Byla 2K-165-648/2015
Dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam E. Č., gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžių.

2Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 suklastojimo) aštuoniasdešimties parų areštu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į Rūmus Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) – aštuoniasdešimties parų areštu; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos (toliau – ir LŽTGS) Respublikinės valdybos kreipimosi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – ir LGGRTC) – dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009 m. liepos 29 d. Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos suklastojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2011 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, E. Č. paskirta galutinė subendrinta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė.

3Spausdinimo mašinėlė „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“, mašinėlė, esanti plastmasiniame dėkle be pavadinimo, taip pat „Optima SP20.1“ konfiskuotos. Dėžė Nr. 4, kurioje yra keturi medicininiai švirkštai, dešimt medicininių adatų, trys guminės tarpinės, dvi stiklinės nuolaužos, plastikinė plėvelė, medžiaginė skiautė, lašelinės pakuotė, šešios lašelinės sistemos, keturios adatos su žarnelėmis, medicininis plaktukas, du gimdos kaklelio plėtikliai, du plėtikliai, trys medicininiai spaustukai, dvi medicininės mentelės, septyni grandikliai, septyni pincetai, penkios dėžutės su chirurginėmis adatomis, buteliukas su chirurginėmis adatomis ir plaukai, susukti į laikraščio skiautę bei prie dėžės priklijuotas vokas, kuriame yra septyni DNR lyginamieji pavyzdžiai, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

4Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžiu panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl E. Č. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl Lietuvos Respublikos Seimo leidimo įeiti į rūmus Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) 80 parų areštu, jis pagal šį straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Iš kaltinimo pašalintos aplinkybės dėl VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimo Nr. 74 blanko pagaminimo; netikrų dokumentų – LŽTGS Respublikinės valdybos kreipimosi į LGGRTC dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009 m. liepos 29 d. LŽTGS Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos pagaminimo tikslų; pašalintos iš nuosprendžio įžanginės dalies aplinkybės, susijusios su nurodymu apie E. Č. teistumus atitinkamai 1973 m. liepos 3 d., 1976 m. sausio 12 d., 1980 m. liepos 18 d., 1982 m. rugsėjo 27 d., 1983 m. sausio 13 d. teismų procesiniuose sprendimuose; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti spausdinimo mašinėlę „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“ ir spausdinimo mašinėlę plastmasiniame dėkle be pavadinimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6E. Č. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. lapkričio 18 d. laikė ir gabeno netikrą dokumentą – VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą Nr. 74 (neatitinkantį šios gydymo įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išduodamų pažymėjimų formos reikalavimų) su netikra pažymėjimo išdavimo data „2001-04-05“, netikru numeriu „74“, trimis netikrais parašais ir ligoninei nepriklausančiais antspaudais, tikrovės neatitinkančia informacija apie tai, kad E. Č. nustatyta medicininė „anurija renalis“ diagnozė ir „jam būtina pastovi dializė“, siekdamas gauti 2000 m. kovo 30 d. redakcijos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytą 80 procentų lengvatą sau ir vienam iš jį lydinčiųjų asmenų važinėti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais.

7Taip pat E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 6 d., pagamino netikrus dokumentus – LŽTGS Respublikinės valdybos kreipimąsi į LGGRTC dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso jam suteikimo ir 2009 m. liepos 29 d. LŽTGS Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, t. y. spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1“ LŽTGS vardu atspausdino tikrovės neatitinkantį išgalvotą tekstą apie savo tariamą vaidmenį Lietuvos laisvės kovose, imituodamas LŽTGS blanką, lapo apačioje įrašė VĮ „Registrų centras“, Kauno filialo juridinių asmenų registre neegzistuojantį šios organizacijos kodą „(duomenys neskelbtini)“, suteiktą šiai organizacijai pagal 1989 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką „Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos“, įrašė išgalvotus ir LŽTGS nepriklausančius buveinės adresus – V. Š. gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“ ir S. V. gyvenamosios vietos adresą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat įrašė neegzistuojančius ir LŽTGS nepriklausančius telefonų abonentinius numerius: „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį AB „TEO LT“ Taksofonų skyriaus taksofonui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusį pačiam E. Č., adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2002 m. rugpjūčio 22 d., „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusį AB „TEO LT“ Taksofonų skyriaus taksofonui, buvusiam adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2003 m. sausio 1 d.; „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusį S. G., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šis abonentas išjungtas 2009 m. balandžio 22 d., taip pat įrašė netikrą ir išgalvotą šio kreipimosi registracijos numerį „(duomenys neskelbtini)“, dokumento skiltyse „l. e. p. Pirmininkas ir Sąjungos valdybos nariai, atskirų komisijų pirmininkai“ įrašė išgalvotus parašus V. D., S. B., V. B., M. L., J. V., A. M., A. L., J. K., S. S., R. V. vardais bei patvirtino šį dokumentą LŽTGS antspaudu. Savo bute laikoma spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1“ E. Č. LŽTGS vardu atspausdino tikrovės neatitinkantį išgalvotą tekstą apie savo asmenybę ir tariamą vaidmenį Lietuvos laisvės kovose, imituodamas LŽTGS blanką, lapo viršuje įrašė Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos pavadinimą, suteiktą šiai organizacijai pagal 1989 m. vasario 17 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką „Dėl piliečių savanoriškų susivienijimų įstatų laikinos registravimo tvarkos“, įrašė tą patį pavadinimą anglų kalba, taip pat netikrą ir išgalvotą registracijos numerį „(duomenys neskelbtini)“, po surašytu tekstu parašė išgalvotus parašus V. D., S. B., V. B., M. L., J. V., A. M., A. L., J. K., S. S., R. V. vardais bei šį dokumentą patvirtino LŽTGS antspaudu, po to padarė šio dokumento kopiją. Taip pagaminęs šiuos du netikrus dokumentus, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 19 d., paštu juos išsiuntė į LGGRTC Vilniuje, Didžioji g. 17/1, bei pateikė šiuos netikrus dokumentus LGGRTC, siekdamas gauti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą ir pažymėjimą.

8Nuteistasis E. Č. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nuosprendžių dalis, kuriose nepakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, ir baudžiamąją bylą nutraukti arba grąžinti ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš Kauno apygardos prokuratūros.

9Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde nurodo, kad ši byla prieš jį, Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos, Lietuvos nepriklausomų žurnalistų sąjungos narį, laisvės kovų dalyvį, politinį kalinį, yra politiškai motyvuota, jo baudžiamasis persekiojimas – tai prokuroro kerštas už aktyvią visuomeninę veiklą. Anot kasatoriaus, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikomasi rungimosi, šalių lygiateisiškumo principų, pažeistos BPK 7, 10 ir 21 straipsnių nuostatos. Įtarimai nekonkretūs, nuo jų nebuvo įmanoma gintis. Kasatorius taip pat teigia neteisėtai jį nebuvus supažindintą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pažeidžiant Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 6 dalies b, c ir d punktus, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, BPK 7, 10, 21, 98 straipsnių nuostatas, 44 straipsnio 7 dalį, 45 straipsnį, 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 50 straipsnį, 178 straipsnio 6 dalį, 181, 187 straipsnius. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją reikalaujama užtikrinti, kad kaltinimo šalis supažindintų įtariamąjį su gauta byloje medžiaga ir įkalčiais, o įtariamasis galėtų efektyviai gintis. Nuteistasis E. Č. skunde teigia, kad net ir baigus ikiteisminį tyrimą byloje jam nebuvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga. Taip pat kasatorius įžvelgia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, neleidus jam savo lėšomis (laikytomis laisvės atėmimo vietoje turimoje sąskaitoje ir nepagrįstai areštuotomis prokuroro) samdytis norimo gynėjo. Teismų buvo prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įtariamojo teisės į gynybą apibrėžties, tačiau prašymai buvo nemotyvuotai atmesti. BPK 50 straipsnio pagrindu paskirtos gynėjos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose jokios realios teisinės pagalbos, anot kasatoriaus, nesuteikė. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis pateikė tris skundus, susijusius su paskirtos gynėjos neveiklumu procese, tačiau jie nebuvo pridėti prie bylos (kasaciniame skunde prašoma išreikalauti ir įvertinti šiuos dokumentus). Gynėja po nuosprendžio byloje paskelbimo atsisakė kartu su E. Č. parengti apeliacinį skundą, jis turėjo šį skundą surašyti pats. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesant kasatoriaus sutikimo, buvo paskirta gynėja, niekada nekonsultavusi jo byloje, nerengusi procesinių dokumentų, kuri jokios teisinės pagalbos nesuteikė, neparengė kasacinio skundo byloje.

10Taip pat nuteistasis E. Č. teigia, kad prieš jį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, siekdamas, kad jis duotų save kaltinančius parodymus, panaudojo fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šį argumentą, nepagrįstai teigia sužalojimus atsiradus nuo antrankių. Kasaciniame skunde teigiama, kad su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga E. Č. buvo pasiūlyta susipažinti po smurto panaudojimo; nors kasatorius prašė atidėti supažindinimą, tačiau jo prašymas nepagrįstai nebuvo tenkintas. Nuteistasis E. Č. įžvelgia apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumą, motyvuodamas tuo, kad du iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjusių kolegijos narių, buvusių teisėjo R. Grigo, paskelbusio pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kolegomis Kauno apylinkės teisme, tapo apeliacinės instancijos teismo teisėjais.

11Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai: neišaiškinta kaltinimo esmė (BPK 271 straipsnio 2 dalis), neišaiškintos teisės procese (BPK 272 straipsnio 1 dalis), po prokuroro kalbos teisėjas nepasiūlė teisiamajam duoti parodymų apie kaltinimą ir žinomas kaltinamajam bylos aplinkybes, buvo pareikšta, kad savo parodymus kaltinamasis galės duoti sakydamas paskutinįjį žodį (teismo posėdžio protokole melagingai dėstoma priešingai). Kasatorius teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir teikti dėl jo pastabas (BPK 261 straipsnio pažeidimas). Nuteistasis E. Č. prašo kasacinės instancijos teismo perklausyti 2013 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašą. Taip pat, pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apklausus liudytoją Š., jam teismas leido iš teismo posėdžių salės išeiti, tad jis, pasak kasatoriaus, turėjo galimybę suderinti savo poziciją su dar neapklausta liudytoja V., taip buvo pažeistos BPK 279, 272 straipsnių nuostatos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėjas R. Grigas iš esmės suvaržė E. Č. procesines teises, neleido jam duoti paaiškinimų apie tiriamas bylos aplinkybes, pareikšti savo nuomonę dėl kiekvienos iš jų, grasindavo pašalinti teisiamąjį iš posėdžių salės, jį pertraukdavo (BPK 22 straipsnis, 272 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis E. Č. daro išvadą, kad teisėjas R. Grigas nevykdė BPK 57, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 59 straipsnio reikalavimų, nors aiškiai matė, kad neleisdamas duoti teisiamajam parodymų, trukdydamas apklausti gynybos liudytojus, suvaržydamas jo teises į gynybą, neleisdamas duoti paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, užduoti svarbius klausimus specialistams apklausos teisme metu, šalindamas reikšmingus klausimus, neleisdamas susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio protokolu, savo lėšomis samdyti advokatą, pasinaudoti ekspertinio tyrimo teise, pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, buvo šališkas. Anot nuteistojo, procesas pirmosios instancijos teisme buvo tik imituojamas, pažeistos BPK 7 ir 10 straipsnių nuostatos. Taip pat, pasak E. Č., jam buvo suvaržyta teisė pasakyti paskutinį žodį (BPK 45, 10 straipsnių pažeidimai). Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo teisėjas neleido susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžių protokolais, taip buvo suvaržyta galimybė tinkamai parengti apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo suteikta galimybė susipažinti su pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolais taip pat. Pirmosios instancijos teisme nebuvo balsu perskaityti bylos dokumentai, nesiaiškinta, kokius dokumentus kasatorius norėjo paskelbti. Pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė balsu perskaityti teisiamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, atsisakė pridėti prie bylos svarbius dokumentus. Apie teismo posėdžių protokoluose padarytas klaidas nuteistasis sužinojo tik po apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo rugsėjį, pirmosios instancijos teismui pateikus 4, 5 ir 6 bylos tomus susipažinti. Pirmosios instancijos teisme teisėjas neleido teisiamajam užduoti klausimų specialistei, nutraukdavo apklausą, kai teisiamasis užduodavo svarbius gynybai klausimus. Teisėjas, netinkamai vadovaudamasis BPK 292 straipsniu, konstatavęs, kad įrodymų tyrimas byloje baigtas, nepaklausė proceso dalyvių, ar jie pageidauja papildyti įrodymų tyrimą, gynėja pasakė neišsamią baigiamąją kalbą. Prašymas pasiruošti paskutiniam žodžiui taip pat nepagrįstai nebuvo tenkintas.

12Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kasatorius taip pat teigia buvus padaryta esminių proceso pažeidimų: neleista duoti parodymų dėl ligoninės pažymėjimo Nr. 74 neva suklastojimo; skunde nurodoma, kad minėta pažyma buvo gauta dėl gydytojo A. D. prašymo atlikti žurnalistinį tyrimą; šis gydytojas kaip liudytojas nepagrįstai nebuvo apklaustas procese. Pažymėjimas Nr. 74 buvo laikomas kasatoriaus rankinėje namuose, šia jis daug metų nebuvo naudojęsis. Kauno ligoninės vadovai paneigė, kad E. Č. galėjo tuo pažymėjimu pasinaudoti, taigi transporto lengvatos, nurodytos kaltinime, jis apskritai negalėjo gauti (tai patvirtina ir Transporto ir eismo organizavimo skyriaus raštas). Pasak kasatoriaus, klaidingai remiamasi lyginamojo tyrimo su Kauno klinikinės ligoninės blanku išvada. Pažymėjimas Nr. 74 išrašytas ne ant griežtos apskaitos blanko Nr. 027/a, neturėjo būtinų formos ir turinio elementų. Kauno apygardos teismo nuosprendyje nepateikiama duomenų, kad nuteistasis E. Č. naudojosi lengvatomis nuo 2001 metų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šios veikos yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamiesi atmetė byloje esančius svarbius įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

13Kasaciniame skunde teigiama, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai laikytini kėsinimusi į valdymo tvarką, yra pavojingi ir nusikalstami. Jeigu dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti šiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika. Pažymėjimas Nr. 74 negalėjo sukelti jokios žalos ar žalos grėsmės valdymo tvarkai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikė, kad pažymėjimas Nr. 74 buvo surašytas turint tikslą jį panaudoti gaunant 80 proc. transporto lengvatą. Tai neatitinka tikrovės, nes E. Č. transporto lengvatomis galėjo pasinaudoti ir be šio dokumento. Byloje yra pateikta LGGETC pažyma, kurioje nurodoma, kad E. Č. pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio – teisinis statusas ir išduotas pažymėjimas; būtent šis pažymėjimas suteikia teisę turėti transporto lengvatas. Pažymėjimas Nr. 74 negali būti laikomas dokumentu, jis negali įtvirtinti juridinę reikšmę turinčios informacijos, nes jame nėra būtinų rekvizitų, parašų, kodų. Išrašytas pažymėjimas žurnalistiniam tyrimui atlikti negali būti suvokiamas kaip pažymėjimas, galintis būti pateiktas siekiant lengvatų.

14Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nepagrįstai teigia, kad LŽTGS rekvizituose nurodyti telefonų numeriai, Sąjungos kodas Juridinių asmenų registre neva netikri, Sąjungai nepriklausė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje apklausti liudytojai buvo parinkti atsitiktinai, apklausti asmenys nebuvo niekaip susiję su LŽTGS, tikrųjų asmenų, pasirašiusių ant kreipimosi, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos, nei teismai nenustatė. Teismai, be to, neįvertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. kovo 27 d. rašto, kuriame nurodoma, kad kadangi LŽTGS įstatai nebuvo perregistruoti, duomenys apie šį juridinį asmenį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 927 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registro nuostatų patvirtinimo“, nebuvo registruoti Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų registre. Atitinkamai duomenys apie LŽTGS nebuvo perduoti ir 2004 m. sausio 1 d. pradėjusiam veikti Juridinių asmenų registrui, kuriame turi būti registruojami visi juridiniai asmenys. Minėta Sąjunga yra teisėtai veikiantis juridinis asmuo, kuris savo veikloje naudoja senuosius savo rekvizitus, vadovaudamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1, 3 dalimis ir Asociacijų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi. Pati Sąjunga, kaip juridinis asmuo, pretenzijų dėl kreipimosi neteikė, kreipimosi, kaip šios organizacijos vardu surašyto rašto, neskundė. E. Č., be to, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neatlikta rašysenos ekspertizė, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti klausimų ekspertams, tyrėjos klausimai specialistei buvo atsakymus menantys; remiantis tik rašysenos specialistės tyrimo išvada negalima priimti apkaltinamojo nuosprendžio byloje. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad kasatorius būtų suklastojęs LŽTGS kreipimąsi. Nors nuosprendyje teigiama, kad tokiame kreipimesi už tris iš dešimties narių pasirašė E. Č., tačiau tai patvirtinama tik rašysenos specialisto tyrimo išvada, kuri nėra moksliškai pagrįsta, nebuvo apklausti dokumentą pasirašę asmenys, nebuvo rašysenos specialistei pateikti parašų originalai; specialistė nedavė kategoriškos išvados – tai klaidingai teigiama nuosprendyje. Teismas nepagrįstai konfiskavo rašomąją mašinėlę „Optima“, remdamasis tik prielaida, kad būtent ta mašinėle buvo surašytas tekstas kreipimesi (taip pažeistos BPK 305 ir 20 straipsnių nuostatos). Kreipimasis ir nuteistojo E. Č. charakteristika neturi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – dalyko – požymių. Kasatoriui, nors inkriminuotas netikro dokumento gaminimas, tačiau tame dokumente nėra įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, tekstas yra prašymo pobūdžio, nesiekta jį paleisti į teisinę dokumentų apyvartą. Jokių duomenų, paneigiančių charakteristikos tekstą, byloje nėra, taigi nepagrįstai buvo laikoma, kad ji suklastota, byloje nenustatyta nei charakteristikos, kaip dokumento klastojimo, fakto, nei įrašytų duomenų neatitikimo tikrovei fakto; remiantis 2011 m. spalio 19 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), charakteristikos klastojimo faktas nebuvo tirtas. Taip pat teismų nuosprendžiuose teigiama, kad šioje byloje nagrinėjamos charakteristikos kopijos, o ne charakteristikos, kaip originalaus dokumento, klastojimo klausimas, o kopija nelaikytina dokumentu.

15Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir buvo paskelbtas įrodymų tyrimas, netenkino nė vieno gynybos prašymo apklausti liudytojus, skirti ekspertizę, kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl gynybos teisių varžymo. Teismai tinkamai neišsprendė medicininių instrumentų, rastų pas kasatorių, grąžinimo klausimo, taip pat neteisėtai konfiskuota rašomoji mašinėlė. Nutraukus E. Č. bylą, jam nepadarius nusikalstamos veikos, turi būti grąžinami visi daiktai, taip pat ir spausdinimo mašinėlė „Optima“. Kasatoriui nesuprantamas teismo procesinis sprendimas dėl jam priklausančių medicinos instrumentų sunaikinimo, šie daiktai priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, su dokumentų klastojimo veikomis jie nesusiję. BPK 94 straipsnis reglamentuoja tik daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimą, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sąvoka apibrėžta BPK 91 straipsnyje. Kadangi dėžėje Nr. 4 esantys daiktai negali būti nei nusavinami, nei konfiskuojami, nei sunaikinami, teismo veiksmai laikytini neteisėtais.

16Nuteistojo E. Č. kasacinis skundas atmestinas.

17I. Baudžiamojo proceso teisės klausimai

181. Dėl ikiteisminio tyrimo E. Č. byloje teisėtumo

191. 1. Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo

20Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde akcentuoja ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvus pradėtą siekiant politinio susidorojimo su juo, aktyviu žmogaus teises ginančių organizacijų nariu, disidentu.

21Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kvestionuojami šioje byloje E. Č. asmens kratos metu, atliekant ją 2009 m. lapkričio 18 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai. Tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (ir 150 straipsnio 4 dalį bei 142 straipsnio 3 dalį) ir tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 261 straipsnį, 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 4 dalį, prokuroro 2010 m. birželio 18 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 169 straipsniu, 170 straipsnio 4 dalimi, buvo atskirti, motyvuojant tuo, kad aplinkybės dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (ir 150 straipsnio 4 dalyje bei 142 straipsnio 3 dalyje) numatytų veikų tikėtino padarymo yra nevisiškai ištirtos. Duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo pradėtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, ar nesilaikyta iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio kylančio, BPK 6 straipsnio 2 dalyje detalizuoto asmenų lygybės įstatymui principo, nėra.

221. 2. Dėl pranešimų apie įtarimą įtariant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu

23Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde pabrėžia pranešimų apie įtarimą padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nekonkretumą, motyvuodamas tuo, kad šiuose procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta jokių įtarimus patvirtinančių duomenų.

24Pranešimai apie įtarimą E. Č. buvo įteikti 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. spalio 2 d. BPK 187 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžtas pranešimo apie įtarimą turinys: jame turi būti nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės), baudžiamasis įstatymas, numatantis tą nusikalstamą veiką, taip pat išvardytos įtariamojo teisės. Procesinis pranešimo apie įtarimą surašymo pagrindas yra duomenų apie tai, kad konkretus asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas. Duomenys, pagrindžiantys įtarimą, viso ikiteisminio tyrimo metu yra renkami, jų apimtis kinta, dėl ikiteisminio tyrimo strategijos ir taktikos nei pirminiame, nei vėlesniuose pranešimuose apie įtarimą jie nėra nurodomi, to nereikalauja ir baudžiamojo proceso įstatymas. Galutinio pranešimo apie įtarimą formuluotės dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas E. Č. (padarymo vietos, laiko, kitų aplinkybių), baudžiamasis įstatymas, numatantis tas nusikalstamas veikas, buvo perkelti į kaltinamąjį aktą. Akcentuotina, kad su ikiteisminio tyrimo duomenimis įtariamasis turėjo teisę susipažinti BPK nustatyta tvarka.

251. 3. Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu

26Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde teigia, kad jam buvo suvaržyta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (BPK 21 straipsnio 4 dalis).

27Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad 2012 m. spalio 2 d. įtariamajam E. Č. buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą baudžiamojoje byloje. Jis atsisakė su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti, motyvuodamas fizinio smurto prieš jį panaudojimo faktu, konvojuojant iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Kauno apskrities VPK. Ši aplinkybė buvo tiriama, atliekant E. Č. sveikatos būklės patikrinimą. E. Č. nustatytas kairio riešo paraudimas, įbrėžimai, kairės plaštakos kraujosruva. Tai lėmė antrankių jam uždėjimas priverstine tvarka (šią aplinkybę patvirtina tarnybiniai tyrėjų M. J., S. B. pranešimai, konvojavimo žiniaraštis). E. Č., apklausiamas kaip įtariamasis, nurodė tokią smurto apimtį: spardymas, rankų laužymas, galvos daužymas į sieną, apkumščiavimas, stiprus antrankių suveržimas; darė išvadą apie kankinimo buvimą. Matyti, kad tokia smurto apimtis objektyviai nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pagrindė, kodėl antrankių uždėjimas nelaikomas kankinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškinosi, ar nebuvo pažeistas žiauraus elgesio su asmenimis ir kankinimų procese draudimas. Pranešant apie ikiteisminio tyrimo baigtį dalyvavo įtariamojo E. Č. gynėja Rasa Kalkauskienė, jokių procesinių pažeidimų ar žmogaus teisių suvaržymo ji nenurodė, su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino, dėl jos, kaip gynėjos, teikiančios valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kvalifikacijos tinkamumo abejonių nėra.

282. Dėl E. Č. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme teisėtumo

292. 1. Dėl parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies ypatumų

30Parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies klausimai reglamentuoti BPK XX skyriuje. Kasatorius skunde nurodo keletą su parengiamąja teismo posėdžio dalimi susijusių procesinių neatitikimų, kurie, pasak kasatoriaus, iš esmės suvaržė jo procesines teises.

31Pagal BPK 268 straipsnį teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina BPK nustatytas jų teises bei pareigas. Kaltinamojo procesinių teisių išaiškinimas yra būtina sąlyga realiai jomis pasinaudoti. Proceso dalyvių teisių išaiškinimas neturi apsiriboti tik jų perskaitymu, jos turi būti išaiškintos trumpai pakomentuojant, atskleidžiant jų esmę. Iš 2013 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjas išaiškino kaltinamajam E. Č. BPK 22 straipsnyje numatytas kaltinamojo procesines teises, kaltinamasis pareiškė ne visiškai supratęs savo teises, nurodė, jog teisėjas nepasakė, kad kaltinamasis gali duoti paaiškinimus. Teismo buvo nuspręsta, kad formaliai teisės suprantamos. Pagal BPK 45 straipsnį teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Teismas taip pat turėtų siekti, kad proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, siekdami užvilkinti procesą, nes kitaip nebūtų pasiektas BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baudžiamojo proceso tikslas ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. 2013 m. balandžio 23 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjas dar kartą išaiškino kaltinamajam jo procesines teises, numatytas BPK 22 straipsnyje, savo teises E. Č. teigė supratęs.

32Parengiamojo teisiamojo posėdžio metu E. Č. pareiškus, kad jam buvo formaliai įteiktas kaltinamasis aktas, tačiau jis dingo, išsamiai kaltinamasis su juo nėra susipažinęs, bylos nagrinėjimo metu buvo paskelbta pertrauka ir E. Č. įteikta kaltinamojo akto kopija (taip realizuota BPK 22 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą).

33Pagal BPK 22 straipsnį kaltinamasis taip pat turi teisę susipažinti teisme su byla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka iki 2013 m. kovo 4 d. tam, kad kaltinamasis susipažintų su bylos medžiaga (ją sudarė keturi tomai), nustatyta susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga tvarka (nurodytos konkrečios datos, kada kaltinamasis gali realizuoti šią savo procesinę teisę: 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. sausio 30 d., 2013 m. vasario 1 d., 2013 m. vasario 5 d.), taip pat E. Č. realiai susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga ir vasario 27, 28 bei kovo 1 d. (terminas pratęstas teisėjo R. Grigo rezoliucija); 2013 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu taip pat daryta pertrauka iki 2013 m. balandžio 23 d., nes kaltinamasis su bylos medžiaga tinkamai nesusipažino. 2013 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu vėl padaryta pertrauka tam, kad kaltinamasis galėtų susipažinti su bylos medžiaga, pertrauka daryta iki 2013 m. gegužės 30 d. 2013 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio metu E. Č. teigė su bylos medžiaga susipažinęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priverstine tvarka teismas nesupažindina su ikiteisminio tyrimo medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2011). Teismas, būdamas aktyvus procese, suteikė realią galimybę įgyvendinti kaltinamajam teisę susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga teisme.

34Pagal BPK 22 straipsnį kaltinamajam numatyta teisė turėti gynėją. Teisiamojo posėdžio metu parengiamajame etape kaltinamasis E. Č. ne kartą reiškė prašymus sudaryti jam galimybę pačiam samdytis gynėją už lėšas, areštuotas kitoje byloje. Iš prie šios bylos pridėto kitoje byloje priimto Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio matyti, kad E. Č. taikyta procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pratęstas iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pratęsimo paliktas galioti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusiam asmeniui priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas viršijo areštuotų piniginių lėšų sumą. Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme dalyvavo teismo paskirtas gynėjas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad E. Č., prašydamas užtikrinti jam galimybę kviesti gynėją savo lėšomis, kurios yra areštuotos kitoje byloje, paskirto gynėjo neatsisakė, dėl jo kompetencijos konkrečių priekaištų neišsakė. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

35Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. byloje Croissant prieš Vokietiją (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992) išaiškino, kad gynėjo paskyrimas kaltinamajam prieš jo valią nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto bei 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaltinamajam suteikiama teisė į jo pasirinktą gynėją, tačiau šios nuostatos nenumato, kad kaltinamojo teisė būtent į pasirinkto gynėjo pagalbą yra absoliuti. Ji gali būti ribojama, kai teikiama nemokama teisinė pagalba ir kai tai būtina siekiant įgyvendinti teisingumo interesus.

36Viso baudžiamojo proceso metu E. Č. buvo tinkamai realizuota valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje.

372.2. Dėl įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme

38Pagal BPK 272 straipsnio 1 dalį po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškina jam teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaiškina, kad kaltinamasis posėdyje turi teisę užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų. Teisiamojo posėdžio protokole nėra nurodyta, kad bylą nagrinėjantis teisėjas, vadovaudamasis BPK 272 straipsnio 1 dalimi, išaiškino E. Č. minėtas teises. 2013 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje kaltinamajam iškart buvo pasiūlyta duoti parodymus apie kaltinimą ir kaltinamajam žinomas bylos aplinkybes (BPK 272 straipsnio 3 dalis). Tačiau šis nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra ir negali būti laikomas esminiu, kai proceso metu yra suteikta reali galimybė pasinaudoti minėtomis procesinėmis teisėmis. Kasatoriaus apklausa įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje metu yra viena jo teisės į gynybą ir rungimosi principų realizavimo formų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad atliekant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme E. Č. apklausa vyko vadovaujantis BPK 272 straipsnio taisyklėmis. Kaltinamajam buvo pasiūlyta duoti parodymus apie bylos esmę, tačiau net kelis kartus teismo įspėtas, jis davė parodymus apie su nagrinėjama byla nesusijusias aplinkybes. Apklausiant kiekvieną liudytoją procese (J. Š., V. P. D., A. L., I. A. M., J. V., S. B., E. V., V. Z. B., S. S.), ekspertus J. V., M. K., kaltinamasis E. Č. uždavė jiems daug klausimų, turėjo realią galimybę tai padaryti. Taip pat tenkintas jo prašymas kviesti į posėdį A. Ž. ir R. V., joms taip pat kaltinamasis turėjo teisę užduoti klausimų, ją realizavo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis E. Č. taip pat aktyviai realizavo BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytą teisę pareikšti prašymus. Kaltinamojo prašymų, nesusijusių su byla, netenkinimas, nereiškia jo procesinių teisių pažeidimo.

39Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė iš įvairių šaltinių gautais duomenimis: vertino tiek asmenų parodymus (paties kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus), tiek rašytinius dokumentus ir darė teisiškai reikšmingas išvadas dėl E. Č. veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo. Nuteistasis E. Č. deklaratyviai kasaciniame skunde teigia apie tai, kad liudytojas J. Š. buvo paleistas iš posėdžio salės, galėjo suderinti parodymus su liudytoja E. V. Apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime nurodė argumentus apie tai, kad su kaltinimo apimtimi tų liudytojų parodymai nesusiję. Su šia apeliacinės instancijos teismo išvada sutiktina.

40Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į specialisto išvados, esančios byloje, ypatumus. Pažymėtina, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai tikrai davė tikėtiną išvadą, jog 2009 m. gegužės 6 d. LŽTGS Respublikinės valdybos kreipimosi į LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių teisių komisiją ir 2009 m. liepos 29 d. LŽTGS Respublikinės valdybos A. Č. charakteristikos, kurios kopija pateikta tyrimui, mašinraščio tekstas, didelė tikimybė, atspausdintas E. Č. priklausančia spausdinimo mašinėle „Optima SP 20.1“. Tiek kategoriškos, tiek tikėtinos išvados turi būti vertinamos proceso metu. Pirmosios instancijos teismas tai ir atliko. Apie rašysenos ekspertizės skyrimo poreikį sprendžiama tada, kai specialistų išvados yra neišsamios, prieštaringos; iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, kad dalis jų tikėtinos (dėl mašinraščio teksto spausdinimo būdo, dalies parašų dokumentuose), dalis kategoriškos (trys parašai dokumentuose, rašyti vienareikšmiškai E. Č.), taigi, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, išvados nėra prielaidų pobūdžio, rašysenos ekspertizės, ištyrus specialistų išvadas ir apklausus liudytojus bei specialistus procese, būtino poreikio nebuvo.

412.3. Dėl kreipimosi į teismą paskutiniu žodžiu teisės

42Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. nepagrįstai teigia buvus suvaržytą jo paskutinio žodžio teisę. Pagal BPK 293 straipsnio 2 dalį baigiamosios kalbos yra teisiamajame posėdyje dalyvaujančio byloje prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos. Šioje byloje baigiamąsias kalbas sakė prokuroras ir kaltinamojo E. Č. gynėja. Pagal BPK 293 straipsnio 5 dalį po to, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pasako baigiamąsias kalbas, jie turi teisę pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikirtimus ir pastabas pasako gynėjas, o jei šio nėra – kaltinamasis. Pagal BPK atsikirtimus ir pastabas sako juose dalyvavę asmenys. E. Č. baigiamosiose kalbose nedalyvavo, taigi atsikirtimų ir pastabų dėl baigiamųjų kalbų pasakyti procesinės teisės neturėjo. Tai, ką jis teismo posėdyje pabrėždamas įvardijo kaip atsikirtimus ir pastabas dėl prokuroro kalbos, buvo jo paskutinis žodis, kurio trukmė, vadovaujantis BPK 294 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam nebuvo apribota.

432.4. Dėl susipažinimo su teismo posėdžio protokolais ir pastabų dėl jų pateikimo

44Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ir neišsamumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas pasirašytas 2013 m. gruodžio 2 d. Teisiamojo posėdžio, vykusio tą pačią dieną, metu E. Č. išreiškė norą susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. Jokių duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas šią procesinę pareigą būtų įvykdęs, byloje nėra. Esminiu procesiniu pažeidimu tai būtų traktuojama tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme šis pažeidimas nebūtų ištaisytas, nes šiam teismui yra galimybė tokį procesinį pažeidimą ištaisyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas siuntė E. Č. į Kybartų pataisos namus pirmosios instancijos teismo protokolų kopijas, 2014 m. kovo 10 d. E. Č. jas gavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas kovo 12 d. teismo posėdžio metu nusprendė vis tiek daryti pertrauką tam, kad E. Č. susipažintų su bylos medžiaga. Gavęs protokolą, E. Č. pastabų dėl jo per baudžiamojo proceso įstatymo numatytą terminą nepareiškė (pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taikomos BPK XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į šiame skyriuje numatytus ypatumus, vadinasi, ir BPK 261 straipsnio 6 dalis šiuo atveju). Taigi pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys jam buvo aiškus, apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą procesinį pažeidimą. Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde prašo perklausyti teismo posėdžio garso įrašą, tačiau atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, kad teismas iš naujo žemesnės instancijos teismų surinktų, ištirtų ir įvertinų įrodymų nevertina, įrodymų nerenka ir netiria. Tai nėra jo kompetencijos dalykas.

452.5. Dėl daiktinių įrodymų likimo klausimų sprendimo

46Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų likimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad dėl kasaciniame skunde nurodomų daiktų buvo spręsta taip: dėžė Nr. 1, kurioje buvo spausdinimo mašinėlė „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“, dėžė Nr. 2, kurioje buvo spausdinimo mašinėlė plastmasiniame dėkle be pavadinimo, dėžė Nr. 3, kurioje buvo spausdinimo mašinėlė „Optima“ SP20.1, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotos. Dėžė Nr. 4, kurioje buvo 4 medicininiai švirkštai, 10 medicininių adatų, 3 guminės tarpinės, 2 stiklinės nuolaužos, plastikinė plėvelė, medžiaginė skiautė, lašelinės pakuotė, 6 lašelinės sistemos, 4 adatos su žarnelėmis, medicininis plaktukas, 2 gimdos kaklelio plėtikliai, 2 plėtikliai, 3 medicininiai spaustukai, 2 medicininės mentelės, 7 grandikliai, 7 pincetai, 5 dėžutės su chirurginėmis adatomis, buteliukas su chirurginėmis adatomis ir plaukai, susukti į laikraščio skiautę, bei prie dėžės priklijuotas vokas, kuriame yra 7 DNR lyginamieji pavyzdžiai, saugomi Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinta ta nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti spausdinimo mašinėlę „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“ ir spausdinimo mašinėlę plastmasiniame dėkle be pavadinimo.

47Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismai nustatė, kad spausdinimo mašinėlė „Optima“ SP20.1 buvo E. Č. inkriminuotų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrankis, todėl ji konfiskuota pagrįstai.

48Kasaciniame skunde taip pat nurodoma dėl medicininės paskirties priemonių neteisėto sunaikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats E. Č. ikiteisminio tyrimo metu pažymėjo, jog šie daiktai su defektais (defektų nenurodė), todėl pasiūlius jam šiuos atsiimti (2012 m. birželio 13 d.), tai padaryti atsisakė. Kauno tardymo izoliatorius ir Kauno vyriausiasis policijos komisariatas ėmėsi visų priemonių E. Č. jo medicinines priemones, paimtas kratos metu, grąžinti. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Sprendimas sunaikinti kasaciniame skunde nurodytus medicininio pobūdžio dalykus priimtas nepažeidus baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

492.6. Dėl kitų klausimų apie procesą pirmosios instancijos teisme

50Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas, galimą šališkumą argumentuodamas baudžiamojo proceso reikalavimų, apie kuriuos šioje nutartyje pasisakyta pirmiau, galimais pažeidimais. Akcentuotina, kad tai, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo kasatorius, taip pat tai, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas, vadovaudamas bylos procesui, posėdžio metu buvo reiklus ir iš kaltinamojo reikalavo atitinkamos drausmės bei pagarbos teismui, nereiškia, jog teismas buvo šališkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2006). Teismo šališkumo įžvelgimas vien dėl kasatoriui nepalankių šio teismo išvadų, padarytų vertinant įrodymus, nėra pakankamas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2013).

513. Dėl E. Č. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

523.1. Dėl klausimo apie apeliacinės instancijos teismo teisėjų nešališkumą

53Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. teigia, kad jo bylą nagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas. Tai kasatorius motyvuoja tuo, jog du iš trijų teisėjų kolegijos narių yra anksčiau nagrinėję jo bylas.

54Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ir būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-466/2009, 2K-198/2009, 2K-195/2010 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2010, 2K-425/2012 ir kt.).

55Aiškinant BPK 58 ir 59 straipsnių nuostatas ir sprendžiant dėl atvejų, kai teisėjas negali vykdyti teisingumo funkcijos byloje ir privalo nusišalinti, pabrėžtina, kad: 1) teisėjas gali būti tik vienos rūšies proceso subjektas byloje ir vienintelėje instancijoje, kai priimamas galutinis procesinis sprendimas, tačiau pakartotinai nesprendžia tos pačios bylos toje pačioje instancijoje, ją grąžinus po peržiūrėjimo apeliacine ar (ir) kasacine tvarka, taip pat nedalyvauja byloje kaip teisėjas, priimantis kitus procesinius sprendimus, jei sprendė klausimus, susijusius su kardomojo kalinimo, jo pratęsimo klausimo sprendimu, procesinių prievartos priemonių sankcionavimu, proceso dalyvių skundais toje byloje; 2) jis negali būti šeimos narys ar giminystės ryšiais susijęs su bet kuriuo iš proceso dalyvių; 3) nei jis, nei jo šeimos nariai ar giminaičiai neturi būti asmeniškai suinteresuoti bylos baigtimi. BPK 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas negalėtų būti laikomas nešališku ir privalėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nušalinimo instituto esmė yra ta, kad procese turi būti akivaizdu, jog nagrinėjant bylą įtakos sprendimo priėmimui negalės daryti suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai.

56Tai, kad apeliacinės instancijos teismo du iš trijų teisėjų nagrinėjo kitas E. Č. bylas ar anksčiau dirbo su bylą pirmąja instancija nagrinėjusiu teisėju R. Grigu, nėra tos aplinkybės, dėl kurių šie teisėjai objektyvia ar subjektyvia prasme turėtų būti laikomi šališkais.

573.2. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

58Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

59Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas, kuriose paaiškino, kurie apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014). Apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas, logiškas, nuoseklias ir neprieštaringas išvadas tiek dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo, tiek ir dėl jo pagrįstumo šioje byloje. Tai, kad teismo išvados dėl veikų kvalifikavimo, jų padarymo mechanizmo, su baudžiamojo proceso tinkamumu susijusių klausimų sprendimo neatitiko nuteistojo E. Č. lūkesčių, nėra esminis baudžiamojo proceso teisės pažeidimas.

603.3. Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme

61Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė kai kuriuos byloje esančius įrodymus, padarė kasatorių netenkinančias išvadas dėl dokumentų klastojimo, taip pat teigia nebuvus skirtos rašysenos ekspertizės apeliacinės instancijos teisme, nors ji privalėjo būti skiriama.

62Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013 ir kt.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad proceso apeliacinės instancijos teisme metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Nuteistasis E. Č. davė išsamius parodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl liudytojų V. ir Š. papildomos apklausos netikslingumo, jiems davus parodymus pirmosios instancijos teisme; apie tas aplinkybes, kurias E. Č. norėjo sužinoti, minėti liudytojai negalėjo parodyti. Teismai, spręsdami bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi ir tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011). Šioje byloje dokumentų klastojimo faktai nustatyti specialistų išvadomis, specialistai buvo apklausiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Rašysenos ekspertizė (BPK 286 straipsnis), esant teismų ištirtoms pagrįstoms ir logiškoms rašysenos specialistų išvadoms bei jų paaiškinimams, netikslinga.

63II. Materialiosios teisės klausimai

641. Dėl senaties termino

65Nuteistasis E. Č. teigia, kad dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamas (bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų) tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi BK 300 straipsnio 1 dalyje yra numatytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (senaties terminas, galiojęs veikų padarymo metu). E. Č. apkaltinamasis nuosprendis dėl medicininės pažymos, kreipimosi ir charakteristikos suklastojimo priimtas 2013 m. gruodžio 2 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei ketveriems su puse metų nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, taigi nepraleidus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų (iki 2009 m. lapkričio 18 d. medicininės pažymos laikymo ir gabenimo; iki 2009 m. gegužės 6 d. kreipimosi ir charakteristikos pagaminimo ir 2009 m. gegužės 19 d. šių dokumentų siuntimo).

662. Dėl netikro Raudonojo Kryžiaus ligoninės pažymėjimo laikymo ir gabenimo

67Apeliacinės instancijos teismas E. Č. pripažino kaltu dėl netikro dokumento laikymo ir gabenimo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas gali būti ir netikras dokumentas, ir tikras suklastotas dokumentas. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko sprendė, analizuodamas dokumentą tiek formalia (pažymėjimo blanko su oficialiu blanko pavyzdžiu palyginimas, specialisto išvados apie rašto požymių keitimą pažymėjime analizė), tiek materialia prasme (akcentavimas, jog vietoj diagnozės įrašytas ligos simptomas), įvertinęs visus duomenis byloje sprendė apie netikro dokumento laikymą bei gabenimą.

68Kasacinės instancijos teismas yra išplėtojęs praktiką, kad ne bet kokių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę ir disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Taip pat turi būti įrodyta aplinkybė, kad asmuo, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tikslingai disponuoja netikru dokumentu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-559/2011). Pavojingumą gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas.

69Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų nustatyta, kad netikras ligoninės pažymėjimas, be kitų suklastotų duomenų, įtvirtino ir klaidingą informaciją apie E. Č. tariamą ligą bei jos gydymo poreikį; ši informacija pagal savo pobūdį gali būti teisės atsiradimo įrodymas. Sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl netikro dokumento laikymo ir gabenimo tikslingumo. Transporto lengvatų įstatyme numatyta vienintelė aplinkybė, kad, esant nuolatinės hemodializės poreikiui, asmeniui suteikiama 80 proc. lengvata jam ir vienam iš jį lydinčių asmenų važinėti tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bei reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. Tai, kad E. Č. turi politinio kalinio statusą, jam pagal minėtą įstatymą suteikiama 50 proc. nuolaida transportui. Žinomai netikro dokumento laikymas ir gabenimas E. Č. pagrįstai užtraukė baudžiamąją atsakomybę.

703. Dėl Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos kreipimosi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl laisvės kovų dalyvio teisinio statuso suteikimo E. Č. ir 2009 m. liepos 29 d. LŽTGS Respublikinės valdybos E. Č. charakteristikos kopijos suklastojimo

71Kasaciniame skunde nurodomi keli teisiškai reikšmingi momentai dėl minėtų netikrų dokumentų pagaminimo ir siuntimo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasatorius skunde kvestionuoja įrodymų visumos dėl minėtų dokumentų suklastojimo nebuvimą. Pažymėtina, kad tada, kai žmonės, pasirašę dokumente, egzistuoja, ekspertas turi palyginti jų parašus su dokumente esančiais parašais. Šiuo atveju dokumentą tariamai pasirašę asmenys buvo išgalvoti. Charakteristikos kopija gali būti pripažįstama dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Tiesioginis dokumentų suklastojimo objektas pagal kasacinio teismo praktiką yra normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo. Šiuo atveju minėti dokumentai buvo pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo pasipriešinimo dalyvių teisių komisijai, taigi institucijai, priimančiai teisiškai reikšmingą sprendimą dėl asmens teisinio statuso. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus kaip visumą, priėjo pagrįstas išvadas, kad abu dokumentus pagamino būtent E. Č. savo namuose laikoma spausdinimo mašinėle. Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tokio dokumento svarba ir teisinė reikšmė taip pat nustatoma iš jo turinio. Tai, kad abu dokumentai yra netikri, nuteistasis E. Č. žinojo, juos pateikdamas valstybės institucijai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad taip veikdamas gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti. Veika padaryta turint konkretų tikslą – laisvės kovų dalyvio statuso įgijimą. Apeliacinės instancijos teismas darė teisiškai pagrįstas išvadas, kad ir kreipimąsi, ir charakteristiką pagamino pats E. Č.: įvertintos tiek kategoriškos, tiek tikėtinos specialistų išvados dėl mašinraščio teksto ir asmenų parašų dokumentuose. Byloje nustatyta, kad nei kreipimosi, nei charakteristikos Žmogaus teisių gynimo sąjungos nariai nerašė, tad dokumentų turinyje nurodomos informacijos tikrumas pagrįstai nevertintas.

72III. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

73Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal šio straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

74Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu šioje byloje nuteistajam E. Č. antrinę teisinę pagalbą suteikti buvo parinkta advokatė Renata Vilčiauskienė, kuri padėjo surašyti nuteistajam E. Č. kasacinį skundą ir gynė jo teises bei interesus bylą nagrinėjant žodinio proceso metu kasacinės instancijos teisme. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo E. Č. 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nuteistojo atstovavimą kasacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

75Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš E. Č. 115,80 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš E. Č. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

77Nuteistojo E. Č. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas... 3. Spausdinimo mašinėlė „Moskva 8M Nr. ELMK 163016“, mašinėlė, esanti... 4. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo... 6. E. Č. nuteistas už tai, kad iki 2009 m. lapkričio 18 d. laikė ir gabeno... 7. Taip pat E. Č. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai... 8. Nuteistasis E. Č. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 9. Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde nurodo, kad ši byla prieš jį,... 10. Taip pat nuteistasis E. Č. teigia, kad prieš jį ikiteisminio tyrimo... 11. Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde teigia, kad nagrinėjant bylą teisme... 12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kasatorius taip pat teigia... 13. Kasaciniame skunde teigiama, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai laikytini... 14. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, nepagrįstai teigia, kad... 15. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai atsakė į esminius apeliacinio... 16. Nuteistojo E. Č. kasacinis skundas atmestinas.... 17. I. Baudžiamojo proceso teisės klausimai... 18. 1. Dėl ikiteisminio tyrimo E. Č. byloje teisėtumo... 19. 1. 1. Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo... 20. Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde akcentuoja ikiteisminį tyrimą... 21. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas pradedamas... 22. 1. 2. Dėl pranešimų apie įtarimą įtariant BK 300 straipsnio 1 dalyje... 23. Nuteistasis E. Č. savo kasaciniame skunde pabrėžia pranešimų apie... 24. Pranešimai apie įtarimą E. Č. buvo įteikti 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012... 25. 1. 3. Dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo... 26. Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde teigia, kad jam buvo suvaržyta teisė... 27. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad 2012 m. spalio 2 d.... 28. 2. Dėl E. Č. baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 29. 2. 1. Dėl parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies ypatumų... 30. Parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies klausimai reglamentuoti BPK XX... 31. Pagal BPK 268 straipsnį teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo... 32. Parengiamojo teisiamojo posėdžio metu E. Č. pareiškus, kad jam buvo... 33. Pagal BPK 22 straipsnį kaltinamasis taip pat turi teisę susipažinti teisme... 34. Pagal BPK 22 straipsnį kaltinamajam numatyta teisė turėti gynėją.... 35. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. byloje Croissant prieš... 36. Viso baudžiamojo proceso metu E. Č. buvo tinkamai realizuota valstybės... 37. 2.2. Dėl įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme... 38. Pagal BPK 272 straipsnio 1 dalį po kaltinamojo atsakymų dėl kaltinimo... 39. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį... 40. Kasaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į specialisto išvados,... 41. 2.3. Dėl kreipimosi į teismą paskutiniu žodžiu teisės... 42. Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. nepagrįstai teigia buvus suvaržytą jo... 43. 2.4. Dėl susipažinimo su teismo posėdžio protokolais ir pastabų dėl jų... 44. Pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį per tris dienas po teisiamojo posėdžio... 45. 2.5. Dėl daiktinių įrodymų likimo klausimų sprendimo... 46. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punktą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje... 47. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą BK 72 ir 723 straipsniuose nurodytas... 48. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma dėl medicininės paskirties priemonių... 49. 2.6. Dėl kitų klausimų apie procesą pirmosios instancijos teisme... 50. Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. taip pat pažymi, kad pirmosios... 51. 3. Dėl E. Č. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 52. 3.1. Dėl klausimo apie apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 53. Kasaciniame skunde nuteistasis E. Č. teigia, kad jo bylą nagrinėjo... 54. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du... 55. Aiškinant BPK 58 ir 59 straipsnių nuostatas ir sprendžiant dėl atvejų, kai... 56. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo du iš trijų teisėjų nagrinėjo... 57. 3.2. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo ... 58. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 59. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 320... 60. 3.3. Dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme... 61. Nuteistasis E. Č. kasaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad apeliacinės... 62. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra... 63. II. Materialiosios teisės klausimai... 64. 1. Dėl senaties termino... 65. Nuteistasis E. Č. teigia, kad dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos... 66. 2. Dėl netikro Raudonojo Kryžiaus ligoninės pažymėjimo laikymo ir gabenimo... 67. Apeliacinės instancijos teismas E. Č. pripažino kaltu dėl netikro dokumento... 68. Kasacinės instancijos teismas yra išplėtojęs praktiką, kad ne bet kokių... 69. Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad pagal teismų praktiką dokumentu... 70. 3. Dėl Lietuvos žmogaus teisių gynimo sąjungos Respublikinės valdybos... 71. Kasaciniame skunde nurodomi keli teisiškai reikšmingi momentai dėl minėtų... 72. III. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo... 73. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 74. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 4... 75. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. Nuteistojo E. Č. kasacinį skundą atmesti....