Byla 2-132/2009
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB FMĮ „Orion securities“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria teismas

Nustatė

2ieškovui terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, apskaičiuojamą atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui, civilinėje byloje Nr. 2-3981-431/2008 pagal ieškovo UAB FMĮ „Orion securities“ ieškinį atsakovams F. N., V. B., K. B., uždarajai akcinei bendrovei „VP Invest“, L. K., J. K., L. K. IĮ „Talka“, V. Č. ir A. M. dėl piniginių lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

4Ieškovas UAB FMĮ „Orion securities“ ieškiniu prašė teismo priteisti jam iš atsakovų:

51) V. B. ir K. B. solidariai - 573 215, 47 Lt; 2) UAB „VP Invest“ - 1 347 770 Lt; 3) L. K. IĮ „Talka“ - 245 660, 58 Lt; 4) L. K. ir J. K. solidariai 235 902, 10 Lt; 5) V. Č. - 487 703 Lt; 6) F. N. - 437 215, 93 Lt; 7) A. M. - 18 880, 59 Lt. Nurodė, kad su atsakovais sudarė atvirkštinio atpirkimo paslaugų teikimo sąlygų sutartis, pagal kurias atsakovai įpareigojo ieškovą perduoti trečiosios šalies nuosavybėn atsakovams priklausančius vertybinius popierius bei juos atpirkti iš trečiosios šalies atpirkimo sutartyse nustatyta tvarka. Ieškovo nuomone, sudarydami tokias sutartis, šalys iš esmės įformino specifinius paskolos santykius, kurių metu atsakovai pasiskolina piniginių lėšų ir užtikrina jų grąžinimą, perleisdami trečiajai šaliai turimus vertybinius popierius, kuriuos vėliau turėjo atpirkti už ne mažesnę negu sutarta kainą. Nukritus vertybinių popierių rinkos kainai, atsakovai nevykdė sutartinių prievolių ir neįnešė papildomos garantinės įmokos, nepadengė susidariusio lėšų trūkumo. Už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą ieškovas sumokėjo 37 800 Lt.

6Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus: sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, apskaičiuojamą atskirai kiekvienam pareikštam reikalavimui. Nurodė, kad nepaisant to, jog ieškovas pareiškė reikalavimus, kurie kilo iš vienodų teisinių santykių, šie reikalavimai grindžiami tarp skirtingų šalių sudarytomis skirtingomis atpirkimo paslaugų teikimo sąlygų sutartimis. Teismo nuomone, tokie reikalavimai neprivalo būti nagrinėjami kartu, o teismas juos išskirs į atskiras bylas ir keisis bylų teismingumas. Tačiau teismas sprendė, jog šiuo metu pareikštų reikalavimų negali išskirti ir perduoti nagrinėti pagal teismingumą, kadangi nepakaktų ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės ydingas.

7Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais motyvais:

  1. teismas nemotyvavo nutarties dėl tikslingumo išskirti ieškovo pareikštus reikalavimus į atskirą bylą;
  2. proceso operatyvumas reikalauja iš to paties teisinio santykio kildinamus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, o ne atskirose bylose. Priešingu atveju dėl bylinėjimosi skirtinguose teismuose iš esmės padidėtų bylinėjimosi išlaidos, o tai neatitiktų ekonomiškumo principo.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Šioje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą, sumokėjusį maksimalų žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, primokėti žyminį mokestį. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia nustatyti, ar bylos iškėlimo stadijoje teismas gali nuspręsti, jog ieškovas turi sumokėti žyminį mokestį už kiekvieno reikalavimo nagrinėjimą atskirai, o ne už ieškovo sujungtų reikalavimų sumą. Iš teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad toks procesinis sprendimas priimtas dėl to, kad, teismo nuomone, ieškovo pareikšti reikalavimai turi būti išskirti į atskiras bylas, nes jie yra pareikšti skirtingiems atsakovams.

10Pažymėtina, kad teismas negali nurodyti atsakovui kokią gynybos poziciją pasirinkti (teikti atsiliepimą ar priešieškinį), ar ieškinyje reikšti vieną ar kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, nes priešingu atveju pažeistų šalių lygiateisiškumo, rungimosi bei dispozityvumo principus (CPK 12, 13, 17 str.). Tačiau teismas turi įvertinti pareikštų reikalavimų pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas. Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.).

11CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kai ieškovas siekia pareikšti kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d.).

12Taigi ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieškovas sujungia reikalavimus ir juos pareiškia keliems atsakovams, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar visgi reikia išskirti į atskiras bylas. Proceso įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remiantis teismas išsprendžia šį procesinį klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kuriuo atveju - nagrinėjant sujungtus reikalavimus vienoje byloje ar juos išskyrus į atskiras bylas, bus labiau užtikrintas proceso operatyvumas, ekonomiškumas, teisingas ginčo išsprendimas. Tik bylos konkrečių faktinių aplinkybių analizė leidžia teisingai atsakyti į šį klausimą.

13Ieškinyje pareikštų kelių reikalavimų tarpusavio ryšys gali būti reikšmingas ne tik sprendžiant klausimą dėl visų reikalavimų nagrinėjimo vienoje byloje arba jų išskyrimo į atskiras bylas. Kai reiškiami keli turtinio pobūdžio reikalavimai skirtingiems atsakovams, bendrą žyminio mokesčio dydį lemia tai, ar šie reikalavimai kiekvienam iš atsakovų gali būti nagrinėjami atskirai, ar jie visi turi būti nagrinėjami kartu. Kitaip tariant, priklausomai nuo procesinio bendrininkavimo formos, gali skirtis ir bendras žyminio mokesčio dydis už visų reikalavimų nagrinėjimą. Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Todėl privalomo bendrininkavimo atveju bendras žyminio mokesčio dydis už ieškinyje pareikšto turtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą negali viršyti CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinto žyminio mokesčio maksimalaus dydžio – trisdešimt tūkstančių litų, atsižvelgiantį į šio mokesčio indeksavimą (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Tuo atveju, kai kiekvienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų gali būti reiškiamas kiekvienam atsakovui atskiroje byloje, daroma išvada, jog pasyvusis bendrininkavimas yra neprivalomas (fakultatyvusis). Tokiu atveju žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal bendrąsias taisykles, t. y. už kiekvieną turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai, o bendrą žyminio mokesčio dydį sudaro už kiekvieną reikalavimą mokėtinų žyminių mokesčių suma. Tai reiškia, jog esant neprivalomam bendrininkavimui, CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas maksimalus žyminio mokesčio dydis taikomas kiekvienam turtinio pobūdžio reikalavimui atskirai, bet ne jiems bendrai. Priešinga išvada reikštų, kad vien tik dėl kelių reikalavimų sujungimo viename ieškinyje ieškovas išvengtų didesnio žyminio mokesčio mokėjimo, kurį turėtų sumokėti už tapačių reikalavimų nagrinėjimą tuo atveju, jeigu šiuos reikalavimus būtų išdėstęs ne viename, o keliuose ieškiniuose. Tai neatitiktų ne tik žyminio mokesčio instituto paskirties, tikslų, bet ir pažeistų lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo principus, sudarytų sąlygas asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 3 str. 1 d.).

14Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė septynis reikalavimus skirtingiems atsakovams dėl pinigų priteisimo (b.l. 11-12). Šie reikalavimai grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovus sieja tik tai, jog ieškovas siekia iš jų prisiteisti pinigų sumas, reikalavimus grįsdamas tos pačios rūšies sutarties sąlygų pažeidimu. Tačiau vien aplinkybė, kad ieškovas visus reikalavimus, grindžiamus skirtinga faktine medžiaga, kildina iš vienos rūšies sutarties pažeidimo, nereiškia, jog egzistuoja privalomas pasyvus bendrininkavimas ir visi reikalavimai turi būti reiškiami viename ieškinyje. Tokio ieškinio dalykas nėra bendrai pagal įstatymus atsakovams priklausančios teisės ar pareigos (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Tačiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo pareikštus reikalavimus viename ieškinyje vertinti kaip susijusius, kadangi visi reikalavimai yra turtinio pobūdžio, juos reiškia tas pats asmuo (CPK 43 str. 1 d. 2 p., neprivalomas bendrininkavimas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas už kiekvieno pareikšto reikalavimo nagrinėjimą turi sumokėti žyminį mokestį atskirai, o bendra už visų reikalavimų nagrinėjimą mokėtina žyminio mokesčio suma lygi už atskirus reikalavimus mokėtinų žyminių mokesčių sumai.

15Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso įstatymas suteikia ieškovui teisę viename ieškinyje pareikšti skirtingus reikalavimus atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietovėje, pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą (CPK 33 str. 1 d.). Sprendžiant tokio ieškinio priėmimo klausimą, teismo procesinis sprendimas priklauso nuo bendrininkavimo formos. Esant privalomam pasyviam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, teismas, nenustatęs procesinių kliūčių, privalo tokį ieškinį priimti ir iškelti civilinę bylą. Tuo tarpu esant fakultatyviam pasyvaus (atsakovų pusėje) bendrininkavimo atvejui, teismas ieškinio priėmimo stadijoje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes turi teisę spręsti, ar priimti nagrinėti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, ar vis dėlto, remiantis CPK 136 straipsnio antrąja dalimi, tikslinga vieną ar kelis reikalavimus išskirti (CPK 43 str. 1 d. 2 p., 136 str. 2 d., 137 str. 1 d.). Teismas, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais, nutaręs, jog dalį reikalavimų tikslinga išskirti, turi atsisakyti priimti šiuos reikalavimus, jeigu jie atskirai turėtų būti reiškiami kitame teisme, bei išaiškinti ieškovui, į kurį teismą jis turėtų kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 137 str. 5 d.). Jeigu visi sujungti reikalavimai, juos reiškiant atskirai, teismingi tam pačiam teismui, teismas, nesant procesinių kliūčių, turėtų tokį ieškinį priimti ir po to spręsti bylų išskyrimo klausimą. Teismo nutartis dėl bylų išskyrimo neskundžiama apeliacine tvarka, nes to nenumato CPK ir ši nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.). Iškėlęs civilinę bylą, teismas turi teisę išskirti dalį ieškovo viename ieškinyje sujungtų reikalavimų į atskirą bylą (atskiras bylas), tačiau bylą (bylas) pagal išskirtus reikalavimus turi išspręsti ją iškėlęs teismas, nors atskirai išskirtoje byloje (išskirtose bylose) pareikštų reikalavimų teismingumas ir pasikeistų (CPK 34 str. 1 d.). Teismui neišskyrus ieškovo sujungtų reikalavimų ieškinio priėmimo stadijoje, po civilinės bylos iškėlimo išskirti šiuos reikalavimus ir perduoti juos nagrinėti kitam teismui nėra teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą vieningą praktiką, pasikeitus rūšiniam teismingumui, po to kai civilinė byla buvo iškelta pagal teismingumo taisykles, tik apylinkės teismas savo žinion priimtą bylą turi perduoti apygardos teismui, remdamasis rūšinio teismingumo pasikeitimu, tačiau apygardos teismas, remdamasis šiuo pagrindu, neturi teisės perduoti jo prisiimtą bylą apylinkės teismui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-904/2008, 2KT-64/2008, CPK 34 str. 1 d.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog teismas, ieškinio priėmimo stadijoje neišskyręs ieškovo sujungtų reikalavimų į atskirą bylą ir priėmęs juos visus nagrinėti, turėtų iš esmės išspręsti priimtą savo žinion bylą, išskyrus CPK 35 straipsnyje nurodytus atvejus arba pasikeitus rūšiniam teismingumui (kai apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje pareiškiami papildomi reikalavimai, kuriuos teismas priima ir byla tampa teisminga apygardos teismui).

16Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas neatsisakė priimti ieškinio ar atskirų reikalavimų, o tik ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį už kiekvieno reikalavimo nagrinėjimą. Tokie apygardos teismo veiksmai iš esmės nepažeidžia proceso teisės normų. Tuo pačiu pastebėtina, kad žemesnės instancijos teismas, nutaręs, jog šalis turi primokėti žyminį mokestį, turi nurodyti jo dydį. Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas už visų reikalavimų nagrinėjimą. Siekiant pašalinti šį netikslumą, teisėjų kolegija nurodo, jog ieškovas iki 2009 m. vasario 21 d. turi sumokėti 18 852, 72 Lt žyminį mokestį už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (56 652,72–37 800=18 852, 72; CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovui sumokėjus trūkstamą žyminį mokestį, Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs kitų procesinių kliūčių priimti ieškinį, turėtų priimti ir išnagrinėti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus. Kita vertus, net ir ieškovui sumokėjus trūkstamą žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi teisę atsisakyti priimti tam tikrus reikalavimus, jeigu mano, kad dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo juos reikia nagrinėti atskirai, o jų neišskyrimas užvilkins šios bylos nagrinėjimą (CPK 136 str. 2 d., 137 str. 2 d. 2 p.). Vilniaus apygardos teismui priėmus nagrinėti visus ieškovo sujungtus reikalavimus, o nagrinėjant bylą nutarus juos išskirti, išskirtos bylos turėtų būti nagrinėjamos tame pačiame Vilniaus apygardos teisme.

17Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio skaičiavimą nustatančias taisykles ir pagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį, apskaičiuojamą pagal pareikštą kiekvieną turtinio pobūdžio reikalavimą. Todėl keisti ar naikinti teisėtos bei pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Nustatyti ieškovui UAB FMĮ „Orion securities“ terminą iki 2009 m. vasario 21 d. sumokėti 18 852, 72 Lt (aštuoniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt du Lt septyniasdešimt du ct) žyminio mokesčio už ieškinį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovui terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, apskaičiuojamą... 3. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :... 4. Ieškovas UAB FMĮ „Orion securities“ ieškiniu prašė teismo priteisti... 5. 1) V. B. ir K. B. solidariai - 573 215, 47 Lt; 2) UAB „VP Invest“ - 1 347... 6. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovui... 7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio... 8. Atskirasis skundas atmestinas.... 9. Šioje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos... 10. Pažymėtina, kad teismas negali nurodyti atsakovui kokią gynybos poziciją... 11. CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į... 12. Taigi ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti.... 13. Ieškinyje pareikštų kelių reikalavimų tarpusavio ryšys gali būti... 14. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė septynis reikalavimus skirtingiems... 15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso įstatymas suteikia... 16. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas... 17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 19. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti... 20. Nustatyti ieškovui UAB FMĮ „Orion securities“ terminą iki 2009 m....