Byla 1A-181-654/2020
Dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla E. B., kuris buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu, atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, gynėjui advokatui Viktorui Ivanovui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. B. ir jo gynėjo advokato Viktoro Ivanovo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla E. B., kuris buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu, atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu.

3UAB ( - ) pareikštas 9 897,93 Eur dydžio civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Bylos esmė

71.

8E. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ( - ) direktoriumi ir materialiai atsakingu už jo žinioje buvusį bendrovės turtą, pagal 2007 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. ( - ) (toliau ir – sutartis), UAB ( - ) perdavus turto priėmimo-perdavimo aktu naudoti ir valdyti 34 175,58 Lt (9 897,93 Eur) vertės automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) UAB ( - ) prisiimtų įsipareigojimų lizingo tiekėjui UAB ( - ) neįvykdė, perduotą naudoti ir valdyti transporto priemonę, pažeisdamas bendrųjų sutarties sąlygų 5.1.5 punktą – neparduoti, neįkeisti ar pan. turto be raštiško banko sutikimo, perleido automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. ( - ) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tretiesiems asmenims, taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir UAB ( - ) padarė 34 175,58 Lt (9 897,93 Eur) turtinę žalą.

9II.

10Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

112.

12E. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

132.1.

14Apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei padarius esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (tolau – ir BPK) pažeidimų. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas išvadomis, neatitinkančiomis bylos faktinių aplinkybių, kaltinime nenurodytomis bei teisiamajame posėdyje nenagrinėtomis aplinkybėmis, prielaidomis bei spėjimais, o ne visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, priimtas nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

152.2.

16Apeliantų nuomone, E. B. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, 2007 m. lapkričio 23 d. UAB ( - ) su UAB ( - ) sudarytos lizingo sutarties 5.1.5 punkto jis nepažeidė. Šiuo lizingo sutarties punktu UAB ( - ) įsipareigojo sutarties pagrindu nedisponuoti turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.), jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško Lizingo bendrovės sutikimo. Disponavimo teisė įgyvendinama savininkui sudarant sandorius ir atliekant juridinius veiksmus, kuomet keičiama daikto teisinė būklė. Taigi ir daikto perleidimu, kaip vienu iš disponavimo būdų, yra keičiama daikto teisinė būklė. Tuo tarpu skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje automobilio ,,Peugeot 607“ perleidimo būdai net nenurodyti. Byloje nėra duomenų apie aptariamo automobilio teisinės būklės (priklausomybės) pakeitimą, ši aplinkybė bylos teisminio nagrinėjimo metu net nebuvo tiriama. Liudytojas R. K., kuris galėtų paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jam 2008 m. pabaigoje buvo perduotas automobilis, šiuo klausimu pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas, o ikiteisminio tyrimo metu R. K. duotus parodymus paneigia liudytojo V. U. teisme duoti parodymai ir teismo iniciatyva gauti duomenys iš Lenkijos – Ukrainos pasienio, patvirtinantys, kad R. K. 2008 m. lapkričio 13 d. vairavo UAB ( - ) priklausantį automobilį ,,Peugeot 607“. Kaip matyti iš E. B. parodymų, jis šį automobilį perdavė laikinai pavažinėti savo giminaičiui R. K., kuris atgal automobilio negrąžino. Tačiau automobilio perdavimas laikinai naudotis/pasivažinėti, anot apeliantų, negali būti prilyginamas šio automobilio disponavimui/perleidimui, nes laikinai perduodant automobilį jo teisinė būklė nekeičiama. UAB ( - ) kaip lizingo gavėjo teisę leisti pavažinėti automobiliu neperleidžiant jo kitiems asmenims reglamentuoja visiškai kitos nei nurodytos kaltinime ar skundžiamame nuosprendyje lizingo sutarties nuostatos. R. K., kuris dirbo UAB ( - ) ir kuriam E. B. perdavė automobilį laikinai pavažinėti, žadėjo ir privalėjo automobilį grąžinti, tačiau to nepadarė. Būtent ši aplinkybė ir buvo tiesiogine automobilio negrąžinimo lizingo bendrovei priežastimi. Byloje yra duomenų, kad paskutiniu automobilio naudotoju buvo R. K. ir būtent jis šį automobilį paliko Ukrainoje, t. y. galimai iššvaistė (pavogė) jam patikėtą automobilį. Taigi, E. B. automobilio neperleido, juo nedisponavo, UAB ( - ) ir UAB ( - ) sudarytos lizingo sutarties 5.1.5. reikalavimų nepažeidė, todėl jo veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių.

172.3.

18Pirmosios instancijos teismas E. B. kaltę patvirtinančiais duomenimis laikė tai, kad jis laiku ikiteisminio tyrimo institucijai nesuteikė duomenų apie automobilio praradimo aplinkybes, taip pat apie tai nepranešė ir UAB ( - ) bankroto administratoriui. Tačiau nepranešimas apie automobilio praradimą nėra turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties požymis, todėl vien jau dėl šios priežasties minėti teismo motyvai yra nepagrįstai. Be to, BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu šiuo atveju nei pradiniame kaltinamajame akte, nei 2018 m. vasario 1 d. prašyme pakeisti kaltinimą, nepranešimas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei bankroto administratoriui nebuvo nurodytos.

192.4.

20Apeliantų nuomone, nepagrįstos ir prieštaraujančios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimams yra pirmosios instancijos teismo išvados apie nepranešimą apie automobilio praradimą. UAB ( - ) bankroto byla Kauno apygardos teisme buvo iškelta 2009 m. vasario 24 d., ikiteisminis tyrimas dėl automobilio ,,Peugeot 607“ praradimo buvo pradėtas 2009 m. liepos 23 d., E. B. leido R. K. lakinai pasivažinėti automobiliu 2008 metų pabaigoje ir iki bankroto bylos iškėlimo tikėjosi, kad R. K. automobilį grąžins. Po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ( - ) priėmimo E. B. neteko teisės bei pareigos rūpintis šios bendrovės turtu, tame tarpe ir automobiliu ,,Peugeot 607“, tą daryti privalėjo teismo paskirtas bankroto administratorius B. D.. Tačiau, kaip matyti iš B. D. parodymų, jis apsiribojo tik UAB ( - ) kreditorinio reikalavimo, į kurį įtraukta ir automobilio ,,Peugeot 607“ nesumokėtų lizingo įmokų suma, patvirtinimu, automobilio susigrąžinimo veiksmų iš esmės nesiėmė. Bankroto administratorius manė, kad UAB ( - ) bankroto byloje patvirtinus UAB ( - ) kreditorinį reikalavimą, į kurį įskaičiuotos ir nesumokėtos lizingo įmokos už automobilį ,,Peugeot 607“, lizingo bendrovės teisės yra apgintos tinkamai ir nėra jokio poreikio rūpintis automobilio suradimu. Nuo 2009 m. vasario 24 d., dar iki ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo, pareigą rūpintis automobiliu turėjo UAB ( - ) bankroto administratorius, o ne E. B..

212.5.

22Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas dar 2018 m. kovo 23 d. nutartimi pripažino, jog ,,teisme ištirti ir šioje nutartyje aptarti duomenys nesuteikia teismui pagrindo daryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis E. B. padarė nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas“. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas buvo padaręs tų pačių byloje esančių duomenų pagrindu. Po šios nutarties priėmimo į bylą buvo pateikti tik duomenys, gauti iš Lenkijos – Ukrainos pasienio, kurie, paties teismo nuomone, tik patvirtina E. B. nekaltumą.

232.6.

24Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai bepagrįstai kriminalizavo civilinius teisinius santykius, civilinių teisių realizavimą pripažino nusikalstama veika. Civilinės teisės normų taikymo aspektu E. B., leisdamas R. K. laikinai pasivažinėti automobiliu ,,Peugeot 607“, UAB ( - ) ir UAB ( - ) sudarytos lizingo sutarties 5.1.5. reikalavimų nepažeidė, nes šio automobilio neperleido, lizingo bendrovės nuosavybės teisių į šį automobilį nepanaikino ir niekaip neapsunkino. Civilinės teisės aspektu E. B. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jo pripažinimas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už veiksmus, kurie civilinėje teisėje nelaikomi neteisėtais, yra neįmanomas, nes asmens pripažinimas kaltu yra kraštutinė priemonė, taikytina tuomet, kai neįmanoma apginti savo teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

253.

26Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

274.

28Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. B. ir jo gynėjo advokato V. Ivanovo apeliacinis skundas atmetamas.

29III.

30Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

315.

32Savo skunde apeliantai teigia, kad E. B. Sutarties 5.1.5. punkto nepažeidė, nes nuosprendyje nėra nurodyti automobilio perleidimo būdai, byloje nėra jokių duomenų apie automobilio teisinės būklės pakeitimą, o E. B. veiksmai, kuomet jis davė laikinai naudotis (pasivažinėti) automobiliu pusbroliui R. K., negali būti vertinami kaip automobilio disponavimo tvarkos pažeidimas, nes tokiais veiksmais jo teisinė būklė nebuvo pakeista. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

336.

34Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.87 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė susideda iš nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. CK 6.567 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teisę iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, pagal lizingo sutartį lizingo davėjas perduoda daiktą lizingo gavėjui jį valdyti ir naudotis juo, ir tai padaro lizingo gavėjo verslo tikslais. Iš principo šią įstatymo nuostatą atkartojo Sutarties 5.1.5. punktas, kuriuo E. B. buvo draudžiama parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti teisę naudotis automobiliu be UAB ( - ) raštiško sutikimo. Tokia sutarties nuostata lizingo davėjas gina savo interesą gauti atlygį ir lizingo laikotarpiu išlaikyti daikto kontrolę. Tai reiškia, kad automobilis galėjo būti naudojamas tik UAB ( - ) reikmėms, jos verslo tikslais. Nei įstatyme apibrėžiant lizingo sutarties sampratą, nei sutartyje nėra kalbama apie nuosavybės objekto disponavimo teisės (tik valdymo ir naudojimo) perleidimą ar kitokį pasikeitimą. Nesant galimybės perleisti disponavimo teisę, negali būti disponavimo teisės pasikeitimo, apie ką savo skunde kalba apeliantai. Civilinėje teisėje teisė naudotis daiktu suprantama kaip teisė gauti iš jo naudos (daikto naudingų savybių pritaikymas savininko poreikiams tenkinti arba teisė gauti iš daikto pajamas ar produkciją), o teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir teisė daryti daiktui fizinį bei ūkinį poveikį. Panašius apibrėžimus pateikia ir apeliaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Taigi, E. B. turėjo teisę valdyti ir naudoti automobilį UAB ( - ) verslo tikslais ir jo neparduoti, neįkeisti ar kitaip neperleisti teisės naudotis automobiliu be UAB ( - ) raštiško sutikimo. Nustačius E. B. teisių apimtį, būtina nustatyti jo veiksmus ir padaryti išvadą, ar jie atitinka jam suteiktas teises.

357.

36Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. B., apklaustas apie automobilio įgijimą ir perdavimą R. K., paaiškino, kad gavus automobilį iš lizingo bendrovės juo daugiausiai važinėjo bendrovės komercijos direktorius V. U.. Kol verslas sekėsi ir įmonė buvo moki, įmokos už automobilį buvo mokamos pagal sudarytą grafiką. 2008 m. pabaigoje, prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, bendrovės finansinė padėtis labai pablogėjo. 2009 m. vasario mėnesį jis kreipėsi į teismą, kad UAB ( - ) būtų iškelta bankroto byla. Byla buvo iškelta 2009 m. vasario 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Pagal bankroto administratoriaus B. D. reikalavimą jis perdavė visą įmonės turtą, išskyrus automobilį, kuris tuo metu buvo pas jo pusbrolį R. K.. Automobilį su dokumentais ir rakteliais R. K. jis perdavė 2008 metų pabaigoje. Perduodamas automobilį įgaliojimo nesurašė. Jis bandė telefonu susisiekti su R. K., tačiau šis jam neatsiliepė. R. K. grįžus į Lietuvą, jis paprašė grąžinti automobilį, tačiau šis pasakė, kad automobilio jau nebėra. Kur dingo automobilis, R. K. nepaaiškino. Kaip matyti iš liudytojo R. K. parodymų, kurie pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu, jis patvirtino, kada jis naudojosi automobiliu „Peugeot 607“. Prieš UAB ( - ) bankrotą E. B. jam pasiūlė automobiliu imituoti eismo įvykį tam, kad būtų gauta draudimo išmoka, bet jis atsisakė tai daryti (t. 3, b. l. 41-43, 44-45). Iš byloje esančios R. K. darbo sutarties matyti, kad UAB ( - ) jis dirbo nuo 2007 m. vasario 9 d. iki 2007 m. gruodžio 13 d.

378.

38E. B. paaiškinimas, kad automobilį jis perdavė pasinaudoti ar laikinai pasivažinėti R. K., yra jo pateiktas jo paties faktinių veiksmų apibūdinimas. Apklausiami asmenys gali įvairiais žodžiais apibūdinti savo veiksmus, tačiau tai nėra veiksmų teisinis vertinimas. Tokiais atvejais teismas, pasiremdamas nustatytais faktiniais veiksmais, nustato, kaip veiksmai turi būti vertinami teisiškai. Taigi, 2008 m. pabaigoje perdavęs automobilį R. K., E. B. neatlygintinai perdavė jį su bendrove nesusijusiam asmeniui, kad šis naudotųsi juo su bendrovės veikla nesusijusiais tikslais, o valdytų ir naudotųsi savo asmeniniais tikslais ir taip sudarė žodinę automobilio panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnis). Ši sutartis buvo sudaryta be UAB ( - ) raštiško sutikimo. Tokiu veiksmu jis pažeidė Sutarties 5.1.5. punktą ir draudimą kitaip perleisti teisę naudotis automobiliu. Perdavęs automobilį jis prarado galimybę šiuo automobiliu naudotis ir jį valdyti, prarado šio turto kontrolę. Būtent šie E. B. veiksmai buvo bendrovės automobilio netekimo ir turto iššvaistymo priežastimi. Atidavęs automobilį R. K. jis iššvaistė jam patikėtą turtą ir šiuo momentu turto iššvaistymas buvo baigtas. Šių jo veiksmų teisiniam vertinimui nėra svarbu, ką toliau su automobiliu darė jį gavęs asmuo.

399.

40Apeliacinio skundo argumentai apie teismo neteisingai nustatytas aplinkybes nėra pagrįsti. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kolegijai patikrinus pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aprašymą, BPK pažeidimo kolegija nenustatė. Aprašyme yra nurodyti visi būtini BK 184 straipsnio 2 dalies sudėties pažymiai, kurie buvo nustatyti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pat ir E. B. teisių apimtis bei turto perleidimo aplinkybės. Tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra tam tikrų aplinkybių, kurios, apeliantų manymu, turėtų jame būti, nėra BPK pažeidimas. Tam tikros nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytos aplinkybės yra nurodytos nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje.

4110.

42Apeliaciniame skunde teikdami argumentus dėl bendrovės direktoriaus ir bankroto administratoriaus kompetencijos ir veiksmų iškėlus bankroto bylą, apeliantai remiasi netinkamomis įstatymo nuostatomis ir argumentais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iš ties, kaip teigia apeliantai, to paties straipsnio 7 dalies 2 punktas nustato, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau tai nereiškia, kad direktorius nėra atsakingas už įmonės turtą ir neturi jo perduoti bendrovės administratoriui pagal Įmonių Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Bendrovės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau privalo perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui. Taigi, iškėlus UAB ( - ) bankroto bylą E. B. privalėjo perduoti visą bendrovės turtą bankroto administratoriui, tačiau anksčiau perdavęs automobilį R. K., prarado turto kontrolę ir negalėjo jam šio turto perduoti. Šis turtas turėjo būti nukreiptas kreditorių reikalavimams patenkinti (taip pat ir UAB ( - ) reikalavimams), tačiau E. B. turtą praradus ir jo neperdavus, kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš šio turto pardavimo. Įmonių bankroto įstatymo reglamentavimas, kad po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo teisė valdyti, naudoti ir disponuoti bendrovės turtu atsiranda bankroto administratoriui, reiškia, kad bankroto administratorius rūpinasi direktoriaus perduotu turtu. Apeliantų keliami argumentai, kad turėjo pareigą kreiptis į teisėsaugą dėl automobilio dingimo šioje byloje nėra aktualūs, kadangi ši aplinkybė neįeina į inkriminuoto nusikaltimo sudėtį ir nusikaltimas jau buvo baigtas kaip E. B. be UAB ( - ) rašytinio sutikimo perdavė automobilį R. K..

4311.

44Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pavyzdžiui, be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba be teisėsaugos institucijų pagalbos negalima surasti asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-325- 895/2018, 2K-149-303/2019). Sudarius lizingo sutartį tarp UAB ( - ) atstovaujamos direktoriaus E. B. ir lizingo bendrovės, tarp jų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, tačiau tolesni E. B. veiksmai padarė lizingo sutarties vykdymą ir lizingo davėjo pažeistų teisių atkūrimą civilinės teisės priemonėmis neįvykdomą dėl E. B. sąmoningų, tyčinių veiksmų, nes perleidus turtą trečiajam asmeniui tapo neįmanomas turto sugrąžinimas natūra ar pinigais.

4512.

46Iš bylos duomenų matyti, jog lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus mokėti periodines įmokas E. B. vykdė tik kurį laiką. 2008 m. gruodžio 5 d., tai yra dar iki bankroto bylos iškėlimo, kai už turtą buvo atsakingas E. B., UAB ( - ) iš UAB ( - ) gavo pretenziją dėl įsiskolinimo su įspėjimu, jog neapmokėjus skolos iki nurodyto termino, UAB ( - ) bus priversta nutraukti sutartį ir kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (t. 1, b. l. 49). Tačiau UAB ( - ) į šią pretenziją nereagavo, įsiskolinimo nepadengė, nemokėjimo priežasčių nenurodė. 2009 m. sausio 26 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) UAB ( - ) vienašališkai nutraukus sutartį ir pareikalavus iki 2009 m. vasario 6 d. grąžinti automobilį, pagal Sutarties 3.11 punktą E. B. privalėdamas tai padaryti. Pagal Sutartį automobilio praradimo, sugadinimo ar sunaikinimo atveju E. B. per vieną darbo dieną apie tai turėjo pranešti lizingo davėjui (5.6 punktas), o kompetetingam nuomininko organui nusprendus pertvarkyti, restruktūrizuoti, likviduoti ar reorganizuoti arba teikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos nuomininkui iškėlimo, apie tai per penkias darbo dienas turėjo informuoti lizingo bendrovę (5.7. punktas). Negalėdamas grąžinti automobilio E. B. nesiėmė jokių veiksmų apie tai pranešti lizingo davėjui, taip turtui surasti ir grąžinti savininkui. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje – 2009 m. lapkričio 11 d. – E. B. tvirtino, kad automobilį „Peugeot 607“ jis perdavė UAB ( - ) darbuotojui V. U., o bankroto administratoriui paprašius automobilį grąžinti šis nurodė, jog automobilis iš jo buvo pavogtas Ukrainoje. Tik 2017 m. sausio 26 d. apklaustas kaip įtariamasis E. B. parodė, kad automobilį jis perdavė ne V. U., o savo pusbroliui R. K., kuris automobiliu išvyko į Ukrainą ir jo E. B. negrąžino. Taip dėl jo veiksmų buvo apsunkintos galimybės operatyviai surasti automobilį ir grąžinti jį teisėtam savininkui ir susidarė situacija, kai be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti asmenų, kuriems turtas buvo perleistas, nėra į ką nukreipti išieškojimo ir dėl šios priežasties neįmanoma civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistas teises.

47Teisėjų kolegija, remdamasi šiais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – E. B. ir jo gynėjo advokato Viktoro Ivanovo apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. UAB ( - ) pareikštas 9 897,93 Eur dydžio civilinis ieškinys paliktas... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Bylos esmė... 7. 1.... 8. E. B. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ( - ) direktoriumi ir materialiai... 9. II.... 10. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 11. 2.... 12. E. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m.... 13. 2.1.... 14. Apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 15. 2.2.... 16. Apeliantų nuomone, E. B. veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos... 17. 2.3.... 18. Pirmosios instancijos teismas E. B. kaltę patvirtinančiais duomenimis laikė... 19. 2.4.... 20. Apeliantų nuomone, nepagrįstos ir prieštaraujančios Lietuvos Respublikos... 21. 2.5.... 22. Baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas dar 2018 m. kovo 23 d. nutartimi... 23. 2.6.... 24. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai... 25. 3.... 26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji... 27. 4.... 28. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, E. B. ir jo gynėjo... 29. III.... 30. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31. 5.... 32. Savo skunde apeliantai teigia, kad E. B. Sutarties 5.1.5. punkto nepažeidė,... 33. 6.... 34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.87 straipsnio 1... 35. 7.... 36. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. B., apklaustas apie... 37. 8.... 38. E. B. paaiškinimas, kad automobilį jis perdavė pasinaudoti ar laikinai... 39. 9.... 40. Apeliacinio skundo argumentai apie teismo neteisingai nustatytas aplinkybes... 41. 10.... 42. Apeliaciniame skunde teikdami argumentus dėl bendrovės direktoriaus ir... 43. 11.... 44. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl... 45. 12.... 46. Iš bylos duomenų matyti, jog lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus... 47. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos... 48. asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – E. B. ir jo gynėjo...