Byla 2-290-251/2019
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 208-07-20 įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,

2sekretoriaujant Rasai Jonaitienei dalyvaujant ieškovės UAB „Eurelus“ atstovui advokatui Vytautui Budnikui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Andraitienei, trečiųjų asmenų UAB „Linsana“, UAB „Idea In“ atstovei advokatei Irinai Beleškienei,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eurelus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 208-07-20 įsakymo Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.) panaikinimo .

4Teismas

Nustatė

5ieškovė UAB „Eurelus“ ieškiniu (1-4 b. l.) prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2008-07-20 įsakymą Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.), kuriuo nutraukta 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-79, ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji pagal 2015-02-13 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1519 įsigijo nebaigtą statyti (25 % baigtumo) pastatą - sporto salę, unikalus Nr. ( - ), nebaigtą statyti (28 % baigtumo) pastatą - laisvalaikio centrą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius - stadioną (1Hlb tribūna 189,60 kv. m, 2Hlb tribūna 192,00 kv. m, krepšinio aikštelė 495,20 kv. m, futbolo aikštelė 8487,15 kv. m, bėgimo takai 3539,00 kv. m), unikalus Nr. ( - ) ir kitus inžinerinius statinius - tvorą (849,10 kv. m), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Šie pastatai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 3,7953 ha ploto žemės sklype, kuris 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 31SŽN-79 (toliau – Sutartis) buvo išnuomotas ankstesnių pastatų savininkams (toliau – Žemės sklypas). Visos teisės ir pareigos, pagal Sutartį buvo perkeltos ieškovei. Žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

6Sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindu, o būtent dėl to, kad nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei dėl to, kad žemės nuomininkas ilgiau nei 3 mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino nesumoka šio mokesčio. Ieškovė nesutinka su tokiu Sutarties nutraukimu, nes pirma valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (pirmiausia) yra reglamentuojami specialiuoju įstatymu, o CK šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatos taikytinos subsidiariai, tiek, kiek neprieštarauja specialiajam teisiniam reguliavimui. Taigi Sutartis galėjo būti nutraukta tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 14 dalyje numatytais pagrindais.

7Antra, žemės sklypo nenaudojimo terminas turi teisinę reikšmę klausimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo išspręsti, tačiau nėra visą lemianti aplinkybė, nuo kurios išimtinai priklausytų sprendimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo priėmimas. Pažymėjo, kad žemės sklypo ieškovė nenaudojo 3,5 m. dėl to, kad buvo atliekamos teritorijų planavimo ir statybos projektavimo procedūros, o būtent Žemės sklype esantiems nebaigtiems statyti statiniams 2015-02-27 išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. SVA-110 (šie reikalavimai galioja 5 m.) prekybos paskirties pastato ir sporto paskirties pastato, ( - ), statybos projektui rengti. Ieškovė 2016-07-11 kreipėsi į projektuotoją UAB „Idea in“ dėl projektavimo darbų bei 2016-07-11 sudarė projektavimo darbų vykdymo sutartį, pagal kurią 2017 m. buvo parengta teritorijos, esančios ( - ) sutvarkymo koncepcija, projektiniai pasiūlymai sporto paskirties pastatų, prekybos ir pramogų komplekso - prekybos ir paslaugų paskirties pastatų bei gyvenamosios paskirties pastatų statybai bei žemės sklypo detalaus plano koregavimo projektas. Taigi ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama užtikrinti Žemės sklypo naudojimą.

8Trečia, ieškovė nuo 2016 m. iki šio laikotarpio bylinėjasi teismuose dėl neteisėto įmonės akcijų užvaldymo, todėl ieškovės veikla yra sustabdyta. Nepaisant to, ieškovė mokėjo žemės mokestį, tačiau nesutinka su jo dydžiu, todėl žada inicijuoti teisminį procesą dėl žemės mokesčio nustatymo.

9Nurodė, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas nuo 2012-02-09 ir jį valdžiusios įmonės nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pabaigti statyti jame esantys pastatai. Taigi atsakovė netinkamai vykdė Sutarties vykdymo priežiūrą. Todėl nutraukdama Sutartį po to, kai ieškovė įsigijo pastatus, investavo į statybos techninius projektus, atsakovė padarė ieškovei žalą. Paaiškino, kad remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovė negali būti laikoma praradusia teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo, nes pastatų savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę sunykusius pastatus atkurti.

10Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pastatai yra perleisti trečiajam asmeniui UAB „Linsana“. Negalėjo paaiškinti, koks būtų ieškovės interesas į žemės sklypą bei jame esančius pastatus, mano, kad galbūt ieškovė planuoja ginčyti pastatų pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad 20148-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-245-734/2018, kuriuo teismas pripažino negaliojančiais ieškovės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei akcininkų sprendimą paskirti įmonės vadovu D. G.. Iš minėto sprendimo matyti, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu paimta daugybė įmonės buhalterinių dokumentų, o įmonės vadovas S. I. R. laikotarpiu nuo 2016 m. rudens iki minėto sprendimo įsiteisėjimo buvo netekęs įgaliojimų, taigi neturėjo galimybių sumokėti žemės nuomos mokesčio.

11Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (69-75 b. l.), su kuriuo nesutiko prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sutartis nutraukta, nes ieškovė nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio, t. y., 2018-07-20 buvo skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio iš viso 131 020,66 Eur, iš šios sumos 9102,18 Eur už 2015 metus, 60959,24 Eur už 2016 metus ir 60959,24 Eur už 2017 metus, taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai 7 139,08 Eur. Atsakovė registruotu laišku siuntė ieškovei 2017 m. sausio 25 d. raštą Nr. 31SD-651 -(14.31.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“, 2017 m. kovo 21 d. raštą Nr. 31SD-2026-(14.31.104.) „Dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo“, 2017 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 31 SD-2806-(l 4.31.104.) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“, tačiau visi registruotu paštu išsiųsti laiškai VĮ Registrų centro viešai skelbiamu UAB „Eurelus“ įmonės buveinės adresu (J. Savickio g. 4, Vilnius) sugrįžo neįteikti, o įmonės telefonu atsiliepusi administratorė kito buveinės adreso nenurodė. Taigi ieškovė nemokėjo žemės nuomos mokesčio 3 metus, kuris turėjo būti sumokėtas kiekvienais kalendoriniais metais iki lapkričio 15 d. . Kadangi ieškovė pažeidė esminę Sutarties sąlygą mokėti žemės nuomos mokestį jį administruojančiai Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, valstybinės žemės patikėtinis turėjo teisinį pagrindą Sutartį vienašališkai nutraukti

12LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams - prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Nepavykus įteikti pranešimo apie vienašališką Sutarties nutraukimą įteikti registruotu paštu, atsakovė išsiuntė raštus elektroniniais laiškais ( - ) paskirtam ieškovės administratoriui UAB „Avere“.

13Pažymėjo, kad ieškovė Žemės sklypo, kuriame yra nebaigti pastatyti statiniai, neprižiūrėjo, netvarkė, ir šių statinių taip pat neprižiūrėjo, statybų netęsė, ką patvirtina 2016 m. birželio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 31ŽN-176-(14.31.73.), 2017 m. gegužės 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-84-(14.31.73.). Patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pastatai yra apleisti, netvarkomi, nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių pagrindinę paskirtį, Žemės sklypo dalis (apie 2,2553 ha) aplink minėtus pastatus netvarkoma, šienaujamas tik stadionas (futbolo aikštelė, kuri užima apie 1,54 ha plotą).

14Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama užbaigti pastatų statybą ir naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, ji siekė žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus, vieną iš tų žemės sklypų padalijant į gyvenamajai statybai reikalingus žemės sklypus, formuoti naujus žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, bet ne naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Atsižvelgiant į tai Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2018-09-04 raštu Nr. 31 SD-6943-(14.31.7.) „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano korektūros“, atsakydamas į UAB „Eurelus“ 2018-08-04 prašymą, atsisakė išduoti sutikimą, leidžiantį koreguoti detalųjį planą ir dalinti Žemės sklypą į 3 žemės sklypus, keisti jo naudojimo būdą.

15Tokiu būdu ieškovė, nenaudodama Žemės sklypo pagal sutartį ar nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, ir ilgą laiką (keletą metų) nemokėdama žemės nuomos mokesčio, pažeidė esmines valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, todėl vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagrindas nutraukti Sutartį vienašališkai.

16Galiausiai, nurodė, kad ieškovė ir UAB „Emilė“ 2018-08-22 sudarė kitą sutartį Nr. 1-9946 (viešame registre sutartis išviešinta nuo 2018-09-03), pagal kurią perleido UAB „Emilė“ visus Žemės sklype esančius pastatus. Minėtus pastatus UAB „Emilė“ 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-11082 pardavė UAB „Linsana“ (įrašas galioja nuo 2018-09-27), kuri kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Todėl ieškinio surašymo dieną (2018-08-28) ieškovė nebebuvo statinių, esančių Žemės sklype, savininke ir nebeturėjo teisinio pagrindo naudotis Žemės sklypu, o statinius įsigijusiems asmenims sandorių sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta.

17Po teismo posėdžio paaiškėjo, kad UAB „ Linsana“ bylos nagrinėjimo metu 2019 01 15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JŠ -367 visus statinius perleido UAB „Idea in“. Tokiu būdu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo toliau naudoti valstybinę žemę, negali turėti teisėto lūkesčio išsinuomoti be aukciono Žemės sklypą. Ir skundžiamo Įsakymo panaikinimas ieškovei nesukeltų teisinių pasekmių.

182019 04 26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

19Atsakovės atstovė teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad duomenų, kad ieškovė pradėjo procedūras dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kad dėl tokio dokumento kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, nėra.

20Ieškinys atmestinas.

21Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Eurelus“ 2015-02-13 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-1519 įsigijo nebaigtą statyti (25 % baigtumo) pastatą - sporto salę, unikalus Nr. ( - ), nebaigtą statyti (28 % baigtumo) pastatą - laisvalaikio centrą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius statinius - stadioną (lHlb tribūna 189,60 kv. m, 2Hlb tribūną 192,00 kv. m, krepšinio aikštelė 495,20 kv. m, futbolo aikštelė 8487,15 kv. m, bėgimo takai 3539,00 kv. m), unikalus Nr. ( - ) ir kitus inžinerinius statinius - tvorą (849,10 kv. m), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) ( b. l 38-40 . ) UAB Eurelus“ įsigyti pastatai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 31SŽN-79 buvo išnuomotas ankstesnių pastatų savininkams „BALTIC REALTY ADVISER (b.l 78-79).

222016 m. birželio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 31ŽN-176-(14.31.73.), (b.l-80-87) 2017 m. gegužės 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 31ŽN-84-(14.31.73.)(b.l-96-20. buvo nustatyta, kad pastatai yra apleisti, netvarkomi, nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių pagrindinę paskirtį, Žemės sklypo dalis (apie 2,2553 ha) aplink minėtus pastatus netvarkoma, šienaujamas tik stadionas (futbolo aikštelė, kuri užima apie 1,54 ha plotą). (b.l 102).

232017-03-21 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu Nr. 2026(14.31.104) pranešė UAB „Eurelus“ dėl žemės mokesčio sumokėjimo ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir nurodė, kad buvo skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio iš viso 131 020,66 Eur, iš šios sumos 9102,18 Eur už 2015 metus, 60959,24 Eur už 2016 metus ir 60959,24 Eur už 2017 metus, taip pat buvo priskaičiuoti delspinigiai 658,368 Eur, Taip pat informavo kad nesumokėjus nuomos mokesčio per vieną mėnesį įgis teisę nutraukti 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 31SŽN-79 (b.l 91-92).

24Ieškovei ir toliau nemokant žemės mokesčio -2018 05 14 raštu Nr. 31SD-3593(14.31.104) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo, UAB „Eurelus“ , kad nuo 2018 07 20 , 2012-02-09 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-79 (b.l 91-92) bus nutraukta vienašališkai (b.l.105-106).

252018 07 20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31VĮ-2664-(14.31.2.), buvo nutraukta 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 31SŽN-79.

26Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Sutarties 16 punkte yra įrašyta sąlyga, kad sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukiama kitais Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, 12.1 papunktyje aptarta sąlyga, dėl statinių ir įrenginių nukėlimo nuomininko lėšomis pasibaigus ar nutraukus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus prieš terminą. Sutarties 10 punkte nustatyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės, o Sutarties 11 punkte nurodyta, kad žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas yra iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka.

27Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimo įstatymu tikslas – užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų požiūriu. Šis reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011). Toks pats aiškinimas taikytinas ir valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimui.

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši įstatymo nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551, su vėlesniais pakeitimais) taisyklėse, kurių 28.1 punkte nurodyti statiniai ir įrenginiai, kurių naudojimui jų savininkams išnuomojami žemės sklypai. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas ir tik pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.

29Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinį ieškovė pareiškė 2018-09-10 (1 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kurį pateikė teismui atsakovė, matyti, kad nuosavybės teisę į žemės sklype esančius pastatus ieškovė perleido UAB „Emilė“ 2018-08-22 kitos sutarties Nr. 1-9946 pagrindu, o UAB „Emilė“ nuosavybės teisę į minėtus pastatus 2018-09-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-11082 pagrindu perleido UAB „Linsana“ (112-119 b. l.). Taigi, ieškovė pateikdama ieškinį Šiaulių apylinkės teismui nebeturėjo nuosavybės teisės į pastatus. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės paaiškėjo , kad UAB „Linsana“ bylos nagrinėjimo metu 2019 01 15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JŠ -367 visus statinius perleido UAB „Idea in“. (b.l. 180-186) Tokiu būdu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo toliau naudoti valstybine žeme, negali turėti teisėto lūkesčio išsinuomoti be aukciono žemės sklypą.

30Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad pagrindas įgyvendinti teisę nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka yra teisėtas šioje žemėje esančių statinių, įrenginių valdymas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtina sąlyga valstybiniam žemės sklypui išnuomoti ne aukciono tvarka yra ta, jog valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį, kitaip tariant, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui eksploatuoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; kt.). Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą.

31Nurodytiems teisinio reguliavimo tikslams pasiekti būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą.

32Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). CK 6.562 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

33Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.

34Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista, – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

35Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, matyti, kad po sutarties sudarymo žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas (jame esantiems statiniams eksploatuoti), ir jame nepradėti jokie statybos darbai, valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama užbaigti pastatų statybą ir naudoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį, ji siekė žemės sklypą padalinti į tris žemės sklypus, vieną iš tų žemės sklypų padalijant į gyvenamajai statybai reikalingus žemės sklypus, formuoti naujus žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai, bet ne naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypas buvo išnuomotas nuo 2012-02-09 ir jį valdžiusios įmonės nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pabaigti statyti jame esantys pastatai.

36LR CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuoja, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytą tikslinę paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Tai reiškia, kad žemės sklypo nuomininkas išsinuomotame sklype turi plėtoti ūkinę veiklą, kurios plėtra neįmanoma be atitinkamų statinių eksploatavimo. Jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008

37UAB „Eurelus“ ir UAB „Emilė“ 2018-08-22 sudarė kitą sutartį Nr. 1-9946 (viešame registre sutartis išviešinta nuo 2018-09-03), pagal kurią perleido UAB „Emilė“ visus Žemės sklype esančius pastatus. Minėtus pastatus UAB „Emilė“ 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-11082 pardavė UAB „Linsana“ (įrašas galioja nuo 2018-09-27), kuri kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. 2019- 01- 15 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. JŠ-367UAB „Linsana“ visus statinius perleido UAB „Idea in“. Todėl ieškinio surašymo dieną (2018-08-28) ieškovė nebebuvo statinių, esančių žemės sklype, savininke ir nebeturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, o statinius įsigijusiems asmenims sandorių sudarymo metu buvo žinoma aplinkybė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta.

38Tokiu būdu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo toliau naudoti valstybinę žemę.

39Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties pažeidimu laikytinas žemės nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jos naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį.

40Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus , kad ieškovė UAB „Eurelus“ naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei dėl to, kad žemės nuomininkas ilgiau nei 3 metus nemokėjo valstybinės žemės nuomos mokesčio , t. y., 2018-07-20 buvo skolinga valstybinės žemės nuomos mokesčio iš viso 131 020,66 Eur,

41Antra, UAB „Eurelus“ nėra pastatų, esančių ( - ), savininkė. Šie pastatai yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame 3,7953 ha ploto žemės sklype, kurie 2019 01 15 pirkimo pardavimo sutarties Nr. JŠ-367 pagrindu priklauso UAB „Idea in“. Jau ieškinio surašymo dieną (2018-08-28) ieškovė nebebuvo statinių, esančių žemės sklype, savininke ir nebeturėjo teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, bei neturėjo reikalavimo teisės. Tokiu būdu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo toliau naudoti valstybinę žemę, negali turėti teisėto lūkesčio išsinuomoti be aukciono žemės sklypą. Įsakymo panaikinimas ieškovei nesukeltų teisinių pasekmių.

42Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmestinas.

43Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

44Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovės ieškinys atmestas bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

45Teismas šioje byloje patyrė 30,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodytos išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

46Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

47ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovės UAB „Eurelus, įmonės kodas 303363216 valstybei 30,83 Eur (trisdešimt eurų 83ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokos kodas – 5660).

49Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė,... 2. sekretoriaujant Rasai Jonaitienei dalyvaujant ieškovės UAB „Eurelus“... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 4. Teismas... 5. ieškovė UAB „Eurelus“ ieškiniu (1-4 b. l.) prašo panaikinti... 6. Sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564... 7. Antra, žemės sklypo nenaudojimo terminas turi teisinę reikšmę klausimui... 8. Trečia, ieškovė nuo 2016 m. iki šio laikotarpio bylinėjasi teismuose dėl... 9. Nurodė, kad Žemės sklypas buvo išnuomotas nuo 2012-02-09 ir jį... 10. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė visiškai jame... 11. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 12. LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties... 13. Pažymėjo, kad ieškovė Žemės sklypo, kuriame yra nebaigti pastatyti... 14. Valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė neatliko... 15. Tokiu būdu ieškovė, nenaudodama Žemės sklypo pagal sutartį ar nustatytą... 16. Galiausiai, nurodė, kad ieškovė ir UAB „Emilė“ 2018-08-22 sudarė kitą... 17. Po teismo posėdžio paaiškėjo, kad UAB „ Linsana“ bylos nagrinėjimo... 18. 2019 04 26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atnaujintas bylos... 19. Atsakovės atstovė teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė,... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties... 22. 2016 m. birželio 9 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr.... 23. 2017-03-21 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštu... 24. Ieškovei ir toliau nemokant žemės mokesčio -2018 05 14 raštu Nr.... 25. 2018 07 20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl... 27. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad valstybės žemės perleidimo... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2... 29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškinį ieškovė... 30. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas pažymėta, kad... 31. Nurodytiems teisinio reguliavimo tikslams pasiekti būtina ne tik laikytis... 32. Žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už... 33. Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip... 34. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę... 35. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, matyti, kad po... 36. LR CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė... 37. UAB „Eurelus“ ir UAB „Emilė“ 2018-08-22 sudarė kitą sutartį Nr.... 38. Tokiu būdu ieškovė nebeturi teisinio pagrindo toliau naudoti valstybinę... 39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės nuomos sutarties pažeidimu... 40. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus , kad ieškovė UAB „Eurelus“... 41. Antra, UAB „Eurelus“ nėra pastatų, esančių ( - ), savininkė. Šie... 42. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys atmestinas.... 43. Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.... 44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovės ieškinys atmestas... 45. Teismas šioje byloje patyrė 30,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 46. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 47. ieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovės UAB „Eurelus, įmonės kodas 303363216 valstybei... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...