Byla 2-66/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Druskininkų savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-3437-178/2008 pagal ieškovo Druskininkų savivaldybės ieškinį atsakovėms A. M., L. Č., L. D. ir E. B. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Druskininkų savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių A. M. ir L. Č. 550 379,08 Lt, iš atsakovių A. M. ir L. D. 436 989,01 Lt, iš atsakovių E. B. ir L. D. 77 935 Lt, iš atsakovės L. Č. 17 477,85 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. I-73/2007, 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas pripažino atsakoves A. M., E. B. ir L. D. kaltomis dėl jų atliktų nusikalstamų veikų, paskyrė joms bausmes, baudžiamąją bylą atsakovės L. Č. atžvilgiu, kaltinant ją pagal LR BK 229 straipsnį, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o iš kaltinimo pagal LR BK 24 str. 1 d. ir 183 str. 2 d. išteisino. Šiuo nuosprendžiu teismas pripažino ieškovo Druskininkų savivaldybės teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinio proceso tvarka pateiktą Druskininkų savivaldybės ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų parengta ir „Teismų praktikos“ biuletenio 29 numeryje paskelbta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, nurodė, kad civilinį ieškinį privalo išspręsti apkaltinamąjį nuosprendį priimantis teismas ir tik išimtiniais atvejais civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo nuomone, tokiu atveju nauja civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir neišnagrinėtas civilinis ieškinys dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, todėl, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio proceso tvarka pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtą.

5Atskiruoju skundu ieškovas Druskininkų savivaldybė prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad:

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ,,Teismų praktika“ Nr. 29 paskelbta ,,Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“ ir joje pateiktos išvados, kuriomis rėmėsi teismas, nėra privalomojo pobūdžio.

72. Nei Baudžiamojo proceso, nei Civilinio proceso kodeksai nenumato, kaip turėtų būti tęsiama baudžiamoji byla įsiteisėjus nuosprendžiui pagal Civilinio proceso kodekso taisykles. Ieškovas pateikė ieškinį civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tam pačiam teismui, kuris pripažino civiliniam ieškovui Druskininkų savivaldybei teisę į baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

83. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi joks kitas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teisme nėra nagrinėjamas. Šiuo atveju, teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

9Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė L. Č. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. D. prašo skundo pagrįstumo klausimą išspręsti savo nuožiūra.

11Atskirasis skundas tenkintinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

13Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, remdamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir motyvuodamas tuo, kad ieškovo Druskininkų savivaldybės civilinio proceso tvarka pareikštas ieškinys yra tapatus išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui, o baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį pagal BPK 115 straipsnio nuostatas privalo išnagrinėti nuosprendį priimantis teismas. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kasacinės instancijos teismo priimta Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, kuria rėmėsi teismas, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Apelianto nuomone, po baudžiamojoje byloje priimto įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo liko neišspręstas ieškinio dydžio klausimas, tolesnio ieškinio nagrinėjimo proceso nereglamentuoja nei BPK, nei CPK normos, todėl atsisakius nagrinėti civilinio proceso tvarka pareikštą ieškinį, pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą. Ieškovo teigimu, tapatus ieškinys teisme nėra nagrinėjamas, todėl teismas nepagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir paliko ieškinį nenagrinėtą.

14Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ginčas kilo dėl asmens pareikšto reikalavimo atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nagrinėjimui taikytinų procesinių teisės normų, kai šis reikalavimas pareikštas civilinio proceso tvarka, įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo ieškovui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15Apeliantas pagrįstai teigia, jog kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų svarstyta ir pritarta spausdinti bei Teismų praktikos biuletenyje paskelbta Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Lietuvos teismų praktikoje vienodą teisės aiškinimą užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. CPK 4 straipsnyje nustatyta, kad teismas, taikydamas teisę, atsižvelgia į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Teismų įstatyme numatyta pareiga teismui yra taikoma tik aukštesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, nutarčių ir nutarimų atžvilgiu ir netaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apibendrinimams, konsultacijoms, apžvalgoms, kurie yra metodinio, rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

16Kaip jau minėta apeliantas pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurią išnagrinėjęs, teismas pripažino ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir pripažinus asmenį ieškovu, ieškinys nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o iškilus klausimams, kurių BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos CPK normos, jeigu jos neprieštarauja BPK normoms (BPK 113 str.). Taigi, baudžiamajame procese civilinių teisių gynimas, kuris apima ir įrodinėjimo procesą – nusikaltimu padarytos žalos fakto, dydžio, pobūdžio ir kaltų asmenų nustatymą, priklauso ne šalių, o tyrėjų, prokurorų bei teismo kompetencijai (BPK 113 str.). BPK 115 straipsnio 1 dalyje esanti imperatyvi norma numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso esmę, t. y. valstybės pareigos ir teisės taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimą bei greito proceso principą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 1 str.), įstatymų leidėjas BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatė išimtį, pagal kurią tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokiu atveju procesas dėl baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio turi būti tęsiamas ir tęsiamas apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiame nuosprendyje teismas nurodė, kad civilinio ieškinio negalima apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir neturint papildomų duomenų (1t. b. l. 281), tačiau nenurodė dėl kokių bylos aplinkybių baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio dydžio išsprendimo klausimas laikytinas išimtiniu, t. y. išskirtiniu, ypatingu. Priimdamas nuosprendį, teismas išsprendė ginčą dėl ieškinio pagrindo, todėl nustatinėdamas pareikšto ieškinio dydį, teismas turėtų remtis baudžiamosios bylos medžiaga, po nuosprendžio priėmimo ieškovo papildomai pateiktais ar paties teismo išreikalautais duomenimis, pagrindžiančiais pareikšto ieškinio dydį. Dėl šio akivaizdu, kad naujo, CPK keliamus reikalavimus atitinkančio ieškinio ieškovas neturi rengti ir neprivalo dar kartą kreiptis teisminės gynybos.

17Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, jog tokiu atveju, kai nuosprendį priėmęs teismas nesiima jokių veiksmų baudžiamojoje byloje paduoto ieškinio dydžio klausimui išspręsti, o naują civilinio proceso tvarka pareikštą ieškinį teismas palieka nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kyla ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo problema. Šiuo atveju reikėtų vadovautis LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintu teisės į teisminę gynybą principu, kurį įgyvendindamas, teismas negali apsiriboti vien asmens kreipimosi priėmimu, o privalo išnagrinėti bylą iš esmės. Aiškinant šią ieškovo teisę nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, jog priėmus ieškinį baudžiamojoje byloje, pripažinus asmenį civiliniu ieškovu ir įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pripažinta ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą, paduodamas ieškinį baudžiamojoje byloje ieškovas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendino tinkamai. Tokiu atveju baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas privalo įvykdyti savo pareigą ir baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio dydžio klausimą išnagrinėti iš esmės.

18Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas Druskininkų savivaldybė, kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu priteisti iš atsakovių nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, pareiškė ieškinį iš esmės tapatų baudžiamojoje byloje pareikštam ieškiniui, teisė į kurio patenkinimą pripažinta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tik ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieką nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šia norma įstatymų leidėjas siekia, kad vienoje byloje nebūtų priimami keli sprendimai, t. y. nustato draudimą tapačius reikalavimus nagrinėti teisme pakartotinai.

19Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį dėl tapataus ginčo jau pasinaudota. Dėl to Civilinio proceso kodeksas draudžia nagrinėti dvi ar daugiau bylų, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, tame pačiame ar skirtinguose teismuose. Esant dviem byloms, kuriose pareikšti tapatūs reikalavimai, turi būti nagrinėjama anksčiau iškelta byla.

20Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo Druskininkų savivaldybės reiškiamas ieškinys yra tapatus ieškiniui, pareikštam Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje ir 2007 m. liepos 2 d. teismo nuosprendžiu baigtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-73/2007. Iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties matyti, kad teismas ieškinius laikė tapačiais dėl visų trijų elementų – šalių, ieškinio dalyko ir faktinio ieškinio pagrindo – sutapimo. Dėl nurodytoje baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo nuosprendžiu teismas jau pasisakė, t. y. pripažino ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, tačiau nenustatė tenkintino reikalavimo dydžio. Iš ieškinio turinio seka, kad baudžiamojoje byloje pareikšto reikalavimo ir atskiroje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų dydžiai skiriasi, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad skiriasi ieškinių dalykas ir ieškiniai, kildinami toje pačioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, nėra tapatūs. Tokį aiškinimą lemia tai, kad ieškinio pareiškimą baudžiamojoje byloje reglamentuoja BPK normos, kurios nereikalauja, kad civilinis ieškinys atitiktų CPK procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Be to, ieškinio dalykas skiriasi nuo materialinio teisinio santykio objekto, t. y. ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas, atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, reiškia ne ieškinio dalyko pakeitimą, o tik materialinio ieškinio objekto pakeitimą. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pareikštas Druskininkų savivaldybės ieškinys laikytinas procesiniu dokumentu, patikslinančiu baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį.

21Teisėjų kolegijos nuomone, esant procesinei situacijai, kai baudžiamojoje byloje pareikštą ieškinį nagrinėjęs teismas turi tęsti bylą civilinio proceso tvarka, tačiau nesiima aktyvių veiksmų – nereikalauja papildomų duomenų, pagrindžiančių pareikšto ieškinio dydį, ir galutinai nesprendžia ieškinio patenkinimo klausimo, yra pažeidžiama konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. I-73/2007 pirmosios instancijos teismas būtų atlikęs reikiamus veiksmus joje pareikšto ieškinio dydžiui nustatyti.

22Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus bei vadovaudamasi proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principais (CPK 7-8 straipsniai), siekdama ne formalaus, o realaus teisingumo įvykdymo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimo sudaro pagrindą skundžiamą nutartį (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis) panaikinti ir civilinę bylą perduoti įsiteisėjusį apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-73/2007 priėmusio pirmosios instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuris patikslintas civilinio proceso tvarka paduotu ieškiniu, dydžio klausimui išnagrinėti (CPK 3 str. 6 d., 34 str. 2 d. 4 p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti.

25Perduoti civilinę bylą Nr. 2-3437-178/2008 pagal Druskininkų savivaldybės ieškinį atsakovėms A. M., L. Č., L. D. ir E. B. dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. I-73/2007 priėmusiam Vilniaus apygardos teismui ieškinio dydžio klausimui baudžiamojoje byloje Nr. I-73/2007 išnagrinėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas Druskininkų savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą,... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinio proceso... 5. Atskiruoju skundu ieškovas Druskininkų savivaldybė prašo Vilniaus apygardos... 6. 1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje ,,Teismų praktika“ Nr. 29... 7. 2. Nei Baudžiamojo proceso, nei Civilinio proceso kodeksai nenumato, kaip... 8. 3. Teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi... 9. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė L. Č. prašo skundą... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. D. prašo skundo pagrįstumo... 11. Atskirasis skundas tenkintinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko ieškinį... 14. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos ginčas kilo dėl asmens... 15. Apeliantas pagrįstai teigia, jog kasacinio teismo Baudžiamųjų bylų... 16. Kaip jau minėta apeliantas pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje... 17. Teisėjų kolegija sutinka su atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, jog... 18. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas... 19. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi... 20. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovo... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, esant procesinei situacijai, kai baudžiamojoje... 22. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į CPK 2... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti.... 25. Perduoti civilinę bylą Nr. 2-3437-178/2008 pagal Druskininkų savivaldybės...