Byla e2A-701-577/2017
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Jurginas“ ieškinį atsakovui J. K. dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas sodininkų bendrija „Jurginas“ ieškiniu bei ieškovo atstovai bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti iš atsakovo J. K. 433,24 Eur skolą, 58,54 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. K. yra sodininkų bendrijos „Jurginas“ narys, todėl privalo mokėti įmokas, reikalingas bendro naudojimo objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Atsakovui nuo 2009 iki 2015 m. buvo priskaičiuoti mokesčiai: bendrijos mokestis - 316,09 Eur, buitinių atliekų išvežimo mokestis - 176,08 Eur, iš viso 491,17 Eur. Atsakovas 2011 m. sumokėjo tik 57,92 Eur, todėl yra skolingas ieškovui 433,24 Eur. Kadangi bendrijos mokestis turi būti sumokamas iki einamųjų metų pabaigos (2015 m. bendrijos mokestis iki einamųjų metų rugsėjo 30 d.), todėl nuo 2010-12-17 iki 2015-12-17 atsakovui skaičiuotos 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir iš atsakovo priteistina 58,54 Eur palūkanų. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog atsakovas J. K. 2011 m. buvo išstojęs iš bendrijos, prašo susidariusios skolos dalį nuo 2011 m. iki 2015 m. iš atsakovo priteisti remiantis SBĮ 7 straipsnio 1, 5 dalimis ir CK 4.76 straipsniu, kadangi kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis, o bendrojo naudojimo objektų bendraturtis privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas ne bendrijos narys turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 str. 5 d.), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.). Pažymėjo, jog atsakovas J. K. 2012-07-19 aktu pripažino skolą bendrijai už 2009-2012 m.

62.

7Atsakovas J. K. atsiliepime bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes nėra aišku, už ką turi mokėti. 2011-09-30 išstojo iš sodininkų bendrijos „Jurginas“. Sutarčių projekto nėra gavęs. Pažymėjo, kad 2011 m. sumokėjo 57,92 Eur už vandentiekio įvedimą į sklypą, bet jam nebuvo išduota sąskaita faktūra. Iš ieškovo pažymos neaišku, kokios paslaugos turi būti sąraše ir kiek iš viso reikia mokėti už sklypą ir už buitinių atliekų išvežimą. Nurodo, kad niekada nenaudojo sodininkų bendrijos „Jurginas“ konteinerių, nes turi savo. Anot atsakovo, ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad teikė pranešimus mokėti už paslaugas; nėra duomenų apie privalomus susirinkimo sprendimus dėl išlaidų mokėjimo. Iš ieškinio nėra aišku, už ką apskaičiuota 316,09 Eur suma.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

93.

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo J. K. ieškovui Sodininkų bendrijai „Jurginas“ 433,24 Eur skolos, 58,54 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-12-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 774,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo 4,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

113.1.

12Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas J. K. nuo 2011-10-05 nėra sodininkų bendrijos „Jurginas“ narys.

133.2. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, SBĮ 7 str. 1 d., 5 d., CK 4.76 str., SB „Jurginas“ įstatų 32 p. nuostatomis, konstatavo, jog nors atsakovas J. K. nėra sodininkų bendrijos „Jurginas“ narys nuo 2011-10-05, tačiau jam, kaip asmeniui, įsigijusiam mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, tame tarpe dengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu.

143.3. Nustatęs, kad atsakovas nėra sudaręs atliekų su vežėjais sutarties, teismas sprendė, kad ir ieškovo reikalavimai dėl įsiskolinimo už komunalinių atliekų išvežimą yra pagrįsti.

153.4. Konstatavęs, kad atsakovas praleido terminą vykdyti savo pinigines prievoles, CK 6.38 str., 6.210 str. pagrindu tenkino ieškovo reikalavimus dėl palūkanų pritesimo; taip pat teismas tenkino ieškovo reikalavimus dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

163.5. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

17III.

18Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

194.

20Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

214.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai dėl nario mokesčio iki 2011 m.; ieškovo pranešime apie sodininkų bendrijos skolininkus nenurodyti sklypo savininkai, jų adresai, nepateikti įrodymai, kad skolininkai gavo pranešimus apie privalomą sąskaitų apmokėjimą. Anot apelianto, teismas, pažeisdamas CPK 177, 178, 185 str. str. nuostatas, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė bylos aplinkybes; byloje surinktus įrodymus vertino pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, visiškai ignoravo atsakovo paaiškinimus ir teiktus įrodymus. Buvo pažeisti nepriklausomumo, lygybės ir nešališkumo principai.

224.2. Teismas neatsižvelgė į CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. nuostatas, kad savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, prižiūrėti sudarę jungtinės veiklos sutartį. Be to, teismas pažeidė CK 4.83 str. 4 d. nuostatas, kuriose įtvirtinta, jog savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nebuvo duotas sutikimas arba nebuvo sudaryta sutartis.

234.3. Teismas ignoravo Vilniaus miesto savivaldybės 2006-09-20 sprendimo (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl atliekų tvarkymo“ 26 p., kur nurodoma, kad kiekvienas žemės sklypo savininkas turi teisę surinkti ir išvežti savo atliekas. Apeliantas pažymėjo, jog tik 2014-09-02 savivaldybės sprendime Nr. 1T-26 atsirado reikalavimas sudaryti sutartį dėl atliekų išvežimo su savivaldybe, tuo tarpu teismas priskaičiavo mokesčius už šiukšlių išvežimą už 2009-2015 m.

244.4. Apeliantas pažymėjo, jog nesupranta valstybinės kalbos, todėl, anot jo, negalėjo pasirašyti dokumentų, kurių negalėjo perskaityti.

254.5. Teismas, ignoruodamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, priteisė įsiskolinimą už ilgesnį nei įstatyme nustatytą 5 metų laikotarpį.

265. Ieškovas SB „Jurginas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

275.1. Mokesčių administravimo įstatymas reguliuoja valstybės nustatomus ir renkamus mokesčius, todėl šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos susiklosčiusiems ginčo santykiams, reguliuojamiems privatinės teisės normomis; atsakovas nepagrįstai apeliuoja į Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. nustatytą 5 metų terminą.

285.2. Ieškovo vertinimu, niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog neva jis nesupranta lietuvių kalbos. Pažymi, jog atsakovas teikė bendrijai lietuvių kalba surašytus ir paties pasirašytus pasiūlymus dėl bendrojo naudojimo objektų sutarties (kopijos pateiktos į bylą), kas, anot ieškovo, patvirtina, jog atsakovui lietuvių kalba yra suprantama. Akcentuoja, jog atsakovas nepaneigė savo parašo tikrumo nei ant 2012-07-19 akto, nei ant 2012-07-19 prisijungimo prie geriamo vandens gręžinio sutarties Nr. SBJ-2012/07, sudarytos tarp sodininkų bendrijos „Jurginas“ ir J. K., kurie buvo surašyti tik lietuvių kalba; šių dokumentų atsakovas neginčijo teisme. Ieškovo tvirtinimu, byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, jog J. K. pasirašytas 2012-07-19 aktas yra tinkamas atsakovo skolos bendrijai įrodymas.

295.3. Apeliantas, neigdamas savo prievolę prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidų apmokėjimo, klaidingai aiškina bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, CK 4.76 straipsnis), todėl atmestini apelianto argumentai, kad skola iš jo negalėjo būti priteista, kaip nepagrįsti.

305.4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad yra individualiai sudaręs sutartį dėl atliekų išvežimo paslaugos; taip pat neįrodė, kad būtų išreiškęs valią, jog nesinaudos bendrais atliekų konteineriais, todėl atmestini ir apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas neturėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl skolos už komunalinių atliekų išvežimą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

316.

32Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

337.

34Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo J. K. vardu įregistruotas žemės sklypas 0,0596 ha, Vilniuje, ( - ) (unikalus numeris ( - )). Šis sklypas yra SB „Jurginas“ teritorijoje. Ieškovas SB „Jurginas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 433,24 Eur skolą, kurią grindžia 2015-02-01 pažyma apie apskaitytus ir sumokėtus mokesčius nuo 2009 m. iki 2015-01-01 (už sklypą bei už komunalinių atliekų išvežimą) (e.b. t. 1, b. l.5), 58,54 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo 2010-12-17 iki 2015-12-17 (palūkanų paskaičiavimo lentelė, e. b. t. 1, b.l. 25), 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame neigia savo, kaip ne sodininkų bendrijos nario, prievolę padengti sodininkų bendrijai jos turėtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, bei mokėti mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą; taip pat atsakovas apeliuoja į tai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas.

358. Visų pirma, dėl nagrinėjamo ginčo, kilusio dėl ne sodininko bendrijos nario prievolės padengti sodininkų bendrijai jos turėtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, akcentuotina, jog tiek Sodininkų bendrijų įstatymo, tiek SB „Jurginas“ įstatų nuostatose, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, yra įtvirtinta, kad ne bendrijos nariai privalo mokėti tokio pat dydžio mokestį kaip ir bendrijos nariai už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais.

368.1. Sodininkų bendrijų įstatymo, kuris reglamentuoja sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus, 22 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, jog asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Tuo tarpu šio įstatymo 22 str. 4 d. 4, 5 p. numatyta, kad bendrijos narys privalo: nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį; pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.

378.2. SB „Jurginas“ įstatų 32 punkto nuostatos numato, kad asmenys, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, per 15 dienų privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimosi objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Asmenys ne bendrijos nariai privalo mokėti tokio pat dydžio mokestį kaip ir bendrijos nariai už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais iki su jais bus sudaryta sutartis.

388.3. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, ne kartą yra išaiškinęs, jog ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008, 2013-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).

398.3. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas nuo 2011-10-05 nėra SB „Jurginas“ narys, tinkamai taikydamas materialines teisės normas, vadovaudamasis Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad atsakovui pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsirado daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.). Aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu spręstina, kad ieškovas pagrįstai atsakovo įsiskolinimą paskaičiavo, o teismas priteisė pagal tarifus, taikomus sodininkų bendrijos nariams, kas atitinka SB „Jurginas“ įstatų 32 p. nuostatas. Pirmos instancijos teismas detaliai išvardino ir išsamiai analizavo visus ginčui reikšmingus įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą dėl ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo įsiskolinimo išlaidų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, dydžio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, todėl joms pritardamas jų nekartoja.

408.4. Visiškai nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2006-09-20 sprendimo (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl atliekų tvarkymo“ 26 p. (tokį pavadinimą nurodo atsakovas), taikymo. Atsakovas atsietai, neatsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ turinio visumą, vadovaujasi 26 p. nuostatomis, nepagrįstai teigdamas, kad sutarčių dėl komunalinių atliekų išvežimo sudarymas nebuvo reikalingas. Pažymėtina, jog atsakovo minimame 26 p. yra nuoroda į 25 p., kuriame detalizuojama sutarčių sudarymo tvarka, o tų pačių taisyklių 25.4 p. yra reglamentuotas sodininkų bendrijoje esančių atliekų tvarkymas, nurodant, kad būtent sodininkų bendrija privalo sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus: 2007-08-27 sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. PS1.141-07 (e. b. t. 1, b.l. 101, 112-114, 116, 166-178), priedą Nr. 1 prie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. PS1.141-07, sudarytos tarp UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ ir SB „Jurginas“ (e. b. t. 1, b.l. 96, 179-181); 2011-01-07 Komunalinių atliekų išvežimo darbų sutartį Nr. 351, sudarytą tarp UAB „Švara visiems“ ir SB „Jurginas“ (e. b. t. 1, b.l. 99-100, 149-155) bei tai, kad atsakovas jokių sutarčių, asmeniškai sudarytų su atliekų vežėjais, nepateikė, padarė pagrįstą išvadą ir dėl atsakovo prievolės padengti ieškovui komunalinių atliekų išvežimo išlaidas.

419.

42Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl Mokesčių administravimo įstatymo netaikymo. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymas reguliuoja valstybės nustatomus ir renkamus mokesčius; šio įstatymo paskirtis nustatyti pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, jis įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, todėl šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos susiklosčiusiems ginčo santykiams, reguliuojamiems privatinės teisės normomis. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas aptariamą ginčą, neturėjo pagrindo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. nustatytu 5 metų terminu ir pagrįstai šio įstatymo nuostatų netaikė.

4310. Atsakovas apeliuoja į tai, jog nesupranta valstybinės kalbos, todėl, anot jo, negalėjo pasirašyti 2012-07-19 prisijungimo prie geriamo vandens gręžinio sutarties ir 2012-07-19 akto dėl skolos suderinimo, nes jų negalėjo perskaityti; pasak atsakovo, pirmos instancijos teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą nesivadovauti byloje pateiktais 2012-07-19 prisijungimo prie geriamo vandens gręžinio sutartimi, 2012-07-19 aktu dėl skolos suderinimo. Viena vertus, atsakovas, bylos nagrinėjimo metu teigdamas, kad parašas yra ne jo, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė; atsisakė teismo siūlymo atlikti ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad neturi piniginių lėšų ekspertizės atlikimui. Tuo tarpu apeliaciniame skunde tvirtina, kad negalėjo pasirašyti aptariamų dokumentų, nes nesupranta lietuvių kalbos. Tačiau pastebėtina, kad visi apelianto teikti teismui procesiniai dokumentai surašyti lietuvių kalba, anksčiau sutarties ir akto apeliantas neginčijo, todėl aptariami apelianto teiginiai vertintini rezervuotai, kaip neturintys reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo išvadų pagrįstumo.

4411. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinys teikia pagrindą išvadai, kad šio teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinta ir detaliai pasisakyta dėl visų ginčui reikšmingų byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).

4512. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus; nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog deklaratyviai teigia, kad teismas įrodymus vertino pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, visiškai ignoravo atsakovo paaiškinimus ir teiktus įrodymus, taip pat, kad buvo pažeisti nepriklausomumo, lygybės ir nešališkumo principai, tiesiog siekdamas, kad remiantis apelianto teiginiais būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar pažeidė procesinės teisės normas jas vertindamas.

4613.

47Kiti apelianto argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

4814.

49Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš atsakovo ieškovui priteistina 270 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).

50Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

51Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. ( - ) ieškovui sodininkų bendrijai „Jurginas“, j.a.k. 191503375, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. 1.... 5. Ieškovas sodininkų bendrija „Jurginas“ ieškiniu bei ieškovo atstovai... 6. 2.... 7. Atsakovas J. K. atsiliepime bei bylos nagrinėjimo metu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 3.... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 11. 3.1.... 12. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad... 13. 3.2. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, SBĮ 7 str. 1 d., 5 d.,... 14. 3.3. Nustatęs, kad atsakovas nėra sudaręs atliekų su vežėjais sutarties,... 15. 3.4. Konstatavęs, kad atsakovas praleido terminą vykdyti savo pinigines... 16. 3.5. Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovui priteisė jo patirtas... 17. III.... 18. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. 4.... 20. Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 21. 4.1. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui buvo siunčiami... 22. 4.2. Teismas neatsižvelgė į CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. nuostatas, kad... 23. 4.3. Teismas ignoravo Vilniaus miesto savivaldybės 2006-09-20 sprendimo (su... 24. 4.4. Apeliantas pažymėjo, jog nesupranta valstybinės kalbos, todėl, anot... 25. 4.5. Teismas, ignoruodamas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas,... 26. 5. Ieškovas SB „Jurginas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą... 27. 5.1. Mokesčių administravimo įstatymas reguliuoja valstybės nustatomus ir... 28. 5.2. Ieškovo vertinimu, niekuo nepagrįsti atsakovo teiginiai, jog neva jis... 29. 5.3. Apeliantas, neigdamas savo prievolę prisidėti prie bendrojo naudojimo... 30. 5.4. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad yra individualiai sudaręs... 31. 6.... 32. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 33. 7.... 34. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovo 35. 8. Visų pirma, dėl nagrinėjamo ginčo, kilusio dėl ne sodininko bendrijos... 36. 8.1. Sodininkų bendrijų įstatymo, kuris reglamentuoja sodininkų bendrijų... 37. 8.2. SB „Jurginas“ įstatų 32 punkto nuostatos numato, kad asmenys,... 38. 8.3. Kasacinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčus, ne kartą yra... 39. 8.3. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog... 40. 8.4. Visiškai nepagrįsti ir atmestini atsakovo argumentai dėl Vilniaus... 41. 9.... 42. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl Mokesčių... 43. 10. Atsakovas apeliuoja į tai, jog nesupranta valstybinės kalbos, todėl,... 44. 11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo... 45. 12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių... 46. 13.... 47. Kiti apelianto argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, dėl jų... 48. 14.... 49. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog naikinti ar keisti pirmosios... 50. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 51. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą palikti... 52. Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. ( -...