Byla 3K-3-63-701/2016
Dėl servituto nustatymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ir trečiojo asmens A. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, tretieji asmenys A. G. ir Kelmės rajono savivaldybės administracija, dėl servituto nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių (kelio) servituto nustatymą teismo sprendimu, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo:
    1. įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 37 8 punktą tekstu: „Servitutai: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per ( - ), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančiojo daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;
    2. įpareigoti atsakovus papildyti atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. 54/18781, duomenis punktu: „Servitutai: Šio žemės sklypo servitutai kituose žemės sklypuose: 103 servitutas (2000 m. buvo žymimas „20“), neatlygintinas – teisė viešpataujančio daikto savininkams eiti, važiuoti per ( - ), žemės savininko naudojamo žemės sklypo dalį – 196 kv. m, 4 m pločio keliu prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujančiojo daikto sklypo adresas: ( - ), sklypo plotas 275 kv. m). Apribojimų plotas – 196 kv. m, kelias 4 m pločio“;
    3. nustatyti 4 m pločio kelio servitutą, pažymėtą UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtoje žemės sklypo servituto nustatymo schemoje indeksu S, kurio bendras plotas 196 kv. m, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), bei šiame sklype esančiame inžineriniame statinyje – kiemo aikštelėje (unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausančiame vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, suteikiantį teisę transporto priemonėmis važiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą ( - ) (unikalus Nr. ( - )), bei privažiuoti prie šiame sklype esančio ieškovei priklausančio statinio (unikalus Nr. ( - ).
  3. Ieškovė nurodė, kad 2011 m. spalio 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ir pirkimo pardavimo sutartimi Nr. ( - ) ji iš VĮ Turto banko įsigijo 0,0275 ha ploto visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą ir administracinės paskirties pastatą ( - ) (toliau – ir Sklypas, Pastatas). Pagal Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. Mackevičiaus gatvių detalųjį planą, patvirtintą Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 19 „Dėl Kelmės m. teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. Mackevičiaus gatvių, detalaus patvirtinimo“ (toliau – ir 2000 m. detalusis planas, Sprendimas Nr. 19), Sklypui priklausė 196 kv. m ploto servitutas žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu.
  4. Sudarius sandorius paaiškėjo, kad atskirų institucijų dokumentai nustato skirtingą nusipirkto žemės sklypo teisinį režimą. Ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės žemėtvarkos skyrių su prašymu patikslinti 2011 m. birželio 6 d. NŽT Kelmės žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymą, nustatant 196 kv. m servitutą žemės sklypo ( - ), atžvilgiu, taip pat su siūlymu sudaryti notarinį susitarimą dėl kelio servituto nustatymo, tačiau jai buvo atsakyta, kad tikslinti įsakymo nėra teisinio pagrindo, nes servitutas turi būti nustatomas savininkų susitarimu arba teismo sprendimu, o notarinį susitarimą sudaryti atsisakyta.
  5. Servitutas ieškovei būtinas privažiuoti prie savo žemės sklypo ir jame stovinčio komercinės paskirties pastato bei naudoti juos pagal paskirtį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ 1704,71 Eur, valstybei – 14,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Sklypas suprojektuotas 2000 m. detaliuoju planu, patvirtintu Sprendimu Nr. 19, 2011 m. pagal VĮ Turto banko užsakymą atlikti Sklypo kadastriniai matavimai. 2012 m. ieškovei atlikus Sklypo detalųjį planavimą, pakeitus Sklypo paskirtį iš visuomeninės į komercinę, buvo pakeista atitinkama 2000 m. detaliojo plano dalis. Sklypas ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ) (unikalus Nr. ( - ); toliau – ir Valstybinis žemės sklypas), pagal 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) išnuomotu vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“, kuris jame yra įrengęs ir teisiškai įregistravęs statinį – kiemo aikštelę, kurioje yra turgavietė (toliau – ir Aikštelė). Planiniuose dokumentuose šiam sklypui nenustatytas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į Sklypą iš ( - ) gatvės.
  3. Nors, ieškovės nuomone, 196 kv. m servitutas per Valstybinės žemės sklypą nustatytas Sprendimu Nr. 19, kuriuo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, 2011 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - )“, bei 2011 m. gegužės 25 d. darbo grupės protokolu Nr. VK-254, teismas pažymėjo, kad tai nėra administraciniai aktai, kurių pagrindu galėtų būti nustatytas servitutas. Buvo parengtas viso kvartalo detalusis planas, servitutai, tarp jų – 20 servitutas (teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per savininko naudojamo žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius) – plane nustatyti kiekvienam sklypui, tačiau 2000 m. detaliajame plane nėra konkrečiai nurodyta, kurio žemės sklypo savininkas turės teisę naudotis kito konkretaus savininko nuosavybe; servitutų planai, nurodant jų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus, servitutai, kaip daiktinės teisės, viešame registre neįregistruoti, nes visos šios sąlygos yra nustatomos ir registruojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, be kita ko, atsižvelgęs į vyriausiojo Kelmės rajono savivaldybės architekto paaiškinimus, teismas laikė teisiškai nepagrįstais ieškovės teiginį, kad 2000 m. detaliuoju planu servitutas jau buvo nustatytas, ir reikalavimus įpareigoti atsakovus papildyti Nuomos sutartį ir kadastrinių matavimų bylą. Nuomos sutartis buvo sudaryta, kai ieškovė dar nebuvo Sklypo savininke, todėl ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus ją pildyti reikštų sutarties esminių sąlygų pakeitimą, kartu, atsakovams nesutinkant, – sutarties laisvės principo pažeidimą.
  4. Valstybiniame žemės sklype vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ įrengtos Aikštelės trinkelių danga pritaikyta tik lengviesiems automobiliams, jų statymui ir prekybai iš tokio tipo automobilių, bet ne sunkiasvorėms mašinoms. Ieškovei vykdant Pastato rekonstrukciją, važinėjant sunkiasvorėmis mašinomis, dalis trinkelių dangos buvo sugadinta. Turgavietėje stovi laikinieji statiniai – turgaus paviljonai, vyksta prekyba, o eismas yra draudžiamas, visa Aikštelė naudojama kaip pėsčiųjų zona, nuolat vaikšto žmonės, todėl teismas sprendė, kad servituto nustatymas ir kelio įrengimas keltų grėsmę prekybininkams ir pirkėjams, be to, dėl kelio įrengimo sumažėtų ir prekybininkų bei pirkėjų skaičius, kartu – atsakovo pajamos.
  5. Nors Sklypas ( - ) ribojasi su pėsčiųjų taku (šaligatviu) ir automobilių aikštele, ieškovė nurodė, kad tarp Pastato ir automobilių aikštelės yra šaligatvis, kuriuo vaikšto žmonės, todėl pristatyti prekių į parduotuves rekonstruotame Pastate yra neįmanoma. Teismas pažymėjo, kad ieškovė įsigijo visuomeninės paskirties patalpas, todėl, keisdama jų paskirtį į komercinę, atlikdama Pastato rekonstrukciją, turėjo pareigą įvertinti sąlygas ir savo galimybes plėsti komercinę veiklą. Pažymėjęs, kad nė viename iš ieškovės teismui pateiktų institucijų atsakymų nėra kategoriškų draudimų ar ribojimų, o akcentuojami atitinkami reikalavimai prekybai vykdyti, eismo saugumui užtikrinti, tačiau ieškovė neatliko jokių veiksmų, teismas konstatavo, kad ieškovė tik formaliai įvykdė įpareigojimą pateikti įrodymus, jog išnaudotos visos objektyvios ir įmanomos galimybės įgyvendinti savo teises. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių įvažiuoti iš ( - ) negalima, be to, neprašė teismo juos išreikalauti, todėl teismas tiesiogines kliūtis patekti į Sklypą iš ( - ), naudoti turtą pagal paskirtį laikė neįrodytomis. Teismas pažymėjo, kad tai, jog, vykdant Pastato rekonstrukciją, kliūčių patekti į Sklypą iš ( - ) nebuvo, įrodo ir tokios galimybės buvimą.
  6. Teismas sprendė, kad nėra duomenų, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovei naudoti Pastato pagal paskirtį. Be to, ieškovė atsakovui nėra pasiūliusi konkretaus ir sąžiningo atlyginimo už prašomą nustatyti servitutą, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pažeidė šį kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytą imperatyvą. Ieškovės prašymą dėl neatlygintino servituto, motyvuojant jį poreikiu ginti viešąjį interesą, teismas laikė nepagrįstu, nes ieškovė neginčijo jokių pareigūnų aktų, kiti asmenys nėra pareiškę analogiškų (ieškovės pateiktiems) reikalavimų, nėra įgalioję ieškovę atstovauti ar ginti jų interesus, taigi servituto nustatymas šiuo atveju yra išimtinai privataus pobūdžio.
  7. Teismas padarė išvadą, kad servituto nustatymas iš esmės ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teises labiau, nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, taip būtų iš esmės pažeisti proporcingumo ir turto savininkų interesų pusiausvyros principai.
  8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, 2015 m. birželio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą.
  9. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Remdamasi CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009, 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, teisėjų kolegija pažymėjo, kad servitutas teismo sprendimu gali būti nustatytas tik esant šioms sąlygoms: 1) savininkų nesutarimui ir 2) būtinumui nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį; būtina įvertinti, ar asmuo, siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, bei siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.
  10. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kelio servitutas – įvažiavimas į Sklypą iš ( - )– nenustatytas nei 2000 m., nei jį iš dalies pakeitusiame 2012 m. detaliajame plane ir jo sprendiniuose. Nurodžiusi, kad 2000 m. detaliuoju planu buvo nustatytos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ne servitutai, teisėjų kolegija laikė nepagrįstais ieškovės ir trečiojo asmens A. G. argumentus, jog vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ turėjo galimybę susipažinti su detaliuoju planu, jo sprendiniais, įvertinti galimų servitutų nustatymą, viešpataujančiųjų daiktų savininkams išreiškus valią tai padaryti.
  11. Teisėjų kolegija sprendė, kad teisiškai nereikšmingi ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai dėl detaliajame plane neva nustatyto privažiavimo kelio prie ieškovės Sklypo ir Pastato per turgaus aikštę, nes ieškovė tuo metu nebuvo šių nekilnojamųjų daiktų savininke. 2000 m. detalusis planas buvo pakeistas (2011 m. ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus Sklypo detalųjį planą) ir yra negaliojantis, todėl nėra pagrindo juo remtis.
  12. Detalieji planai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teritorijų planavimo dokumentai, kurių brėžiniuose yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Rengiant detalųjį planą, visa sklypo ( - ) teritorija pažymėta kaip galima servitutinė teritorija, atsižvelgiant į tai, kad minėtą sklypą supa kitų savininkų nuosavybė, kai kuriems sklypams nustatyta paskirties keitimo galimybė, todėl nurodyti konkrečių servitutų išmatavimus, išdėstymą ir kitus parametrus nėra galimybės. 2011 m. gegužės 27 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos įsakymu „Dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - )“ pasiūlyta NŽT perduoti patikėjimo teise VĮ Turto bankui Sklypą ne žemės ūkio veiklai, laikantis Sklypo ribų, sąlygų apribojimų ir servitutų, tarp kurių yra ir 103 servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantysis daiktas). Tačiau teisėjų kolegija sprendė, kad tai nėra servituto nustatymas, o įsakymas, vertintinas kaip detaliajame plane pažymėto servitutų projektinio pasiūlymo patvirtinimas. Konkretūs servitutai būtų nustatomi viešpataujančiųjų daiktų savininkams pareiškus tokią savo valią. Buvo parengtas viso kvartalo detalusis planas, servitutai jame nustatyti kiekvienam sklypui, tačiau konkretūs duomenys nenurodyti, daiktinės teisės neįregistruotos viešame registre. Pirkdama iš valstybės Sklypą ir Statinį, ieškovė žinojo, kad Sklypui servituto teisė eiti ar važiuoti per kitų asmenų žemės sklypus nenustatyta, todėl privalėjo būti atidi, rūpestinga, numatyti bei įvertinti visas patekimo į Sklypą galimybes. Servitutas įstatymo tvarka nenustatytas iki šiol, todėl teisėjų kolegija sprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus papildyti Nuomos sutartį (keisti esmines jos sąlygas) ir kadastrinių matavimų bylą, juolab kad Nuomos sutartis sudaryta ieškovei dar nesant Sklypo savininke ir ji nėra šios sutarties šalis.
  13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje sprendžiamas privatinės teisės normomis reglamentuojamas klausimas ir servituto nustatymas šiuo atveju nepripažintinas viešojo intereso gynimu, nes ieškovė – privatus verslo subjektas, įgyvendinantis verslo projektą ir siekiantis pelno, todėl privačių verslo interesų tenkinimas nesietinas su viešuoju interesu. Ieškovės neginčijami savivaldybės lygmens norminiai teisės aktai ir R. P. atlikti veiksmai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nepagrįstai remiamasi viešojo visuomenės intereso gynimo argumentu.
  14. Remdamasi CK 4.129 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2009 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009, 2012 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, teisėjų kolegija nurodė, kad, nustatant servitutą, racionalu išspręsti jo atlygintinumo klausimą, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius, kad servituto nustatymas yra būtinas, proporcingas ir vienintelis būdas įgyvendinti jos interesus, t. y. neįrodžius objektyvaus ir konkretaus poreikio teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, servituto atlygintinumą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.
  15. Esant turto savininkų nesutarimui dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto, jis nustatytinas tik teismo sprendimu, ne sandoriu. Be to, servituto nustatymas sandoriu yra tik paties tarnaujančiojo daikto savininko valios išraiška, o šiuo atveju atsakovas nesiekia servituto nustatyti sandoriu, bet ginasi nuo savo nuosavybės teisių suvaržymo.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutartį ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai netyrė ir nevertino bylos duomenų vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ Valstybinio žemės sklypo įsigijimo aplinkybėms išsiaiškinti, suformuoto sklypo atitikties Sprendimo Nr. 19 reikalavimams. Kelmės rajono meras 2000 m. liepos 28 d. potvarkiu Nr. 182 nustatė Valstybiniam žemės sklypui sąlygas, neatsižvelgęs į tai, kad privažiuoti prie sklypų ( - ) galima tik per Valstybinį žemės sklypą, į esantį faktinį privažiavimo kelią, detaliojo plano sprendinius, kuriuose nustatytas privažiavimas per šį sklypą. Šis potvarkis prieštarauja detaliojo plano sprendiniams ir yra negaliojantis (tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 20 straipsnio 10 dalis).
    2. Teismai nepagrįstai neįžiūrėjo viešojo intereso pažeidimo, kai galbūt be teisinio pagrindo, pažeidžiant Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (galiojusios redakcijos) reikalavimus, Šiaulių apskrities viršininkas 2000 m. rugsėjo 12 d. be aukciono išnuomojo miesto teritorijos dalį privačiam juridiniam asmeniui. Ieškovė, ieškinį grįsdama TPĮ 20 straipsnio 10 dalies nuostatomis (galiojusiomis 2000 m.), tikėjosi, kad teismai ex officio gins viešąjį interesą, sutampantį su privačiu jos interesu.
    3. Pažeistas bendrasis teisės principas, kad įstatymai galioja tik į ateitį, teismui atgaline data pritaikius CK nuostatas 2000 m. detaliųjų planų tvirtinimo procesams. Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino bylos duomenų pagal tuo metu galiojusiose TPĮ nuostatose įtvirtintus reikalavimus.
    4. Teismai pažeidė CPK 2 straipsnio, 3 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos. Į bendrosios kompetencijos teismą ieškovė kreipėsi, nes tikėjosi (CK 1.5 straipsnis), kad byla bus išnagrinėta per trumpesnį laiką. Nurodęs, kad ieškovė turėjo ginčyti visus aktus, neva pakeitusius Sprendimą Nr. 19, teismas nepagrįstai nesikreipė Specialiąją teismingumo kolegiją dėl kilusio ginčo nagrinėjimo tikslingumo bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovė tvirtino, kad Sprendimu Nr. 19 patvirtintas miesto kvartalo detalusis planas ir sprendiniai yra galiojantys ir teisėti, nenuginčyti, todėl jo privalėjo laikytis visi šio kvartalo nekilnojamojo turto savininkai bei valdžios pareigūnai. Ieškinyje įvardyti visi pažeidimai, kuriuos padarė šie subjektai, tačiau teismas nesiekė teisingumo visų piliečių atžvilgiu, išimtinai gynė vieno privataus juridinio asmens interesus. Be to, teismai neįsigilino į bylos esmę, netikrino naujų detaliųjų planų teisėtumo. Priėmęs ieškinį, teismas turėjo visapusiškai įsigilinti į Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl teritorijų planavimo dokumentų, jų teisinės reikšmes. Teismų išvada, kad Sprendimas Nr. 19 ir sprendiniai yra negaliojantys bei nėra administraciniai aktai, iš esmės lėmė neteisingą bylos duomenų vertinimą, kuris prieštaravo TPĮ nuostatoms laiko atžvilgiu, planų hierarchiškumo principui.
    5. Teismai nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, kai kelio servitutą siekiama nustatyti dėl objektyvaus reikalingumo patekti į sklypą, o ne pagal teritorijos detaliuosius planus. Ignoravus TPĮ nuostatas dėl patvirtintuose teritorijų detaliuose planuose nustatyto žemės naudojimo režimo privalomumo, atvertas kelias ignoruoti visuomenės interesus ir savivaliauti, formuojant tos teritorijos konkrečius žemės sklypus. Kartu netinkamai aiškinti CK 4.111, 4.119, 4.126 straipsniai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad į Sklypą nuo 2000 m. yra įvažiuojama per Valstybinį žemės sklypą, t. y. servituto kelias egzistuoja faktiškai, naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir nusistovėjęs, tik oficialiai nenustatytas tarnaujančiajam sklypui ir neįregistruotas kaip daiktinė teisė 2000 m., kai sklypas buvo formuojamas. Išnuomojant 2000 m. naujai suformuotą Valstybinį žemės sklypą, buvo ignoruojamas Sprendimas Nr. 19, nepareikalauta įbrėžti faktiškai naudojamą kelio servitutą sklypams, esantiems ( - ). Atsakovui buvo žinoma, kad įvažiavimas į Sklypą faktiškai naudojamas per Valstybinį žemės sklypą, tai nustatyta tos teritorijos detaliajame plane, todėl servitutas yra realus ir gali būti įregistruotas kaip daiktinė teisė, teismui konstatavus tokias aplinkybes. Teismai nevykdė CPK 2 straipsnio reikalavimų, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais servituto nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ir kt. v. P. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2008, 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012). Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 1278 (toliau – Tvarka), 9 punktas turėjo būti taikomas 2000 m., atsižvelgiant į Sprendimu Nr. 19 patvirtintą detalųjį planą. Teismai nepagrįstai laikė, kad pagal Kadastro įstatymo nuostatas suformuoti žemės sklypai (kadastrinių matavimų bylos) yra to sklypo detalusis planas, atitinkantis TPĮ įtvirtintą detaliojo plano sąvoką. Pareigūnų pasirašyti įsakymai, tvirtinantys sklypo kadastrinius duomenis (šiuo atveju 2000 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. 1626 ir jo priedas, pasirašytas R. P.), negali prilygti konkretaus sklypo detaliojo plano sąvokai pagal TPĮ nuostatas.
  2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
    1. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog servitutas šioje byloje turėjo būti nustatytas, vadovaujantis ne CK normomis, o 2000 m. detaliojo plano sprendiniais, patvirtintais Sprendimu Nr. 19. Vadovaujantis 2000 m. galiojusiu teisiniu reglamentavimu (Tvarkos nuostatomis, inter alia, 9 punktu), akivaizdu, kad kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis tuo metu Valstybinės žemės sklypui nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, nes nebuvo išreikštas toks poreikis, neteiktas siūlymas Šiaulių apskrities viršininkui. 2000 m. detaliajame plane teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pažymėtas kelio servitutas nei Valstybinės žemės sklypui, nei gretimiems žemės sklypams. Servituto vieta, teritorija ir plotas turi būti tiksliai teisės aktų nustatytais sutartiniais ženklais pažymėti grafiškai pačiame detaliajame plane (žr., pvz., kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).
    2. Vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289, 2 punktu, žemės servitutai administraciniu aktu gali būti nustatomi tik šiame punkte nurodytais atvejais. Pateiktas sąrašas yra baigtinis, o ieškovės situacija nepatenka į šio teisės akto reglamentavimo ribas. Kiti servitutų nustatymo teisiniai pagrindai ir sąlygos reglamentuojami CK IV knygos septintojo skyriaus teisės normomis. Pagal CK nuostatas, inter alia, 4.126 straipsnį, servitutui teismo sprendimu nustatyti yra būtinas sąlygų visetas. Ieškovė nepateikė, kaip teisingai sprendė šią bylą nagrinėję teismai, neginčijamų įrodymų, jog, nenustačius servituto, ji negali naudotis pagal paskirtį jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tai, kad ieškovė patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, pagrįstai teismų nevertinta kaip pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę.
    3. Pažymėtina, kad kasacinis skundas grindžiamas motyvais, kurie nebuvo tiesiogiai susiję su šioje byloje sprendžiamu ginču. Ieškinio reikalavimai dėl 2000 m. detaliojo plano sprendinių nuginčijimo byloje neteikti ir jų teisėtumas neginčytas, taip pat ieškovė neginčijo Valstybinės žemės sklypo suformavimo ir jo atitikties teritorijų planavimo dokumentams, nekėlė klausimo dėl šio žemės sklypo suteikimo naudotis atsakovui nuomos pagrindais teisėtumo, nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančia Nuomos sutartį, todėl argumentai, kad teismai priėmė neteisėtus procesinius sprendimus, nes nesprendė ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, yra nepagrįsti ir neteisėti. Šios bylos dalykas buvo kelio servituto nustatymas per Valstybinės žemės sklypą ir Aikštelę, todėl teismai pagrįstai bylą nagrinėjo neperžengdami apibrėžtų ribų (CPK 135, 320 straipsniai).
    4. Nepagrįstas argumentas, kad byloje nagrinėjamas ginčas yra daugiau administracinio pobūdžio, todėl teismai privalėjo kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją dėl teismingumo nustatymo. Ieškovė pareikštais reikalavimais nesiekė nuginčyti teritorijų planavimo dokumentų ar administracinių aktų, todėl su ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Taip pat ieškovė nesiekė nuginčyti Nuomos sutarties ir kadastrinių matavimų, o juos pakeisti. Pagal ieškovės suformuluotų reikalavimų turinį šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra išimtinai civilinio pobūdžio, todėl teismams pagrįstai nekilo abejonių dėl rūšinio šios bylos teismingumo, atitinkamai nebuvo pagrindo vadovautis CPK 36 straipsnio 3 dalimi.
    5. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė TPĮ normas, nes laikė, jog 2000 m. detalųjį planą, patvirtintą Sprendimu Nr. 19, keitė Valstybinio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Teismai nenurodė, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai yra prilyginami detaliesiems planams ir atitinkamai keičia 2000 m. detalųjį planą. Priešingai, nei teigia kasatoriai, savivaldybės lygmens detalusis planas yra ne administracinis aktas, o teritorijų planavimo dokumentas, tvirtinamas administraciniu aktu.
    6. Teismai pagrįstai laikė, kad byloje sprendžiamas tik privataus verslo subjekto reikalavimas dėl jo interesų patenkinimo, todėl ginti viešąjį interesą nėra teisinio pagrindo.
  3. Atsakovas vartotojų kooperatyvas „Kelmės prekyba“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
    1. Teismai nesprendė dėl Kelmės miesto dalies teritorijos – kvartalo detaliojo plano negaliojimo, nes tokio reikalavimo ieškovė nereiškė, be to, pareikšti reikalavimai prieštaravo vienas kitam. Pažymėtina, kad teismai nevertino Sprendimo Nr. 19 kaip servitutą nustatančio administracinio teisės akto ir nesprendė dėl jo panaikinimo, kaip klaidinamai teigia kasatoriai.
    2. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad teismai neteisingai aiškino ir taikė TPĮ normas, spręsdami neva dėl 2000 m. detaliojo plano negaliojimo ir jo nelaikymo administraciniu aktu; kasatoriai tvirtina, kad teismai neteisingai vertino Sprendimą Nr. 19, kuriuo, pasak jų, visa žemė Kelmėje, ( - ), pažymėta kaip servitutinė. TPĮ reguliuojamų bendrųjų ir detaliųjų teritorijų planų teisėtumas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti servitutą teismo sprendimu, taip pripažindama, kad jis nenustatytas administraciniu aktu. Teismai Sprendimą Nr. 19 pagrįstai vertino kaip vieną iš rašytinų įrodymų, o ne servitutą nustatantį administracinį aktą (Žemės įstatymo 11 straipsnis; Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo 19 straipsnio 7, 8, 9 dalys).
    3. Argumentas, kad 2000 m. detaliuosiuose planuose buvo nustatytas privažiavimo kelias prie Sklypo ir Pastato per turgaus aikštę, teisiškai nereikšmingas, nes ieškovė tuo metu nebuvo šio nekilnojamojo turto savininkė. Kasatorių nurodytuose dokumentuose nebuvo nustatytos būtinosios servituto sąlygos (Tvarkos 9 punktas), detaliajame plane jis nebuvo pažymėtas, taigi nenurodytas. Šią aplinkybę ieškovė pirkdama Sklypą žinojo.
    4. Ieškovė neginčijo Valstybinio žemės sklypo suteikimo atsakovui, Aikštelės įregistravimo teisėtumo, todėl nepagrįstai kasacinį skundą motyvuoja šių aplinkybių nesiaiškinimu. Kelmės rajono mero 2000 m. liepos 28 d. potvarkis – tai administracinis aktas, kurio ieškovė neginčijo, be to, nežino, ar tuo metu buvo būtinybė privažiuoti prie Sklypo tik per Valstybinį žemės sklypą.
    5. Bylos teismingumo klausimas keliamas nepagrįstai, nes jos nagrinėjimo metu nekeltas. Be to, savo iniciatyva teismui kreiptis į Specialiąją teismingumo kolegiją nebuvo pagrindo, atsižvelgiant į ieškovės pareikštų reikalavimų civilinį pobūdį.
    6. Kasaciniame skunde nurodyta Vyriausiojo administracinio teismo praktika netaikytina, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
    7. Teiginys, kad faktiškai kelias, į kurį prašoma nustatyti servitutą, jau yra, – nepagrįstas. Privažiavimo kelio nebuvo ir šiuo metu nėra kelio, į kurį būtų galima nustatyti servitutą (jį reikėtų įrengti). Be to, teritorijų planavimo dokumentai nenustato kelio per turgavietę, kur eismas yra draudžiamas.
    8. Nepagrįstas teiginys, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (išaiškinimų, pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007) dėl žemės servituto, kai jis faktiškai egzistuoja, tačiau neįregistruotas, nes ji neturi precedentinės reikšmės dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo.
    9. Ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymu sudaryti nuomos sutartį, pagal kurią ji galėtų už užmokestį atsivežti reikalingų prekių ne sunkvežimiais ir ne turgavietės darbo laiku. Ji nebendradarbiauja, nesiūlo atlygio už naudojimąsi svetimu daiktu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

1324.

14Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad pageidauja žodinio bylos proceso.

1525.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai dalyvavo žodinio proceso tvarka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi jų teisė būti išklausytiems buvo įgyvendinta. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 356 straipsnio 1 dalyje, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas išimties tvarka, teisėjų kolegijai nusprendus, kad tai yra būtina (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 356 straipsnio 1 dalį kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 356 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra poreikio skirti žodinio bylos nagrinėjimo, todėl nurodytas kasatorių pageidavimas netenkintinas (CPK 356 straipsnio 2 dalis).

17Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje

1826.

19CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

2027.

21Šioje byloje teismai, įvertinę surinktus įrodymus dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto, be kita ko, nustatė aplinkybes, kad su ieškovės Sklypu besiribojančiam valstybiniam žemės sklypui ( - ), kuris 99 metams išnuomotas atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ ir kuris įsirengė ir teisiškai nuosavybėn įregistravo statinį – aikštelę turgavietėje, servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ) gatvės, nebuvo ir nėra nustatytas, viešame registre nėra įregistruotas. Kasaciniame skunde nėra nurodyta nesutikimo su tokiomis teismų nustatytomis aplinkybėmis argumentų, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą kasacine tvarka, jomis, pažymėjusi jų nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą, remiasi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, apskųstus sprendimus (nutartis) patikrina teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

2228.

23Byloje aktualus teisės klausimas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Green Vilnius Hotel“ v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. S. Š., bylos Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012).

2429.

25Teismai reikalavimą dėl prašomo kelio servituto nustatymo atmetė, nes sprendė, kad byloje neįrodyta ir dėl to nenustatyta egzistuojant aplinkybes, jog: nenustačius ieškovės prašomo nustatyti servituto jai neįmanoma normaliomis sąlygomis naudotis priklausančiu daiktu pagal paskirtį; ieškovė yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nebūtų ribojamos kitų savininkų teisės; nėra galimybės iš ( - ) įrengti įvažiavimo kelią iš rytinėje pusėje šalia ieškovės Pastato esančio kiemo; yra objektyvių kliūčių ieškovei privažiuoti prie savo Sklypo ir Pastato per automobilių aikštelę. Teismų vertinimu, būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą paneigia faktas, kad ieškovė vykdė jai priklausančio pastato rekonstrukciją, nesant jokio servituto, o jokių kliūčių patekti į savo sklypą iš ( - ) jai nebuvo sudaryta, tai įrodo, kad esant poreikiui patekti į jos sklypą galima ir iš pirmiau nurodytos gatvės.

2630.

27Teisėjų kolegija tokias teismų išvadas pripažįsta nepagrįstomis, sprendžia, kad jos padarytos nepakankamai ištyrus ir netinkamai įvertinus reikšmingus bylos duomenis, netinkamai pritaikius Teritorijų planavimo įstatymo normas, CK 4.126 straipsnį. Pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai taikė TPĮ nuostatas dėl patvirtintuose teritorijų detaliuosiuose planuose nustatyto žemės naudojimo režimo privalomumo, taip pat CK 4.126 straipsnį.

2831.

29Teritorijos, reikšmingos nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti, naudojimo reglamentas yra nustatytas teritorijų planavimo dokumentais – detaliaisiais planais. Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000 m gegužės 2 d. sprendimu Nr. 19 yra patvirtintas Kelmės miesto teritorijos, esančios tarp Vytauto Didžiojo, Dariaus ir Girėno, Kooperacijos ir A. Mackevičiaus gatvių, detalusis planas. Jis apima teritoriją, kurioje yra tiek žemės sklypas ( - ), tiek žemės sklypas ( - ). Jame žemės sklypas ( - ) grafiškai pažymėtas kaip transporto zona, o sklypų eksplikacijoje, pasisakant dėl servitutų, šiam sklypui yra įrašytas kodas „20“, kuris reiškia servitutą – teisę kitiems asmenims eiti, važiuoti per savininko naudojamą žemės sklypo dalį prie jiems nuosavybės teise priklausančių arba jų naudojamų pastatų ir įrenginių, taip pat naudotis žemės sklypo dalimi, aptarnaujant bei remontuojant šiuos pastatus ir įrenginius. Detaliojo plano aiškinamajame rašte tokio kodo nurodytam sklypui įrašymas nėra detalizuotas, atskleistas. Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 28 d. sprendimu patvirtintas žemės sklypo ( - ), detalusis planas (planavimo tikslai – pakeisti žemės naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į komercinės paskirties objektų teritoriją prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti). Šio plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad „privažiavimas prie planuojamame sklype esančio pastato yra ir bus esamu įrengtu įvažiavimu iš ( - ), kuris Kelmės miesto bendrajame plane planuojama kaip C1 kategorijos gatvė“, o plane rodyklėmis grafiškai pavaizduotas įvažiavimas ir išvažiavimas iš sklypo ( - ), į gretimą sklypą ( - ).

3032.

31Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadas, kad teisiškai nėra reikšmingi ieškovės teiginiai dėl detaliuosiuose planuose nustatyto privažiavimo kelio prie jos žemės sklypo ir Pastato per turgaus aikštę, nes, anot apeliacinės instancijos teismo, ieškovė tuo metu nebuvo šių nekilnojamųjų daiktų savininke, taip pat kad 2011 m. ieškovės prašymu parengus ir patvirtinus jai priklausančio žemės sklypo detalųjį planą 2000 metais patvirtintas detalusis planas yra negaliojantis. Pagal TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2000 m. gegužės 24 d. iki 2000 m. spalio 31 d.) 20 staipsnio nuostatas detaliojo plano galiojimas nebuvo saistomas nekilnojamųjų daiktų savininkų personomis, šių pasikeitimu. 2011 m. ieškovės prašymu parengtu ir patvirtintu jai priklausančio žemės sklypo detaliuoju planu buvo pakeistas jos sklypo žemės naudojimo būdas.

3233.

33Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad: teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (straipsnio 40 dalis); detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti (straipsnio 4 dalis); detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos) (straipsnio 3 dalis); teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyto konkretaus teritorijos naudojimo tipo ir jo plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus (straipsnio 37 dalis); teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (straipsnio 41 dalis); teritorijų planavimo dokumento sprendinys – raštu arba grafiškai išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas, nusakantis vystymo kryptis, erdvinio organizavimo nuostatas, žemės sklypų arba jų grupių, infrastruktūros objektų išdėstymo, naudojimo ir apsaugos sąlygas bei tvarką (straipsnio 42 dalis). Rengiant detaliuosius planus, nustatomas tam tikras privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, apimantis, be kita ko, susisiekimo sistemų organizavimą (TPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Detaliųjų planų sprendiniai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas (TPĮ 26 straipsnio 6 dalis). Detaliųjų planų keitimai rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir detalusis planas (TPĮ 26 straipsnio 7 dalis).

3434.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad detaliojo planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles. Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis – šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas į individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupę, bet yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl būtų teisinga teigti, kad detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti, nes jo požymiai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003). Patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią, kitaip tariant, yra privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A14-54-05). Detalusis planas – individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-128/2008).

3635.

37Nurodyti Kelmės rajono savivaldybės tarybos patvirtinti detalieji planai, vertinami kartu, vadovaujantis TPĮ įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgiant į žemės sklypo ( - ) konfigūraciją, ribas, gretimybes ir statinių jame išdėstymą, bei preziumuojant tai, kad antrasis iš nurodytų planų neprieštarauja pirmajam (priešingai nėra konstatuota), suponuoja galimybę teigti, kad: jais nustatytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, apimantis, be kita ko, susisiekimo sistemų organizavimą; jais pripažintas ir nustatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į žemės sklypą ( - ), kelio per kitų savininkų nuosavybę objektyvus būtinumas, taip pat nustatyta, nors ir neapibrėžtai, tokio kelio vieta – per žemės sklypą ( - ). Kitoks aiškinimas, esant nurodytiems galiojantiems detaliesiems planams, galėtų reikšti jais nustatyto privalomo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo paneigimą, tačiau šią bylą nagrinėję teismai to nepagrįstai neanalizavo ir nevertino.

3836.

39Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino, ar ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas įvažiavimo į jos sklypą vietos bei įvažiavimo būtent per gretimą sklypą ( - ), aspektais atitinka detaliųjų planų sprendinius. Teismų nustatyta, kad faktiškai kaip tik tokiu būdu ir yra įvažiuojama į ieškovės žemės sklypą, tačiau teismai šį faktą nepagrįstai vertino kaip paneigiantį būtinumą nustatyti ieškovės prašomą servitutą.

4037.

41Teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.126 straipsnį nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuoja, kad kai reikalavimas nustatyti kelio servitutą atitinka galiojančių detaliųjų planų sprendiniais nustatytą privalomą teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, ieškovas neprivalo papildomai įrodinėti, kad servitutas, kaip toks, yra objektyviai būtinas, kad tai yra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų įgyvendinimą, kad jis išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Teismas dėl konkretaus servituto nustatymo nusprendžia įvertinęs tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumą, taip pat išspręsdamas servituto atlygintinumo klausimą.

4238.

43Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju egzistuoja detaliųjų planų sprendiniais pagrįsti, sutampantys viešasis (Kelmės gyventojų, jų dalies) ir privatus (ieškovės) interesai, kad įvažiavimo ir išvažiavimo kelias į žemės sklypą ( - ), būtų per gretimą sklypą ( - ), o ne iš ( - ). Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstomis apskųstų teismų procesinių sprendimų išvadas, kad ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, t. y. ar visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius.

4439. Nustatytas netinkamas TPĮ normų, CK 4.126 straipsnio taikymas yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo nustatyti servitutą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, kadangi ginčo išsprendimui būtina tirti ir vertinti įrodymus bei nustatyti faktines aplinkybes, bylos dalis dėl reikalavimo nustatyti servitutą grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

4640.

47Bylos dėl servituto nustatymo teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia servituto nustatymo pagrindas – ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. T-120/2013; 2015 m. liepos 27 d. nutartis, priimta byloje T-85/2015). Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje byloje ieškovės pareikštus reikalavimus, tai, kad reikalavimo dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektą nustatyti servitutą administraciniu aktu byloje nėra pareikšta, sprendžia, kad ji išnagrinėta nepažeidus rūšinio teismingumo taisyklių.

4841.

49Šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad valstybiniam žemės sklypui ( - ), kuris išnuomotas atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ ir kuris įsirengė bei teisiškai nuosavybėn įregistravo statinį – Aikštelę turgavietėje, servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ), nebuvo ir nėra nustatytas bei viešame registre nėra įregistruotas, reikalavimas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sprendžiamas būtent nagrinėjamoje byloje, teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovus papildyti 2000 m. rugsėjo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir atsakovo vartotojų kooperatyvo „Kelmės prekyba“ kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. ( - ), duomenis, kuriuos ieškovė grindė teiginiu, jog servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis į ( - ) sklypą iš ( - ) per sklypą ( - ), buvo nustatytas Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2000 m gegužės 2 d. sprendimu Nr. 19 patvirtintu detaliuoju planu.

5042.

51Įvertinus apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvus darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog teismai pažeidė lex retro non agit principą, 2000 m. detaliųjų planų tvirtinimo procesams taikė tuo metu dar negaliojančias CK nuostatas.

5243.

53Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės pareikštus reikalavimus, šios nutarties 39 punkte išdėstytus argumentus dėl viešojo intereso gynimo tik esant nustatytam jo pažeidimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šios bylos atveju teismai, remdamiesi viešojo intereso egzistavimu, turėjo peržengti bylos šalių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas ir tirti bei vertinti valstybinio žemės sklypo suteikimo naudotis atsakovui vartotojų kooperatyvui „Kelmės prekyba“ nuomos pagrindais teisėtumo ir pan.

5444.

55Įvertinusi bylų faktinių aplinkybių panašumus ir skirtumus, į kuriuos atsižvelgus galima padaryti išvadą dėl teismo precedento (ne)egzistavimo, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentų, kad šią bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų.

5645. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neatitinkantys kasacijos pagrindams keliamų reikalavimų (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

5746.

58Naikinant apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo nustatyti servitutą, taip pat naikintina ir jos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas išspręstinas bylos dalį dėl reikalavimo nustatyti servitutą išnagrinėjus iš naujo.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

60Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimą dėl servituto nustatymo, taip pat nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo nustatyti servitutą perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

61Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 7.
    1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 2... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 12. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 13. 24.... 14. Kasaciniame skunde kasatoriai nurodo, kad pageidauja žodinio bylos proceso.... 15. 25.... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai dalyvavo žodinio proceso tvarka... 17. Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje... 18. 26.... 19. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 20. 27.... 21. Šioje byloje teismai, įvertinę surinktus įrodymus dėl ieškovės prašomo... 22. 28.... 23. Byloje aktualus teisės klausimas dėl kelio servituto nustatymo teismo... 24. 29.... 25. Teismai reikalavimą dėl prašomo kelio servituto nustatymo atmetė, nes... 26. 30.... 27. Teisėjų kolegija tokias teismų išvadas pripažįsta nepagrįstomis,... 28. 31.... 29. Teritorijos, reikšmingos nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti,... 30. 32.... 31. Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta apeliacinės instancijos teismo... 32. 33.... 33. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 9 d.... 34. 34.... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teritorijų... 36. 35.... 37. Nurodyti Kelmės rajono savivaldybės tarybos patvirtinti detalieji planai,... 38. 36.... 39. Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino, ar ieškovės prašomas nustatyti... 40. 37.... 41. Teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.126 straipsnį nagrinėjamos bylos... 42. 38.... 43. Paprastai viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga,... 44. 39. Nustatytas netinkamas TPĮ normų, CK 4.126 straipsnio taikymas yra... 45. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 46. 40.... 47. Bylos dėl servituto nustatymo teismingumą bendrosios kompetencijos ar... 48. 41.... 49. Šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad valstybiniam žemės sklypui... 50. 42.... 51. Įvertinus apskųstų teismų procesinių sprendimų motyvus darytina išvada,... 52. 43.... 53. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovės pareikštus... 54. 44.... 55. Įvertinusi bylų faktinių aplinkybių panašumus ir skirtumus, į kuriuos... 56. 45. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neatitinkantys kasacijos... 57. 46.... 58. Naikinant apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 61. Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...