Byla e2S-1971-230/2015
Dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo solidaria

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17897-775/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams D. E. ir V. E. dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo solidaria.

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo D. E. 3 191,43 Eur skolos ir pripažinti, kad V. E. ir D. E. prievolė grąžinti ieškovei skolą yra solidari bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo 15 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo už butui suteiktas paslaugas, bendrų patalpų priežiūrą ir išlaikymą, kaupiamąsias, administracines ir kitas bendrijos išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013. Teismas ieškinį patenkino pilnai ir priteisė iš V. E. 11 019,38 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-03-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 663,75 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šioje civilinėje byloje atsakovu buvo patrauktas tik 5/8 dalis buto turintis bendrasavininkas V. E., tačiau atsakovu nebuvo įtrauktas kitas bendrasavininkas D. E., kadangi tuo metu nebuvo žinoma, ar po V. E. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, taip pat, ar yra įpėdinių, kadangi viešame registre D. E. nuosavybės teisė į 3/8 dalis buto nėra įregistruota. 2015 m. balandžio 29 d. raštu Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. V. nurodė, kad 2006 m. liepos 26 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, taip pat nurodė, kad pagal 2006 m. birželio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą 3/8 dalis buto paveldėjo D. E.. Taigi atsakovai D. E. ir V. E. yra palikimą priėmę įpėdiniai ir buto bendrasavininkiai, todėl abu atsakingi pagal prievoles, kylančias iš jiems nuosavybės teise priklausančio turto.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo solidaria.

7Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teisme 2013-04-24 buvo išnagrinėta ieškovės ir atsakovo V. E. byla dėl skolos priteisimo. Teismo sprendimu buvo nuspręsta už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. priteisti ieškovei iš V. E. 11 019,38 Lt (3 191,43 Eur) skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad ieškovė nauju ieškiniu prašo už tą patį laikotarpį susidariusią tą pačią skolą taip pat solidariai priteisti iš kito atsakovo D. E., tačiau 2013 metų teismo sprendimu skola, remiantis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, jau yra priteista iš atsakovo V. E.. Ginčas dėl teisės išspręstas iš esmės, nes įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. pripažįstama, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Teismo nuomone, ieškovė reiškia reikalavimą dėl tos pačios skolos priteisimo, tik iš dar vieno – naujo atsakovo. Tai rodo, jog ieškovė siekia tos pačios skolos priteisimo skirtingose bylose. Teismas sprendė, kad ieškovė turi pasirinkti vieną iš alternatyvių jos pažeistų teisių gynimo būdų ir negali piktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis, bandydama iš to gauti dvigubą naudą, nes priėmus ir patenkinus tokį ieškinį, galiotų du skirtingi sprendimai dėl tos pačios skolos. Kadangi ieškovė jau pasirinko atsakovę ir savo teisių gynimo būdą civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013, savo reikalavimų minėtoje byloje neatsisakė, todėl nagrinėti alternatyvų reikalavimą nėra pagrindo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atskiruoju skundu ieškovė 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinys šioje byloje nėra tapatus išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013. Tapačiais ieškiniais gali būti pripažinti tik kai visiškai tapatūs yra visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Šioje civilinėje byloje nesutampa du iš trijų minėtų elementų. Visų pirma, nesutampa bylos šalys. Civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013 atsakovu buvo tik V. E., tuo tarpu šioje civilinėje byloje atsakovai yra D. E. ir V. E.. Antra, civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013 iš atsakovo V. E. buvo priteista 3 191,43 Eur skolos, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimo išlaidos. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje Nr. e2-17897-775/2015 ieškinio dalykas (reikalavimas) yra visiškai skirtingas nuo pareikšto civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013, ieškovė iš atsakovo V. E. nebeprašo priteisti tos pačios skolos, kuri jau yra priteista įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu, ieškovė V. E. atsakovu byloje įtraukė tik dėl reikalavimo prievolę pripažinti solidaria. Tuo tarpu reikalavimą dėl 3 191,43 Eur skolos priteisimo kelia tik kitam atsakovui D. E.. Taigi, įvertinus reikalavimų turinį, akivaizdu, kad tapatumo nėra ir reikalavimai yra visiškai skirtingi nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013. Ieškinyje ieškovė aiškiai ir išsamiai nurodė priežastis, kodėl iškilo būtinybė užsivesti naują civilinę bylą, t. y. dėl to, kad nebuvo žinoma, ar po V. E. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, taip pat, ar yra įpėdinių, kadangi viešame registre D. E. nuosavybės teisė į 3/8 dalis buto nėra įregistruota. Šias aplinkybes ieškovė sužinojo tik 2015-04-29 iš Kauno miesto 15-ojo notarų biuro rašto. Nors ieškovė skolą prisiteisė tik iš vieno bendrasavininko V. E., tačiau tai nepanaikina kito bendrasavininko D. E. pareigos savalaikiai atsiskaityti su bendrija už butui suteiktas paslaugas, bendrų patalpų priežiūrą ir išlaikymą, kaupiamąsias, administracines ir kitas bendrijos išlaidas. Tačiau, kadangi nei V. E., nei D. E. su bendrija iki šiol neatsiskaitė, todėl ieškovei būtų pagrindas minėtą skolą išieškoti iš atsakovams priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena, bet pagal kasacinio teismo praktiką, prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas tik vienas skolininkas, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti vien tik skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam skolininkui (šiuo atveju bendraturčiui) teisės ir pareigos nustatomos tik teismo tvarka pareiškus savarankišką reikalavimą atskiroje byloje. Vien reikalavimo prievolę pripažinti solidaria, neprašant priteisti skolos iš kito atsakovo D. E., nepakanka pažeistai teisei apginti. Prievolė negalėtų būti pripažinta atsakovų solidaria, neprašant tos pačios skolos (kuri jau priteista iš V. E.) priteisimo iš kito atsakovo – D. E..

10IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pareikštas ieškinys yra tapatus kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui, ar ne.

13Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012). Ieškinio pagrindas laikomas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, daroma išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs; tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas; reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011).

14Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. E. 3 191,43 Eur skolą ir pripažinti, kad V. E. ir D. E. prievolė grąžinti ieškovei skolą yra solidari. Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų taip pat nustatyta, jog Kauno apylinkės teisme 2013-04-24 buvo išnagrinėta ieškovės ir atsakovo V. E. byla dėl skolos priteisimo. Teismo sprendimu buvo nuspręsta už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. priteisti ieškovei iš V. E. 11 019,38 Lt (3 191,43 Eur) skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi naujai pareikšto ir teismo kitoje civilinė byloje išnagrinėto ieškinio dalykas ir šalys nesutampa, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. E. 3 191,43 Eur skolą ir pripažinti, kad V. E. ir D. E. prievolė grąžinti ieškovei skolą yra solidari. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013 Kauno apylinkės teismas 2013-04-24 sprendimu ieškovės naudai priteisė 3 191,43 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas tik iš atsakovo V. E.. Taigi ieškovė, pateikdama pirmosios instancijos teismui naują ieškinį, nebeprašo tos pačios skolos priteisti iš atsakovo V. E., kuri jau yra priteista įsiteisėjusiu 2013-04-24 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013. Be to, minėtu ieškiniu reiškia naują reikalavimą – pripažinti, kad V. E. ir D. E. prievolė grąžinti ieškovei skolą yra solidari. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. E. atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje yra įtrauktas tik dėl reikalavimo pripažinti prievolę solidaria. Tuo tarpu reikalavimas dėl skolos priteisimo keliamas tik atsakovui D. E.. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abiejose bylose pareikštų reikalavimų turinys ir lingvistinės formuluotės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinių dalyko tapatumą.

16Atskirajame skunde ieškovė taip pat pagrįstai nurodo, jog šioje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje byloje Nr. 2-7499-800/2013 nesutampa bylos šalys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, visų pirma, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Iš byloje esančių bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013, kuris yra įsiteisėjęs, buvo išnagrinėtas ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinys atsakovui V. E. dėl skolos priteisimo, t. y. atsakovu byloje buvo tik V. E.. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pateikė ieškinį, atsakovais nurodydama ir D. E., ir V. E., t. y. įtraukdama naują atsakovą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog šalys minėtose civilinėse bylose nėra tapačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog „ieškovas reiškia naują reikalavimą dėl tos pačios skolos priteisimo, tik iš dar vieno skolininko – naujo atsakovo“, tokiu būdu sutikdamas, kad šalys bylose yra skirtingos.

17Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi pasirinkti vieną iš alternatyvių jo pažeistų teisių gynimo būdų ir negali piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis, bandydamas iš to gauti dvigubą naudą, nes priėmus ir patenkinus tokį ieškinį, galiotų du skirtingi sprendimai dėl tos pačios skolos. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde aiškiai ir išsamiai nurodė priežastis, kodėl iškilo būtinybė pradėti atskirą civilinį procesą ir kodėl civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013 atsakovu buvo patrauktas tik 5/8 dalis buto turintis bendrasavininkas V. E.. Nors skola civilinėje byloje Nr. 2-7499-800/2013 buvo priteista tik iš vieno bendrasavininkio V. E., tačiau tai nepanaikina kito bendrasavininkio D. E., kuriam priklauso 3/8 dalis buto, pareigos atsiskaityti su bendrija už suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2013-05-28 vykdomąjį raštą, išduotą pagal Kauno apylinkės teismo 2013-04-24 sprendimą, yra pateikusi vykdymui. Pagal kasacinio teismo praktiką prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomąjį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko prievolės pobūdį. Dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Nors šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių (dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles), tačiau kasacinio teismo išaiškinimas dėl prievolės pobūdžio nustatymo yra reikšmingas ir nagrinėjamu atveju. Taigi pagal minėtą kasacinio teismo nutartį ieškovė (išieškotoja) 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija dėl prievolės pobūdžio nustatymo ir teisių bei pareigų kitam skolininkui nustatymo pagrįstai kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu ir pareiškė savarankišką reikalavimą atskiroje byloje kitam skolininkui (D. E.). Solidarios prievolės (prievolės pobūdžio) pripažinimas (kvalifikavimas) yra civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jos konstatavimas, neprašant sutartinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja pripažinti prievolę solidaria, kartu prašant priteisti tą pačią skolą ir iš kito atsakovo D. E.. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuojant, jog ieškovė jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą pasirinktu pažeistų teisių gynimo būdu, būtų nepagrįstai apribotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas ir užkirstas kelias ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybai.

18Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atsisakymo priimti ieškinį klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės 111-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams V. E. ir D. E., naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

20Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai