Byla 1A-35-366/2017

1Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (privačiam kaltintojui) N. J., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, išteisintajam A. D., jo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo A. D. ir nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Be to, iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. priteista A. D. 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4

  1. A. D. išteisintas dėl kaltinimo, kad jis 2014 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. ( - ), be jokios dingsties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka vieną kartą trenkdamas į stovintį automobilį Renault Master, valst. Nr. ( - ), priklausantį N. J., jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu, taip tyčia sugadino nedidelės 156,79 Eur vertės svetimą turtą.
  2. Apeliaciniu skundu išteisintasis A. D. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį dėl 100 Eur proceso išlaidų, patirtų už gynybą pirmosios instancijos teisme, priteisimo iš N. J., priimant sprendimą priteistiną sumą padidinti iki 300 Eur.
    1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose, todėl nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu priteisė tik dalį išlaidų, be to, apelianto manymu, teismas, sumažindamas prašomą priteisti sumą, nepakankamai motyvavo savo sprendimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių.
    2. Cituodamas kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-303/2014, 2K-338/2014, 2K-294/2015, remdamasis jose nurodytais kriterijais dėl proceso išlaidų priteisimo privataus kaltinimo bylose, teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog N. J. viso proceso metu buvo atstovaujamas advokato, taip pat įvertinus būtinumą tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo aiškiai nepagrįsto kaltinimo, bylos apimtį ir pobūdį, vykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant jo interesus pirmosios instancijos teisme bei pasiruošimą bylos nagrinėjimui, advokato sugaištą laiką vykimui į teismo posėdžius, jo prašoma priteisti 300 Eur suma už advokato darbą nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato suteiktoms paslaugoms, pagrįsta byloje esančiais rašytiniais dokumentais (pinigų priėmimo kvitu), todėl priteistina visa apimtimi.
  3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (privatus kaltintojas) N. J. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas, nesiėmęs įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neištyręs ir netinkamai vertindamas pateiktus byloje įrodymus, kelia abejonių dėl nešališkumo. Nurodo, kad tokios praktikos dėl bylų grąžinimo pirmosios instancijos teismui laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-581/2016).
    1. Skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog sugadinto turto vertė yra 20,85 Eur, todėl, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, asmeniui negalima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir nepagrįstai A. D. išteisino jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
    2. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad A. D. veikoje nenustatytas vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų sudėties požymių – padariniai, kurie suprantami kaip sugadinto turto vertė, buvusi nusikalstamos veikos padarymo metu, neteisingai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB „R“ sudaryta sąmata, akivaizdžiai klaidingai nustatė sugadinto turto vertę, kadangi sąmatos eilutėje „Priekinės, galinės, bagažinės durys – R2“ yra pateiktos remonto darbų, o ne keistinų prekių sąmata. Todėl manytina, kad minėtoje sąmatos skiltyje nurodoma darbų kaina, o ne detalės vertė. Apylinkės teismo klaidingą vertinimą rodo ir tai, kad aptariamoje grafoje nurodoma priekinės, galinės ir bagažinės durys, todėl akivaizdu, kad kaina negali būti priskirta tik kažkurioms pasirinktoms transporto priemonės durims, tačiau šiuo atveju teismas savo nuožiūra sprendė, kad nurodyta kaina yra būtent transporto priemonės galinių kairės pusės durelių. Taigi teismas nesiaiškino trumpinio „R2“ reikšmės, iš kurios ir galima nustatyti, kad kaina (72 Lt) žymi ne detalės vertę, o remonto kainą (trumpinys „R“ reiškia remontą, o „2“ – apgadinimo lygį).
    3. Pabrėžia, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbus turto sugadinimo momentas, kai, siekiant atstatyti padėtį, buvusią iki nusikalstamos veikos įvykdymo, turtas nekeičiamas, o atkuriamas toks pat. Atkūrimo kaštų vedinas ir grindžia savo poziciją, kadangi naujo tokio pat turto vertė būtų ženkliai didesnė. Kadangi sugadintas ne visas turtas, o tik jo dalis, mano, kad turto vertės atkūrimą nustato protingais kaštais.
    4. Galiausiai nurodo, kad minėtiems teiginiams pagrįsti kreipėsi į oficialią Renault atstovybę Lietuvoje ir gavo atsakymą, kad naujos durelės kainuotų 593,39 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į tai, kad pateikta naujų durelių kaina, o šiuo atveju transporto priemonė nebuvo nauja, skaičiuotinos nusidėvėjimo normos, kurias reglamentuoja Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministrų 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymu (toliau – Instrukcijos), priedų 3 lentelė – rekomenduojamos transporto priemonės III grupės (automobilio išorės, apdailos) dalių vidutinės nuvertinimo normos, iš kurių matyti, kad 12 m. senumo transporto priemonei (nukentėjusiojo automobilis pagamintas 2002 m.), taikytina 56 procentų nusidėvėjimo norma. Taigi, naujoms durelėms kainuojant 593,39 Eur, taikytinas 332,30 Eur nusidėvėjimo atskaitymas, todėl sugadintas turtas nagrinėjamu atveju vertintinas 261,09 Eur.
  4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis (privatus kaltintojas) N. J. bei jo atstovas prašė nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais, o išteisintojo – atmesti. Išteisintasis A. D. bei jo gynėjas prašė išteisintojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) – atmesti.
  5. Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, išteisintojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.
  6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
  7. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. D. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
  8. Išteisindamas A. D., teismas skundžiamame nuosprendyje motyvavo tuo, jog A. D. veikoje nėra būtinųjų jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju sugadinto turto (detalių) vertė sudaro 20,85 Eur sumą, kuri nesiekia 3 MGL dydžio, nuo kurio, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481, įsigaliojusio 2015 m. sausio 1 d., redakcija) pateiktu turto vertės išaiškinimu, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendė, kad A. D. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, objektyviosios pusės požymio – padarinių. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, o būtent byloje esančius rašytinius įrodymus ir nepagrįstai išteisino A. D.. Apeliacinės instanijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto teiginiais ir konstatuoja, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas A. D. išteisinimas, išnagrinėjimas nepakankamai išsamiai išanalizavus byloje esančius duomenis bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste esmingai pakeitė teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir A. D. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
  9. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo įrodymų tyrimo teisme metu apklaustų proceso dalyvių (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymų turinio, negretino jų tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, apsiribojo tik sugadinto turto vertės analize, tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies (motyvų) matyti, kad apylinkės teismui nekilo abejonių dėl A. D. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Įvertinus byloje esančius įrodymus, tokių abejonių nekyla ir skundą nagrinėjančiam teismui.
  10. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas A. D. ginčija padaręs BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma – nukentėjusiojo N. J. parodymai, liudytojų R. J., J. S. parodymai, netiesioginiai liudytojų S. L., iš dalies liudytojo V. D. parodymai, rašytinė medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl A. D. kaltės.
  11. Nors A. D. neigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, nurodo, kad, iš miesto šventės eidamas namo, jokio automobilio negadino, su N. J. išvis nebendravo, tačiau tokių išteisintojo parodymų vertinimas kitų byloje esančių duomenų kontekste rodo jo parodymų prieštaringumą faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apeliacinės instancijos teismas šių parodymų negali vertinti niekaip kitaip tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė tris smūgius rankomis į N. J. priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. ( - ), ir vienas iš šių smūgių sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamus padarinius. Nukentėjusysis N. J. teismo posėdžio metu parodė, kad, kraunant prekes į minėtą automobilį, išgirdo smūgį. Kadangi buvo automobilio priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, pirmojo smūgio nematė. Apibėgęs automobilį iš priekio, pamatė, kad asmuo alkūne du kartus smūgiuoja į galinę automobilio kairiąją pusę. Pagriebė šį asmenį už pečių ir atsukęs pamatė, kad tai pažįstamas A. D.. Kartu su A. D. buvęs S. Š. bandė jį raminti. A. D. keikėsi, skundėsi, kad automobilis ne vietoje pastatytas. A. D. pasakė: „D., raminkis“, ir šis apsiramino, su S. Š. nuėjo. Pirmą smūgį mačiusios R. J. bei J. S. nurodė, jog A. D. smūgiavo kumščiu ir į automobilio galines dureles. Šias nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtina liudytojos R. J. parodymai, kur ji parodė, kad, N. J. kraunant prekes į automobilį Renault Master, valst. Nr. ( - ), ji pamatė, kad A. D. kumščiu trenkė į minėto automobilio galinę dalį, kairiąją pusę. A. D. keikėsi, reiškė nepasitenkinimą dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Paskui išgirdo dar du smūgius į automobilį, tačiau jų nematė. N. J. apibėgo automobilį pasižiūrėti, kas vyksta, ji taip pat nuėjo pasižiūrėti. A. D. buvo su S. Š.. Kai apėjo aplink automobilį, pamatė, kad N. J. laiko A. D. už atlapų, ramina sakydamas: „D., raminkis, ką tu darai“. S. Š. taip pat ramino A. D.. Po to A. D. su S. Š. nuėjo. Liudytojos J. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad, stovint prie N. J. automobilio galo dešinės pusės ir kalbantis su R. J., pamatė, kad ateina du vyrai, iš kurių vienas (aukštesnis) stipriai kumščiu trenkė į minėto automobilio galinių durelių kairiąją pusę po stiklu, vartojo keiksmažodžius. Asmuo buvo nepatenkintas, kad automobilis stovėjo ant kelio, kuriuo ėjo žmonės. Po to dar girdėjo du smūgius į automobilį, tačiau jų nematė. Matė, kad N. J. susistumdė su A. D., girdėjo N. J. sakant: „D., baik“. Kai nuėjo pasižiūrėti, ar dar kas vyksta, pamatė, kad draugas asmenį, trenkusį į automobilį, nusitempė. Išanalizavus šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų tiesioginius parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad jie esminėse aplinkybėse nuoseklūs, sutampantys ir papildantys vienas kitą. Šiuos parodymus patvirtina ir netiesioginiai liudytojo V. D. parodymai, kur jis parodė, kad įvykio dienos vakare į namus atvykęs N. J. pasakė, kad A. D. apgadino jam priklausantį automobilį. Netiesioginiai liudytojo S. L. parodymai patvirtina, kad A. D. buvo miesto šventėje. Apie įvykį sužinojo tik po to, kai į namus atvažiavęs N. J. klausinėjo, kas buvo šventėje, po to nurodė, kad A. D. apgadino automobilį, parodė, kur buvo padarytas įlenkimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. J. iš karto po įvykio nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nukentėjusysis dėjo pastangas susidariusią situaciją išspręsti taikiai, kadangi A. D. buvo jo pažįstamas. Tai patvirtina nuketėjusiojo N. J., liudytojų R. J., J. S., V. D., iš dalies paties išteisintojo A. D. parodymai, iš kurių visumos matyti, jog po įvykio, susikrovęs prekes į automobilį, N. J. nuvažiavo pas A. D. į namus, tačiau namuose jo nerado. Su A. D. sūnumi V. D. apžiūrėjo automobilį. Po to nukentėjusysis dar kartą buvo atvažiavęs pas A. D., tačiau prašomas prieiti prie apgadinto automobilio, A. D. to nepadarė. Taigi, A. D. nesileidus į kalbas, nukentėjusysis N. J. kreipėsi į policijos komisariatą dėl pažeistų teisių gynimo. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. ( - )duomenys. Tačiau minėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, A. D. atžvilgiu nutrauktas konstatavus BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą, t. y. pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, N. J. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl galimai A. D. veikoje esant BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (IT medžiagos Nr. ( - )2 t., b. l. 41-44). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai siektų apkalbėti A. D. ar būtų tendencingi. Priešingai, tiek išteisintojo A. D., tiek nukentėjusiojo bei liudytojų R. J., J. S., V. D. parodymais nustatyta, kad jokių konfliktų tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo nėra. Taigi šios aplinkybės tik sustiprina nukentėjusiojo ir liudytojų R. J. bei J. S. parodymų patikimumą. Šiame bylos duomenų kontekste, atmestini liudytojo S. Š. parodymai, kadangi jie esmingai prieštarauja nukentėjusiojo N. J. bei liudytojų R. J., J. S. nurodytoms nagrinėjamo įvykio aplinkybėms. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo N. J. ir liudytojų R. J., J. S., S. L., iš dalies liudytojo V. D. parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, tačiau juos patvirtina ir objektyvi byloje esanti medžiaga: pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atlikta automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad automobilio kairės pusės galinėse durelėse yra nežymus įlenkimas (b. l. 57-58); 2014 m. rugsėjo 25 d. automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ant automobilio galinių bagažinės durų kairėje pusėje prie žibinto viršutinės dalies yra įlenkimas ir sutrūkę dažai 1-1,5 cm ilgio (IT medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 38-41); 2015 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. ( - ), iš kurios matyti, kad pateiktoje tiriamojoje nuotraukoje automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) pažeidimas, esantis galinių kairiųjų durelių kairėje pusėje, virš kairiojo galinio žibinto, buvo padarytas vienu smūgiu (poveikiu) kietu, elastingu daiktu, turinčiu išgaubtą paviršių (IT medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 96-97). Taigi, konstatuotina, kad nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas neturi pagrindo jais netikėti, todėl remiasi šiais įrodymais kaip A. D. kaltę pagrindžiančiais. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuoseklių nukentėjusiojo N. J., liudytojų R. J., J. S., netiesioginių S. L., iš dalies V. D. parodymų aiškiai pakanka tam, kad A. D. būtų galima inkriminuoti kaltinime paminėtą veiksmą – smūgio į N. J. priklausančio automobilio galinės dalies kairiąją pusę.
  12. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl A. D. veikos – smūgio ranka į N. J. priklausantį automobilį Renault Master, valst. Nr. ( - ) apgadintas minėto automobilio galinės kairės pusės kampas. Taigi kaltininko veika ir kilę padariniai susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sugadinto turto vertę, ir padarė esminę byloje esančių objektyvių duomenų vertinimo klaidą, kuri ir lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą. Apylinkės teismas rėmėsi UAAB „R“ sudarytos automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ), remonto sąmatos eilute Nr. 3, teigdamas, kad šioje eilutėje žymima sugadintos detalės vertė. Tačiau iš 2016 m. spalio 31 d. UAAB „R“ rašto Nr. ( - ), pateikto prie nukentėjusiojo apeliacinio skundo, matyti, kad UAAB „R“ 2014 rugsėjo 22 d. sudarytoje sąmatoje darbų pavadinimo pažymėti darbai 3 numeriu, kurie įkainoti 72 Lt, sudaro galinių kairės pusės automobilių durų skardos tiesimo darbų kainą. Trumpinys „R“ reiškia remontas, o „2“ – apgadinimo lygį (b. l. 80). Taigi teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą, todėl sugadinto turto vertė nustatytina apeliacinės instancijos teismo.
  13. Iš BK 187 straipsnio 3 dalies normos dispozicijos formuluotės: ,,tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą...“ seka, kad įstatymų leidėjas abiems nurodytiems žalos padarymo būdams suteikė vienodą reikšmę, nes kiekvienas iš jų nukentėjusiajam reiškia tam tikros vertės turto praradimą. Tik pirmuoju atveju prarandama visa daikto vertė, o antruoju tam tikra tos vertės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543). Pažymėtina, kad teismų praktikoje turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
  14. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) kairės pusės galinių durų (įvykio metu apgadintos detalės) rinkos kaina yra 593,39 Eur (be PVM) – tai patvirtinantys duomenys pateikti apeliacinės instancijos teismui (b. l. 83), įvertinus automobilio nusidėvėjimą pagal Instrukcijų nuostatas (automobilis pagamintas 2002 m.), analogiškų automobilio durelių kaina veikos padarymo metu vertintina 261,09 Eur. Tačiau konstatuoti, kad vienos apgadintos automobilio detalės, šiuo atveju – kairės pusės galinių durų, kurios, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, buvo labai nežymiai įlenktos, vertė sudaro 261,09 Eur sumą nelogiška. Tuo tarpu privataus kaltinimo skunde (b. l. 1-3) ir apeliaciniame skunde (b. l. 76-77) nukentėjusysis teigia, kad jam priklausančio sugadinto turto vertė siekė 156,79 Eur. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių aplinkybių vertinti kitaip. UAAB „R“ sudarytoje automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) remonto sąmatoje (IT medžiagos Nr. ( - ) 1 t., b. l. 48) nurodoma, kad dalinio priekinių ar galinių durų išrinkimo/surinkimo kaina 35 Lt (10,14 Eur), priekinio (galinio) klijuojamo stiklo nuėmimo/įstatymo – 80 Lt (23,17 Eur), priekinės, galinės bagažinės durys-R2 (galinių kairės pusės automobilio durų skardos tiesimo darbai) – 72 Lt (20,85 Eur), kėbulo durų paruošimo ir dažymo – 144 Lt (41,71 Eur), dažų – 66,53 Lt (19,27 Eur) ir ruošimo medžiagos – 49,89 Lt (14,45 Eur), iš viso 156,79 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą remonto darbų sąmatą, pastebi, kad sąmatoje nurodyti darbai susiję su automobilio apgadintomis dalimis. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai pripažįstama A. D. neteisėtų veiksmų rezultatu. Remiantis minėta remonto darbų sąmata, atsižvelgiant į sugadintų automobilio kairės pusės galinių durų būklę iki sugadinimo, o taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskaičiuota darbų atlikimo kaina – 156,79 Eur yra reali. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartų įrodymų visumą, nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju A. D. sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, atsižvelgdama į naująjį teisinį reguliavimą (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją), pagal kurį toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų išvadai, jog A. D. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl jis dėl nagrinėjamo įvykio yra kaltas.
  15. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. veiką padarė būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nagrinėjamu atveju įvykio metu nebuvo nustatytas A. D. neblaivumo laipsnis, neturi reikšmės šios aplinkybės pripažinimui, kadangi alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio parodymai ar kraujo tyrimas nėra vienintelis įrodymas asmens neblaivumui nustatyti. Tai, kad įvykio vakarą A. D. vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino liudytojas S. Š., to neneigė ir pats išteisintasis A. D.. Nors tiek išteisintasis A. D., tiek liudytojas S. Š. nurodė suvartoję nedidelį kiekį alkoholio, tačiau kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. veikos padarymo metu buvo akivaizdžiai neblaivus. Nukentėjusysis N. J. nurodė, kad po įvykio A. D. su S. Š. nuėjo svirduliuodami. Liudytoja R. J. patvirtino, kad įvykio metu nuo A. D. sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Liudytoja J. S. parodė, kad A. D. ir S. Š. link automobilio pamatė einančius vienas už kito besilaikant. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. D. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi buvo su aiškiais neblaivumo požymiais: nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi.
  16. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, įrodyta, jog A. D. 2014 m. rugsėjo 20 d. apie 20.15 val. ( - ), be jokios dingsties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, ranka vieną kartą trenkdamas į stovintį automobilį Renault Master, valst. Nr. ( - ), priklausantį N. J., jį įlenkė ties kairiuoju galiniu kampu, taip tyčia sugadino nedidelės 156,79 Eur vertės svetimą turtą. Ši A. D. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymius.
  17. A. D. pripažinus kaltu, išsprendžiamas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo bei proceso išlaidų klausimai.
  18. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
  19. Individualizuodamas bausmę, teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis anksčiau nebuvo nusikaltęs ir yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 26-27), nusikalstamos veikos padarymo metu nebaustas administracine tvarka (b. l. 28), iš dalies darbingas (medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 101), vedęs (b. l. 35), Sodros duomenimis, nedirba, gauna išmoką už netektą darbingumą, psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas (IT medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 108). Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas buvo atsitiktinis reiškinys A. D. gyvenime, tai nebuvo dėsninga jo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, A. D. skirtina bauda, kuri yra artima BK 47 straipsnyje numatytam baudos minimaliam dydžiui už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.
  20. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis N. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės ir 221,19 Eur turtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (b. l. 2-3).
  21. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl neteisėtų A. D. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad veika padaryta viešoje vietoje jo artimųjų ir pašalinių žmonių akivaizdoje, dėl įvykio sumenko jo reputacija potencialių klientų akyse, turėjo nutraukti įprastą darbinę veiklą ir imtis aktyvių veiksmų saugant turtą nuo dar didesnių sugadinimų. Nepavykus susidariusios situacijos išspręsti taikiai, pažeistas teises turėjo ginti teisiniais būdais, o tai kainavo daug laiko ir pastangų, be to, dėl sukelto streso, jaučiamo iki šiol, baiminasi vienas važiuoti į renginius, todėl priverstas į pagalbą prekyboje kviestis kitus asmenis. Išliko sveikatos pablogėjimo reiškiniai – sunkiai užmiega, retkarčiais vartoja raminamuosius vaistus, vis dažniau ima skaudėti galvą, ko nebuvo iki šio įvykio, todėl baiminasi dėl ateities, kad šie sveikatos pablogėjimai ir toliau kartosis ar net ryškės.
  22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju A. D. yra pripažįstamas kaltu dėl svetimo turto sugadinimo. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą ar emocinę depresiją. Sutiktina, kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusysis patyrė natūralų diskomfortą, kuris kyla sugadinto turto savininkui, tačiau tai negali būti laikoma neturtine žala. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra įrodytas ir N. J. reputacijos pablogėjimas ar sveikatos pakenkimas dėl A. D. veiksmų. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, kaltininko veiksmų apimtį, turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  23. Be kita ko, nukentėjusysis N. J. civiliniame ieškinyje nurodo, kad prašomą iš A. D. priteisti turtinę žalą sudaro 221,19 Eur, kadangi 156,79 Eur suma numatyta UAAB „R“ sudarytoje automobilio Renault Master, valst. Nr. ( - ) remonto sąmatoje (IT medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 48). Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad už minėto automobilio remonto sąmatos sudarymą sumokėjo 7,84 Eur bei už apgadinto automobilio fotonuotraukas, kurias pateikė su skundu prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, sumokėjo 8,56 Eur. Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikti kvitai dėl nuotraukų gaminimo (b. l. 4), PVM sąskaita-faktūra už automobilio sąmatos sudarymą (IT medžiagos Nr. ( - )1 t., b. l. 47). Taigi abejonių šių išlaidų pagrįstumu teisėjų kolegijai nekyla, jų dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Taip pat nukentėjusysis nurodo, kad dar 48 Eur jis sumokėjo už kurą tam, kad nuvyktų į teisėsaugos institucijas, pas atstovą, remonto įstaigas, specialistus (iš viso 12 kartų), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, todėl turtinės žalos dydis šioje dalyje laikytinas nepagrįstu ir atitinkamai mažintinas priteistinos turtinės žalos dydis. Todėl nukentėjusiojo N. J. pareikštas 221,19 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš A. D. nukentėjusiojo naudai priteisiant 173,19 Eur, kadangi turtinė žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltininko veiksmais.
  24. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012).
  25. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. D. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, nukentėjusiojo N. J. patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistos. Tačiau iš nukentėjusiojo skundo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad N. J. prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti (b. l. 1-3), pateikė į baudžiamąją bylą atstovavimo sutartį, iš kurios matyti, kad N. J. pavedė advokatui I. Ruželei jį atstovauti baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (b. l. 5). Tai patvirtina ir byloje esantis advokato orderis Nr. ( - ) (b. l. 18). Iš pinigų priėmimo kvito Nr. ( - ) (b. l. 54) matyti, kad N. J. už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 860 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas palaikė prašymą priteisti N. J. bylinėjimosi išlaidas. Todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus A. D. kaltu, spręstinas N. J. proceso išlaidų dėl atstovo dalyvavimo pirmosios instancijos teisme priteisimo klausimas. Be to, nukentėjusysis N. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu I. Ružele (b. l. 78). Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. ( - ), pagal kurį N. J. sumokėjo 250 Eur, bei prašė šias proceso išlaidas priteisti iš A. D.. Įvertinus tai bei vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, N. J. pripažintina teisė į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš A. D., tačiau ne tokia apimtimi, kokia prašoma. Matyti, kad nukentėjusysis iš viso patyrė 1110 Eur išlaidas dėl atstovo dalyvavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo trijuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kurie truko apie 5,5 val. (b. l. 20-21, 35-47, 56-64). Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykis buvo 2014-09-20. Iki bylos pradėjimo nagrinėti pirmos instancijos teisme (2016 m. birželio mėnesio) šioje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris ne kartą buvo nutraukiamas ir vėl atnaujinamas. Visame šiame procese dalyvavo ir nukentėjusiojo atstovas advokatas I. Ruželė. Todėl kolegija daro išvada, jog už atstovavimą pirmos instancijos teisme sumokėta 850 eurų suma nėra aiškiai per didelė, yra pagrįsta, todėl priteistina. Nustatydamas proceso išlaidų dydį bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismas įvertina ir tai, kad tas pats advokatas dalyvavo byloje nuo proceso pradžios iki jos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruošimas apeliaciniam procesui nebuvo būtinas, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajam. Taip pat akcentuotina, jog advokatas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo procese, kuris truko kiek mažiau nei 1 val. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, daro išvadą, kad už dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti suma yra per didelė ir ji mažintina iki 150 Eur. Bendra išlaidų už atstovavimą suma mažinama iki 1000 eurų. Teismas sprendžia, kad iš A. D. priteistinos tokio dydžio išlaidos yra proporcingos proceso trukmei ir bylos sudėtingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
  26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas visa apimtimi, A. D. naudai proceso išlaidos nepriteisiamos, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo. Todėl A. D. gynėjo prašymas iš nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme netenkinamas, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

6Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

7Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

8A. D. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam baudą 5 MGL (188,30 Eur) dydžio.

9Išaiškinti nuteistajam, kad jis paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

10Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

11Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

12Nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) N. J. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. D. 173,19 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 19 centų) turtinės žalos atlyginimo N. J. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

13Priteisti iš nuteistojo A. D. nukentėjusiajam N. J. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

14Atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą.

15Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Ryšiai