Byla 2-1833/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „FF lizingas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Z. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai UAB „FF lizingas“ bankroto byloje.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF lizingas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Minėta teismo nutartimi buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos UAB „FF lizingas“ kreditoriams pareikšti savo finansinius reikalavimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarčiai įsiteisėjus, įmonės administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo A. G. pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių sąrašą ir finansinius reikalavimus bendrai 4 639 089,05 Lt sumai. Be to, administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo nurodė 6 įmonės kreditorių reikalavimus, su kuriais administratorius nesutinka. Nurodė, kad dėl ginčytinų kreditorių E. Š. ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinių reikalavimų netvirtinimo administratorius atskirų prašymų neteiks, nes šių kreditorių reikalavimų pagrįstumas paaiškės išnagrinėjus bylas teisme. 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. birželio 11 d. teismui pateiktais prašymais administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog kreditorius UAB „Baltic Arms“ ginčytino reikalavimo dalies atsisakė, o su kreditoriaus Ellora 4522899 Ltd. reikalavimu administratorius, patikrinęs finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, sutinka. Be to, 2014 m. gegužės 19 d. ir 2014 m. birželio 11 d. teismui pateiktais prašymais administratorius prašė teismo pratęsti terminą pateikti prašymus dėl kreditorių UAB „GVK“ ir advokato M. Ž. finansinių reikalavimų netvirtinimo, nes bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ buvęs vadovas iki šiol administratoriui nėra perdavęs visų įmonės finansinių dokumentų, pagal kuriuos būtų patikrintas šių kreditorinių reikalavimų pagrįstumas. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2014 m. birželio 12 d. rezoliucija administratoriaus įgalioto asmens prašymas tenkintas ir terminas šiems dokumentams pateikti pratęstas iki 2014 m. birželio 27 d.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus pagal administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens A. G. pateiktą sąrašą. Patvirtinti pirmosios eilės kreditorių reikalavimai: Č. S. K. – 61 800,01 Lt, D. V. – 89 221,41 Lt, I. L. – 60 664,19 Lt, J. K. – 10 966,81 Lt, J. I. – 69 772,87 Lt, K. M. – 50 667,38 Lt, L. K. – 203 641,64 Lt, R. I. – 54 033,08 Lt, R. N. – 71 488,63 Lt, S. M. – 7 586,35 Lt, V. G. – 57 032,97 Lt, Z. V. – 212 662,69 Lt. Patvirtinti antros eilės kreditoriniai reikalavimai:Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 54 502,52 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius – 311 708,59 Lt, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – 92 968,85 Lt, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras – 63,50 Lt, Palangos miesto savivaldybės administracija – 30 260,94 Lt, Mažeikių rajono savivaldybės administracija – 3 370,61 Lt, Vilniaus miesto savivaldybė – 2 587 Lt, Palangos miesto rinkliavų centras – 7 078 Lt. Patvirtinti trečios eilės kreditoriniai reikalavimai: A. J. – 35 000 Lt, Antstolis G. K. – 257,53 Lt, UAB Arudita – 51 500 Lt, UAB „Baltic Arms“ – 71 737,30 Lt, UAB „Klaipėdos energija“ – 2 515,97 Lt, UAB „Klaipėdos vanduo“ – 605,06 Lt, UAB „Mabuta“ – 980 146 Lt, UAB „Skomė“ – 339 836,27 Lt, UAB „Telekomservisas“ – 6 610,12 Lt, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 1 552,66 Lt, AB DNB bankas – 1 697 250,10 Lt, Ellora 4522899 Ltd. – 62 754,40 Lt. Bendra patvirtinta visų kreditorinių reikalavimų suma – 4 701 843,45 Lt.

6Teismas nurodė, kad pateiktas bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ administratoriaus įgalioto asmens prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes šių kreditorių reikalavimai yra pagrįsti prie prašymo pridėtais įrodymais, be to, iš pateikto kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų matyti, kad įmonės administratorius pateiktus kreditorių finansinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, juos yra patikrinęs pagal turimus duomenis.

7Teismas taip pat pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. B UAB „FF lizingas“ administratoriaus UAB „Admivita“ įgaliotam asmeniui sutikus su ginčytinu kreditoriaus Ellora 4522899 Ltd. 62 754,40 Lt dydžio reikalavimu, šio reikalavimo tvirtinimas sprendžiamas šia nutartimi, o kreditoriui UAB „Baltic Arms“ atsisakius 411 Lt finansinio reikalavimo dalies, šis reikalavimas netvirtintinas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo teisėjo rezoliucija pratęsus terminą prašymui dėl kreditorių UAB „GVK“ ir advokato M. Ž. finansinių reikalavimų netvirtinimo pateikti, teismo posėdžiai dėl minėtų reikalavimų šia nutartimi nepaskirti, kadangi jie nėra parengti nagrinėti teismo posėdyje. Be to, nepaskirtas posėdis ir dėl administratoriaus įgalioto asmens ginčytino kreditoriaus Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo, nes šio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas turi būti išspręstas išnagrinėjus teisme bylą Nr. 2-44-160/2014. Dėl kreditoriaus E. Š. ginčytino finansinio reikalavimo teismo posėdis bus paskirtas parengus bylą nagrinėti teisme.

  1. Atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentai

8Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl Č. S. K. kreditorinio reikalavimo pakeisti ir nustatyti 6 342,68 Lt reikalavimo dydį. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismo patvirtintą kreditorės Č. S. K. 61 800 Lt reikalavimą sudaro 6 335,19 Lt darbo užmokesčio skola bei 55 464,82 Lt netesybų ir palūkanų. Teismas šį reikalavimą patvirtino nenurodydamas jokių motyvų, todėl tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Susitarimu apie darbo sutarties nutraukimą su minėta kreditore, nurodyta, kad skolą sudaro 5 727,93 Lt nesumokėtas darbo užmokestis, 4 204,76 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 760 Lt išeitinė kompensacija. Numatyta atsiskaityti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Dėl sankcijų taikymo šalys nesitarė. Iki minėtos datos su atsakove buvo atsiskaityta, todėl liko 6 342,68 Lt skola, todėl administratorius neturėjo pagrindo tvirtinti 55 464,82 Lt dydžio netesybų ir palūkanų reikalavimą.

102. Teismas neturėjo pagrindo patvirtinti netesybų ir palūkanų reikalavimą Č. S. K., nes nei pati kreditorė, nei administratorius nepateikė teismui jų paskaičiavimo ir vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti DK 141 straipsnio 3 dalies, nes šalys susitarė, kad su darbuotoja bus atsiskaityta iki 2010 m. gruodžio 31 d., susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo tariamasi ir dėl sankcijų priskaičiavimo. Be to, pati darbuotoja nepareikalavo atsiskaityti su ja, o pateikdama reikalavimą dėl jos įtraukimo bendraieške bankroto byloje, nurodė 6 342,68 Lt reikalavimą. Net pripažindamas kreditorės teisę į netesybas teismas turėjo atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką ir atsižvelgti į sunkią darbdavio finansinę padėtį, į tai, kad liko neišmokėta tik nedidelė darbo užmokesčio dalis, įvertinti kreditorės nesąžiningumą, kad iki bankroto bylos iškėlimo darbo užmokestis buvo geranoriškai mokamas, padengta pusė skolos, kad kreditorė nurodė, kad ji susirado kitą darbą.

113. Teismas nepagrįstai ir be motyvų netaikė ieškinio senaties pagal DK 301 straipsnį, nes darbo užmokestis negali būti priteistas už ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Be to, pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

12Atskirtuoju skundu kreditorius Z. V. taip pat ginčija Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės J. I. reikalavimas, prašo ją pakeisti ir nustatyti 48 267,49 Lt reikalavimą. Skunde nurodė, kad teismas patvirtino kreditorės 69 772,87 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 48 267,49 Lt darbo užmokesčio skola ir 21 505,38 Lt netesybų ir palūkanų. Apeliantas nurodė iš esmės tokius pačius argumentus, kurie yra pateikti atskirajame skunde dėl Č. S. K. reikalavimo patvirtinimo, pažymėjo, kad pati kreditorė yra nurodžiusi tik 44 486,92 Lt reikalavimą.

13Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. ginčija Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus AB „Klaipėdos energija“ reikalavimas ir šio kreditoriaus reikalavimą panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas nepagrįstai patvirtino šio kreditoriaus 2 515,97 Lt reikalavimą, kurį sudaro 2 387,08 Lt skola ir 128,89 Lt netesybos ir palūkanos, nors nėra aišku, kokia tai yra skola. Jokių motyvų dėl šio reikalavimo nėra pateikta, byloje yra tik 2013 m. gruodžio 18 d. AB ANB banko raštas administratoriui dėl kreditorinių reikalavimų be priedų, su kuriuo administratorius sutiko. AB „Klaipėdos energija“ pretenzija buvo pateikta dėl pastato adresu ( - ) koridorių šildymo. Visos šio kreditoriaus pretenzijos buvo atmestos, grąžintos debetinės PVM sąskaitos faktūros. Bankrutuojančios bendrovės visos patalpos yra rekonstruotos, jos turi savarankiškus išėjimus, todėl bendras koridorius nėra naudojamas. Bankrutuojančiai bendrovei priklausančios patalpos yra šildomos dujų katilais. Dėl šio kreditoriaus reikalavimo buvo priimtas teismo įsakymas, tačiau UAB „FF Lizingas“ pateikus prieštaravimus, šis įsakymas buvo panaikintas. Tuo skolos priteisimas baigėsi, jokių kitų sutartinių santykių su šiuo kreditoriumi bankrutuojančios bendrovės nesieja.

15Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Palangos miesto rinkliavų centro reikalavimas pakeisti ir šio kreditoriaus reikalavimą panaikinti. Skunde nurodo, kad šio kreditoriaus patvirtintas 7 080 Lt reikalavimas yra rinkliava už šiukšles. Šio kreditoriaus reikalavimas prisiteisti šias rinkliavas iš pastatų adresu ( - ), buvo atmestas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. I-657-386/2012, nes teismui buvo pateikti įrodymai, kad šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi jo valdytojas ir naudotojas UAB „Senoji Birutė“. Nuo 2013 m. birželio 6 d. šiuo nekilnojamuoju turtu naudojasi UAB „ Imperatoriaus rūmai“. Apie tai registruota siunta yra pranešta tiek Palangos miesto rinkliavų centrui, tiek administratoriui.

16Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas AB DNB banko reikalavimas, jį panaikinti, pakeisti bankroto administratorių UAB „Admivita“ į UAB „Lexforis“, nustatant teismo nutarties šioje dalyje skubų vykdymą. Šio kreditoriaus patvirtintą 1 697 250,10 Lt kreditorinį reikalavimą sudaro 631 435,57 Lt skola ir 1 065 814,53 Lt netesybų ir palūkanų. Dėl šio reikalavimo patvirtinimo nutartyje nėra nurodyti jokie motyvai.

171. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad bankas paskolą skolininkui UAB „Prie vingio“ išdavė ne pagal 2005 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutartį, už kurios įvykdymą laidavo UAB „FF Lizingas“, tačiau pagal kitą sandorį Nr. P24-201158, už kurio įvykdymą UAB „FF Lizingas“ nelaidavo. Tai patvirtina AB banko NORD LB Lietuva (buvęs AB DNB banko pavadinimas) Utenos skyriaus 2005 m. gruodžio 7 d. Suvestinis memorialinis orderis Nr.07100645, kurį šis bankas pateikė Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-2956-232/2012 teismo įpareigotas.

182. Civilinėje byloje Nr. 2-2956-232/2012 (dabartinis c.b. Nr. 2-3366-232/2014) vyksta ginčas pagal 2010 m. sausio 14 d. AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams UAB „Prie vingio” ir UAB „FF Lizingas” dėl 1.758.058,23 Lt skolos priteisimo aukščiau minėtu pagrindu (1.462.172,28 Lt kredito, 277.106,40 Lt palūkanų ir 18.777,55 Lt delspinigių priteisimo. AB DNB bankas neįvykdė net dviejų pirmosios instancijos teismo (Vilniaus apygardos teismo) nurodymų pateikti teismui sandorį Nr. ( - ), tik paaiškino, kad tai yra tariamai kreditoriaus 2005 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutarčiai jo suteiktas numeris. Tačiau jokio šį numerio suteikimą ir pačią numeraciją nustatančią tvarką patvirtinančių dokumentų teismui šis kreditorius teismui nepateikė, skolininko UAB „Prie vingio“ neinformavo. Šioje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo tvirtinti AB DNB banko kreditorinius reikalavimus, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3366- 232/2014. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino pateiktų įrodymų ir tokiu būdu pažeidė ir CPK 14 str. 1 d., 235 str. 1 d. reikalavimus teismui ištirti visus byloje esančius įrodymus.

193. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismuose vyksta atsakovo ir E. Š., UAB „Skomė“, Finansų ministerijos ir AB DNB banko ginčai (bylų Nr. 2-28480-852/2013, 2-2956-232/2012, 2-2690-262/2013), kurie dar nėra užbaigti. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad bankroto administratorius netinkamai gynė bankrutuojančios įmonės interesus, civilinėje byloje Nr. 2-3366-232/2014 nepagrįstai pripažino 1 758 058,23 Lt reikalavimą, nes antstolis jau buvo išieškojęs 830 736,71 Lt banko naudai. Apelianto nuomone, šių sąmoningų ir suderintų kreditorės AB DNB banko atstovų ir UAB „Admivita“ veiksmų dėka (UAB „Admivita“, be motyvų ir argumentų sutikdama savo atstovės asmenyje su ieškovės AB DNB banko reikalavimais visa apimtimi, nors tam nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo) atsisakė civilinėje byloje Nr.2-3366-232/2014 ginti UAB „FF Lizingas“ interesus ir šioje bankroto byloje Nr.B2-1680-560/2014 teismui pateikė tvirtinti AB DNB banko 1.697.250,10 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus, net neatsižvelgiant į tai, kad iš 1.758.058,23 Lt AB DNB banko ieškinio reikalavimų antstolio I. G. išieškotomis lėšomis šis reikalavimas turėjo būti sumažintas 830.736,71 Lt, net šio ieškinio patenkinimo atveju). Taigi AB DNB bankas įgijo didelės vertės turtą – 1.697.250,10 Lt dydžio kreditorinius reikalavimus.Tai yra galimai nusikalstamos veikos, turinčios ne tik BK 304 str. požymių (melagingos informacijos pateikimas teismui siekiant įgyti didelės vertės turtą), bet ir BK 182 str. (sukčiavimo), BK 228 str. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) požymių.

204. Apelianto nuomone, dėl šių padarytų pažeidimų, būtina skubiai keisti bankroto administratorių, nes jis yra šališkas.

21Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. taip pat ginčija Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Mabuta“ kreditorinis reikalavimas, reikalavimo dalį dėl delspinigių sumažinti nuo 180 000 Lt iki 28 805,25 Lt arba dar daugiau, jeigu paaiškėtų, kad palūkanos suskaičiuotos neteisingai. Skunde nurodo, kad šio kreditoriaus patvirtintą 980 146 Lt reikalavimą sudaro 500 000 Lt skola ir 480 146 Lt palūkanos ir delspinigiai. Iš to delspinigiai sudaro 180 000 Lt, o palūkanos – 300 146 Lt. Apeliantas pažymėjo, kad reikalavimui dėl delspinigių taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, todėl nuo 500 000 Lt skolos sumos delspinigių suma už 180 dienų sudarytų 18 000 Lt, o nuo palūkanų sumos – 10 805,25 Lt, iš viso 28 805,25 Lt.

22Atskiruoju skundu Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas I. L. reikalavimas, pakeisti ir nustatyti 1 889,09 Lt reikalavimo dydį. Teismo patvirtintą 60 664,19 Lt reikalavimą sudaro 18 889,09 Lt darbo užmokesčio skola ir 41 775,10 Lt netesybos ir palūkanos. Darbo sutartis su šia kreditore buvo nutraukta šalių susitarimu, buvo numatytas galutinio atsiskaitymo terminas iki 2012 m. birželio 10 d. Dėl sankcijų taikymo šalys nesitarė. Skunde nurodo, kad nei administratorius, nei kreditorė nepateikė teismui netesybų ir vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo. Pateikta atsiskaitymo suvestinė yra neteisėtai gauta ir kreditorė ja neteisėtai disponuoja. Susitarime dėl atsiskaitymo yra numatyta, kad atsakovas turėjo atsiskaityti su kreditore ne atleidimo dieną (2012 m. balandžio 10 d.), o iki 2012 m. birželio 10 d. Kreditorė po jos atleidimo nesikreipė į atsakovą dėl atsiskaitymo, nenurodė banko sąskaitos, į kurią turi būti sumokėtos sumos. Po atleidimo kreditorė įsidarbino banke, todėl nepatyrė jokių atleidimo nuostolių. Teismas, tvirtindamas kreditorinį reikalavimą, neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į neišmokėto darbo užmokesčio nedidelę dalį, į pačios kreditorės nesąžiningumą, visiškai nepasisakė dėl delspinigių priteisimo, netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš Z. V. AB DNB bankui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo veiklą, neprivalo tęsti apelianto nepagrįstai pradėtus teisminius procesus ir laikytis bankroto bylos iškėlimo suformuotos pozicijos kreditorių ir jų reikalavimų atžvilgiu. Pagal ĮBĮ nuostatas, būtent bankroto administratoriui priklauso teisė ir kompetencija spręsti su kuriuo reikalavimu sutikti ir teikti teismui, o su kuriuo nesutikti ir jį ginčyti. Banko reikalavimo teisė į atsakovą kaip laiduotoją yra galiojanti, skolos dydį pagrindžiantys duomenys nebuvo ir nėra paneigti, todėl administratorius pagrįstai sutiko su banko pareikštu kreditoriniu reikalavimu ir pateikė jį tvirtinti teismui. Atsakovo ieškinys dėl laidavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo nutraukta buvo atmestas, o apeliantui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį teismo sprendimą paliko galioti ir apeliacinės instancijos teismas. Apelianto veiksmai ir kitose bylose buvo pripažinti kaip piktnaudžiavimas teise, šioje byloje pareikšto ir įrodymais nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas, kreditoriaus nuomone, taip pat yra būdas vilkinti reikalavimo tvirtinimo procesą ir bankroto procedūrą. Banko reikalavimas laiduotojui yra pagrįstas skolos grafiku su jame esančiu paskaičiavimu bei kiti įrodymai – kreditavimo sutartis, laidavimo sutartis. Šie įrodymai pagal teismų praktiką yra laikomi pakankamais. Administratoriui pateiktame kreditoriniame reikalavime bankas nurodė 1 697 250,10 Lt reikalavimą, jį sudarančias sumas, t. y. 631 435,57 Lt negrąžinto kredito, 1 047 036,98 Lt nesumokėtų palūkanų, 18 777,55 Lt delspinigių. Atsakovas kaip laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkas UAB „Prie vingio“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles bankui pagal 2005 m. lapkričio 30 d. Kreditavimo sutartį Nr. ( - ) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Pažymoje apie skolos dydį yra nurodyta, kad 631 435,57 Lt kredito suma gaunama iš 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito sumos atėmus tą sumą (830 736,71 Lt), kuri buvo grąžinta bankui pardavus turtą iš varžytynių. Be negrąžinto kredito sumos bankas taip pat prašė patvirtinti 1 047 036,98 Lt nesumokėtų palūkanų sumą. 277 106,40 Lt palūkanų suma apskaičiuota už laikotarpį iki 2010 m. sausio 14 d., 734 896,10 Lt palūkanų suma nuo 2010 . sausio 15 d. iki 2013 m. birželio 26 d., o 35 035,20 Lt suma nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2013 m. lapkričio 13 d. Banko patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumą taip pat sudaro 18 777,55 Lt delspinigių suma. Apelianto argumentai dėl šešių mėnesių ieškinio senaties dėl delspinigių taikymo yra nepagrįsti, nes delspinigiai yra paskaičiuoti įvertinus šį terminą. Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimą, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ieškinys buvo atsiimtas, kad būtų išvengta dvigubo skolos priteisimo. Tokiam veiksmui pritarė bankroto administratorius ir tai neprištarauja nei kreditorių, nei akcininkų interesams.

24Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl AB DNB banko patvirtinto reikalavimo BUAB „FF lizingas“ bankroto administratorius UAB „Admivita“ prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimas susidarė pagal 2007 m. gruodžio 10 d. Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį su pakeitimais. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjamas banko ieškinys bankrutuojančiai bendrovei, tačiau bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimą, ieškinį atsiėmė, todėl teismas jį paliko nenagrinėtu, grąžino žyminį mokestį. Bankroto administratorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2611-433/2013 2013 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė ieškovo UAB „FF lizingas“ ieškinį atsakovui AB DnB bankui, tretysis asmuo UAB „Prie Vingio“ dėl 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo. Įvertinęs aplinkybes, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla pagal AB DnB bankas ieškinį UAB „FF lizingas“ dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį priteisimo, Vilniaus miesto anvlinkės teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendime konstatavo, kad UAB „FF lizingas“ versija dėl AB DnB banko kredito skolininkui UAB „Prie Vingio“ nesuteikimo yra absurdiška, o ieškinys dėl laidavimo sutarties nutraukimo buvo pareikštas siekiant vilkinti kitos civilinės bylos (pagal AB DnB bankas ieškinį atsakovui UAB „FF lizingas“ dėl skolos priteisimo) nagrinėjimą. Už konstatuota piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis BUAB „FF lizingas“ buvo paskirta 2 000 Lt dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3278-345/2013 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Suvestinis memorialinis orderis patvirtina atsakovo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui įvykdymą bei palaikė pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, jog UAB „FF lizingas“ ieškinį dėl laidavimo sutarties nutraukimo pateikė siekdamas vilkinti kitos civilinės bylos nagrinėjimą, o tuo pačiu atidėti įsipareigojimu pagal Laidavimo sutarti įvykdymą AB DnB bankui. Apeliantas nesutiko su apelianto išdėstytais argumentais tiek dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo, tiek dėl administratoriaus šališkumo.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Palangos miesto rinkliavų centras prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išnagrinėta byla nėra susijusi su patvirtintu kreditoriniu reikalavimu, nes apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o kreditorinis reikalavimas pateiktas už 2013 metų vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. ( - ) 1, 5 punktus, vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus numatytas išimtis. Atsakovui 2013 m. nuosavybės teise priklausė maitinimo ir sandėliavimo paskirties objektai, esantys ( - ). Kreditorius pažymėjo, kad apelianto argumentas dėl atsakovo ir kreditoriaus sutartinių santykių nebuvimo yra niekinis, nes vietinė rinkliava nėra atlygis už paslaugas, iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, subjektas nuo šios pareigos gali būti atleistas tik teisės aktų numatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovas į kreditorių nesikreipė dėl lengvatų skyrimo. Pagal Rinkliavų centro duomenis minėtu objektu lizingo sutarties objektu nuo 2008 m. kovo 26 d. iki 2012 m. spalio 25 d. naudojosi UAB „Senoji birutė“. Rinkliavų centras, neturėdamas duomenų, kas šiuo objektų naudojasi nuo 2013 m. liepos 9 d., kreipėsi į atsakovą, tačiau pastarasis pateikė įrodymais nepagrįstą atsakymą, todėl buvo išsiųstas pakartotinis prašymas pateikti informaciją, tačiau atsakymas iki šiol nėra pateiktas. Rinkliavų centras iš UAB „Imperatoriaus rūmai“ gavo pasirašytą sutikimą, kuris vertintinas kaip preliminarus susitarimas sudaryti pagrindinę nuomos sutartį, tačiau nuomos sutartis iki šiol nėra pateikta.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl kreditoriaus Palangos miesto rinkliavų centras patvirtinto kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas kaip vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpius 2013 m sausio 1 d. – 2013 m. birželio 30d. bei 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise priklausančių patalpų adresu ( - ). Bankroto administratorius pažymėjo, kad apelianto nurodytai bendrovei UAB „Imperatoriaus rūmai“ buvo 2013 m. gegužės 31 d. ir 2013 m. birželio 6 d. duoti sutikimai nuomos pagrindu valdyti minėtą turtą, tačiau šis turtas taip ir nebuvo išnuomotas minėtam juridiniam asmeniui, todėl prievolė mokėti vietinę rinkliavą liko atsakovui. Be to, apelianto nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-657-386/2012 buvo sprendžiama dėl lizingo gavėjo UAB „Senoji Birutė“ pareigos mokėti vietinę rinkliavą, todėl išnagrinėtos bylos ir šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi.

27Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė Č. S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl Č. S. K. kreditorinių reikalavimų palikti nepakeistą. Nurodo, kad būtent apeliantas tinkamai neįvykdė ĮBĮ nustatytos pareigos perduoti atsakovo dokumentus, susijusius su darbo santykiais. Apeliantas nurodo, kad atsakovas ir kreditorė nėra sudarę jokių papildomų susitarimų dėl netesybų, tačiau tokie susitarimai ir neturi būti sudaromas. Netesybų reikalavimas buvo pateiktas remiantis kreditorės atliktais skaičiavimais. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neturi pareigos vertinti sunkią atsakovo būklę. Pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantas neigė jo vadovaujamos įmonės nemokumą.

28Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo patvirtintas Č. S. K. reikalavimas, prašo ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tarp šios kreditorės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti 9 932,69 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir 760 Lt išeitinės kompensacijos, tačiau šio susitarimo neįvykdė, kreditorei buvo išmokėta 2010 m. gruodžio 31 d. – 400 Lt, o 2011 m. gegužės 17 d. – 3 500 Lt. Teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą sudaro 6 342,68 Lt darbo užmokesčio skola, 110,58 Lt delspinigiai iki 2010 m. spalio 28 d. (iki darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu), 55 354,24 Lt vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Bankroto administratorius pažymėjo, kad įstatymas neįpareigoja teikiant tvirtinti kreditorinį reikalavimą, kartu teikti ir jį pagrindžiančius dokumentus. Administratorius taip pat atkreipė dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 1 d., t. y. suėjus susitarime nustatytam terminui. Taip pat nurodė, kad nepagrįsti apelianto argumentai dėl kreditorės darbo sąskaitos nenurodymo, kadangi prieš tai su kreditore buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis, jeigu atleidimo iš darbo dieną jam neišmokamas jam priklausantis vieno mėnesio ar daugiau darbo užmokestis. Kreditorės darbo užmokestis viršijo tris tūkstančius litų, jai neišmokėta suma sudaro 5 727,93 Lt, todėl pagrįstai taikomos DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos ir apskaičiuota 55 354,24 Lt suma.

29Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė I. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad dėl darbo užmokesčio nemokėjimo ji 2012 m. balandžio 10 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu ir jai liko neišmokėta 8 313,61 Lt darbo užmokesčio, 3 467,15 Lt išeitinės išmokos, 7 108,33 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 18 889,09 Lt. Pagal susitarimą su atsakovu 18 889,09 Lt suma kreditorei turėjo būti sumokėta iki 2012 m. birželio 10 d. Kreditorė nurodo, kad delspinigių skaičiavimas ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimas buvo pridėtas. Kreditorinio reikalavimo suma sudarė 60 664,19 Lt. Delspinigiai buvo paskaičiuoti vadovaujantis DK, LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu. Delspinigių norma yra indeksuota vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais.

30Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl I. L. patvirtinto kreditorinio reikalavimo bankroto administratorius prašo ginčijamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo tuos pačius argumentus, kurie yra išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas Č. S. K. kreditorinis reikalavimas.

31Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė J. I. prašo atskirąjį skundą atmesti, o 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teikdama savo kreditorinį reikalavimą ji nurodė atsakovo 48 267,49 Lt skolą ir 21 505,38 Lt delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio sumą. Kartu buvo pateikta darbo sutartis ir delspinigių paskaičiavimas. Apelianto papildomai pateikti dokumentai 2014 m. liepos 9 d. raštas Nr. 01-58 ir 2014 m. liepos 10 d. raštas Nr. ( - ) nėra reikšmingi, nes jie pateikti po nutarties priėmimo, jie per ĮBĮ nustatytą terminą turėjo būti pateikti administratoriui. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad kreditorė paskutinę darbo dieną neatvyko į darbą. Be to, nepagrįsti jo teiginiai dėl galimybės sumokėti darbuotojai darbo užmokestį išėjimo dieną, nes darbo užmokestis jai buvo mokamas į banko sąskaitą.

32Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas J. I. kreditorinis reikalavimas bankroto administratorius prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. ginčijamą nutarties dalį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti atsiliepimuose į atskiruosius skundus, kuriais ginčijami kitų kreditorių I. L. ir Č. S. K. reikalavimai.

33Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Mabuta“ finansinis reikalavimas. Apeliantas nesutinka su teismo patvirtinta 180 000 delspinigių suma. Bankroto administratorius patvirtino, kad kreipiantis dėl UAB „Mabuta“ reikalavimo patvirtinimo buvo padaryta klaida, todėl prašo delspinigių sumą sumažinti iki 18 000 Lt ir patikslinti 818 146 Lt reikalavimą, kurį sudaro 500 000 Lt pagrindinė skola ir 318 146 Lt delspinigiai su palūkanomis.

34Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas AB „Klaipėdos energija“ patvirtintas finansinis reikalavimas, bankroto administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti, o ginčijamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad patvirtintą reikalavimą sudaro 2 387,08 Lt pagrindinė skola už suvartotą šilumos energiją ir 128,89 Lt delspinigiai už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. patalpose adresu ( - ), kurių dalis priklauso atsakovui. Už bendrojo naudojimo patalpas savininkai moka nepriklausomai nuo to, ar šiomis patalpomis naudojasi.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis buvusio atsakovo BUAB „FF lizingas“ vadovo (kreditoriaus) atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

36Dėl AB DNB bankas patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo

37Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtintas trečiosios eilės kreditoriaus AB DNB banko 1 697 250,10 Lt reikalavimas. Apeliantas nesutinka nei su šio reikalavimo pagrįstumu, nei su teismo patvirtintu dydžiu. Teisėjų kolegija, vertindama atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pastebi, kad šis pirmosios instancijos teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) prisiimtų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį. Nors apeliantas ginčija tokią atsakovo prievolę, ją patvirtina į bylą pateikti įrodymai – pažyma apie skolos dydį, 2007 m. lapkričio 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. ( - ), Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. ( - ). Nors apeliantas nurodo kitas bylas, kuriose buvo keliami klausimai dėl šio reikalavimo pagrįstumo, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad civilinė byla pagal bankrutuojančios bendrovės (atsakovo šioje byloje) ieškinį dėl laidavimo sutarties nutraukimo yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, šis reikalavimas yra atmestas (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2A-3278-345/2013), o kreditoriaus AB DNB banko inicijuotas ieškinys dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo yra paliktas nenagrinėtas, nes ieškovas atsiėmė ieškinį, kadangi šio reikalavimo patvirtinimo klausimas, atsakovui iškėlus bankroto bylą, išnagrinėtas ginčijama nutartimi patvirtinus šio kreditoriaus reikalavimą.

38Apeliantui kelia abejinių faktas, kad bankroto administratorius neginčijo reikalavimo su kuriuo dar iki bankroto bylos iškėlimo nesutiko atsakovas. Teisėjų kolegija, vertindama į bylą pateiktus įrodymus, pastebi, kad bankrutuojančios bendrovės atsakomybė kilo dėl to, kad UAB „Prie vingio“ neįvykdė savo prievolės grąžinti gautą paskolą. Kaip matyti iš 2005 m. lapkričio 25 d. kreditavimo sutarties, šio skolininko reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas kredito gavėjui priklausančio žemės sklypo įkeitimu, o po 2007 m. gruodžio 10 d. šios sutarties pakeitimo – ir atsakovo laidavimu. Atsakovas tiek Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus atsakyti solidariai su skolininku, tiek ir kredito sutarties pakeitime yra nurodyta, kad atsakovas yra susipažinęs su kredito sutarties visais pakeitimais, patvirtino, kad laidavimas galioja (t. 10, b. l. 24-26). Taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad nėra aiškus atsakovo atsakomybės pagrindas, kad nėra aiškus sandoris, jo numeris, iš kurio kyla atsakovo prievolė šiam kreditoriui. Pažymėtina, kad apeliantas, pats atstovavęs atsakovui tuo metu, kai buvo sudaromas sandoris, ginčija atsakovo prievolę atsiskaityti, nurodo, kad neatitinka sutarčių numeriai, tačiau jis nenurodo, jokių kitų sandorių ar kitų aplinkybių, kurios patvirtintų kito sandorio buvimą ir atsakovo prisiimtą atsakomybę pagal jį.

39Apeliantas taip pat ginčija reikalavimo dydį, nurodo, kad dalis skolos yra grąžinta antstoliui išieškojus iš įkeisto turto. Teisėjų kolegija, įvertinusi banko pateiktą kreditorinį reikalavimą pastebi, kad jo reikalavimas yra sumažintas išieškota 830 736,71 Lt suma, o kreditoriaus reikalavimą sudaro negrąžinta 631 435,57 Lt paskola, 1 047 036,98 Lt palūkanos ir 18 777,55 Lt delspinigių, iš viso 1 697 250,10 Lt.

40Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl nepagrįstai patvirtinto kreditoriaus AB DNB banko reikalavimo, todėl šį apelianto atskirąjį skundą atmeta, o ginčijamą nutarties dalį palieka nepakeistą.

41Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateiktas AB DNB banko prašymas atlyginti išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kreditorius pateikė mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį turėtas 1 210 Lt išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio nuostatomis priteisia kreditoriaus patirtas išlaidas iš apelianto Z. V., tačiau sumažina jas iki teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatyto dydžio, t. y. iki 500 Lt.

42Dėl Palangos miesto rinkliavų centro patvirtinto kreditorinio reikalavimo

43Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto Palangos miesto rinkliavų centro 7 078 Lt reikalavimo, pastebi, kad atsakovo pareiga mokėti vietinę rinkliavą kilo iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų. Pagal minėtų nuostatų 5 punktą šias įmokas moka nekilnojamąjį turtą turintys, jį naudojantys ir valdantys subjektai. Apeliantas ginčija atsakovo prievolę mokėti minėtą rinkliavą, nes šias patalpas lizingo sutarties pagrindu valdė UAB „Senoji Birutė“, o vėliau UAB „Imperatoriaus rūmai“.

44Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo patalpų, esančių ( - ) savininkas yra atsakovas (t. 10, b. l. 52-53). Pagal 2008 m. kovo 26 d. Lizingo sutarties Nr. ( - ) sąlygas šias patalpas valdė ir jomis naudojosi UAB „Senoji Birutė“, todėl, vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. I-657-386/2012 ši rinkliava nebuvo iš atsakovo priteista. Šioje byloje kreditorius, nesutikdamas su pateiktu atskiruoju skundu, nurodo, kad jo reikalavimas kyla atsakovui nesumokėjus rinkliavos už vėlesnį laikotarpį, t. y. už 2013 metus. Nors apeliantas nurodo, kad vėliau minėtas turtas buvo išnuomotas UAB „Imperatoriaus rūmai“, teismui nėra pateiktas tokio sandorio sudarymą pagrindžiantis dokumentas. Byloje esantis UAB „FF lizingas“ sutikimas (t. 10, b. l. 57) tik patvirtina atsakovo ketinimus sudaryti nuomos sandorį, tačiau jis nepatvirtina tokio sandorio sudarymo fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis sutikimas yra pasirašytas tik atsakovo atstovo, tačiau jis nėra pasirašytas UAB „Imperatoriaus rūmai“ atstovo. Kolegija taip pat pažymi, kad nuomos sandorio nepatvirtina ir apelianto Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas jo kitas 2013 m. gegužės 31 d. sutikimas, kuris taip pat yra pasirašytas tik atsakovo atstovo ir kuris reiškia sutikimą sudaryti sandorį, bet nepatvirtina paties sandorio fakto.

45Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų apelianto teiginius, kad prievolė mokėti vietinę rinkliavą nuomos sutarties pagrindu turėjo kitas juridinis asmuo, o ne atsakovas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino Palangos miesto rinkliavų centro 7 078 Lt reikalavimą, todėl nėra pagrindo keisti šią ginčijamos nutarties dalį.

46Dėl kreditorių Č. S. K., I. L. ir J. I. patvirtintų reikalavimų pagrįstumo

47Apeliantas ginčija kreditorių, buvusių atsakovo darbuotojų Č. S. K., I. L. ir J. I. patvirtintų reikalavimų pagrįstumą. Jis nesutinka su teismo patvirtintomis sumomis, kadangi, jo nuomone, buvo netinkamai pritaikytas Darbo kodeksas, nepagrįstai pripažinta kreditorių teisė į vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti terminą, taip pat delspinigiai. Apeliantas savo skunduose akcentuoja, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar teisingai yra apskaičiuotos delspinigių sumos, už kokius laikotarpius atlikti skaičiavimai, už kokį laikotarpį ir kokio dydžio vidutinis darbo užmokestis yra paskaičiuotas už vėlavimą atsiskaityti.

48Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos apelianto atskiruosius skundus pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2012). Kaip matyti iš byloje pateiktų atskirųjų skundų, apeliantas, buvęs atsakovo vadovas, kelia klausimą tiek dėl buvusių darbuotojų teisės į delspinigius, tiek dėl jų teisės į vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, tiek dėl šių sumų paskaičiavimo. Minėta, kad kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimo išsprendimas savo prigimtimi prilygsta civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas, spręsdamas šį klausimą, turi įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu, remtis teismų formuojama praktika ir pateiktais įrodymais.

49Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apelianto apskųstų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimą sprendė remdamasis vien tik šių kreditorių pateiktais prašymais (kreditoriniais reikalavimais), tačiau teismui nebuvo pateikti šių prašymų priedai, iš kurių būtų matyti, kas sudaro konkretaus kreditoriaus reikalaujamą sumą bei tai, ar pagal teisės aktų reikalavimus jis turi teisę į šios sumos priteisimą, o bankroto atveju, į tokio reikalavimo patvirtinimą. Teisėjų kolegija, tikrindama teismo patvirtinto reikalavimo pagrįstumo, iš byloje esančių dokumentų negali nustatyti, ar patvirtinti reikalavimai yra pagrįsti, todėl ginčijamas nutarties dalis dėl minėtų kreditorių panaikina ir šių kreditorių reikalavimų patvirtinimo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Spręsdamas minėtų darbuotojų reikalavimų patvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti iš bankroto administratoriaus dokumentus, kurių pagrindu yra reikalaujama patvirtinti nurodytos sumos reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje keliamas ginčas ne tik dėl reikalavimo dydžio, bet ir dėl reikalavimo teisėtumo. Apeliantas nesutinka, kad kreditorėms pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikotarpį. Teisėjų kolegija pastebi, kad spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teismas turi vadovautis kasacinio teismo formuojama praktika ir išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutatis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

50Dėl UAB „Mabuta“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo

51Apeliantas ginčija UAB „Mabuta“ patvirtintą reikalavimą, kurį sudaro 500 000 Lt pagrindinės skolos ir 480 146 Lt delspinigių su palūkanomis. Bankroto administratorius, gavęs atskirąjį skundą ir perskaičiavęs šiam kreditoriui priklausančius delspinigius, patvirtino, kad buvo padaryta klaida, todėl prašė patvirtintą delspinigių sumą sumažinti iki 18 000 Lt, patikslinti reikalavimą ir patvirtinti 818 146 Lt UAB „Mabuta“ reikalavimą, kurį sudaro 500 000 Lt pagrindinės skolos ir 318 146 Lt delspinigių ir palūkanų.

52Apelianto atskirasis skundas buvo išsiųstas šiam kreditoriui (t. 9, b. l. 248), kreditorius savo atsiliepimo ir prieštaravimų dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nepateikė, bankroto administratorius pripažino padarytą klaidą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Mabuta“ 980 146 reikalavimas ir šį reikalavimą patikslinti nurodant, kad šio kreditoriaus reikalavimo suma sudaro 818 146 Lt (500 000 Lt pagrindinės skolos ir 318 146 Lt delspinigių ir palūkanų).

53Dėl UAB „Klaipėdos energija“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo

54Apeliantas taip pat ginčija kreditoriaus AB „Klaipėdos energija“ patvirtintą 2 515,97 Lt reikalavimą, kuris, kaip matyti iš kreditoriaus pareikšto kreditorinio reikalavimo (t. 9, b. l. 70), susidarė atsakovui neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją ir nesumokėjus delspinigių. Apeliantas ginčija atsakovo pareigą mokėti už šilumos energiją, kadangi atsakovui priklausančios patalpos nėra šildomos naudojantis šio kreditoriaus šilumos energija, nes pastate po rekonstrukcijos yra įrengtas dujinis šildymas. Bankroto administratorius, atsikirsdamas į šį apelianto argumentą nurodo, kad dalis patalpų adresu ( - ) priklauso atsakovui, todėl už bendrojo naudojimo patalpas savininkai moka nepriklausomai nuo to, ar šiomis patalpomis naudojasi.

55Teisėjų kolegija pastebi, kad nei kreditoriaus pateiktas reikalavimas, nei bankroto administratoriaus pateikti atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus nėra pagrįsti jokiais įrodymais, kurie paneigtų ar patvirtintų kiekvienos iš ginčo šalių nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų apie atliktą ir įteisintą rekonstrukciją, taip pat nėra duomenų, ar po šios rekonstrukcijos, jeigu ji buvo atlikta, liko patalpų, kurios bendrosios nuosavybės teise priklauso ir atsakovui.

56Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti AB „Klaipėdos energija“ patvirtinto reikalavimo pagrįstumo, todėl ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikina ir klausimą dėl šio kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo perduoda iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl AB „Klaipėdos energija“ pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi nustatyti, ar atsakovui kyla pareiga mokėti už šilumos energija bei kokio dydžio yra ši prievolė.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 , 3 ir 4 punktais,

Nutarė

58Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinti kreditorių Č. S. K., I. L., J. I. bei UAB „Klaipėdos energija“ reikalavimai panaikinti ir šių reikalavimų patvirtinimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

59Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Mabuta“ 980 146 Lt reikalavimas, pakeisti ir šio kreditoriaus reikalavimą sumažinti iki 818 146 Lt.

60Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinti AB DNB banko ir Palangos miesto rinkliavų centro reikalavimai, palikti nepakeistas.

61Priteisti iš apelianto Z. V. (a. k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) kreditoriui AB DNB bankui (j. a. k. ( - )) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino... 6. Teismas nurodė, kad pateiktas bankrutuojančios UAB „FF lizingas“... 7. Teismas taip pat pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5... 8. Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Teismo patvirtintą kreditorės Č. S. K. 61 800 Lt reikalavimą sudaro 6... 10. 2. Teismas neturėjo pagrindo patvirtinti netesybų ir palūkanų reikalavimą... 11. 3. Teismas nepagrįstai ir be motyvų netaikė ieškinio senaties pagal DK 301... 12. Atskirtuoju skundu kreditorius Z. V. taip pat ginčija Vilniaus apygardos... 13. Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. ginčija Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 14. 1. Teismas nepagrįstai patvirtino šio kreditoriaus 2 515,97 Lt reikalavimą,... 15. Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 16. Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. taip pat prašo pakeisti Vilniaus apygardos... 17. 1. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad bankas paskolą skolininkui UAB „Prie... 18. 2. Civilinėje byloje Nr. 2-2956-232/2012 (dabartinis c.b. Nr. 2-3366-232/2014)... 19. 3. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismuose vyksta atsakovo ir E. Š., UAB... 20. 4. Apelianto nuomone, dėl šių padarytų pažeidimų, būtina skubiai keisti... 21. Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. taip pat ginčija Vilniaus apygardos teismo... 22. Atskiruoju skundu Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo Vilniaus... 24. Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl AB DNB banko patvirtinto reikalavimo... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Palangos miesto rinkliavų... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl kreditoriaus Palangos miesto rinkliavų... 27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė Č. S. K. prašo Vilniaus... 28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo patvirtintas Č. S. K. reikalavimas,... 29. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė I. L. prašo Vilniaus apygardos... 30. Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl I. L. patvirtinto kreditorinio... 31. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė J. I. prašo atskirąjį skundą... 32. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas J. I. kreditorinis... 33. Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties... 34. Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo ginčijamas AB „Klaipėdos... 35. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių... 36. Dėl AB DNB bankas patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo... 37. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtintas trečiosios... 38. Apeliantui kelia abejinių faktas, kad bankroto administratorius neginčijo... 39. Apeliantas taip pat ginčija reikalavimo dydį, nurodo, kad dalis skolos yra... 40. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo... 41. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateiktas AB DNB banko... 42. Dėl Palangos miesto rinkliavų centro patvirtinto kreditorinio reikalavimo... 43. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo patvirtinto... 44. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ginčo patalpų, esančių ( - )... 45. Atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų apelianto... 46. Dėl kreditorių Č. S. K., I. L. ir J. I. patvirtintų reikalavimų... 47. Apeliantas ginčija kreditorių, buvusių atsakovo darbuotojų Č. S. K., I. L.... 48. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šiuos apelianto atskiruosius skundus... 49. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas apelianto apskųstų kreditorinių... 50. Dėl UAB „Mabuta“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo... 51. Apeliantas ginčija UAB „Mabuta“ patvirtintą reikalavimą, kurį sudaro... 52. Apelianto atskirasis skundas buvo išsiųstas šiam kreditoriui (t. 9, b. l.... 53. Dėl UAB „Klaipėdos energija“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo... 54. Apeliantas taip pat ginčija kreditoriaus AB „Klaipėdos energija“... 55. Teisėjų kolegija pastebi, kad nei kreditoriaus pateiktas reikalavimas, nei... 56. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi galimybės... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 58. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis... 59. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria... 60. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis, kuriomis... 61. Priteisti iš apelianto Z. V. (a. k. ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų)...