Byla 2-191-157/2017
Dėl proceso atnaujinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą dėl panaikinimo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ bankroto byloje Nr.B2-420-413/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. 2015 m. birželio 8 d. prašymus Nr. 01-67, Nr. 01-68, Nr. 01-29 dėl proceso atnaujinimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, patenkinus pareiškėjų E. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ (toliau – UAB ,,Skomė“), Č. S. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, J. I. pareiškimus, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FF lizingas“ (toliau – UAB ,,FF lizingas“) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Admivita“ (toliau – UAB ,,Admivita“); ši teismo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakius patenkinti kreditorės akcinės bendrovės „GVK“ (toliau – AB ,,GVK“) ir atsakovės atskiruosius skundus; minimoje nutartyje, be kita ko, bendrovės vadovas buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus; teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas (iš viso 4 701 843,45 Lt), tarp jų kreditoriaus akcininko Z. V. (85 proc. akcijų) pirmąja eile tenkintinas 212 662,69 Lt ir kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko (toliau – AB DNB banko) trečiąja eile tenkintinas 1 697 250,10 Lt finansinis reikalavimas, dėl kurio patvirtinimo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. 2-1833/2014); teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2013 m. gruodžio 6 d. išdavė bankroto administratoriui UAB „Admivita“ vykdomąjį raštą dėl minėtos nutarties vykdymo bendrovės buvusio vadovo Z. V. atžvilgiu; teismas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi už pirmiau minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą Z. V. paskyrė 3 000 Lt baudą ir išaiškino, kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti šiuos įpareigojimus; teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nepatenkino Z. V. prašymo panaikinti paskirtą baudą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi už nurodytų teismo įpareigojimų nevykdymą Z. V. pakartotinai paskyrė 1 000 Lt bauda; teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi Z. V. atnaujintas terminas prašymui dėl teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo pateikti, bet šių prašymu netenkino, nurodęs, kad pareiškėjas kaip įmonės vadovas žinojo apie ĮBĮ numatytą pareigą per nustatytą terminą pateikti įmonės dokumentus, tačiau jis šios pareigos neįvykdė, nepaisant daugkartinių bankroto administratoriaus raginimų, perdavė tik dalį dokumentų; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista; teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. už tęstinį jau minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą – visų bendrovės dokumentų neperdavimą administratoriui, Z. V. pakartotinai paskyrė 5 000 Lt baudą; teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi nepatenkino jo prašymo dėl šios baudos panaikinimo; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi BUAB „FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjęs teisėjas Dainius Rinkevičius nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-65-943/2015 šią civilinę bankroto bylą Nr. B2-517-656/2015 iš Vilniaus apygardos teismo perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui.
  2. Pareiškėjas Z. V. 2015 m. birželio 8 d. pateikė teismui tris prašymus dėl proceso atnaujinimo atsakovės UAB „FF lizingas“ bankroto byloje, kuriais reikalavo: prašyme Nr. 01-67 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas, panaikinimo ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti šio banko ir bankroto administratoriaus tokį prašymą; prašyme Nr. 01-68 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iškelta ši bankroto byla, panaikinimo; prašyme Nr. 01-69 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarčių, kuriomis pareiškėjui Z. V. paskirtos baudos už nevykdymą teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, dokumentus, panaikinimo.
  3. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi nusišalino nuo šios bylos tolesnio nagrinėjimo, siekdamas pašalinti bet kokias abejones jo nešališkumu, nes kreditorius Z. V. yra pateikęs teismui netiesioginį ieškinį atsakovams bankroto administratorei UAB „Admivita“ ir valstybei dėl 491 557,60 Eur žalos atlyginimo bankrutavusiai bendrovei, atsiradusios dėl to, kad nepagrįstai pateiktas tvirtinti ir patvirtintas kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas. Nurodė, kad dėl analogiškų priežasčių šis teisėjas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi nusišalino nuo kitos civilinės bylos Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo. Anot pareiškėjo, tokiu būdu byloje paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, t. y. kad nurodytose civilinės bankroto bylos dalyse nebuvo užtikrintas teismo nepriklausomas ir nešališkas nagrinėjimas, todėl atsirado CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 8 punkte numatyti pagrindai atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjo kreditoriaus Z. V. prašymus atsisakė priimti.
  2. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, teismo procesiniai sprendimai, kurių panaikinimo jis siekia, teikdamas minėtus prašymus, yra priimti dėl atskirų atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto procedūros etapų, kuriais nebuvo užbaigta ši byla, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 2, 3 dalimis, 10 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, CPK 365 straipsniu, 366 straipsnio 1, 3 dalimis, o taip pat teismų praktikos išaiškinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012; 2013 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1412/2013, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-194-798/2016), – sprendė, kad proceso atnaujinimas dėl tokių teismo nutarčių peržiūrėjimo yra negalimas, nes prieštarautų CPK 366 straipsnio 3 dalies imperatyvioms nuostatoms.
  3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui šie įstatymo bei teismų praktikos nurodymai buvo išsamiai paaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje dėl Kauno apygardos teismo atsisakymo priimti jo prašymą atnaujinti procesą (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015), o taip pat 2016 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-194-798/2016).
  4. Teismas, įvertinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindus, kuriais atsisakoma priimti prašymą nagrinėti teisme, prašymuose nurodytą įstatyminį proceso atnaujinimo pagrindą bei tolimesnę tokios bylos perspektyvą, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais sprendė, kad ir šiais aspektais prašymas yra nepriimtinas. Nurodė, kad analogišku pagrindu pareiškėjo prašomoje atnaujinti dar vienoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-194-798/2016) nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015 m. liepos 9 d. nutartyje, išsprendusi jo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ritos Kiselienės ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo (civilinė byla Nr. 2KT-81-943/2015), be kita ko, pažymėjo, kad teisėjas Dainius Rinkevičius procesinį sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmė dar 2015 m. sausio 27 d., tuo tarpu nurodytas teisėjas nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo nusišalino tik 2015 m. gegužės mėnesį, be to remdamasis tuo, kad kreditorius Z. V. 2015 m. vasario 23 d. yra pareiškęs netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Be to, pažymėta tai, kad tiek Vilniaus apygardos teismo nusišalinimą, tiek bylų perdavimą nagrinėti kitam teismui sąlygojo tai, jog civilinės bylos Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-345/2015 buvo skirtos nagrinėti teisėjui Dainiui Rinkevičiui, dėl kurio veiksmų nagrinėjant kitą civilinę bylą pareiškėjas kelia žalos atlyginimo iš valstybės klausimą, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo ir buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai. Pabrėžta, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog yra pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu nagrinėjant ir priimant procesinius sprendimus kitose bylose, kurios buvo išnagrinėtos iki teisėjui pareiškiant nušalinimą.

7III. Atskirojo skundo, atsiliepimo bei prašymų argumentai

8

  1. Pareiškėjas kreditorius Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėti jo prašymus, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo teismo posėdį dėl šio atskirojo skundo paskirti skubiai ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai – jos principams dėl asmens teisių gynimo teisme, ribojant įmonės kreditorių ir savininkų teises dalyvauti bankroto procedūrose, teikiant visus CPK nustatytus procesinius dokumentus, įskaitant ir prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto bylos dalyse ir bylose, kildinamose iš bankroto bylos dalyvių santykių. Su šiuo skundu pateiktos 2016 m. birželio 10 d. Z. V. ieškinio Nr.01-170 ir voko su žymomis apie įteikimą kopijos, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-405-516/2016.
  2. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Skundžiamą nutartį priėmė teismas, kurio sudėtis neatitinka CPK 21 straipsnyje nustatytų principų dėl teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo – teisėjas Gintautas Koriaginas daugiau kaip 11 mėnesių nesprendė šių klausimų, nors BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto byla jam buvo paskirta nagrinėti 2015 m. birželio mėn. antroje pusėje. Dėl to 2016 m. birželio 10 d. buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių. Šio teismo šališkumą patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sprendžiant dėl dalies kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.
    2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad finansinių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje nėra ginčo iš esmės pabaiga CPK 365 straipsnio prasme, ir dėl to nėra galimas proceso atnaujinimas, nes teismų praktika numato, kad kreditorinių reikalavimų teikimas savo esme yra ginčas dėl teisės. Tuo tarpu kreditoriaus AB DNB banko kreditorinis reikalavimas, kuris teisme buvo ginčijamas dar iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto byloje patvirtinamas be ginčo, – administratorius su juo sutiko laisva valia, nesuderinęs pozicijos su kreditoriais ir neišsiaiškinęs galimo reikalavimo nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių. Taigi teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patvirtintas šis reikalavimas, yra nepagrįsti ir neteisėti. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pasirėmė protingumo ir ekonomiškumo principais, tačiau nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje nustatytu teisingumo principu. BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto byla yra naudojama kitiems tikslams – UAB ,,Skomė“ ir jos akcininkų tarpusavio ginčams dėl neteisėto bendrovės valdymo perėmimo.
    3. Teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų ar argumentų spręsdamas, kad procesas dėl baudų paskyrimo Z. V. yra tarpinis. Šios teismo nutartys neteisėtos, nes bankroto administratorius teikė teismui žinomai melagingus paaiškinimus apie tai, kad Z. V. tariamai jam neperduoda BUAB „FF Lizingas“ turto ir dokumentų.
    4. Teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo nurodytus argumentus dėl teisėjo Dainiaus Rinkevičius šališkumo iškeliant bankroto bylą UAB ,,FF Lizingas“, nes teisėjo veiksmai nagrinėjant šį klausimą ir argumentai akivaizdžiai šališki – bankroto procesas patvirtina, kad per 2,5 metų nėra patenkinti pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai.
    5. Teismas, spręsdamas dėl šių reikalavimų priėmimo, be pagrindo rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi dėl Kauno apygardos teismo atsisakymo priimti Z. V. prašymą atnaujinti procesą (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015), nes joks teismas negali pasisakyti dėl nepriimtų nagrinėjimui teisme procesinių dokumentų – CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tik dėl pačios bankroto bylos, bet ne dėl atskirų ginčų, kilusių tarp bankroto bylos dalyvių iš bankroto bylos santykių, jei tai yra ieškininės teisenos ginčai. Priešinga pozicija leidžia teismui ir bankroto administratoriui vykdyti atvirai neteisėtus ir net galimai nusikalstamus veiksmus.
    6. Teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės argumentais, kad atnaujinus procesą prašomos panaikinti teismo nutartys yra priimtos anksčiau nei teismo nutartis, kuria teisėjas Dainius Rinkevičius nusišalino nuo šios bankroto bylos, ar pareikštas netiesioginis ieškinys BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto administratoriui UAB „Admivita" ir Lietuvos Respublikai. Argumentas, kad ankstesnės šio teisėjo priimtos teismo nutartys yra teisėtos vien dėl to, kad buvo priimtos iki jo nusišalinimo, nepagrįstas ir absurdiškas. Nepatikrinus ankstesnių šio teisėjo priimtų teismo nutarčių negalima spręsti, kad nėra pagrindo abejoti ankstesniais jo sprendimais.
    7. Nesivadovaujant teisingumo principu iškėlus bankroto bylą, jos procedūros, kai dangstantis viešojo intereso gynimu dirbtinai skubama nagrinėti, pažeidžiant teisingumo principą, ignoruojant esminių ginčų šioje byloje neteisėtą baigtį, šiurkščiai pažeidžiant teisingumo principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus ginti asmens teisę kreiptis į teismą, – sukuria sąlygas nesąžiningiems bankroto administratoriams ir šališkiems teisėjamas bankroto procedūras ir pačią bylą paversti tik formaliu ir neteisėtu procesu.
  1. Tretieji asmenys UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ atsiliepime į pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą nutraukti, o tuo atveju, jeigu procesas nebus nutrauktas – skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo surašymą apmokėti.
  2. Nurodo šiuo pagrindinius argumentus:
    1. Dalis atskirojo skundo argumentų yra nesusiję su skundžiamoje nutartyje nagrinėtais klausimais arba su klausimais, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (skundo 3 punkto, 8-13 papunkčio, 14, 15 punktų argumentai), ir dėl jų nepasisakoma.
    2. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl neteisėtos teismo sudėties, nes visi jo nušalinimai teisėjui Gintautui Koriaginui ir / ar Kauno apygardos teismui ir corpore buvo atmesti. BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto bylos nagrinėjimas yra komplikuotas, tačiau taip yra išimtinai dėl apelianto veiksmų (neveikimo), kuris iki šiol, nors nutartis iškelti šią bankroto bylą įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 13d., administratoriui neperdavė viso bendrovės turto ir dokumentų, be to, skundžia jo veiksmus ir / ar teismų procesinius sprendimus bankroto byloje, vilkina šios bylos nagrinėjimą, piktnaudžiaudamas nušalinimo teise. Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi Nr. 2KT-63-387/2016 ne tik atmetė paskutinį apelianto pareikštą nušalinimą Kauno apygardos teismui in corpore, bet, padaręs išvadą, kad pastarasis įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, neleidžia teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu, veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą, jo naudojimasis nušalinimo teise ne pagal paskirtį kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, trikdo normalią proceso eigą, paskyrė apeliantui 150 Eur baudą.
    3. Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su proceso atnaujinimu šioje bankroto byloje pagal jo prašymus. Dėl to Kauno apygardos teismas pirmą kartą nusprendė dar 2015 m. liepos 3 d. nutartyje nurodęs, kad proceso atnaujinimas bankroto bylose negalimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1590-186/2015 šią nutartį paliko nepakeistą. Taigi procesiniai sprendimai dėl apelianto 2015 m. birželio 8 d. prašymų Nr. 01-67, Nr. 01-68 ir Nr. 01-69 nepriimtinumo yra priimti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. 2KT- 41-943/2016, kuria buvo atmestas vienas iš daugelio apelianto pareiškimų dėl Kauno apygardos teismo in corpore nušalinimo, pasisakyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2016 m. kovo 10 d. nutartyje pagrįstai citavo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria buvo įvertintas teisėjo Gintauto Koriagino atsisakymo priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su šiais teismų procesiniais sprendimais ar jų motyvais, nereiškia, kad tie prašymai nebuvo išnagrinėti ar buvo išnagrinėti netinkamai. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, kuri išplėtota Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, yra diametraliai priešinga, nei teigia apeliantas – proceso atnaujinimas bankroto bylose negalimas.
    4. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pirmą kartą dėl jo 2015 m. birželio 8 d. prašymų Nr. 01-67, Nr. 01-68 ir Nr. 01-69 (ne)priėmimo teismas nusprendė tik šioje nutartyje, praėjus beveik metams po jų pateikimo, nes pirmą kartą šiuos prašymus buvo atsisakyta priimti teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, kuri šioje dalyje buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015). Taigi pakartotinis apeliacinis procesas pagal šį apelianto atskirąjį skundą negalimas ir turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
    5. Be to, nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo, nes teismų praktika dėl proceso atnaujinimo (ne)galimumo bankroto bylose suformuota ir yra vienareikšmė, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartis iškelti bankroto bylą BUAB „FF lizingas“, 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalis dėl AB DNB bankas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartys dėl baudų apeliantui skyrimo – tarpinės nutartys, todėl proceso atnaujinimas dėl šių nutarčių a priori negalimas. Taip nuspręsta jau Lietuvos apeliacinio teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, tačiau to nepaisydamas pareiškėjas pakartotinai 2016 m. gegužės 20 d. pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškimą Nr. 01-150, prašydamas išspręsti anksčiau teismui jo pateiktus 2015 m. birželio 8 d. prašymus Nr. 01-67, Nr. 01-68, Nr. 01-69. Taigi iš esmės šioje byloje teismas nagrinėjo apelianto 2016 m. gegužės 20 d. pareiškimą Nr. 01-150.
    6. Nepagrįsti apelianto prašymai posėdį dėl šio atskirojo skundo paskirti skubiai ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nenurodyta jokių argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka;
    7. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos principams, nes šioje byloje nėra juridinės problemos, kurios sprendimas priklausytų šio teismo kompetencijai (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Konvencijos ir jos protokolų, be kita ko, ir jos 6 straipsnio nuostatos, iš esmės negarantuoja teisės į proceso, kuriame priimtas galutinis sprendimas, atnaujinimą (Komanicky v. Slovakia, peticijos Nr. 13677/03, 2005 m. kovo 1 d. sprendimas; Miedzyzakladowa Spoldzielnia Mieszkaniowa Warszawscy Budowlani v. Poland, peticijos Nr. 13990/04, 2004 m. spalio 26 d. sprendimas).
  1. Apeliaciniame teisme 2017 m. sausio 2 d. buvo gautas apelianto prašymas pašalinti iš šio ginčo kitus bylos dalyvius ir nepripažinti jų atstovavimo išlaidų bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje.
  2. Apeliaciniame teisme 2017 m. sausio 2 d. tai pat buvo gautas apelianto prašymas, be kita ko, adresuotas taip pat ir į šią apeliacinę bylą, neleisti advokatui V. Barkauskui atstovauti UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“, o advokatui P. Viščiniui – atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“, dėl jų neetiško atstovavimo civilinėse bylose – Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr.2-1280-235/2016 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr.B2-866-413/2016. Apie tai pranešti Lietuvos advokatūrai, o jų atstovavimo išlaidų nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje. Taip pat pateikiamas prijungimui prie bylos Z. V. 2016 m. gruodžio 20 d. prašymas Lietuvos advokatūrai su įteikimo pažyma.
  3. Apeliaciniame teisme 2017 m. sausio 11 d. buvo gautas apelianto prašymas, be kita ko, adresuotas taip pat ir į šią apeliacinę bylą, kuriame pateikti tokie prašymai bei argumentai:
    1. Prašoma prijungti teikiamus rašytinius įrodymus (kopijas) – 2014 m. spalio 23 d. UAB ,,Admivita“ įgaliojimo I. D. administruoti atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“ 2 variantus (pirminis ir suklastotas); UAB ,,Admivita“ 2016 m. vasario 12 d. ieškinys atsakovui Z. V. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.e2-11241-779/2016); neleisti advokatui P. Viščiniui ir I. Kaušylaitei atstovauti BUAB ,,FF Lizingas“, apie jų neetiškus veiksmus pranešti Lietuvos advokatūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo suvaldymo tarnybai; nepripažinti advokato P. Viščinio atstovavimo išlaidų bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje (CPK 93 straipsnio 4 dalis); dėl suklastoto 2014 m. spalio 23 d. UAB ,,Admivita“ įgaliojimo I. D. administruoti atsakovę BUAB ,,FF Lizingas“ priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui, o taip pat neatidėliotinai pakeisti atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ administratorių UAB ,,Admivita“ kitu, nesusijusiu su UAB ,,Admivita“ ir Jogailos g. 7, Vilniuje veikiančia įmonių bankroto administratorių grupuote.
    2. Teigiama, kad bankroto administratoriaus UAB ,,Admivita“ įgaliotas asmuo I. D. jam nėra pateikusi tinkamo įgaliojimo perimti bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus. Tokiu būdu, paaiškėjus, kad bylose atstovauta suklastoto įgaliojimo pagrindu, teismas privalėjo bylas nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) arba šio asmens pateiktus procesinius dokumentus palikti nenagrinėtus (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Tvirtinama, kad dėl šiose bylose BUAB ,,FF Lizingas“ atstovaujančių UAB ,,Admivita“ advokato P. Viščinio ir teisininkės I. Kaušylaitės veiksmų yra kilęs interesų konfliktas – nagrinėjamas ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės mokėjimų advokatui, yra kilę asmeniniai konfliktai su Z. V. dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.e2-11241-779/2016, – todėl šie asmenys neturi teisės atstovauti atsakovę bylose prieš jį (CPK 60 straipsnio 4 dalis), o jų turėtos išlaidos nepripažintinos atlygintinomis).
  1. Apeliaciniame teisme 2017 m. sausio 10 d. buvo gautas UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ atsiliepimas į apelianto Z. V. prašymus, be kita ko, adresuotas taip pat ir į šią apeliacinę bylą, kuriame prašoma šio asmens prašymus atmesti. Nurodoma, kad rašytinio proceso tvarka nagrinėjamose apeliacinėse bylose nėra aktualus atstovavimo klausimas; kad pareiškėjas nenurodo CPK 60 straipsnyje, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnyje nustatyto pagrindo, kuriam esant advokatas V. Barkauskas negalėtų atstovauti UAB ,,Skomė“, UAB ,,Baltic Arms“; kad tokio pagrindo nesuteikia taip pat ir skundo Lietuvos advokatūrai pateikimas; kad pareiškėjas kitose bylose taip pat yra kėlęs klausimą dėl šio advokato nušalinimo nuo atstovavimo, tačiau teismai tokias jo pretenzijas yra atmetę. Taigi nėra jokio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies ir netaikyti CPK 98 straipsnio nuostatų sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Apeliaciniame teisme 2017 m. sausio 11 d. gautame UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ atsiliepime į apelianto Z. V. prašymus, pateiktame į nagrinėjamą apeliacinę bylą, nurodoma, kad abi bendrovės yra BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, todėl nėra pagrindo jų išlaidas nepripažinti bylinėjimosi išlaidomis.
  3. Kitame – 2017 m. sausio 11 d. gautame UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ atsiliepime į apelianto Z. V. prašymus, be kita ko, adresuotas taip pat ir į šią apeliacinę bylą, kuriame prašoma atmesti jo reikalavimus ir nurodoma:
    1. Apeliantas, teikdamas prašymus, siekia vilkinti atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto procedūrą, išvengti ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatytų pasekmių, kylančių pripažinus bankrotą tyčiniu.
    2. Atmestinas prašymas priimti į bylą naujus rašytinius dokumentus, susijusius su atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ administratoriaus UAB ,,Admivita“ įgaliojimu I. D. administruoti atsakovę, ieškinio VšĮ ,,Ekspertai.eu“ pateikimu. Be to, šios bei kitų teismuose nagrinėjamų / nagrinėtų bylų, kuriose dalyvauja ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys, medžiaga rodo, kad apelianto sveikatos būklė netrukdo jam naudotis proceso teisėmis, inter alia gauti / teikti procesinius dokumentus, be kita ko, teisiškai sudėtingus ir reikšmingus kaip apeliaciniai / atskirieji skundai, atsiliepimai į juos.
    3. Prašymas, susijęs su BUAB ,,FF Lizingas“ ir UAB ,,Admivita“ atstovavimu, atmestinas remiantis argumentais pateiktais atsiliepiant į apelianto Z. V. prašymą dėl procesinių veiksmų.
    4. Apelianto prašymas dėl atsakovės BUAB ,,FF Lizingas“ bankroto administratorės UAB ,,Admivita“ atstatydinimo buvo atmestas neskundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartimi, tuo tarpu nauji argumentai ir pagrindai šiuo klausimu nagrinėjamuose prašymuose nepateikiami. Todėl nutarties 15.4. punkte nurodyti naujai teikiami rašytiniai įrodymai nesuteikia pagrindo iš naujo spręsti minimą klausimą – šie jau buvo teismui priimant 2016 m. liepos 27 d. nutartį.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės UAB ,,FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šios bendrovės kreditoriaus ir akcininko Z. V. šiam teismui 2015 m. birželio 8 d. pateiktus tris prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, kuriais jis reikalavo: prašyme Nr. 01-67 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus AB DNB banko finansinis reikalavimas, panaikinimo ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti banko ir bankroto administratoriaus tokį prašymą; prašyme Nr. 01-68 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria iškelta ši bankroto byla, panaikinimo; prašyme Nr. 01-69 – atnaujinti procesą civilinėje bankroto byloje dėl panaikinimo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 2 d., 2014 m. balandžio 16 d. ir 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarčių, kuriomis pareiškėjui Z. V. paskirtos baudos už nevykdymą teismo įpareigojimo perduoti administratoriui įmonės turtą, dokumentus, panaikinimo.
  2. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus tai atlikdami teismai turi remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taigi pareiškėjo Z. V. atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).
  3. Taip pat pažymėtina tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose jau ne kartą ir vienareikšmiškai yra išaiškinti civilinių bylų dėl įmonių bankroto proceso ypatumai, kuriuos, be kita ko, nulemia tai, kad tokiose bylose dalyvauja tokių įmonių kreditoriai, kurie savo teises bei teisėtus interesus gina tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 straipsnis), kad būtent kreditorių susirinkimai sprendžia esminius šio proceso klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis), kad bankroto procedūras atlieka tokią bylą nagrinėjančio teismo paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 straipsnis), o klausimai dėl jo veiksmų teisėtumo, atstatydinimo keliami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Turint omenyje tokių procesų apimtį – dalyvaujančių asmenų skaičių, procedūrų sudėtingumą, jų trukmę ir kt., o iš kitos pusės – tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešojo intereso poreikį, kad tokie procesai vyktų koncentruotai, operatyviai ir būtų užbaigti per kiek tai įmanoma trumpiausią terminą, – dauguma ĮBĮ normų, kurios reglamentuoja tokių procedūrų atlikimo tvarką, terminus ir kt., yra imperatyvaus pobūdžio.
  4. Be to, pažymėtina taip pat ir tai, kad apeliacinis teismas, kuris, kaip žinoma, yra ne tik teisės, bet ir fakto instancija, išsamiai išnagrinėjęs bankroto bylos medžiagą, teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) esančius duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad nagrinėjant apelianto skundo argumentų pagrįstumo klausimą, yra būtina turėti omenyje atsakovės UAB „FF lizingas“ bankroto proceso eigą (šios nutarties 1 punktas), o taip pat apelianto procesinį elgesį šioje bankroto byloje: atsakovės bankroto procesas tęsiasi nuo 2013 m.; visą šį laikotarpį įmonės bankroto procedūroms vadovauja teismo paskirtas asmuo – administratorius UAB „Admivita“; pareiškėjas kreditorius akcininkas Z. V. (85 proc. atsakovės akcijų) šioje bankroto byloje dalyvauja nuo 2014 m.; šios bylos medžiaga vienareikšmiai liudija tai, kad nežiūrint to, jog jau minėta teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas 12-os atsakovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, iš viso 4 701 843,45 Lt (1 361 747,99 Eur) sumai, kuriame vien tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius antrąja eile tenkintinas reikalavimas sudarė 311 708,59 Lt (90 277,05 Eur), – nuo pat proceso pradžios jame itin aktyviai savo teises bei teisėtus interesus gina būtent pareiškėjas; jog pagal LITEKO duomenis visų instancijų teismai 2014 m. nagrinėjo 27 bylas, kuriose įvairiose procesinėse pozicijose dalyvavo pareiškėjas Z. V., 2015 m. – 59 bylas, 2016 m. – 65 bylas, o 2017 m. nagrinėjamos jau 34 bylos; jog šis asmuo dalyvauja ne tik atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto byloje, bet taip pat ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje UAB „Infoverslas“ bankroto byloje, iškeltoje šio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014 m. gruodžio 4 d., kurioje bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Ius Positivum“, teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pripažinta pasibaigusia, dėl to nuspręsta ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro, ir pagal viešuosius duomenis šis teismo sprendimas yra įvykdytas (bankroto bylos Nr. B2-2779-803/2016);
  5. Šios nutarties 21 punkte nurodyti, o taip pat LITEKO sistemoje esantys duomenys rodo, kad įvairių instancijų teismai, šiems teismams vadovaujantys asmenys – pirmininkai, jų pavaduotojai, išnagrinėję pareiškėjo Z. V. pareikštus procesinius reikalavimus (sandorių ginčijimas, finansinių reikalavimų tvirtinimas, kreditorių susirinkimų nutarimų, bankroto administratorių veiksmų ginčijimas, procesų atnaujinimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, procesinių baudų taikymas, bylas nagrinėjančių teisėjų / teismų nušalinimas ir kt.) ne vieną kartą jam yra išsamiai išaiškinę, be kita ko, tiek bendrųjų civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų, tiek bankrutuojančios bendrovės kreditorių teisių ir pareigų esmę, jų įgyvendinimo tvarką, įmonių bankroto proceso ypatumus taip pat ir siekiant nuginčyti finansinius reikalavimus, apskųsti bankroto administratoriaus veiksmus ar jį atstatydinti, sustabdyti bankroto procesą ar jį atnaujinti dėl atskirų bankroto klausimų sprendimo. Taip pat ne kartą šiam asmeniui yra plačiai atskleista bylą nagrinėjančių teisėjų / teismų esmė, tikslai, pagrindai, tvarka ir kt. Šie duomenys taip pat rodo, kad Z. V. savo teises ir teisėtus interesus, kaip taisyklė, teismuose gina pats asmeniškai.
  6. Taigi aukščiau minėti faktai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad pareiškėjui Z. V., turinčiam ilgametę dalyvavimo teisminiuose procesuose patirtį, yra labai gerai žinomi / turi būti labai gerai žinomi pirmiau šioje nutartyje nurodyti tiek nagrinėjamos kategorijos civilinių bylų ypatumai, tiek ir bendrųjų civilinio proceso principų, bylose dalyvaujančių asmenų proceso teisių turinys, esmė ir jų įgyvendinimo tvarka (CPK 185 straipsnis). Tai rodo taip pat ir jo procesinių dokumentų turinys, – tiksliai aiškinamos bei vartojamos tiek ĮBĮ, tiek CPK normos, teismų praktikos išaiškinimai, cituojami teismų sprendimų motyvai ir kt. Todėl vertinant šio asmens procesiniuose dokumentuose suformuluotų argumentų pagrįstumą, be kita ko, turima omenyje taip pat čia pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės.
  7. Minėta, kad teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymus Nr. 01-67, Nr. 01-68, Nr. 01-69 dėl proceso atnaujinimo atsakovės UAB „FF lizingas“ civilinėje bankroto byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, kad procesiniai sprendimai, kurių panaikinimo jis siekia, yra priimti dėl atskirų atsakovės BUAB „FF lizingas“ bankroto procedūros etapų, kuriais ši byla nebuvo užbaigta, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 2, 3 dalimis, 10 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, CPK 365 straipsniu, 366 straipsnio 1, 3 dalimis, o taip pat teismų praktikos išaiškinimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1015/2012 etc.), – sprendė, kad proceso atnaujinimas dėl tokių teismo nutarčių (kreditoriaus AB DNB banko finansinio reikalavimo patvirtinimas, bankroto bylos iškėlimas, procesinių baudų pareiškėjui Z. V. paskyrimas už teismo įpareigojimų nevykdymą) peržiūrėjimo yra negalimas, nes prieštarautų CPK 366 straipsnio 3 dalies imperatyvioms nuostatoms.
  8. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo nutartimi, tvirtina, kad ši naikintina, nes priimta neteisėtos sudėties – šališko teismo; nes teismas neteisingai sprendė, kad patvirtinus finansinį reikalavimą nėra užbaigta byla; nes nėra tarpinės teismo nutartys dėl baudų skyrimo; nes be pagrindo remtasi Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015), šio teismo skyriaus pirmininkės nutarties argumentais. Papildomuose prašymuose nurodoma, kad kitiems bylos dalyviams nepriteistinos jų turėtos atstovavimo išlaidos šioje byloje dėl atstovų sukelto interesų konflikto, apie kurį turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai. Apeliantas prašo, kad būtų priimti papildomi nauji įrodymai (nutarties 8, 13, 14.1. punktai), teismo posėdį dėl šio atskirojo skundo paskirti skubiai ir jį nagrinėti žodinio proceso tvarka; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai – jos principams dėl asmens teisių gynimo teisme, ribojant įmonės kreditorių ir savininkų teises dalyvauti bankroto procedūrose, teikiant visus CPK nustatytus procesinius dokumentus, įskaitant ir prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto bylos dalyse ir bylose, kildinamose iš bankroto bylos dalyvių santykių.
  9. Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, atmeta kaip nepagrįstus apelianto prašymus priimti į šią bylą jo naujai teikiamus rašytinius įrodymus (nutarties 8, 13, 14.1. punktai), spręsdama, kad pastarieji nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant klausimą dėl atsisakymo priimti jo prašymus dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje teisėtumo bei pagrįstumo, nes iš esmės susiję su kitose bylose nagrinėjamais klausimais (CPK 314, 178 straipsniai). Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas prašymas dėl šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, nes tiek apeliantas, tiek kiti asmenys savo procesiniuose dokumentuose yra išsamiai išdėstę savo pozicijas (CPK 322 straipsnis).
  10. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl apelianto Z. V. atskirojo skundo pagrįstumo, pirmiausiai atmeta jo argumentą apie tai, kad šią bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 178, 21 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai apibūdino procesą dėl šią bankroto bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo / nusišalinimo, tretieji asmenys UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ atsiliepime į atskirąjį skundą, taip pat pagrįstai nurodė, kad visi šio asmens teikiami nušalinimai teisėjui Gintautui Koriaginui ir / ar Kauno apygardos teismui ir corpore buvo atmesti. Taip pat pažymėta, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. Valantinas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi Nr. 2KT-63-387/2016 tik atmetė paskutinį apelianto pareikštą nušalinimą Kauno apygardos teismui in corpore. Teismas sprendžia, kad apelianto argumentai šiuo klausimu nesuteikia pagrindo išvadai dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo šiuo aspektu (CPK 185 straipsnis). Beje, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad minimi jo prašymai dėl procesų atnaujinimo nebuvo nagrinėjami ilgą laiką Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015).
  11. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl atsisakymo priimti minimus prašymus, pažymi tai, kad atsižvelgiant į aukščiau jau minėtus įmonių bankroto proceso esmę, tikslus, šių civilinių bylų nagrinėjimo ypatumus, ĮBĮ normų, reglamentuojančių atskirų procedūrinių veiksmų atlikimo tvarką, terminus, kreditorių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo tvarką, terminus imperatyvų pobūdį, – teismų praktikoje aiškiai ir vienareikšmiai yra išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus normų, reguliuojančių proceso atnaujinimą, taikymas civilinėse bankroto bylose. Todėl netenkintinas atskirojo skundo aukščiau išdėstytas prašymas (nutarties 8, 25 punktai) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai – jos principams dėl asmens teisių gynimo teisme (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
  12. Atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymus, pirmosios instancijos teismas, teisingai rėmėsi, be kita ko ir tuo, jog jam tokie įstatymo bei teismų praktikos nurodymai išsamiai ir ne kartą paaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje dėl Kauno apygardos teismo atsisakymo priimti jo prašymą atnaujinti procesą (civilinė byla Nr. 2-1590-186/2015), o taip pat 2016 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-194-798/2016). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodyta, kad teismui atsisakius priimti prašymą atnaujinti procesą dėl 2015 m. sausio 14 d. nutarties, teismas pagrįstai nesprendė proceso atnaujinimo klausimo ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties dalyje dėl AB DNB banko finansinio reikalavimo atsakovui BUAB „FF Lizingas“ patvirtinimo, bei prašymo atnaujinti procesus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių skirti baudą kreditoriui Z. V., kaip buvusiam UAB „FF Lizingas“ direktoriui. Be to, priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas pagrįstai rėmėsi tuo, kad analogišku pagrindu pareiškėjo prašomoje atnaujinti dar vienoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-688-560/2015 Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-194-798/2016) nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2015 m. liepos 9 d. nutartyje, išsprendusi jo prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ritos Kiselienės ir visų šio teismo teisėjų nušalinimo (civilinė byla Nr. 2KT-81-943/2015), be kita ko, pažymėjo, kad teisėjas Dainius Rinkevičius procesinį sprendimą byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmė dar 2015 m. sausio 27 d., tuo tarpu nurodytas teisėjas nuo civilinių bylų Nr. B2-517-656/2015 ir Nr. 2S-310-560/2015 nagrinėjimo nusišalino tik 2015 m. gegužės mėnesį, be to remdamasis tuo, kad kreditorius Z. V. 2015 m. vasario 23 d. yra pareiškęs netiesioginį ieškinį atsakovėms UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo taip pat nepaneigia apelianto pateikta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-405-516/2016.
  13. Apeliacinis teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto reikalavimus dėl trečiųjų asmenų UAB ,,Skomė“, UAB ,,Baltic Arms“ – bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto atsakovės UAB ,,FF Lizngas“ kreditorių, pašalinimo iš šio proceso, jų šiame teisme turėtų išlaidų nepripažinimo bylinėjimosi išlaidomis bei šių nepriteisimo atsakovės bankroto administratorei UAB „Admivita“ (CPK 60 straipsnis, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnis, CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnis).
  14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl pareiškėjo Z. V. atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant apelianto, o taip pat trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).
  15. Tretieji asmenys UAB ,,Skomė“ ir UAB ,,Baltic Arms“ prašė priteisti iš apelianto 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bei pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.16 punkte nurodytų dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus – prašymas tenkinamas ir minėtų išlaidų atlyginimas priteisiamas iš apelianto Z. V. kiekvienam trečiajam asmeniui lygiomis dalimis, t. y. po 151,25 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).

12Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skomė“ (j. a. k. 122574319) iš pareiškėjo Z. V. (a. k. ( - ) 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

15Priteisti trečiajam asmeniui UAB ,,Baltic Arms“ (j. a. k. 110786047) iš pareiškėjo Z. V. (a. k. ( - ) 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai