgijo ir iki lizingo sutarčių nutraukimo (2009 m. rugpjūčio 13 d.) turėjo visas įstatyme nustatytas lizingo gavėjo teises ir pareigas. Aplinkybė, susijusi su lizingo davėjo įgaliojimo atlikti tam tikrus veiksmus išdavimu ar neišdavimu, neturi įtakos lizingo gavėjo įstatyme nustatytoms pareigoms trečiųjų asmenų atžvilgiu. Lizingo objekto išlaikymo išlaidos lizingo sutarties vykdymo laikotarpiu tenka lizingo gavėjui (CK 6.571 straipsnio 2 dalis), todėl lizingo davėjui (atsakovui) neatsirado pareigos mokėti už lizingu perduotų vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Pergabendamas vagonus atsakovas, kaip teisinis daikto savininkas, ėmėsi priemonių, kad dėl lizingo gavėjo netinkamo lizingo objektų valdymo nekiltų didesnių nuostolių. Tačiau dėl to jam neatsirado tų pareigų, kurias turėjo lizingo gavėjas kaip lizingu įsigyto turto valdytojas ir naudotojas.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

14Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal įstatymą lizingo objekto išlaikymo išlaidos lizingo sutarties vykdymo laikotarpiu tenka lizingo gavėjui (CK 6.571 straipsnio 2 dalis), tačiau nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių bylos faktinius ir teisinius aspektus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime darydamas išvadą, kad už naudojimąsi vagonais turi sumokėti lizingo davėjas, t. y. atsakovas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui 2009 m. gegužės 7 d. pranešimu informavus atsakovą apie tai, kad už vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose atsakovui, kaip vagonų savininkui, bus skaičiuojamas mokestis, susiklostė šalių faktiniai vagonų laikymo viešosios infrastruktūros keliuose paslaugos teikimo santykiai. Paneigdamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas nenurodė teisinių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes sprendime nemotyvavo padarytos išvados, kad už lizingu perduotų vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose lizingo davėjui neatsiranda pareigos mokėti mokesčius. Apeliacinės instancijos instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pirmosios instancijos teismo teisinių argumentų, kuriais jis konstatavo, kad ginčo santykiams netaikytina CK 6.572 straipsnio 4 dalis.

15Kasatorius taip pat teigia, kad 2009 m. balandžio 29 d. susidarė vagonų laikymo viešosios infrastruktūros keliuose paslaugos teikimo santykiai, nes vagonai jau stovėjo viešuosiuose keliuose. Atsakovas buvo jų savininkas, įgaliojimo juos valdyti naujajam lizingo gavėjui jis dar nebuvo išdavęs. Kadangi lizingas yra viena iš nuomos rūšių, kai lizingo objektas lizingo sutarties laikotarpiu valdomas ir naudojamas ne daikto savininko, o nuomininko kaip valdytojo, todėl tinkamas daikto perdavimas yra esminė sąlyga, lemianti, kas turėtų mokėti mokesčius už vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į lizingo teisinių santykių reglamentavimą (CK 6.567, 6.570, 6.571 straipsniai), būtina išsiaiškinti, ar buvo realiai ir nuo kurio momento lizingo objektai perduoti naujam lizingo gavėjui (UAB „Vagonera”) ir ar jis turėjo realią galimybę šiuos objektus valdyti. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nepakanka lizingo gavėjo patvirtinimo, jog vagonus priėmė, o tinkamam vagonų valdymui ir naudojimui pagal jų paskirtį yra privalomas turto savininko (atsakovo) įgaliojimas. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 10 priedo Privačių prekinių vagonų ir geležinkelio išnuomotų vagonų vežimo taisyklių 7 paragrafe įtvirtintas reikalavimas, kad vagoną teikti vežti gali tik vagono savininkas (atsakovas). Jeigu pakrauto ar tuščio vagono siuntėjas yra kitas asmuo, jis privalo pradinei stočiai kartu su važtaraščiu pateikti ir originalų raštišką vagono savininko įgaliojimą. Tai reiškia, kad jeigu nepateiktas vagonų savininko įgaliojimas arba pateiktas įgaliojimas atšaukiamas, vežėjas neturi teisės priimti vagonų vežti. Atsakovas 2009 m. gegužės 7 d. UAB „Vagonera” buvo išdavęs įgaliojimą atlikti atskirus veiksmus su atsakovui nuosavybės teise priklausančiais vagonais, tačiau 2009 m. gegužės 19 d. šį įgaliojimą atšaukė. Įgaliojimu UAB „Vagonera” buvo suteikta teisė atlikti konkrečius veiksmus, tinkamus lizingo dalykui valdyti ir jį naudoti, t. y. pakrauti vagonus, iškredituoti dokumentus atvykusiems kroviniams, gauti išsiųstų krovinių geležinkelio važtaraščius (sąskaitas ir muitinės dokumentus), priimti atvykusius krovinius, pasirašyti vagonų priėmimo ir perdavimo žiniaraščius, apmokėti už siunčiamų vagonų geležinkelio tarifą gautas sąskaitas iš geležinkelio stočių arba atsiskaityti grynais pinigais. Atsakovui panaikinus įgaliojimą, UAB „Vagonera” faktiškai neteko teisės valdyti ir naudotis vagonais, todėl jie buvo palikti ieškovo keliuose, o už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto (vagonų) laikymą ieškovo keliuose nebuvo mokama. Pagal lizingo santykių teisinę prigimtį lizingo davėjas įvykdo pareigą perduoti daiktą lizingo gavėjui, jeigu sudaro galimybę lizingo dalyką valdyti ir naudotis juo pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009). Vadinasi, jeigu lizingo gavėjui sudaroma galimybė naudotis daiktu, tai galima daryti išvadą, kad daiktas tinkamai perduotas. Nors UAB „Vagonera” 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimi deklaravo, kad turto dokumentus ir techniškai tvarkingus vagonus gavo prieš pasirašant sutartį, tačiau faktiškai vagonų naudoti pagal paskirtį negalėjo, nes neturėjo atsakovo suteikto įgaliojimo. Lizingo gavėjui neturint lizingo davėjo suteiktos teisės (įgaliojimo) realiai valdyti ir naudotis vagonais, turto savininkas, t. y. atsakovas, privalo atsakyti už nuosavybės teise jam priklausantį turtą, jį prižiūrėti, mokėti mokesčius, susijusius su turto išlaikymu ir už vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB ,,DNB lizingas“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

17CPK 331 straipsnyje nėra reikalavimo teismui kiekvienu atveju pateikti teisinius argumentus, dėl ko yra taikoma viena ar kita įstatymo nuostata. Apeliacinės instancijos teismas CK 6.571 straipsnio 2 dalies ir 6.572 straipsnio 4 dalies taikymą ar netaikymą motyvavo (grindė) ne teisiniais, o faktiniais argumentais nustatytų bylos aplinkybių kontekste.

18Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 1 punkte nustatyta, kad šis susitarimas yra privalomas ir galioja geležinkeliams, krovinių siuntėjams bei gavėjams (vežimo sutarties dalyviams). Lizingo įmonė nėra vežimo sutarties dalyvis, dėl to jai netaikytinos šio susitarimo nuostatos. Kasatorius klaidingai cituoja susitarimo tekstą ir jo nuostatas. Susitarimo 10 priedo 7 paragrafe nurodoma, kad vagoną teikti vežti gali vagono savininkas arba nuomininkas. Tik kitas asmuo (ne savininkas ir ne nuomininkas) privalo pateikti savininko išduotą įgaliojimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir UAB „Vagonera” buvo sudarytos ir galiojo lizingo sutartys, laikytina, kad lizingo gavėjas UAB „Vagonera” buvo lizingo objektų nuomininkas, dėl to jokio papildomo ar atskiro įgaliojimo pagal susitarimo nuostatas jam nereikėjo gauti ar pateikti. 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyse nurodyta, kad turtą lizingo gavėjas gavo prieš sudarydamas šias sutartis. Sutarčių 4.1 punkte nurodyta, kad klientas naudojasi turtu, jį valdo, gauna iš jo naudą savo nuožiūra bei rizika. UAB „Vagonera” 2009 m. balandžio 29 d. įgijo ir iki 2009 m. rugpjūčio 13 d. turėjo visas lizingo gavėjo teises ir pareigas. Pagal CK 6.572 straipsnio 4 dalį lizingo davėjas neprisiima jokios atsakomybės ar rizikos dėl lizingo gavėjo veiksmų trečiųjų asmenų atžvilgiu.

19Ieškovas reikalavimą dėl 144 823 Lt mokesčio už lizingo davėjui priklausiusių vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose grindė AB „Lietuvos geležinkeliai” generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Į-150 patvirtintu Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynu. Ieškovas šioje byloje siekė prisiteisti ne rinkliavą už naudojimąsi viešąja infrastruktūra, o mokestį už vagonų buvimą viešosios infrastruktūros keliuose. Tačiau rinkliavas moka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas (šiuo atveju – AB „Lietuvos geležinkeliai”), o ne vagonų savininkas ar naudotojas. Antra, rinkliavų dydį už naudojimąsi viešąją geležinkelių infrastruktūra nustato Valstybinė geležinkelio inspekcija (Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 610 patvirtintų Rinkliavos už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra nustatymo taisyklių 17 punktas), šiuo atveju ieškovo prašomas priteisti mokestis nustatytas ne Valstybinės geležinkelio inspekcijos, o ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu, todėl privalomų rinkliavų reglamentavimas negali būti pagrindas priteisti visai kitos teisinės prigimties ir pobūdžio mokestį. Geležinkelių transporto kodekso 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už krovinių vežimą ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas mokestis. Taigi Kodekse būtinoji mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo sąlyga – sutarties su vežėju sudarymas. Atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs jokios sutarties. Atsakovas nei raštu, nei žodžiu, nei kokiais nors veiksmais neišreiškė valios užsakyti paslaugas ar sudaryti sutartį su ieškovu, atgabenti lizingo sutarčių objektu esančius geležinkelio vagonus į viešosios infrastruktūros privažiuojamuosius geležinkelio kelius. Dėl to nesusiklostė faktiniai vagonų laikymo viešosios infrastruktūros keliuose paslaugos teikimo santykiai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl geležinkelio vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose atlygintinų paslaugų

23Byloje kilo ginčas dėl to, kuris subjektas – geležinkelio vagonų lizingo davėjas ar lizingo gavėjas – yra atsakingas už vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose suteiktų paslaugų įsiskolinimą.

24Geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) (taikytina redakcija, galiojusi laikotarpio, už kurį prašoma byloje priteisti įsiskolinimą, t. y. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d.) 5 straipsnyje įtvirtintas viešosios geležinkelių infrastruktūros priklausymas išimtinei Lietuvos valstybės nuosavybei. Tinkamą ir saugią viešosios geležinkelių infrastruktūros priežiūrą organizuoja ieškovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (GTK 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Geležinkelio įmonės (vežėjai) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui privalo mokėti rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra (GTK 25 straipsnio 1 dalis). Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę imti užmokestį už krovinių vežimą ir suteiktas kitas paslaugas, nustatytą krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje; krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) (GTK 48 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo reikalavimą ir prašomą priteisti vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose suteiktų paslaugų įsiskolinimo dydį grindė GTK 48 straipsniu ir jį įgyvendinant AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. Į-150 patvirtintu Papildomų paslaugų, susijusių su krovinių vežimu, kainynu. Kainyno 2 punkte nurodyta, kad jeigu nėra sudarytos krovinių vežimo arba papildomų paslaugų teikimo sutarties, nustatant mokesčius už papildomą veiklą, susijusią su krovinių vežimu, ir mokesčius už papildomą ir pagalbinę transporto veiklą, vadovaujamasi susisiekimo ministro patvirtintomis Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėmis ir šiuo kainynu. Kainyno 21 punkte nustatyta tvarka už privačių arba jiems prilygintų vagonų, konteinerių (pakrautų ir tuščių) ir kroviniams prilygintų riedmenų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros arba AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ priklausančiuose privažiuojamuosiuose keliuose mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis 2 lentelėje nurodytais įkainiais, kuriuose nurodytas fiksuotas mokestis pagal vagono, konteinerio, riedmens rūšį už kiekvieną buvimo viešuosiuose geležinkeliuose valandą. Nagrinėjamos bylos duomenimis, kadangi šalys nebuvo sudariusios krovinių vežimo arba papildomų paslaugų teikimo sutarties, ieškovas atsakovui nuosavybės teise priklausančių vagonų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose mokesčio skolą (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. liepos 9 d.) apskaičiavo ir jį prašė priteisti pagal nurodytame kainyne išdėstytus įkainius.

25Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas AB ,,DNB lizingas” kaip lizingo davėjas pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. lizingo sutartis vagonus perdavė valdyti ir naudoti lizingo gavėjui UAB ,,Omnitrans“. 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimis lizingo gavėjo UAB ,,Omnitrans“ teisės ir pareigos pagal šias lizingo sutartis perleistos naujajam lizingo gavėjui UAB ,,Vagonera“; šiose sutartyse naujasis lizingo gavėjas UAB ,,Vagonera“ patvirtino, kad turtą (ginčo vagonus ir dokumentus) gavo prieš pasirašydamas sutartis (sutarčių 1.2 punktas). Lizingo sutartyse nurodyta, kad lizingo gavėjas įgyja teisę valdyti ir naudoti turtą nuo turto priėmimo (sutarčių 2.14 punktas). Lizingo sutartys pasibaigė jų nutraukimu 2009 m. rugpjūčio 13 d.

26Lizingo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką. Lizingo davėjo pagrindinis tikslas – ne įgyti daiktą nuosavybėn, o gauti pelną iš lizingo gavėjo finansavimo. Nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymo užtikrinimo funkciją. Nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir gauti iš to pelną. Dėl to būtent jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jo išlaikymo bei remonto išlaidos, pareiga rūpintis daikto būkle (CK 6.571 straipsnio 1. 2, 4 dalys), atlyginti dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo trečiųjų asmenų patirtą žalą (CK 6.572 straipsnio 4 dalis), jis atsakingas už prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, susijusių su lizingo dalyko naudojimu, vykdymą, jam tenka nevykdymo padariniai.

27Remdamasi nurodytomis lizingo sandorių savybėmis, atskleidžiančiomis lizingo esmę, bei CK 6.571 straipsnio 2 dalimi, kuria tiesiogiai įtvirtinta lizingo gavėjo pareiga apmokėti lizingo objekto išlaikymo išlaidas lizingo sutarties vykdymo laikotarpiu, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ne lizingo davėjui, o gavėjui atsiranda pareiga mokėti mokesčius už lizingu įsigytų vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose. Pažymėtina, kad tokios pozicijos anksčiau laikėsi ir kasatorius: ieškinyje nurodė, kad už ankstesnį laikotarpį ieškinį reiškė lizingo gavėjui, tačiau vėliau, atsiradus šio mokumo problemų, savo poziciją pakeitė ir reikalavimus už vėlesnį laikotarpį nukreipė lizingo davėjui.

28Kasatorius kvestionuoja lizingo dalyko perdavimo lizingo gavėjui tinkamumą, nurodydamas, kad atsakovas trečiajam asmeniui UAB „Vagonera“ 2009 m. gegužės 7 d. išduotą įgaliojimą atšaukė 2009 m. gegužės 19 d., dėl ko lizingo gavėjas negalėjo naudotis lizingo dalyku. Nutartyje pirmiau nurodyta, kad lizingo davėjo teisė naudotis lizingo dalyku atsiranda lizingo sutarties pagrindu, o lizingo sutartyse – kad lizingo gavėjas įgyja teisę valdyti ir naudoti turtą nuo turto priėmimo (sutarčių 2.14 punktas). 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyse naujasis lizingo gavėjas UAB ,,Vagonera“ patvirtino, kad turtą (ginčo vagonus ir dokumentus) gavo prieš pasirašydamas sutartis (sutarčių 1.2 punktas). Kasatorius neįrodė savo teiginio, kad lizingo dalyko – vagonų – naudojimui lizingo gavėjui būtinas dar ir lizingo davėjo įgaliojimas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad įgaliojimo būtinumą numato Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 10 priedo Privačių prekinių vagonų ir geležinkelio išnuomotų vagonų vežimo taisyklių septintajame paragrafe įtvirtintas reikalavimas, kad vagoną teikti vežti gali vagono savininkas (šiuo atveju – atsakovas); jeigu pakrauto arba tuščio vagono siuntėjas yra kitas asmuo, jis privalo pradinei stočiai kartu su važtaraščiu pateikti ir raštišką vagono savininko arba nuomininko įgaliojimą. Vertinant šį kasacinio skundo argumentą pažymėtina tai, kad Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 straipsnio pirmajame paragrafe, reglamentuojančiame šio Susitarimo taikymo apimtį, nustatyta, kad Susitarimo nuostatos taikomos tiesioginiam tarptautiniam krovinių vežimui pagal SMGS važtaraščius šio Susitarimo valstybių dalyvių geležinkeliais. Aptariamo straipsnio trečiojo paragrafo 1 punkte nurodyta, kad šis Susitarimas netaikomas, kai pradinė ir galinė stotys yra toje pačioje šalyje. Taigi SMGS nuostatos netaikytinos, vagonams judant šalies viduje, taip pat ir patraukiant privačius vagonus iš viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių. Be to, byloje nėra duomenų, kad lizingo gavėjas ruošėsi atlikti kokius nors veiksmus tam, kad nutrauktų vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose (patraukti juos į privačius privažiuojamuosius kelius ar siųsti su kroviniu), o lizingo davėjo atitinkami veiksmai (neveikimas) būtų sutrukdę juos atlikti. Pagaliau net ir nustačius tokias aplinkybes, jos teisinę reikšmę turėtų lizingo gavėjo ir lizingo davėjo tarpusavio santykiams. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą, kad lizingo gavėjo teisė naudotis lizingo dalyku atsirado ne įgaliojimo, o lizingo sutarties pagrindu, todėl įgaliojimo atšaukimas nereiškia trečiojo asmens kaip lizingo gavėjo naudojimosi teisės vagonais pasibaigimo, ši teisė išlieka viso lizingo sutarties galiojimo metu.

29Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, kaip lizingo davėjas, nebuvo lizingo daiktų (vagonų) naudotojas, dėl to tarp atsakovo ir ieškovo nesusiklostė vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime teisiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovas nėra atsakingas už lizingo būdu perduotų geležinkelio vagonų laikymą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose ir neturi pareigos atlyginti ieškovui tokio laikymo išlaidas.

30Dėl proceso teisės normų pažeidimo

31Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes padarytų išvadų nemotyvavo ir tai, kasatoriaus manymu, yra esminis proceso teisės normų pažeidimas.

32Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009).

33Teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime glaustai pasisakyta dėl esminių bylos aspektų, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Pažymėtina, kad kasatorius, nurodydamas nepakankamą teismo sprendimo motyvavimą, kartu dėsto argumentus, kuriais išreiškia savo nesutikimą su teismo sprendime išdėstytais motyvais. Teismo motyvų nepriimtinumas dalyvaujantiems byloje asmenims negali būti traktuojamas kaip jų neišsamumas ar nepakankamumas.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį pakeisti ar panaikinti ( CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2420 Lt, išlaidų dydį patvirtina pateiktas mokėjimo dokumentas. Atsakovo turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovo.

37Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) sudaro 16,14 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. balandžio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo ši suma priteistina iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) atsakovui akcinei bendrovei AB ,,DNB lizingas“ (juridinio asmens kodas 124385737) 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Lt ir valstybei 16,14 Lt (šešiolika litų 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė priteisti iš atsakovo AB... 5. Ieškovas reikalavimą grindė tuo, kad 2008 m. į ieškovo geležinkelio... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 8. Teismas nurodė, kad lizingo gavėjui tenka visos daikto išlaikymo ir remonto... 9. Geležinkelių transporto kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad visos... 10. Bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo AB ,,DNB lizingas“ apeliacinį skundą... 11. Teismas pažymėjo, kad vagonai nuosavybės teise priklausė atsakovui AB ,,DNB... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti... 14. Apeliacinės instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pagal įstatymą... 15. Kasatorius taip pat teigia, kad 2009 m. balandžio 29 d. susidarė vagonų... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB ,,DNB lizingas“ prašo atmesti... 17. CPK 331 straipsnyje nėra reikalavimo teismui kiekvienu atveju pateikti... 18. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 1 punkte... 19. Ieškovas reikalavimą dėl 144 823 Lt mokesčio už lizingo davėjui... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl geležinkelio vagonų laikymo viešosios geležinkelių infrastruktūros... 23. Byloje kilo ginčas dėl to, kuris subjektas – geležinkelio vagonų lizingo... 24. Geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) (taikytina redakcija,... 25. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas AB ,,DNB lizingas” kaip lizingo... 26. Lizingo sutarties samprata įtvirtinta CK 6.567 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 27. Remdamasi nurodytomis lizingo sandorių savybėmis, atskleidžiančiomis... 28. Kasatorius kvestionuoja lizingo dalyko perdavimo lizingo gavėjui tinkamumą,... 29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Dėl proceso teisės normų pažeidimo ... 31. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismo sprendimo... 33. Teisėjų kolegija nurodo, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu,... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 37. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 40. Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos geležinkeliai“... 41. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...