Byla 2-556/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Evekas“ generalinis direktorius V. M. 2013 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Evekas“, prašydamas iškelti UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Evekas“ yra viena didžiausių tarptautinio krovinių gabenimo ir ekspedicijos paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje, savo veiklą pradėjusi vykdyti nuo 1997 metų. Dėl skolų kreditoriams, areštuotų sąskaitų, šiuo metu sutrikdyta normali įmonės ūkinė - komercinė veikla, todėl šiai dienai bendrovė turi finansinių sunkumų, negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Ieškovo teigimu, įmonė nėra nutraukusi ūkinės – komercinės veiklos, įmonei nėra iškelta bankroto byla, įmonėje dirba 153 darbuotojai, įmonė gauna pajamas, patiria išlaidas, yra sudariusi ilgalaikes sutartis su užsakovais, kurias vykdo, per įmonės veiklos laiką jos atžvilgiu nebuvo priimti teismo sprendimai dėl restruktūrizavimo bylos baigimo ar nutartis dėl bylos nutraukimo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, todėl įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas sąlygas. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 27 d. įvyko visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenys, nustatytas planuojamas bendrovės restruktūrizavimo laikotarpis – 4 metai, pritarta restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ kandidatūrai. Siekiant apsaugoti UAB „Evekas“ ir jos kreditorių interesus ieškovas iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Evekas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį atsakovas valdo ir naudoja pagal lizingo sutartis, turtines teises ir pinigines lėšas, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti bei leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas; sustabdyti UAB „Evekas“ turto (lėšų) realizavimą ir (ar) išieškojimą bei paskirstymą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius dokumentus.

5Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Evekas“ generalinio direktoriaus V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Evekas“ priimti; iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Evekas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį UAB „Evekas“ valdo ir naudoja pagal lizingo sutartis, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti bei leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas; nurodyti, kad nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos UAB „Evekas“ turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas; leisti atlikti ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, visomis valiutomis iš areštuotos UAB „Evekas“ bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke.

62013 m. gruodžio 23 d. kreditorius AB SEB bankas, perėmęs AB „SEB lizingas“ teises po reorganizavimo, pateikė UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme nurodė, kad nuo 2009 m. sausio mėnesio atsakovas nevykdo savo piniginių prievolių pagal tarp AB „SEB lizingas“, kurio teisių perėmėjas po reorganizavimo yra AB SEB bankas, ir UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2008 metų sudarytas finansinio lizingo bei išperkamosios nuomos sutartis, dėl ko kreditorius įspėjęs atsakovą nuo 2009 m. spalio 2 d. vienašališkai nutraukė su atsakovu sutartis. Šiuo metu AB SEB bankas yra UAB „Evekas“ kreditorius, turintis daugiau nei 2 000 000 Lt reikalavimo teisę, taip pat teisę susigrąžinti UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis neteisėtai valdomą turtą, todėl UAB „Evekas“ restruktūrizavimo procesas be kita ko taip pat yra susijęs ir su AB SEB banko turimų turtinių reikalavimų UAB „Evekas“ atžvilgiu realizavimu. Kreditoriaus vertinimu, šiai dienai UAB „Evekas“ yra nemoki bendrovė, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos jos mokumui atkurti, todėl nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą. Kreditoriaus teigimu, UAB „Evekas“ nepagrįstai į balansą įtraukė pagal lizingo sutartis valdomą ir naudojamą turtą, kuris nuosavybės teise priklauso AB SEB bankui, todėl atsakovo turto vertė turi būti mažintina šio turto verte. Taip pat kreditoriaus manymu, UAB „Evekas“ į restruktūrizavimo plano metmenis įtraukto 6 800 000 Lt vertės žemės sklypo, esančio Galų k., Ignalinos r., vertė neatitinka realios šio turto vertės, kuri pagal nekilnojamojo turto registro duomenis yra vos 57 565 Lt, todėl atitinkamai atsakovo turto vertė turėtų būti mažinama 6 742 435 Lt suma. Be to, kreditoriaus manymu, į restruktūrizavimo plano metmenis nepagrįstai įtrauktos sumos - 66 414 Lt vertės finansinis turtas, t. y. po vienerių metų gautinos sumos, 879 000 Lt kitos gautinos sumos, t. y. PVM grąžinimas iš užsienio ir Lietuvos, draudiminės sumos, akcizai iš Belgijos ir Prancūzijos, 1 653 426 Lt prekės skirtos perparduoti, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl turi būti minusuojamos iš bendros turto vertės. Nurodė, kad atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog visas debitorių sąraše nurodytas sumas bus galima realiai išieškoti, kad juos įmonė realiai atgaus, todėl 672 919 Lt suma taip pat turi būti minusuojama iš bendros turto vertės. AB SEB banko manymu, bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams yra didesnė nei deklaruojama metmenyse bei praktiškai lygi bendrovės turto vertei, bendrovė jau ne vienerius metus veikia nuostolingai, nesąžiningai neatlygintinai naudojasi 80 AB „SEB lizingas“ priklausančiomis transporto priemonėmis, bendrovės turtas ir nuosavas kapitalas nuolat mažėja, taip pat mažėja atsargų apyvartumo rodikliai, bendrovės bent kiek vertingesnis turtas yra areštuotas, kas rodo, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir restruktūrizavimo procedūros jau nebepadės atkurti mokumo. Kreditoriaus teigimu, preliminarus UAB „Evekas“ verslo planas neišsamus, bendrovė ir toliau ketina vykdyti tą pačią veiklą, visas verslo planas iš esmės paremtas skolų grąžinimo terminų atidėjimu ir prielaidomis, kad AB SEB bankas ir toliau leis bendrovei naudotis bankui priklausančiomis transporto priemonėmis, todėl yra ydingas. Kreditoriaus manymu, UAB „Evekas“ pateikti restruktūrizavimo plano matmenys neatitinka formalių reikalavimų, reikšdamas prašymą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovas piktnaudžiauja savo teise.

7Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į kreditoriaus AB SEB banko prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad AB SEB bankas pareiškime nenurodė kurios bylos šalies pusėje siekia įstoti į bylą, todėl jo pareiškimas neatitinka imperatyvaus CPK 47 straipsnio 3 dalies reikalavimo keliamo pareiškimo turiniui, be to prašydamas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, kreditorius nepagrįstai šioje proceso stadijoje išreiškė savo nesutikimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Evekas“, taip pažeisdamas imperatyvų CPK 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Nurodė, kad įmonės restruktūrizavimo metmenys buvo parengti remiantis įmonės apskaitos duomenimis 2013 m. spalio 31 dienai, kai tebevyko ginčas tarp AB SEB banko ir atsakovo dėl finansinio lizingo sutarčių, todėl lizinguojamo turto vertė pagrįstai buvo įtraukta į įmonės turtą. Įmonė pateikė esmines veiklos restruktūrizavimo gaires bei prognozuojamus finansinius rodiklius, kurie gali būti tikslinami rengiant ir derinant įmonės restruktūrizavimo planą, todėl pateiktas verslo planas negali būti kliūtimi iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Atsakovo teigimu, sumažinus įmonės turtą lizinguojamo turto verte, sudarančia 7 426 238 Lt, įmonės įsipareigojimai būtų sumažinti ženkliai didesne suma – 11 303 005 Lt, todėl įmonės turto ir įsipareigojimų santykis taptų dar palankesnis įmonei, nei metmenų parengimo dienai.

82013 m. gruodžio 23 d. kreditorius AB SEB bankas pateikė UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones toje dalyje, kurioje buvo areštuotas pagal lizingo sutartis, sudarytas su AB „SEB lizingas“, UAB „Evekas“ valdomas ir naudojamas turtas, taip pat toje dalyje, kurioje buvo sustabdytas šio turto realizavimas ir išieškojimas, skirti UAB „Evekas“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jų 10 000 Lt priteisiant AB SEB banko naudai. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi areštuojant visą UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis valdomą ir naudojamą turtą, nepagrįstai buvo areštuotas AB SEB bankui nuosavybės teise priklausantis turtas, perduotas atsakovui pagal lizingo sutartis. Kreditoriaus teigimu, šiuo metu ginčas tarp atsakovo ir AB SEB banko dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo yra galutinai išspręstas, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo tokio turto valdyti ir naudoti. Kreditoriaus manymu, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas neriboja kreditorių teisių išsireikalauti ir susigrąžinti jiems nuosavybės teise priklausančio turto iš restruktūrizuojamos bendrovės, todėl neteisėtai valdomas turtas turi būti grąžintas vos tik savininkui pareikalavus bei jokie apribojimai tokio turto atžvilgiu negali būti taikomi. Nurodė, kad atsakovas reikšdamas teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes neturėdamas teisinio pagrindo siekia visais įmanomais būdais išlaikyti pagal lizingo sutartis gautą turtą savo žinioje ir toliau juo neatlygintinai naudotis.

9Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Evekas“ iki 2009 metų tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus tiek pareiškėjui, tiek kitiems kreditoriams. Prasidėjus pasaulinei ekonominei finansinei krizei bendrovė susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl siekdama išsaugoti lizinguojamą turtą pradėjo vesti derybas su AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių pakeitimo. Šiuo metu AB SEB banko ir atsakovo ginčas dėl lizingo sutarčių galiojimo nėra baigtas, 2014 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teisme bus sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, kurio nagrinėjimo metu paaiškės ar priimtas galutinis teismo sprendimas. Atsakovo manymu, lizinguojamų ir AB SEB banko siekiamų perimti transporto priemonių naudojimas įmonės ūkinėje – komercinėje veikloje yra leistinas galutiniais ir neginčijamais teismų procesiniais sprendimais, todėl yra teisėtas. Atsakovo teigimu, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šių priemonių taikymo tikslus, tuo tarpu jų pakeitimas ar panaikinimas neišsaugant įmonės būklės status quo, pažeistų kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai išskirtų kreditorių AB SEB banką iš kitų įmonės kreditorių tarpo. Atsakovo teigimu, kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėtų būti sprendžiamas tik tuomet, jeigu atsisakius atnaujinti procesą, atsakovas per protingą terminą neįvykdytų įsiteisėjusio teismo sprendimo.

10Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė įtraukti AB SEB banką trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, civilinėje byloje pagal UAB „Evekas“ vadovo V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Evekas“.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

12Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens AB SEB banko prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties dalį, kuria areštuotas pagal lizingo sutartis, sudarytas su AB „SEB lizingas“, turtas, valdomas ir naudojamas UAB „Evekas“, bei dalį, kuria yra sustabdytas šio turto realizavimas, atmesti.

13Teismas, atsižvelgęs į tai, jog priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, pagal priimtus teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos įmonės turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮRĮ 7 str. 3 d.), sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria nutarta priimti ieškovo UAB „Evekas“ pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Evekas“, buvo pakankamas pagrindas sustabdyti išieškojimą ir turto realizavimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2A-1663/2013 dėl įpareigojimo perduoti trečiajam asmeniui AB SEB bankui nuosavybėn turtą, kuris pagal finansinio lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis yra valdomas ir naudojamas atsakovo UAB „Evekas“.

14Teismas, nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 6 d. priėmė UAB „Evekas“ prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013 atnaujinimo, sprendė, jog atsakovo UAB „Evekas“ ir trečiojo asmens AB SEB banko ginčas dėl turto grąžinimo, sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtomis iki galo dar nėra išspręstas, todėl trečiojo asmens AB SEB banko prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo ir šis prašymas atmestinas.

15Kauno apygardos teismas 2014 d. sausio 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą; panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria buvo nutarta areštuoti UAB „Evekas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat turtą, kurį UAB „Evekas“ valdo ir naudoja pagal lizingo sutartis, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti bei leidžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas, taikytas laikinąsias apsaugos priemones; panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytus apribojimus dėl mokėjimų ir įmokų, įskaitant ir privalomąsias įmokas, visomis valiutomis iš UAB „Evekas“ bendrovės kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB „Swedbank“; atnaujinti UAB „Evekas“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

16Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad nėra pagrindo UAB „Evekas“ kelti restruktūrizavimo bylą.

17Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenimis UAB „Evekas“ turtas – 29 758 636 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 14 851 614 Lt.

18Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinėje byloje Nr. 2A-1663/2013 ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3343-160/2012 pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkino, o atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį atmetė, į tai, kad šis teismo sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2013 yra paliktas galioti, į tai, kad priėmus prašymą atnaujinti procesą nebuvo sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymas, sprendė, kad ieškovo argumentai, jog padavus prašymą dėl proceso atnaujinimo laikytina, jog ginčas dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo nėra išspręstas, yra nepagrįsti.

19Teismas konstatavo, kad esant įsiteisėjusiam Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 15 d. sprendimui ir UAB „Evekas“ grąžinus trečiajam asmeniui AB SEB bankui lizinguojamą turtą, nustatyti, ar realiai galės būti įvykdytas metmenyse nurodytas restruktūrizavimo planas negalima, kadangi akivaizdžiai pasikeistų tiek restruktūrizavimo plano metmenys, tiek įmonės balanso duomenys, tiek kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydžiai ir jų tenkinimo eiliškumas.

20Teismas pripažino pagrįstais trečiojo asmens AB SEB banko argumentus, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės nėra pakankamos siekiant pagrįsti restruktūrizavimo proceso realumą, kadangi jų įgyvendinimas grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, nesant jokių įrodymų apie tai, kad toks planas realiai bus įgyvendintas, bei nepatvirtina, kad atsakovas yra laikinų finansinių sunkumų turinti įmonė, kurios patiriamų finansinių sunkumų pobūdis leidžia juos išspręsti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis.

21Teismas, įvertinęs tai, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, ką patvirtina pradelstos skolos kreditoriams, iš kurių net 11 000 000 Lt yra skola vienam iš didžiausių kreditorių AB SEB bankui, kad įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1663/2013 yra konstatuota, kad paskutinę įmoką AB „SEB lizingas“ pagal finansinio lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis UAB „Evekas“ yra sumokėjusi 2009 m. rugpjūčio 14 d., kad 2010 metais teisme buvo nagrinėjamas kreditoriaus UAB „AS 24 Lietuva“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Evekas“ (civilinės bylos Nr. B2-1738-485/2010) padarė išvadas, kad UAB „Evekas“ įsiskolinimas AB „SEB lizingas“ yra tęstinis ir susidaręs per ilgą laiką, atsakovas UAB „Evekas“ turi ilgalaikių finansinių sunkumų, todėl restruktūrizavimo procesas negali būti pradėtas (ĮRĮ 4 str. 1 p.).

22Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš didžiausių atsakovo įmonės kreditorių yra AB SEB bankas, kuriam iš pradelstų 11 739 966,27 Lt pradelstų įsipareigojimų bendrovė skolinga 11 303 004,69 Lt, į tai, kad atsakovo UAB „Evekas“ įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui galimai yra dar didesnis – 18 479 829,55 Lt, į tai, kad pagrindinis kreditorius AB SEB bankas, kuriam pagal įsiteisėjusį Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą UAB „Evekas“ balanse apskaitomą turtą privalo grąžinti, prieštarauja restruktūrizavimo proceso taikymui, padarė išvadą, jog restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint pagrindinio bendrovės kreditoriaus paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011).

23III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones toje dalyje, kurioje buvo areštuotas pagal lizingo sutartis, sudarytas su AB „SEB lizingas“, UAB „Evekas“ valdomas ir naudojamas turtas, taip pat toje dalyje, kurioje buvo sustabdytas šio turto realizavimas ir išieškojimas.

25Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

261) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti apribotos AB SEB banko teisės atsiimti savo turtą, perduotą pagal lizingo sutartis UAB „Eveka“ ir sustabdytas šio turto išieškojimas pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Apelianto teigimu, šiuo metu lizingo sutartys su atsakovu yra nutrauktos, sutarčių nutraukimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl atsakovas be jokio pagrindo naudojasi AB SEB bankui priklausančiu ir pagal lizingo sutartis perduotu turtu, kuris remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi turi būti grąžintas AB SEB bankui;

272) Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo formuojama teismų praktika, pagal kurią restruktūrizavimo byla negali būti kliūtis lizingo bendrovei susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, neteisėtai valdomas daiktas restruktūrizuojamai įmonei nuosavybės teise nepriklauso ir turi būti grąžintas daikto savininkui šio reikalavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2011);

283) Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tikslu užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Evekas“ bet kokiu atveju neturės teisės naudotis ir valdyti AB SEB banko turto restruktūrizavimo laikotarpiu, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra netikslingas;

294) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui padavus kasaciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo nelaikytina, kad šalių ginčas pasibaigęs. Apelianto teigimu, proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet yra ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas, todėl toks prašymas nesudaro pagrindo laikyti šalių ginčo nepasibaigusiu, tuo labiau nesant sustabdytam Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymui;

305) Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai sprendė klausimus, išnagrinėtus ir nagrinėjamus kitose bylose.

31Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad apelianto atskirasis skundas grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis, jog įmonė prašo kelti restruktūrizavimo bylą tariamai siekdama neatiduoti trečiajam asmeniui lizinguojamo turto bei galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu būtų pareikštas ir teismo nagrinėtinas tuomet, jei įmonė neįvykdytų įsiteisėjusio teismo sprendimo.

32Atsakovas UAB „Evekas“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą.

33Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

341) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens naudai priimtų teismo sprendimų įtaką įmonės veiklos vykdymui ir jos finansiniams rodikliams, taip pat neįvertino įmonės finansinių rodiklių bei veiklos perspektyvų korekcijas, kurias bendrovė galėjo padaryti iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo;

352) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonei įvykdžius trečiajam asmeniui palankius teismų sprendimus, įmonės finansiniai rodikliai netgi pagerėtų, palyginus su nurodytais matmenyse, taip pat į tai, kad net grąžinus trečiajam asmeniui lizinguotą turtą, įmonė išsaugos galimybes vykdyti matmenyse numatytas restruktūrizavimo priemones, kadangi trečiojo asmens lizinguotas turtas nėra vienintelis įmonės turtas, naudotinas įmonės veikloje;

363) Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį klaidingai vertino 2010 metais teiktą įmonės kreditoriaus UAB „AS 24 Lietuva“ pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą. Apelianto teigimu, tai, kad teismo nutartimi buvo atmestas kreditoriaus UAB „AS24 Lietuva“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Evekas“ iškėlimo, ir tai, jog po nurodyto pareiškimo atmetimo UAB „Evekas“ ir UAB „AS 24 Lietuva“ toliau bendradarbiavo, palaikė nuolatinius verslo santykius, patvirtina faktą, jog įmonės patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kad įmonė sprendžia iškilusias finansines problemas ženkliomis apimtimis;

374) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės veikla, atlikus jos retrospektyvinę analizę, neleidžia teigti apie įmonės galimybes tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, yra nepagrįsta. Apelianto manymu, vertindamas įmonės pelningumą pirmosios instancijos teismas vertino tik įmonės pelno (nuostolio) ataskaitose nurodytą įmonės pelno sumą, nevertino kitų tiek įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, tiek teismui pateiktuose metmenyse nurodytų aplinkybių, be to, spręsdamas klausimą dėl įmonės restruktūrizavimo tikslingumo, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad įmonė visą laiką vykdė savo įsipareigojimus, kas patvirtina laikiną įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdį bei įmonės siekį ir galimybes atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais;

385) Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai įvertino savo paties pripažintą aplinkybę, kad įmonės rodikliai nuo 2011 metų pradėjo gerėti. Apelianto nuomone, tinkamas įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymas, itin neženklus pradelstų finansinių įsipareigojimų dydis, įmonės veiklos rodiklių gerėjimas patvirtina faktą, jog įmonės patiriami finansiniai sunkumai tėra laikino pobūdžio, o pati įmonė yra pajėgi imtis reikiamų priemonių, kad pasiekti įmonės restruktūrizavimu keliamus tikslus.

39Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Evekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas, nes sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į tas aplinkybes, kurios atsiranda ar pasikeičia po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui pateikimo dienos. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas apie Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą, įpareigojantį jį trečiajam asmeniui grąžinti transporto priemones žinojo restruktūrizavimo plano metmenų rengimo metu, todėl metmenyse šias aplinkybes galėjo įvertinti. Trečiojo asmens manymu, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad jo finansinė padėtis grąžinus lizinguojamas transporto priemones pagerės, kadangi grąžinus bankui transporto priemones ir kitą turtą liktų nepadengta apie 4 639 594 Lt turto įsigijimo kainos, nesumokėtos palūkanos ir delspinigiai. Trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino AB SEB banko naudai priimtus teismų sprendimus ir jų įtaką atsakovo galimybėms įgyvendinti restruktūrizavimo plano matmenyse nurodytą preliminarų verslo planą bei pagrįstai sprendė, jog esant įsiteisėjusiam Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimui ir UAB „Evekas“ grąžinus trečiajam asmeniui AB SEB bankui lizinguojamą turtą, nustatyti, ar realiai galės būti įvykdytas metmenyse nurodytas restruktūrizavimo planas, negalima, kadangi akivaizdžiai pasikeistų tiek restruktūrizavimo plano metmenys, tiek įmonės balanso duomenys, tiek kreditorių ir jų finansinių reikalavimų dydžiai ir jų tenkinimo eiliškumas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog aplinkybė, kad UAB „AS 24 Lietuva“ 2010 metais kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo liudija ilgalaikius atsakovo finansinius sunkumus, kad restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint pagrindinio bendrovės kreditoriaus paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti.

40IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

41Trečiojo asmens AB SEB banko atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės.

42Atsakovo UAB „Evekas“ atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

43Dėl bylos nagrinėjimo ribų

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

45Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

46Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar atskiraisiais skundais skundžiamos teismo nutartys, kuriomis teismas atsisakė panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Evekas“ restruktūrizavimo byloje, taip pat atsisakė iškelti UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą, yra pagrįstos ir teisėtos (CPK 263 str. 1 d.).

47Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymo dėl įrodymų išreikalavimo

48Apeliantas AB SEB bankas su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties pateikė papildomus įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo UAB „Evekas“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo vykdymo sustabdymo, 2013 m. gruodžio 6 d. UAB „Evekas“ skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo bendrovė ginčija antstolio sprendimus, priimtus vykdant Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-3343-160/2012 dėl 2 340 388,18 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „Evekas“ išieškotojui AB „SEB lizingas“.

49Apeliantas UAB „Evekas“ su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties pateikė papildomus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ‚Evekas“, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį, kuria UAB „AS 24 Lietuva“ ir atsakovo UAB „Evekas“ ginčas išspręstas patvirtinus taikos sutartį, išrašus apie tarpusavio atsiskaitymus su UAB „AS 24 Lietuva“ bei pažymą apie ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos kaštus 2009 – 2013 metais.

50Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).

51Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantų AB SEB banko ir UAB „Evekas“ su atskiraisiais skundais pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimtini į bylą (CPK 314 str., 338 str.).

52Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Evekas“ atskirąjį skundą prašė išreikalauti iš AB Šiaulių banko duomenis apie lizingo sutarčių, sudarytų su UAB „Evekas“, nutraukimą.

53Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų, reikalingų teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl trečiojo asmens prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestinas (CPK 314 str., 338 str.).

54Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo restruktūrizavimo byloje

55Apeliantas AB SEB bankas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi priėmus ieškovo UAB „Evekas“ vadovo pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Evekas“, atsirado pakankamas pagrindas sustabdyti išieškojimą ir turto realizavimą pagal priimtus teismo sprendimus ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus. Apelianto teigimu, šiuo metu lizingo sutartys su atsakovu yra nutrauktos, sutarčių nutraukimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl restruktūrizavimo byla negali būti kliūtis lizingo bendrovei susigrąžinti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliacinis teismas sutinka su nurodytais apelianto AB SEB banko argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtui, perduotam atsakovui pagal nutrauktas lizingo sutartis.

56Apeliacinis teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo ypatumus, sprendžia, kokių laikinųjų apsaugos priemonių imtis, kad maksimaliai būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

57Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Įmonės restruktūrizavimas tai visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Vadovaujantis ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, gavęs pareiškimą iškelti restruktūrizavimo bylą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

58Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB “SEB lizingas” ieškinį dėl 1 959 885,32 Lt skolos, 325 412,86 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovo UAB “Evekas” bei neteisėtai valdomo turto, perduoto pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098 (2005-11-25), Nr. K2005-120115 (2005-12-28), Nr. K22006-0200383 (2006-02-15), Nr. K2006-020084 (2006-02-15), Nr. K2006-050042 (2006-05-15), Nr. K2006-080034 (2006-08-25), Nr. 2006-080101 (2066-08-25), Nr. K2006-090146 (2006-09-27), Nr. K2006-12065 (2007-01-25), Nr. K2007-010051 (2007-01-25), Nr. K2007-080017 (2007-08-02), Nr. K2007-090078 (2007-09-12), Nr. K2008-020181 (2008-03-12), Nr. K2008-040144 (2008-04-24) Nr. K2007-010069 (2007-01-25) išreikalavimo ir perdavimo AB „SEB lizingas“, atmesti; atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti negaliojančiu AB „SEB lizingas“ vienašališką nuo 2009 m. spalio 2 d. sutarčių, sudarytų tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“ SPK2005-010058-1, K2005-110098, K2006-020083, K2006-020084, K2006-050042, K2006-080034, K2006-080101, K2006-090146, K2006-120065, K2007-010051, K2007-010069, K2007-080017, K2007-090078, K2008-020181, K2008-040144 nutraukimą; pakeisti ginčo finansinio lizingo sutartis, sudarytas tarp AB „SEB lizingas“ ir UAB „Evekas“, nustatant, kad visi likę finansinio įsiskolinimo mokėjimai ir palūkanos pradedami mokėti nuo 2013 m. sausio 20 d. ir mokami tolygiai kiekvieno mėnesio 20 dieną iki 2013 m. sausio 20 d., kartu su paskutiniu mokėjimu sumokant lizinguojamo turto likutinę vertę (pagal UAB „Evekas“ Vilniaus apygardos teismui pateiktuose grafikuose išdėstytus finansinio įsiskolinimo įmokų mokėjimus); pagal šias sutartis iki 2009 m. spalio 6 d. nesumokėtų palūkanų skola, išskyrus sutartis K2007-010051 ir K2007-010069, sumokama per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pagal šias sutartis ½ dalis palūkanų už 2009 m. spalio 7 d. – 2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ½ dalis palūkanų už 2009 m. spalio 7 d. – 2013 m. sausio 19 d. laikotarpį sumokama per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priešieškinį dalyje dėl leidimo išsipirkti turtą pagal sutartis K2007-010051 ir K2007-010069 palikti nenagrinėtą; likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

59Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, kuria AB „SEB lizingas“ ieškinys atmestas ir patenkinti UAB „Evekas“ priešieškinio reikalavimai dėl lizingo sutarčių pakeitimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – AB „SEB lizingas“ ieškinį tenkinti, UAB „Evekas“ priešieškinį atmesti; priteisti ieškovui AB „SEB lizingas“ iš atsakovo UAB „Evekas“ 1 959 885,32 Lt skolos, 325 412,86 Lt delspinigių, 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovą UAB „Evekas“ perduoti ieškovui AB „SEB lizingas“ turtą, perduotą pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098 (2005-11-25), Nr. K2005- 120115 (2005-12-28), Nr. K2006-020083 (2006-02-15), Nr. K2006-020084 (2006-02-15), Nr. K2006-050042 (2006-05-15), Nr. K2006-080034 (2006-08- 25), Nr. K2006-080101 (2066-08-25), Nr. K2006-090146 (2006-09-27), Nr. K2006-12065 (2007-01-25), Nr. K2007-010051 (2007-01-25), Nr. K2007- 080017 (2007-08-02), Nr. K2007-090078 (2007-09-12), Nr. K2008-020181 (2008-03-12), Nr. K2008-040144 (2008-04-24), išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069 (2007-01-25).

60Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Evekas“ kasacinį skundą, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą.

612013 m. gruodžio 19 d. atsakovas UAB „Evekas“ kreipėsi į kasacinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje.

62Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė netenkinti atsakovo UAB „Evekas“ prašymo sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties vykdymą, 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė atsisakyti atnaujinti procesą pagal atsakovo UAB „Evekas“ prašymą civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo.

63Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013 m. gegužės 23 d. ieškovui AB „SEB lizingas“ Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolos, delspinigių ir metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Evekas“ bei įpareigojimo UAB „Evekas“ perduoti AB „SEB lizingas“ turtą, perduotą jam pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2005-110098 (2005-11-25), Nr. K2005- 120115 (2005-12-28), Nr. K2006-020083 (2006-02-15), Nr. K2006-020084 (2006-02-15), Nr. K2006-050042 (2006-05-15), Nr. K2006-080034 (2006-08- 25), Nr. K2006-080101 (2066-08-25), Nr. K2006-090146 (2006-09-27), Nr. K2006-12065 (2007-01-25), Nr. K2007-010051 (2007-01-25), Nr. K2007- 080017 (2007-08-02), Nr. K2007-090078 (2007-09-12), Nr. K2008-020181 (2008-03-12), Nr. K2008-040144 (2008-04-24), išperkamosios nuomos sutartį Nr. K2007-010069 (2007-01-25). Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodytas AB „SEB lizingas“ išduotas vykdomasis dokumentas pateiktas priverstiniam vykdymui, jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0085/13/01192, kurią vykdo antstolis R. B..

64Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į lizingo sutarčių nutraukimu sukeltas teisines pasekmes, į tai, kad lizingo sutarčių nutraukimas sąlygojo lizingo gavėjo (atsakovo) teisių į lizinguojamas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą (teisės valdyti ir naudotis turtu) pasibaigimą, į tai, kad šiuo metu ginčas dėl lizingo sutarčių nutraukimo yra pasibaigęs ir atsakovas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu privalo grąžinti trečiajam asmeniui AB SEB bankui nuosavybės teise priklausančias lizinguojamas transporto priemones, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu buvo areštuotas pagal ginčo finansinio lizingo sutartis atsakovui perduotas turtas bei sustabdytas šio turto realizavimas iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos, nebus pažeistos įmonės ir kitų įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai, kreditorių interesų pusiausvyros ir restruktūrizavimo proceso operatyvumo principai, kadangi areštuotos lizinguojamos transporto priemonės skirtos konkretaus kreditoriaus reikalavimams vykdyti.

65Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės toje dalyje, kurioje buvo areštuotas pagal lizingo sutartis, sudarytas su AB „SEB lizingas“, UAB „Evekas“ valdomas ir naudojamas turtas, taip pat toje dalyje, kurioje buvo sustabdytas šio turto realizavimas ir išieškojimas, naikintinos.

66Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų bei atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų

67CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Įmonės restruktūrizavimas – visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.).

68Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Įmonės restruktūrizavimu siekiami tikslai – išsaugoti konkrečios įmonės veiklą, joje sukurtas darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esminę reikšmę teismui sprendžiant dėl ieškinio pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo turi ne tik įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, bet ir pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010).

69ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitaip tariant, įmonei gali būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nepaisant to, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytas vieną ar kelias sąlygas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 1 p.).

70Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo būdai. Bankroto atveju realizuojamas nemokios įmonės turtas ir likviduojama pati nemoki įmonė, o iš realizuoto turto gautų pajamų tenkinami kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo atveju kreditorių reikalavimai yra tenkinami laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonės veikloje nereikalingą turtą. Teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.), nes restruktūrizavimas sudaro sąlygas pasiekti kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, – kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.).

71Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą

72Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti UAB „Evekas“ restruktūrizavimo bylą nustatęs, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikini, trumpalaikiai, be to, įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdis neleidžia juos išspręsti restruktūrizavimo metmenyse numatytomis priemonėmis. Apeliantas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens AB SEB banko naudai priimtų teismo sprendimų įtaką įmonės veiklos vykdymui ir jos finansiniams rodikliams, taip pat neįvertino įmonės finansinių rodiklių bei veiklos perspektyvų korekcijas, kurias bendrovė galėjo padaryti iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Apeliacinis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, sprendžia, jog apelianto nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

73Apeliacinis teismas pažymi, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei, kuri turi laikinų, o ne nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Laikiniems finansiniams sunkumams konstatuoti įstatymo nustatytas tik minimalus terminas, t. y. kai įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po suėjusio įsipareigojimų įvykdymo termino (ĮRĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 p.). Maksimalaus termino, kuriam suėjus įmonės finansiniai sunkumai negali būti kvalifikuojami kaip laikini, įstatyme nenustatyta. Vadinasi, tam tikros įmonės finansinių sunkumų kvalifikavimą kaip laikinų ar nuolatinio pobūdžio lemia kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). ĮRĮ 1 ir 3 straipsniuose nenumatyta būtinų sąlygų restruktūrizavimo bylai iškelti, kai įmonės nemokumas tęsiasi ilgą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).

74Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per nustatytą restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės normalios ūkinės komercinės veiklos ir jos perspektyvų. Jei restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti, ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinti ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų, dėl kurios restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Byloje teismai turėtų ištirti faktines aplinkybes, turinčias reikšmės įmonės finansinių sunkumų laikino ar nuolatinio pobūdžio teisiniam kvalifikavimui. Įstatyme nustatyta būtina restruktūrizavimo procesui pradėti sąlyga (conditio sine qua non), kad įmonė nebūtų nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų ūkinį vienetą, bet kaip tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti atitinkamą veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009).

75UAB „Evekas“ 2012 metų balanso duomenimis įmonės turto buvo apskaityta 30 185 349 Lt sumai, tame skaičiuje ilgalaikis turtas - 23 095 506 Lt, trumpalaikis turtas – 7 089 843 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 28 420 716 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 4 045 333 Lt, įmonės grynasis pelnas - 22 448 Lt. UAB „Evekas“ 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenimis įmonės turto buvo apskaityta 29 758 636 Lt, iš kurio ilgalaikis įmonės turtas - 21 859 552 Lt, trumpalaikis turtas – 7 899 084 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 28 037 354 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 14 851 614 Lt, įmonės grynasis pelnas - 43 351 Lt. Kaip matyti iš paaiškinamųjų raštų, UAB „Evekas“ balanse esantį ilgalaikį materialiųjų turtą sudaro nutrauktų lizingo sutarčių objektais buvę transporto priemonės, kurias atsakovas UAB „Evekas“ Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu yra įpareigotas grąžinti trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Bylos duomenimis nustatyta, kad lizingo gavėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų visos lizingo sutartys, sudarytos tarp atsakovo UAB „Evekas“ ir trečiojo asmens AB SEB banko, buvo nutrauktos nuo 2009 m. spalio 2 d. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatyta, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, todėl atsakovas UAB „Evekas“ privalo grąžinti lizingo davėjui nutrauktų lizingo sutarčių pagrindu jam perduotas transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktas nepakeistu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi nutarta atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Evekas“ dėl piniginės skolos priteisimo ir transporto priemonių išreikalavimo bei pagal atsakovo UAB „Evekas“ priešieškinį ieškovui AB „SEB lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir lizingo sutarčių pakeitimo. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į lizingo sutarčių nutraukimu sukeltas teisines pasekmes, į tai, kad lizingo sutarčių nutraukimas sąlygojo lizingo gavėjo (atsakovo) teisių į lizinguojamas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą (teisės valdyti ir naudotis turtu) pasibaigimą, sprendžia, kad atsakovas apskaitydamas savo turtą nepagrįstai į ilgalaikį materialųjį turtą įtraukė lizinguojamą turtą, todėl šia suma atsakovo turto vertė turėtų būti mažinama. Apeliacinio teismo vertinimu, į atsakovo turto vertę įtrauktas 66 414 Lt vertės finansinis turtas, kurį atsakovas tikisi atgauti iš atleistiems darbuotojams pareikštų pretenzijų, žalos atlyginimo sutarčių, negrąžintų paskolų, taip pat 879 000 Lt kitos gautinos sumos, kurias atsakovas planuoja atgauti grąžinęs PVM, iš draudiminių sumų, akcizų iš Belgijos ir Prancūzijos, nepagrįsti jokiais įrodymais.

76Remiantis atsakovo UAB „Evekas“ restruktūrizavimo plano metmenų ir balansų duomenimis, atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2013 m. spalio 31 dienai sudarė 11 739 966,27 Lt, iš jų 11 303 005 Lt įsiskolinimas trečiajam asmeniui AB SEB bankui. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu iš atsakovo UAB „Evekas“ trečiajam asmeniui priteista 2 285 298,18 Lt skolos ir delspinigių, taip pat 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo 2013 m. gruodžio 30 dienai sudarė 575 141,85 Lt, 39 390 Lt žyminio mokesčio ir 10 700 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti. 2013 m. liepos 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo papildomu sprendimu iš UAB „Evekas“ trečiajam asmeniui AB SEB bankui priteista 43 170 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodytos teismo priteistos iš atsakovo UAB „Evekas“ ir nesumokėtos sumos nėra įtrauktos į įmonės pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Taip pat į įmonės pradelstų įsipareigojimų sąrašą neįtraukti kreditorių Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 23 188,70 Lt reikalavimas, N. P. 8 801,43 Lt reikalavimas ir kitų kreditorių reikalavimai. Restruktūrizavimo plano metmenyse kreditoriams mokėtinos sumos nurodytos netikslios, mažesnės nei yra faktiškai, todėl gali būti vertinamos tik preliminariai, nes galutinis kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tame tarpe – ir ginčytini, bus nustatyti teismo tvirtinant restruktūrizuojamo atsakovo kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus (ĮRĮ 23 str.). Apeliacinis teismas, įvertinęs nustatytas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų kreditoriams suma viršija jo nurodomą 11 739 966,27 Lt sumą, kadangi į šią sumą nėra įtraukta kreditoriui AB SEB bankui teismo sprendimais priteista skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų suma.

77Dėl nurodytų nustatytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovo balansuose ir restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė yra nepagrįsta, neatitinka realios įmonės turtinės padėties, nepatvirtina įmonės tik laikinų finansinių sunkumų ir nesudaro pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą.

78Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2010 metais Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjamas kreditoriaus UAB „AS 24 Lietuva“ pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Evekas“ iškėlimo. Bylos nagrinėjimo metu teismas padarė išvadas, kad UAB „Evekas“ finansiniai sunkumai laikini, gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, todėl 2010 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Evekas“. Po nurodytos teismo nutarties priėmimo atsakovo UAB „Evekas“ atžvilgiu buvo iškeltos civilinės bylos dėl įsipareigojimų nevykdymo, kuriuose buvo priimti atsakovui nepalankūs sprendimai, didesne dalis kurių iki šiol neįvykdyti. Kaip matyti iš atsakovo UAB „Evekas“ pelno (nuostolio) ataskaitų, 2008 metais įmonė patyrė 2 492 000 Lt nuostolio, 2009 metais 5 704 000 Lt nuostolio, 2010 metais 2 944 000 Lt nuostolio, 2013 metais (metmenų parengimo dienai) 43 000 Lt nuostolio. Apeliacinis teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, jog atsakovas UAB „Evekas“ nuo 2009 metų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagrindiniam kreditoriui AB SEB bankui, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo UAB „Evekas“ finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai, todėl dėl jų restruktūrizavimo procesas būtų neveiksmingas. Apeliacinio teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia apelianto UAB „Evekas“ argumentai, kad po teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, priėmimo, jis tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „AS 24 Lietuva“. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nesant byloje duomenų apie pradelstų įsipareigojimų vykdymą kitiems įmonės kreditoriams, tarp jų ir pagrindiniam įmonės kreditoriui AB SEB bankui su didesniu nei 11 000 000 Lt reikalavimu, nėra pagrindo spręsti apie įmonės finansinės padėties pagerėjimą ir galimybę atstatyti įmonės veiklą restruktūrizavimo metmenyse nurodytu laikotarpiu ir priemonėmis.

79Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą, restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės:1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos; 2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; 3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; 4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; 5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; 6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; 7) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai; 8) kitos priemonės.

80Atsakovo UAB „Evekas“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai yra per restruktūrizavimo plano vykdymo 4 metų laikotarpį išsaugoti ir plėtoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą, įvykdyti esamus įsipareigojimus ir grąžinti skolas įmonės kreditoriams, išvengti įmonės bankroto. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatyti įmonės tikslai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus, tačiau jų įgyvendinimas iš esmės grindžiamas vien prielaidomis, nepagrįstomis jokiais įrodymais. Kaip matyti iš planuojamo realizuoti turto sąrašo įmonė planuoja gauti lėšas pardavus lizinguojamas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurį nutraukus lizingo sutartis turi grąžinti lizingo davėjui AB SEB bankui. Restruktūrizavimo metu įmonė planuoja 2014 – 2017 metais gauti nuo 30 000 000 Lt iki 31 000 000 Lt pajamų, tačiau įrodymų pagrindžiančių tokio dydžio pajamų gavimą grąžinus lizingo davėjui lizinguojamas transporto priemones (80 vnt.), kurios sudaro apie 86 proc. visų įmonės turimų transporto priemonių, nepateikė. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių numatomo parduoti įmonės turto realią vertę ir planuojamų gauti pajamų dydį.

81Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad UAB „Evekas“ pateiktas restruktūrizavimo planas nėra realiai įgyvendintinas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir tinkamai įvertino restruktūrizavimo plano metmenų pagrįstumą, visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo atsakovo vykdomą veiklą, jo perspektyvas bei teisingai sprendė, jog įmonės patiriamų finansinių sunkumų pobūdis neleidžia juos išspręsti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytomis priemonėmis.

82Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teisme savo poziciją pareiškęs UAB „Evekas“ pagrindinis kreditorius AB SEB bankas nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir tai parodo, kad šio proceso pradėjimas neturint didžiojo bendrovės kreditoriaus paramos būtų iš esmės formalus ir nesėkmingas (ĮRĮ 14 str. 3 d., 28 str. 1 d. 1 p.).

83Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

84Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

85Dėl atskirųjų skundų ir pirmos instancijos teismo nutarčių

86Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens AB SEB banko atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – trečiojo asmens AB SEB banko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas; atsakovo UAB „Evekas“ atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

87Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir punktais,

Nutarė

88Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens akcinės bendrovės SEB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones toje dalyje, kurioje buvo areštuotas pagal lizingo sutartis, sudarytas su akcine bendrove „SEB lizingas“, uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ valdomas ir naudojamas turtas, taip pat toje dalyje, kurioje buvo sustabdytas šio turto realizavimas ir išieškojimas.

89Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

90Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Evekas“ generalinis direktorius V. M. 2013 m. gruodžio 23... 5. Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB... 6. 2013 m. gruodžio 23 d. kreditorius AB SEB bankas, perėmęs AB „SEB... 7. Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į kreditoriaus AB SEB banko prašymą... 8. 2013 m. gruodžio 23 d. kreditorius AB SEB bankas pateikė UAB „Evekas“... 9. Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į kreditoriaus prašymą dėl... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė įtraukti AB SEB... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens... 13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti... 14. Teismas, nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 15. Kauno apygardos teismas 2014 d. sausio 13 d. nutartimi nutarė atsisakyti... 16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis ĮRĮ 2... 17. Teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 31 d. balanso duomenimis UAB „Evekas“... 18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 19. Teismas konstatavo, kad esant įsiteisėjusiam Lietuvos apeliacinio teismo... 20. Teismas pripažino pagrįstais trečiojo asmens AB SEB banko argumentus, kad... 21. Teismas, įvertinęs tai, kad įmonės finansiniai sunkumai nėra laikino... 22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vienas iš didžiausių atsakovo įmonės... 23. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 24. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo... 25. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 26. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ĮRĮ 7 straipsnio 3... 27. 2) Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo formuojama... 28. 3) Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad laikinosios apsaugos... 29. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui padavus... 30. 5) Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones,... 31. Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į trečiojo asmens AB SEB banko... 32. Atsakovas UAB „Evekas“ atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014... 33. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:... 34. 1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino trečiojo asmens naudai... 35. 2) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonei įvykdžius... 36. 3) Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį klaidingai... 37. 4) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonės veikla, atlikus jos... 38. 5) Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepakankamai... 39. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Evekas“... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 41. Trečiojo asmens AB SEB banko atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apygardos... 42. Atsakovo UAB „Evekas“ atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo... 43. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 45. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo... 46. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar atskiraisiais skundais... 47. Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą ir prašymo dėl įrodymų... 48. Apeliantas AB SEB bankas su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2014... 49. Apeliantas UAB „Evekas“ su atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo... 50. Apeliacinis teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog... 51. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad... 52. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atsakovo UAB „Evekas“... 53. Apeliacinis teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų ir... 54. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo restruktūrizavimo byloje... 55. Apeliantas AB SEB bankas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos... 56. Apeliacinis teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi,... 57. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams... 58. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 17... 59. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu nusprendė... 60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. 2013 m. gruodžio 19 d. atsakovas UAB „Evekas“ kreipėsi į kasacinį... 62. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė... 63. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į lizingo sutarčių nutraukimu sukeltas... 65. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas sprendžia, kad Kauno... 66. Dėl restruktūrizavimo tikslų ir sąlygų bei atsisakymo iškelti... 67. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal... 68. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko,... 69. ĮRĮ reglamentuoja ir atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti... 70. Tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų... 71. Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą ... 72. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti UAB... 73. Apeliacinis teismas pažymi, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama... 74. Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar... 75. UAB „Evekas“ 2012 metų balanso duomenimis įmonės turto buvo apskaityta... 76. Remiantis atsakovo UAB „Evekas“ restruktūrizavimo plano metmenų ir... 77. Dėl nurodytų nustatytų aplinkybių apeliacinis teismas sprendžia, kad... 78. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta,... 79. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą,... 80. Atsakovo UAB „Evekas“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad... 81. Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, kad... 82. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo,... 83. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų... 84. Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama,... 85. Dėl atskirųjų skundų ir pirmos instancijos teismo nutarčių... 86. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 87. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 88. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti... 89. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.... 90. Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų...