Byla e2A-42-186/2017
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EPDT“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant J. T., M. Z.,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. B., atsakovui R. Š., atsakovo atstovams advokatams G. B. ir O. K., trečiojo asmens atstovui T. N.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-602-459/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „EPDT“.

5Teisėjų kolegija,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Plungės bioenergija“ 2015 m. birželio 22 d. kreipės į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė, priteisti iš atsakovo R. Š. 82 785,71 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad buvęs ieškovės vadovas (atsakovas) sudarė fiktyvius sandorius ir jų pagrindu atliko nepagrįstus mokėjimus trečiajam asmeniui UAB „EPDT“. Atsakovas, UAB „Plungės bioenergija“ vardu sudarydamas ir vykdydamas su trečiuoju asmeniu UAB „EPDT“ sudarytus sandorius, neįsitikino, kad UAB „EPDT“ yra realiai veikianti, nepasidomėjo jos teikiamomis paslaugomis, jų kokybe, neįsitikino, jog iš atitinkamo sandorio bendrovė galės gauti adekvačią naudą. UAB „Plungės bioenergija“ už trečiajam asmeniui UAB „EPDT“ sumokėtą 271 343,11 Lt (78 586,40 Eur) sumą negavo jokios naudos. Mokėjimų trečiajam asmeniui UAB „EPDT“ pagrindu iš UAB „Plungės bioenergija“ išimtos piniginės lėšos nebuvo į bendrovę sugrąžintos, todėl jos turi būti priteistos iš mokėjimus vykdžiusio ir kontroliavusio vadovo (atsakovo). Be to, dėl nepagrįstos PVM ataskaitos ir sąnaudų sukūrimo UAB „Plungės bioenergija“ buvo paskirta 1 940 Eur mokestinių baudų, o už vėlavimą sumokėti mokesčius priskaičiuota 2 259,3 Eur delspinigių. Bendrovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti sandorių sudarymo momentu, o apie teisių pažeidimą sužinojo tik Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto gavimo metu, todėl būtent nuo šio momento turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovei 82 785,71 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 400,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti administraciniais aktais, kuriuose mokesčių administratorius konstatavo, jog pagal UAB „Plungės bioenergija“ vardu atsakovo sudarytus sandorius realiai joks prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB „EPDT“ nevyko, o sandorių sudarymu buvo siekta sukurti prielaidas nepagrįstai mokesčių atskaitai bei sąnaudų sukūrimui. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose dokumentuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Dokumentai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, todėl Kauno miesto apylinkės prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą teismas laikė neturinčiu prejudicinės galios. Todėl teismas, rėmėsi į bylą pateikto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-628 išvadomis, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento direktorės 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. FR0682-700 dėl akto tvirtinimo, o taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu, kaip dokumentais, išduotais valstybės institucijų, patvirtintais jų įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų ir laikė juos oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nurodė ir tai, kad atsakovas nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie paneigtų oficialiuose dokumentuose nustatytus faktus, o apklausti liudytojai atsakovo pozicijos taip pat nepatvirtino. Todėl teismas pripažino, kad bendrovė už UAB „EPDT“ sumokėtą 271 343,11 Lt (78 586,40 Eur) sumą negavo adekvačios naudos ir reikalavimą priteisti 271 343,11 Lt (78 586,40 Eur) dydžio žalą, pripažintino pagrįstu. Kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos aktuose konstatuotos aplinkybės dėl ieškovės netinkamo mokestinių pareigų vykdymo, teismas taip pat sprendė, kad inspekcijos priskaičiuotos mokėtinos sumos laikytinos UAB „Plungės bioenergija“ nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
  3. Teismas nustatęs, kad atsakovas, kaip juridinio asmens valdymo organas, neatliko savo pareigų ir nesiėmė priemonių, kad būtų ginami juridinio asmens interesai, o reikalavimas atlyginti nuostolius yra kildinamas būtent dėl jo, kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo, sprendė, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, nėra praleistas. Ieškovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti anksčiau. Atsakovo neteisėtos veikos bei bendrovei padaryta žala buvo atskleistos ir konkretizuotos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akto gavimo metu, todėl būtent nuo šio momento pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas R. Š. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino arba kaip nepagrįstą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė mainais už trečiajam asmeniui sumokėtą 78 586,40 Eur sumą pagal sutartis negavo jokios adekvačios naudos. Sutarčių pagrindu buvo sukurtas realus rezultatas, kuris buvo panaudotas ieškovės veikloje bei sąlygojo realią ekonominę ieškovės naudą. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė realiai energetinės ir ekonominės analizės negavo ir remonto darbų nepriėmė. Byloje pateikta Energetinė ir ekonominė analizė, Optimizavimo studija, taip pat pagal 2004 m. kovo 31 d. sutartį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas.
    2. Teismas nevertino Optimizavimo studijos bei Energetinės ir ekonominės analizės turinio, tik deklaratyviai konstatavo, jog tiek Optimizavimo studija, tiek Energetinė ir ekonominė analizė yra negauta, nes ant pateiktų Optimizavimo studijos ir Energetinės ir ekonominės analizės nėra nurodyta kas šiuos dokumentus rengė, dokumentų rengusių asmenų parašų ir kt. Tačiau VšĮ Lietuvos paramos agentūros pateikti dokumentai, akivaizdžiai patvirtina, kad Energetinė ir ekonominė analizė, kaip sudėtinė paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti dalis, buvo ieškovės pateikta VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai ir pagal šią paraišką ieškovė gavo 5 647 286 Lt (1 635 567,07 Eur) dydžio paramą. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad VĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2015 m. lapkričio 11 d. raštu patvirtino, kad Energetinė ir ekonominė analizė buvo pateikta agentūrai.
    3. Teismas tiesiogiai nenagrinėjo ir nevertino kiekvienos iš sudarytų sutarčių, nenustatė jų sudarymo aplinkybių, tikslų, įgyvendinimo ir sukurtų rezultatą, jų perdavimo ieškovei ir rezultatų panaudojimo ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl nebuvo atskleista nagrinėjamos bylos esmė, nevertinta, ar iš tiesų sudarytos sutartys neatnešė ieškovei realios naudos.
    4. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią patikrinimo aktui, kaip oficialiam rašytiniam įrodymui ir tokiu būdu tinkamai neįvertino kitų atsakovo pateiktų oficialių rašytinių įrodymų - VĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. lapkričio 11 d. rašto ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 26 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01018-09.
    5. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas netiesiogiai pasisakė dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų. 2002 m. gruodžio 12 d. sutarties ir 2013 m. gegužės 16 d. sutarties sudarymo metu ieškovės UAB „Plungės bioenergija“ įmonėje veikė valdyba, kurios nariai, remiantis CK 6.279 straipsniu, solidariai atsakingi už ieškovei už šiomis sutartimis padarytą žalą. 2002 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. sutartimis įsigytas turtas už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, todėl sprendimą įsigyti turtą pagal šias sutartis galėjo priimti tik ieškovės valdyba. Nagrinėjamoje byloje turi būti nagrinėjamas ir valdybos narių civilinės atsakomybės klausimas.
    6. Teismas pažeidė dispozityvumo (CPK 13 straipsnis) ir procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis.) principus, kadangi 2016 m. kovo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu sukliudė atsakovo atstovui apklausti liudytoją (V. L.), nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą dėl pakartotinio liudytojo šaukimo.
    7. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties institutą.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Plungės bioenergija“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Byloje yra kompetentingos valstybės institucijos išvada, patvirtinanti, kad UAB „EPDT“ objektyviai negalėjo (neturėjo resursų, kvalifikacijos, nesamdė trečiųjų asmenų) parengti ir perduoti tokio pobūdžio dokumento, kaip optimizavimo studija. Neįmanoma identifikuoti, ar šio dokumento rengėjas ar sudarytojas yra būtent UAB „EPDT“. Taigi UAB „EPDT“ objektyviai negalėjo suteikti ir ieškovei nesuteikė 2002 m. gruodžio 12 d. sutartyje nurodytų paslaugų. Vien dokumento (Optimizavimo studijos) egzistavimas neįrodo ir nepaneigia mokestinio tyrimo metu nustatytų faktų apie UAB „EPDT“ ūkinio komercinio veiksnumo ydingumą ir esminius trūkumus.
    2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimų, susijusių su bendrovės valdybos įtaka sudarytiems sprendimams ir šio valdymo organo atsakomybe. Ieškovei ieškinyje nekeliant valdybos atsakomybės klausimų, o atsakovui savo atsikirtimų nemotyvuojant su valdyba susijusiais argumentais, teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar sudarant ginčo sandorius buvo gautas valdybos pritarimas. Tai yra apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės. Be to, nepriklausomai nuo to, ar bendrovės valdyba sprendė dėl pritarimo sandorių sudarymui tai savaime neeliminuoja bendrovės vadovo, kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo, kaltės ir atsakomybės.
    3. Ekonominė ir energetinė analizė iš UAB „EPDT“ taip pat gauta nebuvo. Tiek šio dokumentų formos trūkumai, tiek mokesčių administratoriaus išvados buvo tinkamai įvertinti. Nei Lietuvos verslo paramos agentūros 2015 m. lapkričio 11 d. rašto turinys, nei 2004 m. liepos 1 d. paraiška ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti neįrodo, kad aptariamas dokumentas buvo parengtas UAB „EPDT“. Šio dokumento panaudojimo struktūrinių fondų paramai gauti aplinkybė taip pat nepaneigia fakto, kad šis dokumentas objektyviai nebuvo nupirktas (gautas) iš UAB „EPDT“, kadangi pastaroji įmonė neturėjo jokių prielaidų tokiam dokumentui sukurti ir perduoti. Be to, Lietuvos verslo paramos agentūra nėra nei valstybės, nei savivaldybės institucija, todėl šios įstaigos išduoti rašytiniai dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios ir negali būti prilyginami Valstybinės mokesčių inspekcijos rašytiniais įrodymais.
    4. Bendrovės darbuotojai paliudijo, kad dalį remonto darbų bendrovėje vykdė patys darbuotojai, dalį atliko UAB „Kazlų rūdos metalas“ atstovai, taip pat UAB „Pramoniniai įrenginiai“ atstovai. Tačiau nei vienas iš byloje liudytojais apklaustų asmenų nepatvirtino, jog remonto darbus bendrovėje vykdė UAB „EPDT“ specialistai. Neaišku, kokių darbų apmokėjimui ir pagal kokią sutartį buvo išrašyta 2013 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra.
    5. Iš 2004 m. kovo 31 d. sutarties ir jos priedų teksto neįmanoma suprasti, dėl ko konkrečiai šalys susitarė. Atsakovui nepaneigus oficialiuose dokumentuose konstatuotų aplinkybių, teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad UAB „EPDT“ ir pagal 2004 m. kovo 31 d. sutartį ieškovei perdavė darbus. Taigi teismas priimtu sprendimu nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, pagrįstas aukštesnės įrodomosios galios oficialiais įrodymais. Byloje objektyviai neįrodyta, kad trečiasis asmuo UAB „EPDT“ galėjo ieškovei perduoti sandoriuose aptartus objektus.
    6. Žalos padarymo metu ieškovei faktiškai vadovavo pats atsakovas, todėl bendrovė objektyviai negalėjo gintis nuo vadovo veiksmų. Be to, net ir retrospektyviam byloje analizuotų sandorių ydingumui nustatyti buvo būtina speciali analizė ir tyrimas, kurio pati bendrovė savo jėgomis negalėjo atlikti. Todėl atsakovo neteisėtos veikos bei padaryta žala buvo iš esmės atskleista tik Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2014 metais atlikus mokestinį patikrinimą. Aplinkybės, kad apie žalingų sandorių sudarymą galėjo žinoti bendrovės akcininkas M. D. taip pat nesudaro pagrindo išvadai dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
    7. Ieškovė nesutinka dėl naujai su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismo vertinimui. Civiliniame procese galiojantys principai įpareigoja abi šalis aktyviai ir savalaikiai rinkti bei teismui teikti įrodymus, būtinus šalies nurodomoms aplinkybėms patvirtinti.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas dėl paslaugų, suteiktų, pagal apelianto kaip įmonės vadovo sudarytus sandorius realumo, taip pat dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktų, kuriuose nustatyta, kad bendrovė sudarė eilę fiktyvių sandorių, įrodomosios reikšmės.
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į R. Š. apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

8Faktinės aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. spalio 2 d. iki 2006 m. gegužės 18 d. apeliantui R. Š. einant bendrovės UAB „Plungės bioenergija“ vadovo (direktoriaus) pareigas su byloje dalyvaujančiu trečiuoju asmeniu bendrove UAB „EPDT“ buvo sudarytos keturios sutartys, kurių pagrindu bendrovė UAB „Plungės bioenergija“ atsiskaitė už suteiktas paslaugas: (1) 2002 m. gruodžio 12 d. sutartis Nr. 052005, pagal kurią UAB „EPDT“ už optimizuojančių parametrų parengimą sumokėta 107 984,16 Lt (31 274 Eur) suma; (2) 2003 n. gegužės 16 d. ikiprojektinės dokumentacijos ruošimo rangos sutartis, pagal kurią UAB „EPDT“ buvo sumokėta 69 784,95 Lt (20 211 Eur) suma; (3) 2013 m. spalio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija GEC Nr. 4759058, kurios pagrindu bendrovė sumokėjo 17 110 Lt (4 955 Eur) už katilo avarinio gedimo šalinimo darbus; (4) 2004 m. kovo 31 d. įrangos remonto paslaugų teikimo sutartis Nr. 2004-03-31, pagal kurią UAB „EPDT“ sumokėta 76 464 Lt (22 146 Eur) suma.
  2. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu, išanalizavusi šios nutarties 10 punkte išvardintus sandorius bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-628, nurodė, kad įmonė UAB „EPDT“ pati faktiškai atlikti darbų ir suteikti paslaugų negalėjo, nes tam neturėjo techninių ir gamybinių sąlygų, įmonėje nedirbo kvalifikuoti specialistai, o kiti ūkio subjektai buvo tik formaliai pasitelkti paslaugų ir darbų suteikimo faktų įforminimui. Todėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad realiai prekių ir paslaugų suteikimo operacijos tarp UAB „Plungės bioenergija“ ir UAB „EPDT“ neįvyko.
  3. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. FR0682-700 patvirtino 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-628 bei papildomu aktu ir sprendimu paskaičiavo tokias sumas: (1) 41 391 Lt (11 987 Eur) PVM; 25 422 Lt (7 362,98 Eur) PVM delspinigių; 25 622 Lt (7 420 Eur) PM; 20 854,36 Lt (6 039,84 Eur) PM delspinigių; (2) paskyrė baudas: 4 139 Lt (1 198 Eur) PVM; 2 562 Lt (742 Eur) PM; (3) atleido nuo 21 855,50 Lt (6 329,79 Eur) PVM ir 16 620,84 (4 813,72 Eur) PM delspinigių.
  4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 69-28, išnagrinėjusi bendrovės UAB „Plungės bioenergija“ skundą dėl aukščiau minėtų patikrinimo aktų, patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. FR0682-700. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO neužfiksuota duomenų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo apskundimą teisminėms institucijoms (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  5. Ieškovė UAB „Plungės bioenergija“, remdamasi mokesčių administratorių nustatytomis aplinkybėmis, įrodinėja, kad būtent dėl apelianto (buvusio vadovo) neteisėtų veiksmų, bendrovė iš viso patyrė 82 785,71 Eur nuostolių, kuriais laiko bendrovei paskaičiuotų delspinigių ir baudų sumą 4 199,31 Eur (2 259,31 Eur + 1 940 Eur) bei 78 586,40 Eur sumą, sumokėtą UAB „EPDT“ už paslaugas, kurios realiai bendrovei nebuvo suteiktos.

9Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios

  1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, nes netinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie savo pažeistos teisės momentą ir todėl nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo ginčo šaliai reikalaujant yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl ieškinio senaties instituto taikymo prielaidų.
  2. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje).
  3. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normą, reglamentuojančią ieškinio senaties termino pradžią (CK CK 1.127 straipsnio 1 dalis) yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 28 punktas).
  4. Vadinasi kiekvienu konkrečiu atveju ieškinio senaties termino pradžios nustatymas yra fakto klausimas, o ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą).
  5. Apelianto teigimu, apie jo vadovavimo laikotarpiu sudarytus sandorius turėjo būti žinoma tiek vėliau (laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2009 m. balandžio 24 d.) direktoriaus pareigas ėjusiam V. P., tiek dabartinei direktorei A. S., kuri ginčo laikotarpiu bendrovėje užėmė vyr. buhalteres pareigas. Be to, apeliantas mano, jog nustatant ieškovės sužinojimo apie jos pažeistas teises momentą, būtina atsižvelgti į aplinkybes, jog sandorių sudarymo faktas neabejotinai turėjo būti žinomas bendrovėms dalyviams ir valdybos nariams, be to, šių sandorių teisėtumo klausimas buvo keliamas ir 2009 m. kovo 3 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jų fiktyvumo.
  6. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apelianto argumentams, kad tiek ieškovei, kaip sandorių šaliai, tiek kitiems juridinio asmens organams (valdybos nariams, vėlesniems įmonės vadovams) apie sudarytus sandorius buvo žinoma (turėjo būti žinoma) nuo jų sudarymo momento. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis), o juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimą. Tokių teiminės praktikos pavyzdžių esama ir kasacinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
  7. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina, nuo tada, kai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokestinį patikrinimą, bendrovei pateikė 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-628. Tokią išvadą lemia tai, kad, viena vertus, dalies ieškovei prašomos priteisti žalos atlyginimo tiesiogiai kildinamas būtent iš šio mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotų baudų ir delspinigių. Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į sandorių, iš kurių kildinama žala, dalykų specifiką (optimizuojančių parametrų pakeitimas; iki projektinės dokumentacijos rengimas; įrangos remonto paslaugos), sutinka su ieškovės argumentais, kad retrospektyviam sandorių fiktyvumui nustatyti buvo būtinas tiek specialių finansinių / ekonominių žinių reikalaujantis tyrimas, tiek šių sandorių kontrahentės UAB „EPDT“ veiklos mokestinis patikrinimas, kuris buvo atliktas būtent 2014 m. rugsėjo 26 d.
  8. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti ieškovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie teisių pažeidimą momentą pirmiausia būtina nustatyti įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, o ne konstatuoti realų tokių teisių (ne)pažeidimą (nes pastarasis konstatavimas yra jau bylos nagrinėjimo iš esmės klausimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 29 punktas).
  9. Nagrinėjamu atveju toks momentas (įvykis) yra būtent UAB „Plungės bioenergija“ mokestinis patikrinimas dėl bendrovės vykdytų sandorių su UAB „EPDT“, nes ieškovė savo teisių pažeidimą sieja būtent su šio patikrinimo metu mokesčių administratorės ištirtomis aplinkybėmis dėl faktiškai neįvykusių ūkinių operacijų ir bendrovei paskirtomis mokestinėmis sankcijomis. Nustačius, kad ieškinys teisme pateiktas 2015 m. birželio 22 d., tirti, kada tiksliai ieškovė sužinojo apie 2014 m. rugsėjo 26 d. mokestinio patikrinimo rezultatus nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl taikytino trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas) teisiškai neaktualu.

10Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
  2. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
  3. Ieškovės teigimu, apeliantas, būdamas ieškovės direktoriumi, nesąžiningai panaudojo ieškovės lėšas, sumokėdamas UAB „EPDT“ už faktiškai pastarosios nesuteiktas paslaugas, taip pažeisdamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas įmonės vadovo pareigas ir padarydamas ieškovei turtinę žalą. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, nurodo, kad lėšos minėtai bendrovei buvo sumokėtos už realiai gautas paslaugas, pagal sudarytas sutartis, todėl jokia žala ieškovei padaryta nebuvo.

11Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

  1. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
  3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teises normas, nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę suteikė Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktui, kaip oficialiam rašytiniam įrodymui, todėl neanalizavo apelianto civilinės atsakomybės taikymo sąlygų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Šie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti.
  4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, savo išvadas grįsdamas išimtinai Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte, kaip oficialiame rašytiniame įrodyme (CPK 197 straipsnio 2 dalis) užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, šios bylos atveju pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardytus požymius, tačiau jis tik iš dalies koreliuoja su šios nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte pateiktas specializuoto mokestinio tyrimo metu surinktų ir tirtų faktų vertinimas, todėl svarstant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimus (CK 6.246–6.249 straipsniai), teismas gali tiek laikyti tokį aktą įrodymu civiliniame procese, tiek jį atmesti (CPK 185 straipsnis). Vadinasi, Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas yra rašytinis įrodymas kuris vertintinas pagal teismo vidinį įsitikinimą kartu su kitais civilinėje byloje pateiktais įrodymais, tačiau pats savaime teisinių padarinių civilinėje byloje sukelti negali (CPK 185 straipsnis).
  5. Pozicijos, kad sprendžiant įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimus Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai turėtų būti vertintini ne kaip nustatantys prejudicinius faktus, o kaip rašytiniai įrodymai, kuriais įrodinėjamos žalos atsiradimo aplinkybės ir jos dydis, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 17 punktas).
  6. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė UAB „Plungės bioenergija“ įsteigta 2000 m. liepos 24 d., Juridinių asmenų registre įregistruota 2000 m. rugsėjo 12 d. Pirmiau paminėta, kad 2002 m. gruodžio 12 d. UAB „Plungės bioenergija“ ir UAB „EPDT“ sudarė sutartį Nr. 052005, pagal kurią UAB „EPDT“ (pardavėja) įsipareigojo išanalizuoti katilinės degimo procesą ir parinkti optimalaus degimo proceso pagal kuro sąnaudas parametrus (sutarties 1.1. punktas). Abiejų sutarties šalių 2003 m. sausio 23 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu buvo perduoti 2002 m. gruodžio 12 d. sutarties Nr. 052005 pagrindu atlikti darbai ir apmokėjimui pateikta 2013 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra (LGA Nr. 1294543), kurios suma 107 984,16 Lt / 31 274 Eur (byloje nėra ginčo dėl šios sąskaitos apmokėjimo fakto).
  7. Ieškovė, remdamasi mokestinio patikrinimo aktu, įrodinėjo šio sandorio fiktyvumą ir teigė, kad bendrovei šios sutarties pagrindu jokios paslaugos suteiktos nebuvo, o katilų rėžiminės kortelės buvo naudojamos nuo katilų eksploatacijos pradžios. Apeliantas, priešingai, šios sutarties įgyvendinimą įrodinėjo bylos svarstymui pateikta bendrovės UAB „EPDT“ parengta „UAB „Plungės bioenergija“ 7MW Biokuro katilų degimo proceso optimizavimo“ studija ir tvirtino, kad būtent šios studijos pagrindu ieškovei buvo parengtos rėžiminės kortelės, kurias pastaroji ir naudojo savo ūkinėje veikloje, kaip tą įpareigojo tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir 2002 m. spalio mėnesį įvykęs Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimas.
  8. Kaip minėta nagrinėjamoje byloje įrodinėti žalos faktą nesuteiktų paslaugų pagrindu turėjo ieškovė, tačiau teiginiams, kad rėžiminės kortelės nebuvo 2002 m. gruodžio 12 d. sutarties pagrindu parengtos optimizavimo studijos rezultatas ir (ar), kad rėžiminės kortelės bendrovėje buvo naudojamos nuo pat katilų eksploatacijos pražios pagrįsti, objektyvių duomenų nepateikė. Tuo tarpu bylos svarstymui pateikti katilo techninių pasų dokumentai leidžia nustatyti, kad įrenginių (Dorogobužo gamykloje 1979 m. ir 1989 m. pagamintų ir pagal UAB „ARDYNAS“ projektą Nr. 2000-124-01DP-ŠM sumontuotų katilų) eksploatacijos pradžia buvo 2000 m. gruodžio 14 d. Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikti du iš esmės analogiško turinio rėžiminių lentelių komplektai: 2003 m. sausio 4 d. sudarymo data pažymėtos katilų derinimo inžinieriaus R. L. pasirašytos ir tų pačių metų (2003 m.) viza patvirtintos rėžiminės lentelės (2 vnt.) ir aktualių, šiuo metu bendrovės naudojamų rėžiminės lentelių komplektas (2 vnt.), patvirtintos 2014 m. rugsėjo 20 d. vizomis. Bylos svarstymui nepateikus katilų rėžiminių parametrų (lentelių), naudotų nuo jų pat eksploatacijos pradžios (t. y. iki 2003 m.), teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad rėžiminės kortelės objektyviai galėjo būti sudarytos (parengtos) pagal 2002 m. gruodžio 12 d. sutartį parengtos optimizavimo studijos duomenų pagrindu, juolab kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas katilinės operatoriumi nuo pat bendrovės UAB „Plungės bioenergija“ veiklos pradžios dirbęs V. L., patvirtino, kad nauji įrenginiai iš pradžių buvo eksploatuojami be rėžiminiu kortelių, nes kortelių sudarymui turėjo būti atlikti specialūs inžineriniai tyrimai, o tam pati bendrovė neturėjo techninių galimybių, patvirtino, kad šią aplinkybę, kaip tiesiogiai susijusią su jo, kaip katilinės operatoriaus funkcijų vykdymu, jis gerai pamena (2017 m. sausio 24 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas). Ieškovės pateiktos technikos priežiūros tarnybos techninio patikrinimo ataskaitos taip pat neįrodo, kad iki optimizavimo studijos parengimo buvo naudojamo rėžiminės lentelės, nes ataskaitose duomenų nei apie pačias lenteles, nei apie katilo veikimo ekonomiškumo rodiklius nėra. Tai patvirtina apelianto atsikirtimus, kad patikrinimų metu buvo tikrinamas katilo patikimumas, saugumas, bet ne ekonomiškumas.
  9. Neigdamas ieškovės argumentus, kad bendrovė UAB „EPDT“ (pardavėja) neturėjo žmogiškųjų resursų 2002 m. gruodžio 12 d. sutarties įvykdymui, trečiojo asmens UAB „EPDT atstovas tvirtino, jog bendrovė tokių sutarčių vykdymui pasitelkdavo subrangovus: byloje pateikta 2002 m. gruodžio 16 d. UAB „EPDT“ (užsakovės) ir S. D. LLC (rangovės) sudaryta degimo proceso optimizavimo parametrų rangos sutartis Nr. 521106 ir šios sutarties pagrindu sudarytas 2003 m. sausio 23 d. darbų perdavimo aktas, 2013 m. sausio 23 d. sąskaita faktūra (kurios suma 25 700 Eur) bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis tarptautinio mokėjimo atlikimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų ir apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymų visetą, nenustatė pagrindo nesutikti su aptariamais apelianto atsikirtimų į ieškovės reikalavimus argumentais (CPK 185 straipsnis).
  10. Kitas sandoris, su kurio sudarymu ieškovė sieja žalos padarymą – tai 2003 m. gegužės 16 d. ikiprojektinės dokumentacijos ruošimo rangos sutartis, kuria UAB „EPDT“ (rangovė) įsipareigojo UAB „Plungės bioenergija“ (užsakovei) paruošti energetinę ir ekonominę analizę naujai projektuojamai bio-katilinei (1.1. punktas). Byloje pateiktas 2013 m. liepos 10 d. abiejų sutarties šalių pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, patvirtinantis atliktų ir perduotų darbų faktą bei 2003 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra, išrašyta 69 784,95 Lt / 20 211 Eur sumai.
  11. Kaip ir pirmiau aptartos sutarties atveju, aplinkybėms dėl rangovės UAB „EPDT“ pajėgumo pagrįsti byloje pateiktas 2003 m. liepos 4 d. UAB „EPDT“ ir bendrovės S. D. LLC sudarytas darbų perdavimo aktas, patvirtinantis, kad bendrovė S. D. LLC 2003 m. gegužės 16 d. naujai projektuojamos bio-katilinės Plungės mieste energetinės ir ekonominės analizės rangos sutarties pagrindu perdavė, o UAB „EPDT“ atitinkamai perėmė ikiprojektinę dokumentaciją; 2003 m. liepos 4 d. sąskaita faktūra (kurios suma 16 800 Eur) bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis tarptautinio mokėjimo atlikimą.
  12. Be to, apeliantas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus dėl šios sutarties fiktyvumo, bylos svarstymui pateikė: energetinę ir ekonominę analizę naujai projektuojamai bio-katilinei, kurios rengėja įvardinta bendrovė UAB „EPDT“; 2004 m. liepos 1 d. UAB „Plungės bioenergija“ paraišką ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti (tarp kurios dokumentų ir 2013 m. gegužės 16 d. sutarties pagrindu paruošta studija); 2005 m. liepos 8 d. pagalbos teikimo sutartį Nr. S-BPD04-ERPF-1.2.3.-02-04/0027 ieškovės sudarytą su Ūkio ministerija bei VšĮ Lietuvos verslo pagalbos agentūra. Byloje taip pat pateikta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis (administracinėje byloje Nr. A444-843/2011), kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 sprendimas dėl UAB „Plungės bioenergija“ skundo patenkinimo ir Ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 4-408 „Dėl pagalbos teikimo sutarties nutraukimo ir pagalbos lėšų grąžinimo“ panaikinimo. Kitaip tariant, byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė UAB „Plungės bioenergija“ įsisavino (panaudojo) ES struktūrinių fondų finansinę paramą, kurios pagalba buvo pastatyta ir veikia nauja katilinė.
  13. Ir nors ieškovė neginčijo aplinkybių, kad ikiprojektinė dokumentacija (energetinė ir ekonominė analizė) buvo vienas iš paraiškos paramai gauti sudėtinių dokumentų, kad parama buvo gauta ir panaudota, tačiau neigė bendrovės UAB „EPDT“ indėlį į energetinės ir ekonominės analizės parengimą ir kėlė prielaidas, jog ši analizė galėjo būti parengta ir pačios ieškovės UAB „Plungės bioenergija“ darbuotojų. Jau minėta, kad byloje pateikti duomenys apie bendrovės UAB „EPDT“ pasitektą užsienio subrangovę 2003 m. gegužės 16 d. ikiprojektinės dokumentacijos ruošimo rangos sutarties įvykdymui. Viena vertus, byloje nepateikta duomenų ieškovės abejonėms dėl užsienio subrangovės nepatikimumo (nesąžiningumo) pagrįsti (priešingai, byloje pateiktas Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 06-01018-09 dėl įmonės UAB „EPDT“ naudojimo neteisėtai veikai vykdyti buvo). Kita vertus, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių apie pačios UAB „Plungės bioenergija“ galimybes parengti energetinę ir ekonominę analizę, nedetalizavo įmonėje tuo metu dirbusių asmenų skaičiaus ir pareigybių, leidžiančių daryti pagrįstas prielaidas apie tai, kad tokio dokumento parengimui bendrovei nebuvo reikalinga sudaryti rangos sutarčių su išorės specialistais.
  14. Jau minėta, kad tokio pobūdžio bylose ieškovei privalu įrodyti tokias civilinės atsakomybės sąlygas: vadovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Tai, kad reiškiant reikalavimus dėl atsakomybės už įmonės vadovo pareigų pažeidimą įrodyti žalos faktą turi būtent ieškovė nurodoma ir aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 11 punktas).
  15. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog 2002 m. gruodžio 12 d. ir 2003 m. gegužės 16 d sutarčių pagrindu įmonei nebuvo suteiktos sulygtos paslaugos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiais dviem aspektais ieškovė neįrodė žalos fakto, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
  16. Vertinant likusių dviejų sutarčių pagrindu suteiktų paslaugų pobūdį (t. y. iš esmės tarpininkavimo paslaugos), teisėjų kolegija, pritaria ieškovės argumentams ir sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog lėšos UAB „EPDT“ bendrovei galėjo būti sumokėtos už reikalingas ir realiai suteiktas paslaugas (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu aspektu aktualu ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014 ir kt.).
  17. Jau minėta, kad 2013 m. spalio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (serija GEC Nr. 4759058), pagal kurią ieškovė sumokėjo UAB „EPDT“ 17 110 Lt (4 955 Eur) už katilo avarinio gedimo šalinimo darbus. Taip pat 2004 m. kovo 31 d. tarp ieškovės ir UAB „EPDT“ buvo sudaryta įrangos remonto paslaugų teikimo sutartis Nr. 2004-03-31, pagal kurią UAB „EPDT“ (rangovė) įsipareigojo tarpininkauti skiriant asmenis, kurie teiktų inžinerinės priežiūros, techninio aptarnavimo bei UAB „Plungės bioenergija“ (užsakovės) pateiktų įrenginių, įrangos ir atskirų dalių remonto paslaugas (sutarties 1.1. punktas). Minėtos sutarties pagrindu 2004 m. birželio 6 d. buvo pasirašytas perdavimo–aktas, pagal kurį ieškovei perduoti katilinės hidrostočių remonto darbai (hidrostočių siurblių rebokšlių pakeitimas, hidrocilindrų remontas) ir kuro skreperių remonto darbai (3 vnt.). 2004 m. birželio 2 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (serija LEC Nr. 3044480), kurios suma 76 464 Lt (22 146 Eur).
  18. Tiek teismo posėdžio metu apklaustas trečiojo asmens UAB „EPDT“ atstovas, tiek apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 43 punkte aptartos sutarties vykdymui iš esmės buvo pasitelkta (pasamdyta) įmonė UAB „Pramoniniai įrenginiai“ bei pateikė PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias UAB „Pramoniniai įrenginiai“ ir UAB „EPDT“ siejusius sutartinius pirkimo-pardavimo santykius. Tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat esama duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ir UAB „Pramoniniai įrenginiai“ siejo tiesioginiai sutartiniai santykiai, susiklostę dar iki UAB „EPDT“ tarpininkavimo. Šią aplinkybę patvirtina laikotarpio nuo 2002 m. sausio mėnesio iki 2004 m. vasario mėnesio ieškovei (pirkėjai) tiesiogiai UAB „Pramoniniai įrenginiai“ (pardavėjos) išrašytos PVM sąskaitos faktūros išrašytos sąskaitos (už parduotą įrangą bei atliktus darbus). Vadinasi, papildomai analogiškų paslaugų pirkimas (dubliavimas) per įmonę UAB „EPDT“ buvo ekonomiškai nenaudingas ir negali būti vertinamas kaip įprastinis veikimas vykdant ūkinę komercinę veiklą, t. y. akivaizdžiai priešingas įmonės veiklos tikslui (pelno siekimui), todėl ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su šių paslaugų pirkimu pripažintinos jos nuostoliais (žala).
  19. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto elgesys sudarant ir vykdant įrangos remonto ir paslaugų teikimo sutartis, kuriomis iš esmės susitarta dėl tarpininkavimo paslaugų neatitiko jam keliamų reikalavimų – ex officio (liet. „savo iniciatyva“) veikti išimtinai įmonės interesais, būti lojaliam, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, ir kvalifikuotai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas pažeidė fiduciarines pareigas, nes 43 punkte įvardintų sutarčių vykdymas buvo ekonomiškai nenaudingas – buvo mokama tarpininkaujančiai įmonei už teikiančių įrangos ir jos remonto paslaugas paskyrimą, nors pačią bendrovę su tokiomis įmonėmis dar prieš tai siejo tiesioginiai bendradarbiavimo santykiai.
  20. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ieškovei UAB „Plungės bioenergija“ paskirtos sankcijų sumos (bauda ir delspinigiai) ieškovei priteistinos iš buvusio bendrovės vadovo (apelianto) kaip įmonei padaryta žala.
  21. Kaip minėta, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. FR0682-700 patvirtino 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-628 bei papildomu aktu ir sprendimu paskaičiavo tokias sumas: (1) 41 391 Lt (11 987 Eur) PVM; 25 422 Lt (7 362,98 Eur) PVM delspinigių; 25 622 Lt (7 420 Eur) PM; 20 854,36 Lt (6 039,84 Eur) PM delspinigių; (2) paskyrė baudas: 4 139 Lt (1 198 Eur) PVM; 2 562 Lt (742 Eur) PM; (3) atleido nuo 21 855,50 Lt (6 329,79 Eur) PVM ir 16 620,84 (4 813,72 Eur) PM delspinigių. Mokesčių administratoriaus sprendimuose konstatuota, kad ūkinės operacijos pagal UAB „Plungės bioenergija“ ir UAB „EPDT“ atvaizduotos ydingai, todėl tokių paslaugų vertė negali būti priskiriama apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną bei negalima PVM atskaita (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
  22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalis ieškovės prašomų priteisti nuostolių – Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ieškovei skirta bauda ir delspinigiai (kurių suma, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais buvo sumažinta dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo) yra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės ir UAB „EPDT“ sudarytais ir 43 nutarties punkte detalizuotais sandoriais, t. y. ydingo bendradarbiavimo su pasirinkta verslo partnere UAB „EPDT“ pasekmė. Esant įsitesėjusiam mokesčių administratorės sprendimui dėl mokestinių sankcijų taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto civilinė atsakomybė dėl ieškovės prievolės mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai apskaičiuotą baudą ir delspinigius, proporcinga žalai, padarytai vykdant sandorius, kurie šioje nutartyje pripažinti kaip priešingi įmonės veiklos tikslams ir ekonomiškai nenaudingi (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokiu atveju ieškovei iš apelianto priteitina 1 428 Eur (27 101 Eur x 100 proc. / 78 586,40 Eur = 34 proc.; 4 199,31 Eur x 34 proc. / 100 proc. = 1 428 Eur) mokestinių sankcijų suma.
  23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai identifikavo faktines aplinkybes ir neatsižvelgė į jų teisinę reikšmę žalos atlyginimo instituto juridinio asmens vadovui taikymo kontekste, dėl ko iš dalies neteisingai nusprendė dėl ieškovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, ieškovei iš apelianto priteistą nuostolių atlyginimo sumą sumažinant iki 28 529 Eur (4 955 Eur + 22 146 Eur + 1 428 Eur) sumos, o kitoje dalyje ieškovės reikalavimus atmetant (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

12Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tik apelianto veiksmus, nenagrinėjo kolegialaus valdymo organo (valdybos) veiksmų teisėtumo, nors 2002 m. gruodžio 12 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. sandorių, kurių kaina didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinis kapitalas, sudarymui buvo būtinas ir valdybos sprendimas. Apelianto įsitikinimu, byloje galimas ir valdybos narių atsakomybės klausimas (CK 6.279 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, netiesiogiai pasisakęs dėl į bylos nagrinėjimą neįtrauktų trečiųjų asmenų (valdybos narių) teisių ir pareigų, padarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą.
  2. Teisėjų kolegija su paminėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kaip konstatuota šios nutarties 9 punkte nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvo nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tiek vienasmeniam (bendrovės administracijos vadovui), tiek ir kolegialiam (valdyba) valdymo organui. Kai sprendžiamas šių abiejų valdymo organų civilinės atsakomybės klausimas, tai, nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, būtina atsižvelgti į įstatyme, kituose teisės aktuose ir bendrovės dokumentuose nustatytą kiekvieno valdymo organo kompetenciją, apibrėžiančią jo atsakomybės ribas už konkrečių veiksmų atlikimą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kokios konkrečios funkcijos yra priskirtos, tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai visą savo veiklos laikotarpį privalo atlikti fiduciarines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Nagrinėjamojoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas valdybos nariams taikyti civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismai, nagrinėdamas bendrovės ieškinį vienvaldžiam bendrovės vadovui – direktoriui ir sprendęs tik dėl jo teisinės atsakomybės pagrindo nepadarė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.
  4. Be to, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad apelianto argumentai dėl valdybos narių civilinės atsakomybės byloje yra netikėti (siurpriziniai) – ieškovė neprašė teismo priteisti žalos atlyginimo iš valdybos narių, todėl šie neįtraukti į bylą, o apeliantas, gindamasis nuo jam pareikšto ieškinio, neteikė argumentų dėl valdybos narių atsakomybės už ieškovei padarytą žalą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalys neturi teisinio pagrindo išplėsti (nurodyti naujų) byloje nagrinėjamų aplinkybių, kurios nenurodytos teikiant atsiliepimus ar kitos formos atsikirtimus į ieškinį ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2014), to neleidžia daryti ir bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios teisės normos (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
  2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš viso prašė priteisti iš apelianto 82 785,71 Eur, o jos reikalavimas patenkintas iš dalies (28 529 Eur sumai), laikytina, kad pirmosios instancijos teisme patenkinta 34 procentai apeliantės reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teisme turėtos abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims.
  3. Ieškovės bylinėjimosi išlaidomis pirmosios instancijos teisme laikytinos žyminio mokesčio sumokėjimo – 1 944 Eur ir advokato teisinės pagalvos išlaidos – 2 056,59 Eur. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 045 Eur teisinio atstovavimo išlaidų. Tokiu atveju ieškovei iš apelianto priteistina 1 360 Eur ( 4 000,59 Eur x 34 proc.), o apeliantui iš ieškovės priteistina 690 Eur (1 045 Eur x 66 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys).
  4. Apeliaciniame skunde apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl 82 785,71 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą sprendimą ir priteisus 28 529 Eur nuostolių atlyginimo sumą, laikytina, kad buvo patenkinta 66 procentai apeliacinio skundo reikalavimų.
  5. Už apeliacinio skundo padavimą apeliantas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, o 1 258 Eur žyminio mokesčio (mokėtino už apeliacinį skundą) dalies sumokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi apeliantui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Tokiu atveju: 1) iš apelianto į valstybės biudžetą priteistina 296 Eur (1 458 Eur x 34 proc. - 200 Eur) žyminio mokesčio sumą; 2) likusi žyminio mokesčio suma - 962 Eur (1 458 x 66 proc. ) valstybei priteistina iš ieškovės. Iš ieškovės taip pat priteistina 200 Eur žyminio mokesčio suma, kurią sumokėjo apeliantas.
  6. Be to, apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 3 025 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, o ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 2 660,14 Eur (2 015,26 Eur + 644,88 Eur) atstovavimo išlaidų. Apeliantui, kurio apeliacinis skundas patenkintas iš dalies iš viso iš ieškovės priteisiama 2 197 Eur (3 025 Eur x 66 proc. + 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma. Ieškovei iš apelianto priteistina 904 Eur (2 660,14 Eur x 34 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme suma.

14Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 26 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo apelianto R. Š. turtą už 80 526,40 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 28 529 Eur sumai, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti:

17Ieškinį patenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės bioenergija“ (juridinio asmens kodas 171695726) 28 529 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 22 d. iki visiško teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo, taip pat 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ (juridinio asmens kodas 171695726) atsakovui R. Š. (asmens kodas ( - ) 690 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

20Sprendimo dalį dėl sumokėtos avanso sumos už liudytojo iškvietimą grąžinimo palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ (juridinio asmens kodas 171695726) atsakovui R. Š. (asmens kodas ( - ) 2 197 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

22Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės bioenergija“ (juridinio asmens kodas 171695726) į valstybės biudžetą 962 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

23Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Plungės bioenergija“ (juridinio asmens kodas 171695726) 904 Eur (devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

24Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 296 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

25Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo R. Š. (asmens kodas ( - ) turto arešto mastą sumažinti iki 28 529 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt devynių eurų) sumos ir palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant J. T., M. Z.,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui R. B., atsakovui... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija,... 6.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB... 7. Teisėjų kolegija... 8. Faktinės aplinkybės
    1. Bylos duomenimis nustatyta,... 9. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios
        10. Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
          11. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
          1. CPK 185... 12. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
              13. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Teisėjų kolegija,... 14. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
                1. Klaipėdos... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti:... 17. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 18. Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas 19. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės... 20. Sprendimo dalį dėl sumokėtos avanso sumos už liudytojo iškvietimą... 21. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės... 22. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plungės... 23. Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas 24. Priteisti iš atsakovo R. Š. (asmens kodas 25. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi taikytų... 26. Nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....