Byla 1A-170-557/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. ir A. J. nuteisti pagal BK 285 str. 2 d., pritaikius BK 641 str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, nuteistajam A. J. ir jo gynėjai Audronei Matiukienei, nuteistajam H. M. ir jo gynėjui Jurij Koreckij, civilinės ieškovės UAB „( - )“ įgaliotajam atstovui Raimundui Moisejevui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „( - )“ įgaliotojo atstovo adv. R. Moisejevo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. ir A. J. nuteisti pagal BK 285 str. 2 d., pritaikius BK 641 str., laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

2Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, ir iš nuteistųjų H. M. ir A. J. solidariai priteista Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos naudai 3,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 4,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ civiliniai ieškiniai atmesti.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4H. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2015-06-17 apie 13.02 val., veikdami bendrininkų grupe, paskambinę į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 melagingai pranešė, kad norima susprogdinti prekybos centrą „( - )“, esantį Klaipėdoje, ( - ), dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos.

5Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „( - )“ įgaliotasis atstovas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl UAB „( - )“ civilinio ieškinio atmetimo, ir iš atsakovų H. M. ir A. J. solidariai priteisti 8465,12 EUR dydžio nuostolius UAB „( - )“ naudai. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės ir proceso teisės normas. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neteisingai įvertino surinktus šioje byloje įrodymus, neatskleidė bylos esmės, sprendimą grindė bendro pobūdžio pasvarstymais bei prielaidomis. Atkreipia dėmesį, kad palikus galioti skundžiamą nuosprendį, būtų sudarytas ydingas teisinis precedentas, kai asmenys, savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlę žalą sąžiningai veikiančioms bendrovėms, išvengia pareigos kompensuoti nuostolius. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus. Be to, skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, jog atsakovai susipažino su pareikštais civiliniais ieškiniais ir stengsis juos atlyginti. Taigi, atsakovai pripažino, kad jų veiksmai sukėlė žalą ieškovui UAB „( - )“ ir neginčijo šio fakto. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra visos CK nustatytos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. CK 6.245 str. 1 d. numato, jog „civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“. Tokiu atveju, kai žala kyla ne dėl sutartinių šalių santykių, taikomos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245 str. 4 d.). CK numato civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, t. y. tam, kad atsirastų asmens civilinė atsakomybė, turi būti įrodyta, kad: (i) tas asmuo neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.); (ii) nukentėjusiajam kilo žala, kuria pripažįstama asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.); (iii) tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, t. y. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.); (iv) asmuo kaltas dėl atliktų neteisėtų veiksmų (CK 248 str.).Teismas nustatė, kad: (i) atsakovai atliko neteisėtus veiksmus pagal BK 285 str. 2 d.; (ii) nustatyta atsakovų kaltė (tyčia); (iii) nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovui kilusios žalos; (iv) ieškovas byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtos žalos faktą ir dydį. Taigi, byloje nustatytos visos sąlygos, reikalingos atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Pabrėžia, kad nesutinka su teismo argumentu, kad ieškovui UAB „( - )“ nereikia priteisti 313 EUR sumokėto atlyginimo darbuotojams už realiai buvusią prastovą, nes darbo užmokestis darbuotojams būtų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iškvietimui. Nurodo, kad ieškovo mokamas darbo užmokestis administracijos ir prekybos salės darbuotojams sudaro dalį tiesioginių ieškovo verslo sąnaudų. Atitinkamas sąnaudas ieškovas savo versle siekia padengti gaunamomis pajamomis. Šiuo atveju, kai buvo uždarytas ieškovo prekybos centras, ieškovas patyrė 313 EUR sumokėto atlyginimo darbuotojams sąnaudas, tačiau negalėjo jų kompensuoti gaunamomis pajamomis iš prekybos veiklos. Taigi, 313 EUR, skirtų darbuotojų atlyginimams, reikėtų priskirti prie tiesioginių nuostolių. Šiuos nuostolius sukėlė tyčiniai atsakovų veiksmai, todėl atsakovai privalo kompensuoti nuostolius. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad „turtinė žala turi būti reali, o tikėtina žala nepriteistina“. Teismas, remdamasis šiuo argumentu, atsisakė priteisti nuostolius ieškovui. Pažymi, kad ieškovas pateikė atitinkamą pažymą teismui, kurioje buvo nurodyta realiai ieškovo patirta žala, kuri sudarė 8465,12 EUR. Papildomai prideda lenteles dėl UAB „( - )“ prekybos centro ( - ), esančio ( - ), Klaipėdoje, apyvartos 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. birželio 18 d. Šie papildomi paaiškinimai leidžia prieiti išvados, kad UAB „( - )“ prekybos centras realiai patyrė atitinkamą žalą.

6Teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis H. M. prašė apeliacinį skundą atmesti arba ženkliai sumažinti prašomos priteisti žalos dydį. Nuteistasis A. J., gynėjai ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Nagrinėjamu atveju nuteistųjų kaltės įrodytumo, veikos kvalifikavimo bei jiems parinktos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimai nekeliami. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria netenkintas civilinės ieškovės UAB „( - )“ ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl nuteistųjų H. M. ir A. J. nusikalstamos veikos padarymo.

9Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pasirinkti: ar reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, ar šį ieškinį reikšti baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso tvarka. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.) (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-496/2008, Nr. 3K-3-388/2013). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 str., 115 str. 1, 2 d.).

10Byloje neginčijamai nustatyta, kad H. M. ir A. J. 2015-06-17 apie 13.02 val., veikdami bendrininkų grupe, paskambinę į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 melagingai pranešė, kad norima susprogdinti prekybos centrą „( - )“, esantį Klaipėdoje, ( - ), dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos. Civilinė ieškovė UAB „( - )“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 8465,12 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodant, kad žalą sudaro 313 Eur sumokėtas atlyginimas darbuotojams, kurie dėl melagingo iškvietimo buvo evakuoti ir nuo 13.25 val. iki 15.10 val. negalėjo atlikti savo funkcijų, ir 8152,12 Eur negautos pajamos, kurias UAB „( - )“ būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi sutrikdyta prekybos centro veikla. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia tiesioginių nuostolių (išmokėto darbo užmokesčio) ir nuostolių negautų pajamų forma (nesuprekiautos sumos) atlyginimo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį konstatavo, jog nors nusikalstama veika buvo padaryta, tačiau UAB „( - )“ civilinis ieškinys atmestinas, nes darbo užmokestis darbuotojams būtų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iškvietimui, todėl jo priteisti nėra pagrindo, be to, turtinė žala turi būti reali, o tikėtina žala nepriteistina. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia pirmos instancijos teismo pozicija.

11Pareikštame civiliniame ieškinyje UAB „( - )“ nurodė, kad jos patirtus tiesioginius nuostolius sudaro 313 Eur sumokėtas atlyginimas darbuotojams, kurie dėl melagingo iškvietimo buvo evakuoti ir nuo 13.25 val. iki 15.10 val. negalėjo atlikti savo funkcijų. Apylinkės teismas, pasisakydamas dėl šios ieškinio dalies nurodė, kad darbo užmokestis darbuotojams būtų buvęs mokamas ir neįvykus melagingam iškvietimui, todėl UAB „( - )“ žalos nepatyrė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismo pateiktas aplinkybių vertinimas yra būdingas situacijoms, kuomet žalos atlyginimo už išmokėtą darbo užmokestį prašo teisėsaugos institucijos, kurių pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Tokiais atvejais teismai konstatuoja, kad tarnybos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o pareigūnų funkcijoms atlikti, tarp jų ir vykti į įvykio vietą, darbo užmokesčiui mokėti lėšas skiria valstybė – pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių, taigi nepaisant to, ar būtų buvęs melagingas iškvietimas ar ne, pareigūnai būtų atlikę savo pareigines funkcijas ir gavę nustatytą atlyginimą. Būtent tuo remdamasis apylinkės teismas ir netenkino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinių ieškinių dalyje dėl iškvietimo sąlygotų darbo užmokesčio sąnaudų.

12Visiškai kita situacija susiklosto tuomet, kai dėl melagingo iškvietimo sutrikdoma privataus juridinio asmens veikla. DK 93 str. numatyta, jog darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Iš šios darbo sutarties sampratos matyti, jog darbo santykiai pagal savo prigimtį yra socialiniai ekonominiai mainai tarp darbuotojo ir darbdavio, kurių metu darbuotojas parduoda savo darbą darbdaviui, o už jį darbdavys sumoka darbuotojui sutartu darbo užmokesčiu. Sutrikus šio santykio balansui, vienai iš šalių nevykdant savo įsipareigojimų, kita šalis neišvengiamai patiria žalos: tiek darbuotojui atlikus darbą ir negavus atlygio, tiek ir darbdaviui sumokėjus atlyginimą ir nesulaukus darbuotojo darbo rezultato. Paprastai šis balansas sutrikdomas ir žala padaroma, vienai iš šalių netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, bet tuomet kita šalis turi galimybę apginti savo pažeistą teisę ir imtis priemonių dėl tokio pažeidimo (darbuotojas gali reikalauti už atliktą darbą nesumokėtos algos, o darbdavys, neatvykus į darbą darbuotojui, gali jam nemokėti atlyginimo, atleisti jį iš darbo už darbo drausmės pažeidimą ir pan.). Tačiau egzistuoja situacijos, kai darbo santykis sutrikdomas ne dėl sutarties šalių kaltės – darbovietėje susiklosto padėtis, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (tiekimo grandinės sutrikimai, įrangos gedimai, stichinės nelaimės ir pan.). Tokia padėtis darbovietėje vadinama prastova ne dėl darbuotojo kaltės (DK 122 str.). Darbo kodeksas prastovos atveju numato finansines garantijas darbuotojui – prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 1 d.), o tuo atveju, jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 3 d.). Akivaizdu, jog prastovos metu darbdavys, kuriam įstatymas numato pareigą ir toliau mokėti darbo užmokestį ar jo dalį, mainais už tai negaudamas darbuotojų darbo sukuriamos vertės, patiria nuostolius. Faktinė prastova UAB „( - )“ ne dėl darbuotojų kaltės susiklostė ir 2015-06-17, kuomet dėl H. M. ir A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos įmonės darbuotojai kelioms valandoms buvo evakuoti ir negalėjo vykdyti savo darbo funkcijų. Todėl akivaizdu, kad dėl H. M. ir A. J. nusikaltimo UAB „( - )“ patyrė nuostolių, susijusių su darbo užmokesčio (ir su juo susijusių mokesčių) mokėjimu, negaunant už tai sutarto darbo, ir kalti asmenys turi atlyginti šią žalą. Tokios praktikos, kad privataus juridinio asmens patirta žala dėl sumokėto darbo užmokesčio, socialinio draudimo, garantinio fondo įmokų, atsiradusi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 285 str. padarymo, turi būti atlyginta, laikosi ir kasacinis teismas (LAT nutartis 2K-449/2010). Tuo pačiu pastebėtina, jog darbo jėgos sąnaudos yra dedamoji visų verslo sąnaudų dalis, kurias patiria įmonė, vystydama veiklą ir siekdama uždirbti pelną, todėl jei įmonė siekia, jog jai būtų atlyginamos negautos pajamos (grynasis pelnas), tokiu atveju darbo jėgos sąnaudos turi būti apskaičiuojamos tik su tikslu jas išskaičiuoti iš apyvartos kartu su kitomis sąnaudomis (išlaidomis šildymui, patalpų nuomai, elektrai ir pan.), taip siekiant nustatyti grynąjį pelną, ir yra atskirtai nepriteisinėjamos, nes kitu atveju būtų atlygintas ne tik pelnas, bet ir sąnaudos, kurios bet kuriuo atveju būtų sunaudotos siekiant pelno, kas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

13Teisėjų kolegija pažymi, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie, negavus papildomos medžiagos ir neatlikus papildomų skaičiavimų, leistų tiksliai nustatyti, kiek išlaidų UAB „( - )“ patyrė dėl darbo jėgos apmokėjimo evakuacijos metu. Nustatinėjant UAB „( - )“ patirtas sąnaudas darbo jėgos apmokėjimui, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tiksliai nustatyti, kuriam laikui dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo sutrikdyta parduotuvės veikla ir darbuotojai negalėjo atlikti savo darbo funkcijų. Nors UAB „( - )“ pažymoje dėl patirtos žalos dydžio nurodoma, kad parduotuvė nedirbo 2015-06-17 nuo 13.25 val. iki 15.10 val. (t. 1, b. l. 56), tačiau iš prie apeliacinio skundo pateiktų apskaitos dokumentų matyti, jog vienas klientas buvo aptarnautas ir 14.00-15.00 val. (t. 2, b. l. 29), t. y. tuo metu, kai visa parduotuvė turėjo būti evakuota, ir darbuotojai, apelianto teigimu, negalėjo dirbti. Taip pat, lyginant 2015-06-17 ir 2015-06-18 pardavimus matyti (t. 2, b. l. 29-30), jog 17 dieną 15.00-16.00 val., pagal parduotuvės pažymą buvo nedirbta tik 10 min, t. y. šią valandą parduotuvė dirbo trumpiau tik 17% valandos darbo laiko, tačiau suprekiauta net 2161,03 Eur (57 %) mažiau, lyginant su 18 dieną tuo pačiu laiku suprekiauta suma. Visos šios aplinkybės, be papildomos medžiagos pateikimo ir nuodugnaus jos tyrimo, neleidžia tikslai nustatyti faktinį parduotuvės prastovos laiką, kad būtų galima apskaičiuoti, kurį laiką darbdavys mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, jiems neatliekant darbo funkcijų ir nekuriant pridėtinės vertės verslui. Tuo pačiu pastebėtina, jog iš civilinės ieškovės pateiktų dokumentų negalima nustatyti ir darbuotojų skaičiaus, kurių darbas buvo sutrikdytas. Nors UAB „( - )“ pažymoje dėl patirtos žalos dydžio nurodoma, kad buvo sumokėtas 313 Eur atlyginimas darbuotojams (147 Eur salės, 91 Eur administracijos, 75 Eur gamybos skyriaus darbuotojams), o prie apeliacinio skundo pateikti visų atskirų skyrių darbuotojų darbo užmokesčių žiniaraščiai už birželio mėnesį, tačiau nepateiktas darbo grafikas bei išskaidyta sumokėto 313 Eur darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika, iš kurios būtų aišku, kiek ir kokioje pareigybėje evakuacijos metu parduotuvėje dirbo darbuotojų, koks kiekvieno iš jų valandinis įkainis. Atsižvelgiant į ilgą parduotuvės darbo laiką, galima daryti prielaidą, jog darbas organizuojamas pamainomis, iš ko sektų, kad galimai ne visi darbuotojų darbo užmokesčių žiniaraščiuose už birželio mėnesį nurodyti asmenys evakuacijos laiku turėjo dirbti pagal savo darbo grafiką, tačiau nepateikus papildomų duomenų nėra aišku, keliems darbuotojams evakuacijos metu UAB „( - )“ turėjo išmokėti darbo užmokestį. Taip pat pažymėtina, jog dėl nuteistųjų veiksmų įvykus darbuotojų evakuacijai ir atsiradus faktinei prastovos situacijai darbe, darbdavio UAB „( - )“ prekybos centro vadovo įsakymu galėjo būtų paskelbta prastova, kuriai esant pagal DK 195 str. 3 d. darbuotojams už kiekvieną prastovos valandą galėjo būti mokamas ne visas, tačiau jų dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. Byloje nėra duomenų apie tai, ar UAB „( - )“ įmonės parduotuvėje buvo paskelbta prastova evakuacijos laikui, ir ar asmenims mokėtas įprastas, ar įstatyme numatytas minimalus prastovos laiku mokamas darbo užmokestis. Iš išvardyto akivaizdu, jog be papildomo didelės apimties tyrimo, neišsireikalavus ir neišanalizavus papildomų duomenų apie UAB „( - )“ prekybos centre evakuacijos metu faktiškai dirbusių asmenų skaičių, dirbusiems asmenims mokamą valandinį darbo užmokestį, faktiškai sutrikdytą prekybos centro darbo laiką, taip pat neturint duomenų, ar buvo paskelbta prastova įmonėje evakuacijos metu, neatlikus skaičiavimų dėl už faktišką prastovos metu mokėtino darbo užmokesčio dydžio, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti prekybos centro patirtų darbo jėgos sąnaudų.

14Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „( - )“ siekia ir nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, kurios nebuvo gautos, laikinai sustabdžius veiklą dėl parduotuvės evakuacijos. Apylinkės teismas, atmesdamas ieškovės civilinį ieškinį nurodė, kad turtinė žala turi būti reali, o tikėtina žala nepriteistina. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmos instancijos teismo pateiktu susiklosčiusios situacijos vertinimu, kad prekyba užsiimantis juridinis asmuo, dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos stabdydamas prekybą ir prarasdamas galimybę vykdyti veiklą, nepatiria realios žalos. Civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 str., pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2009, 2K-508/2014). Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 str. 1 d., turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-305/2007, Nr. 3K-3-469/2009). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjų neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Kaip minėta, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju apeliantei). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės, nei faktiškai asmens patirta, žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei būtų nesutrikdyta parduotuvės veikla) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

15UAB „( - )“ iš nuteistųjų H. M. ir A. J. prašo priteisti jai 8152,12 Eur negautų pajamų nurodydama, kad minėti asmenys nusikalstama veika padarė jai materialinius nuostolius, t. y. jeigu nuteistieji nebūtų melagingai pranešę apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę, parduotuvė nebūtų evakuota ir per tą laiką juridinis asmuo neabejotinai būtų gavęs pajamas. Teisėjų kolegija sutinka, kad egzistavo realios UAB „( - )“ galimybės gauti pajamas, tačiau priežastiniame ryšyje su nuteistųjų H. M. ir A. J. nusikalstamos veikos sukelta evakuacija ši galimybė buvo prarasta. Kita vertus, byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti faktiškai šio juridinio asmens patirtą žalą. Kaip matyti iš UAB „( - )“ pažymos dėl patirtos žalos dydžio (t. 1, b. l. 56), joje patirti nuostoliai dėl negautų pajamų apskaičiuoti matematiškai palyginant 2015-06-17 13-16 val. apyvartą su 2016-05-18 13-16 val. apyvarta nustatant, jog skirtumas tarp apyvartų yra 8152,12 Eur. Iš tiesų, ši suma yra statistiškai galima (kaip ir labiau tikėtina 7578,47 Eur vertė, gauta palyginus visą 2015-06-17 dienos apyvartą su 2015-06-18 (nes kai kurie klientai, norėję ateiti į parduotuvę evakuacijos metu, į ją galėjo ateiti vėliau tą pačią dieną) prekybos centro apyvarta (pajamos iš pardavimų), kurią UAB „( - )“ būtų galėjusi suprekiauti, jei prekybos centras nebūtų evakuotas. Tačiau nei viena iš šių sumų (nei 8152,12 Eur, nei 7578,47 Eur) negali būti laikoma negautomis pajamomis. Negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 d.). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo metodika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (LAT nutartys Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-322/2008, 3K-336/2008, 3K-3-6/2011, 3K-3-418/2014, 3K-3-24-421/2015, 2K–402-677/2015).

16Šiuo atveju akivaizdu, jog UAB „( - )“ dėl nusikalstamos veikos padarymo įvykdytos prekybos centro evakuacijos statistiškai apskaičiuotos negautos pajamos jokiu būdu nereiškia sumos, kuria būtų praturtėjęs prekybos centras, ir kurios priteisiamos asmeniui, patyrusiam žalos dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tik iš visų pajamų (įplaukų) atėmus visas prekybos centro veiklos sąnaudas, ir iš tokiu būdu gauto ikimokestinio pelno atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. suma, kurios dydžiu būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis. Tačiau, išanalizavus byloje esančius duomenis, taip pat ir civilinio ieškovo pateiktą informaciją akivaizdu, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima nustatyti UAB „( - )“ negautas pajamas. Pagal tradicinį prekybos veiklos modelį, prekybos centras už tam tikrą kainą įsigyja prekes iš tiekėjų, kurias pabrangina antkainiu (prekybos centro marža), kad atsiskaičius su prekių tiekėjais, dalis pirkėjų sumokamos pinigų sumos (marža) liktų prekybos centrui. Iš prekybos centro maržos dengiamos tiesioginės prekybos veiklos sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, prekių logistika, patalpų ir įrangos nuoma, komunalinės paslaugos ir t.t. Padengus veiklos sąnaudas, lieka parduotuvės pelnas, kuris dar apmokestinamas pelno mokesčiu, ir tik jį atskaičius lieka grynasis parduotuvės pelnas, kuris šiuo atveju turėtų būti atlygintas. Taip pat pažymėtina, kad pagal moderniuosius prekybinės veiklos modelius ir prekybos centrų veikimo principus, galimos ir kitokios prekybinės veiklos specifikos variacijos. Pavyzdžiui, prekybos centras gali gauti pajamas ne iš prekių pardavimo, tačiau iš pardavimo ploto (lentynų) nuomos prekių tiekėjams, taip pat prekybos centras gali pardavinėti iš tiekėjų neįsigytas prekes, už jas apmokėti tik jas pardavus parduotuvės klientams, o neįvykus pardavimui, prekes atsiima tiekėjas. Be to, dalį pajamų prekybos centrai gali gauti ir iš tiesiogiai su prekyba nesusijusios veiklos – prekių pozicionavimo prekybos centre, rengiamų reklamos akcijų, degustacijų ir t.t. Kaip jau minėta, aptariant darbo jėgos apmokėjimo klausimą, nustatant verslo subjekto patirtas tikslias veiklos sąnaudas, svarbu nustatyti, ir kurį laiką prekybos centras iš tikrųjų nedirbo, t. y. kurį laiką prekybos centras buvo evakuotas ir patirdamas išlaidas negalėjo gauti pajamų.

17Remiantis išvardytu, matyti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti UAB „( - )“ civilinį ieškinį, ir jį atmetė. Kita vertus, akivaizdu, jog be papildomo įrodymų rinkimo, neišsireikalavus ir neišanalizavus papildomų duomenų apie UAB „( - )“ prekybos centro veiklos modelį, išlaidas prekėms (prekių savikaina), veiklos sąnaudas (išlaidas darbo jėgai, komunaliniams mokesčiams, logistikai, patalpų ir įrenginių nuomai ir pan.), faktiškai sutrikdytą prekybos centro darbo laiką, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti UAB „( - )“ dėl nuteistųjų H. M. ir A. J. nusikalstamos veikos negautų pajamų (grynojo pelno). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydį, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir UAB „( - )“ pripažintina teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2d.).

18Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos Nr. NTP-7-4985 ir NTP-7-5064 (t. 2, b. l. 45-46), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, suteiktos A. J., išlaidas sudaro 75,27 Eur dydžio advokato užmokestis, suteiktos H. M. – 40,53 Eur dydžio advokato užmokestis, ir prašoma priteisti šias išlaidas iš nuteistųjų. Prašymai netenkintini, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš A. J. ir H. M. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie kaltinamųjų, kurių byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jie išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

19Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas UAB „( - )“ civilinis ieškinys ir pripažinti UAB „( - )“ teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

21Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir... 3. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 4. H. M. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2015-06-17 apie 13.02 val., veikdami... 5. Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „( - )“ įgaliotasis atstovas... 6. Teismo posėdyje civilinės ieškovės atstovas prašė apeliacinį skundą... 7. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 8. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų kaltės įrodytumo, veikos kvalifikavimo bei... 9. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalą, turi teisę pasirinkti: ar... 10. Byloje neginčijamai nustatyta, kad H. M. ir A. J. 2015-06-17 apie 13.02 val.,... 11. Pareikštame civiliniame ieškinyje UAB „( - )“ nurodė, kad jos patirtus... 12. Visiškai kita situacija susiklosto tuomet, kai dėl melagingo iškvietimo... 13. Teisėjų kolegija pažymi, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie, negavus... 14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „( - )“ siekia ir nuostolių negautų... 15. UAB „( - )“ iš nuteistųjų H. M. ir A. J. prašo priteisti jai 8152,12... 16. Šiuo atveju akivaizdu, jog UAB „( - )“ dėl nusikalstamos veikos padarymo... 17. Remiantis išvardytu, matyti, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 18. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo... 19. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti:... 21. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....