Byla 2-195-157/2017
Dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo šioje bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje Nr. B2-420-413/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. prašymą dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo šioje bankroto byloje,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, patenkinus pareiškėjų E. Š., UAB „Skomė“, Č. S. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus J. I. pareiškimus, atsakovei UAB „FF lizingas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Admivita“; ši teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakius patenkinti kreditorės AB „GVK“ ir atsakovės atskiruosius skundus; minimoje nutartyje, be kita ko, bendrovės vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus; teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas (iš viso 4 701 843,45 Lt), tarp jų kreditoriaus akcininko Z. V. (85 proc. akcijų) pirmąja eile tenkintinas 212 662,69 Lt ir kreditoriaus AB DNB bankas trečiąja eile tenkintinas 1 697 250,10 Lt finansinis reikalavimas, dėl kurio patvirtinimo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą (civilinė byla Nr.2-1833/2014); teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2013 m. gruodžio 6 d. išdavė bankroto administratoriui UAB „Admivita“ vykdomąjį raštą dėl minėtos nutarties vykdymo bendrovės buvusio vadovo Z. V. atžvilgiu; teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi už pirmiau minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą Z. V. paskyrė 3 000 Lt baudą ir išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti šiuos įpareigojimus; teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nepatenkino Z. V. prašymo panaikinti paskirtą baudą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi už nurodytų teismo įpareigojimų nevykdymą Z. V. pakartotinai paskyrė 1 000 Lt bauda; teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi buvo atnaujintas Z. V. terminas pateikti prašymą dėl teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo, bet šių prašymu netenkino, nurodęs, kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas žinojo apie ĮBĮ numatytą pareigą per nustatytą terminą pateikti įmonės dokumentus, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, nepaisant daugkartinių bankroto administratoriaus raginimų, perdavė tik dalį dokumentų; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. už tęstinį jau minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą – visų bendrovės dokumentų neperdavimą administratoriui, Z. V. pakartotinai paskyrė 5 000 Lt baudą; teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi nepatenkino jo prašymo dėl šios baudos panaikinimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Rinkevičius nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2KT-65-943/2015 šią civilinę bankroto bylą Nr. B2-517-656/2015 iš Vilniaus apygardos teismo perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  2. Pareiškėjas Z. V. 2016 m. spalio 3 d. pateikė teismui prašymą Nr. 01-370, kuriame suformulavo tokius prašymus: 2.1. išreikalauti iš BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ tokius duomenis: 2.1.1. jo susipažinimą su dokumentais fiksavusių antstolių D. Blizniko ir R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus ir video medžiagą, šias UAB „FF Lizingas“ išlaidas patvirtinančius dokumentus; 2.1.2. dokumentus, patvirtinančius bankroto administratoriaus išlaidas dėl atsakovės dokumentų jo susipažinimui pervežimo iš jos buveinės Žirmūnų g. 84 Vilniuje į administratoriaus buveinę Jogailos g. 7 Vilniuje ir atgal; 2.1.3. dokumentus, patvirtinančius visų atsakovės išlaidų automobiliams, kitų išlaidų atsakovės dokumentų pervežimui pagrįstumą; 2.1.4. dokumentus, patvirtinančius atsakovės išlaidų rangovui UAB „Ogeras“ pagrįstumą; 2.1.5. dokumentus, patvirtinančius visų atsakovės išlaidų advokatams Juozui ir Povilui Viščiniams pagrįstumą; 2.1.6. dokumentus, patvirtinančius visų atsakovės išlaidų UAB „Finvita“ pagrįstumą; 2.1.7. atsakovės turto pirkėjų varžytynėse ir ne varžytynėse pasiūlymus; 2.1.8. dokumentus, patvirtinančius atsakovės turėtas pajamas ir išlaidas bankroto proceso metu ir kreditorinių reikalavimų tenkinimą; 2.1.9. atsakovės akcininkų susirinkimų dalyvių registracijos sąrašus (protokolai Nr.21-Nr.27), advokatų K. Pėdnyčios, U. Pėdnyčios ir tuometinės advokato padėjėjos M. J. susirašinėjimo su atsakove dokumentus 2009-2013 metais, atstovaujant jos akcininkus J. M., jo sūnų M. M., Č. A., o taip pat UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“; 2.2. išreikalauti iš advokatų M. J., K. Pėdnyčios ir U. Pėdnyčios jų sutartis su UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“, šių įmonių direktoriumi ir UAB „FF Lizingas“ ir UAB „Skomė“ akcininkais J. M., M. M. ir Č. A. dėl šių asmenų atstovavimo santykiuose su UAB „FF Lizingas“ ir jos buvusiu direktoriumi Z. V.; 2.3. vadovautis šiame prašyme nurodytais LITEKO duomenimis; 2.4. iš civilinės bylos (bylų), kurioje (kuriose) Kauno apygardos teismas nagrinėja 2016 m. gegužės 17 d. M. Ž. prašymą, prijungti šių bylų procesinius dokumentus su priedais; 2.5. nagrinėjant šią bylą pripažinti būtinu E. D., I. D. ir I. Kaušylaitės dalyvavimą bei apklausti byloje liudytojais A. G., AB „Klaipėdos energijos“ vadovą, skolų valdymo grupės vadovę D. D., M. Ž.; 2.

    56. teismo iniciatyva ex officio pakeisti atsakovės bankroto administratorių; 2.7. teisėjui G. Koriaginui pačiam nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, o nenusišalinus reiškia jam nušalinimą CPK 66 straipsnio pagrindu; 2.8. dėl galimai nusikalstamų veikų priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui; 2.9. laikyti sudėtine šio prašymo dalimi pareiškėjo procesinius dokumentus: 2016-02-22 Nr.01-52, Nr.01-53, Nr.01-54 ir 2016-09-01 atsiliepimą į 2016-05-17 M. Ž. prašymą, 2015-06-08 prašymą dėl proceso atnaujinimo Nr.01-69 ir su jais teismui pateiktus įrodymus, paaiškinimus; 2.10. atnaujinti procesą šios bankroto bylos dalyje dėl baudų skyrimo pareiškėjui už atsakovės dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuriomis jam buvo paskirtos baudos; 10.11. dėl atvirai vykdomo šališko atsakovės bankroto administravimo ir kreditorių komiteto veiklos, kuris be motyvų pritaria šiai bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ veiklai, dėl ko yra pagrindas manyti, kad šis su bendrininkais atsakovės kreditorių komitete teismui teikia žinomai melagingus paaiškinimus apie bankroto bylos eigą, švaisto ir / ar trečiųjų asmenų vardu savinasi jos lėšas ir galimai turtą (kilnojamąjį turtą be įvertinimo kreditorių komiteto pritarimu kiekvieną vienetą nukainavo iki 1 Lt), turint pakankamai lėšų dirbtinai netenkina teismo patvirtintų kreditorinių finansinių reikalavimų, akivaizdžiai vilkina jų tenkinimą, – teismo sprendimo pagal šį prašymą užtikrinimui nepranešus atsakovei, taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones: 10.11.1. paskirti atsakovo UAB „FF Lizingas“ turto administratorių įstatymo nustatyta tvarka ar teismo parinktą; 10.11.2. iki šio ginčo išnagrinėjimo uždrausti atsakovei parduoti turtą ir tenkinti kreditorinius reikalavimus; 10.11.3. sustabdyti atsakovės kreditorių komiteto veiklą, nestabdant kreditorių susirinkimo veiklos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5-7 punktai).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kreditoriaus Z. V. 2016 m. spalio 3 d. prašymą Nr. 01-370 dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalaujami atlikti skubūs procesiniai veiksmai atsakovės bankroto byloje, sietini su trejopo pobūdžio aplinkybėmis, kurios sudarytų savarankišką atskiros bylos nagrinėjimo pagrindą: 1) dėl administratoriaus atstatydinimo teismo iniciatyva; 2) dėl proceso atnaujinimo UAB „FF lizingas“ bankroto byloje, kurioje trimis teismo nutartimis pareiškėjui buvo paskirtos piniginės baudos; 3) dėl procesinių veiksmų kitoje civilinėje byloje Nr. B2-2611-413/2016, kurioje nagrinėjamas kreditoriaus M. Ž. prašymas patikslinti kreditoriaus Z. V. finansinį reikalavimą. Taip pat pareiškėjas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėjui pačiam nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o atsisakius tai padaryti – pripažinti, kad pareiškėjas reiškia jam nušalinimą.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą teismo iniciatyva pažymėjo, kad šis klausimas išspręstas Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. ir ją lydinčia neįsiteisėjusia 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą ir jo papildymą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. liepos 29 d. nutarčių panaikinimo, ir ši aplinkybė pareiškėjui yra žinoma. Todėl bandymas inicijuoti pakartotinį išnagrinėto klausimo svarstymą iš esmės tais pačiais pagrindais ir aplinkybėmis, kurias pareiškėjas nurodė savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, lemia savarankišką pagrindą atsisakyti priimti tokį pareiškimą, nes teismo žinioje yra neužbaigta byla dėl to paties ginčo dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
  4. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą bankroto bylos dalyje pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuriomis Z. V. buvo paskirtos baudos, pažymėjo, kad šis klausimas išspręstas neįsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, todėl šį prašymą atsisakytina priimti remiantis jau minėtu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytų imperatyvių tokio prašymo turinio reikalavimų (nenurodytas proceso atnaujinimo įstatyminis pagrindas; motyvai; aplinkybės dėl CPK 368 straipsnyje numatytų terminų skaičiavimo; nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindą), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad pagal netinkamai paruoštą procesinį dokumentą teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnis).
  5. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo taikyti bankroto byloje laikinąsias apsaugos priemones pareiškimo 11 punkte nurodytu pagrindu, nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimams užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo prašymu dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo nėra pateiktas CPK reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas ir suformuluotas materialinis reikalavimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo pareiškime nurodytais pagrindais yra išnagrinėtas, teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis nėra įsiteisėjusi. Be to, analogiško pobūdžio prašymas dėl draudimo bankroto administratoriui parduoti atsakovės BUAB „FF lizingas“ turtą ir dėl jos kreditorių komiteto veiklos sustabdymo išnagrinėtas neįsiteisėjusia teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria toks prašymas buvo atmestas ir tolimesniam šio klausimo nagrinėjimui yra priimtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl šios teismo nutarties panaikinimo. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
  6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo teisėjui nusišalinti (jo nušalinimo) nuo tolesnio bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu, nurodė, kad prašymus dėl teisėjo nušalinimo, iš esmės tapačiais pagrindais pareiškėjas Z. V. nagrinėjamojoje BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje Nr. B2-866-413/2016 reiškė jau tris kartus ir visais atvejais minėti prašymai buvo pripažinti nepagrįstais (t. 25, b. l. 105-109, t. 27, b. l. 81-89, 100-104, t. 29, b. l. 112-120, 186-191). Todėl pakartotinis pareiškėjo prašymas dėl teisėjo nusišalinimo arba jo nušalinimo atmestas kaip nepagrįstas (CPK 69 straipsnio 1 dalis).
  7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti šio pareiškimo 1 ir 2 punktuose nurodytus dokumentus neatitinka CPK 199 straipsnio reikalavimų; iš prašymo turinio neaišku, kurio iš reikalavimų tenkinimui minimi įrodymai yra reikalingi; pareiškimo 4 punkte suformuluotas prašymas yra neaiškus, o tenkinti 5 punkte nurodytą prašymą, jeigu jis reiškiamas kitoje civilinėje byloje Nr. B2-2611-413/2016, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.
  8. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, vadovaudamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio 1 dalies, 111-114 straipsnių, 135 straipsnio, 112 straipsnio 1 dalies, 114 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir apibendrinęs tai, kas nurodyta, konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skubių veiksmų, nes dėl pareiškime keliamų materialinio pobūdžio klausimų yra priimti neįsiteisėję teismo procesiniai sprendimai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Pareiškėjas kreditorius Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo prašymą Nr.01-370 dėl skubių procesinių veiksmų atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Taip pat prašo prijungti pridedamus rašytinius įrodymus, o bylą nagrinėti skubos tvarka.
  2. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
    1. Teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes, nes šis prašymas buvo pateiktas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant ankstesnį – 2016-02-22, jo prašymą Nr.01-52 dėl bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ nušalinimo (teisme nagrinėjamose bylose administratorius 2016 m. liepos mėn. pateikė kitos redakcijos 2014-10-23 įgaliojimą I. D., nei buvo pateiktas anksčiau – trečiajame punkte papildomai įrašyta I. D. teisė perimti atsakovės turtą, todėl atsakovės turtą ir dokumentus šios buveinėje vienašališkai perėmė tam neįgaliotas asmuo I. D.. Teismo prašyta įvertinti žinomai melagingus administratoriaus paaiškinimus vienašališko atsakovės turto ir dokumentų perėmimo; pateikti įrodymai apie tai, kad administratorius, disponuodamas apie 400 000 Eur, neatsiskaito su kreditoriais, tuo tikslu prašyta išreikalauti įrodymus apie atsakovės pajamas, išlaidas, administratoriaus turėtas išlaidas nepripažinti bankroto administravimo išlaidomis, o dėl galimai nusikalstamų veikų priimti atskirąją nutartį bei apie tai pranešti prokurorui; atskleisti atsakovės kreditorių komiteto, patvirtinusio administratoriaus veiklos ataskaitas, šališkumą, administratoriaus veiksmais, gavus ne bylos dalyvio M. Ž., kurio vardu faktiškai veikia UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“ ir jų vadovas J. M. drauge su UAB „Admivita“, 2016-05-17 prašymą dėl finansinių reikalavimų. Šių naujų aplinkybių kontekste vertinant bankroto administratoriaus šališkumą, teismo prašyta išreikalauti įrodymus, patvirtinančius, kad M. Ž. atstovaujanti advokatė M. J. drauge su advokatu U. Pėdnyčia atstovavo ir atstovauja J. M. vadovaujamas minėtas įmones, patį J. M., jo sūnų M. M. teisiniuose ginčuose su Z. V. ir jo vadovauta UAB „FF Lizingas“ – tai patvirtintų, kad M. Ž., už 717 Eur pirkęs III eilės finansinį reikalavimą, nėra savarankiškas asmuo.
    2. Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje argumentuoja ir atmeta dalį pareiškėjo 2016-10-01 prašyme pateiktų reikalavimų (pvz. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėjo Gintauto Koriagino nušalinimo), taigi šį prašymą priėmė nagrinėti, kurį rezoliucinėje dalyje atsisakė priimti. Tai patvirtina, kad teisėjas Gintautas Koriaginas negali nešališkai nagrinėti šios bankroto bylos Z. V. atžvilgiu (CPK 21 straipsnis).
    3. Teismas pažeidė CPK 147 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai patvirtina, kad teisėjas Gintautas Koriaginas negali nešališkai nagrinėti šios bankroto bylos Z. V. atžvilgiu (CPK 21 straipsnis).
    4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjo 2016-10-01 prašymas neatitinka CPK 111-114, 135 straipsnių reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, nes netaikytos dokumento trūkumų šalinimą reglamentuojančios civilinio proceso normos. Be to, analogišką, bet dėl skirtingų faktinių aplinkybių, pareiškėjo 2016-02-22 pateiktą prašymą Kauno apygardos teismas šioje bankroto byloje priėmė ir nagrinėjo 2016 m. gegužės 30 d. ir birželio 6 d. teismo posėdžiuose, priimdamas procesinį sprendimą – 2016 m. liepos 27 d. nutartį, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį.
    5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šis prašymas nenagrinėtinas teisme ir nepagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 137 straipsnis 2 dalies 5 punktas), nes nors iš dalies sutampa reikalavimai šiame bei 2016-02-22 prašyme (pvz.: dėl bankroto administratoriaus pakeitimo), tačiau pareikšti nauji (pvz.: dėl bankroto bylos atnaujinimo jos dalyje); skiriasi reikalavimo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo pagrindai bei faktinės aplinkybės (administratorius veikia neteisėtai, suklastotų dokumentų pagrindu, teismui teikia žinomai melagingus paaiškinimus, lėšų švaistymas, kuriam pritaria šališkas atsakovės kreditorių komitetas, naujai paaiškėję galimai nusikalstamos veikos įvertinimas, naujos aplinkybės nušalinti teisėją Gintautą Koriaginą nuo šios bylos nagrinėjimo).
    6. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes 2016-10-01 prašyme naujos aplinkybės (administratoriaus atlikti dokumentų klastojimai, žinomai melagingų paaiškinimų teikimas teismui, kad pareiškėjas bankroto administratoriui tariamai neperduoda atsakovės turto ir dokumentų. Neįsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi spręstas 2015-06-08 jo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas, kuris buvo grindžiamas kitu pagrindu. Be to, neišspręstas 2016-10-01 prašymo atnaujinti procesą trūkumų pašalinimas.
    7. Prašymas, pateiktas 2016-10-01, atitinka CPK reikalavimus ieškiniui (pareiškimui, prašymui), todėl teismas turėjo vertinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal šį, o ne kitą, procesinį dokumentą.
    8. Pareiškimas dėl teisėjo Gintauto Koriagino nušalinimo pagal CPK 68 straipsnio 5 dalį, pateiktas šiame prašyme, reiškiamas visiškai naujais argumentais, paaiškėjusiais po bylos pagal 2016-02-22 prašymą nagrinėjimo 2016 m. gegužės 30 d. ir birželio 6 d. teismo posėdžiuose, o ne ankstesniais jo nušalinimo pagrindais: tik 2016 m. rugsėjo 31 d. teismo nutartimi išspręstas 2015-06-08 prašymas; pareiškėjo ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-27724-465/2016 nurodyti ir neteisėti šio teisėjo veiksmai; teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pritaikytos ne tos laikinosios apsaugos priemonės, kurių 2016-05-17 prašymu prašė M. Ž., priimtas dar ne bylos dalyvio M. Ž. 2016-05-17 prašymas dėl pareiškėjo ir kitų pirmosios eilės kreditorių reikalavimų pakeitimo; ignoravo įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį; pakartotinai 2016-09-30 ir 2016-10-01 prašymais kreiptasi su prašymais Nr.01-369 ir Nr.01- 371 į Lietuvos apeliacinį teismą per Kauno apygardos teismą dėl teisėjo Gintauto Koriagino neveikimo.
    9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, CPK 72 straipsnio 3 dalies pagrindu dar kartą buvo kreiptasi į teismą prašant priimti sprendimą dėl 2016-07-18 prašymo Nr.01-237 dėl skubių procesinių veiksmų – atsisakyti ginti apsimestines M. Ž. deklaruojamas teises ir už piktnaudžiavimą skirti jam maksimalią baudą 50 procentų jos sumokant V. G., R. N., D. V., L. K. ir Z. V.; nušalinti akivaizdžiai šališką atsakovės bankroto administratorių UAB „Admivita“ teismo iniciatyva ex officio; dėl kritinės sveikatos būklės, siekiant išvengti invalidumo, nepranešus bylos dalyviams nustatyti skubų priimamos teismo nutarties prašomose dalyse vykdymą; įpareigoti atsakovės bankroto administratorių skubiai sumokėti pareiškėjui M. Ž. 2016-05-17 prašymu neginčijamą jo pirmos eilės kreditorinio reikalavimo dalį – 5 399,78 Eur, pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinant šį apribojimą.
    10. Prašyme 2016-10-01 išsamiai nurodyta, kodėl prašoma išreikalauti įrodymus tiek iš bankroto administratoriaus, tiek iš kitų asmenų – bankroto procedūra vykdoma neteisėtai, dėl sudėtingos savo sveikatos būklės nėra galimybės gauti daugiau nei vieną MMA, todėl nėra galimybės turėti atstovą byloje.
    11. Skundžiama nutartimi teismas nepasisakė dėl 2016-10-01 prašymo argumentų, susijusių su bankroto administratoriaus veiksmais (dokumentų klastojimas, žinomai melagingų paaiškinimų teikimas teismui) dėl M. Ž. 2016-05-17 pareiškimo teismui, motyvuodamas tuo, kad šis ginčas išskirtas į atskirą civilinę bylą Nr.B2-2611-413/2016, ir nurodęs, kad prašymas šioje dalyje pateiktas ne šioje byloje. Tačiau, M. Ž. pareiškimas ir neteisėti bei nusikalstami bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“ veiksmai sukėlė pasekmes pareiškėjui ir kitiems kreditoriams būtent atsakovės bankroto byloje Nr.B2-866-413/2016. Todėl dirbtinis šios bylos išskyrimas yra priemonė nesvarstyti prašymo dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, ir tai dar kartą patvirtina teisėjo Gintauto Koriagino šališkumą.
  1. Apeliaciniame teisme buvo gauti apelianto prašymai, kurie adresuoti, be kita ko, taip pat ir į šią civilinę bylą: 2017-01-02 gautas apelianto prašymas neleisti advokatui V. Barkauskui atstovauti UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic arms“, o advokatui P. Viščiniui – atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“, dėl jų neetiško atstovavimo civilinėse bylose – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr.2-1280-235/2016 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr.B2-866-413/2016. Apie tai pranešti Lietuvos advokatūrai, o jų atstovavimo išlaidų nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje. Taip pat pateikiamas prijungimui prie bylos Z. V. 2016-12-20 prašymas Lietuvos advokatūrai su įteikimo pažyma; 2017-01-11 buvo gautas apelianto prašymas, prijungti teikiamus rašytinius įrodymus (kopijas) – 2014-10-23 UAB ,,Admivita“ įgaliojimo I. D. administruoti atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“ 2 variantus (pirminis ir suklastotas); UAB ,,Admivita“ 2016-02-12 ieškinį atsakovui Z. V. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-11241-779/2016); neleisti advokatui P. Viščiniui ir I. Kaušylaitei atstovauti BUAB ,,FF Lizingas“, apie jų neetiškus veiksmus pranešti Lietuvos advokatūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo suvaldymo tarnybai; nepripažinti advokato P. Viščinio atstovavimo išlaidų bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje (CPK 93 straipsnio 4 dalis); dėl suklastoto 2014-10-23 UAB ,,Admivita“ įgaliojimo I. D. administruoti atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“ priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, o taip pat neatidėliotinai pakeisti atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ administratorių UAB ,,Admivita“ kitu, nesusijusiu su UAB ,,Admivita“ ir Jogailos g. 7, Vilniuje veikiančia įmonių bankroto administratorių grupuote. Teigiama, kad bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“ įgaliotas asmuo I. D. jam nėra pateikusi tinkamo įgaliojimo perimti bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus. Tokiu būdu, paaiškėjus, kad bylose atstovauta suklastoto įgaliojimo pagrindu, teismas privalėjo bylas nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) arba šio asmens pateiktus procesinius dokumentus palikti nenagrinėtus (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Tvirtinama, kad dėl šiose bylose BUAB ,,FF Lizingas“ atstovaujančių UAB ,,Admivita“ advokato P. Viščinio ir teisininkės I. Kaušylaitės veiksmų yra kilęs interesų konfliktas – nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės mokėjimų advokatui, yra kilę asmeniniai konfliktai su Z. V. dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-11241-779/2016, – todėl šie asmenys neturi teisės atstovauti atsakovę bylose prieš jį (CPK 60 straipsnio 4 dalis), o jų turėtos išlaidos nepripažintinos atlygintinomis.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šios bendrovės kreditoriaus ir akcininko Z. V. šiam teismui 2016 m. spalio 3 d. pateiktą prašymą Nr. 01-370 dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje.
  2. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus tai atlikdami teismai remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taigi pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).
  3. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose yra ne kartą ir vienareikšmiškai išaiškinti civilinių bylų dėl įmonių bankroto proceso ypatumai, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, kad tokiose bylose dalyvauja tokių įmonių kreditoriai, kurie savo teises bei teisėtus interesus gina tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 straipsnis), kad būtent kreditorių susirinkimai sprendžia esminius šio proceso klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis), kad bankroto procedūras atlieka tokią bylą nagrinėjančio teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnis), o klausimai dėl jo veiksmų teisėtumo, atstatydinimo keliami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Turint omenyje tokių procesų apimtį – dalyvaujančių asmenų skaičių, procedūrų sudėtingumą, jų trukmę ir kt., o iš kitos pusės – tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešojo intereso poreikį, kad tokie procesai vyktų koncentruotai, operatyviai ir būtų užbaigti per kiek tai įmanoma trumpiausią terminą, – dauguma ĮBĮ normų, kurios reglamentuoja tokių procedūrų atlikimo tvarką, terminus ir kt., yra imperatyvaus pobūdžio.
  4. Atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ kreditorius ir akcininkas Z. V. savo procesiniuose dokumentuose iš esmės teisingai nurodo, kad nepaisant šios kategorijos civilinių bylų proceso ypatumų, bankroto procedūros privalo būti pagrįstos ir teisėtos. Jis tvirtina, kad būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, skundžiama nutartimi be pagrindo atsisakė priimti jo 2016 m. spalio 3 d. pateiktą prašymą Nr. 01-370 dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje. Apeliantas teigia, kad šioje byloje buvo iš esmės pažeista jo teisė į teisingą teismą, – be kita ko, nebuvo užtikrinta jo teisė teikti įrodymus, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, be pagrindo nebuvo taikytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, proceso atnaujinimą reglamentuojančios CPK normos, neišspręsti kiti jo prašymai.
  5. Apeliacinis teismas, kuris, kaip žinoma, yra ne tik teisės, bet ir fakto instancija, išsamiai išnagrinėjęs bankroto bylos medžiagą, teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad nagrinėjant šių apelianto argumentų pagrįstumo klausimą, yra būtina turėti omenyje tai, jog (šios nutarties 1 punktas) atsakovės UAB „FF lizingas“ bankroto procesas tęsiasi nuo 2013 m.; jog visą šį laikotarpį įmonės bankroto procedūroms vadovauja teismo paskirtas asmuo – administratorius UAB „Admivita“; jog pareiškėjas kreditorius akcininkas Z. V. (85 proc. atsakovės akcijų) šioje bankroto byloje dalyvauja nuo 2014 m.; jog šios bylos medžiaga vienareikšmiai liudija tai, kad nežiūrint to, jog jau minėta teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas dvylikos atsakovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 4 701 843,45 Lt (1 361 747,99 Eur) sumai, kuriame vien tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius antrąja eile tenkintinas reikalavimas sudarė 311 708,59 Lt (90 277,05 Eur), – nuo pat proceso pradžios jame itin aktyviai savo teises bei teisėtus interesus gina būtent pareiškėjas; jog pagal LITEKO duomenis visų instancijų teismai 2014 m. nagrinėjo 27 bylas, kuriose įvairiose procesinėse pozicijose dalyvavo pareiškėjas Z. V., 2015 m. – 59 bylas, 2016 m. – 65 bylas, o 2017 m. nagrinėjamos jau 34 bylos; jog šis asmuo dalyvauja ne tik atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje, bet taip pat ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Infoverslas“ bankroto byloje, iškeltoje šio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. gruodžio 4 d., kurioje bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Ius Positivum“, teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia, dėl to nuspręsta ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro, ir pagal viešuosius duomenis šis teismo sprendimas yra įvykdytas (bankroto bylos Nr. B2-2779-803/2016);
  6. Nutarties 28 punkte, o taip pat nurodyti LITEKO duomenys rodo, kad įvairių instancijų teismai, šiems teismams vadovaujantys asmenys – pirmininkai, jų pavaduotojai, išnagrinėję pareiškėjo Z. V. pareikštus procesinius reikalavimus (sandorių ginčijimas, finansinių reikalavimų tvirtinimas, kreditorių susirinkimų nutarimų, bankroto administratorių veiksmų ginčijimas, procesų atnaujinimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, procesinių baudų taikymas, bylas nagrinėjančių teisėjų / teismų nušalinimas ir kt.) ne vieną kartą jam yra išsamiai išaiškinę, be kita ko, tiek bendrųjų civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų, tiek bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių ir pareigų esmę, jų įgyvendinimo tvarką, įmonių bankroto proceso ypatumus taip pat ir siekiant nuginčyti finansinius reikalavimus, apskųsti bankroto administratoriaus veiksmus ar jį atstatydinti, sustabdyti bankroto procesą ar jį atnaujinti dėl atskirų bankroto klausimų sprendimo. Taip pat ne kartą šiam asmeniui yra plačiai atskleista bylą nagrinėjančių teisėjų / teismų nušalinimo esmė, tikslai, pagrindai, tvarka ir kt. Šie duomenys taip pat rodo, kad Z. V. savo teises ir teisėtus interesus, kaip taisyklė, teismuose gina pats asmeniškai.
  7. Taigi aukščiau minėti faktai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad Z. V., turinčiam ilgametę dalyvavimo teisminiuose procesuose patirtį, yra labai gerai žinomi / turi būti labai gerai žinomi pirmiau šioje nutartyje nurodyti tiek nagrinėjamos kategorijos civilinių bylų ypatumai, tiek ir bendrųjų civilinio proceso principų, bylose dalyvaujančių asmenų proceso teisių turinys, esmė ir jų įgyvendinimo tvarka (CPK 185 straipsnis). Tai rodo taip pat ir jo procesinių dokumentų turinys, – tiksliai aiškinamos bei vartojamos tiek ĮBĮ, tiek CPK normos, teismų praktikos išaiškinimai ir kt. Todėl vertinant šio asmens procesiniuose dokumentuose suformuluotų argumentų pagrįstumą, be kita ko, turima omenyje pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės.
  8. Spręsdamas dėl nagrinėjamame atskirajame skunde išdėstytų motyvų pagrįstumo, teismas pažymi tai, kad atmestinas apelianto argumentas, susijęs su civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, taikymu. Teismas mano, kad čia yra būtina pirmiausiai pasisakyti dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomo esminio argumento, kad šioje bankroto byloje, o taip pat byloje dėl jo 2016 m. spalio 3 d. teismui pateikto prašymo Nr. 01-370, šiurkščiai pažeista jo teisė į teisingą teismą. Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodo, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė ar teisėtas interesas, kad ši teisė nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje: asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, yra ne kartą nurodęs, jog ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, jog vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98). Tačiau ir pagal EŽTT jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Taigi užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę, o tokie apribojimai yra suderinami su minėta Konvencijos norma, jeigu atitinka teisėtą tikslą ir egzistuoja pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pavyzdžiui, Golder v. United Kingdom, no. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d, sprendimas; Guérin v. France, Nr. 25201/94, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Teismų praktikoje šiais klausimais yra ne kartą nurodyta, kad konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 straipsnis), o teismas kiekvienu atveju turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi proceso teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, – atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Taigi tik turėdami omenyje šias, o taip pat pirmiau čia minėtoje CPK 3 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas principines nuostatas teismai privalo aiškinanti ir taikyti civilinio proceso teisės normas, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas civilinio proceso tikslas, užtikrintas veiksmingas ir realus įgyvendinimas teisės į teisingą teismą, lygybės teismui, rungimosi ir kitų visuotinai pripažintų demokratinių principų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas ir kt.).
  9. Kaip žinoma, dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis (CPK 13 straipsnis), o rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad kreipimasis į teismą (šiuo atveju – prašymas bankroto byloje), kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, kaip jau minėta, turi būti atliekamas įstatyme (CPK, ĮBĮ) nustatyta tvarka, todėl apeliantas teisus tvirtindamas, kad esant procesinio dokumento trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos proceso tikslus, nustatomas terminas jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis). Tačiau jau anksčiau minėta, kad pačiam pareiškėjui, kuris turi didelę bylinėjimosi patirtį tokios kategorijos bylose, iš esmės yra labai gerai žinomi tiek aktualių įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Todėl teismas atmeta nurodytą apelianto argumentą, nes visų pirma, ieškinio / pareiškimo trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrini proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Tačiau pareiškėjas, ne dėl nežinojimo, suklydimo, o sąmoningai tiek nagrinėjamu atveju, tiek ir anksčiau teismų nagrinėtuose pareiškimuose formuluoja prašymus ir argumentus, susijusius su kitomis teismuose nagrinėjamomis civilinėmis bylomis (naujų rašytinių įrodymų teikimas ir prašymas juos priimti, jų išreikalavimas, bylų susijungimas ir kt.), reiškia prašymus, dėl kurių ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose jam jau ne kartą buvo išsamiai ir aiškiai išaiškinta (bankroto proceso sustabdymas, teisėjų nušalinimas, proceso atnaujinimas atskirais bankroto proceso procedūriniais klausimais ir kt.). Taigi turėdamas galvoje aukščiau išdėstytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Konvencijos, CPK, ĮBĮ nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos teismų išaiškinimus, faktines aplinkybes, apibūdinančias paties pareiškėjo procesinius veiksmus, o taip pat tai, kad šis procesas yra sudėtinė atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto bylos, besitęsiančios nuo 2013 m., dalis, kad galimybė įgyvendinti vieną iš esminių bankroto proceso tikslų – kuo didesne dalimi patenkinti atsakovės kreditorių finansinius reikalavimus, – priklauso nuo šio proceso kaštų, kurie savo ruožtu tiesiogiai priklauso nuo jo trukmės (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis, 35 straipsnis), – apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, susijusius su prašymo trūkumų šalinimu (CPK 185 straipsnis).
  10. Teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo argumentų atsisakant priimti pareiškėjo prašymą Nr. 01-370 dėl skubių procesinių veiksmų atlikimo atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje, pirmiausiai pažymi, kad turint omenyje aukščiau atskleistus įmonių bankroto proceso ypatumus, pirmosios instancijos teismas dėl šio prašymo priėmimo teisingai sprendė, atsižvelgdamas į šioje bankroto byloje anksčiau jau nagrinėtus pareiškėjo prašymus (dėl bankroto administratoriaus nušalinimo, teisėjo nušalinimo (nusišalinimo), bankroto proceso atskirais procedūriniais klausimais atnaujinimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iš esmės dėl atsakovės bankroto proceso sustabdymo), ir teisingai sprendė, jog nagrinėti tokius apelianto prašymus šioje byloje nėra pagrindo, bei teisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su bankroto administratoriaus pateiktais įgaliojimais, kitų kreditorių pozicija kitoje teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, bylų sujungimo faktu, teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal M. Ž. prašymą etc., apeliacinio teismo įsitikinimu, nesuteikia pagrindo šios teismo nutarties panaikinimui. Atsisakęs priimti šį apelianto procesinį dokumentą teismas taip pat teisingai nesprendė prašymų dėl naujų papildomų įrodymų išreikalavimo, atskirosios nutarties priėmimo, prokuroro informavimo ir kt., tai yra procesinių prašymų, teiktinų su materialinio pobūdžio reikalavimais. Pirmosios instancijos teismo argumentų teisingumo nepaneigia ir pagrindo naikinti šią teismo nutartį nesuteikia taip pat ir pirmiau minėtuose apeliaciniam teismui adresuotuose papildomuose pareiškėjo prašymuose pateikti motyvai (CPK 178 straipsnis).
  11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo Z. V. atskirajame skunde nurodytų, o taip pat papildomuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų, argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų apelianto procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai