Byla 2A-935-657/2014
Dėl netesybų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R., atstovaujamos advokato Vyganto Barkausko. ir atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-673/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB priešieškinį dėl netesybų priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2010-06-30 vekselį 50 000 Lt sumai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-4). Nurodė, kad su atsakove 2010-06-07 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei iki 2011-07-01 išnuomojo žemės ūkio techniką – 2006 m. gamybos srutvežį Briri 12000, o 2010-06-30 su atsakove taip pat sudarė papildomą susitarimą prie 2010-06-07 nuomos sutarties, kuriuo buvo numatyta, kad atsakovė įgyja teisę nupirkti iš jos pagal nuomos sutartį išnuomotą techniką pasibaigus nuomos laikotarpiui, per 60 dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos pateikus jai pranešimą dėl pageidavimo pirkti šią techniką. 2010-06-30 susitarimo 2 p. buvo numatyta, kad atsisakius parduoti atsakovei išnuomotą techniką, ji privalės mokėti atsakovei 50.000,00 Lt baudą. Kartu su šiuo 2010-06-30 susitarimu buvo pateiktas pasirašyti paprastasis vekselis 50.000 Lt sumai, kuris reikalingas paminėtos 50.000,00 Lt baudos išieškojimui užtikrinti ir nebus naudojamas, kol ji tinkamai vykdys 2010-06-07 nuomos sutarties Nr. 01/200607/01 ir 2010-06-30 papildomo susitarimo sąlygas. Ši sąlyga atitiko jos ir atsakovės susitarimą, kadangi nebuvo tartasi dėl besąlyginio įsipareigojimo sumokėti pagal šį vekselį, o įsipareigojimas pagal jį neatsiejamai susietas su nuomos sutarties tinkamu vykdymu. Nuomos sutartis, papildomas susitarimas, 2010-06-30 paprastasis vekselis buvo parengti išimtinai atsakovės, pasitelkus jai dirbantį teisininką. Atsakovė 2011-07-01 pateikė ginčijamą paprastąjį vekselį apmokėjimui. Pasikonsultavusi su teisininku suprato, kad šis 2010-06-30 vekselis buvo pasirašytas jai klaidingai suvokiant pasirašomo vekselio reikšmę ir teisines pasekmes, o dėl klaidinančių atsakovės aiškinimų, vekselyje netinkamai išreikšta jos valia. Šis vekselis yra sąlyginis, su klaidingais įrašais, dėl ko neturi paprastojo vekselio galios. Nurodė, kad pasirašydama 2010-06-30 vekselį ji iš esmės suklydo dėl jo teisinės reikšmės ir teisinių pasekmių – nenorėjo ir neketino išduoti atsakovei dokumento, kurio pagrindu būtų besąlygiškai įsipareigojusi sumokėti atsakovei 50.000,00 Lt sumą, todėl yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu.

5Atsakovė Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (T.1, b.l. 23-30) bei pareikštu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės V. R. 50.000 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 3-7). Nurodė, kad 2010-06-30 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010-06-07 Turto nuomos sutarties, kuriuo, pasibaigus nuomos laikotarpiui (2011-07-01), bet ne vėliau kaip per 60 dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos (nuo 2011-07-01), atsakovė turėjo teisę nupirkti iš ieškovės nuomojamą turtą už 50.000,00 Lt sumą. Šio susitarimo 2 punkte yra numatyta, kad ieškovei atsisakius parduoti atsakovei nuomojamą turtą, ji sumokės atsakovei 50.000,00 Lt baudą. 2011-07-01 atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą, kuriame buvo išreikštas atsakovės pageidavimas pirkti nuomojamą turtą, tačiau ieškovė 2011-07-04 informavo atsakovę, kad jokie technikos pardavimo klausimai negali būti sprendžiami ar svarstomi, kol nuomojamas Turtas nebus sugrąžintas ir pareikalavo nuomojamą turtą grąžinti iki 2011-07-12. Vėliau šalys susitarė, kad ieškovė atsiims nuomojamą Turtą 2011-07-20. Ieškovei turtas buvo perduotas. 2011-07-15 atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją „Dėl baudos sumokėjimo, dalies nuomos mokesčio grąžinimo ir turto grąžinimo”, tačiau ieškovė baudos nesumokėjo. Kadangi ieškovė atsisakė parduoti turtą atsakovei, atsakovė turtą ieškovei perdavė, ieškovė turi sumokėti atsakovei 50.000 Lt baudą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažinti negaliojančiu ieškovės V. R. 2010-06-30 pasirašytą vekselį 50.000,00 Lt sumai; priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės V. R. atsakovei Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovei 25.00,00 Lt baudos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas - priteisti ieškovei V. R. iš atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės 1500,00 Lt žyminio mokesčio ir 2947,50 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė atsakovei Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovei iš ieškovės V. R. 750,00 Lt žyminio mokesčio, 1815,00 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 1364,39 Lt atstovavimo išlaidų; priteisti iš ieškovės V. R. 31,55 Lt, o iš atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės – 94,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (T.5, b.l. 39-49). Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2010-06-30 ieškovės pasirašytas vekselis buvo kaip garantija atsakovei, jeigu atsirastų pagrindas atsakovei reikalauti iš ieškovės 50.000,00 Lt baudos pagal 2010-06-30 papildomą susitarimą, kurį pasirašydama ieškovė prisiėmė besąlygišką įsipareigojimą 2011-07-01 sumokėti atsakovei 50.000,00 Lt sumą. Teismas sprendė, jog ieškovė, pasirašydama vekselį, suklydo dėl sudaromo sandorio esmės. Todėl įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, kad 2010-06-30 ieškovės V. R. pasirašytas vekselis pripažintinas negaliojančiu CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Vertindamas, ar atsakovė pažeidė tarp šalių 2010-06-07 sudarytą nuomos sutartį, teismas atsižvelgė į tai, kad nuomos sutartyje buvo numatytas nuomos terminas iki 2011-07-01, taigi atsakovė privalėjo grąžinti paskutinę nuomos laikotarpio dieną. Atsakovė šios pareigos neįvykdė, o atsakovės išreikštas pageidavimas pirkti nuomojamą turtą, nesant šalių susitarimo, jog tai pratęsia nuomos sutarties 4.2 p. numatytą turto grąžinimo terminą ar patį nuomos sutarties terminą, teismo vertinimu nepanaikino nuomos sutartyje numatytos atsakovės pareigos grąžinti nuomojamą turtą paskutinę nuomos laikotarpio dieną, todėl atsakovė, nevykdydama šios pareigos, pažeidė 2010-06-07 nuomos sutartį. Tačiau, teismo nuomone, šio pažeidimo negalima pripažinti kliūtimi ieškovei parduoti turtą atsakovei, nes tai buvo visiškai savarankiškos šalių pareigos, kurių vykdymas nepriklausė viena nuo kitos, todėl įsipareigojimo parduoti techniką atsakovei sustabdymą negalima laikyti pagrįstu ir pateisinamu ieškovės elgesiu. Be to, nuomojamas turtas ieškovei buvo grąžintas 2011-07-20. Atsakovės reikalavimo apmokėti ieškovės pasirašytą vekselį, kartu pareiškiant pageidavimą nusipirkti nuomojamą turtą, teismas nepripažino svarbia aplinkybe, pateisinančia ieškovės atsisakymą parduoti atsakovei nuomojamą turtą. Abi šalys pripažino, jog vekselis buvo pasirašytas siekiant užtikrinti greitesnį papildomame susitarime numatytos baudos išieškojimą. Vekselio suma atitiko papildomame susitarime numatytą baudos dydį, o vekselio apmokėjimo terminas – 2011-07-01 atitiko vieną iš susitarimo 2 p. numatytų baudos sumokėjimo terminų. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovas, siųsdamas ieškovei pranešimus dėl vekselio apmokėjimo, paaiškino tokio veiksmo priežastis, bei pasiūlė galimus susiklosčiusios situacijos sprendimo būdus, todėl teismas sprendė, kad atsakovė neatliko nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, dėl ko ieškovė neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti parduoti atsakovei nuomojamą turtą. Nenustatyta svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškovė būtų turėjusi pagrindą nevykdyti įsipareigojimo parduoti atsakovei techniką, teismas sprendė, jog atsakovė pagrįstai reikalauja, jog ieškovė sumokėtų baudą, tačiau teismo nuomone, sutartyje numatyta 50.000,00 Lt bauda yra per didelė ir neprotingo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl yra pagrindas ją sumažinti. Teismas sprendė, kad ieškovei mokamas nuomos mokestis - po 2.692,00 Lt/mėn. (be PVM) buvo žymiai didesnis, nei tokio turto nuomos kainos rinkos vertė – 1.528,00 Lt. Pagal papildome susitarime numatytas atsiskaitymo sąlygas atsakovė, sudarant turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovei turėjo mokėti tik tą turto kainos dalį, kuri liks iš visos turto kainos dalies minusavus atsakovės sumokėtą nuomos mokestį. Teismo nuomone, nustatytos aplinkybės, jog atsakovė nuomojosi techniką žymiai brangiau, nei turto nuomos rinkos kaina, o sumokėtas nuomos mokestis turėjo būti įskaitytas į daikto pardavimo kainą, neabejotinai patvirtina, jog šalių sudarytų sandorių tikslas buvo daikto pirkimas-pardavimas, atsakovė tikėjosi padengti dalį daikto kainos iš nuomos mokesčio. Teismas nustatė, kad už visą nuomos laikotarpį atsakovė ieškovei sumokėjo 34.996,00 Lt nuomos mokesčio, tačiau manė, kad pripažinti visą atsakovės sumokėtą ieškovui nuomos mokestį atsakovės patirtais nuostoliais, nėra pagrindo, kadangi visą nuomos laikotarpį (beveik 13 mėn.) atsakovė naudojo srutvežį savo ūkinėje veikloje, t. y. turėjo ekonominės naudos, todėl nustačius baudos dydį pagal faktiškai sumokėtą nuomos mokestį atsakovė nepagrįstai sutaupytų, o ieškovei tektų neadekvatūs turtiniai praradimai, nes jai būtų nekompensuotas net turto nusidėvėjimas (nuvertėjimas) dėl jo eksploatacijos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad pati atsakovė nebuvo visiškai sąžininga civilinių santykių dalyvė, žinodama, kad ieškovei taikomi apribojimai dėl turto perleidimo, siekiant pridengti tikruosius šalių ketinimus, sudarinėjo su ieškove sandorius, neatitinkančius tikrosios šalių valios. Teismo vertinimu baudos dydžio nustatymas pagal atsakovės faktiškai sumokėtos nuomos ir teismo eksperto nustatytos nuomos rinkos vertės skirtumą ((2.692 Lt – 1.528 Lt) x 13 mėn. = 15.132 Lt), taip pat būtų neteisingas, kadangi atsakovės tikslas sudarant sandorius bei mokant nuomos mokestį buvo ne naudojimasis daiktu už atlyginimą, o nuosavybės teisės į šį daiktą įgijimas. Todėl teismas sprendė, kad 25.000,00 Lt bauda yra adekvati atsakovės patirtiems nuostoliams ir toks baudos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Spręsdamas dėl šalių turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas pažymėjo, kad šioje byloje tiek ieškinys, tiek priešieškinis, patenkinti iš dalies, todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė V. R., atstovaujama advokato Vyganto Barkausko prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo dalį dėl priešieškinio, ir toje dalyje priešieškinį atmesti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį ekspertą V. Č. ir liudytoją Dž.Grigaliūną, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.5, b.l. 53-60). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas

10Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jos apeliacinį skundą atmesti (T.5, b.l. 86-92). Nurodo, kad , nurodė, kad nepagrįsti

11Apeliaciniu skundu atsakovė Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą ir priešieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš ieškovės V. R. atsakovės naudai 50.000,00 Lt dydžio baudą ir bylinėjimosi išlaidas (T.5, b.l. 66-71). Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl atsakovės priešieškinio dalinio tenkinimo. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles. Apeliantės nuomone, teismas sutapatino sutartines netesybas su atsakovės patirtais nuostoliais, dėl ko nepagrįstai sumažino sutartyje numatytą šalių baudos dydį nuo 50.000,00 Lt iki 25.000,00 Lt. Atsakovė neprivalėjo pateikti byloje įrodymų dėl faktiškai patirtų nuostolių dydžio: ieškovės pa Atsakovės faktiškai patirtų nuostolių dydis turėtų būti apskaičiuotas, sumuojant atsakovės ieškovei , nes atsakovė nepagrįstai ieškovei mokėjo nuomos mokestį ne pagal rinkos kainas, ir srualikus sprendimą galioti, būtų toleruojamas nesąžiningas ieškovės elgesys ir piktnaudžiavimas teise, o ieškovė atsakovės sąskaita gautų didžiulės ekonominės naudos. Sprendimas dalyje dėl 25.000,00 Lt baudos priteisimo atsakovei nėra aiškus ir pakankamai argumentuotas. Kadangi nebuvo nustatyta, kad atsakovės nuostoliai būtų daug mažesni už netesybas, nebuvo pagrindo pripažinti šalių susitarime nustatyto jų dydžio neprotingu ir jį mažinti. Palikus galioti ginčo sprendimą, būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė.

12Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jos apeliacinį skundą atmesti (T.5, b.l. 75-82). Nurodo, kad žemės ūkio technika ieškovei buvo grąžinta, kai ieškovė išreiškė valią atsiimti žemės ūkio techniką (neparduoti jos atsakovei) bei atvyko į žemės ūkio technikos grąžinimo vietą (turto buvimo vietą). Nesant atsakovės kaltės dėl turto grąžinimo, ieškovė neturėjo teisės taikyti savo prievolių vykdymo sustabdymo. Atsakovė nepažeidė nei nuomos sutartyje, nei papildome susitarime įtvirtintų nuostatų. Jos veiksmai negali būti traktuojami kaip nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu. Ieškovės argumentai, jog nebuvo jokių prielaidų ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti (civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos), atsakovė neįrodė nuostolių dydžio, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės argumentai, susiję su ekspertizės aktu, yra formalūs.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

15Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės apeliacinis skundas tenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.). Apeliantai nesutinka tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies buvo patenkintas priešieškinis ir iš ieškovės V. R. atsakovės Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB naudai buvo priteista 25.000,00 Lt netesybų.

17Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kitų apeliantės V. R. prašymų. Apeliantė V. R. bylą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Apeliantės teigimu, pagrindą žodiniam nagrinėjimu sudaro tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas D. G., kuris galėtų patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, bei ekspertas V. Č., kuris galėtų paaiškinti ekspertizės aktą. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės neteikia besąlyginio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantė yra pateikusi išsamų apeliacinį skundą, bei atsiliepimą į atsakovės Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB apeliacinį skundą kuriuose aiškiai išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsakovės apeliaciniu skundu argumentai. Todėl tai, ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes, ar buvo atskleista bylos esmė ir tinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Neįžvelgiant būtinybės nagrinėti apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka, darytina išvada, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nenagrinėtina žodinio proceso tvarka.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė apklausti ekspertą ir liudytojus D. G. ir A. J., tačiau, kurių pagalba buvo siekta patvirtinti ar paneigti ieškovės įrodinėtas faktines aplinkybes dėl sutarties projekto rengimo ir sudarymo. Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija tik teismo priteistą baudos dydį ir priteisimo pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas dėl liudytojo D. G. apklausos apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

19Apeliantė nesutikdama su priteistos baudos dydžiu, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi V. Č. atliktos ekspertizės aktu, kadangi jame yra pagrįstų ir nepašalintų abejonių dėl žemės ūkio technikos nuomos rinkos kainos nustatymo.

20Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės V. R. argumentus apie eksperto V. Č. kvalifikaciją, nes jis yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, o tai, kad aktas surašytas V. Č. vertinimo paslaugų įmonės savaime nedaro šio akto niekiniu ir nepaneigia jo, kaip rašytinio įrodymo, statuso. Į šią aplinkybę atsižvelgtina vertinant akto išvadų pagrįstumą būtent tuo aspektu, ar bylos nagrinėjimo eigoje šios išvados buvo paneigtos kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis eksperto, turto vertintojo V. Č. pateiktu Turto ekspertizės aktu (T.4, b.l. 98-123) nustatė, kad atsakovei išnuomotos transporto priemonės Briri 12000 (2006 m. gamybos) rinkos nuomos kaina 2010-06-30 buvo 1.528,00 Lt per mėnesį. Šių akte nurodytų duomenų atitikimo faktinei situacijai ieškovė įrodymais nepaneigė, o iš esmės visi V. R. apeliacinio argumentai dėl akto kaip įrodymo ydingumo siejami su tam tikromis formaliomis aplinkybėmis, kurios nepaneigia aptartų faktinių duomenų.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką ekspertizės vertinimo klausimu, yra ne kartą pasisakęs, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo eksperto V. Č. išvada Turto ekspertizės akte neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir jos pagrįstumas byloje iš esmės nėra paneigtas. Apeliantės nurodomi akto neaiškumai ir argumentai kviesti į teismo posėdį ekspertą V. Č. nėra reikšmingi, todėl prašymas dėl eksperto V. Č. apklausos netenkintinas.

22Dėl apeliacinių skundų. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, bei leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

23Byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. (nuomotoja) su atsakove Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrove (nuomininke) 2010 m. birželio 7 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 01/100607/01, pagal kurią ieškovė laikotarpiu nuo 2010-06-07 iki 2011-07-01 išnuomojo atsakovei srutvežį Briri 12000, o nuomininkė Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB įsipareigojo mokėti 2.692,00 Lt mėnesinį nuomos mokestį (be PVM) (T.1, b.l. 6-8), kuris mokamas sutarties 5.2 punkte nustatytais terminais – už laikotarpį nuo 2010-06-07 iki 2010-12-31 mokama 22.801,00 Lt (su PVM) 2010-06-15, o už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30 kas mėnesį po 2.692,00 Lt (be PVM), bei pasirašė turto perdavimo aktą (T.1, b.l. 9). Pagal sutarties 4.2 punktą išnuomotas turtas turėjo būti grąžintas nuomotojai paskutinę nuomos laikotarpio dieną, pasirašant Turto grąžinimo aktą. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad jei turto grąžinimas uždelsiamas dėl nuomininko kaltės, tai jis privalo mokėti 1 % mėnesinio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties 7.2 nustatyta, kad jeigu pasibaigus nuomos laikotarpiui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Šalys taip pat susitarė, kad nuomotojui nutraukus sutartį ne dėl nuomininko kaltės, ar nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę pareikšti reikalavimą sumokėti 50.000,00 Lt kompensaciją dėl sutarties nutraukimo.

242010 m. birželio 30 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010 m. birželio 7 d. nuomos sutartį Nr. 01/100607/01, kurio 1 punkte susitarė, jog pasibaigus nuomos laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per 60 dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos, nuomininkas turi teisę (bet neprivalo) nupirkti iš nuomotojo pagal 2010-06-07 nuomos sutartį nuomojamą turtą už 50.000,00 Lt (be PVM) (T.1, b.l. 10). Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad nuomotojas pagal šį papildomą susitarimą neprivalo parduoti nuomininkui turto, tačiau nuomotojui, atsisakius parduoti turtą 1 punkte nurodytomis sąlygomis, jis sumokės 50.000,00 Lt baudą, kuri sumokama 2011-07-01 arba per 30 dienų nuo nuomininko pareikalavimo dienos. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad nuomotojas aiškiai patvirtina, kad baudos dydis yra pagrįstas, priimtinas ir nuomotojo iniciatyva nebus ginčijamas.

25Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB 2011 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. 110701/01 atsakovė informavo ieškovę, jog pageidauja įsigyti nuomojamą turtą bei pakvietė 2011 m. liepos 7 d. 12 val. atvykti į bendrovės buveinę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, atkreipdama dėmesį, kad parduodamas turtas turi būti be jokių valdymo, naudojimo ar disponavimo apribojimų (T.1, b.l. 11). Be to, atsakovė 2011-07-01 pranešimais Nr. 110701/02 ir 110701/03 pranešė ieškovei, kad 2010-06-30 išrašytas, 2011-07-01 mokėtinas vekselis yra nepamokėtas (T.1, b.l. 12-14). Ieškovė V. R. 2011-07-04 raštais pareikalavo atsakovę ne vėliau kaip iki 2011-07-12 grąžinti išnuomotą techniką, o taip pat nurodė, kad kol į jos ūkį nebus grąžinta išnuomota technika ir oficialiai atšauktos pradėtos reikalavimų pagal 2010-06-30 pasirašytą vekselį procedūros, klausimai dėl technikos pardavimo nebus sprendžiami (T.1, b.l. 33-35). Atsakovė 2011-11-15 raštu Nr. 110715/01 pareiškė ieškovei pretenziją dėl atsisakymo vykdyti sutartį, pareikalavo sumokėti papildomo susitarimo 2 punkte nustatytą 50.000,00 Lt baudą ir nurodė, kad turtas bus grąžinamas sutarties sudarymo ir turto priėmimo vietoje (T.1, b.l. 36-37). 2011-07-20 nuomojama technika srutvežis Briri 12000 buvo grąžintas ieškovei pagal priėmimo – pardavimo aktą (T.1, b.l. 38). Pirkimo-pardavimo sutartis pagal 2010-06-30 susitarimo sąlygas tarp šalių nebuvo sudaryta.

26Apeliantė V. R. iš esmės nesutinka su priteista bauda, nurodydama, kad nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, nuostoliai ir priežastinis ryšys, todėl ji nėra atsakinga pagal sutartį ir neprivalo mokėti sutartyje numatytos baudos.

27Apeliantė Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė iš dalies nesutikdama su teismo sprendimu nurodė, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinos baudos dydį.

28Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t.y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

29Dėl ieškovės atsakomybės. Ieškovės argumentai, jog ji nesudarė sutarties, nes atsakovė 2010-07-01 jai negrąžino išnuomoto turto ir tą pačią dieną pranešė apie ketinimą pirkti turtą ir pareikalavo apmokėti vekselį atmestini kaip nepagrįsti. Pirma, Nuomos sutarties 7 punktas suteikė nuomininkui teisę naudotis turtu ilgesnį laiką, jei nuomotojas neprieštarauja. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nuomotoja iki 2011-07-01 aiškiai išreiškė savo valią dėl turto susigrąžinimo, atsisakymo jį parduoti ar nuomos sutarties netęsimo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovei nebuvo ekonomiškai naudinga ir tikslinga gabenti turtą iš ( - ) į ( - ), nes ji aiškiai išreiškė ketinimą pagal susitarimą pirkti nuomojamą turtą ir pakvietė ieškovę atvykti 2011-07-07 pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Šias aplinkybes yra konstravęs ir Vilniaus apygardos teismas 2014-03-24 nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-341-275) (T.5, b.l. 115-122). Antra, susitarimo 2 punkte taip pat buvo numatyta, kad nuomotojas baudą sumoka 2011-07-01, todėl atsakovės veiksmai reikalaujant apmokėti vekselį 50.000,00 Lt sumai nelaikytini neteisėtais. Jokių kitokių priežasčių, dėl ko negalėjo būti sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir tinkamai įvykdytas 2010-06-07 šalių pasirašytas papildomas susitarimas ieškovė nenurodė ir byloje neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog susitarimas dėl turto pardavimo nebuvo įvykdytas dėl ieškovės kaltės, jai nepagrįstai atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, dėl to atsakovė patyrė nuostolius – permokėdama nuomos mokestį ir netekdama galimybės įsigyti nuomojamą turtą už sutartą kainą.

30Dėl priteistinos sumos dydžio. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taigi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Teismas, mažindamas šalių sutartas netesybas, privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti bylos aplinkybes bei vadovautis bendraisiais teisės principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Taigi, netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

31Prašomos priteisti baudos dydį, t.y. patirtų nuostolių dydį atsakovė grindė dviem argumentais – buvo permokėtas nuomos mokestis, kas sudaro faktiškai patirtus nuostolius ir atsakovė neteko galimybės išpirkti turtą už sutartą kainą, dėl ko taip pat patyrė nuostolius.

32Byloje nustatyta, kad šalys pagal sutartį susitarė, kad už išnuomotą srutvežį Briri 12000 atsakovė mokės po 2.692,00 Lt be PVM per mėnesį (3.257,32 Lt su PVM) už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-06-30 ir 22.801,00 Lt su PVM už 7 mėnesių laikotarpį nuo 2010-06-07 iki 2010-12-31. Tokiu būdu per visą nuomos laikotarpį atsakovė sumokėjo ieškovei 42.344,92 Lt nuomos mokesčio su PVM (3.257,32 x 6 + 22.801,00). Pagal 2010-06-30 papildomo susitarimo 1 punktą parduodamo turto kaina 50.000,00 Lt (be PVM) arba suma su PVM – 60.500,00 Lt. Šalys buvo susitarusios, kad galutinę mokėtiną kainą sudarys turto kainos dalis iš nurodytos sumos atėmus sumokėtą nuomos mokesčio sumą. Taigi, už parduodamą srutvežį Briri 12000 atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 18.155,08 Lt su PVM (60.500,00 – 42.344,.92).

33Pagal eksperto V. Č. nustatytą turto nuomos rinkos vertę, nuomos vertė rinkoje buvo 1.528,00 be PVM arba 1.848,88 Lt su PVM. Nuomodama srutvežį Briri 12000 tokia kaina, atsakovė ieškovei būtų sumokėjus 24.035,44 Lt su PVM, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovė už srutvežio Briri 12000 nuomą per beveik 13 mėnesių laikotarpį ieškovei galimai permokėjo apie 18.309,48 Lt.

34Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė nuomojosi techniką žymiai brangiau, nei turto nuomos rinkos kaina, nes sumokėtas nuomos mokestis turėjo būti įskaitytas į daikto pardavimo kainą, kas neabejotinai patvirtina, jog šalių sudarytų sandorių tikslas buvo daikto pirkimas – pardavimas. Atsakovė prašo priteisti 50.000,00 Lt baudą, kuri numatyta šalių 2010-06-07 pasirašyto Papildomo susitarimo 2 punkte. Nei nuomos sutartis, nei papildomas susitarimas nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ar modifikuoti. Bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl baudos dydžio šalys sutarė laisva valia, susitarimu, kuris šalims yra galiojantis ir privalomas vykdyti sąžiningai ir tinkamai. Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Minėta, kad nagrinėjamo ginčo atveju šalys 2010 m. birželio 7 d. papildomu susitarimu susitarė dėl baudos sumokėjimo už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Ieškovė laisva valia pasirašė susitarimą, kuriame buvo numatyta bauda už sutarties nuostatų pažeidimus, t.y. šalys dėl netesybų buvo susitarusios sutartyje laisva valia ir toks susitarimas šalims turėjo įstatymo galią. Taigi šalių pasirašytoje sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Kaip jau minėta, susitarimas dėl turto pardavimo nebuvo įvykdytas dėl ieškovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, t.y. jai nepagrįstai be pateisinamų priežasčių atsisakius sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino netesybų mokėjimą nustatančias sutarties nuostatas ir įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų bei pagrįstai sprendė, jog sutartį pažeidusi ieškovė V. R. turi mokėti netesybas.

35Iš bylos duomenų nustatyta, kad abi šalys yra privatūs verslo subjektai. Ieškovė yra aktyviai ūkininkaujanti, turinti savo ūkį, naudojasi ES paramos fondų lėšomis žemės ūkiui (T.4, b.l. 32-45). Sisteminė visų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų analizė leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovė, pagal jos patirtį ir žinias, gerai suprato tiek nuomos sutarties, tiek šalių pasirašyto papildomo susitarimo reikšmę ir teisines pasekmes dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė jokių argumentų dėl baudos dydžio nenurodo iš esmės neigdama savo prievolę sumokėti sutartyje numatytą baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atleisti nuo atsakomybės ar atsakomybės netaikyti.

36Ieškovė geranoriškai nepardavė atsakovei nuomojamos žemės ūkio technikos, todėl atsakovė galėjo patirti nuostolių, o ieškovė prisiėmė visą atsakomybę dėl papildomo susitarimo neįvykdymo laiku. Pažymėtina, jog ieškovė niekada neginčijo netesybų dydžio, ir tik siekdama išvengti netesybų mokėjimo ėmė reikšti pretenzijas. Kolegija sprendžia, kad toks ieškovės elgesys traktuotinas kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovės interesus.

37Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

38Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys papildomo susitarimo 2 punkte numatyta, kad nuomotojui atsisakius parduoti nuomininkui turtą, jis 2011-07-01 turi sumokėti nuomininkui 50.000,00 Lt baudą, kurios dydis pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir bylos aplinkybes atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės nevykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės nevykdymo faktą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 50.000,00 Lt bauda nėra per didelė ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei abiejų šalių lūkesčius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovės prašomą priteisti sumą. Taigi teisėjų kolegija vertina, kad nesant priežasties spręsti, jog ši suma yra nepagrįsta, ji priteistina atsakovei, todėl teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio patenkinimo iš dalies keistina ir iš ieškovės V. R. atsakovei priteistina bauda didintina iki 50.000,00 Lt (nuo 25.000,00 Lt), o apeliantės V. R. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atmetus ieškovės V. R. apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

40Atsakovė pagal pareikšto priešieškinio pobūdį turėjo sumokėti 1500,00 Lt žyminio mokesčio, tačiau yra sumokėjusi 1778,00 Lt žyminiu mokesčiu (T.2, b.l. 8). Už apeliacinį skundą atsakovė yra sumokėjusi 750,00 Lt žyminio mokesčio (T.5, b.l. 72). Atsakovė taip pat yra sumokėjusi 3630,00 Lt už ekspertizės atlikimą (T.4, b.l. 71). Patenkinus priešieškinį, šios išlaidos priteistinos atsakovei, viso 5880,00 Lt (1500,00 + 750,00 + 3630,00 Lt).

41Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6728,82 Lt atstovavimo išlaidų (su PVM) (T.4, b.l. 146-147). 2011-10-05 PVM sąskaita faktūra APB Nr. 331 atsakovė Advokatų profesinei bendrijai „Bagdanskis iLAW“ už teisines paslaugas sumokėjo 1566,00 Lt be PVM (T.3, b.l. 46- 48). Iš pateiktos paslaugų ataskaitos spręstina, kad iš šios sumos 870,00 Lt buvo sumokėti paslaugas, susijusias su ieškovės ieškinio nagrinėjimu (ieškinio analizė, atsiliepimo parengimas), todėl ieškinį patenkinus, atsakovei šios išlaidos neatlyginamos. Likusi 696,00 Lt suma buvo sumokėta už priešieškinio parengimą, todėl patenkinus priešieškinį, atsakovei ši suma priteistina iš ieškovės. Pagal 2011-11-30 sąskaitą faktūrą APB 422 atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 1147,50 Lt be PVM (T.3, b.l. 49-51). Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad 85,00 Lt šių išlaidų buvo už ieškinio V. R. koregavimą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei. Likusios 1062,50 Lt išlaidos yra už prašymo dėl bylų sujungimo parengimą, pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme, rašto dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimą, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 50 proc. nurodytų išlaidų, kas sudaro 531,25 Lt. Atsakovei iš ieškovės taip pat priteistina 50 proc. turėtų išlaidų pagal 2012-01-06 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 472 (765,00 Lt suma be PVM) (T.3, b.l. 52-53), pagal 2012-03-09 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 559 (680,00 Lt suma be PVM) (T.4, b. l. 56-57), pagal 2012-10-12 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 924 (170,00 Lt suma be PVM) (T.4, b.l. 148-149), pagal 2013-10-11 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 1940 (1232,50 Lt suma be PVM) (T.4, b.l 150-152), kas sudaro 1423,75 Lt ((765,00 Lt + 680,00 Lt + 170,00 Lt + 1232,50 Lt) x 50 proc.). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 2736,00 Lt atstovavimo išlaidų (696,00 Lt + 85,00 Lt + 531,25 Lt + 1423,75 Lt) (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.).

42Apeliantė Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 3702,60 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ką patvirtina 2014-02-18 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 2411 (1105,00 Lt suma be PVM), 2014-01-29 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 2300 (1360,00 Lt suma be PVM), 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 2186 (340,00 Lt suma be PVM), 2014-05-12 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 2825 (255,00 Lt suma be PVM) sąskaitų išrašai, suteiktų paslaugų ataskaitos (T.5, b.l. 99-107; 124-128). Viso apeliantės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 3060,00 Lt be PVM (1105,00 + 1360,00 + 340,00 + 255,00), nes šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

43Šalių turėtos išlaidos už savo iniciatyva atliktus turto vertinimus paliekamos šalims ir teismas šių išlaidų šalims nepriteisia. Kadangi atsakovė yra PVM mokėtoja, PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos neįtraukiamos į atlygintiną atstovavimo išlaidų sumą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusio su šalių vykdoma veikla, todėl šalys turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokatų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

44Tokiu būdu atsakovei Kėdainių rajono Aristavos iš ieškovės priteistina 11676,00 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (3060,00 + 2736,00 + 5880,00).

45Kaip minėta atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti 1500,00 Lt, o yra sumokėjusi 1778,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovei turi būti grąžinta didesnė nei įstatymo numatyta sumokėta žyminio mokesčio dalis, todėl atsakovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis 288,00 Lt (1788,00 – 1500,00).

46Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo 126,21 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal minėtą proporciją, valstybei iš ieškovės priteisiant 94,66 Lt (75 proc.), iš atsakovės - 31,55 Lt (25 proc.) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio tenkinimo iš dalies ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

49Padidinti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) atsakovei Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 161298135, priteistą baudą iki 50.000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų).

50Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti sekančiai:

51Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas 161298135, naudai 11.676,00 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

52Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) valstybei 94,66 Lt (devyniasdešimt keturis litus 66 ct), o iš atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės – 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

53Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovei (juridinio asmens kodas 161298135) 288,00 Lt (dušimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) permokėto žyminio mokesčio (sumokėta 2011-10-13 DNB Bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 875).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu... 5. Atsakovė Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. R., atstovaujama advokato Vyganto Barkausko... 10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jos apeliacinį... 11. Apeliaciniu skundu atsakovė Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB prašo pakeisti... 12. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jos apeliacinį... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. V. R. apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės apeliacinis skundas... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kitų apeliantės V. R. prašymų.... 18. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 19. Apeliantė nesutikdama su priteistos baudos dydžiu, nurodo, kad teismas... 20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės V. R. argumentus apie... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką... 22. Dėl apeliacinių skundų. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės... 23. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. R. (nuomotoja) su atsakove Kėdainių rajono... 24. 2010 m. birželio 30 d. šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010 m.... 25. Kėdainių rajono Aristavos ŽŪB 2011 m. liepos 1 d. pranešimu Nr. 110701/01... 26. Apeliantė V. R. iš esmės nesutinka su priteista bauda, nurodydama, kad nėra... 27. Apeliantė Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė iš dalies... 28. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso... 29. Dėl ieškovės atsakomybės. Ieškovės argumentai, jog ji nesudarė... 30. Dėl priteistinos sumos dydžio. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai... 31. Prašomos priteisti baudos dydį, t.y. patirtų nuostolių dydį atsakovė... 32. Byloje nustatyta, kad šalys pagal sutartį susitarė, kad už išnuomotą... 33. Pagal eksperto V. Č. nustatytą turto nuomos rinkos vertę, nuomos vertė... 34. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad... 35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad abi šalys yra privatūs verslo subjektai.... 36. Ieškovė geranoriškai nepardavė atsakovei nuomojamos žemės ūkio... 37. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 38. Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys papildomo susitarimo 2 punkte... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atmetus ieškovės V. R. apeliacinį... 40. Atsakovė pagal pareikšto priešieškinio pobūdį turėjo sumokėti 1500,00... 41. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6728,82 Lt atstovavimo išlaidų... 42. Apeliantė Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovė nagrinėjant... 43. Šalių turėtos išlaidos už savo iniciatyva atliktus turto vertinimus... 44. Tokiu būdu atsakovei Kėdainių rajono Aristavos iš ieškovės priteistina... 45. Kaip minėta atsakovė už priešieškinį turėjo sumokėti 1500,00 Lt, o yra... 46. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo 126,21 Lt bylinėjimosi... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327... 48. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą dalyje... 49. Padidinti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) atsakovei Kėdainių rajono... 50. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti... 51. Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) atsakovės Kėdainių rajono... 52. Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas ( - ) valstybei 94,66 Lt... 53. Pavesti valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovei Kėdainių...