Byla 2A-1538-794/2018
Dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje AB SEB bankas, N. P., A. D. ir BUAB „Evekas“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei J. V. dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje AB SEB bankas, N. P., A. D. ir BUAB „Evekas“.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pradinis ieškovas BUAB „Evekas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. V. be teisinio pagrindo sutaupytas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t. 3-7 b. l.)

82.

9Atsakovė J. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. 45-49 b. l.).

103.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB SEB bankas atsiliepime prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra (1 t. 92-94 b. l.).

124.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, N. P. nurodė, kad žino, jog atsakovė gyveno bute ( - ), tačiau jai nėra žinomos aplinkybės, kas atsiskaitinėjo už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas (1 t. 115 b. l.).

145.

15Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. D. nurodė, kad prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Jam žinoma, kad J. V. nuo 2007 m. iki 2014 m. gyveno bute ( - ), todėl turėjo susimokėti už komunalines paslaugas. Jis kas mėnesį perduodavo J. V. apie 3 000 - 4 000 Lt pragyvenimui bei jo ir atsakovės dukters išlaikymui. Iš šių mokesčių J. V. turėjo susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas (4 t. 122-123 b. l.).

166.

17Kauno apylinkės teismas 2016-04-29 sprendimu BUAB „Evekas“ ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkino visiškai (5 t. 20-24 b. l.). Atsakovė J. V. dėl teismo sprendimo teikė apeliacinį skundą (5 t. 34-46 b. l.).

187.

19Kauno apygardos teismas 2016-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1807-638/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016-04-29 sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perdavė nagrinėti iš naujo (5 t. 73-81 b. l.). Kauno apylinkės teismas 2016-10-10 nutartimi nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus (5 t. 84-86 b. l.), o 2016-11-03 nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (5 t. 92-93 b. l.).

208.

21Ieškovas D. J. (sutarties pagrindu perėmęs reikalavimo teises iš BUAB „Evekas“ (5 t. 154 b. l.)) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. V. 17 125,32 EUR buto išlaikymo išlaidų, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad BUAB „Evekas“ lizingu įsigijo butą, esantį ( - ), bei 2/64 dalį patalpos - parkingo, esančio ( - ), turėdamas tikslą butą naudoti verslo interesų tenkinimui. Tarp UAB „SEB VB lizingas“ ir UAB „Evekas“ buvo sudaryta 2007-01-25 finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-010051, kuria UAB „Evekas“ buvo perduota valdyti ir naudotis butu ir 2 garažo/parkingo vietomis su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą šis turtas bus perduotas ieškovo nuosavybėn. Lizingo davėjas AB SEB bankas sutartį nutraukė, kadangi lizingo gavėjas nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį. Lizingo sutartimi UAB „Evekas“ įsipareigojo sudaryti sutartis su butui teikiamų komunalinių paslaugų (elektros energijos, vandens, dujų, šildymo, ryšių, turto ir teritorijų tvarkymo, šiukšlių išvežimo ir kt.) teikėjais dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio bute apsigyveno atsakovė J. V., kuri sudarė sutartis dėl paslaugų teikimo butui ( - ): 2007-09-21 su TEO LT, AB, 2007-09-27 su Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriumi, 2007-10-18 su UAB „Vinita“. Su kitais komunalinių paslaugų tiekėjais sutartis sudarė UAB „Evekas“, kuriam tiekėjai ir siuntė PVM sąskaitas faktūras apmokėti už paslaugas butui: UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2008-07-31 iki 2014-02-28; AB „Lesto“/AB „Rytų skirstomieji tinklai“ nuo 2007-12-29 iki 2014-05-30; UAB „Vilniaus energija“ nuo 2007-10-31 iki 2014-02-28; UAB „Fixum“ nuo 2007-11-30 iki 2014-02-28. Šias sąskaitas apmokėjo UAB „Evekas“. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog gyvenimo bute fakto atsakovė neneigia. Teismuose buvo nagrinėjama civilinė byla dėl atsakovės iškeldinimo iš buto. Vilniaus apygardos teismo 2015-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2212-661/2015 buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimas (civilinės bylos Nr. e2-1887-816/2015), kuriuo nutarta iškeldinti atsakovę J. V. su visu jai priklausančiu turtu iš buto ( - )ir 2/64 dalies patalpos - parkingo (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ). Atsakovė nenurodė, kad dėl gyvenimo bute ji būtų sudariusi rašytinę sutartį. Jos teigimu, tokią teisę jai suteikė buvę UAB „Evekas“ vadovai. Bankroto administratorius neturi duomenų apie tai, kad UAB „Evekas“ vadovai būtų reikalavę atsakovę atlaisvinti butą ar dėl to reiškę kokias nors pretenzijas. Ieškovo teigimu, tarp jo ir atsakovės buvo susiklostę buto panaudos teisiniai santykiai. Vertindamas atsakovės ir trečiųjų asmenų A. D. ir N. P. parodymus ieškovas darė išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą apmokėti butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius. UAB „Evekas“ buhalterijoje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų mokėjusi kokius nors butui ginčo laikotarpiu priskaičiuotus komunalinius mokesčius, taip pat buhalterijoje nėra duomenų, kad už atsakovę butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius būtų mokėję tretieji asmenys A. D. ir N. P.. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nuomone, atsakovė nevykdė CK 6.636 straipsnyje įtvirtintos pareigos apmokėti panaudos pagrindu jai perduoto buto išlaikymo išlaidas, todėl iš atsakovės turėtų būti priteistos sumos, kurias ieškovas sumokėjo buto komunalinių paslaugų tiekėjams laikotarpiu, kai atsakovė panaudos pagrindais gyveno bute.

229.

23Atsakovė J. V. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad nebuvo panaudos santykių, todėl neatsirado pareiga mokėti su turto išlaikymu susijusių išlaidų. Panaudos klausimu ginčą yra išsprendęs Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/ 2015, kurioje 2015-01-15 buvo priimtas sprendimas dėl atsakovės iškeldinimo iš buto, esančio ( - ). Ši byla turi tiesioginį ryšį su ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimu. Pati atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015 siekė įrodyti buvus panaudos teisinius santykius, tačiau jos pozicija buvo atmesta. Įskaitant, bet neapsiribojant UAB „Evekas“ vadovo parodymais, kurie neigė tokios sutarties sudarymo galimumą ir parodė, kad tokios sutarties nesudarė. Reikalavimai turi būti atmesti, kadangi neegzistuoja pagrindas reikšti reikalavimus atsakovei.

24II.

25Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2610.

27Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei J. V. dėl buto išlaikymo išlaidų priteisimo atmetė.

2811.

29Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar J. V. bei UAB „Evekas“ siejo panaudos teisiniai santykiai yra svarbi ir nagrinėjamoje byloje, tačiau dėl jos jau yra pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015 aplinkybė dėl to, ar J. V. bei UAB „Evekas“ siejo panaudos teisiniai santykiai buvo įrodinėjimo dalykas, be to, tokia aplinkybė svarbi ir nagrinėjamojoje byloje. Dėl nurodyto teismas padarė išvadą, kad J. V. bei UAB „Evekas“ nesiejo panaudos teisiniai santykiai ir ši aplinkybė nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais bei turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamoje byloje. Be to, pagal CK 6.478 straipsnio 1 dalį bei 6.629 straipsnio 2 dalį, panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, turi būti rašytinė, o įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas atima teisę remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.

3012.

31Ištirtų įrodymų pagrindu byloje teismas nenustatė, kad J. V. buvo įsipareigojusi atlyginti UAB „Evekas“ sumokėtas sumas už teiktas komunalines paslaugas, t. y. kad ją sietų prievolės įvykdymas paslaugų teikėjams. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad sąskaitos faktūros, su kuriomis ieškovas sieja savo reikalavimus, buvo išrašytos UAB „Evekas“. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad J. V. būtų prisiėmusi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas butui, esančiam ( - ), už kurias mokėjimus atliko UAB „Evekas“. Priešingai, teismo teigimu, į bylą teikti įrodymai patvirtina tai, kad tokią prievolę buvo prisiėmusi būtent pati UAB „Evekas“.

3213.

33Vertindamas prielaidas, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, teismas padarė išvadą, jog jis nenustatė visų teismų praktikoje nustatytų prielaidų, kurios sudarytų pagrindą tenkinti ieškiniu reiškiamą reikalavimą. Nors pradiniame ieškinyje, kurį teikė dar BUAB „Evekas“ bankroto administratorius, nurodoma, esą įmonės valios ginčo butą atsakovei suteikti naudotis neatlygintai nebuvo, tačiau bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti priešingas išvadas. Teismo nuomone, UAB „Evekas“ neprieštaravusi, kad atsakovė su vaiku, kurio tėvas A. D., vienas iš UAB „Evekas“ akcininkų, gyventų aptariamame bute, kartu prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo UAB „Evekas“ dengiant buto, esančio ( - )

3414.

35, išlaikymo išlaidas, nors bute gyveno atsakovė J. V.. Teismo teigimu, šiuo atveju sąlygas atsakovei sutaupyti gyvenant nurodytame bute lėmė pačios UAB „Evekas“ neprieštaravimas atsakovei gyventi nurodytame bute, nemokant išlaidų, susijusių su buto išlaikymu ilgą laikotarpį. UAB „Evekas“, žinodama, kad atsakovė J. V. gyvena aptariamame bute, ir toliau mokėdavo būsto išlaikymo išlaidas, todėl prisiėmė aptariamų nuostolių atsiradimo riziką. Be to, UAB „Evekas“ nepatyrė nuostolių, nes vykdė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių nebuvo prisiėmusi J. V.. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas ieškovo reikalavimą laikę nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmetė.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3715.

38Ieškovas D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3915.1.

40Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įsiteisėję teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, negali turėti prejudicinės reikšmės jau vien dėl to, kad minėtoje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys. Joje ieškovu buvo AB „SEB bankas“, atsakove - J. V., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo BUAB „Evekas“. Tačiau šios bylos nagrinėjime nedalyvavo N. P. bei A. D.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalyvavo neįtrauktas į šią civilinę bylą asmuo UAB „Fixum“, o N. P. bei A. D. šios bylos nagrinėjime nedalyvavo.

4115.2.

42Sprendime konstatuotos aplinkybės, jog perduodamas atsakovei naudotis butu, ieškovas nebuvo gavęs AB „SEB lizingas“ sutikimo, kad nesudarė rašytinės sutarties su atsakovę, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teisė į ginčo butą niekada nebuvo įregistruota trečiojo asmens vardu, taip pat nebuvo registruota kitų daiktinių teisių, nuomos ar panaudos sandorių, susijusių su šiuo turtu, jokiais būdais nereiškia, kad UAB „Evekas“ negali reikalauti buto išlaikymo išlaidų iš asmens, kuris beveik septynerius metus naudojosi butu ir jam teikiamomis paslaugomis. Ieškovo teigimu, esant šioms aplinkybėms, remtis pirmosios instancijos teismo minėtais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, jog nėra įrodyta buvus tarp UAB „Evekas“ ir atsakovės abiejų šalių valiai sukurti panaudos teisinius santykius, nėra jokio pagrindo.

4315.3.

44Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, svarstydamas klausimą dėl atsakovės pareigos išlaikyti ir saugoti jai perduotą naudotis butą. Apelianto teigimu, tarp UAB „Evekas“ ir atsakovės susiklostė faktiniai buto panaudos santykiai, visiškai atitinkantys panaudos sutarties sąvoką. Atsakovei buvo neatlygintinai perduotas butas laikinai valdyti ir juo naudotis ir jį turėjo jį grąžinti tokios būklės, kokios jis jai buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Tai reiškia, kad atsakovė buvo faktinė panaudos gavėja, kuri remiantis CK 6.636 str. nuostata privalėjo išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

4515.4.

46Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog pati atsakovė neneigė savo pareigos mokėti už komunalines paslaugas. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nei BUAB „Evekas“ buhalterinėje apskaitoje, nei pas atsakovę, nei pas kitus asmenis nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė įvykdė savo pareigą išlaikyti jai perduotą butą, todėl ieškinio reikalavimas turėjo būti tenkintinas visoje apimtyje.

4715.5.

48Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Evekas“ neprieštaravo dėl atsakovės gyvenimo bute, jai nemokant išlaidų, susijusių su buto išlaikymu. Ieškovo teigimu, teismas neturėjo jokio pagrindo daryti tokios išvados, kadangi liudytoju apklaustas buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. patvirtino, kad UAB “Evekas“ apmokėjo visas buto išlaikymo išlaidas už atsakovę, tačiau jis nepaneigė ir tos aplinkybės, jog jeigu ne bankroto byla, kuri UAB „Evekas“ buvo iškelta 2014 m. balandžio 23 d., įmonė nesikreiptų dėl atsakovės iškeldinimo iš buto ir jo išlaikymo išlaidų priteisimo. Teismas tiesiog padarė prielaidą, kad įmonė prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką.

4915.6.

50Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Evekas“ nepatyrė nuostolių, nes vykdė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas pažymi, jog lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų esmė ne mokėti už butą komunalinius mokesčius, bet sumokėti visą buto kainą lizingo bendrovei. UAB „Evekas“ butą įsigijo turėdama tikslą jį naudoti verslo interesų tenkinimui, tai yra pelno gavimui. Tačiau perdavus butą neatlygintai naudotis atsakovei toks tikslas nebuvo pasiektas, o tai savo ruožtu prisidėjo ir prie įmonės nemokumo atsiradimo.

5116.

52Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

54Apeliacinis skundas atmestinas

55Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5617.

57Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5818.

59Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

6019.

61Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

6220.

63Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

6421.

65Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtų piniginių lėšų už butui ( - ), kuriame gyveno atsakovė J. V., suteiktas komunalines paslaugas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys, kadangi teismas nenustatė atsakovei pareigos atlyginti UAB „Evekas“ sumokėtas sumas dėl buto, esančio ( - ), išlaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

66Dėl kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių prejudicinės galios šioje byloje

6722.

68Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę šiai bylai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, negali turėti prejudicinės reikšmės jau vien dėl to, kad minėtoje byloje dalyvavo ne tie patys asmenys. Joje ieškovu buvo AB „SEB bankas“, atsakove - J. V., o trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų buvo BUAB „Evekas“. Tačiau šios bylos nagrinėjime nedalyvavo N. P. bei A. D.. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, dalyvavo neįtrauktas į šią civilinę bylą asmuo UAB „Fixum“, o N. P. bei A. D. šios bylos nagrinėjime nedalyvavo. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

6923.

70Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste visų pirma svarbu pažymėti, jog įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

7124.

72Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, be kita ko, yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, aiškinamą atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (žr. Brumarescu prieš Rumuniją [GC], peticijos Nr. 28342/95, 61 punktą; 2006 m. sausio 12 d. Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijos Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktą).

7325.

74Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nustatyti, ar yra prejudicinių faktų, įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

7526.

76Aiškindamas šią teisės normą (t. y. CPK 182 str. 2 p.), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017). Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Taigi prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

7727.

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame teismo procesiniame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios vėlesnėse bylose, kuriose dalyvauja ir kiti asmenys, taip pat yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje dalyvauja ar nedalyvauja kiti asmenys, nedalyvavę ankstesnėje byloje, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios teismo sprendimas toms byloje dalyvaujančioms šalims, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas, išlieka ir nesvarbu, ar ta šalis kitoje byloje keičia procesinę padėtį, ar ne (pvz., iš ieškovo į trečiąjį asmenį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2004). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba gali būti netgi skirtingas. Gali nesutapti netgi kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose, kad pirmiau išnagrinėtoje byloje nebūtų dirbtinai įrodinėjami faktai, kurie kitoje byloje būtų naudojami kaip prejudiciniai.

7928.

80Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2212-661/2015 buvo paliktas nepakeistas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-156-467/2017 buvo paliktas nepakeistas, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

8129.

82Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015 ieškovės procesinėje padėtyje dalyvavo AB SEB bankas, atsakovės – J. V., trečiojo asmens – BUAB “Evekas”. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1887-816/2015 duomenų, šioje byloje iškilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės (dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų) atsakovės atžvilgiu buvimo bei pagrįstumo, galimai susiklosčiusių tarp trečiojo asmens BUAB „Evekas“ ir atsakovės teisinių santykių pobūdžio nustatymo dėl ginčo turto valdymo ir naudojimosi. Taigi tiek minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, tiek ir šioje byloje įrodinėjimo dalyku buvo aplinkybė, ar J. V. bei UAB “Evekas” siejo panaudos teisiniai santykiai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/ 2015 nurodyta, kad trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, ką patvirtino ir posėdyje liudytojas V. M., vadovavęs bankrutuojančiai įmonei ginčo turto lizingavimo metu, kad jokių sandorių dėl naudojimosi ginčo turtu su atsakove nėra sudaryta. Teismas šioje byloje taip pat padarė išvadą, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė arba AB „SEB lizingas“ būtų davę sutikimą arba įgalioję kitą asmenį, įskaitant trečiąjį asmenį BUAB „Evekas“, butą perduoti atsakovei panaudos ar nuomos sutarties pagrindu, nėra. Be to, nagrinėjamoje byloje neįrodyta buvus tarp ieškovės ir atsakovės abiejų šalių valiai sukurti panaudos teisinius santykius. Vilniaus apygardos teismas 2015-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2212-661/2015, palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, nuosavybės teisė į ginčo butą niekada nebuvo įregistruota trečiojo asmens vardu, taip pat nebuvo registruota kitų daiktinių teisių, nuomos ar panaudos sandorių, susijusių su šiuo turtu. Teismo teigimu, byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė arba AB „SEB lizingas“ būtų davę sutikimą arba įgalioję kitą asmenį, įskaitant trečiąjį asmenį BUAB „Evekas“, butą perduoti atsakovei panaudos ar nuomos sutarties pagrindu, nėra.

8330.

84Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015 nagrinėdamas tarp ieškovės AB SEB banko ir atsakovės J. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui BUAB „Evekas“ kilusį ginčą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pasisakė ir būtent dėl UAB “Evekas” ir J. V. tarpusavio teisinių santykių. Ir nors ankstesnės bylos (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015) nagrinėjime, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantas, nedalyvavo tretieji asmenys N. P. ir A. D., tačiau joje nustatyti faktai, jog UAB “Evekas” ir J. V. nesiejo panaudos teisiniai santykiai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikytini prejudiciniais faktais ir šioje byloje.

8531.

86Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, taip pat rėmėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-156-467/2017 buvo paliktas nepakeistas, nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

8732.

88Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 ieškovės procesinėje padėtyje dalyvavo UAB “Fixum”, atsakovės – J. V., trečiojo asmens – BUAB “Evekas” ir AB SEB bankas. Šioje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn., priteisimo už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog atsakovė, būdama faktinė patalpų naudotoja, turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė įrodinėjo, jog butas nepriklausė atsakovei, todėl pareiga mokėti ieškovo prašomą priteisti skolą tenka buto savininkui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-21 sprendime pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovo tinkamumo klausimą ne mažiau reikšminga yra tai, ar tarp UAB „Evekas“ ir atsakovės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kadangi sprendžiant, kam kyla pareiga mokėti už suteiktas administravimo, techninės priežiūros, komunalines paslaugas, turėtų būti įvertintas CK 6.636 straipsnis, įtvirtinantis panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, tiek minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016, tiek ir šioje byloje įrodinėjimo dalyku taip pat buvo aplinkybė, ar J. V. bei UAB “Evekas” siejo panaudos teisiniai santykiai.

8933.

90Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 yra nurodyta, teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad Lizingo sutartis buvo išviešinta, padarė išvadą, jog nepaisant to, kad turtas nuosavybės teise priklausė UAB „SEB lizingas“ (vėliau AB SEB bankas), visas pareigas, susijusias su turto išlaikymu, mokesčių už suteiktas buto bei bendro naudojimo patalpų administravimo, techninės priežiūros bei komunalines paslaugas, Lizingo sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo iki patalpų perdavimo AB SEB bankui (2015-12-01), turėjo mokėti UAB „Evekas“, nes ir po lizingo sutarties nutraukimo naudojimosi lizingo objektu sąlygos taikomos iki daikto sugrąžinimo lizingo davėjui. Todėl teismas ieškovo UAB „Fixum“ ieškinį atsakovei J. V. dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog, nepaisant aplinkybės, kad Lizingo sutartis yra nutraukta, susidariusio įsiskolinimo ir jo priteisimo iš J. V. klausimas turi būti sprendžiamas ir iš Lizingo sutarties kilusio teisinio santykio kontekste. Tačiau ieškovas iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių bei posėdžio metu pareiškė, jog nesutinka keisti atsakovą. Vilniaus apygardos teismas 2017-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-156-467/2017 palikdamas nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 sprendimą, atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, faktas, jog atsakovė J. V. naudojosi ginčo butu nuo 2007 metų, yra patvirtintas byloje esančiais duomenimis, to neneigė ir pati atsakovė, tačiau atsakovė, ką pripažįsta ir ieškovas, nebuvo sudariusi sutarties su ieškovu dėl atitinkamų paslaugų teikimo, todėl nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad minėtos paslaugos buvo teikiamos konkrečiai atsakovei ir atsakovė buvo įsipareigojusi už jas tinkamai ir laiku atsiskaityti. Priešingai, jau minėta, kad mokėjimo pranešime nurodyta, kad jis siunčiamas adresu ( - ), nenurodant paslaugos gavėjo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad tarp atsakovės ir buto savininko ar trečiojo asmens BUAB „Evekas“ nebuvo sudaryta nuomos sutartis, kurioje būtų aptarta komunalinių paslaugų apmokėjimo tvarka. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti buvus panaudos teisinius santykius tarp BUAB „Evekas“ ir atsakovės. Taigi civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 nenustatyta atsakovės pareiga, kylanti iš sutarties, atsiskaityti už komunalines paslaugas.

9134.

92Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 nagrinėdamas tarp ieškovės UAB “Fixum” ir atsakovės J. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims BUAB „Evekas“ ir AB SEB bankas, kilusį ginčą dėl skolos priteisimo už butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, pasisakė ir dėl UAB “Evekas” ir J. V. tarpusavio teisinių santykių. Ir nors ankstesnės bylos (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016) nagrinėjime, kaip teisingai atkreipė dėmesį apeliantas, nedalyvavo tretieji asmenys N. P. ir A. D., o šioje nagrinėjamoje byloje UAB “Fixum” nėra įtraukta, tačiau joje nustatyti faktai, jog UAB “Evekas” ir J.V. nesiejo panaudos teisiniai santykiai, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikytini prejudiciniais faktais ir šioje byloje.

9335.

94Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 teismai pasisakė ir dėl UAB “Evekas” ir J. V. tarpusavio teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė prejudiciją ir laikė šioje byloje prejudiciniu faktu, kad UAB “Evekas” ir J. V. nesiejo panaudos teisiniai santykiai, todėl šių aplinkybių įrodinėti nagrinėjamoje byloje nereikia, jos laikytinos nustatytomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo pripažino minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinę galią šiai civilinei bylai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

95Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

9636.

97Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginį, jog tarp UAB „Evekas“ ir atsakovės susiklostė faktiniai buto panaudos santykiai, visiškai atitinkantys panaudos sutarties sąvoką, kadangi atsakovei buvo neatlygintinai perduotas butas laikinai valdyti ir juo naudotis ir jį turėjo jį grąžinti tokios būklės, kokios jis jai buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad atsakovė buvo faktinė panaudos gavėja, kuri remiantis CK 6.636 str. nuostata privalėjo išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą daiktą bei apmokėti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

9837.

99Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo dėl to, kad atsakovė J. V. iš tikrųjų gyveno bute, adresu ( - ), nėra. Tačiau kaip jau aukščiau šioje teismo nutartyje buvo konstatuota, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1887-816/2015,ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016 priimtais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią nagrinėjam ginčui (CPK 182 straipsnio 2 punktas) buvo nustatyta aplinkybė kad atsakovė ir UAB “Evekas” nesiejo panaudos teisiniai santykiai. Iš byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų, tokių kaip BUAB „Evekas“ pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalų nuo 2007-01-01 iki 2014-10-14 (1 t. b. l. 16-30), UAB „Vilniaus vandenys“ PVM sąskaitų faktūrų (1 t. b. l. 126-151), AB „Rytų skirstomieji tinklai“ PVM sąskaitų faktūrų (1 t. b. l. 152-170), AB LESTO PVM sąskaitų faktūrų (1 t. b. l. 170-193), UAB „Vilniaus energija“ PVM sąskaitų faktūrų (2 t. b. l. 3-40), UAB „Fixum“ PVM sąskaitų faktūrų (2 t. b. l. 44-78), UAB „Evekas“ sąskaitų išrašų (2 t. b. l. 79-174, 3 t. b. l. 3-57), mokėjimų nurodymų (3 t. b. l. 58-68, 69-111) ir kitų byloje esančių duomenų matyti, jog už teiktas butui komunalines paslaugas mokėjo UAB “Evekas”. Šiame kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aukščiau minėtos sąskaitos faktūros buvo išrašytos UAB “Evekas”. Be to, iš 2007-02-01 tarp UAB „Eveko investicija“ (pardavėjas), UAB SEB VB lizingas (pirkėjas ir lizingo davėjas) ir UAB „Evekas“ (lizingo gavėjas) sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 5.7 ir 6.2 punktų matyti, jog visas pareigas, susijusias su turto išlaikymu, mokesčių už suteiktas buto bei bendro naudojimo patalpų administravimo, techninės priežiūros bei komunalines paslaugas, Lizingo sutarties galiojimo metu ir po jos nutraukimo iki patalpų perdavimo AB SEB bankui (2015-12-01) turėjo mokėti UAB „Evekas“. Duomenų apie tai, kad tarp UAB “Evekas” ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovė būtų įsipareigojusi mokėti UAB “Evekas” už paslaugas butui, byloje nėra pateikta. Tokių duomenų nenurodo ir apeliantas savo pateiktame apeliaciniame skunde. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų prisiėmusi prievolę mokėti už suteiktas paslaugas butui, esančiam ( - ). Vien apelianto skunde minimas faktas, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė gyveno ginčo bute ir juo naudojosi, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog tarp UAB „Evekas“ ir atsakovės susiklostė faktiniai buto panaudos teisiniai santykiai, visiškai atitinkantys panaudos sutarties sąvoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie deklaratyvūs ir nepagrįsti apelianto teiginiai neįrodo, jog atsakovė buvo faktinė panaudos gavėja, kuri privalo išlaikyti ir saugoti pagal sutartį perduotą turtą (butą), bei apmokėti buto išlaikymo išlaidas. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.478 str. 1 dalį bei 6.629 str. 2 dalį, panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, turi būti rašytinė (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.), o įstatymų reikalaujamos rašytinės formos nesilaikymas atima teisę remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Tad nėra pagrindo remtis trečiųjų asmenų N. P. ir A. D. išsakytais teiginiais, įrodinėjant panaudos sutarties sudarymo faktą. Juolab bylos nagrinėjimu metu šių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų nurodytos aplinkybės, tokios kaip, kad A. D. kas mėnesį perduodavo atsakovei apie 3000-4000 Lt pragyvenimui bei jų bendros dukters išlaikymui, tačiau iš šių piniginių lėšų atsakovė turėjo susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, bei kad N. P. pinigų, kuriuos ji perduodavo atsakovei už komunalines paslaugas neišskaičiuodavo, neįrodo buvus tarp ieškovo ir atsakovės abiejų šalių valiai sukurti panaudos teisinius santykius. Taigi, nagrinėjamoje byloje esant neįrodytai ieškovo ir atsakovės abiejų šalių valiai sukurti panaudos teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovo ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

10038.

101Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad pati atsakovė neneigė savo pareigos mokėti už komunalines paslaugas, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantas, teismas ginčijame sprendime įvertino aplinkybę, jog atsakovė iš tikrųjų gyveno ginčo bute, tačiau esant byloje nustatytai aplinkybei, jog UAB “Evekas” ir atsakovės nesiejo panaudos teisiniai santykiai, byloje esant neįrodytai aplinkybei, kad atsakovė turėjo pareigą sumokėti už UAB “Evekas” sumokėtas sumas atitinkamiems paslaugų teikėjams, bei nesant duomenų apie tai, kad tarp UAB “Evekas” ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį atsakovė būtų įsipareigojusi mokėti UAB “Evekas” už paslaugas butui, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui daryti priešingą išvadą, t. y. nustatyti atsakovei pareigą atlyginti UAB „Evekas“ sumokėtas sumas dėl buto, esančio ( - ), išlaikymo.

10239.

103Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nurodo, jog teismas tiesiog padarė prielaidą, kad įmonė prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką, kadangi liudytoju apklaustas buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. patvirtino, kad UAB “Evekas“ apmokėjo visas buto išlaikymo išlaidas už atsakovę, tačiau jis nepaneigė ir tos aplinkybės, jog jeigu ne bankroto byla, kuri UAB „Evekas“ buvo iškelta 2014 m. balandžio 23 d., įmonė nesikreiptų dėl atsakovės iškeldinimo iš buto ir jo išlaikymo išlaidų priteisimo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis sprendžia, kad neegzistuoja pagrindas sutikti su šiais apelianto argumentais.

10440.

105Visų pirma pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Viena iš tokių prielaidų yra ta, kad šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015).

10641.

107Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas nutartyje, kuria bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas (BUAB „Evekas), net ir nutraukęs lizingo sutartį, savo aktyviais veiksmais siekė išlaikyti ginčo butą, tame skaičiuje atliko ir mokėjimus už komunalines paslaugas. Todėl iš naujo nagrinėjant bylą svarstytina, ar ieškovo (BUAB „Evekas) nuostoliai neatsirado dėl tokio jos pačios elgesio, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika. Remiantis apelianto ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis matyti, jog nagrinėjamu atveju teismas vertindamas tokias aplinkybes (t. y. kaip kad pati UAB “Evekas” pagal lizingo sutarties sąlygas įsipareigojo sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais ir jas apmokėti nepaisant to, ar bute kas nors gyvens, ar niekas negyvens; teismo posėdžio metu apklaustas buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. nurodė, jog butu disponavo A. D., kuris buvo UAB „Evekas“ akcininkas ir darbuotojas; atsakovė J. V. buvo UAB „Evekas“ darbuotoja, be to, J. V. ir A. D. (UAB „Evekas“ akcininkas) turi vaiką A. D., kuris su atsakove gyveno ginčo bute; į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad UAB „Evekas“ reikalavo, jog atsakovė išsikeltų iš buto, jog jai iki įmonei buvo iškelta bankroto byla būtų buvę reiškiami reikalavimai dėl išlaidų dėl aptariamo buto išlaikymo atlyginimo; 2008-06-26 prašymu N. P. prašė UAB „Vilniaus vandenys“ atnaujinti šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį objektui – butui ( - ) turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą padaryti išvadą, jog BUAB “Evekas” neprieštaravusi, kad atsakovė su vaiku gyventų ginčo bute, kartu prisėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo BUAB “Evekas” dengiant buto išlaikymo išlaidas, nors bute gyveno atsakovė J. V.. Kitaip tariant, UAB “Evekas” žinodama, jog atsakovė J. V. gyvena ginčo bute ir toliau mokėdama buto išlaikymo išlaidas, pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas tiesiog padarė prielaidą, kad įmonė prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką.

10842.

109Dėl apeliaciniame skunde išsakytos ieškovo pozicijos, jog buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. nepaneigė tos aplinkybės, jog jeigu ne bankroto byla, kuri UAB „Evekas“ buvo iškelta 2014 m. balandžio 23 d., įmonė nesikreiptų dėl atsakovės iškeldinimo iš buto ir jo išlaikymo išlaidų priteisimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia apeliantas, 2017-12-04 vykusiame teismo posėdyje apklaustas buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. patvirtinto ne tik tai, kad UAB „Evekas“ apmokėjo visas buto išlaikymo išlaidas, bet ir tai, jog UAB „Evekas“ nereiškė jokių prieštaravimų ir pretenzijų dėl atsakovės gyvenimo ginčo bute, nereikalavo ir neprašė atsakovės išsikelti iš minėto buto. Kaip matyti iš 2017-12-04 vykusio teismo posėdžio garso įrašo protokolo, buvęs UAB „Evekas“ vadovas V. M. apie tai, jog įmonė ketino ateityje kreiptis dėl atsakovės iškeldinimo net nebuvo užsiminęs. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik deklaratyvus ir nepagrįstas apelianto teiginys, jog V. M. nepaneigė tos aplinkybės, jog jeigu ne UAB „Evekas“ bankroto byla, įmonė nesikreiptų dėl atsakovės iškeldinimo iš buto ir jo išlaikymo išlaidų priteisimo, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog padarė prielaidą, kad įmonė prisiėmė tokių nuostolių atsiradimo riziką.

11043.

111Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008, kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes.

11244.

113Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas, ar tam tikros aplinkybės įrodytos. Teismas nurodė, kodėl remiasi vienu įrodymu ir atmeta kitą, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, pakankamumo ir išvadas padarė iš pateiktų į bylą duomenų visumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovas neįrodė atsakovės pareigos atlyginti UAB „Evekas“ sumokėtas sumas dėl buto, esančio ( - ), išlaikymo, t. y. nepateikė pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog būtent atsakovė privalo atlyginti minėto buto išlaikymo išlaidas. Iš byloje esančio apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra pagrindo kitaip vertinti pirmiau nurodytų nustatytų aplinkybių ir daryti kitas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apelianto teiginiais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą sprendimą, nėra jokio teisinio pagrindo.

11445.

115Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai taip pat nesuteikia pagrindo ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Evekas“ nepatyrė nuostolių, nes vykdė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apelianto nuomone, lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų esmė ne mokėti už butą komunalinius mokesčius, bet sumokėti visą buto kainą lizingo bendrovei. UAB „Evekas“ butą įsigijo turėdama tikslą jį naudoti verslo interesų tenkinimui, tai yra pelno gavimui.

11646.

117Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybės teisės palikimas lizingo davėjui iki bus sumokėta visa lizingo sutartimi sulygta kaina atlieka tam tikrą prievolės vykdymi užtikrinimo funkciją. Taip išreiškiama finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2014). Nors lizingo davėjas išlieka turto savininku teisine prasme, tačiau jo „ekonominiu“ savininku tampa lizingo gavėjas, kuris savo nuožiūra sprendžia, kaip jo plėtojamame versle naudoti pagal lizingo sutartį gautą daiktą ir gauti iš to pelną. Dėl to būtent jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, jo išlaikymo bei remonto išlaidos, pareiga rūpintis daikto būkle (CK 6.571 straipsnio 1. 2, 4 dalys), atlyginti dėl lizingo sutarties dalyko naudojimo trečiųjų asmenų patirtą žalą (CK 6.572 straipsnio 4 dalis), jis atsakingas už prievolių, atsiradusių iš sutartinių santykių, susijusių su lizingo dalyko naudojimu, vykdymą, jam tenka nevykdymo padariniai.

11847.

119Remdamasi nurodytomis lizingo sandorių savybėmis, atskleidžiančiomis lizingo esmę, bei CK 6.571 straipsnio 2 dalimi, kuria tiesiogiai įtvirtinta lizingo gavėjo pareigą apmokėti lizingo objekto išlaikymo išlaidas lizingo sutarties vykdymo laikotarpiu, teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo teiginį, jog lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų esmė ne mokėti už butą komunalinius mokesčius, bet sumokėti visą buto kainą lizingo bendrovei. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija neturi prielaidų nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad UAB „Evekas“ nepatyrė nuostolių, nes vykdė lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių nebuvo prisiėmusi atsakovė.

12048.

121Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio teismo praktikoje pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

122Dėl procesinės bylos baigties

12349.

124Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

125Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

12650.

127Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau atsakovei nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jų priteisimo klausimas atsakovei nesprendžiamas.

12851.

129Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

130Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

131ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

132Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

133Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Pradinis ieškovas BUAB „Evekas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės... 8. 2.... 9. Atsakovė J. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi... 10. 3.... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, AB SEB... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, N. P.... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. D.... 16. 6.... 17. Kauno apylinkės teismas 2016-04-29 sprendimu BUAB „Evekas“ ieškinį dėl... 18. 7.... 19. Kauno apygardos teismas 2016-10-05 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 20. 8.... 21. Ieškovas D. J. (sutarties pagrindu perėmęs reikalavimo teises iš BUAB... 22. 9.... 23. Atsakovė J. V. atsiliepime prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė,... 24. II.... 25. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 10.... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovo... 28. 11.... 29. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar J. V. bei UAB „Evekas“ siejo... 30. 12.... 31. Ištirtų įrodymų pagrindu byloje teismas nenustatė, kad J. V. buvo... 32. 13.... 33. Vertindamas prielaidas, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti ieškinį dėl... 34. 14.... 35. , išlaikymo išlaidas, nors bute gyveno atsakovė J. V.. Teismo teigimu, šiuo... 36. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 37. 15.... 38. Ieškovas D. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 39. 15.1.... 40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog įsiteisėję... 41. 15.2.... 42. Sprendime konstatuotos aplinkybės, jog perduodamas atsakovei naudotis butu,... 43. 15.3.... 44. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus... 45. 15.4.... 46. Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog pati... 47. 15.5.... 48. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Evekas“ neprieštaravo... 49. 15.6.... 50. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Evekas“ nepatyrė nuostolių, nes... 51. 16.... 52. Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo. Teisėjų kolegija... 53. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 54. Apeliacinis skundas atmestinas... 55. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 56. 17.... 57. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 58. 18.... 59. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 60. 19.... 61. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio... 62. 20.... 63. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 64. 21.... 65. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl... 66. Dėl kituose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių... 67. 22.... 68. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, jog... 69. 23.... 70. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste visų pirma svarbu pažymėti,... 71. 24.... 72. Šia taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama... 73. 25.... 74. Teismas, inter alia (be kita ko), turi visapusiškai ir objektyviai ištirti... 75. 26.... 76. Aiškindamas šią teisės normą (t. y. CPK 182 str. 2 p.), Lietuvos... 77. 27.... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame teismo... 79. 28.... 80. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 81. 29.... 82. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 83. 30.... 84. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aukščiau... 85. 31.... 86. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, taip pat rėmėsi ir... 87. 32.... 88. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22821-934/2016... 89. 33.... 90. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-21 sprendime civilinėje byloje Nr.... 91. 34.... 92. Šių aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos... 93. 35.... 94. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, tiek Vilniaus miesto apylinkės... 95. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ... 96. 36.... 97. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginį, jog... 98. 37.... 99. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčo dėl to, kad atsakovė J. V.... 100. 38.... 101. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas... 102. 39.... 103. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat... 104. 40.... 105. Visų pirma pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad,... 106. 41.... 107. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos... 108. 42.... 109. Dėl apeliaciniame skunde išsakytos ieškovo pozicijos, jog buvęs UAB... 110. 43.... 111. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog civiliniame procese... 112. 44.... 113. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bylą... 114. 45.... 115. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos... 116. 46.... 117. Pasisakydama dėl šių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismo... 118. 47.... 119. Remdamasi nurodytomis lizingo sandorių savybėmis, atskleidžiančiomis... 120. 48.... 121. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, suformuluotų kasacinio... 122. Dėl procesinės bylos baigties... 123. 49.... 124. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo... 125. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 126. 50.... 127. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į... 128. 51.... 129. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 130. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 131. ieškovo apeliacinį skundą atmesti.... 132. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti... 133. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....