Byla 2K-93/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. (L. V.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties.

2Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu L. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 183 straipsnio 2 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimu.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistojo L. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

5L. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudaręs nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią kaip lizingo gavėjas naudotis gavo keturis motociklus: 9190 Lt vertės „MAS AI L150“ (duomenys neskelbtini), 9190 Lt vertės „MASAI L150“ (duomenys neskelbtini), 21 500 Lt vertės „YAMAHA YFM 350 R“ (duomenys neskelbtini) ir 21 900 Lt vertės „YAMAHA BRUIN 350“ (duomenys neskelbtini), 2005 metais sumokėjęs vieną lizingo įmoką, toliau sutarties sąlygų nevykdė, o lizingo davėjui – UAB (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 12 d. sutartį nutraukus ir pareikalavus grąžinti minėtą turtą, L. V. svetimo turto negrąžino, taip užvaldė jam patikėtą svetimą didelės – 61 780 Lt (įskaitant ir PVM) – vertės turtą.

6Kasaciniu skundu nuteistojo L. V. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti arba pakeisti teismų sprendimus, paskiriant L. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad bankui nutraukus lizingo sutartį su L. V., šis keturių motociklų negrąžino, taigi nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Šie veiksmai, nors buvo neteisėti, nelaikytini nusikalstamais. Byloje nesurinkta įrodymų, kad tokiais veiksmais L. V. pasisavino jam patikėtą turtą. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad 2004–2005 m. buvo parengęs verslo planą (prieš sudarydama lizingo sutartį, šį planą patikrino ir AB (duomenys neskelbtini), susijusį su ekstremalaus sporto vystymu, buvo išsinuomojęs 70 ha žemės sklypą su statiniais (sutartis nebuvo įregistruota registre), pradėjo statyti teniso kortus, rengti motociklų trasą ir šaudyklą, investavo skolintų pinigų, tačiau dėl klaidų ir kt. aplinkybių verslas nepasisekė, nuomojama žemė buvo parduota, visų skolų L. V. neįstengė sumokėti, sąskaitos bankuose buvo areštuotos. Motociklai buvo vienintelis L. V. likęs turtas; naudodamasis jais jis tikėjosi uždirbti pinigų tam, kad būtų grąžintos skolos, be to, du motociklai buvo apgadinti, todėl tokios būklės jų grąžinimas būtų buvęs nuostolingas. Dėl šių priežasčių L. V. paliko motociklus tėvui, kad šis juos pataisytų, ir 2007–2008 m. išvyko dirbti į Prancūziją. 2008 m., būdamas Prancūzijoje, L. V. iš brolio sužinojo, kad tėvas rastas negyvas kelyje neva nelaimingo atsitikimo metu; grįžęs į Lietuvą ieškojo paskutinės tėvo gyvenamosios vietos ir pas jį buvusių motociklų, tačiau jų aptikti nepavyko. L. V. niekada nesiekė pasisavinti motociklų ir būtų juos vėliau grąžinęs, neginčijo skolos bankui, buvo susisiekęs su banko atstovu D. Č., 2010 m. kovo 28 d. parašė jam žinutę, nurodydamas, kad tuo metu gali mokėti 100–150 Lt kiekvieną mėnesį, vėliau galbūt daugiau, tačiau bankas į šį pasiūlymą neatsakė. Pasak kasatoriaus, toks nuteistojo aiškinimas yra logiškas, jį patvirtina ir banko veiksmai, kreipiantis į teismą civiline tvarka ne dėl žalos atlyginimo, o dėl skolos grąžinimo, taip pat Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas dėl skolos priteisimo.

8Kasaciniame skunde pažymima, kad veika turi būti vertinama kaip civilinis deliktas, o ne nusikaltimas. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui. L. V. anksčiau neteistas, byloje nėra jokių jį neigiamai apibūdinančių ar rodančių polinkį pažeisti visuomenės gyvenimo taisykles duomenų, jis turi mažametį vaiką, pradėjo atlyginti žalą. Nuteistajam inkriminuota veika padaryta dėl patyrimo stokos, nesėkmingai susiklosčius verslui ir asmeniniam gyvenimui. L. V. neprisipažinimas kaltu dėl nusikaltimo padarymo yra susijęs ne su byloje nustatytų faktinių aplinkybių neigimu ar nepagrįstu siekimu išvengti atsakomybės, o su kitokiu jo padarytos veikos vertinimu. Veika padaryta neveikimu, tad yra mažiau pavojinga. Šios aplinkybės, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad už šį nusikaltimą L. V. paskirta nors ir trumpalaikė, bet reali laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta ir neatitinka nei padaryto nusikaltimo sunkumo, nei asmenybės, prieštarauja teisingumo principui. Kasatorius, darydamas šią išvadą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-411/2012, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. ir 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiais baudžiamosiose bylose Nr. 1-56-209/2012, Nr. 1-226-209/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Nr. 1A-492/2012. Laisvės atėmimo bausmė, nesant pagrindų išteisinti L. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, keistina bauda.

9Atsiliepimu į nuteistojo L. V. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas prašo kasacinį skundą atmesti.

10Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, L. V. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nuteistasis, nesumokėdamas įmokų pagal lizingo sutartį nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio, turėjo suprasti, kad, tikėtina, neteisėtai valdo turtą, o nuo sutarties nutraukimo ir penkių dienų termino po jos lizingo objekto valdymas tapo akivaizdžiai neteisėtas. Iš visų byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nuteistasis, nusikalstamais veiksmais užvaldęs jam patikėtą svetimą turtą, suprato, jog tokiais savo veiksmais daro lizingo bendrovei žalą bei tokių padarinių norėjo. L. V. argumentai, kad jis skolos neginčijo, turto nepasisavino, bet ketino jį grąžinti ir tai patvirtina banko veiksmai, kreipiantis į teismą civiline tvarka ne dėl žalos atlyginimo, o dėl skolos grąžinimo, nepagrįsti. Lizingo davėjui pareiškus ieškinį civilinio proceso tvarka dėl 57 309,2 Lt skolos priteisimo nepaneigiamas padarytos turtinės žalos faktas, lizingo davėjas neneigė turtinės žalos buvimo, tik turtinės žalos klausimas dėl nuteistojo nusikalstamų veikų buvo išspręstas civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas, skirdamas L. V. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltininko asmenybę) ir paskyrė tinkamą bausmę, kuri nėra per griežta. Kasaciniame skunde minimos aplinkybės (teistas pirmą kartą, turi mažametį vaiką, pradėjo atlyginti žalą, nesėkmingai susiklostęs verslas bei asmeninis gyvenimas, nusikalstama veika padaryta neveikimu) negali būti laikomos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

11Atsiliepimu į nuteistojo L. V. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinį skundą AB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Laimonas Pivoras prašo kasacinį skundą atmesti.

12Atsiliepime nurodoma, kad civiline tvarka pareikšto civilinio ieškinio patenkinimas nepanaikina nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamosios atsakomybės, kylančios pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. L. V. veiksmai tapo neteisėti ir nusikalstami, nes negrąžindamas svetimo turto jis šį valdė kaip savą. Atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde nurodomos neįtikimos aplinkybės dėl neva nuteistojo transporto priemonių palikimo tėvui, nes asmuo, siekdamas, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau sutvarkytos ir iš jų nuomos būtų atiduotos skolos, nepaliktų jų metams ar ilgesniam laikotarpiui, domėtųsi jų likimu. Nuteistasis L. V. sąmoningai negrąžino jam nuosavybės teise nepriklausančių transporto priemonių ir savo nuožiūra neturėdamas tam teisinio pagrindo disponavo jomis. Atsiliepime, remiantis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-7-388/2007, 2K-733/2007, 2K-467/2006 ir 1998 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimais nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis L. V. yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka teisingumo principą.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

15Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red. galiojusi nusikaltimo padarymo metu). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

16Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 25 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus L. V., sudaryta keturių bendros 52 355,93 Lt vertės motociklų lizingo sutartis, pagal kurią lizingo gavėjas turėjo teisę naudotis ir valdyti lizingo objektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, išpirkti nuosavybės teisę į lizingo objektą. Taigi kol nesumokėtos visos įmokos pagal lizingo sutartį, nuosavybės teisė į motociklus nebuvo įgyta. 2006 m. sausio 12 d. lizingo sutartis, nevykdant joje numatytų lizingo gavėjo įsipareigojimų, lizingo davėjo vienašališkai buvo nutraukta.

17Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp sandorio šalių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo suvaržymu, kai viena šalių sąmoningai neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį. Tais atvejais, kai vengiama įvykdyti turtines prievoles, svarbiausia nustatyti, kiek kaltinamas asmuo savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis. Jei kreditoriaus teisės atkūrimas tampa neperspektyvus dėl sąmoningų skolininko veiksmų, jo sukelto nemokumo, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-388/2007, 2K-7-198/2008). Lizingo gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) atstovavusio L. V. veiksmai padarė lizingo sutarties vykdymą neįmanomą. Po sutarties nutraukimo L. V., negrąžindamas motociklų, užvaldė tokios vertės svetimą turtą, kokia buvo jų likutinė vertė po sumokėtų periodinių įmokų – 61 780 Lt (įskaitant PVM). Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) L. V. kaip laiduotojas įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui atsiradusias prievoles lizingo davėjo naudai, jei lizingo gavėjas tinkamai neįvykdytų visų ar dalies prievolių, atsirandančių pagal šią sutartį; įsipareigojo lizingo bendrovei raštu per penkias darbo dienas pranešti apie savo adreso, telefono numerio pasikeitimą. 2006 m. sausio 12 d. vienašališkai lizingo davėjui nutraukus lizingo sutartį, L. V. buvo pranešta apie reikalavimą grąžinti keturis motociklus – lizingo objektą. Nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2008 m. balandžio 10 d. lizingo gavėjas lizingo davėjui nesumokėjo nė vienos įmokos. Įvertinus tai, kad L. V. po lizingo sutarties nutraukimo negrąžino lizingo objektų – keturių motociklų, išvyko į Prancūziją, buvo paskelbta jo paieška; iš 2011 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje matyti, kad priteista skola solidariai L. V. ir UAB (duomenys neskelbtini), buvo taikytas turto areštas, tačiau jokio areštuotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta, civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nes civilinių teisių realizavimas UAB (duomenys neskelbtini) tapo pasunkintas. Šios aplinkybės rodo L. V. tyčios pasisavinti jam sutarties pagrindu patikėtą turtą – keturis motociklus – kryptingumą. L. V. suprato, kad pasisavino jam svetimą turtą, dėl to lizingo bendrovė patyrė žalą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės nuteistojo L. V. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

18Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

19BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Teismas, skirdamas L. V. bausmę, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą: L. V. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, neteistas, turi mažametį vaiką, dirba, baustas administracine tvarka, atlyginta tik maža priteistos žalos dalis, dėl to paskyrė beveik minimalią laisvės atėmimo bausmę.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, išaiškino, jog, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2008, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). Kasatorius skunde nurodo jo ginamojo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis (į juos atsižvelgė teismas skirdamas beveik minimalią laisvės atėmimo bausmę), tačiau tai nėra išimtinės aplinkybės. Taigi taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra teisinio pagrindo, tai pagrįstai konstatavo žemesnės instancijos teismai.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22Nuteistojo L. V. (L. V.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą atmesti.

23Aldona Rakauskienė

24Vytautas Greičius

25Vytautas Masiokas

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 14 d. nuosprendžiu L. V. nuteistas... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 5. L. V. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 23 d., ikiteisminio tyrimo metu... 6. Kasaciniu skundu nuteistojo L. V. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bankui nutraukus lizingo sutartį su L. V.,... 8. Kasaciniame skunde pažymima, kad veika turi būti vertinama kaip civilinis... 9. Atsiliepimu į nuteistojo L. V. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinį skundą... 10. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino... 11. Atsiliepimu į nuteistojo L. V. gynėjo advokato J. Jasaičio kasacinį skundą... 12. Atsiliepime nurodoma, kad civiline tvarka pareikšto civilinio ieškinio... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo... 15. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 16. Byloje nustatyta, kad 2005 m. gegužės 25 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini)... 17. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp sandorio šalių paprastai... 18. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 19. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką,... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 22. Nuteistojo L. V. (L. V.) gynėjo advokato Juliaus Jasaičio kasacinį skundą... 23. Aldona Rakauskienė... 24. Vytautas Greičius... 25. Vytautas Masiokas...