Byla 2A-733/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovams S. Č. , V. S. , atsakovo atstovams Monikai Kačiauskaitei, Michal Rakicki, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. Č. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3335-431/2010 pagal ieškovų S. Č. , V. S. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Congestum Group“ dėl kreditorių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovai S. Č. , V. S. 2009 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui BUAB „Congestum Group“, prašydami pripažinti neteisėtais ir niekiniais kreditorių 2009 m. rugsėjo 3 d., 2009 m. rugsėjo 10 d. susirinkimus bei juose priimtus protokolinius nutarimus nuo jų priėmimo dienos ir juos panaikinti. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-796-623/2009 patvirtino kreditorių sąrašą. Ieškovai pažymėjo, kad dėl minėtos nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, kurį išnagrinėjus apeliacine tvarka 2009 m. spalio 29 d., įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Ieškovų teigimu, tik po nutarties įsiteisėjimo sąraše esantys kreditoriai įgijo Įmonių bankroto įstatyme (toliau tekste – ĮBĮ) numatytas teises, įskaitant teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, tačiau BUAB „Congestum Group“ administratorius sušaukė kreditorių susirinkimus 2009 m. rugsėjo 3 d. bei 2009 m. rugsėjo 10 d., t. y. neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių sąrašo patvirtinimo, ir šiuose kreditorių susirinkimuose buvo nepagrįstai priimti atitinkami nutarimai.

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5Teismas nurodė, kad byloje nagrinėtina situacija, kai teismas nutartimi patvirtina visą kreditorių sąrašą su konkrečiais kiekvieno kreditoriaus reikalavimais, o apskundžiama tik atitinkama nutarties dalis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, todėl nagrinėtinas klausimas, nuo kada laikytina įsiteisėjusia kita neapskųsta nutarties dalis.

6Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Congestum Group“ kreditorių sąrašas bei jų finansiniai reikalavimai 2 029 532,59 Lt sumai. Teismas pažymėjo, kad dėl šios nutarties paduotu atskiruoju skundu apeliantas S. Č. neskundė nei vieno kreditoriaus patvirtinto reikalavimo, išskyrus jam pačiam patvirtintąjį tuo pagrindu, kad patvirtinta tik jo dalis. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad paduotu skundu patvirtintos reikalavimo dalies apeliantas neginčija, o dėl likusios jo kreditorinio reikalavimo dalies skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, todėl nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos objekto, nes apeliacija galima tik dėl pirmosios instancijos teisme išspręsto klausimo; skundą dėl 91 519,18 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (ar nepatvirtinimo) bus galima paduoti tuomet, kai pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priims procesinį sprendimą; iš paminėtų procesinių veiksmų matyti, kad teismas skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka išsprendė tik dalį kreditoriaus S. Č. reikalavimo; kita, bankroto administratoriaus ginčijama, šio kreditoriaus reikalavimo dalis bus sprendžiama teismo posėdyje, o nagrinėjamoje byloje, teismui pagrįstai patvirtinus 13 956,20 Lt reikalavimą ir nesant kito apeliacijos objekto, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

7Teismas nurodė, kad CPK 279 straipsnis nustato, jog pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartys) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas (nutartis) nėra apskųstas. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato teisę į vieną ieškinį sujungti kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str.1d.). Teismo teigimu, kreditorių reikalavimų tvirtinimas bankroto byloje kaip tik atitinka minėtos normos esmę, kai viename prašyme yra išdėstyta eilė reikalavimų dėl kiekvieno iš įvardintų kreditorių reikalavimų patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad priimdamas sprendimą teismas privalo pasisakyti dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, o suinteresuotas asmuo turi teisę skųsti tiek priimtą sprendimą dėl vieno reikalavimo, tiek dėl kelių, tiek ir dėl visų, kurie atitinkamai taip pat gali būti ieškinio ar priešieškinio dalykas, ar trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareikštas reikalavimas. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas apeliacinio (atskirojo) skundo ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo teigimu, visų minėtų CPK normų sisteminė analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad vienu sprendimu ar nutartimi gali būti išspręsti keli reikalavimai, dėl kiekvieno iš jų priimant atitinkamą sprendimą, o dėl priimto sprendimo gali būti paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas, kuriuo gali būti skundžiama tik sprendimo dalis, priimta dėl konkretaus reikalavimo ir tokiu atveju neapskųstai sprendimo (nutarties) daliai taikytina bendra taisyklė, kad neapskųstoji sprendimo dalis įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Teismas pažymėjo, kad tokią praktiką dėl minėtųjų normų sprendimo (nutarties) dalies įsiteisėjimo klausimais formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (civilinė byla Nr. 2-1041/2009). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-796-623/2009 dėl patvirtintų BUAB „Congestum Group“ kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimų, išskyrus kreditoriaus S. Č. kreditorinį reikalavimą, įsiteisėjo iš karto po apskundimo termino pasibaigimo, nes nebuvo apskųsta nustatyta tvarka ir todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimų dėl to, kad kreditoriai nebuvo įgiję teisės pagal ĮBĮ 21 straipsnio nuostatas.

8Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pažymėtina bankroto procedūros specifika, nustatyta santykius reguliuojančiame ĮBĮ. Teismas nurodė, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Teismas pažymėjo, kad viena iš administratoriaus pareigų yra pareiga pagal kreditorių reikalavimus, patikslintus atsižvelgiant į įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, pabaigos pateikti jį tvirtinti teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Teismas nurodė, kad ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo. Teismo teigimu, toks įstatymo leidėjo proceso reguliavimas nustatant konkrečius terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti yra orientuotas į proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, kuris yra taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar nebus pažeistos tų kreditorių teisės, kurie į kreditorių sąrašus įtraukiami praleidus nustatytus terminus dėl svarbių priežasčių ar dėl teismuose priimtų sprendimų, bei ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pažymėjo, kad po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nustatytų terminų į kreditorių sąrašą priimtų kreditorių reikalavimų patvirtinimas niekaip neįtakoja tų kreditorių teisių ir pareigų ĮBĮ 21 straipsnio prasme, kurių reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi ir neapskųsti nustatyta tvarka.

9Apeliaciniu skundu ieškovai S. Č. , V. S. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai imperatyviai reglamentuoja, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš teismo sprendimų ir dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad kreditoriai įgyja teises ir pareigas, įskaitant dalyvauti kreditorių susirinkimuose, tik tada, kada jų reikalavimus patvirtina teismas. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies imperatyvią teisės normą atitinka ieškovų ieškinio pagrindas ir dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja proceso ir materialinės teisės normoms.

112. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymų ir neišreikalavo iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-803-623/2010 esančių įrodymų, kurie yra tiesiogiai susieti su byla, ir patvirtina bei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kuriomis teismas motyvavo ir grindė sprendimą, ir kurios iš esmės turėjo bei turi tiesioginę reikšmę pagrįsto ir teisingo sprendimo priėmimui. Teismas neišreikalavo, todėl nenagrinėjo, netyrė ir nevertino teismo posėdyje visų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-803-623/2010 esančių įrodymų, turinčių tiesioginę reikšmę sprendimo priėmimui civilinėje byloje, nors privalėjo tai atlikti.

123. Teismas prisiėmė sau teisių ir pareigų, kurios pagal įstatymus jam nepriklauso, kadangi sprendimu aiškino aukštesnės instancijos – Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį, keisdamas ir savaip interpretuodamas nutarties turinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties rezoliucinė dalis patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį, o ne jos dalį, paliko nepakeistą, t.y. pasisakė dėl visos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties, kuri visa apimtimi, o ne kreditorinio reikalavimo dalimi, įsiteisėjo tik 2009 m. spalio 29 d.

134. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

145.Teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nepatikrino bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens veiksnumo ir įgalinimų teisėtumo.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Congestum Group“ prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo teigimu, teismo nutartis dėl kreditorių sąrašo bei jų finansinių reikalavimų patvirtinimo, išskyrus nutarties dalį dėl S. Č. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, įsiteisėjo iš karto po termino nutarčiai apskųsti pasibaigimo, todėl apeliantų argumentai dėl įvykusių kreditorių susirinkimų neteisėtumo neturi pagrindo, pareikštas skundas yra apeliantų mėginimas vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą, pažeidžiant proceso koncentracijos, operatyvumo, sąžiningumo bei ekonomiškumo principus. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymus dėl papildomų įrodymų teikimo, kadangi tiek prašymuose, tiek ir apeliaciniame skunde nėra aišku, kokias konkrečiai aplinkybes turėtų patvirtinti ar paneigti prašomi išreikalauti įrodymai bei kokią konkrečiai reikšmę prašymo netenkinimas turėjo sprendimui. Atsakovo teigimu, teisiškai nereikšmingi yra apeliantų argumentai ir dėl to, kad teismo nutartimi paskirto UAB „Congestum Group“ administratoriaus UAB „Valeksa“ vardu šioje byloje veikė neįgaliotas asmuo. Atsakovo nuomone, pavėluotai į bylą pateiktas UAB „Valeksa“ įgaliojimas neįtakoja nei bankroto bylos eigos, nei šios bylos teisingo išsprendimo.

16Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

17Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Congestum Group“, administratoriumi paskyrė UAB ,,Valeksa“, nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui.

18Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino BUAB „Congestum Group“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus.

192009 m. rugsėjo 3 d. ir 2008 m. rugsėjo 10 d. įvyko BUAB „Congestum Group“ kreditorių susirinkimai.

20Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2 1240/2009 2009 m. spalio 29 d. nutartyje nurodė, kad atskiruoju skundu kreditorius S. Č. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties dalį, kuria teismas patvirtino jo reikalavimą, pakeisti – padidinti kreditorinį reikalavimą iki 91 519,18 Lt, konstatavo, kad paduotu skundu patvirtintos reikalavimo dalies apeliantas neginčija, o dėl likusios jo kreditorinio reikalavimo dalies skundžiamojoje nutartyje nepasisakyta, nagrinėjamoje byloje, teismui pagrįstai patvirtinus 13 956,20 Lt reikalavimą ir nesant kito apeliacijos objekto, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, ir nutarė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepios 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

22Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinamai teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju, padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė, nes tikėtina, jog likviduojamos įmonės turto neužtektų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Viešuoju interesu turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl galimybės patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktą, bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

23Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

24CPK 328 straipsnyje nurodyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais.

25Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1240/2009 2009 m. spalio 29 d. nutartyje nurodė, jog iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad bankrutuojančios UAB „Congestum Group“ administratorius 2009 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl UAB „Congestum Group“ kreditoriaus S. Č. pareikšto 91 519,18 Lt kreditorinio reikalavimo, kad administratorius buvo nurodęs, jog bendra neginčijama S. Č. reikalavimo dalis sudaro 13 956,21 Lt, o likusi reikalavimo dalis reiškiama nepagrįstai, kad šio administratoriaus pareiškimo priėmimo klausimą teismas išsprendė rezoliucija – ginčytino kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2009 m. rugsėjo 22 d., į teismo posėdį nutarė kviesti kreditorių ir administratorių, kad 2009 m. birželio 26 d. administratorius Vilniaus apygardos teismui pateikė prašomų patvirtinti kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, jog neginčijama įmonės kreditoriaus S. Č. tvirtintina kreditorinio reikalavimo suma yra 13 956,20 Lt, kad skundžiama nutartimi teismas patvirtino administratoriaus pateiktus neginčijamus kreditorinius reikalavimus, tame tarpe ir S. Č. 13 956,20 Lt reikalavimą.

26Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje konstatavo, kad iš anksčiau nutartyje paminėtų procesinių veiksmų matyti, kad teismas skundžiama nutartimi rašytinio proceso tvarka išsprendė tik dalį kreditoriaus S. Č. reikalavimo, o kita bankroto administratoriaus ginčijama šio kreditoriaus reikalavimo dalis bus sprendžiama teismo posėdyje.

27Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kad paduotu skundu patvirtintos reikalavimo dalies apeliantas neginčija, o dėl likusios jo kreditorinio reikalavimo dalies skundžiamoje nutartyje nepasisakyta, todėl nagrinėjamu atveju nėra apeliacijos objekto, nes apeliacija galima tik dėl pirmosios instancijos teisme išspręsto klausimo, skundą dėl 91 519,18 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (ar nepatvirtinimo) bus galima paduoti tuomet, kai pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu priims procesinį sprendimą, o nagrinėtoje byloje, teismui pagrįstai patvirtinus 13 956,20 Lt reikalavimą ir nesant kito apeliacijos objekto, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

28Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1240/2009 2009 m. spalio 29 d. nutartyje nustatytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjamai bylai.

29Pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. bei 2009 m. rugsėjo 10 d. vykusių kreditorių susirinkimų nutarimai neturi juridinės galios ir yra neteisėti, kadangi buvo vykdomi neįsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties pagrindu.

30Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl klausimų, priskirtų kreditorių susirinkimo kompetencijai, išdėstyti ĮBĮ 22-24 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje bankrutuojančios UAB ,,Revi“ byloje Nr. 3K-3-286/2007, išaiškinta, kad teismui nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatyme ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

31Kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22 straipsnyje. ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo. Toks įstatymo leidėjo numatytas terminas yra orientuotas į proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, siekiant, kad kreditorių susirinkimas įvyktų per įmanomai trumpesnį laiką nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos. Administratorius, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir protingumo principais bei siekdamas apginti viešąjį interesą bankroto byloje, taip pat užkirsdamas kelią nepagrįstam bankroto proceso vilkinimui ir nepažeisdamas įstatymo nustatyto termino, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė laikydamasis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos B2-796-623/2009 2009 m. kovo 9 d. nutartyje nustatytų terminų.

32Laukti formalaus visos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo momento būtų nesąžininga ir neteisinga likusiųjų kreditorių atžvilgiu, kadangi visa minėta nutartis įsiteisėjo tik 2009 m. spalio 29 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė kreditoriaus S. Č. atskirtąjį skundą, kuriame pagal minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį nebuvo apeliacijos objekto, o buvo skundžiama kreditorinio reikalavimo dalis, dėl kurios pirmosios instancijos teismo nutartyje apskritai nepasisakyta, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

33Byloje nustatyta, kad kreditoriams pranešimai apie šaukiamus bankrutuojančios UAB ,,Congestum Group“ kreditorių susirinkimus buvo siunčiami kartu su numatyto susirinkimo darbotvarke. Visiems kreditoriams, pareiškusiems prašymą, buvo pateikti ir nutarimų projektai, iš kurių kreditoriai gavo išsamią informaciją apie numatomų priimti nutarimų turinį. Aplinkybę, jog kreditorių susirinkime dalyvavo tik teismo nutartimi patvirtinti kreditoriai ar jų įgalioti asmenys, patvirtina kreditorių susirinkime dalyvavusių asmenų registracijos sąrašas. Numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimas, balsavimo ir nutarimų priėmimas vyko pagal ĮBĮ nustatytus reikalavimus, todėl kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir galiojantys.

34Patys ieškovai, turėdami teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, 2009 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkime nedalyvavo, tačiau į 2009 m. rugsėjo 10 d. pakartotinį susirinkimą ieškovai atvyko ir balsavo svarstomais klausimais.

35Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė motyvu, jog neapskųsta teismo nutarties dalis, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, laikoma įsiteisėjusia ir suteikia kreditoriams atitinkamas teises, tame tarpe ir teisę balsuoti kreditorių susirinkime, pasibaigus nutartyje nurodytam apskundimo terminui. Pirmosios instancijos teismas tokią atsakovų poziciją pripažino pagrįstą ir konstatavo, jog visų minėtų CPK normų sisteminė analizė leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad vienu sprendimu ar nutartimi gali būti išspręsti keli reikalavimai, dėl kiekvieno iš jų priimant atitinkamą sprendimą, o dėl priimto sprendimo gali būti paduotas apeliacinis (atskirasis) skundas, kuriuo gali būti skundžiama tik sprendimo dalis, priimta dėl konkretaus reikalavimo, tokiu atveju neapskųstajai sprendimo (nutarties) daliai taikytina bendra taisyklė, kad neapskųstoji dalis įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokia teismo išdėstyta pozicija yra racionali ir iš bankroto proceso eliminuojanti galimybę nepagrįstai vilkinti bylos eigą.

36Kaip minėta, ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo, yra orientuotas į protingą proceso operatyvumo principo įgyvendinimą, kuris yra taikytinas kiekvienu konkrečiu atveju objektyviai vertinant, ar nebus pažeistos kreditorių teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui priėmus nutartį dėl UAB ,,Congestum Group“ kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo, apeliantas neskundė nei vieno kreditoriaus reikalavimo, išskyrus jam pačiam patvirtintą, tuo pagrindu, kad jis patvirtintas tik dalyje (dėl likusios skundžiamos dalies pirmosios instancijos teismo nutartyje apskritai nebuvo pasisakyta, todėl apeliacinės instancijos teismo skundas atmestas, kaip neturintis apeliacijos objekto). Pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos apeliantas neginčijo, ginčijo kreditorinio reikalavimo dalį, kurios tvirtinimo klausimas nebuvo išnagrinėtas ir turėjo būti nagrinėjamas teisme. Todėl apeliantų argumentai dėl įvykusių kreditorių susirinkimų neteisėtumo neturi pagrindo.

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymus dėl papildomų įrodymų teikimo, kadangi tiek prašymuose, tiek ir apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečiai aplinkybes turėtų patvirtinti ar paneigti prašomi išreikalauti įrodymai bei kokią konkrečiai reikšmę prašymo netenkinimas turėtų teismo sprendimui. Pateiktų į bylą įrodymų pakanka nustatyti turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovai ieškiniu ginčijo kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumą tik dėl to, kad, ieškovų teigimu, nebuvo įsiteisėjusi teismo nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo.

38Teisiškai nepagrįsti yra apeliantų argumentai ir dėl to, kad teismo nutartimi paskirto UAB ,,Congestum Group“ bankroto administratoriaus UAB ,,Valeksa“ vardu šioje byloje veikė neįgaliotas asmuo. Pavėluotai į bylą pateiktas UAB ,,Valeksa“ 2009 m. kovo 17 d. įgaliojimas neįtakoja nei bankroto bylos eigos, nei šios bylos teisingo išsprendimo.

39Byloje nustatyta, kad ieškovai, nors ir buvo tinkamai informuoti apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą, jame nedalyvavo, tačiau ieškinyje nurodo, kad administratorius veikė nesąžiningai, piktybiškai, pažeidžiant teisės aktus. Tokie ieškovų teiginiai yra nemotyvuoti, nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių, kurias patvirtina kreditorių susirinkimų protokolai. Pakartotiniame 2009 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkime ir pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų svarstymas buvo atidėtas antrajam pakartotiniam kreditorių susirinkimui, kurį numatyta surengti po to, kai galutinai bus išspręstas klausimas dėl kreditorių susirinkimų teisėtumo.

40Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

41Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai ar jų dalis, dėl kurių nebuvo ginčo, taip pat į minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nustatytas aplinkybes bei į nagrinėjamoje byloje nustatytus faktus, kad ieškiniu ginčijamų kreditorių susirinkimų nutarimai nepažeidė nei ieškovų, nei kitų kreditorių teisių, vadovaudamasi civilinio proceso principais ir ĮBĮ paskirtimi bei tikslais, sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir ieškinio (CK 1.1, 1.2, 1.5, 1.136-1.138 str.; ĮBĮ 1, 21-24 str.)

42Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovai S. Č. , V. S. 2009 m.... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėtina situacija, kai teismas nutartimi... 6. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutartimi... 7. Teismas nurodė, kad CPK 279 straipsnis nustato, jog pirmosios instancijos... 8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pažymėtina bankroto procedūros... 9. Apeliaciniu skundu ieškovai S. Č. , V.... 10. 1. CK 1.136 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai imperatyviai reglamentuoja, kad... 11. 2. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymų ir neišreikalavo iš... 12. 3. Teismas prisiėmė sau teisių ir pareigų, kurios pagal įstatymus jam... 13. 4. Teismo sprendimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams.... 14. 5.Teismas nagrinėdamas bylą tinkamai nepatikrino bankroto administratoriaus... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BUAB „Congestum Group“ prašo... 16. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d.... 17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi... 18. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino BUAB... 19. 2009 m. rugsėjo 3 d. ir 2008 m. rugsėjo 10 d. įvyko BUAB „Congestum... 20. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2 1240/2009 2009 m. spalio... 21. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 22. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankroto bylos... 23. Įmonių bankroto įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirmasis... 24. CPK 328 straipsnyje nurodyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo... 25. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1240/2009 2009 m. spalio... 26. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje konstatavo, kad iš... 27. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartyje taip pat... 28. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1240/2009 2009 m. spalio... 29. Pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad 2009 m.... 30. Reikalavimai kreditorių susirinkimui sušaukti ir nutarimui priimti dėl... 31. Kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22... 32. Laukti formalaus visos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarties... 33. Byloje nustatyta, kad kreditoriams pranešimai apie šaukiamus... 34. Patys ieškovai, turėdami teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, 2009 m.... 35. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškinį grindė motyvu, jog neapskųsta teismo... 36. Kaip minėta, ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmasis... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė... 38. Teisiškai nepagrįsti yra apeliantų argumentai ir dėl to, kad teismo... 39. Byloje nustatyta, kad ieškovai, nors ir buvo tinkamai informuoti apie... 40. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios... 41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009... 42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 44. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą....