Byla e2-435-776/2020
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Remjasta“ atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei, dalyvaujant atsakovės UAB „Versina“ atstovui advokatui Mantui Armaliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Remjasta“ ieškinį atsakovei UAB „Versina“, dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė BUAB „Remjasta“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės

6UAB „Versina“ atliktą 8 164,26 Eur skolos įskaitymą niekiniu ir negaliojančiu ir priteisti iš atsakovės 8 164,26 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ieškovei buvo skolinga 15 616,03 Eur sumą pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą REM633, o atsakovė 2019 m. vasario 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu iš UAB „Telšių energija“ perėmusi reikalavimo teisę į ieškovę dėl 8 164,26 Eur sumos skolos, įskaitė šią sumą. Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad įskaitymas buvo atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nes jis atliktas prieš bankroto bylos ieškovei iškėlimą, kai ieškovė buvo faktiškai nemoki, o tai reiškia, kad atsakovei buvo suteikta pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus ieškovės kreditorius, kurių reikalavimai atsirado anksčiau, bei buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas ir kitų ieškovės kreditorių teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Kaip savarankišką pagrindą atsakovės atliktam įskaitymui pripažinti negaliojančiu ieškovė nurodė ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalį, nes, ieškovės nuomone, ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui ir su juo atsiskaitė visiškai, kas nulėmė tai, kad ieškovei atsiskaitant tiesiogiai su atsakove, buvo sumažinta ieškovės turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimų pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, masė, o atsakovė laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes jai buvo/turėjo būti žinoma apie faktinį ieškovės nemokumą, turimus kitus kreditorius bei tai, kad ji pirmenybės teise gauti reikalavimų patenkinimą suteikdama atsakovei pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus.

72.

8Atsakovė UAB „Versina“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos atliktas įskaitymas yra teisėtas, nes atliktas įskaitymas nepriklausė nuo ieškovės valios, todėl ieškovės dėstomi argumentai susiję su abipusiais šalių skolų užskaitymo aktais ir ieškovės neva tai suteiktu prioritetu atsakovei gauti pirmenybę į savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius, ar argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio taisyklių, yra neaktualūs. Atsakovės teigimu, vien tik ieškovės nemokumo aplinkybė nėra pagrindas pripažinti vienašalį sandorį (įskaitymą) negaliojančiu, nes tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas nebuvo pažeistas, kadangi įskaitymas atliktas 2019 m. vasario 15 d. iki įsiteisėjant teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą ieškovei. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad prašant įskaitymą pripažinti negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu pakanka apsiriboti įrodinėjant tik bankrutuojančios įmonės teisių pažeidimą, aplinkybes, kad įmonė sandorio neprivalėjo sudaryti ir trečiojo asmens, sudariusio su skolininku sandorį, nesąžiningumą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė neįrodė netgi tų actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų, kurias pasirinko įrodinėti, nes dėl atsakovės įskaitymo ieškovės turto sumažėjo tiek pat kiek ir įsipareigojimų, todėl nėra jokios žalos dėl ginčijamo sandorio, atsakovė iš ieškovės neįgijo jokio turto ir ar naudos ieškovės „mokumo sąskaita“, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai daryti išvadas apie atsakovės nesąžiningumą. Atsakovės teigimu, vien tik pripažinus atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu ir ieškovės naudai priteisus 8 164,26 Eur, būtų sukurta neteisinga ir atsakovės atžvilgiu nesąžininga padėtis, nes tai reikštų, kad iš atsakovės yra atimama turtinė teisė (reikalavimas) į ieškovę bei tuo pačiu įpareigojama antrą kartą sumokėti ieškovei už tai, už ką atsakovė jau yra atsiskaičiusi įskaitymu pabaigdama ieškovės 8 164,26 Eur piniginę prievolę atsakovei.

93.

10Ieškovės BUAB „Remjasta“ atstovė advokato padėjėja Agnė Litvinaitė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė pažymėjo, kad atsakovės atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytam atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumui, nes buvo pažeista atsiskaitymo tos pačios eilės kreditoriams eiliškumo tvarka. Atstovė paaiškino, kad ieškovė neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais, su kuriais prievolių įvykdymo terminai 2018 m. gruodžio 4 d. jau buvo suėję. Atstovė nurodė, kad įskaitymas pripažintinas negaliojančiu ir actio Pauliana instituto pagrindu, tačiau jis taikytinas atsižvelgiant į tai, kad ieškinį reiškia nemokios įmonės bankroto administratorius ir į bankroto proceso ypatumus. Atstovė nurodė, kad įskaitymo atlikimo dieną ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, buvo pažeista kreditorių atsiskaitymo eiliškumo tvarka, ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovė buvo nesąžininga, nes nepateikė jokių įrodymų, kad būtų domėjusis apie uždelsimo vykdyti prievoles priežastis, ar įskaitymas nepažeis kitų kreditorių teisių, nesidomėjo ieškovės finansine padėtimi. Atstovė pažymėjo, kad teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-431/2019, 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2236-803/2019) patvirtinta, kad vienašališkam įskaitymui taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis. Atstovė paaiškino, kad atsakovė, įsigijusi reikalavimo teisę į ieškovę, sumažino mokėtinas sumas, elgėsi nesąžiningai, sumažino ieškovės galimybes padengti ankstesnius kreditorinius įsipareigojimus.

114.

12Atsakovės UAB „Versina“ atstovas advokatas Mantas Armalis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu, todėl ieškovės argumentai laikytini nepagrįsti. Atstovas pažymėjo, kad įskaitymo atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas atlikti įskaitymus nebuvo pažeistas, nes bankroto byla ieškovei buvo iškelta, t. y. nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo, po įskaitymo atlikimo, tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579-687/2015, kuri gali būti taikoma kaip precedentas. Atstovo nuomone, ieškovės pozicija, kad nebūtina įrodyti visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, kai įmonė yra bankrutuojanti, nepagrįsta, nes visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos turi būti įrodytos visais atvejais. Atsakovė laikosi pozicijos, kad atliktas įskaitymas ieškovės nemokumui ir galėjimui atsiskaityti su kreditoriais jokios įtakos negalėjo turėti, nes atlikus įskaitymą, ieškovės turto masė nesumažėjo. Atstovas nurodė, kad ieškovės nurodytoje teismų praktikoje dėl preziumuojamo kreditorių nesąžiningumo, jiems nepasidomėjus apie kontrahento finansinę būklę, buvo susiklosčiusios skirtingos situacijos nuo nagrinėjamos bylos, nes kreditoriai buvo įgiję bankrutuojančios įmonės turtą, o nagrinėjamu atveju atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovės įsipareigojimų masė sumažėjo, be to, atsakovės nesąžiningumą privalo įrodyti pati ieškovė. Atstovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atlikus įskaitymą ieškovės įsipareigojimai sumažėjo įskaityta suma, todėl jokia žala negali būti konstatuota.

13Ieškinys tenkintinas visiškai.

145.

15Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Telšių energija“ perleido atsakovei UAB „Versina“ reikalavimo teisę į ieškovės BUAB „Remjasta“ 8 164,26 Eur kreditorinį įsiskolinimą. Atsakovė ieškovei buvo skolinga 15 616,03 Eur sumą pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą REM633. 2019 m. vasario 14 d. sudarytos reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu iš UAB „Telšių energija“ perėmusi reikalavimo teisę į ieškovę dėl 8 164,26 Eur skolos, atsakovė, pranešusi apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, 2019 m. vasario 15 d. raštu Nr. S-142 atliko vienašališką priešpriešinių sumų įskaitymą, nurodydama, kad jos

168 164,26 Eur dydžio prievolė ieškovei laikoma pasibaigusia. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-441-368/2019 pagal 2019 m. kovo 8 d. BUAB „Remjasta“ direktoriaus ir vienintelio akcininko R. J. pateiktą pareiškimą ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 2 d. Bankroto administratore paskirta UAB „Vadybos apskaita“, vadovaudamasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktu, patikrinusi ieškovės sudarytus sandorius ir buhalterinius dokumentus, įvertino, kad atsakovės atliktas vienašališkas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas turėtų būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes pažeidžia imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatas, be to, vienašališkas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu.

17Dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms

186.

19Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sandorių negaliojimo pagrindas, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.

207.

21Ieškovė atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą ginčija kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnį. Ginčo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, yra imperatyvus, byloje nėra. Todėl būtina nustatyti, ar ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir ar šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas, t. y. ar egzistuoja antroji sąlyga būtina pripažinti sandorį negaliojantį dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

228.

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta mokėjimus atliekančioms įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ne ieškovė atliko įskaitymą ir ne ieškovė, kaip skolininkė, įvykdė atsiskaitymą, bet atsakovė, kaip ieškovės skolininkė, atliko vienašališką įskaitymą, taip atsiskaitydama su savo kreditore, kuri kartu buvo ir atsakovės skolininkė. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyko nesudaro aplinkybės, ar buvo pažeistos atsakovės, atlikusios vienašališką įskaitymą, kreditorių teisės. Todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis netaikytinas ir nelaikytina, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atlikto vienašališko įskaitymo pripažinti negaliojančiu dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo pagrindo nėra.

249.

25Kaip teisingai nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu. Nors šioje byloje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės atliktus mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio pagrindu, aiškinimo ir taikymo, o nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą, tačiau teismo vertinimu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti tik kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą.

26Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana institutą

2710.

28Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

2911.

30Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Pareiga įrodyti visas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

3112.

32Sutiktina su atsakove, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, net ir tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, tam, kad skolininko sudarytas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, turi būti įrodytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos. Vienintelis aspektas, kuris skiriasi kai, įmonei iškelta bankroto byla, yra tas, kad sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą, nes skolininko nepagrįstai perleistas turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl laikytina, kad ieškovė, turėjo įrodyti visas aukščiau minėtas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas, atsižvelgiant į nagrinėjamos situacijos specifiškumą, kad ieškovei iškelta bankroto byla ir kad ginčijamas atsakovės vienašalis sandoris.

33Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo

3413.

35Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, įrodinėdamas pirmosios actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Ieškovė pateikė Šaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas BUAB „Remjasta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, BUAB „Remjasta“ buhalterinės paskaitos dokumentus bei kreditorių pateiktus kreditorinius reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovės kitų kreditorių kreditoriniai reikalavimai jau egzistavo atsakovės atlikto ginčijamo įskaitymo metu. Todėl pirmoji actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlyga laikytina įrodyta.

36Dėl kreditorių teisių pažeidimo

3714.

38Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

3915.

40Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės 2018 m. rugsėjo 30 d. balansą ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. bendrovės ilgalaikis turtas sudarė 62 626,00 Eur trumpalaikis turtas – 484 069,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 616 417,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 600 862,00 Eur). Bendrovė 2018 m. rugsėjo 30 d. turėjo 146 708,00 Eur nuostolių. Taigi finansinės atskaitomybės dokumentų analizė sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Be to, byloje nėra ginčo, kad sandorių sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki.

4116.

42Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės sudarytą vienašalį sandorį kreditorių interesų pažeidimo aspektu, svarbu tai, kad neabejotinai ieškovės ginčijamas įskaitymas sumažino ieškovės turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Teismo vertinimu, atsakovės atliktu įskaitymu buvo pažeisti nemokaus subjekto kreditorių teisėti interesai gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (tame tarpe ir atsakove). Nors atsakovė teisingai pastebėjo, kad, atlikus įskaitymą, ieškovės tokio paties dydžio priešpriešiniai įsipareigojimai sumažėjo, t. y. dėl ginčijamo sandorio sudarymo bendrovės turto ir įsipareigojamų santykis išliko nepakitęs, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, kad atsakovės padaryti įskaitymai buvo naudingi ieškovės mokumui. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas remiantis tuo, jog skolininkei būnant nemokia, ginčo įskaitymu suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. Tokiu atveju kreditorių teisių pažeidimo turinys yra jų lygiateisiškumo paskirstant bankrutuojančios įmonės turtą pažeidimas. Pozicijos, kad vieno kreditoriaus atliktu vienašaliu įskaitymu pažeidžiami kitų bankrutuojančios skolininkės kreditorių interesai, nes apribojamos jų galimybės nukreipti savo reikalavimus į turtą lygiomis sąlygomis, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-823/2019). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo įskaitymas buvo būtinas ieškovės veiklos tęstinumui užtikrinti, dėl ko galima būtų pateisinti atsakovės padėties sudarant įskaitymus išskirtinumą. Šioje situacijoje atsakovė gali būti laikoma tik vienu iš daugelio kreditorių, kurie turi teisę į reikalavimų patenkinimą. Be to, nors skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė, atlikusi įskaitymą, sumokėjo ieškovei likusią skolos dalį, t. y. atsakovei sumokėjus dalį skolos pas ieškovę atsirado turto, iš kurio galėjo būti tenkinami ieškovės kreditorių reikalavimai. Ginčo, kad egzistavo visos įskaitymo sąlygos (šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priepriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti), byloje nėra, tačiau bet koks mokėjimas, kad ir priešpriešinio reikalavimo įskaitymo formą, vienam iš kreditorių šiuo atveju reiškia nepagrįstos pirmenybės ir pranašumo vienam iš kreditorių suteikimą. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti ieškovės kreditorių teisių pažeidimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme dėl ginčijamo įskaitymo sandorio sudarymo bei aptariamos actio Pauliana taikymo sąlygos buvimą.

43Dėl sandorio sudarymo privalomumo

4417.

45Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

4618.

47Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atlikdama 8 164,26 Eur įsiskolinimo įskaitymą atsakovė buvo skolinga ieškovei 15 616,03 Eur sumą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, jog jokių teisės aktuose ar sutartyse numatytų įpareigojimų atlikti ginčijamą įskaitymą nebuvo. Todėl, teismo vertinimu, kadangi atsakovė turėjo įsiskolinimą ieškovei vienašališkas įskaitymas buvo galimas, tačiau nebuvo būtinas ir privalomas. Taigi spręstina, kad ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą trečiąją actio Pauliana taikymo sąlygą – sandorio neprivalomumą.

48Dėl šalių nesąžiningumo

4919.

50Sprendžiant dėl sandorio šalių nesąžiningumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 ir 6.67 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

5120.

52Nagrinėjamu atveju nustatinėtinas tik atsakovės nesąžiningumas, nes ginčijamas atsakovės sudarytas vienašalis sandoris – priepriešinių reikalavimų įskaitymas. Nustatyta, kad ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai pagal 2018 m. birželio 5 d. sutartį Nr. 607-9, 2018 m. birželio 21 d. sutartį Nr. 607-13 ir 2018 m. spalio 30 d. sutartį Nr. 607-19. Iš 2019 m. vasario 14 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties nustatyta, kad atsakovė reikalavimo teisę į ieškovę perėmė iš UAB „Telšių energija“, kuri reikalavimo teisę 2018 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perėmė iš UAB „Jupojos statybinės medžiagos“. Ieškovė įsiskolino 8 164,26 Eur sumą UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ pagal nepamokėtas 2018 m rugsėjo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1409953, 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1409974, 2018 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1410015, 2018 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1639472, 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1923497 ir 2018 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JSM1 Nr. 1923514. Ginčo byloje nėra, kad atsakovei, kaip verslininkei, yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Teismo vertinimu, atsakovė, prieš sudarydama statybos rangos sutartis, turėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, kad nustatytų, ar ieškovė bus pajėgi įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Paskutinė šalių statybos rangos darbų sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio 30 d., t. y. ieškovei jau būnant nemokiai. Be to, Teismas daro išvadą, kad atsakovė turėjo žinoti ir žinojo apie ieškovės nemokumą ginčijamo įskaitymo sandorio metu. Atsakovė tuo privalėjo domėtis iš viešai prieinamų priemonių ir duomenų bei galėjo spręsti, jog ginčijamas sandoris galėtų pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesus. Taigi, nustatytos aplinkybės, ieškovę ir atsakovę siejusių statybos rangos teisinių santykių specifika sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė nelaikytina sąžininga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme.

53Dėl ieškinio senaties termino

5421.

55Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

5622.

57Nagrinėjamu atveju ginčijamas įskaitymas atliktas 2019 m. vasario 15 d., o ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2019 m. spalio 29 d. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir byloje dėl to ginčo nėra.

5823.

59Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nustatytos būtinos actio Pauliana tenkinti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ginčijamas atsakovės 2019 m. vasario 15 d. atliktas vienašališkas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.

60Dėl skolos ir procesinių palūkanų pritesimo

6124.

62Pagal ginčijamą sandorį atsakovė įskaitė ieškovės ir atsakovės priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, tačiau jokie mokėjimai pagal jį nebuvo atlikti. Taigi, pripažinus negaliojančiu įskaitymo sandorį, šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, buvusią iki sandorių sudarymo: jų įsiskolinimai laikomi neįskaitytais ir išlieka tokio dydžio, kokie buvo iki įskaitymo. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, priteisti ieškovei pinigines lėšas iš atsakovės, taikant restitucijos institutą reglamentuojančias teisės normas, nėra pagrindo. Tačiau iš ieškinyje nurodytų ieškovės argumentų bei suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia, kad atsakovės įsiskolinimas, įskaitytas ginčo įskaitymu, būtų priteistas ieškovei iš atsakovės.

6325.

64Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma.

6526.

66Atsakovė, atlikdama įskaitymą, pripažino 15 616,03 Eur sumos įsiskolinimo, susidariusio iš šalis siejusių statybos rangos teisnių santykių, faktą, o skolos dalį, kurios nepadengė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, sumokėjo ieškovei. Šią aplinkybe patvirtina atsakovės 2019 m. vasario 15 d. raštas Nr. S-142. Taigi, atsakovei pripažinus įsiskolinimą ieškovei, atsiradusį dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovės atliktą įskaitymą pripažinus negaliojančiu, ieškovės reikalavimas dėl šios sumos priteisimo tenkintinas. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 8 164,26 Eur skola.

6727.

68Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

6928.

70Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašo priteisti įstatyme numatyto dydžio procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2019 m. lapkričio 4 d., ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 8 164,26 Eur sumą nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

7229.

73Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259,00 Eur žyminis mokestis (75,00 Eur už neturtinį reikalavimą pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir 184,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti 8 164,26 Eur skolą) išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

7430.

75Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 860,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2019 m. spalio 25 d. atstovavimo sutartis, leidimas atstovauti, 2019 m. spalio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19-61, 2020 m. vasario 4 d. sąskaita Nr. 20-09, 2019 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10251457 ir 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 02041016. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 860,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

7631.

77Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies valstybei priteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

78Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

79ieškinį tenkinti visiškai.

80Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Versina“, kodas 180346182, 2019 m. vasario 15 d. atliktą 8 164,26 Eur skolos priepriešinį vienašališką įskaitymą ieškovei BUAB „Remjasta“, kodas 303125649.

81Priteisti ieškovei BUAB „Remjasta“, kodas 303125649, iš atsakovės UAB „Versina“, kodas 180346182, 8 164,26 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 26 ct) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistiną 8 164,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir

82860,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

83Priteisti iš atsakovės UAB „Versina“, kodas 180346182, valstybei 259,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

84Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė BUAB „Remjasta“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė... 6. UAB „Versina“ atliktą 8 164,26 Eur skolos įskaitymą niekiniu ir... 7. 2.... 8. Atsakovė UAB „Versina“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad... 9. 3.... 10. Ieškovės BUAB „Remjasta“ atstovė advokato padėjėja Agnė Litvinaitė... 11. 4.... 12. Atsakovės UAB „Versina“ atstovas advokatas Mantas Armalis teismo... 13. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 14. 5.... 15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. vasario 14 d. reikalavimo teisių... 16. 8 164,26 Eur dydžio prievolė ieškovei laikoma pasibaigusia. Šiaulių... 17. Dėl vienašališko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo... 18. 6.... 19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas... 20. 7.... 21. Ieškovė atsakovės atliktą vienašališką įskaitymą ginčija kaip... 22. 8.... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma... 24. 9.... 25. Kaip teisingai nurodė atsakovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m.... 26. Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana institutą... 27. 10.... 28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 29. 11.... 30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį... 31. 12.... 32. Sutiktina su atsakove, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, net ir tais... 33. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo... 34. 13.... 35. Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę,... 36. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 37. 14.... 38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas... 39. 15.... 40. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės 2018 m. rugsėjo 30 d. balansą... 41. 16.... 42. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės sudarytą vienašalį sandorį... 43. Dėl sandorio sudarymo privalomumo... 44. 17.... 45. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo... 46. 18.... 47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės... 48. Dėl šalių nesąžiningumo... 49. 19.... 50. Sprendžiant dėl sandorio šalių nesąžiningumo pažymėtina, jog Lietuvos... 51. 20.... 52. Nagrinėjamu atveju nustatinėtinas tik atsakovės nesąžiningumas, nes... 53. Dėl ieškinio senaties termino... 54. 21.... 55. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato... 56. 22.... 57. Nagrinėjamu atveju ginčijamas įskaitymas atliktas 2019 m. vasario 15 d., o... 58. 23.... 59. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nustatytos būtinos actio... 60. Dėl skolos ir procesinių palūkanų pritesimo... 61. 24.... 62. Pagal ginčijamą sandorį atsakovė įskaitė ieškovės ir atsakovės... 63. 25.... 64. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 straipsnio 1 dalį statybos... 65. 26.... 66. Atsakovė, atlikdama įskaitymą, pripažino 15 616,03 Eur sumos įsiskolinimo,... 67. 27.... 68. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį... 69. 28.... 70. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. 29.... 73. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1... 74. 30.... 75. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 76. 31.... 77. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už... 78. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270... 79. ieškinį tenkinti visiškai.... 80. Pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Versina“, kodas 180346182, 2019... 81. Priteisti ieškovei BUAB „Remjasta“, kodas 303125649, iš atsakovės UAB... 82. 860,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas... 83. Priteisti iš atsakovės UAB „Versina“, kodas 180346182, valstybei 259,00... 84. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...