Byla 2K-285/2013
Dėl Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešejos Dalios Bajerciutes,

2teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios D. V. kasacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties.

3Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu D. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dali laisves atemimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausme visiško sudejimo budu subendrinta su Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 16 d. baudžiamuoju isakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dali paskirta 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda ir galutine bausme paskirta laisves atemimas vieneriems metams ir 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda. Iš D. V. priteista B. J. 78 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistosios D. V. apeliacinis skundas atmestas.

5Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos D. Bajerciutes pranešima, n u s t a t e :

6D. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dali nuteista už tai, kad nuo 2007 m. sausio 16 d. iki 2007 m. vasario 5 d. banko pavedimu ir grynaisiais iš B. J. gavo 130 000 Lt, skirtu žemes sklypui Panevežio rajone pirkti, taciau, pirkimo sandoriui neivykus, pinigu B. J. negražino ir taip pasisavino jai patiketa dideles vertes svetima turta – B. J. priklausancius 130 000 Lt.

7Kasaciniu skundu nuteistoji D. V. prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendi ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutarti ir byla nutraukti arba pakeisti Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendi ir paskirti švelnesne bausme.

8Kasatore teigia, kad teismai netinkamai taike BK 183 straipsni, ji nuteista nepagristai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Pasak nuteistosios, tarp jos ir nukentejusiojo susikloste civiliniai teisiniai santykiai. Šia aplinkybe patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti procesiniai sprendimai (nutarimai ir nutartys), kuriais ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dali (pradetas 2009 m. sausio 28 d.) 2009 m. spalio 16 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, o nukentejusiajam B. J. ši nutarima apskundus, skundas aukštesniojo prokuroro 2009 m. lapkricio 12 d. nutarimu netenkintas dar karta konstatavus, kad nukentejusysis savo interesus gali apginti civilinio proceso tvarka. Nukentejusiam apskundus ši nutarima, ikiteisminio tyrimo teisejo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundas atmestas ir pranešta prokurorui, kad kasatore gali buti padariusi nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnyje, taciau 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimu atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima pagal BK 184 straipsnio 2 dali, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu. Nukentejusiajam apskundus ir ši nutarima, Šiauliu apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. prieme nutarti, kurioje nurode, kad turi buti ivertinta, ar kasatores veiksmuose nera BK 183 ir 184 straipsniuose numatytu nusikalstamu veiku požymiu. Taip 2010 m. sausio 11 d. vel pradetas ikiteisminis tyrimas, bet jau pagal BK 183 straipsni. Taigi, susiklosciusi situacija buvo vertinama ne kaip nusikaltimas, arba veikos kvalifikacija keiciama tris kartus, taciau teismai neivertino šiu ankstesniu ikiteisminio tyrimo duomenu.

9Kasatore atkreipia demesi i tai, kad 2010 m. lapkricio 5 d. kaltinamajame akte užfiksuota, jog nukentejusysis nesidomejo žemes sklypo pirkimo eiga, raštu neaptare sandorio vykdymo aplinkybiu, o tiesiog lauke galutinio rezultato. Teismai neatsižvelge i kasatores parodymus, t. y. i tai, kad ji viso proceso metu nuosekliai pripažino gavusi pinigus iš nukentejusiojo B. J. ir neneige prievoles juos gražinti, o del to nebuvo pagrindo ja netiketi. Pats nukentejusysis 2011 m. vasario 18 d. vykusio teisiamojo posedžio metu pripažino, jog kasatore pažista nuo 1985 m., ne karta jai yra skolines ivairias pinigu sumas, kurias ji visada gražindavo, taip pat jis ne karta nurode, kad atgaves pinigus pretenziju kasatorei netures. Be to, kasatore pažymi, kad juos ir anksciau siejo sutartiniai santykiai, susije su pinigu skolinimu, taciau šios aplinkybes teismu liko neivertintos.

10Anot kasatores, byloje nenustatyta ir teismu sprendimuose nepasisakyta del subjektyviojo veikos požymio – kad ji veike tiesiogine tycia, t. y. sieke pasisavinti B. J. pinigus ir norejo padaryti jam turtines žalos; teismo išvados del tokios tycios buvimo nera pagristos irodymais. Kasaciniame skunde pažymima, kad esminis BK 183 straipsnyje itvirtintos nusikalstamos veikos sudeties požymis yra patiketo turto pavertimas savo nuosavybe, todel svarbu nustatyti ne pinigu negražinima, o ju pasisavinima, taciau šio baudžiamajai atsakomybei svarbaus momento neaptare nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismas. Del to nepagristi ir objektyvieji inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi civiliniams teisiniams santykiams pritaikyta baudžiamoji atsakomybe neivertinus esminiu bylai reikšmingu aplinkybiu.

11Kasatore nurodo apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikyma ir mano, kad jai paskirta laisves atemimo bausme yra per griežta, neteisinga. Teismai neatsižvelge i tai, kad ji turi rupintis (o be jos nebutu kam) savo motina, kuriai nustatytas dideliu specialiuju poreikiu lygis. Be to, ji anksciau neteista, niekada neneige savo skolos nukentejusiajam, dali pinigu gražino, dirba ir planuoja visiškai atsiskaityti. Kasaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminis tyrimas nevyko nuosekliai ir operatyviai, nuo pirmojo ikiteisminio tyrimo pradžios (2009 m. sausio 28 d) praejo beveik ketveri metai ir iki šiol tinkamai neivertinta, ar byloje yra baudžiamieji, ar civiliniai teisiniai santykiai. Be to, iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizes akto matyti, kad kasatore serga pirmine arterine hipertenzija, jai nustatyti stuburo degeneraciniai pakitimai, letinis tulžies pusles uždegimas del akmenliges, kaklo arteriju ateroskleroze, konstatuotas ir šiu ligu paumejimas. Vien tai, kad bylos nagrinejimo metu kasatore buvo nuteista ir pagal BK 222 straipsnio 1 dali, nepagrindžia apeliacines instancijos teismo išvados, kad ji linkusi pažeidineti istatymus, nes veikos padarymo metu ji nebuvo teista. Be to, paskyrus su laisves atemimu nesusijusia bausme, kasatore greiciau gražintu nukentejusiajam skola, nes galetu dirbti.

12Atsiliepimu i kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacini skunda atmesti.

13Atsiliepime pažymima, kad kasatore gincija faktines bylos aplinkybes ir sau naudinga linkme aiškina jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudeti. Nors kasatore teigia, kad tarp jos ir nukentejusiojo susikloste civiliniai teisiniai santykiai, šis kasacinio skundo argumentas vertintinas kritiškai. Iš teismu sprendimu matyti, kad faktines bylos aplinkybes nustatytos ivertinus pacios nuteistosios, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo B. J., liudytoju parodymus, kitus byloje esancius rašytinius irodymus. Apeliacines instancijos teismas, nutartyje pasisakydamas del D. V. apeliacinio skundo argumento del galimo jos padarytos veikos perkvalifikavimo, visiškai pagristai nurode, kad nuteistoji apeliaciniame skunde nenurode, kaip turetu buti kvalifikuojama jos veika, ir kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliante pripažino skolos fakta nukentejusiam, o esminis jos nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra jai paskirtos bausmes griežtumas. Apeliacines instancijos teismas pateike logiškus ir bylos medžiaga pagristus argumentus, kodel laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti irodymai leidžia daryti išvada, jog nuteistoji suvoke neteisetai ir neatlygintinai besisavinanti jai patiketus nukentejusiojo pinigus ir tuo pažeidžia nukentejusiojo interesus bei daro jam turtine žala. Patiketo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai užvaldžius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti. D. V. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltima padare veikdama tiesiogine tycia, t. y. suvokdama pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numatydama, kad del jo veikos gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir ju noredama.

14Atsiliepime pažymima, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti vienokie ar kitokie procesiniai sprendimai, kurie veliau istatymo nustatyta tvarka buvo naikinami kaip nepagristi, negali buti pagrindas pripažinti galutinius teismu sprendimus nepagristais ar neteisetais.

15Apeliacines instancijos teismas jokiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, nenustate. Prokuroro manymu, nesutikti su abieju instanciju teismu sprendimais nera pagrindo, juose išsamiai argumentuota, kodel kasatores padaryta veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudeti. Be to, nurodyta, kodel nuteistajai už šios veikos padaryma skiriama butent laisves atemimo bausme. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintele bausmes rušis – laisves atemimas. Teismas, skirdamas bausme, turi vadovautis ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kuria yra galimybe paskirti švelnesne bausme, jeigu istatymo sankcijoje nurodyta bausme aiškiai prieštarautu teisingumo principui, o BK 62 straipsnyje numatyta galimybe skirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme, jeigu yra nustatomi šio straipsnio 1 ar 2 dalyse itvirtinti kriterijai. Atsižvelgiant i tai, kad už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padaryma numatyta laisves atemimo bausme iki 10 metu, kasatorei paskirtos šios rušies bausmes trukme prilygintina minimaliai. Paskirti kitokia, nei laisves atemimo bausme, galima butu tik tuo atveju, jeigu teismas taikytu BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinejes visas faktines aplinkybes, motyvuotai nusprende, kad nera pagrindo taikyti minetu baudžiamojo istatymo nuostatu. Apeliacines instancijos teismas, atsižvelgdamas i nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytus bei apeliacines instancijos teismo posedžio metu išsakytus argumentus, atliko papildoma irodymu tyrima – paskyre teismo medicinos ekspertize, be kitu, užduodamas ir klausima, ar nuteistoji serga kokiomis nors nepagydomomis ligomis, del kuriu jai butu per sunku atlikti laisves atemimo bausme. Kaip matyti iš byloje esancio teismo medicinos ekspertizes akto Nr. EKG 63(196)/12(01), kasatore gali atlikti laisves atemimo bausme, todel šis kasacinio skundo motyvas atmestinas. Be to, apeliacines instancijos teismas pagristai pažymejo, kad kasatores teiginiai apie nora atlyginti nukentejusiajam padaryta žala yra deklaratyvus.

16Atsiliepimu i kasacini skunda nukentejusysis B. J. prašo kasacini skunda atmesti.

17Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagristai kasatore nuteise pagal BK 183 straipsnio 2 dali, nes ji suvoke, jog neteisetai ir neatlygintinai savinasi jai patiketus pinigus, taip pažeidžia nukentejusiojo interesus ir daro jam turtine žala. Taip pat nukentejusysis mano, kad kasatorei paskirta bausme neturetu buti švelninama, nes ji nors ir turejo pakankamai laiko gražinti skola, taciau to nepadare. Be to, kasatores padarytas BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkiu (BK 11 straipsnio 5 dalis), jos atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Už šia nusikalstama veika baudžiamasis istatymas numato vienintele bausmes ruši – laisves atemima.

18Kasacinis skundas atmestinas.

19Del nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dali pagristumo

20Kasaciniame skunde pateiktas nuteistosios D. V. prašymas panaikinti pirmosios bei apeliacines instancijos teismu sprendimus ir byla nutraukti, kaip matyti iš skundo turinio, iš esmes paremtas tuo, kad kasatore nesutinka su byloje ištirtu irodymu vertinimu, teigia, kad tarp jos ir nukentejusiojo B. J. susikloste civiliniai teisiniai santykiai, o del to ji pagal BK 183 straipsnio 2 dali nuteista nepagristai.

21Pagal BK 183 straipsnio 1 dali atsako tas, kas pasisavino jam patiketa arba jo žinioje buvusi svetima turta ar turtine teise, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitu kvalifikuojamuju požymiu, nustatyta baudžiamoji atsakomybe už dideles vertes svetimo turto pasisavinima. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patiketa ar esanti jo žinioje turta neteisetai pavercia savu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisetai užvaldžius svetima turta ir turint realia galimybe juo naudotis ar disponuoti, o tolesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Dažnai turtas kaltininkui patikimas ivairiomis civilinemis sutartimis (pvz.; paskolos, panaudos sutartys ir pan.), kuriu pagrindu kaltininkui suteikiami teisiškai apibrežti igaliojimai. Sudarant sutartis del materialiniu vertybiu paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti i baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms salygoms. Tos salygos siejamos su sudarytu civiliniu sutarciu vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šaliu samoningais veiksmais, užkertanciais kelia sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejoniu, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi buti taikoma civiline teisine atsakomybe, atsižvelgiama i tai, ar kaltininkas samoningai sudare situacija, kad nukentejusysis negaletu civilinemis teisinemis priemonemis atkurti savo pažeistos teises arba toks pažeistu teisiu gynimo budas butu esmingai pasunkintas (pvz., sandoris samoningai sudarytas taip, kad veliau butu neimanoma irodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslepe nuo nukentejusiojo esmine informacija apie turimas dideles skolas ar nemokuma, vengdamas prievoles perleido savo turta kitiems asmenims, kad nebutu i ka nukreipti reikalavimo ir pan.). Sprendžiant, ar kaltininkas elgesi neteisetai, svarbiomis aplinkybemis gali buti sutartyje nurodytu ipareigojimu (igaliojimu) vykdymo ar nevykdymo aplinkybes.

22Kasaciniame skunde nuteistoji D. V. iš esmes pakartoja tuos pacius argumentus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacines instancijos teismas, patikrines pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagristuma bei teisetuma, pripažino, kad teismas irodymu vertinimo klaidu nepadare, kad padarytos išvados del faktiniu bylos aplinkybiu yra pagristos ir teisingos. Apeliacines instancijos teismo nutartyje taip pat motyvuotai pasisakyta del nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dali pagristumo. Byla apeliacine tvarka išnagrineta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimu, i visus esminius apeliacinio skundo argumentus nutartyje, kaip to reikalauja BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatos, yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodel jie atmetami, o nuosprendis pripažistamas teisingu.

23Šiauliu apygardos teismo nuosprendžiu D. V. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dali del svetimu nukentejusiajam B. J. priklausanciu lešu – 130 000 Lt – pasisavinimo. Nustatyta, kad nukentejusysis B. J. perdave nukentejusiajai 130 000 Lt (dali grynais pinigais, dali – pervede per banka) konkreciam žemes sklypui pirkti. Taigi tarp šaliu, t. y. kasatores ir nukentejusiojo, egzistavo turtiniai (prievoliniai) santykiai, pagal kuriuos kasatore isipareigojo nukentejusiajam už šio suteiktas pinigines lešas nupirkti konkretu Panevežio r. esanti žemes sklypa. Sutikimo pirkti kita žemes sklypa arba pinigus panaudoti kitoms reikmems nukentejusysis kasatorei nebuvo daves. Be to, konkreti pinigu panaudojimo paskirtis, nurodant mineto sklypo kadastrini numeri, atsispindi ir banko pavedimuose, kuriais kasatorei nukentejusysis pervede dali pinigu. Tai rodo, kad nukentejusysis pinigus kasatorei perdave griežtai ir aiškiai apibrežtam tikslui – konkreciam žemes sklypui pirkti ir nebuvo suteikes teises jais disponuoti kitu tikslu. Kasatore pinigus be nukentejusiojo žinios, jam net nepranešusi ir jo neatsiklaususi, panaudojo kitu tikslu. Tai, kiek nukentejusysis domejosi žemes sklypo pirkimo-pardavimo eiga, nepateisina kasatores veiksmu elgtis su jai nukentejusiojo patiketais pinigais savo nuožiura. Šiame kontekste pažymetina, kad nukentejusysis, kaip nurodyta teismo nuosprendyje, sužinojes iš kitu šaltiniu, jog D. V. sklypo nepirko, 2007 m. pabaigoje pradejo reikalauti, kad ši gražintu pinigus, o 2008 m. spalio 21 d. raštu ispejo kreipsiasis i teisesaugos institucijas, jei pinigai nebus gražinti. Vertinant pinigu negražinimo fakta, kuris savaime nedaro veikos nusikalstama, reikšminga aplinkybe yra tai, kad kasatore teige negalinti nurodyti, kam perleido nukentejusiojo jai patiketus pinigus (pasak kasatores, ji paskolintus pinigus perdave asmeniui, kurio nenori ivardyti, kad šis užsienio banke atidarytu saskaita, taciau saskaita identifikuojanciu duomenu taip pat nenurode). Tokie kasatores veiksmai dare neimanoma nukentejusiojo pažeistu turtiniu teisiu gynima civilinio proceso tvarka, nes kasatore skolos nukentejusiajam negražinima sieja su esa ja apgavusiu neivardytu asmeniu, kuriam neva perdave pinigus, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad tokio kasatores teiginio apie pinigu perdavima kitam asmeniui ne tik nepatvirtinta kiti byloje surinkti irodymai, bet jo tikrumo negalima ir patikrinti. Taigi del kasatores veiksmu tapo neimanoma atkurti nukentejusiojo pažeistas teises civilinio proceso tvarka (nebuvo i ka nukreipti skolos išieškojimo). Be to, kasatore dali pinigu, t. y. 52 000 Lt, nukentejusiajam gražino tik šiam kreipusis i teisesaugos institucijas del ikiteisminio tyrimo pradejimo praejus beveik dvejiems metams, kai neivykde sutartos salygos pirkti žemes sklypa. Minetos aplinkybes taip pat rodo, kad kasatore venge turtinius santykius spresti civilines teises priemonemis.

24Kasaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti skirtingi procesiniai sprendimai (del ikiteisminio tyrimo eigos, veikos kvalifikavimo), kurie veliau istatymo nustatyta tvarka buvo naikinami, nera pagrindas pripažinti teismu sprendimus nepagristais ar neteisetais, nes jie grindžiami bylos irodymais, istatymo nustatyta tvarka surinktais atliekant ikiteismini tyrima ir ištirtais teisme po bylos perdavimo su kaltinamuoju aktu teismui.

25Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes D. V., neteisetai pasisavinusiai jai patiketa nukentejusiojo B. J. turta – 130 000 Lt, baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dali; daryti kitokias išvadas ir byla nutraukti teiseju kolegija neturi teisinio pagrindo.

26Del paskirtos bausmes

27Kasaciniame skunde nuteistoji prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dali ir paskirti jai su laisves atemimu nesusijusia bausme. Ši prašyma kasatore argumentuoja tuo, jog skirdamas bausme teismas neatsižvelge i tai, kad ji anksciau neteista, niekada neneige skolos nukentejusiajam fakto, dali pinigu gražino. Be to, teismai neivertino jos šeimines padeties bei sveikatos bukles.

28Pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme vadovaudamasis straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalimi, teismas ivertina ne tik atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios ir buvo aptartos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ivertinta ju reikšme. Apeliacines instancijos teismo nutartyje pasisakyta del D. V. paskirtos bausmes rušies ir dydžio bei, ivertinus visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nurodytas kasaciniame skunde, padarytos motyvuotos išvados del baudžiamojo istatymo nuostatu, reglamentuojanciu bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), tinkamo taikymo. Teismas nenustate aplinkybiu, kurios leistu kasatorei taikyti BK 62 straipsni arba 54 straipsnio 3 dali ir paskirti švelnesne bausme.

29Taigi kasatorei už sunkaus nusikaltimo padaryma paskirta vieneriu metu laisves atemimo bausme, kurios trukme yra artima minimaliai ribai, nustatytai BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje (joje numatytas laisves atemimas iki dešimties metu). Be to, siekiant išsklaidyti abejones del D. V. sveikatos bukles, apeliacines instancijos teismas atliko papildoma irodymu tyrima ir paskyre teismo medicinos ekspertize, kurios išvadoje konstatuota, kad jai diagnozuotos letines ligos nera itrauktos i Nepagydomu ligu ir sveikatos bukliu, del kuriu nuteisti asmenys gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo del ligos, saraša ir nuteistoji gali atlikti laisves atemimo bausme.

30Kasacines instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajai paskirta bausme tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmes paskyrimas susijes su netinkamu baudžiamojo istatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teiseju kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo istatymo, reglamentuojancio bausmes skyrima, taikymo klaidu nepadaryta, švelninti paskirtaja bausme nera teisinio pagrindo.

31Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytu pagrindu naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir apeliacines instancijos teismo nutarti, šie sprendimai pripažintini teisetais.

32Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Atmesti nuteistosios D. V. kasacini skunda.

1. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija,... 2. teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baudžiamaja... 3. Šiauliu apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu D. V. nuteista... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2012... 5. Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos D. Bajerciutes pranešima, n u s t a t... 6. D. V. pagal BK 183 straipsnio 2 dali nuteista už tai, kad nuo 2007 m. sausio... 7. Kasaciniu skundu nuteistoji D. V. prašo panaikinti Šiauliu apygardos teismo... 8. Kasatore teigia, kad teismai netinkamai taike BK 183 straipsni, ji nuteista... 9. Kasatore atkreipia demesi i tai, kad 2010 m. lapkricio 5 d. kaltinamajame akte... 10. Anot kasatores, byloje nenustatyta ir teismu sprendimuose nepasisakyta del... 11. Kasatore nurodo apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikyma ir mano, kad jai... 12. Atsiliepimu i kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos... 13. Atsiliepime pažymima, kad kasatore gincija faktines bylos aplinkybes ir sau... 14. Atsiliepime pažymima, kad byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo priimti... 15. Apeliacines instancijos teismas jokiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu,... 16. Atsiliepimu i kasacini skunda nukentejusysis B. J. prašo kasacini skunda... 17. Atsiliepime nurodoma, kad teismai pagristai kasatore nuteise pagal BK 183... 18. Kasacinis skundas atmestinas.... 19. Del nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dali pagristumo... 20. Kasaciniame skunde pateiktas nuteistosios D. V. prašymas panaikinti pirmosios... 21. Pagal BK 183 straipsnio 1 dali atsako tas, kas pasisavino jam patiketa arba jo... 22. Kasaciniame skunde nuteistoji D. V. iš esmes pakartoja tuos pacius argumentus,... 23. Šiauliu apygardos teismo nuosprendžiu D. V. buvo nuteista pagal BK 183... 24. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai apie tai, kad byloje ikiteisminio tyrimo... 25. Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, pagal nustatytas faktines bylos... 26. Del paskirtos bausmes... 27. Kasaciniame skunde nuteistoji prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dali ir... 28. Pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme vadovaudamasis straipsnio,... 29. Taigi kasatorei už sunkaus nusikaltimo padaryma paskirta vieneriu metu laisves... 30. Kasacines instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajai paskirta bausme tik... 31. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytu pagrindu naikinti ar keisti skundžiamus... 32. Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Atmesti nuteistosios D. V. kasacini skunda....