Byla e2A-1728-896/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ir atsakovo A. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. J., Didžiosios Britanijos įmonė „Barclays Bank Plc“, H. L. ir R. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. J. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo A. J. santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 934, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1–3 dalių pagrindu; nustatyti šalių nepilnametės dukros V. J. gyvenamąją vietą su ieškove; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo nepilnametės V. J. išlaikymui po 250 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko V. J. naudai 6 640 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe butą, esantį Kaune, ( - ); pripažinti atsakovo asmeniniais įsiskolinimais J. J. paskolintą atsakovui 6 749 svarų sterlingų sumą, „Barclays Bank Plc“ paskolintą 6 509,59 svarų sterlingų sumą; pripažinti šalių bendru įsiskolinimu pinigines lėšas, perduotas pagal 2006 m. liepos 22 d. sutartį (870 Eur) ir 2015 m. rugsėjo 5 d. sutartį (2 800 Eur), sudarytas tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų H. L. bei R. L..

72.

8Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7 219,05 Eur kompensaciją už ieškovei priteistiną natūra butą Kaune, ( - ). Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti ieškovės reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 50 Eur periodinio išlaikymo priteisimo, dėl buto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, dėl prievolių J. J. ir „Barclays Bank Plc“ pripažinimo atsakovo asmeninėmis prievolėmis bei dėl prievolių H. L. ir R. L. pripažinimo bendromis sutuoktinių prievolėmis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Teismas santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 934), nutraukė dėl atsakovo A. J. kaltės, po santuokos nutraukimo A. J. paliko santuokinę pavardę J., A. J. paliko pavardę J., nustatė šalių nepilnamečio vaiko V. J. gyvenamąją vietą su ieškove A. J., priteisė V. J. iš atsakovo A. J. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo 2018 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovę A. J. nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė ieškovei A. J. butą Kaune, ( - ), unikalus Nr. ( - ), priteisė iš ieškovės A. J. atsakovui A. J. 7 219,05 Eur kompensaciją už ieškovei priteistą butą, pripažino ieškovės A. J. 870 Eur prievolę trečiajam asmeniui R. L. solidaria A. J. ir A. J. prievole, pripažino atsakovo A. J. 6 509,59 GBP prievolę „Barclays Bank Plc“, juridinio asmens kodas, 09740322, solidaria A. J. ir A. J. prievole, pripažino atsakovo A. J. 6 749 GBP prievolę J. J. asmenine A. J. prievole, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei A. J. iš atsakovo A. J. 299,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė trečiajam asmeniui R. L. iš ieškovės A. J. 152,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė trečiajam asmeniui R. L. iš atsakovo A. J. 47,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš A. J. valstybei 102,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė iš A. J. valstybei 10,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

124.

13Teismas nustatė, kad atsakovas padarė tyčines nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje, vieną iš nusikalstamų veikų atsakovas padarė 2017 m. pabaigoje, o ieškovė sužinojo apie tai 2018 m. pradžioje. Iš ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas padarė išvadą, kad ieškovės apsisprendimui nutraukti santuoką su atsakovu turėjo įtakos ir tai, kad atsakovas buvo dar kartą nuteistas už vairavimą neblaiviam. Teismas laikė, kad šalių santuokos iširimui turėjo įtakos ir atsakovo tyčinis nusikalstamas elgesys (vairavimas esant neblaiviam). Teismas nenustatė, kad ieškovė netinkamai atliko savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovui nusprendus gyventi užsienyje, ieškovė ir toliau palaikė su juo šeimyninius santykius, likdama su nepilnamete dukra Lietuvoje, ieškovė prisiėmė atsakomybę už vaiko auginimą, dirbo ir išlaikė savo ir atsakovo šeimą.

145.

15Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo butą jos asmenine nuosavybe. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovas buvo prisidėjęs prie buto paskolos dengimo, kad jis ir iki išvažiavimo į užsienį ir po to dirbo, bei teikė ieškovei lėšas šeimos poreikiams. Minėtas aplinkybes dėl atsakovo lėšų teikimo šeimos poreikiams (tarp jų – ir paskolos dengimui) patvirtino ir liudytojai, nurodę, kad atsakovas perduodavo ieškovei po 200–400 svarų kas mėnesį, šalių susirašinėjimas „Messenger“ programoje. Teismo posėdžio metu ieškovė kategoriškai neneigė, kad atsakovas perduodavo kartu su siuntiniais ir pinigus, nurodė, kad neprisimena. Ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad visa buto paskola buvo padengta tik iš jos asmeninių lėšų, todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija šioje byloje nepaneigta.

166.

17Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio Kaune, ( - ), padalijimo. Atsakovas pripažino, kad ieškovė sumokėjo didžiąją dalį paskolos už šį butą savo asmeninėmis lėšomis, sutiko su ieškovės pageidavimu, kad butas atitektų jai, tačiau prašė priteisti 7200 Eur kompensaciją už buto dalį, įsigytą bendromis šalių lėšomis. Teismas sprendė, kad atsakovui priklauso kompensacija už ginčo buto dalį, įsigytą bendromis šalių lėšomis, kadangi ieškovė neįrodė rašytiniais įrodymais, jog kitą buto dalį ji išsipirko pagal būsto kredito sutartį savo asmeninėmis lėšomis, teismas nustatė, jog atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, siuntė ieškovei lėšas ir kitą paramą (maistą, drabužius).

187.

19Teismas, apskaičiuodamas atsakovui priklausančią buto dalį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažino ir byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovė sumokėjo už butą 130 997 Lt savo asmeninėmis lėšomis. Teismas konstatavo, kad ieškovė nurodytomis asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už 72/100 dalis buto (130 997 Lt×100 proc./182 000 Lt) arba 18/25 dalis buto. Kita buto dalis, t. y. 7/25 dalys, buvo apmokėta iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų, mokant paskolos įmokas AB SEB bankui. Teismas laikė, kad atsakovui priklauso ½ dalis nuo 7/25 dalių buto, t. y. 7/50 dalys buto. Ieškovė neginčijo atsakovo prašomos priteisti kompensacijos apskaičiavimo būdo ir prašomo priteisti kompensacijos dydžio. Todėl, atsižvelgęs į atsakovui priklausančios buto dalies dydį, paskaičiavo, kad kompensacija negali būti didesnė nei 25 480 Lt (7379,52 Eur). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašė priteisti iš ieškovės mažesnę nei teismo apskaičiuota maksimali kompensacija, iš ieškovės atsakovui priteisė priešieškinyje nurodytą 7219,05 Eur sumą.

208.

21Teismas konstatavo, kad ieškovės prievolė H. L. ir R. L. dėl 870 Eur paskolos, panaudotos būsto kredito draudimui, atsakovo 6509,59 svarų prievolė „Barclay Banc Plc“ pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. Ieškovės reikalavimą pripažinti jos prievolę pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį R. L. ir H. L. solidaria atmetė, neįrodžius, kad tarp jos ir trečiųjų asmenų susiklostė paskoliniai santykiai pagal minėtą sutartį. Atsakovo 6749 svarų prievolę jo seseriai J. J. po santuokos nutraukimo teismas pripažino asmeniniu atsakovo įsipareigojimu.

229.

23Teismas laikė reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovas iš esmės pripažino tą faktą, jog ieškovės tėvai R. L. ir H. L. buvo perdavę šalims 3000 Lt būsto paskolos draudimui. Atsakovo teigimu, jis tai suprato kaip trečiųjų asmenų dovaną. Aplinkybę, kad būsto kredito draudimui buvo būtina 3000 Lt suma patvirtina ir byloje pateikto būsto paskolos draudimo poliso duomenys. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai perdavė („davė“) būsto paskolos draudimui šalims 3000 Lt, buvo pasakiusi jiems, kad ieškovė ir atsakovas turės grąžinti tą sumą, kai galės. Atsakovui iš esmės neneigiant trečiųjų asmenų pinigų perdavimo būsto paskolos draudimui fakto, bei R. L. parodžius, kad lėšos būsto paskolos draudimui buvo paskolintos, o ne padovanotos, teismas pripažino 3000 Lt skolą tretiesiems asmenims R. L. ir H. L. solidaria šalių prievole CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų pagrindu.

2410.

25Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė jos tėvų ir pačios ieškovės paskolinių santykių pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį, todėl netenkino ieškovės prašymo pripažinti jos prievolę tėvams pagal minėtą sutartį solidaria šalių prievole. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartis pasirašyta tarp artimų giminaičių (dukros ir tėvų). Ši sutartis atsirado byloje faktiškai praėjus metams po bylos iškėlimo, bylos nagrinėjimo teisme pradinėje stadijoje ieškovė neminėjo, kad ji buvo sudariusi su savo tėvais paskolos sutartį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei 2015 m. reikėjo šeimos poreikiams būtent 2800 Eur sumos ir ta suma buvo panaudota šeimos poreikiams.

2611.

27Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti „Barclays Bank Plc“ suteiktą paskolą solidaria šalių prievole. Nors atsakovas ir nesitarė su ieškove dėl kreditinės sąskaitos atidarymo, tačiau naudojo toje kreditinėje sąskaitoje esančias lėšas būtiniems šeimos poreikiams. Šios paskolos paėmimas buvo būtinas, nes atsakovui išvykus gyventi į užsienį, jam siekiant palaikyti šeiminius santykius su sutuoktine ir dukra, šeimos išlaidos natūraliai padidėjo dėl šalių gyvenimo skirtingose šalyse. Ieškovė taip pat naudojosi ta kortele.

2812.

29Atsakovui nurodžius, kad jo sesuo J. J. apmokėjo jam priklausančio ir išimtinai atsakovo naudojamo automobilio remonto ir draudimo išlaidas, teismas konstatavo, kad šios išlaidos negali būti pripažintos ieškovės ir atsakovo bendra prievole, nes jos buvo susijusios su atsakovo asmeninio automobilio naudojimu. Šis automobilis nebuvo naudojamas šeimos poreikiams, todėl, nors remontuoto automobilio dėka atsakovas uždirbdavo lėšas, tai negali būti pagrindu pripažinti išlaidas, būtinas automobilio remontui ir draudimui, šalių bendra prievole.

3013.

31Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6 640 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi nustatė, jog atsakovas išlaikė dukrą kartu su ieškove nuo 2015 m. vasario 10 d. iki ieškinio pateikimo dienos, siųsdamas materialinę paramą ir pinigais, ir daiktais. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 250 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, konstatavo, jog šiuo metu atsakovas turi galimybę mokėti didesnį išlaikymą vaikui nei ieškovė. Atsakovo turtinė padėtis ir galimybė užsidirbti didesnes pajamas yra geresnė nei ieškovės, kuri gyvena Lietuvoje, bei su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Ieškovė privalės sumokėti atsakovui gana didelę kompensaciją ir dėl to jos materialinė galimybė teikti dukrai tokio pačio dydžio išlaikymą kaip atsakovas yra mažesnė.

32III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

3314.

34Atsakovas A. J., atstovaujamas advokato Dariaus Jurgučio, apeliaciniu skundu prašo 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, dėl išlaikymo dydžio, sumažinant išlaikymą iki 200 Eur per mėnesį, dėl 870 Eur prievolės tretiesiems asmenims R. ir H. L. pagal 2006 m. liepos 22 d. susitarimą pripažinimo solidaria prievole bei prašo šią prievolę pripažinti ieškovės asmenine, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3514.1.

36Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas pažeidė sutuoktinės pagarbos pareigą ar padarė tyčinį nusikaltimą ir tai turėjo įtakos šalių santuokos pabaigai, t. y. tolesnis šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir nulėmė atsakovės apsisprendimą nutraukti santuoką. Teismas nepakankamai atidžiai vertino pačios ieškovės paaiškinimus, vertino nepatikimus įrodymus. Ieškovė byloje įrodinėjo net tris atskiras sutuoktinio kaltės prezumpcijas dėl santuokos iširimo, t. y. atsakovo šeimos palikimą ir visišką nesirūpinimą, neištikimybę ir nuteisimą už tyčinį nusikaltimą. Ieškovės paaiškinimai nėra nuoseklūs ir tarpusavyje prieštarauja. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2010 metais paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino, nusikaltimą atsakovas padarė 2017 metais, o tariama neištikimybė nustatyta jau iškėlus bylą 2018 metais. Tačiau, jeigu atsakovas paliko šeimą 2010 metais ir po to šeima visiškai nesirūpino, tai nėra svarbios kitos aplinkybės po 7-8 metų. Teismas nepagrįstai vertino ieškovės pateiktą tariamą atsakovo susirašinėjimą su moterimis kaip nepagarbą ieškovei. Ieškovės paaiškinimai grindžiami jos pačios prielaidomis bei tariamais įrodymais, kuriuos ieškovė galėjo išgalvoti ir sukurti pati, kadangi pripažino turėjusi galimybę naudotis atsakovo elektroninėmis paskyromis. Ieškovės pateikti duomenys nieko konkrečiai nepatvirtina, neaiškus jų turinys, didžioji dalis ne valstybine kalba, todėl negali būti vertinami kaip leistini ir patikimi įrodymai. Šeimos iširimą lėmė ne atsakovo, o pačios ieškovės kaltė, kai ji, gaudama iš atsakovo visokeriopą rūpinimąsi šeima, pati nustojo rūpintis atsakovu, nerėmė jo moraliai ir materialiai bėdoje, galiausiai nusprendė, kaip rodo šalių susirašinėjimas, palikti atsakovą, dėl ieškovės neapibrėžto „prarasto saugumo jausmo“. Toks netikėtas ir nepagrįstas ieškovės siekis nutraukti santuoką vertintinas kaip sutuoktinių tarpusavio lojalumo ir vienas kito rėmimo pareigų pažeidimas, todėl pati ieškovė pripažintina pažeidusi sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje.

3714.2.

38Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo dukros išlaikymui priteisė po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas sutiko su pradiniame ieškinyje ieškovės reikalauta 200 Eur suma. Patikslintame ieškinyje ieškovė reikalavimo padidinimą nuo 200 Eur iki 250 Eur per mėnesį grindė vien tik formaliu minimalios algos dydžio pasikeitimu iki 555 Eur. Realiai MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. padidėjo nežymiai, tik 33 Eur, nes atskaičius mokesčius MMA yra 394 Eur. Be to, MMA yra tik orientacinis dydis nustatant išlaikymą. Teismas turėjo nustatyti ir realų dukros poreikių padidėjimą, tačiau to nepadarė. Ieškovės ir atsakovo pajamos yra panašios, o bendrai ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nes ji dar turi ir nekilnojamąjį turtą.

3914.3.

40Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų R. L. ir H. L. tariamai ieškovei paskolintas 3000 Lt pripažino solidaria šalių prievole. Atsakovas nurodė, kad minėtus pinigus uošviai L. šalims davė, o ne skolino. Tą patvirtina ir kiti įrodymai. Apie tokią skolą jos tėvams ieškovė nebuvo užsiminusi jai reikalaujant nutraukti santuoką, nei pradiniame ieškinyje. Priešingai, ieškovė nurodė, kad tėvai „mum davė“ būsto paskolos draudimui 5000 Lt. Būtent „davė“ šeimos poreikiams - butui, o ne „skolino“. Taip pinigų perdavimą aiškino ir tretysis asmuo R. L., kad pinigus davė negalvodami apie grąžinimą, tačiau gerokai vėliau sužinojo dukrą ruošiantis skirtis - įformino paskolos raštelį. Tai rodo, kad tikrasis šalių santykių turinys suklastotas, todėl 2006 m. liepos 22 d. susitarimas (raštelis dėl paskolos) prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintinas niekiniu.

4114.4.

42Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patyrė 203,47 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (registro duomenų gavimas, dokumentų vertimai) ir 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai, viso 1603,47 Eur, todėl teismo nustatyta 60 procentų atsakovo atlygintinų išlaidų dalis, proporcinga šalių atmestiems ir patenkintiems reikalavimams, sudaro 1165,55 Eur (1603,47 x 0,6). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - už nekilnojamojo turto registro duomenis 2,47 Eur + už transporto priemonių registro duomenis 6 Eur + dokumentų vertimo 33 Eur + dokumentų vertimo 48 Eur + dokumentų vertimo 58 Eur + už vertimą 56 Eur, viso 203,47 Eur. Atsakovo išlaidos advokatui - 500 Eur +300 Eur + 300 Eur+ 300 Eur advokatui pagal 2019 m. gegužės 3 d. sąskaitą, atsakovo apmokėtą 2019 m. gegužės 6 d., viso 1400 Eur.

432.

44Ieškovė A. J., atstovaujama advokatės Kristinos Česnauskienės, apeliaciniu skundu prašo 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, pripažinti atsakovo A. J. 6 509,59 GBP prievolę „Barclays Bank Plc“ A. J. asmeniniu finansiniu įsipareigojimu, nepriteisti 7219,05 Eur kompensacijos atsakovui A. J. už priteistą butą arba priteisti 2100 Eur, pripažinti solidaria A. J. ir A. J. prievole 2800 Eur skolą R. L., priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai bei 400 Eur išlaidas už advokatės paslaugas rengiant apeliacinį skundą, 237 Eur žyminį mokestį teikiant apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4515.1.

46Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui priklausanti kreditinė „Barclays Bank Plc“ kortelė buvo naudojama abiejų šalių, tiek ieškovės, tiek atsakovo ir Lietuvoje, ir užsienyje. Atsakovas nepateikė įrodymų - banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių išeinančias lėšas iš kortelės būtent Lietuvoje. Teismas neįvertino, kad atsakovas būdavo Lietuvoje ir naudojosi savo kortele. Jeigu ieškovė ir yra panaudojusi 100 Eur, tai neduoda pagrindo pripažinti, kad 6509,59 svarų yra solidari šalių prievolė. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad šis sandoris 2013 metais su „Barclays Bank Plc“ sudarytas šeimos interesais, tačiau savo pareigos neįvykdė. Ieškovė nurodė, kad apie šią paskolą sužinojo tik skyrybų proceso eigoje ir ši aplinkybė atsakovo nebuvo nuginčyta.

4715.2.

48Byloje nenustatyta, ar pinigai buvo perduodami, siunčiami iš gauto kredito, ar iš uždarbio ar iš kitų šaltinių, kaip, kokiu būdu, forma atsakovas prisidėjo prie šeimos gerbūvio kūrimo, prie šeimos būsto išlaikymo, prie finansinių prievolių mokėjimo, prie dukros išlaikymo nuo išvykimo 2010 m. Atsakovas teikė įrodymus tik nuo 2015 m. 2015 metais pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nupirko vieną televizorių, davė 160 svarų kelionės bilietams, perdavė 3 siuntinius rūbų, saldainių, dešrų. Įvertinus, kad ieškovė turėjo išlaikyti būstą, nepilnametę dukrą, mokėti bankui paskolą, save išlaikyti, todėl parama pripažintina akivaizdžiai menka ir neduodanti pagrindo pripažinti, kad sutuoktinis prisidėjo prie būsto paskolos grąžinimo, prie dukros išlaikymo, bendro ūkio vedimo.

4915.3.

50Teismas nepagrįstai pripažino, kad šių metų paskolos dalis iki 2017 m. liepos 26 d. grąžinta iš abiejų lėšų ir be pagrindo priteisė piniginę kompensaciją už butą bei nepriteisė išlaikymo įsiskolinimo dukrai. 2016 m. pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas kelionei, tame tarpe ir sau, skyrė 1200 Eur, perdavė 200 svarų bei 13 siuntinių su menkaverčiais daiktais: arbata, saldainiais, lašišos gabalas apie 800 gr., keli rūbai, konservuoti produktai. Nors buvo įdedama pinigų faktiškai po 50 -100 svarų, tačiau konkreti suma neįvardinta susirašinėjime ir nenustatyta, jokiais kitais įrodymais. Todėl ir už 2016 metus teismas be pagrindo pripažino, kad atsakovas adekvačiai prisidėjęs prie kredito grąžinimo, būsto išlaikymo, bendro ūkio, dukros išlaikymo.

5115.4.

522017 m. atsakovas yra perdavęs ieškovės reikalavimu 300 svarų skoloms padengti. Skolų susidarymo faktas rodo, kad ieškovė gyveno vargingai, nesugebėjo iš savo pajamų išlaikyti savęs, sumokėti reikiamus būsto išlaikymo mokesčius, sumokėti kredito įmokas ir išlaikyti dukrą. Šias aplinkybes patvirtino ir tretieji asmenys L., kuriems nuolat teko finansiškai gelbėti ieškovę. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino 2017 m. atsakovo paramą, ieškovės pajamas ir be pagrindo nepripažino tėvų suteiktos paskolos solidaria prievole. Paskolos teisinius santykius patvirtina byloje pateiktas raštelis, L. parodymai, procesiniai dokumentai, A. J. parodymai.

5315.5.

54Teismas nepagrįstai priteisė 7219,05 Eur piniginę kompensaciją už butą. Po atsakovo išvykimo į užsienį 2010 metais, būsto kredito įmokos buvo grąžinamos iki 2017 m. liepos 25 d. Nuo kredito sutarties pakeitimo 2017 m. birželio 22 d., kai ieškovė asmeninėmis lėšomis grąžino didelę dalį kredito, iki 2017 m. liepos 25 d. buvo viso grąžinta dar 14 148,49 Eur. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad ši būsto kredito dalis sumokėta iš bendrų lėšų. Kredito dalis 14 148,49 Eur faktiškai grąžinta per 10 metų, iš kurių tik 2,5 metus atsakovas gyveno Lietuvoje. Išvykęs į užsienį, atsakovas teikė minimalią nepakankamą finansinę paramą, todėl ji nebuvo pakankama nei kredito įmokoms dengti, nei dukros išlaikymui, nei mokesčių mokėjimui. Pateikta pažyma iš AB „duomenys neskelbtini“ patvirtina, kad atsakovas jau prieš išvykstant į užsienį kurį laiką nedirbo, neturėjo jokių pajamų ir niekaip neprisidėjo prie būsto kredito grąžinimo, šeimos išlaikymo. Prie kredito grąžinimo ir kitų šeimos interesų tenkinimo atsakovas neprisidėjo 2008, 2009 metais, nes buvo su draugu sulaikyti neblaivūs darbdavio automobiliu važiuojant ir UAB „( - )“ įmonės vadovo R. V. buvo priversti pasirašyti 5000 Lt paskolos raštelį už sumokėtas baudas. Atsakovas atidavinėjo skolą įmonės vadovui. Būtų teisinga atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją už laikotarpį, kai atsakovas gyveno Lietuvoje iki išvykimo, t. y. ½ dalis tuo laiku grąžinto kredito – 2 122 Eur.

5515.6.

56Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui 60 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės, nes atsakovas galėjo pretenduoti tik į 37,5 proc. išlaidas. Atsakovas pateikė tik vieną reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už butą priteisimo, o kitą poziciją išreiškė atsiliepimais. Ieškovė patikslintu ieškiniu sprendė visus būtinus santuokos nutraukimui klausimus, t. y. 8, iš kurių buvo 3 netenkinti, o 5 patenkinti. Faktiškai tenkintas iš dalies ieškinys, tiek priešieškinio vienas reikalavimas. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės ir teismas šį reikalavimą tenkino pilnai. Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas. Atsakovas prašė kreditorinį įsipareigojimą sesei J. pripažinti solidaria atsakomybe, tačiau teismas netenkino tokio prašymo ir pripažino atsakovo asmenine prievole. Ieškovė prašė pripažinti solidaria skola tėvams L., atsakovas prašė pripažinti ieškovės asmenine prievole, o teismas tenkino iš dalies ieškinį ir dalį prievolės pripažino solidaria prievole. Atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo.

573.

58Atsakovas A. J., atstovaujamas advokato Dariaus Jurgučio, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi argumentai:

5916.1.

60Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai pripažino 6509,59 GPB įsiskolinimą Barclays Bank UK Plc solidaria šalių prievole. Išlaidos iš Barclays banko kortelės, pateiktos į bylą trečiojo asmens atstovo, patvirtina, kad 2014–2017 metais Lietuvoje šeimos poreikiams buvo išleista viso 6350,61 Eur, išlaidas sudaro įvairūs pirkiniai maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, gyvūnų reikmenų (dukrai), išlaidos šeimos kelionėms, grynųjų pinigų išėmimai bankomatuose, atlikti praktiškai vien Lietuvoje. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas ją naudojo savo asmeniniams poreikiams. 2015 m. birželio 16 d. atliktas 985 Eur mokėjimas UAB ( - ), kuriai ieškovė mokėjo už šeimos kelionę į Kretą. Ieškovė šia kortele pati disponavo vėliausiai nuo 2015 m. balandžio 1 d. tuo patvirtindama atsakovo sudarytą kredito sandorį.

6116.2.

62Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė jokio prisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo nuo išvykimo 2010 m. iki 2014 m., o jo teikti įrodymai nuo 2015 m. neįrodo pakankamo prisidėjimo. Teismo ištirti įrodymai paneigė ieškovės poziciją pirmosios instancijos teisme, kad neva šalys nuo 2010 m. balandžio kartu negyvena, bendro ūkio nebeveda ir atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas per Facebook Messenger 2015–2017 metais. Iš jo matyti ne tik šiltas ir šeimyniškas šalių bendravimas, bendri planai, nuolatinis atsakovo rūpinimasis šeima, bet ir materialinis atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių. Minėtas aplinkybes taip pat pagrindžia ir fotonuotraukos iš šeimos atostogų 2015–2016 metais, bilieto dukters kelionei pas atsakovą pirkimas, atsakovo pinigų pervedimai ieškovei per Opai Transfer, taip pat šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Šalys, kaip matyti iš 2017 m. sausio 23 d. susirašinėjimo, dar svarstė apie antrą vaikelį. Atsakovui išvykus į Jungtinę Karalystę, šalys niekada nebuvo nustoję vesti bendro ūkio. Atsakovas perduodamų daiktų ar pinigų apskaitos nevedė, įrodymų nerinko, kadangi neplanavo skirtis su ieškove ir ja visiškai pasitikėjo. Atsakovo pajamos Jungtinėje Karalystėje 2010–2017 metais pagal jo mokesčių deklaracijas, kurios sudarydavo apie 20000 Didžiosios Britanijos svarų per metus, patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

6316.3.

64Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas negalėjo nevertinti ieškovės ir jos tėvų trečiųjų asmenų L. 2015 m. rugsėjo 5 d. sutarties dėl 2 800 Eur skolinimosi atsakovui jos nenuginčijus. Ieškovė neįrodė, kad pagal minėtą sutartį tariamai ieškovės skolintosios lėšos buvo skirtos šeimos ar vaikų poreikiams ar, kad atsakovui apie tai buvo žinoma, ar jis pritaręs. Minėtą sutartį ieškovė pateikė po metų po civilinės bylos iškėlimo, neįrodė paskolos poreikio ir konkretaus panaudojimo. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

65IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

664.

67CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

685.

69Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, turto padalinimo ir prievolių pripažinimo solidariomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

70Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

716.

72Ieškovė ieškiniu prašo teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės prašymą tenkino. Atsakovas A. J. nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

737.

74Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepakankamai atidžiai vertino ieškovės paaiškinimus, vertino nepatikimus įrodymus ir todėl padarė nepagrįstas išvadas.

758.

76Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apelianto nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį šioje dalyje, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

779.

78Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus dėl atsakovo neištikimybės ir dėl šeimos palikimo. Kadangi ieškovė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia, apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo argumentų nevertina. Santuoka dėl atsakovo kaltės nutraukta nustačius, jog atsakovas: 1) pažeidė pagarbos sutuoktinei pareigą; 2) padarė tyčinį nusikaltimą.

7910.

80Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė kuo pasireiškė atsakovo pagarbos sutuoktinei pažeidimas – neformalus bendravimas su kitomis moterimis, flirtavimas, pažinčių ieškojimas. Nors atsakovas teigia, kad teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, nes ieškovė, turėdama prisijungimo prie jo el. pašto ar socialinių tinklų duomenis galėjo pati šiuos įrodymus sugalvoti ir sukurti, tačiau tokie atsakovo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad iš visų byloje esančių įrodymų, jų tarpusavio ryšio matyti, kad iki 2018 m. tarp šalių nebuvo konfliktų, jie vedė bendrą ūkį, pasitikėjo vienas kitu. Tokias išvadas leidžia daryti tai, kad ieškovė žinojo atsakovo slaptažodžius, atsakovas buvo davęs ieškovei naudotis kredito kortele. Taigi, ieškovei nebuvo jokio tikslo kurti netikrus įrodymus. Be to, kadangi el. paštu naudojosi ir pats atsakovas, tikėtina, kad, pamatęs tokius ne jo sukurtus laiškus, būtų juos panaikinęs.

8111.

82Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

8312.

84Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo pareigos gerbti sutuoktinę pažeidimą, teisingai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas.

8513.

86Spręsdama, ar atsakovo padaryti tyčiniai nusikaltimai turėjo įtakos santuokos nutrūkimui, teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš nusikaltimų – vairavimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų padarytas 2017 m., kai Lietuvos Respublikoje jau irgi buvo kriminalizuota tokia veika. Be to, ieškovė aiškiai elektroniniame laiške išreiškė savo susirūpinimą tokiu atsakovo elgesiu ir sprendimą skirtis motyvavo būtent dėl atsakovo nusikalstamo elgesio.

8714.

88Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindą santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, todėl teismo sprendimas šioje dalyje nekeistinas, o atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

89Dėl bendro ūkio vedimo

9015.

91Tarp šalių kyla ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo, turto padalinimo, prievolių pobūdžio. Ieškovė teigia, kad atsakovui 2010 m. išvykus į Jungtinę Karalystę šalys nebevedė bendro ūkio, atsakovas teigia, kad iki ieškinio pateikimo šalys bendrą ūkį vedė.

9216.

93Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normos nereglamentuoja bendro ūkio vedimo sampratos ir sąlygų. Sutuoktiniai gali laisvai susitarti dėl jų vertybes atitinkančių tarpusavio teisių ir pareigų, ir, tuo atveju, jei abiem sutuoktiniams tokia padėtis yra tinkama ir vienas iš sutuoktinių nejaučia, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Toks sutuoktinių tarpusavio susitarimas galioja ir tvarkant šeimos finansus.

9417.

95Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas 2010 m. išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. Byloje nenustatyta aplinkybė, kad atsakovas tokį sprendimą priėmė vienašališkai. Taigi, sutuoktiniai susitarė dėl tokio šeimos gyvenimo būdo ir ūkio vedimo, kai sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, tačiau jie ir toliau laiko save šeima, siekia bendrų tikslų ir veda bendrą ūkį. Aplinkybes, kad iki 2018 m. pradžios toks susitarimas tarp ieškovės ir atsakovo buvo, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma ir jų tarpusavio ryšys. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai detalizavo įrodymus, patvirtinančius, kad šalys iki ieškinio pateikimo gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pritaria nustatytoms aplinkybėms. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovė buvo nepatenkinta tokia padėtimi, kai sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, kad siūlė keisti tokį šeimos gyvenimo būdą. Be to, įvertintina ir tai, kad ieškovė apie santuokos nutraukimą pradėjo kalbėti tada, kai sužinojo apie sutuoktinio padarytas nusikalstamas veikas ir sutuoktinio nepagarbą jai bendraujant su kitomis moterimis, t.y. būtent toks sutuoktinio elgesys lėmė santuokos nutrūkimą, o ne bendro ūkio nevedimas ar finansinės paramos šeimai neteikimas.

9618.

97Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog šalys vedė bendrą ūkį, atsakovui nekyla pareiga įrodyti, jog jis lygiomis dalimis prisidėjo prie bendro ūkio vedimo. Sutuoktiniai, gyvendami santuokoje ir vesdami bendrą ūkį, neturi pareigos kaupti įrodymus apie savo finansinį indėlį į šeimos biudžetą.

98Dėl išlaikymo dydžio

9919.

100Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10120.

102Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005).

10321.

104Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra tik orientacinis, teismas kiekvienu atveju turi vertinti individualias faktines aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sprendimo priėmimo metu šalių dukrai yra 15 metų. Ji lanko mokyklą. Byloje įrodymų, kad šalių dukrai dėl jos specialiųjų poreikių reikėtų skirti ženkliai didesnes lėšas, nei įprastai tokio amžiaus vaikams, nėra. Dukra gyvena kartu su motina šalims nuosavybės teise priklausančiame bute Kaune.

10522.

106Pirmosios instancijos teismas netyrė vaiko poreikių, tačiau pasisakė, kad vaiko tėvas turi didesnes galimybes teikti išlaikymą dukrai, todėl turi prisidėti prie jos išlaikymo 250 Eur.

10723.

108Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas sietinas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nes nėra nustatyta jokių duomenų, kad šiuo atveju vaiko poreikiai būtų mažesni ar didesni. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Kasacinio teismo suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu, vartojimo prekių kainos, o kartu ir išlaidos vaikų išlaikymui, akivaizdžiai augo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad bylos nagrinėjimo laikotarpis buvo ilgas, todėl jo metu pakito ir vaiko poreikiai, nes plėtėsi jų socialinių interesų sfera.

10924.

110Spręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje, pats nurodo, kad jo pajamos yra 1100 – 1200 Eur per mėnesį, o išlaidos būstui sudaro apie 250 Eur. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Spręstina, kad atsakovas turi visas galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, ir mažinti išlaikymo dėl atsakovo turtinės padėties nėra pagrindo.

11125.

112Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko tėvas turi didesnes galimybes teikti išlaikymą dukrai ir pažymi, kad atsakovui, gyvenančiam skyrium nuo dukros, tenka ir didesnė našta prisidėti prie vaiko išlaikymo. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, papildomai ugdyti, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

11326.

114Teisėjų kolegija, įvertinusi vaiko amžių, jo poreikius, atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti išlaikymą, kad kitų išlaikytinių neturi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 250 Eur išlaikymo suma yra teisinga, o tokį išlaikymą atsakovas teikti gali.

115Dėl išlaikymo įsiskolinimo

11627.

117Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo, iš viso 6640 Eur. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė.

11828.

119Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog teikė išlaikymą dukrai.

12029.

121Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

12230.

123Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentas dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šiuo konkrečiu atveju netinkamas, nes konstatuota, jog šalys, gyvendamos skirtingose valstybėse, vedė bendrą ūkį. Todėl nelaikytina, kad atsakovas gyveno atskirai ir jam netenka pareiga įrodyti, kiek ir kokį išlaikymą suteikė vaikui.

12431.

125Ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2018 m. kovo 29 d. Taigi, terminas, aktualus išlaikymo įsiskolinimui skaičiuoti, yra nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2018 m. kovo 28 d.

12632.

127Ta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2010 m. gyveno kitoje valstybėje, nevertintina kaip santuokos faktinis nutrūkimas ir atskirų ūkių vedimas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo.

128Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

12933.

130Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

13134.

132Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

13335.

134Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

13536.

136Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota bendroji jungtinė nuosavybė į butą, esantį Kaune, ( - ) (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 18-19). Butas Kaune, ( - ), įsigytas šalių pagal 2006 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį išsimokėtinai (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 21-28, 75-77, t 2, b.l. 127-128). Ginčo butas buvo parduotas ieškovei ir atsakovui kaip bendroji jungtinė nuosavybė (Buto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktas). Ieškovė ir AB SEB Vilniaus bankas 2006 m. liepos 26 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė ieškovei A. J. 181 000 Lt paskolą ginčo buto pirkimui iki 2046 m. liepos 25 d. Kredito sutartyje pasirašė ir atsakovas A. J. kaip ieškovės sutuoktinis, nurodydamas, kad jis sutinka su visomis Kredito sutarties sąlygomis, kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (e. bylos apyrašas, t 1, b. l. 58-63, 65-67). Ginčo butas buvo įkeistas 2006 m. rugpjūčio 21 d. (e. bylos apyrašas, t. 1 b. l. 29-32). Ieškovė A. J. 2007 m. balandžio 7 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą Kaune, ( - ), už 134 000 Lt (e. bylos apyrašas, t. 1 b. l. 68-72). 2007 m. gegužės 31 d. ieškovė sumokėjo AB SEB bankui 130 997 Lt pagal ginčo buto paskolos sutartį (e. bylos apyrašas, t. 1, b.l. 67). 2007 m. birželio 22 d. susitarimu pakeisti 2006 m. liepos 26 d. Kredito sutarties sąlygas ieškovė ir AB SEB bankas susitarė, kad kredito likutis Kredito sutarties pakeitimo dieną yra 48 851,92 Lt (14 148,49 Eur). Nustatyta, kad kreditas turi būti grąžintas iki 2017 m. liepos 25 d. Šis Kredito sutarties pakeitimas buvo suderintas ir su atsakovu A. J., patvirtinusiu susitarime, kad jis sutinka su visomis Sutarties sąlygomis, kad jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią (e. bylos apyrašas, t. 1 b. l. 73-74). AB SEB banko 2017 m. rugpjūčio 29 d. hipotekos lakšto priedo duomenimis A. J. skolinis įsipareigojimas pagal 2006 m. liepos 26 d. kreditavimo sutartį buvo įvykdytas 2017 m. liepos 26 d. (e. bylos apyrašas, t. 1 b. l. 35-36).

13737.

138Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalių. Tik tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais galima nukrypti nuo šio lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.118 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A.D., bylos Nr. 3K-3-479/2009).

13938.

140Teismo išvada, kad šalys kūrė bendrą gyvenimą ir vedė bendrą ūkį, paremta detalia ir išsamia byloje surinktų įrodymų analize. Pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo, kad ieškovė asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už 72/100 dalis buto, o kita buto dalis t. y. 7/25 dalys, buvo apmokėta iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų, mokant paskolos įmokas AB SEB bankui. Todėl laikytina, kad atsakovui priklauso 7/50 dalys buto ir atsakovui priteistina kompensacija negali būti didesnė nei 25 480 Lt (7379,52 Eur). Todėl spręstina, kad atsakovas įgijo teisę į 7219,05 Eur kompensaciją.

141Dėl prievolių padalinimo

14239.

143Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių solidarumo. Ieškovė prašė prievoles kreditoriams R. L. ir H. L. bei R. L. pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Atsakovas prašė prievolę „Barclays Bank Plc“ pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

14440.

145Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl prievolės pagal 2006 m. liepos 22 d. sutartį pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole ir atsakovo prašymą prievolę „Barclays Bank Plc“ pripažinti solidaria sutuoktinių prievole bei atmetė ieškovės prašymą dėl prievolės pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.

14641.

147Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos.

14842.

149Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

15043.

151Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

15244.

153Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

15445.

155Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išimčių yra CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012; kt.).

15646.

157Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kilo ginčas ar prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

15847.

159Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimo dalyje dėl prievolės pagal 2015 m. rugsėjo 5 d. pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole ir yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl prievolės pagal 2006 m. liepos 22 d. sutartį pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.

16048.

161Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, pateikdama ieškinį 2018 m. kovo 29 d., nurodė, jog ji nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu prievolių neturi. Tikslindama ieškinį ji šios ieškinio dalies nepakeitė. Reikalavimas dėl prievolių pripažinimo solidariomis pareikštas tik 2019 m. sausio 25 d., kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalims nepavykus susitarti dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu mediacijoje. Ieškovė 2018 m. vasario 21 el. laiške atsakovui, be kita ko, rašė: „Net už paskolos draudimą mano tėvai davė mum apie 5000 Lt, kai apsivedėme ir reikėjo normalios dvigulės lovos, tai vėl mano tėvai davė pinigų, o taviškiai neprisidėjo finansiškai niekuo.“ Trečiasis asmuo R. L. teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 4 d., metu (garso įrašo 4 min – 7 min) nurodė, kad „...tuos pinigus davėm, nu skolinome, sakiau kada jau jeigu tikėtina bus geresnis gyvenimas, atiduosit...“. Taip pat nurodė, kad tuo metu paskolos sutarties neprašė, o paskolos sutartį parašė vėliau, jau atsakovui išvykus. Be to, nurodė, kad „...jei ne toks išsivystęs scenarijus, tai kažkaip kada galės, tada atiduos, o dabar visiškai kita situacija...". Atsakovas neginčija, kad jis su sutuoktine iš ieškovės tėvų 3000 Lt gavo, tačiau nurodo, kad gavo juos kaip dovaną, o ne kaip paskolą.

16249.

163Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimų dėl prievolių pripažinimo solidariomis momentas, atsakovės el. laiškas, kuriame ji nurodė, kad jos tėvai jiems pinigus „davė“, trečiojo asmens nenuoseklūs paaiškinimai dėl paskolos sutarčių sudarymo, susitarimo dėl teisių ir pareigų pagal šias sutartis nebuvimo, 2006 m. sutarties surašymas vėliau, jau nedalyvaujant atsakovui, įrodymų apie perduotus 2800 Eur nebuvimas, ta aplinkybė, kad sandoriai sudaryti tarp artimųjų giminaičių, leidžia abejoti paskolinių santykių susiformavimu, todėl, remiantis įrodymų tikėtinumo taisykle, darytina išvada, kad atsakovui nekyla pareiga grąžinti skolą pagal ieškovės sudarytus sandorius ir šios prievolės nėra solidarios sutuoktinių prievolės, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo prievolę pagal 2006 m. liepos 22 d. sutartį pripažino solidaria sutuoktinių prievole.

16450.

165Spręsdamas dėl prievolės „Barclays Bank Plc“, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog yra konstatuota, kad iki ieškinio padavimo šalys vedė bendrą ūkį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra neginčijamai nustatyta, jog ieškovė žinojo apie kredito kortelę, pati ja naudojosi. Ta aplinkybė, kad nėra duomenų, jog ieškovė panaudojo bent ½ dalį kredito, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės reikšmės, nes, kaip jau minėta, šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, abu sutuoktiniai neturi pareigos lygiomis dalimis prisidėti prie šeimos finansinių poreikių tenkinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai prievolė, atsiradusi iš sandorio, sudaryto vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, ir vėliau jo patvirtinto. Todėl prievolė yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė, o pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

166Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

16751.

168Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas 40 proc. (reikšti 5 reikalavimai dėl kurių kilo ginčas, iš kurių patenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir dėl išlaikymo priteisimo), atsakovo priešieškinis patenkintas visiškai.

16952.

170Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį 50 proc., priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 690 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ((75+900+400+100+250)x40 proc.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl dalies ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su atsikirtimais į priešieškinį.

17153.

172Teisėjų kolegija sprendžia, kad į atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą neįtrauktinos išlaidos, patirtos 2019 m. gegužės 6 d. Teismas negali sprendime pasisakyti ir spręsti dėl įrodymų, neištirtų nagrinėjant bylą iš esmės. Priežasčių, kodėl šie įrodymai neprijungti prie bylos 2019 m. gegužės 6 d. nenurodyta.

17354.

174Atsakovas iš viso patyrė 1303,47 Eur išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsikirtimais į ieškinį, yra: 33 Eur vertimo išlaidos (2 b. t. 144, 145 l.), 100 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos, ½ dalis nuo 200 Eur atstovavimo ir pasirengimo dviems parengiamiesiems posėdžiams išlaidų (5 b. t. 66, 67 l.), 100 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą, ½ dalis nuo 200 Eur už atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose išlaidų (6 b. t. 142, 143 l.). Jam, proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai, iš ieškovės priteistina 60 proc. išlaidų, susijusių su atsikirtimais į ieškinį, t.y. 199,80 Eur. Taip pat atsakovui priteistinos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su priešieškinio pateikimu, t.y. 523 Eur. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 722,80 Eur.

17555.

176Ieškinį atmetus, iš ieškovės trečiajam asmeniui R. L. priteistinos 200 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

17756.

178Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 32,80 Eur (722,80-690) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

179Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18057.

181Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 1/3 dalimi, nes buvo reiškiamas dėl trijų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių (santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo dydžio ir prievolės pobūdžio). Patenkintas tik dalyje dėl prievolės pobūdžio.

182Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

183Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl prievolių padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų.

184Pripažinti ieškovės A. J., asmens kodas ( - ), 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties) prievolę trečiajam asmeniui R. L., asmens kodas ( - ), asmenine A. J. prievole.

185Priteisti A. J., asmens kodas ( - ), iš ieškovės A. J., asmens kodas ( - ), 32,80 Eur (trisdešimt du eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

186Priteisti trečiajam asmeniui R. L., a. k. ( - ), iš ieškovės A. J., asmens kodas ( - ), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

187Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. J. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo A. J. santuoką,... 7. 2.... 8. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 7 219,05 Eur... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad atsakovas padarė tyčines nusikalstamas veikas... 14. 5.... 15. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti ginčo butą jos asmenine... 16. 6.... 17. Tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio Kaune, ( - ), padalijimo.... 18. 7.... 19. Teismas, apskaičiuodamas atsakovui priklausančią buto dalį, atsižvelgė į... 20. 8.... 21. Teismas konstatavo, kad ieškovės prievolė H. L. ir R. L. dėl 870 Eur... 22. 9.... 23. Teismas laikė reikšminga aplinkybe tai, kad atsakovas iš esmės pripažino... 24. 10.... 25. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė jos tėvų ir pačios ieškovės... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti „Barclays Bank Plc“... 28. 12.... 29. Atsakovui nurodžius, kad jo sesuo J. J. apmokėjo jam priklausančio ir... 30. 13.... 31. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6 640 Eur dydžio išlaikymo... 32. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 33. 14.... 34. Atsakovas A. J., atstovaujamas advokato Dariaus Jurgučio, apeliaciniu skundu... 35. 14.1.... 36. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovas... 37. 14.2.... 38. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo dukros išlaikymui... 39. 14.3.... 40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiųjų asmenų R. L. ir H. L.... 41. 14.4.... 42. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas atsakovo patirtas... 43. 2.... 44. Ieškovė A. J., atstovaujama advokatės Kristinos Česnauskienės, apeliaciniu... 45. 15.1.... 46. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui priklausanti kreditinė... 47. 15.2.... 48. Byloje nenustatyta, ar pinigai buvo perduodami, siunčiami iš gauto kredito,... 49. 15.3.... 50. Teismas nepagrįstai pripažino, kad šių metų paskolos dalis iki 2017 m.... 51. 15.4.... 52. 2017 m. atsakovas yra perdavęs ieškovės reikalavimu 300 svarų skoloms... 53. 15.5.... 54. Teismas nepagrįstai priteisė 7219,05 Eur piniginę kompensaciją už butą.... 55. 15.6.... 56. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė atsakovui 60... 57. 3.... 58. Atsakovas A. J., atstovaujamas advokato Dariaus Jurgučio, atsiliepimu į... 59. 16.1.... 60. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neteisingai pripažino 6509,59... 61. 16.2.... 62. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė jokio prisidėjimo... 63. 16.3.... 64. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas negalėjo nevertinti ieškovės... 65. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 66. 4.... 67. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 68. 5.... 69. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių dėl santuokos nutraukimo... 70. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų... 71. 6.... 72. Ieškovė ieškiniu prašo teismą santuoką tarp jos ir atsakovo nutraukti... 73. 7.... 74. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas nepakankamai atidžiai... 75. 8.... 76. Teisėjų kolegija negali sutikti su šia apelianto nuomone. Teisėjų kolegija... 77. 9.... 78. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus... 79. 10.... 80. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė kuo pasireiškė atsakovo... 81. 11.... 82. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą... 83. 12.... 84. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų... 85. 13.... 86. Spręsdama, ar atsakovo padaryti tyčiniai nusikaltimai turėjo įtakos... 87. 14.... 88. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai argumentavo pagrindą... 89. Dėl bendro ūkio vedimo... 90. 15.... 91. Tarp šalių kyla ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo,... 92. 16.... 93. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normos nereglamentuoja bendro ūkio... 94. 17.... 95. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas 2010 m. išvyko dirbti į... 96. 18.... 97. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus, jog šalys vedė bendrą... 98. Dėl išlaikymo dydžio... 99. 19.... 100. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK... 101. 20.... 102. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai... 103. 21.... 104. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalios mėnesinės algos... 105. 22.... 106. Pirmosios instancijos teismas netyrė vaiko poreikių, tačiau pasisakė, kad... 107. 23.... 108. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas... 109. 24.... 110. Spręsdamas dėl atsakovo galimybių teikti išlaikymą, apeliacinės... 111. 25.... 112. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko... 113. 26.... 114. Teisėjų kolegija, įvertinusi vaiko amžių, jo poreikius, atsakovo turtinę... 115. Dėl išlaikymo įsiskolinimo... 116. 27.... 117. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo... 118. 28.... 119. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovas neįrodė, jog... 120. 29.... 121. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų... 122. 30.... 123. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentas dėl įrodinėjimo... 124. 31.... 125. Ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2018 m. kovo 29 d. Taigi,... 126. 32.... 127. Ta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2010 m. gyveno kitoje valstybėje,... 128. Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo... 129. 33.... 130. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios... 131. 34.... 132. Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės... 133. 35.... 134. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe... 135. 36.... 136. Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo vardu Nekilnojamojo turto registre... 137. 37.... 138. Tarp ieškovės ir atsakovo kilo ginčas dėl turto, kuris yra bendroji... 139. 38.... 140. Teismo išvada, kad šalys kūrė bendrą gyvenimą ir vedė bendrą ūkį,... 141. Dėl prievolių padalinimo... 142. 39.... 143. Tarp šalių kilo ginčas dėl prievolių solidarumo. Ieškovė prašė... 144. 40.... 145. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl prievolės... 146. 41.... 147. Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno... 148. 42.... 149. Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba... 150. 43.... 151. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja... 152. 44.... 153. Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės... 154. 45.... 155. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti... 156. 46.... 157. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių kilo ginčas ar prievolės yra... 158. 47.... 159. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių... 160. 48.... 161. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, pateikdama ieškinį... 162. 49.... 163. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimų dėl prievolių pripažinimo... 164. 50.... 165. Spręsdamas dėl prievolės „Barclays Bank Plc“, apeliacinės instancijos... 166. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 167. 51.... 168. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys patenkintas 40... 169. 52.... 170. Teismas, patenkinęs ieškovės ieškinį 50 proc., priteisia iš atsakovo... 171. 53.... 172. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų... 173. 54.... 174. Atsakovas iš viso patyrė 1303,47 Eur išlaidas. Teisėjų kolegijos... 175. 55.... 176. Ieškinį atmetus, iš ieškovės trečiajam asmeniui R. L. priteistinos 200... 177. 56.... 178. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl... 179. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 180. 57.... 181. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 1/3... 182. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 183. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl... 184. Pripažinti ieškovės A. J., asmens kodas ( - ), 870 Eur (aštuonių šimtų... 185. Priteisti A. J., asmens kodas ( - ), iš ieškovės A. J., asmens kodas ( - ),... 186. Priteisti trečiajam asmeniui R. L., a. k. ( - ), iš ieškovės A. J., asmens... 187. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....