Byla 2A-123-450/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ [iki 2011 m. gruodžio 29 d. buvęs pavadinimas UAB „Vilko pėda“] kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo S. K. 465,99 Lt skolos už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2011-04-30, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašoma priteisti skola atsirado teikiant daugiabučio namo, esančio Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas yra buto, esančio ( - ), savininkas, todėl jis turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Didžioji dalis skolos susidarė laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2009-08-01. Nurodė, kad mokesčiai mėnesio gale yra pateikiami paslaugos gavėjui pranešime. Gavėjas, mokėdamas už paslaugas, nedetalizuoja, už kurias konkrečiai paslaugas moka, todėl, jeigu sumokama ne visa suma, nėra galimybės nustatyti, už kurias paslaugas nėra sumokėta. Remiantis CK nustatytomis įmokų patvirtintomis taisyklėmis laikotarpis nuo 2008-09-01 iki 2011-04-30 yra nurodytas dengiant senesnį įsiskolinimą. Kadangi atsakovas mokėjo už paslaugas nereguliariai, todėl susidarė 465,99 Lt skolos suma.

5Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašydamas jį atmesti. Teigė, kad jam ne visos paslaugos buvo teikiamos, neaišku, kokiu laikotarpiu konkrečiai susidarė skola ir už kokius atliktus darbus. Ieškovas neįrodė, kad iš tikrųjų suteikė tokias paslaugas, už kurias reikalauja atsiskaityti. Nurodė, kad namo administratorius privalo pateikti administruojamo namo patalpų savininkams išsamią savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą, tačiau tokių ataskaitų nėra pateikta, teikiamos tik formalios darbų suvestinės, iš kurių neįmanoma nustatyti, kokie darbai ir kada buvo atlikti, kokios jų atlikimo sąnaudos ir įkainiai. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie atliktus darbus, jų apimtis ir įkainius, todėl neturi teisės reikalauti apmokėjimo. Teismo posėdžio metu atsakovas tvirtino, kad mokėjo už paslaugas, o skolos už 2004 m. yra nepagrįstos, neaišku, kodėl ieškovas nesikreipė anksčiau dėl tų skolų. Be to nuo 2004 m. mokesčiai buvo skaičiuojami dviem žmonėms, nors gyveno tik vienas, tik 2010 m. pabaigoje pradėta skaičiuoti už vieną žmogų. Visiškai neaiškus mokesčių už šiukšlių išvežimą skaičiavimas ir antenos mokestis.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė UAB „Vilkpėdės būstas“ iš atsakovo S. K. 184,12 Lt skolos už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., 5 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (184,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 131,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovui S. K. iš ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ 563,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 atsakovui yra apskaičiuota mokesčių už 2994,91 Lt, į šią sumą įskaitant 54,98 Lt delspinigius. Atsakovas yra sumokėjęs 2553,65 Lt. Neapmokėta sąskaitų dalis sudaro 441,26 Lt. Tai yra šioje byloje keliamo ginčo objektas. Skirtumas tarp ieškovo prašomos sumos 465,99 Lt ir pateiktų duomenų apie sąskaitas už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2011-04-30 yra 24,73 Lt. Ši suma pagal ieškovo pateiktus duomenis yra apskaityta kaip skola už laikotarpį iki 2004-12-01 ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ieškovas reikalavimo priteisti skolą už laikotarpį iki 2004-12-01 teismui nėra pareiškęs, nėra nurodęs tokios skolos atsiradimo faktinio pagrindo ir tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti 465,99 Lt dalyje dėl 24,73 Lt skolos už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 laikė nepagrįstu ir atmetė, nurodant, kad toje dalyje paslaugos nebuvo teikiamos. Spręsdamas kiekvieno ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas nurodė, kad ieškovas pateikė paskaičiavimus, į kuriuos įeina televizijos antenos mokestis nuo 2004-12-01 iki 2006-03-31 – 32 Lt. Atsakovas teigė, kad tokios paslaugos neužsakė ir ja nesinaudojo, nes naudojosi kabeline televizija. Atsakovas pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nurodė, kad kolektyvinės antenos paslaugos buvo teikiamos visam namui, gyventojai, kurie sudarė sutartis dėl televizijos su kitomis įmonėmis, pateikė prašymus ir jiems mokestis nebeskaičiuotas, o atsakovas tokio prašymo nepateikė. Ieškovas pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad šis mokestis buvo renkamas pagal Vilniaus miesto valdybos 1995-11-16 sprendimą Nr. 1706 ir 2001-11-06 sutartį su G.Liugos PĮ. Šioje sutartyje numatytas 1 Lt abonentinis mokestis už kiekvieną abonentinį įvadą į butą (nuo 2004-04-01 – 2 Lt). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei ginčo šalių išsakytus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad kolektyvinės antenos paslauga nėra susijusi su nekilnojamojo turto išsaugojimu ar išlaikymu, o buvo teikiama konkretiems vartotojams ir už šią paslaugą buvo imamas fiksuoto dydžio (abonentinis) mokestis, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti iš turto savininko apmokėti už šią paslaugą. Nėra pagrindo pripažinti, kad kolektyvinės antenos mokestis yra nustatytas Vilniaus miesto valdybos 1995-11-16 sprendimu Nr. 1706 kaip privalomas daugiabučio namo bendraturčiams. Minėtas savivaldybės sprendimas buvo priimtas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, o po šio įstatymo įsigaliojimo atsakovas nėra davęs sutikimo rinkti tokią rinkliavą ir dėl tokios rinkliavos nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (CK 4.83 str. 4 d.). Ieškovas neįrodė, kad S. K. buvo užsakęs kolektyvinės antenos paslaugą ir kad ji jam buvo suteikta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 32 Lt skolos priteisimo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl tos priežasties skolos suma už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 mažinta 32 Lt. Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad ieškovas atsakovui skaičiavo mokesčius už didžiųjų atliekų išvežimą ir utilizavimą. Pagal pažymą šis mokestis buvo skaičiuojamas 2007-05-01 – 2008-03-31, 2008-05-01 – 2008-07-31, 2009-01-01 – 2009-08-31 laikotarpiu, iš viso už 61,17 Lt sumą. Pažymoje nurodyta, kad šiukšlės buvo išvežamos „iš teritorijos“, tačiau teritorija neįvardinta. Neaišku, ar šiukšlės buvo išvežamos iš namo Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje teritorijos. Ieškovas pateikė teismui bendro pobūdžio sutartis ir sąskaitas-faktūras, iš kurių negalima nustatyti, jog paslaugos suteiktos ar darbai atlikti prižiūrint nekilnojamąjį turtą – namą, esantį Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje. Pagal 2007-05-14 sutartį su UAB „Transma“ atliekos išvežamos iš konteinerių aikštelių nurodytų sutarties priede Nr. 1 arba pagal atskirus užsakovo nurodymus, bet ieškovas nepateikė nei šio priedo, nei įrodymų apie tai, kad buvo duoti nurodymai išvežti atliekas iš konkretaus namo teritorijos. Iš 2007-08-01 sutarties, sudarytos su UAB „VSA“ matyti, kad atliekos priimamos aikštelėje, esančioje Lentvario g. 15, Vilniuje. Teismas vertino, kad pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, jog didžiosios atliekos išvežtos būtent iš Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, esančio namo teritorijos, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Dėl tos priežasties skolos suma už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 mažinta 61,17 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra skolingas už atliktus remonto, avarijų likvidavimo ir kitus darbus laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30, kurių suma 394,85 Lt. Remonto išlaidos patenka į bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidų grupę - tai išlaidos, susijusios su namui išlaikyti ir išsaugoti būtinomis išlaidomis. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 8 punkte išlaidos namui išlaikyti ir išsaugoti yra suskirstytos į kelias atskiras grupes, t.y. išlaidas už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) – išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto) nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), išlaidas už namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jei šie darbai neapmokami iš lėšų, sukauptų pagal šių Nuostatų 8.7 punktą, už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus, jeigu jie neįtraukti į savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą, kaupiamąsias įmokas, už kitas suteiktas paslaugas (8.8 punktas nustato, kad už kitas suteiktas paslaugas mokesčiai ir įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis su paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, o jei šias paslaugas teikia administratorius - pagal šių paslaugų sąmatą). Toks pats įmokų apskaičiavimas yra reglamentuotas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintuose butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, kuriais savo veikloje privalo vadovautis UAB „Vilko pėda“ (UAB „Vilkpėdės būstas“). Be to, profilaktinio remonto (eksploatavimo) darbų sudėtį nustato Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtinta Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika. Kaip matyti, ieškovo reikalavimas dėl 387,54 Lt yra pagrįstas, o 7,31 Lt suma už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-31 atsakovui yra priskaičiuota nepagrįstai. Skolos suma už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 mažintina 7,31 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovo butui suteikė šiukšlių išvežimo paslaugas. Laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2007-08-31 ieškovas priskaičiavo 158,90 Lt mokesčio už šiukšlių išvežimą. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2007-08-31 mokestis už šiukšlių išvežimą buvo skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto tarybos 1998-05-18 sprendimu Nr. 169 nustatytą tarifą – 2,27 Lt žmogui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų patikrinęs, kaip naudojamas turtas, ar būtų paprašęs savininko deklaruoti faktiškai gyvenančius asmenis bute. Byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo paaiškinimus, kad bute laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2007-08-31 gyveno vienas asmuo, todėl mokestis už šį laikotarpį sudaro 79,45 Lt (158,90 Lt / 2 asm.), o tokio pat dydžio suma atsakovui priskaityta nepagrįstai. Nuo 2007-09-01 iki 2008-03-31 šiukšlių išvežimo mokestis buvo skaičiuojamas pagal buto plotą, pagal Vyriausybės 2001-05-23 nutarimą Nr. 603 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimą Nr. 1-1185. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie faktiškai išvežtą šiukšlių tūrį šiuo laikotarpiu. Nėra pateikta konkrečių faktiškai atliktų darbų bei paslaugų mėnesio eigoje patvirtinimo dokumentų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad negalima tiksliai apskaičiuoti, kiek šiukšlių iš kurios vietos išvežama. Šiuo atveju būtent ieškovas teikė paslaugą (organizavo jos teikimą) ir jis turi pareigą įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Byloje nustatyta, kad faktiškai šiukšlės būdavo išvežamos, tačiau ieškovas neįrodė išvežtų šiukšlių kiekio. Ieškovas nenurodė aplinkybių, dėl kurių keitėsi išvežamų šiukšlių kiekis ar kaina, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas sprendė, kad mokestis turi būti skaičiuojamas pagal mažiausią nurodytą išvežtų šiukšlių kiekį, buvusį 2008 m. kovo mėnesį – 8,26 Lt. Iš viso už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2008-03-31, (7 mėn. x 8,26 Lt) 57,82 Lt, o nepagrįstai apskaičiuota suma yra 20,37 Lt (78,19 Lt – 57,82). Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2008-04-14 gyventojų prašymą nuo 2008-04-01 gyventojams mokestis už šiukšlių išvežimą vėl buvo pradėtas skaičiuoti pagal gyventojų skaičių. Įrodymų apie tai, kokiu pagrindu atsakovui S. K. toliau buvo skaičiuojamas mokestis už du žmones laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-04-31 ieškovas nepateikė. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovui buvo pasiūlyta nurodyti faktiškai gyvenančių asmenų skaičių tik 2009 m. kovo mėnesį. Per laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2009-04-31 atsakovui buvo paskaičiuota 113,67 Lt suma. Teismas vertina, kad pusė šios sumos, t.y. 56,84 Lt, atsakovui apskaičiuota nepagrįstai. Iš viso už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2011-04-31 atsakovui S. K. nepagrįstai apskaičiuoto mokesčio už šiukšlių išvežimą suma yra 156,66 Lt.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje dėl priteistos skolos, bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai bei priteisti iš ieškovo jo patirtas visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas dalyje, kuria buvo patenkintas ieškinys, nes teismas nevykdė pagrindinės savo pareigos – neišnagrinėjo bylos iš esmės, priėmė sprendimą, netinkamai vertindamas teismui pateiktus įrodymus, neatsižvelgdamas į teismui pateiktą įrodymą – UAB „Auditas“ specialisto išvadą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas yra sumokėjęs nuo 2004-12-01 iki 2011-04-30 2553,65 Lt, o iš šios sumos tikslinės įmokos už pastato administravimo, eksploatacijos ir remonto darbus, šildymo, remonto ir karšto vandens sistemų eksploatavimą ir remonto darbus sudarė 819,99 Lt, tačiau ieškovas nepateikė darbų atlikimo aktų už šią sumą, todėl neaišku, kaip buvo panaudotos šios lėšos. Ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių tokius darbus, todėl sprendė, kad remonto darbai buvo atlikti iš per periodines įmokas sukauptų lėšų. Kadangi ieškovas pats neatlieka tokių darbų, jis privalo konkurso tvarka samdyti darbų vykdytojus. Neaišku, kokiu pagrindu buvo sudarytos sutartys, jos neįrodo darbų atlikimo fakto, apimties, kainų pagrįstumo. Pažymėjo, kad dokumentai apie pateiktas išlaidas atsakovui neatitinka LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, LR Vyriausybės nutarimo Nr. 30-2050, Vilniaus miesto Savivaldybės sprendimo Nr. 1718V.

112. Atsižvelgiant į tai, kad už pastato administravimą, pastato eksploatacinės priežiūros ir remonto darbus, šilumos sistemos priežiūros ir remonto darbus jis yra sumokėjęs 819,99 Lt, todėl laikytina, kad yra sumokėta daugiau, nei teismas pateisino ieškovo išlaidas. Teismo išvardinti darbai, už kuriuos priteista nesumokėta suma, įeina į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir remonto darbų sąrašą, į šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir remonto darbus, kurių atlikimui lėšos kaupiamos mokant periodines įmokas pagal nustatytą tarifą. Lieka neaišku, kokie darbai yra atlikti už priteisiamą 184,12 Lt sumą.

123. Nepagrįstas teismo sprendimas ir toje dalyje, kuria priteista bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismui ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu 254,10 Lt sumai (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio teismui parengimą). Teismui pateikti dokumentai - PVM sąskaitos faktūros Nr.SK000442 kopija įrodo, kad šia sąskaita UAB „Skolos LT“ reikalavo iš UAB „Naujamiesčio būstas“ apmokėti už paruoštą atsiliepimą į ieškinį, kas įrodo, kad šis dokumentas nesusijęs su byla. Mokėjimo nurodymo Nr.2678 kopija įrodo, kad ieškovas yra apmokėjęs UAB „Skolos LT“ 181,50 Lt už ieškinio paruošimą, tačiau nėra pateikta duomenų, kuo šis mokėjimo nurodymas yra susijęs su atsakovu. Teismas be pagrindo tenkino ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes LR CPK 88-98 str. nenumato galimybės priteisti procesinių dokumentų parengimo išlaidas, jei procesinius dokumentus rengia ne advokatas, o kitas juridinis ar fizinis asmuo. Be to, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų dydį pagrindžiančiais dokumentais turi būti pateikti teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šiuo atveju to padaryta nebuvo. Tuo pačiu nepagrįstas teismo sprendimas sumažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, išnagrinėjęs bylą, atidėjo sprendimo priėmimo datą, remiantis ta aplinkybe, kad byla yra sudėtinga ir byloje reikia vertinti daug įrodymų. Tokiu būdu teismas pripažino, kad byla sudėtinga, kas įtakojo didesnės apimties teisinę pagalbą teikiančio advokato darbo sąnaudas, kurios buvo apmokėtos. Teismas, sumažindamas priteistiną sumą iš ieškovo, pažeidė atsakovo teisę į tinkamą teisių gynimą ir neatsižvelgė į LR teisingumo ministro 2004.04.02 įsakymo Nr.lR-85 Bendrųjų nuostatų I - 2.1; 2.2; 2.8 ir II - 8.2; 8.7; 8.15; 8.16; 8.17; 8.18 straipsnius. Atsakovo sutartas atlygis už advokato paslaugas yra protingai ir sąžiningai minimalus, apibendrintas už visus advokato darbus ir turi būti atlygintinas pilnai.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai atsisakė vadovautis atsakovo pateikta specialisto išvada, nurodydamas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokius įrodymus šis ekspertas tyrė ar vertino. Bet kuriuo atveju specialisto išvada yra tik išvestinis įrodymas, kuris pagrįstas kitais byloje esančiais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme ir akivaizdu, jog tokiu būdu atsakovo apeliacinis skundas pilnai ar iš dalies turėtų būti pripažintas neatitinkančiu LR CPK 305 str. 2 d. reikalavimų bei nenagrinėjamas naujai nurodomų aplinkybių dalyje. Taigi apeliaciniame skunde atsakovas naujai kelia aplinkybes, susijusias su pastato administravimo, eksploatavimo ir remonto darbų bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir remonto darbų pagrįstumu bei šiuo pagrindu namo administratoriui sumokėtų lėšų panaudojimo tikslingumu. Analogišku pagrindu turėtų būti atmesti ir kiti apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, iš esmės susiję su apelianto keliamomis pretenzijomis dėl neva netinkamai ieškovo vykdyta administruojamų gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidų apskaita ir už šias paslaugas surinktų mokesčių panaudojimo tikslingumu. Atsakovo nurodyti teisės aktai, t.y. LR Buhalterinės veiklos įstatymas, LR Vyriausybės nutarimas Nr. 20-2050 bei Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas Nr. 1718 V jokių privalomų reikalavimų, atliktų darbų priėmimą - perdavimą fiksuojantiems dokumentams, nenumato. Šalys yra laisvos susitarti, kokiu būdu yra užsakomi ir kaip yra įforminamai atskiri daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ar remonto darbai ir vien todėl, kad ieškovas nepateikė visų, atsakovo nuomone, būtinų šiuos darbus pagrindžiančių dokumentų, dar savaime nereiškia, jog konkretūs darbai apskritai nebuvo atlikti. Apeliantas nepagrįstai ginčija ieškovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Teisės aktai nedraudžia byloje dalyvaujantiems asmenims LR CPK nustatytomis apimtimis naudotis kitų fizinių ar juridinių asmenų teikiamomis paslaugomis bei vėliau šias būtinas ir pagrįstas išlaidas prisiteisti iš kaltos šalies. Iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdu, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos buvo realios ir pagrįstos, todėl vien atsakovo nurodomos formalios priežastys negali būti pagrindu apeliacinio skundo reikalavimams tenkinti.

14Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

151. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvardijo ieškovo prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpį, tačiau toliau pasisakydamas dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo pagrįstumo, be pagrindo jį praplėtė, tokiu būdu nepagrįstai išeidamas iš civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribų. Teismas neteisingai nustatė aplinkybes dėl skolos susidarymo ir jos pagrįstumo, t.y. tinkamai neįvertino aplinkybės, jog pats atsakovas LR CK 6.55 str. 2 d. numatyta tvarka už iki ieškinyje nurodytos skolos susidarymo laikotarpio pradžios (t.y. 2008-09-01) suteiktas paslaugas jau yra faktiškai atsiskaitęs ir dėl šių paslaugų pagrįstumo byloje ginčo kilti negali. Taigi teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti jokių iki ieškinyje nurodomo skolos susidarymo laikotarpio ieškovo suteiktų paslaugų pagrįstumo, kadangi atsakovas už šias paslaugas jau yra atsiskaitęs, o jokių savarankiškų reikalavimų, kuriais atsakovas ginčytų ieškovo pritaikytą įmokų paskirstymo tvarką, atsakovas teismui nepateikė.

162. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog ieškovas nepagrįstai per laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2006-03-31 skaičiavo atsakovui mokestį už televizijos antenos priežiūros paslaugas. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo atstovo išsakytų teiginių, jog, renkant mokesčius už kolektyvinės antenos priežiūrą, ieškovas buvo tik tarpininkas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, t.y. teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka iš kolektyvinės antenos paslaugos naudotojų surinkdavo mokesčius už antenos priežiūros paslaugas ir jas pervesdavo paskirtam paslaugos teikėjui. Ieškovas pagal paslaugos teikėjo pateiktus sąrašus pateikdavo priskaitymus sąraše nurodytais adresais. Iš paslaugos teikėjo gavus informaciją, jog paslaugos gavėjo prašymu paslaugos teikimas konkrečiam klientui buvo nutrauktas, ieškovas mokesčio už suteiktas paslaugas priskaitymą ir surinkimą nutraukdavo. Šiuo atveju byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes, bei paslaugų teikėjo pateiktą prašymą nuo 2006 m. balandžio mėnesio nebeskaičiuoti atsakovui mokesčio už kolektyvinės antenos priežiūrą. Ieškovas neturėjo pareigos ir neprivalėjo aiškintis, ar kiekvienas iš kolektyvinės antenos priežiūros paslaugomis besinaudojantis subjektas yra tinkamai pareiškęs savo sutikimą gauti tokią paslaugą, ar tokia paslauga jam buvo suteikta, nes tai yra tik paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo tarpusavio santykių dalykas. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neva netinkamai pagrindė atsakovo pareigą mokėti už kolektyvinės antenos priežiūrą, neatmesdamas galimybės, jog ši pareiga ir galėjo buti sukurta Vilniaus miesto valdybos 1995-11-16 sprendimu Nr. 1706, tačiau nepagrįstai šio sprendimo galiojimo pabaigą susiejo su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu. Manytina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinio teisės aktų galiojimo taisykles ir visiškai nepagrįstai Vilniaus miesto valdybos sprendimo galiojimo pabaigą susiejo su Civilinio kodekso įsigaliojimu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas teismui pateikė tik sutartį su kabelinės televizijos paslaugas teikiančiu subjektu, bet sutarties sudarymas nėra ir negali būti tinkamu įrodymu, jog atsakovui paslaugos buvo teikiamos ir jis jomis naudojosi. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gaudavo sąskaitas už paslaugas, jas apmokėdavo ir panašiai. Vien tai, kad atsakovas turėjo kabelinės televizijos paslaugų sutartį, negali paneigti aplinkybės, kad atsakovui nebuvo teikiamos kolektyvinės antenos priežiūros paslaugos.

173. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovui priskaičiuotų mokesčių už stambiagabaričių ir didžiųjų atliekų išvežimo bei utilizavimo paslaugas pagrįstumą. Atkreipė dėmesį, kad pagal LR CPK 177 str. 2 d. įrodymais civilinėje byloje gali būti laikomi ir bylos šalių paaiškinimai, tačiau šiuo atveju iš teismo sprendimo akivaizdu, jog ieškovo atstovo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų teismas nevertino ir priimdamas ginčijamą teismo sprendimą į juos visiškai neatsižvelgė. 2006 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ VII skyriuje yra patvirtinta didžiųjų atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimo tvarka ir nepaisant to, jog teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad didžiosios atliekos yra vežamos teisės aktų nustatyta tvarka, teismo nuomone, tai nebuvo pagrindu ieškovo pateiktus priskaitymus už suteiktas paslaugas laikyti tinkamais. Nurodė, kad teisės aktai numato teisę namo administratoriui organizuotų didžiųjų atliekų išvežimą „apvažiavimo būdu“, išvežant visas susikaupusias atliekas. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog administratorius apvažiavimo būdu organizavo ir vykdė didžiųjų atliekų išvežimą iš visos ieškovo administruojamų namų teritorijos. Šiame kontekste visiškai nepagrįstais turėtų būti pripažįstami teiginiai, jog ieškovas neva tinkamai neįvardijo teritorijos, iš kurios buvo vežamos atliekos, kadangi ieškovo administruojamų namų sąrašas buvo pateiktas byloje. Teisės aktai nenumatė pareigos apvažiavimo būdu vežant atliekas fiksuoti kiek, nuo kurio namo didžiųjų atliekų buvo išvežta, kadangi vežant atliekas apvažiavimo būdu iš pakankamai didelės teritorijos to fiksuoti būtų fiziškai neįmanoma.

184. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas tinkamai nepasidomėjo, kiek skirtingais laikotarpiais žmonių buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą ir/ar faktiškai gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Teismas nurodė, kad laikotarpiu, kai buvo taikoma mokesčių už buitinių atliekų vežimo paslaugas skaičiavimo tvarka, mokesčius apskaičiuojant pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, atsakovo bute gyveno tik vienas asmuo, tačiau neaišku, kokiais įrodymais teismas remiasi, konstatuodamas nurodytas išvadas. Byloje jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog visu aukščiau nurodytu laikotarpiu bute gyveno tik vienas asmuo, nėra pateikta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, gaudamas sąskaitas už jam suteiktas paslaugas, įskaitant ir buitinių atliekų išvežimą, per visą laikotarpį iki pat 2009 m. pateiktų priskaitymų neginčijo, jokių įrodymų apie bute faktiškai gyvenančių/gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių nepateikė, kas savaime leidžia daryti išvadą, jog atsakovas su ieškovo taikyta mokesčių skaičiavimo tvarka sutiko ir jokių pretenzijų dėl jos ieškovui neturėjo.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. K. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei vadovaujantis LR CPK 322 str. nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad savo ieškinyje ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti skola yra susidariusi anksčiau ir pagrindė šį savo teiginį prie ieškinio pridedamais įrodymais, t.y. 2004 12 01 - 2009 08 08 laikotarpio ataskaita. Tą patį faktą patvirtino ieškovo atstovas, nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Kaip teismas teisingai nustatė, už negautą paslaugą jokie mokesčiai negali būti renkami. Kadangi ieškovas nesiaiškino, ar kolektyvinės antenos paslauga naudojasi atsakovas, ir, kaip nurodo apeliaciniame skunde, buvo tik tarpininku ir rinko pinigus už kolektyvinės antenos priežiūros paslaugą iš asmens, kuriam tokia paslauga nebuvo teikta, todėl ieškovas turi teisę regreso tvarka kreiptis į paslaugos teikėją, kuris pateikė ieškovui neteisingus duomenis apie kolektyvinės antenos naudotojus ir prisiteisti nuostolius. Pažymėjo, kad jis nuo pat buto įsigijimo dienos iki šiol kolektyvine antena nesinaudojo, jokių sutarčių su kolektyvinės antenos priežiūros įmone nebuvo sudaręs, todėl teismas teisingai atmetė priskaičiuotus mokesčius už nesuteiktą paslaugą. Vadovaujantis 1999-07-08 Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr.l283V bet kokie darbai turi būti fiksuojami konkrečiame name ar konkretaus namo teritorijoje, kad juos būtų galima tinkamai įvertinti ir fiksuoti darbų atlikimą. Dalis įrodymų apie stambiagabaričių atliekų išvežimą prieštarauja apeliaciniame skunde nurodytam motyvui, esą fiziškai neįmanoma nustatyti, kurio namo stambiagabaritės atliekos išvežamos iš aikštelės - byloje pateikta eilė aktų, kuriuose nurodomos konkrečios gatvės ar namai, iš kur vežamos šios atliekos. Ieškovas, kaip administruojanti gyvenamąjį namą įmonė, turi ne tik galimybę, bet ir pareigą sekti ir domėtis, kiek gyventojų gyvena ar yra deklaravę gyvenamąją vietą administruojamuose namuose, nes tik tokiu būdu galima išvengti klaidų ar gyventojų piktnaudžiavimų. Kadangi ieškovas yra verslininkas, jam taikytini didesni atidumo, rūpestingumo ir pareigingumo reikalavimai.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Atsiliepime į ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliacinį skundą atsakovas S. K. pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Pagal LR CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK 322 str. įtvirtina, jog apelianto pageidavimas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje, sprendžia, kad nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka nėra būtina, žodinio nagrinėjimo būtinumą pagrindžiančių argumentų savo prašyme apeliantas taip pat nenurodė.

24Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu apeliantas S. K. įsigijo butą, esantį ( - ). Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas apie tai, kad S. K. yra nurodyto buto savininkas, galioja nuo 2004 m. rugsėjo 21 d. LR CK 4.82 str. 1 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai [namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga], kuriuos buto ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti [LR CK 4.83 str. 3 d.]. LR CK 4.82 str. 3 d. įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Iš bylos duomenų matyti, kad daugiabučio namo, esančio Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, kuriame ir apeliantas turi jam nuosavybės teisę priklausantį butą, butų savininkai nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties ar įsteigę bendrijos dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, kaip tai numato LR CK 4.83 str. 3 d., todėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 233V, vėliau 2008 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-740 bei 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1661 ieškovas UAB „Vilko pėda“ (nuo 2011-12-29 naujas pavadinimas – UAB „Vilkpėdės būstas“) buvo paskirtas Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, tame tarpe namo, esančio Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje. Kaip nurodė ieškovas, atsakovas tinkamai bei laiku nemokėjo už suteiktas administravimo paslaugas, todėl kreipėsi į teismą dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo teismine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nusprendė, kad ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ reikalavimai iš dalies yra pagrįsti, todėl priteisė iš atsakovo S. K. 184,12 Lt dydžio įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. Abi ginčo šalys pateikė apeliacinius skundus dėl nurodyto teismo sprendimo. Apelianto S. K. nesutikimas su pirmosios instancijos sprendimu iš esmės buvo grindžiamas motyvais dėl netinkamai atlikto byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimo, pažymint, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktą UAB „Auditas“ specialisto išvadą. Be to, priešingai nei teigė ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas S. K. akcentavo apie, jo teigimu, byloje pateiktus netinkamus ar neišsamius rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų ieškovo nurodytų darbų reikalaujamai priteisti sumai pagrįstumą, netinkamą UAB „Vilkpėdės būstas“, kaip namo administratoriaus, funkcijų atlikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas atsakovo aplinkybes tinkamai bei itin išsamiai ištyrė bei įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus [CPK 182 str. 2 d. 2 p. – 3 p.]. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Nagrinėjamu atveju be atsakovo principinio įsitikinimo, kad ieškovas neatliko darbų 184,12 Lt sumai, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta atsakovo ieškovui įsiskolinimo suma, ieškovas konkrečiai nenurodė bei neįrodė [LR CPK 178 str. – 179 str.], kokie faktiniai duomenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jo teiginius apie ieškovo reikalavimų patenkintai sumai nepagrįstumą. Šiuo atveju teismo sprendime buvo išdėstyti teismo motyvai ir teisės normos, kuriais remiantis buvo atmesta bei patenkinta atitinkama ieškovo reikalavimų dalis. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad jis neturi jokio pagrindo iš naujo perspręsti jau išnagrinėtos bylos ieškovo patenkintų bei atsakovo ginčijamų reikalavimų dalyje, o atsakovo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo byloje pateikta UAB „Auditas“ specialisto išvada taip pat nepaneigia byloje esančių rašytinių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie ieškovo reikalavimų 184,12 Lt sumai pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netgi klausimas, suformuotas UAB „Auditas“ specialistams, buvo netinkamas, t.y. klausimas iš esmės formuluotas apie ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje pagrįstumą, tačiau visapusišką byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą atlieka bei šių įrodymų pagrindu išvadas apie pareikštų reikalavimų pagrįstumą priima bylą nagrinėjantis teismas. Vėlgi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo byloje pateikta specialisto išvada yra išvestinis įrodymas, pagrįstas kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia išvada ir dėl kitų aplinkybių: tokia ieškovo pateikta specialisto išvada neprilygsta teismo ekspertizės išvadai ir didesnės įrodomosios galios neturi; pati išvada vienpusiška, iš esmės vertinanti tik atsakovo poziciją nagrinėjamu klausimu, ir nėra duomenų, kokius įrodymus specialistas tyrė bei vertino.

25Apeliantas UAB „Vilkpėdės būstas“, pateikdamas skundą dėl to paties teismo sprendimo, pirmiausia pareiškė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo pagrįstumo iki 2008 m. rugsėjo 1 d. laikotarpio, išėjo iš civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo ribų. Su tokiais ieškovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina tai, kad šioje byloje tarp šalių susiklostė tęstiniai sutartiniai teisiniai santykiai ir mokesčiai už teikiamas paslaugas mokėtini ne vienkartine suma, o periodinėmis išmokomis už tam tikrą laikotarpį, todėl skolos susidarymo laikotarpis yra svarbi ieškinio pagrindą sudaranti faktinė aplinkybė, kurią turėjo nurodyti ieškovas, tuo labiau, kad dėl kitos skolos (susidariusios kitu laikotarpiu) ieškovas turi teisę reikšti atskirą ieškinį. Priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, kaip faktinį ieškinio pagrindą ieškinyje ieškovas nurodė atsakovo įsiskolinimus už laiku nesumokėtus mokesčius už laikotarpį nuo 2004 12 01 iki 2011 04 30, o šiuos teiginius pagrįsdamas prie ieškinio pridėjo tokio paties laikotarpio ataskaitas, atitinkamus išrašus. Nurodytos pozicijos laikėsi ir apelianto atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl šių aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą už laikotarpį nuo 2004 12 01 iki 2008 09 01, teisingai išnagrinėjo bylą pareikšto ieškinio ribose (CPK 263 str. 2 d., 265 str. 2 d.) ir ieškovo nurodytų procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė.

26Apeliantas [ieškovas] UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliaciniu skundu ginčijo teismo sprendimą jo atmestų reikalavimų dalyje dėl kolektyvinės antenos priežiūros paslaugų, stambiagabaričių ir didžiųjų atliekų išvežimo bei utilizavimo paslaugų, buitinių atliekų išvežimo. Dėl kiekvieno reikalavimo apeliacinės instancijos teismas pasisako atskirai, atsižvelgdamas į šio apeliacinio skundo argumentus.

27Dėl mokesčio už kolektyvinę anteną. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto valdyba 1995-11-16 sprendimu Nr. 1706 įpareigojo Vilniaus miesto seniūnus skelbti konkursus kolektyvių televizijos priėmimo sistemų aptarnavimo paslaugoms atlikti, o specialiosios paskirties uždarąsias akcines bendroves įpareigojo sudaryti sutartis dėl kolektyvinių televizijos antenų aptarnavimo ir abonentinio mokesčio rinkimo. 2001-11-06 ieškovas sudarė sutartį „Dėl kolektyvinių televizijos priėmimo antenų techninio aptarnavimo“ su G.Liugos PĮ. Šioje sutartyje buvo numatytas 1 Lt abonentinis mokestis už kiekvieną abonentinį įvadą į butą (nuo 2004-04-01 – 2 Lt). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad dar iki jam įsigyjant butą, adresu Gerosios Vilties g. 40-35, Vilniuje, buvusi šio buto savininkė buvo sudariusi Kabelinės televizijos abonento sutartį Nr.6812, sutarties data – 1998-02-02. Analogišką sutartį dėl kabelinės televizijos paslaugų teikimo atsakovas pasirašė 2005-05-12. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nesinaudojo kabelinės televizijos paslaugomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas gaudavo sąskaitas už paslaugas, jas apmokėdavo ir panašiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant faktinėms aplinkybėms, kad atsakovas buvo pasirašęs kabelinės televizijos paslaugų sutartį, nesant jokių duomenų apie tokios sutarties negaliojimą ar nutraukimą, pagrįsta manyti, kad tokiomis paslaugomis atsakovas naudojosi. Iš kitos pusės, ieškovas, reikalaudamas mokesčio už kolektyvinę anteną, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas buvo užsakęs kolektyvinės antenos paslaugą ir kad ji jam buvo suteikta, šia paslauga jis faktiškai naudojosi. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2001-11-06 sutartį su G.Liugos PĮ ieškovas įsipareigojo per mėnesį po šios sutarties pasirašymo pateikti esamą KTPS abonentinį sąrašą [2.2 p.] ir kiekvieną mėnesį surinkti abonentinį mokestį už naudojimąsi KTPS iš abonentų pagal vykdytojo pateiktus pagrindinius ir papildomus abonentų sąrašus [2.3 p.], tačiau byloje toks abonentinis sąrašas nebuvo pateiktas, ieškovas neįrodė, kad atsakovas realiai naudojosi KTPS. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad kolektyvinės antenos paslauga buvo kažkokiu būdu susijusi su bendro nekilnojamojo turto išsaugojimu ar išlaikymu (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 4.86 str. 1 d.). Kaip teisinį tokio reikalavimo pagrindą ieškovas nurodė Vilniaus miesto valdybos 1995-11-16 sprendimą Nr. 1706, tačiau nurodytą teisės aktą ieškovas klaidingai aiškina. Taigi nurodytu sprendimu buvo įtvirtinta specialiosios paskirties uždarųjų akcinių bendrovių pareiga sudaryti sutartis dėl kolektyvinių televizijos antenų aptarnavimo ir abonentinio mokesčio rinkimo, tačiau jokiu būdu neįtvirtinta privaloma daugiabučio namo bendraturčių pareiga mokėti kolektyvinės antenos mokestį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad, renkant mokesčius už kolektyvinės antenos priežiūrą, ieškovas buvo tik tarpininkas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Tokie ieškovo motyvai iš esmės nėra suprantami, neaišku, kaip nurodomos aplinkybės turi įtakos sprendžiamam klausimui. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo, kaip bendrosios nuosavybės administratoriaus, pagrindinės funkcijos yra organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, namo techninės priežiūros ir kitus su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą, su atrinktais paslaugų teikėjais sudaryti sutartis ir kontroliuoti, kaip jos vykdomos [LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.5. p.]. Spręstina, kad, taikant LR CK 4.84, 6.756, 6.760 straipsnių normas, šalių santykiai tuo pačiu kvalifikuotini kaip atlygintino pavedimo santykiai, kilę administruojant bendrojo naudojimo objektus. Pagal CK 4.242 str. 2 d. ir 6.760 str. 1 d. nustatytus principus turto administratorius ir/ar įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo abonentinį mokestinį už kabelinę anteną buvo nepagrįsti, todėl teismo sprendimas šiuos reikalavimus atmesti buvo pagrįstas. Pastebėtina ir tai, kad, atmesdamas ieškovo reikalavimus šioje dalyje, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėtas savivaldybės sprendimas buvo priimtas iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, o po šio įstatymo įsigaliojimo atsakovas nėra davęs sutikimo rinkti tokią rinkliavą ir dėl tokios rinkliavos nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas (CK 4.83 str. 4 d.). Šiuo atveju sutiktina su apelianto motyvais, kad, nėra aišku, kodėl teismas nurodytą sprendimą susiejo su naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimu, todėl tokie teismo argumentai šalintini iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

28Dėl mokesčio už stambiagabaričių ir didžiųjų atliekų išvežimą bei utilizavimo paslaugas. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad ieškovas atsakovui skaičiavo mokesčius už didžiųjų atliekų išvežimą ir utilizavimą. Šis mokestis buvo skaičiuotas laikotarpyje nuo 2007-05-01 iki 2009-08-31, bendra skolos suma 61,17 Lt. Pagrįsdamas ieškinio reikalavimus šioje dalyje, ieškovas pateikė: pažymą, kurioje išvardinti faktines sąnaudas patvirtinantys dokumentai, sutartį su UAB „Transma“ dėl stambiagabaričių atliekų surinkimo ir išvežimo utilizavimui, šiuos sutarties pagrindu išrašytus aktus, PVM sąskaitas-faktūras, sutartį su UAB „VSA Vilnius“ dėl didžiųjų atliekų priėmimo, šios sutarties pagrindu išrašytas sąskaitas, PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas UAB „Švaros alėja“. Pažymėtina, kad dalis tokių dokumentų turi aiškių trūkumų, t.y. nenurodytos abiejų šalių pareigos, pavardės, dokumentai nepasirašyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų dokumentų turinį, pripažįsta pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškovas tinkamai nepagrindė bei neįrodė įvardijamų paslaugų suteikimo fakto bei masto. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.). Taigi civilinėje teisėje galioja principas, jog įrodyti privalo teigiantis asmuo. Taigi šiuo atveju ieškovas, teigiantis, kad atitinkamu laikotarpiu buvo suteiktos atsakovui stambiagabaričių [didžiųjų] atliekų išvežimo bei utilizavimo paslaugos, už kurias prašo apmokėjimo, turi šias aplinkybes įrodyti. Kaip teisingai nurodoma skundžiamo teismo sprendime, byloje pateiktų dokumentų visuma neįrodo, kad didelės atliekos buvo išvežtos iš namo Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, teritorijos, t.y. tokio pobūdžio paslaugos buvo suteiktos nurodyto namo bendraturčiams [įskaitant atsakovą]. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teisės aktai, numatantys administratoriaus teisę organizuotų didžiųjų atliekų išvežimą „apvažiavimo būdu“, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, nenumatė pareigos tokiu būdu vežant atliekas fiksuoti, kiek, nuo kurio namo didžiųjų atliekų buvo išvežta, kadangi vežant atliekas apvažiavimo būdu iš pakankamai didelės teritorijos to fiksuoti būtų fiziškai neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose civiliniuose santykiuose atsakovas pripažintinas vartotoju, o UAB „Vilkpėdės būstas“ – verslininku, kuriam, kaip kvalifikuotam teisinių santykių dalyviui, keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo reikalavimai. Nurodyti apelianto motyvai niekaip nepateisina ieškovo, kaip namo administratoriaus, pareigos tinkamai tvarkyti namo patalpų ir jų savininkų (naudotojų) apskaitos duomenis, namo techninę ir kitą dokumentaciją [LR Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.1.p.], tuo labiau, kad, pasibaigus kalendoriniams metams, administratorius privalo pateikti patalpų savininkams ir savivaldybei savo veiklos ataskaitą [Nuostatų 7.7. p.], patalpų savininkų, valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų rašytiniu pageidavimu administratorius privalo pateikti paaiškinimus ir duomenis apie jiems apskaičiuotus mėnesinius mokesčius, kaupiamąsias įmokas, atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir kitus darbus, suteiktas paslaugas, taip pat paaiškinimus ir duomenis apie administratoriaus šių nuostatų vykdymą [Nuostatų 7.9. p.].

29Dėl mokesčio už buitinių atliekų išvežimą. Ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje buvo grindžiami vieninteliu argumentu, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad kai buvo taikoma mokesčių už buitinių atliekų vežimo paslaugas skaičiavimo tvarka, mokesčius apskaičiuojant pagal bute gyvenančių asmenų skaičių, atsakovo bute gyveno tik vienas asmuo, o tuo pagrindu nepagrįstai sumažino atsakovo mokėtinų mokesčių už šiukšlių išvėžimą dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2007-08-31 mokestis už šiukšlių išvežimą buvo skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto tarybos 1998-05-18 sprendimu Nr. 169 nustatytą tarifą – 2,27 Lt žmogui. Pagal 2008-04-14 Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, butų savininkų sprendimą gyventojams mokestis už šiukšlių išvežimą vėlgi buvo pradėtas skaičiuoti pagal gyventojų skaičių bute. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, pripažįsta, kad, skaičiuodamas šį mokestį, ieškovas, kaip namo administratorius, turėjo išsiaiškinti bei patikrinti, kiek žmonių gyvena bute ( - ). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priėmus aukščiau nurodytą 2008-04-14 Gerosios Vilties g. 40, Vilniuje, butų savininkų sprendimą, ieškovas 2008 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą, kuriame nurodė, kad butų savininkams UAB „Vilko pėda“ mokesčius skaičiuos pagal savo turimus duomenis, kuriuos naudojo iki 2007-09-01. Butų savininkai, nesutinkantys su nurodytu asmenų skaičiumi, turi kreiptis į administratorių su raštišku prašymu bei asmenų skaičių pagrindžiančiais dokumentais. Prie šio Įsakymo Priede 1 d. nurodyta, kad bute, adresu ( - ), žmonių skaičius – 2, skaičiavimo pagrindas – 2008-04-14 sprendimas. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad su nurodytu įsakymu atsakovas buvo tinkamai supažindintas. Taip pat nėra aiškus ieškovo įvardintas 2008-04-14 sprendimas, kaip pagrindas, kuriuo ieškovas vadovavosi bei sprendė dėl atsakovo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Apelianto teiginys, kad per visą laikotarpį iki pat 2009 m. atsakovas pateiktų priskaitymų neginčijo, jokių įrodymų apie bute faktiškai gyvenančių/gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičių nepateikė, dar savaime neleidžia daryti išvados, kad pastarieji mokesčiai buvo skaičiuojami tinkamai, atsakovas su ieškovo taikyta mokesčių skaičiavimo tvarka sutiko. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad nurodytais laikotarpiais atsakovo bute gyveno 2 asmenys, todėl atitinkamai paskaičiuota dviguba šio mokesčio suma yra iš dalies [1/2] nepagrįsta.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniame skunde atsakovas S. K. taip pat kėlė klausimą dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, įrodymus apie tokių išlaidų pagrįstumą bei ieškovo patenkintų reikalavimų dalį [40 proc.], sprendė, kad yra pagrįsta priteisti ieškovui iš atsakovo 131,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti 563,40 Lt dalimi. Apelianto S. K. teigimu, teismas neturėjo pagrindo mažinti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu ieškovo reikalavimai dėl bylinėjimo išlaidų 254,10 Lt sumai (už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio teismui parengimą) bei 181,50 Lt sumai, kurią ieškovas sumokėjo UAB „Skolos LT“ už ieškinio paruošimą, yra nepagrįsti. Pagal LR CPK 93 str. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šiuo atveju ieškovo pareikštų reikalavimų suma buvo 465,99 Lt, pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškovo reikalavimus dalyje dėl 184,12 Lt sumos, todėl, taikant proporcijos taisyklę, pripažintina, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis procentine išraiška sudarė 40 % [(184,12/465,99) * 100 %]. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nurodė analogišką ieškovo patenkintų reikalavimų dalį procentine išraiška. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė: 72,60 Lt, sumokėti teisines paslaugas teikusiam UAB „Skolos LT“ už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 55 Lt žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, iš viso 127,60 Lt. Prie ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas papildomai sumavo 13 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt, sumokėtus UAB „Skolos“ kaip už ieškinio parengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rašytiniai įrodymai apie šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos [LR CPK 98 str. 1 d.]. Tuo atveju, jeigu prašoma atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, teismui turi būti pateiktas tokių išlaidų apskaičiavimas bei pagrindimas [LR CPK 98 str. 1 d.]. Šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti apelianto [atsakovo] motyvai dėl neva nepagrįstų ieškovo bylinėjimo išlaidų 72,60 Lt sumai, kadangi LR CPK normos nedraudžia atitinkamus procesinius dokumentus, skirtus teismui, rengti teisines paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 2 d. ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2010-S-5A su UAB „Skolos LT“, 2011 m. kovo 31 d. Paslaugų priėmimo-pardavimo aktu UAB „Skolos LT“ perdavė ieškovui parengtą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo [skolininkas nurodytas S. K.], už suteiktas teisines paslaugas ieškovas sumokėjo 72 Lt, todėl pagrįsta bei protinga tokias išlaidas priskirti prie bylinėjimo išlaidų [LR CPK 88 str. 9 d.]. Nors byloje esantis 2011 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 2678 patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs 181,50 Lt sumą tam pačiam UAB „Skolos LT“, tačiau iš šio dokumento nėra galimybės nustatyti, kad ieškovo patirtos išlaidos buvo susijusios su nagrinėjama byla, tuo labiau, kad, kaip patvirtina bylos duomenys, teisines paslaugas ieškovui UAB „Skolos LT“ teikė ir kitose civilinėse bylose. Pastebėtina ir tai, kad minimam mokėjimo nurodyme buvo įvardinta mokėjimo paskirtis, t.y. SK000441, tačiau teismui nurodyta sąskaita nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičiavo 181,50 Lt sumą. Analogiška išvada darytina ir dėl kitų pirmosios instancijos teismui įskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 13 Lt žyminio mokesčio, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, 2,90 Lt už Gyventojų registro tarnybos išrašą, nes byloje nėra rašytinių įrodymų, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė, todėl tokių išlaidų atlyginimas nėra pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstyta, jog ieškovas įrodė bei tinkamai pagrindė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 127,60 Lt sumai, tuo tarpu ieškovo patenkintų reikalavimų suma sudarė 40 proc., todėl vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d. ieškovui iš atsakovo turi būti priteista 51,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

31Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo S. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė: 600 Lt atstovavimo bei 363 Lt teisinių paslaugų išlaidos, sumokėtos atsakovą atstovaujančiai advokatei ir advokato padėjėjai, bei 363 Lt už UAB „Auditas“ pateiktą specialisto išvadą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo prašomas atlyginti išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, tinkamai vadovavosi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ bei pagrįstai sprendė, kad pagrįstos laikytinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos 939 Lt sumai. Kadangi ieškovo atmestų reikalavimų dalis sudarė 60 proc., todėl pagal atmestų reikalavimų dalį atsakovui turi būti atlygintos 563,40 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo patirtos 363 Lt dydžio išlaidos už UAB „Auditas“ parengtą specialisto išvadą buvo būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos LR CPK 88 str. 1 d. 9 p. prasme, todėl atsakovo reikalavimas dėl tokių išlaidų atlyginimo pagrįstai atmestas kaip nepagrįstas.

32Bylos šalys pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ ir atsakovas S. K. patyrė po 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas visa apimtimi, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, tuo tarpu iš ieškovo atsakovo S. K. naudai priteisiama 30,50 Lt bylinėjimosi išlaidų [LR CPK 93 str.1 d. – 3 d.].

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kurioje priteista ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“, į. k. ( - ), iš atsakovo S. K., a. k. ( - ) 131,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šioje dalyje teismo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

35„Priteisti ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“, į. k. ( - ), iš atsakovo S. K., a.k. ( - ) 51,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.“

36Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Priteisti iš UAB ,, Vilkpėdės būstas“ atsakovo S. K. naudai 30,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ [iki 2011 m. gruodžio 29 d. buvęs... 5. Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašydamas jį atmesti. Teigė, kad jam... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas S. K. prašė apeliacinės instancijos teismo... 10. 1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas dalyje, kuria buvo patenkintas... 11. 2. Atsižvelgiant į tai, kad už pastato administravimą, pastato... 12. 3. Nepagrįstas teismo sprendimas ir toje dalyje, kuria priteista bylinėjimosi... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“... 14. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilkpėdės būstas“ prašė apeliacinės... 15. 1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvardijo ieškovo... 16. 2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog ieškovas... 17. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus,... 18. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas tinkamai nepasidomėjo, kiek... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas S. K. nurodė, kad nesutinka su... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliacinis skundas atmestinas, o... 22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 23. Atsiliepime į ieškovo UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliacinį skundą... 24. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo - pardavimo... 25. Apeliantas UAB „Vilkpėdės būstas“, pateikdamas skundą dėl to paties... 26. Apeliantas [ieškovas] UAB „Vilkpėdės būstas“ apeliaciniu skundu... 27. Dėl mokesčio už kolektyvinę anteną. Iš byloje esančios medžiagos... 28. Dėl mokesčio už stambiagabaričių ir didžiųjų atliekų išvežimą bei... 29. Dėl mokesčio už buitinių atliekų išvežimą. Ieškovo apeliacinio skundo... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniame skunde atsakovas S. K.... 31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo S. K. patirtos... 32. Bylos šalys pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovas... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 34. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje,... 35. „Priteisti ieškovui UAB „Vilkpėdės būstas“, į. k. ( - ), iš... 36. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Priteisti iš UAB ,, Vilkpėdės būstas“ atsakovo S. K. naudai 30,50 Lt...