Byla 2A-786/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo ir ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2918-275/2013 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ priešieškinį ieškovei V. R. dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl sutartinių netesybų dydžio bei pagrindų, kuriems esant, teismas, nagrinėjantis bylą, turi teisę sumažinti šalių nustatytą sutartinių netesybų dydį.

5Ieškovė V. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. 250 000 Lt paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – ir Vekselis).

6Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Litagros prekyba“ (toliau – ir atsakovas, bendrovė, įmonė) 2009 m. spalio 1 d. sudarė nuomos sutartį Nr. 036/091001/01 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotoja) atsakovui (nuomininkui) iki 2011 m. liepos 1 d. išnuomojo žemės ūkio techniką: 2006 metų gamybos traktorių John Deere 6920, traktorių John Deere 6620 SE, javų kombainą John Deere 9540 i CWS ir teleskopinį krautuvą John Deere 3420 (toliau – ir žemės ūkio technika, išnuomotas turtas, išnuomota technika).

7Ieškovė teigė, kad tarp šalių 2009 m. spalio 30 d. buvo sudarytas ir Papildomas susitarimas prie Nuomos sutarties (toliau – ir Papildomas susitarimas), kuriame buvo nustatyta, jog UAB „Litagros prekyba“ įgyja teisę nupirkti iš ieškovės pagal Nuomos sutartį išnuomotą žemės ūkio techniką pasibaigus nuomos laikotarpiui, per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos pateikusi ieškovei (nuomotojai) pranešimą dėl pageidavimo pirkti išnuomotą žemės ūkio techniką. Ieškovė pažymėjo, kad, be kita ko, Papildomu susitarimu šalys sulygo, jog ieškovei atsisakius parduoti UAB „Litagros prekyba“ išnuomotą žemės ūkio techniką, ji privalės bendrovei sumokėti 250 000 Lt baudą, sumokant ją (baudą) 2011 m. liepos 1 d. arba per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuomininko pareikalavimo dienos, taikant tą terminą, kuris sueis anksčiau.

8Ieškovė tvirtino, kad kartu su Papildomu susitarimu jai (ieškovei) buvo pateiktas pasirašyti ir 250 000 Lt Vekselis, kurį ieškovė pasirašė 2009 m. spalio 30 d. kartu su tos pačios dienos Papildomu susitarimu. Ieškovei buvo paaiškinta, kad Vekselis reikalingas UAB „Litagros prekyba“ 250 000 Lt dydžio baudos išieškojimui užtikrinti ir nebus naudojamas, kol ieškovė tinkamai vykdys Nuomos sutarties ir Papildomo susitarimo sąlygas; ši sąlyga atitiko ieškovės ir atsakovo realų susitarimą, nebuvo tartasi dėl besąlyginio įsipareigojimo sumokėti pagal Vekselį, o įsipareigojimas pagal jį buvo neatsiejamai susietas su Nuomos sutarties tinkamu vykdymu. Ieškovė akcentavo, kad pasirašydama Vekselį ji iš esmės suklydo dėl jo teisinės reikšmės ir teisinių pasekmių, t. y. ji nenorėjo ir neketino išduoti atsakovui dokumento, kurio pagrindu būtų besąlygiškai įsipareigojusi sumokėti 250 000 Lt sumą, o, atvirkščiai, – tikroji ieškovės valia buvo pasirašyti dokumentą, suteikiantį atsakovui papildomą garantiją, jei atsirastų pagrindas išieškoti Papildomame susitarime nustatytą baudą ar jos dalį, kuriuo galėjo būti tik visiškai nepagrįstas vienašalis ieškovės atsisakymas parduoti atsakovui pagal Nuomos sutartį išnuomotą turtą, be to, visa 250 000 Lt bauda galėjo būti išieškoma tik tuo atveju, jei atsakovas dėl ieškovės atsisakymo parduoti išnuomotą turtą patirtų panašaus dydžio nuostolius.

9Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 250 000 Lt netesybų.

10Atsakovas paaiškino, kad Papildomu susitarimu prie Nuomos sutarties šalys nustatė, jog pasibaigus nuomos laikotarpiui (2011 m. liepos 1 d.), bet ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos (nuo 2011 m. liepos 1 d.), atsakovas turi teisę nupirkti iš ieškovės nuomojamą turtą. Papildomo susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad ieškovei atsisakius parduoti atsakovui nuomojamą turtą, ji sumokės atsakovui 250 000 Lt baudą, kuri sumokama 2011 m. liepos 1 d. arba per 30 (trisdešimt) dienų nuo atsakovo pareikalavimo dienos (taikomas tas terminas, kuris sueis anksčiau; ginčo atveju – 2011 m. liepos 1 d.). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė atsisakė parduoti turtą atsakovui, atsakovas turtą ieškovei perdavė, todėl ieškovė turi sumokėti jam (atsakovui) 250 000 Lt baudą. Atsakovas manė, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad jis nereikalauja priteisti iš ieškovės 250 000 Lt pagal Vekselį, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 250 000 Lt baudą (netesybas) pagal Papildomo susitarimo 2 punktą; ginčo Vekselio specifika ginčo atveju tik suteikė atsakovui papildomą garantiją, jog bauda bus sumokėta, t. y. šalys geranoriškai pakeitė baudos sumokėjimo pagal Papildomą susitarimą prievolę daugiau formalia prievole (Vekseliu).

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. paprastąjį neprotestuotiną 250 000 Lt vekselį ir atsakovui UAB „Litagros prekyba“ iš ieškovės V. R. priteisė 35 145 Lt netesybų; kitą priešieškinio dalį atmetė.

13Teismas, konstatavęs, kad Vekseliu ieškovė išreiškė valią suteikti atsakovui garantiją tuo atveju, jeigu atsirastų pagrindas išieškoti baudą pagal šalių pasirašytą Papildomą susitarimą, priėjo prie išvados, jog ieškovė, įsipareigodama besąlygiškai Vekseliu sumokėti baudą, nustatytą už prievolės parduoti žemės ūkio techniką nevykdymą, suklydo, nes siekė suteikti garantiją, kuri ir buvo nustatyta Papildomame susitarime, t. y. ieškovė buvo įsipareigojusi įkeisti 15 (penkiolikos) hektarų sklypą, toks prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas atitiko ieškovės valią. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atsakovo pasiūlymą pakeisti Papildomame susitarime nustatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą – išduoti Vekselį – pripažino atsakovo iniciatyva atsiradusiu ir suklaidinusiu ieškovę, todėl ieškinį tenkino visiškai ir Vekselį pripažino negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 1 dalį.

14Teismas, nurodęs, kad pasirašius Vekselį ir nustačius Papildomame susitarime teisę išieškoti baudą, atsakovas įgijo teisę dviem pagrindais siekti netesybų iš ieškovės, o tai, teismo vertinimu, iš esmės neatitiko šalių susitarimo valios. Teismas, nustatęs, kad atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 250 000 Lt baudą už tai, jog ji atsisakė parduoti nuomininkui (atsakovui) išsinuomotą turtą, nuomininkas 2011 m. liepos 1 d. raštu pranešė ieškovei, kad pageidauja pirkti išsinuomotą žemės ūkio techniką, tačiau nevykdė prievolės grąžinti turtą nuomotojai (ieškovei) paskutinę nuomos laikotarpio dieną, padarė išvadą, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Papildomame susitarime nebuvo nustatyta teisė nuomininkui negrąžinti nuomojamos žemės ūkio technikos tuo atveju, jeigu jis (atsakovas) pareikš nuomotojai (ieškovei) apie ketinimą pirkti nuomojamą turtą, reiškia, jog nuomininkas turėjo kreiptis į ieškovę su prašymu pratęsti Nuomos sutartyje nustatytą terminą nuomojamam turtui grąžinti arba iki bus sudaryta turto pardavimo sutartis. Be to, teismas vertino, kad tai, jog Papildomame susitarime nebuvo įtvirtinta, kad nuomininkas turi teisę naudotis turtu iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, reiškia, jog jis (atsakovas) turėjo vykdyti pareigą grąžinti turtą paskutinę nuomos laikotarpio dieną.

15Teismas, nustatęs, kad ieškovė atsisakė parduoti atsakovui išsinuomotą turtą be svarbios priežasties, ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji atsisakė atsakovui parduoti išnuomotą turtą (atsakovas negrąžino žemės ūkio technikos Nuomos sutarties pasibaigimo dieną, atsakovas reikalavo apmokėti Vekselį, kartu reikšdamas pageidavimą nusipirkti išnuomotą techniką), nepripažinęs aplinkybėmis, sudariusiomis kliūtis ieškovei parduoti techniką, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė buvo pasirašiusi Vekselį ir jo neginčijo įsipareigojimo įvykdymo dieną, priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai pranešė ieškovei, jog yra neapmokėtas jos pasirašytas Vekselis, nes jame nurodyta suma atitiko Papildomame susitarime nustatytą baudos dydį, kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti 2011 m. liepos 1 d. arba per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuomininko pareikalavimo dienos, tuo atveju, jei ji (ieškovė) atsisakys parduoti žemės ūkio techniką. Teismas vertino, kad Vekselis buvo pateiktas pasirašyti ieškovei siekiant greičiau išieškoti baudą, jei ji pasinaudos teise atsisakyti parduoti išnuomotą turtą, o ieškovė, nepranešdama atsakovui 2011 m. liepos 1 d. apie tai, ar ji parduoda žemės ūkio techniką, bei nevykdydama įsipareigojimo, nustatyto Papildomo susitarimo 2 punkte 2011 m. liepos 1 d. sumokėti baudą, nevykdė prisiimtos prievolės sumokėti baudą, todėl atsakovo veiksmai, kuriuos jis atliko kaip vekselio turėtojas – išsiųsdamas pranešimą apmokėti Vekselį, – nepripažintini nesąžiningais prieš ieškovę. Teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog atsakovas nustatytą dieną negrąžino išsinuomotos žemės ūkio technikos ieškovei, nebuvo kliūtimi ieškovei parduoti šią techniką atsakovui; ieškovės teisė neparduoti turto buvo aptarta Papildomo susitarimo 2 punkte, tačiau tai, kad už atsisakymą parduoti buvo nustatyta bauda, jog papildomame susitarime buvo įtvirtinta atsakovo teisė nusipirkti nuomotą techniką, teismo nuomone, tokiu būdu ieškovė įsipareigojo parduoti žemės ūkio techniką atsakovui, o ieškovei atsisakius parduoti – pripažintina prisiimtos prievolės nevykdymu prieš atsakovą.

16Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo priešieškinis tenkintinas, nes ieškovė atsisakė atsakovui žemės ūkio techniką parduoti, o tai, jog žemės ūkio technika nebuvo grąžinta sutartą dieną, kad atsakovas pranešė ieškovei apie dalies Vekselio neapmokėjimą, negali nulemti ieškovės sprendimo dėl žemės ūkio technikos pardavimo.

17Spręsdamas klausimą dėl netesybų (250 000 Lt baudos) dydžio teisėtumo ir pagrįstumo bei nustatęs, kad pagal Papildomą susitarimą ieškovė buvo įsipareigojusi parduoti nuomotą turtą atsakovui už 162 000 Lt, atsakovas nepateikė duomenų, kokie nuostoliai jam atsirado dėl to, jog ieškovė atsisakė parduoti išnuomotą turtą nuomininkui, padarė išvadą, kad nustatyta bauda yra aiškiai per didelė ir yra pagrindas ją mažinti. Teismas, įvertinęs tai, kad pagal byloje atliktos turto vertinimo ekspertizės išvadą, ginčo turto mėnesio nuomos kainos rinkos vertė buvo 16 326 Lt, o pagal šalių sudarytą sandorį bendra išsinuomoto turto nuoma sudarė 18 000 Lt per mėnesį, konstatavęs, jog atsakovas žemės ūkio techniką nuomojo nežymiai brangiau, nei buvo tokios technikos nuomos rinkos kaina, sprendė, kad bauda, kurią turėjo mokėti ieškovė, atsisakiusi parduoti techniką, turėjo būti nustatyta tokia, kuri atlygintų atsakovui nuostolius, kuriuos jis turėjo, mokėdamas ieškovei už išsinuomotą techniką brangiau, nei turėjo galimybę išsinuomoti rinkos kainomis. Pripažinęs, kad atsakovas nuomojo techniką 21 mėnesį, kiekvieną mėnesį mokėdamas 1 674 Lt daugiau, nei rinkos kaina, teismas vertino, jog baudos dydis, kuris atitinka atsakovo nuostolius, yra 35 154 Lt, t. y. (18 000 Lt–16 326 Lt) x 21 mėn.), kuriuos ir priteisė iš ieškovės atsakovui.

18Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu, išnagrinėjęs ieškovės V. R. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, aritmetinės klaidos ir rašymo apsirikimo ištaisymo, šį ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir: 1) ištaisė rašymo apsirikimą, aptiktą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendime, nurodant, kad atsakovui UAB „Litagros prekyba“ priteista iš ieškovės V. R. 35 154 Lt bauda; 2) ištaisė aiškią aritmetinę klaidą, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodant, kad priteista ieškovei V. R. iš atsakovo UAB „Litagros prekyba“ 4 098,65 Lt žyminio mokesčio; 3) priteisė ieškovei V. R. 4 313 Lt iš atsakovo UAB „Litagros prekyba“ išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

19III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20Ieškovė V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti ir priešieškinį atmesti visiškai.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad ieškovė atsisakė parduoti atsakovui išsinuomotą turtą be svarbios priežasties. Teismo sprendimo dalis, kurioje priešieškinis patenkintas iš dalies, yra ne nenuoseklus ir prieštaringas. Ieškovė Nuomos sutarties nepažeidė, todėl 35 154 Lt iš ieškovės priteisti nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į CK 6.207 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių, nuostatas. Atsakovas turėjo vykdyti pareigą grąžinti turtą paskutinę nuomos laikotarpio dieną. Atsakovas pranešimą dėl ketinimo pirkti nuomojamą turtą surašė tik 2011 m. liepos 1 d., t. y. paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną, nors galėjo realizuoti savo teises, ketinimą pirkti nuomojamą turtą išreikšdamas ne paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną, o likus pakankamai laiko iki Nuomos sutarties termino pabaigos. Taip pat tą pačią dieną pareikalavo, kad ieškovė apmokėtų 250 000 Lt Vekselį, kaip baudą už tariamą Papildomo susitarimo pažeidimą, nors pagal Papildomo susitarimo 1 punktą pirkimas–pardavimas turėjo būti pasirašytas per 3 (tris) darbo dienas po to, kai atsakovas pateiks pranešimą dėl pageidavimo pirkti nuomojamą turtą. Atsakovas 2011 m. liepos 1 d. turėjo vykdytiną prievolę ieškovei, o ieškovė jokios vykdytinos prievolės atsakovui 2011 m. liepos 1 d. neturėjo. Atsakovas, 2011 m. liepos 1 d. pranešimu reikalaudamas apmokėti Vekselį, išreiškė atsisakymą pirkti nuomojamą turtą.
  2. Teismas, priimdamas sprendimą išėjo už priešieškinio ribų ir tokiu būdu pažeidė dispozityvumo principą. Atsakovas prašė priteisti netesybas – 250 000 Lt baudą už tariamą Papildomo susitarimo pažeidimą, o teismas atsakovui priteisė žalos atlyginimą, žala pripažindamas neva nuomos mokesčio permoką, kurią esą permokėjo atsakovas. Civilinė atsakomybė ir netesybos, nors ir turi tam tikrų bendrų savybių, yra skirtingi civilinės teisės institutai. Atsakovui pasirinkus reikalavimą priteisti netesybas, teismas neturėjo spręsti žalos atlyginimo klausimo. Be to, priteisdamas iš ieškovės tariamą nuomos mokesčio permoką, teismas de facto taikė civilinę atsakomybę, nors nagrinėjamu atveju nebuvo jokių prielaidų ieškovės civilinei atsakomybei kilti ir atlyginti atsakovui tariamą nuomos mokesčio permoką. Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – ieškovės neteisėtų veiksmų.
  3. Teismas be pagrindo rėmėsi Vytauto Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonės pateiktu ekspertizės aktu, nes eksperto išvados yra nepagrįstos. Ekspertizę atliko ne tas subjektas, kuriam buvo pavesta ją atlikti; Vytauto Černiaus turto vertinimo paslaugų įmonė nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintą teismo ekspertų sąrašą; ekspertas taikė tik pajamų metodą (ekspertas turėjo taikyti lyginamąjį metodą); ekspertizės akte gausu rašymo apsirikimų, skaičiavimo klaidų (kapitalizavimo normos klaidingos) ir pan. Teismas turėjo remtis Nuomos sutartyje nustatytomis nuomos kainomis, t. y.: traktoriaus John Deree 6920 (2006 metų gamybos) nuomos kaina 4 667 Lt (be PVM); traktoriaus John Deree 6920SE (2006 metų gamybos) nuomos kaina 3 667 Lt (be PVM); javų kombaino John Deree 9540 i CWS (2006 metų gamybos) nuomos kaina 6 333 Lt (be PVM); teleskopinio krautuvo John Deree 3420 (2006 metų gamybos) nuomos kaina 3 333 Lt (be PVM) per mėnesį. Būtent šiomis kainomis teismas turėjo remtis, nes Nuomos sutartis nebuvo pakeista, papildyta ar kitaip modifikuota, nebuvo pripažinta negaliojančia, nebuvo ir nėra nuginčyta ir / ar ginčijama, ji šalims turi įstatymo galią. Teismas sprendime nenurodė, kodėl atsakovui reiškiant priešieškinį dėl netesybų, priteisiama tariama nuomos mokesčio permoka, o ne Nuomos sutartyje nurodytos nuomos kainos.

22Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ji pagrįstai atsisakė parduoti turtą atsakovui, nes, visų pirma, atsakovas turėjo vykdyti pareigą grąžinti turtą paskutinę nuomos laikotarpio dieną, o tik tada ieškovė priimti sprendimą dėl turto pardavimo / nepardavimo. Žemės ūkio technika ieškovei buvo grąžinta, kai ji išreiškė valią atsiimti išnuomotą turtą (neparduoti jo atsakovui) bei atvyko į žemės ūkio technikos grąžinimo vietą (turto buvimo vietą). Nesant atsakovo kaltės dėl turto grąžinimo, ieškovė neturėjo teisės taikyti savo prievolių vykdymo sustabdymo.
  2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas Vekselį pateikė anksčiau, nei atsirado reikalavimo teisė reikalauti netesybų. Ieškovė 2011 m. liepos 4 d. raštu pareikalavo turtą grąžinti iki 2011 m. liepos 12 d., o atvyko jį pasiimti tik 2011 m. liepos 20 d. Atsakovas nepažeidė nei Nuomos sutarties, nei Papildomo susitarimo nuostatų. Ieškovė 2011 m. liepos 1 d. nesumokėjo nustatytos baudos ir nepardavė turto atsakovui, reikalavo grąžinti turtą, nurodydama, kad dėl turto pardavimo spręs vėliau, todėl atsakovas ir išsiuntė ieškovei pranešimą dėl Vekselio apmokėjimo. Atsakovas nesikreipė į notarą išduoti vykdomąjį įrašą pagal Vekselį, nesikreipė į antstolį dėl išieškojimo. Tokie veiksmai negali būti pripažinti nesąžiningais prieš ieškovę.
  3. Ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių prielaidų jos civilinei atsakomybei kilti ir atsakovas neįrodė nuostolių dydžio, pripažintini nepagrįstais. Ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo remtis ne ekspertizės aktu, o Nuomos sutartyje nustatytomis turto nuomos kainomis.

24Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti ir priešieškinį tenkinti visiškai.

25Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuomininkas (atsakovas) prieš ieškovę elgėsi nesąžiningai, nes 2011 m. liepos 1 d. pranešė ieškovei, kad pageidauja pirkti išnuomotą įrangą, tačiau nevykdė prievolės 2011 m. liepos 1 d. grąžinti išnuomotą turtą ieškovei. Ieškovė pati turėjo atvykti priimti išnuomotą turtą į turto grąžinimo vietą arba įgalioti kitą asmenį, atlikti išnuomoto turto priėmimo veiksmus. Atsakovas pagal Papildomo susitarimo sąlygas tikėjosi išnuomotą techniką nusipirkti, todėl iki 2011 m. liepos 1 d. derėjosi, o 2011 m. liepos 1 d. išsiuntė prašymą ieškovei dėl turto išpirkimo. Ieškovė neatvyko paimti turto 2011 m. liepos 1 d., o 2011 m. liepos 4 d. pranešimu, kurį atsakovas gavo 2011 m. liepos 7 d., pareikalavo grąžinti išnuomotą įrangą ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 12 d. Ieškovė pati pareikalavo įrangą grąžinti iki 2011 m. liepos 12 d., o vėliau šalys susitarė, kad ieškovė atsiims nuomojamą turtą 2011 m. liepos 20 d. Kėdainiuose.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bauda, kurią ieškovė privalo sumokėti atsakovui, atsisakius parduoti techniką, turi būti nustatyta tokia, kuri atlygintų atsakovui nuostolius, kuriuos jis turėjo, mokėdamas ieškovei už išsinuomotą techniką brangiau, nei turėjo galimybę išsinuomoti rinkos kainomis. Teismas be pagrindo sutartines netesybos sutapatino su minimaliais ar įrodytais nuostoliais. Sumažindamas sutartines netesybas daugiau nei 85 procentais ir nustatydamas jas minimalaus nuostolių dydžio, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarties nuostatas koregavo labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus.
  3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas neteikė byloje įrodymų, kokie nuostoliai jam atsirado dėl to, jog ieškovė atsisakė parduoti nuomotą techniką jos nuomininkui, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatyta bauda yra aiškiai per didelė bei ją žymiai sumažino. Atsakovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusios ieškovės tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Atsakovas pagal Papildomo susitarimo sąlygas pagrįstai tikėjosi išnuomotą techniką nusipirkti, nes toks buvo šalių susitarimas, todėl 2011 m. liepos 1 d. teisėtai ir pagrįstai išsiuntė prašymą ieškovei dėl turto išpirkimo. Ieškovė nepagrįstai atsisakė parduoti techniką atsakovui. Byloje atsakovas pateikė UAB „Inreal“ turto vertintojų ginčo įrangos rinkos nuomos kainas 2009 m. spalio 1 d.; turto rinkos vertė išpirkimo dieną buvo 665 000 Lt. Teismo ekspertas dėl turto rinkos vertės išpirkimo dieną nebuvo pasisakęs, o ieškovė savo įrodymų / apskaičiavimų byloje nepateikė. Nusipirkti įrangą atsakovas turėjo už 196 000 Lt, o tai reiškia, kad atsakovo tikėtini nuostoliai, susiję su ieškovės nepagrįstu atsisakymu parduoti įrangą pasibaigus nuomos laikotarpiui, sudaro 439 000 Lt. Tikėtini nuostoliai byloje yra visiškai įrodyti, todėl bauda (netesybos) pagal sutartį (250 000 Lt) yra visiškai pagrįsta, nes ji žymiai mažesnė nei atsakovo tikėtini nuostoliai.

26Ieškovė V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27Ieškovė atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentus, kaip ir apeliacinį skundą, kuriame ji nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kurioje atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinis patenkintas iš dalies.

28Ieškovė papildomai pažymi, kad UAB „Inreal“ yra su atsakovu susijusi įmonė, todėl remtis jos atliktu turto vertinimu nėra pagrindo, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas reikalavimą priteisti 250 000 Lt grindė neva nuostoliais, susidariusiais dėl nuomos mokesčio permokos, nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp nuomojamo turto vertės ir Nuomos sutartyje nustatytos išpirkimo kainos, šiais argumentais priešieškinis taip pat nebuvo grindžiamas. Kadangi apeliacine tvarka nagrinėjant bylą draudžiama reikšti naujus reikalavimus, šie apelianto argumentai negali būti apeliacijos dalyku.

29Ieškovė V. R. taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip: priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo UAB „Litagros prekyba“ 8 823,09 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2 924 Lt išlaidų už turto vertinimą ir 86 Lt žyminio mokesčio, t. y. iš viso papildomai priteisti 11 833,09 Lt bylinėjimosi išlaidų.

30Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji prašė priteisti 9 421,09 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, o teismas nepagrįstai priteisė tik 4 313 Lt, nors pripažino, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 93 procentus, tačiau priteisė tik 42,58 procentų. Atkreipė dėmesį, kad šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti iš esmės nesiskyrė (10 130,20 Lt ieškovės ir 8 537,94 Lt atsakovo), tačiau teismas pagrįstomis pripažino tik atsakovo išlaidas, o ieškovo pagrįstomis išlaidomis avokadų pagalbai apmokėti pripažino tik 5 590,20 Lt. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti 86 procentus išlaidų už turto vertinimą, t. y. 2 924 Lt. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovo priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, nėra kliūtis priteisti dalį išlaidų už turto vertinimą, nes ji prašė priteisti ne visas turėtas išlaidas, o tik jų dalį, proporcingą atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, todėl ieškovei papildomai priteistina 2 924 Lt turto vertinimo išlaidų. Taip pat, ieškovės įsitikinimu, jai turi būti priteista ir 86 Lt žyminio mokesčio, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir žyminį mokestį už atskiruosius skundus dėl tarpinių teismo nutarčių, turi būti paskirstytas proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.

31Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog jos patenkintų reikalavimų dydis sudaro 93 procentus, o ne 86 procentus. Atsakovo nuomone, nesant tikslių duomenų ir įrodymų už suteiktas teisines paslaugas, nėra ir pagrindo papildomai priteisti ieškovei 4 222,20 Lt. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita ir todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo 2 924 Lt už turto vertinimą, šios išlaidos nepagrįstos. Atsakovas pažymi ir tai, kad ieškovės turėtų išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuris, beje, nebuvo patenkintas, atsakovas neturi atlyginti.

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliantės V. R. apeliacinis skundas atmestinas, o apelianto UAB „Litagros prekyba“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

36Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės V. R. (pagal priešieškinį atsakovės) ir atsakovo UAB „Litagros prekyba“ (pagal priešieškinį ieškovo) apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl netesybų (baudos) priteisimo, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo patenkintas ieškinys ir Vekselis pripažintas negaliojančiu, bylos šalys neginčija, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja pirmosios instancijos teismo dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas priešieškinio reikalavimas ir iš ieškovės V. R. atsakovui UAB „Litagros prekyba“ priteista 34 154 Lt (iš 250 000 Lt) sutartinių netesybų (baudos), teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytus faktinius ir teisinius aspektus.

37Atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės V. R. 250 000 Lt netesybų (baudos) buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad ieškovė, atsisakydama parduoti atsakovui žemės ūkio techniką, kurią ieškovė išnuomojo atsakovui pagal Nuomos sutartį, pažeidė prisiimtas sutartines prievoles, todėl ji turi sumokėti atsakovui 250 000 Lt dydžio netesybas (baudą), kurias šalys aptarė (nustatė) Papildomo susitarimo 2 punkte ir kurios pripažintinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė) neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinę prievolę. Ieškovė V. R. su tokia atsakovo pozicija nesutiko, tvirtindama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų ieškovės sutartinei atsakomybei kilti, todėl ieškovė neturi ir vykdyti atsakovui prievolės sumokėti 250 000 Lt netesybas (baudą), be to, netgi teismui pripažinus, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui netesybas (baudą) pagal Papildomą susitarimą, netesybos (bauda) turi būti sumažintos iki protingo dydžio, kad jos (netesybos) nebūtų didesnės už realiai atsakovo patirtus nuostolius (jeigu atsakovas tokių apskritai patyrė).

38Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiamas priešieškinio reikalavimas ir atsikirtimai, susiję su sutartinių prievolių (ne)vykdymu bei nustatytų sutartinių netesybų (baudos) dydžio (250 000 Lt) pagrįstumu ir teisingumu, išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų visumą, sprendė, kad byloje yra tiek faktinės, tiek teisinės prielaidos pripažinti priešieškinio reikalavimą pagrįstu, tačiau atsižvelgęs į byloje nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių visumą, priešieškinį patenkino iš dalies, nes vertino, jog bylos šalių Papildomo susitarimo 2 punkte nustatytų netesybų (baudos) dydis yra akivaizdžiai per didelis, o netesybų (baudos) dydis, kuris ginčo atveju atitinka atsakovo nuostolius, sudaro 35 154 Lt, t. y. nuomos kainos, kurią nuomininkas (atsakovas) mokėjo nuomotojui (ieškovei), skirtumas lyginant ją su rinkos nuomos kaina (pagal eksperto išvadas).

39Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovė V. R., tiek atsakovas UAB „Litagros prekyba“ ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Apeliantė V. R. savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindžia tuo, kad ji (ieškovė) nepažeidė Nuomos sutarties, todėl 35 154 Lt pirmosios instancijos teismas be pagrindo iš jos priteisė nurodytą pinigų sumą netesybų forma, nes byloje nenustatyta jokių prielaidų jos civilinei atsakomybei kilti. Apeliantas UAB „Litagros prekyba“, nesutikdamas su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl netesybų mažinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog nustatyta bauda yra aiškiai per didelė, nes atsakovas prašė priteisti netesybas, o nereikalavo nuostolių atlyginimo.

40Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam, jog ši byla, nagrinėjama apeliacine tvarka, būtų teisingai išspręsta, pirmiausiai nustatytina, ar teisėta ir pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė (ieškovė) V. R. pažeidė sutartines prievoles, o atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti jo patirtus minimalius nuostolius, dėl kurių šalys buvo susitarę iš anksto, t. y. sumokėti netesybas.

41Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo

42Nagrinėdama ir vertindama paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, gali susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 6.156 straipsnio 1 dalis; sutarties laisvės principas), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis; pacta sunt servanda), be to, sutarties šalys, siekdamos užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą, gali susitarti ir dėl prievolės užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, netesybų. Tačiau visada prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę.

43Byloje nustatyta, kad tarp V. R. ūkininko ūkio, atstovaujamo V. R. (nuomotojo), ir atsakovo UAB „Litagros prekyba“ (nuomininko) 2009 m. spalio 1 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė (nuomotoja) atsakovui (nuomininkui) nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. išnuomojo žemės ūkio techniką: 2006 metų gamybos traktorių John Deere 6920, traktorių John Deere 6620 SE, javų kombainą John Deere 9540 i CWS ir teleskopinį krautuvą John Deere 3420 (I t., b. l. 9-11). Kaip matyti iš šios Nuomos sutarties 2.1 punkto, jame sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas UAB „Litagros prekyba“ nuomotojai V. R. už nuomojamą turtą mokės 18 000 Lt (be PVM) per mėnesį nuomos mokestį, mokamą Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytais terminais – nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas įsipareigojo ieškovei 2009 m. spalio 30 d. sumokėti 226 786 Lt (su PVM); nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 12 812 Lt (su PVM), o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. – kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., mokėti po 18 000 Lt (be PVM). Pagal Nuomos sutarties 4.2 punktą išnuomotas turtas turėjo būti grąžintas nuomotojai paskutinę nuomos laikotarpio dieną (nagrinėjamu atveju –2011 m. liepos 1 d.), pasirašant Turto grąžinimo aktą. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad jei turto grąžinimas uždelsiamas dėl nuomininko kaltės, tai jis privalo mokėti 1 (vieno) procento mėnesio nuomos mokesčio dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o jeigu turto grąžinimas uždelsiamas dėl nuomotojo kaltės – uždelstą laikotarpį nuomos mokestis nemokamas ir nuomotojas padengia turto saugojimo išlaidas. Be to, Nuomos sutarties 7.2 punkte sutarties šalys nurodė, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus nuomos laikotarpiui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, jog sutartis tapo neterminuota. Šalys susitarė ir tai, kad nuomotojui nutraukus sutartį ne dėl nuomininko kaltės ar nuomininkui nutraukus sutartį prieš terminą dėl nuomotojo kaltės, nuomininkas turi teisę pareikšti reikalavimą sumokėti 250 000 Lt kompensaciją dėl sutarties nutraukimo (Nuomos sutarties 7.6 punktas).

44Pagal bylos medžiagą sutarties šalys 2009 m. spalio 30 d. sudarė ir Papildomą susitarimą prie Nuomos sutarties, kurio 1 punkte susitarė, kad pasibaigus nuomos laikotarpiui, bet ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo nuomos laikotarpio pabaigos, nuomininkas turi teisę (bet neprivalo) nupirkti iš nuomotojo pagal Nuomos sutartį nuomojamą turtą už 162 000 Lt (be PVM) (I t., b. l. 13-14). Šio Papildomo susitarimo 2 punkte šalys nustatė, kad šalys aiškiai susitaria, jog nuomotojas pagal šį susitarimą neprivalo parduoti nuomininkui turto, tačiau nuomotojui atsisakius parduoti turtą 1 punkte nurodytomis sąlygomis, jis sumokės 250 000 Lt baudą, kuri sumokama 2011 m. liepos 1 d. arba per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuomininko pareikalavimo dienos (taikomas tas terminas, kuris sueis anksčiau). Šiame punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuomotojas aiškiai patvirtina, kad baudos dydis yra pagrįstas, priimtinas ir nuomotojo iniciatyva nebus ginčijamas.

45Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „Litagros prekyba“ 2011 m. liepos 1 d. raštu Nr. 110701/01 „Pranešimas dėl turto pirkimo“ informavo ieškovę, kad atsakovas pageidauja įsigyti nuomojamą turtą Papildomame susitarime nustatytomis sąlygomis, ir pakvietė 2011 m. liepos 7 d. 9 val. atvykti į bendrovės buveinę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, atkreipdama dėmesį, jog parduodamas turtas turi būti be jokių valdymo, naudojimo ar disponavimo apribojimų (I t., b. l. 17, 18). Kaip matyti iš bylos duomenų, be kita ko, UAB „Litagros prekyba“ 2011 m. liepos 1 d. raštais „Pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo“ pranešė V. R. ūkininko ūkiui ir V. R., kaip laiduotojai, apie tai, kad 2009 m. spalio 29 d. išrašytas ir 2011 m. liepos 1 d. mokėtinas vekselis yra nepamokėtas (I t., b. l. 15, 16). Ieškovė V. R. 2011 m. liepos 4 d. raštuose „Dėl nuomoto turto grąžinimo“, adresuotuose atsakovui UAB „Litagros prekyba“, nurodė, kad atsakovas Nuomos sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2011 m. liepos 1 d., turėjo grąžinti išnuomotą žemės ūkio techniką, tačiau šios prievolės nustatytu terminu neįvykdė, todėl atsižvelgusi į tai, pareikalavo iš atsakovo ne vėliau kaip iki 2011 m. liepos 12 d. grąžinti išnuomotą turtą į V. R. ūkį, esantį ( - ), ir pažymėjo, jog kol į jos ūkį nebus grąžinta išnuomota žemės ūkio technika ir oficialiai atšauktos pradėtos reikalavimų pagal pasirašytą Vekselį procedūros, klausimai dėl nuomoto turto pardavimo nebus sprendžiami (I t., b. l. 40, 41-42). Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ 2011 m. liepos 15 d. raštu Nr. 110715/01 „Dėl baudos sumokėjimo, dalies mokesčio grąžinimo ir turto grąžinimo“ pareiškė ieškovei pretenziją dėl atsisakymo vykdyti sutartį, pareikalavo sumokėti Papildomo susitarimo 2 punkte nustatytą 250 000 Lt baudą ir nurodė, kad turtas bus grąžinamas sutarties sudarymo arba turto saugojimo vietoje, esančioje ( - ) (I t., b. l. 43-44). Remiantis 2011 m. liepos 20 d. Turto priėmimo–perdavimo aktu atsakovo nuomota žemės ūkio technika buvo grąžinta ieškovei (I t., b. l. 45-46). Byloje duomenų, kad pagal Papildomo susitarimo sąlygas tarp šalių būtų sudaryta nuomoto turto pirkimo–pardavimo sutartis, nėra.

46Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sutarties šalys Papildomame susitarime nustatė netesybas baudos forma už atsisakymą parduoti atsakovo nuomotą žemės ūkio techniką, taip pat Papildomame susitarime įtvirtino atsakovo teisę nusipirkti nuomotą turtą, o ieškovė be svarbių priežasčių atsisakė atsakovui parduoti nuomotą žemės ūkio techniką, pripažino, jog ieškovė tokiais veiksmais pažeidė savo sutartines prievoles. Apeliantė V. R. laikosi pozicijos, kad ne ji pažeidė Nuomos sutarties ir Papildomo susitarimo nuostatas, o atsakovas, nes jis turėjo vykdyti pareigą grąžinti turtą paskutinę nuomos laikotarpio dieną, tačiau atsakovas pranešimą dėl ketinimo pirkti nuomojamą turtą surašė tik 2011 m. liepos 1 d., t. y. paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną, nors galėjo realizuoti savo teises, ketinimą pirkti nuomojamą turtą išreikšdamas ne paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną, o likus pakankamai laiko iki Nuomos sutarties termino pabaigos, be to, 2011 m. liepos 1 d. pranešimu reikalaudamas apmokėti Vekselį, išreiškė atsisakymą pirkti nuomojamą turtą, todėl ieškovė V. R. mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, jog ji (ieškovė) atsisakė parduoti atsakovui išsinuomotą turtą be svarbios priežasties. Su šiais apeliantės V. R. argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti, todėl juos pripažįsta nepagrįstais.

47Nesutikdama su paminėtais ieškovės (apeliantės) V. R. argumentais, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu, jų dydžiu ir kt., bet pirmiausiai turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005). Tai reiškia, kad byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį. Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; kt.).

48Taigi nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti, kad susiklostė išskirtinės ir objektyvios aplinkybės, susijusios su kliūtimis parduoti atsakovui nuomotą žemės ūkio techniką, kurių ji negalėjo numatyti ir kurios nepriklausė išimtinai nuo jos valios, apie tokias kliūtis ji, kaip rūpestinga, atidi ir sąžininga sutarties šalis, per protingą terminą (vėliausiai iki 2011 m. liepos 1 d.) informavo atsakovą, jog neketina parduoti nuomoto turto, turėjo ieškovė (apeliantė) V. R.. Tačiau šioje byloje tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, kita vertus, ir neįrodinėjo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 178 ir 314 straipsniai).

49Apeliacinio teismo vertinimu, objektyvia kliūtimi parduoti atsakovui išnuomotą žemės ūkio techniką galėjo ir / ar galėtų būti pripažintos tik tos aplinkybės, kurioms esant ieškovei buvo apribotos teisės perleisti nuomojamą turtą ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į šį turtą. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokios aplinkybės 2011 m. liepos 1 d. jau buvo išnykusios, t. y. suėjęs 5 (penkerių) metų terminas, nustatytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2006 m. birželio 29 d. paramos sutartyje Nr. BPD2004-EZUOGF-4.1-02-05/8/0019 (toliau – ir Paramos sutartis), jokiu būdu neperleisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti daiktines teises į turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, ir atsakovo nuomotą žemės ūkio techniką, kurią ieškovė įsigijo gavusi Europos Sąjungos paramą (II t., b. l. 147-160), o aplinkybė, kad atsakovas Nuomos sutartyje nustatytu terminu, t. y. 2011 m. liepos 1 d. (paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną), negrąžino ieškovei išsinuomotos žemės ūkio technikos, apeliacinio teismo nuomone, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, negali būti pripažįstama objektyvia kliūtimi, sutrukdžiusia ieškovei parduoti nuomotą turtą atsakovui, ypatingai įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovas pirmiau nurodytu (šalių sulygtu terminu – iki 2011 m. liepos 1 d.) 2011 m. liepos 1 d. raštu ieškovę informavo, kad siekia išnuomotą turtą įsigyti nuosavybės teise.

50Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kitas šioje byloje egzistuojančias (nustatytas) aplinkybes, o būtent, kaip minėta, Nuomos sutarties 7 punktas suteikė nuomininkui (atsakovui) teisę naudotis nuomojamu turtu ilgesnį laiką, jei nuomotojas neprieštarauja (Nuomos sutarties 7.2 punktas). Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas galėjo ketinimą pirkti nuomojamą turtą išreikšti ne paskutinę Nuomos sutarties galiojimo dieną, o likus pakankamai laiko iki Nuomos sutarties termino pabaigos, tačiau, teisėjų kolegija, remdamasi šia apeliantės logika, pažymi, jog lygiai tokią pačią teisę, t. y. per protingą terminą (vėliausiai iki 2011 m. liepos 1 d.) informuoti atsakovą, kad neketina parduoti nuomoto turto, turėjo ir ieškovė, o, kaip jau konstatuota anksčiau, byloje nėra pateikta įrodymų, nei kad nuomotoja (ieškovė) iki 2011 m. liepos 1 d. aiškiai išreiškė savo valią dėl turto susigrąžinimo, atsisakymo jį parduoti, nei, jog Nuomos sutartis nebus tęsiama. Todėl pripažintini nepagrįstais ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.207 straipsnio 2 dalies taikymo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

51Akcentuotina ir tai, kad pagal CK 6.200 straipsnio 3 dalį sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, jog tuo atveju, jeigu ieškovė būtų nusprendusi parduoti nuomotą turtą atsakovui, jam (atsakovui) nebūtų buvę ekonomiškai naudinga bei tikslinga gabenti turtą (išsinuomotą žemės ūkio techniką) iš ( - ) (tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-341-275/2014, apeliacine tvarka išnagrinėjęs tarp šalių kilusį panašaus pobūdžio ginčą; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis), nes, kaip tvirtina atsakovas, jis nuo pat Nuomos sutarties sudarymo momento turėjo tikslą nuomojamą turtą nusipirkti (išsipirkti) iš ieškovės (priešingu atveju, nebūtų nuomojęsis turto) ir šį savo ketinimą aiškiai išreiškė 2011 m. liepos 1 d. pranešime, kuriame nurodė, kad pageidauja Papildomame susitarime nustatytomis sąlygomis pirkti nuomojamą turtą ir pakvietė ieškovę atvykti 2011 m. liepos 7 d. pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį.

52Pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Jeigu sutartyje daikto išpirkimo sąlyga nenumatyta, ji gali būti nustatyta šalių papildomu susitarimu, kuriame šalys gali nurodyti, kad anksčiau sumokėtas numos mokestis įskaitomas į daikto kainą (CK 6.503 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, iš tiesų, kaip tvirtina apeliantė, pagal Papildomo susitarimo nuostatas ji (ieškovė) neprivalėjo parduoti nuomininkui (atsakovui) nuomoto turto, tačiau, kita vertus, Nuomos sutarties ir Papildomo susitarimo sąlygos, susijusios su tuo, kad už atsisakymą parduoti turtą šalys nustatė netesybas baudos forma, atsakovo teisę nusipirkti nuomotą žemės ūkio techniką, leidžia teisėjų kolegijai daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas iš anksto turėjo tikslą nuomojamą turtą nusipirkti, t. y. išsipirkti, o ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti jo (atsakovo) nuomotą turtą. Pagal bylos duomenis sudarant nuomos sutartį ieškovė negalėjo perleisti turto (tai daryti draudė Paramos sutartis), todėl ir buvo sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovas įgijo teisę įsigyti išsinuomotą turtą.

53Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013; kt.).

54Formuoti išvadą, kad atsakovas iš anksto turėjo tikslą (sutarties šalys buvo susitarusios sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį pasibaigus Nuomos terminui, nuomojamą turtą nusipirkti, o ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti jo (atsakovo) nuomotą turtą, teisėjų kolegijai suteikia pagrindą ir kitų Nuomos sutarties sąlygų turinio analizė, inter alia šalių elgesys sudarant, vykdant Nuomos sutartį ir Papildomą susitarimą, t. y. kad Nuomos sutartis buvo sudaryta 2 (dvejiems) metams iki 2011 m. liepos 1 d., iki termino, kuriam suėjus pasibaigia ieškovės įsipareigojimai neperleisti turto pagal Paramos sutartį (ieškovė įgyja teisę pagal Paramos sutartį įgytą turtą perleisti tretiesiems asmenims); Papildomo susitarimo sudarymo dieną – 2009 m. spalio 30 d. – atsakovas ieškovei avansu sumokėjo 226 786 Lt (be PVM) už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d., o ieškovė įsipareigojo nurodyto dydžio avansą (išskaičius nuomos mokestį už faktiškai nuomotą dienų skaičių) grąžinti atsakovui, jeigu Nuomos sutartis bus nutraukta iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. (Nuomos sutarties 5.5 punktas); byloje nepateikta įrodymų, kad Nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio atsakovas nemokėjo ir ieškovė jo negavo; byloje taip pat nepateikta duomenų, kad Nuomos sutartis ir / ar Papildomas susitarimas yra / buvo įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ar modifikuoti; taip pat ir ta aplinkybė, kad Papildomo susitarimo 1 punkte šalys nustatė, kad Nuomos sutartyje nustatytas ir sumokėtas nuomos mokestis bus išskaitytas iš turto pardavimo kainos.

55Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino faktinius bei teisinius bylos aspektus, ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantė (ieškovė), be svarbių priežasčių atsisakiusi parduoti atsakovui žemės ūkio techniką, kurią ji (ieškovė) buvo įsipareigojusi parduoti jam (atsakovui), neįvykdė šios prievolės prieš atsakovą ir pažeidė Papildomo susitarimo nuostatas. Aplinkybė, kad atsakovas 2011 m. liepos 1 d. pranešimu pareikalavo iš ieškovės apmokėti Vekselį, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai teigti, jog atsakovas tokiu būdu išreiškė valią nepirkti nuomotos žemės ūkio technikos, nes toks aiškinimas prieštarautų tiek paties pirmiau nurodytam atsakovo elgesiui, t. y. tą pačią dieną (2011 m. liepos 1 d.) išreikštam ketinimui pirkti nuomotą turtą, tiek Nuomos sutarties tikslui, tiek elementariai logikai (tuo pačiu metu sutikti ir atsisakyti). Ad hoc pastebėtina, kad Papildomo susitarimo 2 punkte taip pat buvo nustatyta, jog nuomotojas netesybas (baudą) sumoka 2011 m. liepos 1 d., taigi atsakovas, kaip Vekselio turėtojas, ieškovei nustatytu terminu nesumokėjus Papildomame susitarime šalių sulygtų netesybų (baudos), neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių jis negalėjo atlikti kaip Vekselio turėtojas. Tuo tarpu, ieškovės veiksmai, susiję su netesybų (baudos) nesumokėjimu nustatytu terminu (2011 m. liepos 1 d.), negali būti pripažinti prisiimtos prievolės sumokėti netesybas (baudą) vykdymu.

56Apibendrinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė (ieškovė) V. R. pažeidė sutartines prievoles, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti netesybas baudos forma.

57Dėl netesybų (baudos) dydžio

58Minėta, ieškovė V. R., atskirsdama į priešieškinio reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo, tvirtino, kad teismui pripažinus, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovui netesybas (baudą) pagal Papildomą susitarimą, netesybos (bauda) turi būti sumažintos iki protingo dydžio, kad jos (netesybos) nebūtų didesnės už realiai atsakovo patirtus nuostolius (jeigu atsakovas tokių apskritai patyrė).

59Nagrinėdama ir vertindama apeliantų (ieškovės ir atsakovo) argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės V. R. atsakovui UAB „Litagros prekyba“ priteisė nepagrįsto dydžio netesybas baudos forma (ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas iš viso be pagrindo priteisė netesybas; atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių bendru sutarimu sulygtas 250 000 Lt netesybas), teisėjų kolegija nurodo, jog netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: 1) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; 2) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; 3) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan.

60Kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, apeliantei (ieškovei) V. R. pažeidus sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai atsisakius parduoti atsakovui nuomotą žemės ūkio techniką, atsakovas įgijo teisę reikalauti, kad ieškovė sumokėtų netesybas, dėl kurių dydžio (250 000 Lt) šalys buvo susitarusios iš anksto.

61Kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas ir dėl netesybų (baudos) dydžio, ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi prašymą šias (netesybas) sumažinti, todėl sprendžiant klausimą dėl netesybų (baudos) dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymo nustatytas netesybas) santykio bei taip konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Netesybų įskaitymo esmė ta, jog, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose nustatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, o CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.).

62Įvertinus tai, kas pirmiau pasakyta, darytina išvada, kad, viena vertus, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudžiama sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), jog tokiu būdu nebūtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, kita vertus, aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (kaip ir nagrinėjamu atveju). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Be to, kaip pabrėžiama kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.), o kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį.

63Apeliantas (atsakovas) UAB „Litargos prekyba“ priešieškinyje teigė, kad jam iš ieškovės turėtų būti priteistos 250 000 Lt dydžio netesybos (bauda), nes šalys jas aptarė (nustatė) Papildomo susitarimo 2 punkte ir šios pripažintinos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Atsakovas iš tiesų yra teisus, teigdamas, kad jis neturėjo įrodyti, jog jo tikėtini nuostoliai būtent ir sudaro 250 000 Lt, nes dėl tokio netesybų dydžio šalys susitarė ir tai yra sutarties šalių laisvės principo išraiška. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste atsižvelgus į tai, kad ieškovė, atsikirsdama į apelianto (atsakovo) priešieškinio reikalavimą dėl netesybų (baudos) priteisimo, pareiškė reikalavimą mažinti netesybas, konstatuotina, jog atsakovui (kreditoriui) kilo pareiga pagrįsti netesybas tik dėl to, kad būtų įrodyti tikėtini kreditoriaus nuostoliai, o šalių nustatytas netesybų dydis – protingas.

64Byloje nustatyta, kad šalys pagal Nuomos sutartį susitarė, kad išnuomotos žemės ūkio technikos nuomos kaina yra, t. y.: traktoriaus John Deree 6920 (2006 metų gamybos) nuomos kaina 4 667 Lt (be PVM); traktoriaus John Deree 6920SE (2006 metų gamybos) nuomos kaina 3 667 Lt (be PVM); javų kombaino John Deree 9540 i CWS (2006 metų gamybos) nuomos kaina 6 333 Lt (be PVM); teleskopinio krautuvo John Deree 3420 (2006 metų gamybos) nuomos kaina 3 333 Lt (be PVM) per mėnesį (Nuomos sutarties 21 punktas). Taigi Nuomos sutarties 2.1 punkte sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas UAB „Litagros prekyba“ nuomotojai V. R. už nuomojamą turtą mokės 18 000 Lt (be PVM) (21 780 Lt su PVM) per mėnesį nuomos mokestį, mokamą Nuomos sutarties 5.2 punkte nustatytais terminais – nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas įsipareigojo ieškovei 2009 m. spalio 30 d. sumokėti 226 786 Lt (su PVM); nuo 2010 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. – 2010 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 12 812 Lt (su PVM), o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. – kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2010 m. rugsėjo 30 d., mokėti po 18 000 Lt (be PVM) (21 780 Lt su PVM), t. y. per visą nuomos laikotarpį (21 mėnesį) atsakovas ieškovei turėjo sumokėti ir sumokėjo 457 380 Lt (su PVM). Pagal Papildomo susitarimo 1 punktą parduodamo turto kaina sudaro 162 000 Lt (be PVM) arba 196 020 Lt (su PVM). Kitaip tariant, atsakovas nuomotą turtą turėjo išsipirkti už nurodytą kainą, jam tiek buvo likę sumokėti iš 653 400 Lt (visos šalių sutartos turto kainos).

65Kaip matyti iš bylos duomenų, iškilus būtinybei pagrįsti netesybas, atsakovas patirtų nuostolių dydį (250 000 Lt) grindė dvejais aspektais, t. y. kad permokėjo nuomos mokestį (žemės ūkio techniką atsakovas galėjo išsinuomoti už mažesnę rinkoje vyraujančią nuomos kainą, už nuomą ieškovei mokėjo daugiau, nes turėjo tikslą nuomotą turtą išsipirkti) ir prarado galimybę išpirkti turtą už sutartą kainą, o visa tai ir sudaro jo tikėtinai patirtus nuostolius. Byloje buvo pateikta UAB „Inreal“ (pateikė atsakovas UAB „Litagros prekyba“) Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 12/02-83/2, pagal kurią žemės ūkio technikos vidutinė rinkos vertė 2011 m. liepos 1 d. sudarė 665 000 Lt (kaip nurodyta anksčiau, įvykdžius Papildomą susitarimą atsakovas būtų sumokėjęs 653 400 Lt), o žemės ūkio technikos nuomos vidutinė rinkos vertė – 10 351 Lt (atsakovas ieškovei mokėjo beveik dvigubai didesnį nuomos mokestį – 21 780 Lt (su PVM)) (II t., b. l. 31; III t., b. l. 1, 3). Taip pat byloje buvo pateikta ir ieškovės užsakymu atlikta turto vertės nustatymo pažyma, remiantis kurios duomenimis, nustatyta, kad atsakovo nuomoto turto pirkimo kaina buvo 1 077 820 Lt (be PVM), o nuomos kaina – 17 286 Lt (be PVM) (20 916,06 Lt su PVM) (IV t., b. l. 10-11). Be to, siekiant išsiaiškinti nagrinėjamai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, byloje buvo paskirta ir atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pagal eksperto Vytauto Černiaus nustatytą turto nuomos rinkos vertę, nuomos vertė rinkoje buvo: traktoriaus John Deree 6920 (2006 metų gamybos) – 3 923 Lt (be PVM); traktoriaus John Deree 6920SE (2006 metų gamybos) – 2 714 Lt (be PVM); javų kombaino John Deree 9540 i CWS (2006 metų gamybos) – 5 822 Lt (be PVM); teleskopinio krautuvo John Deree 3420 (2006 metų gamybos) – 3 867 Lt (be PVM) per mėnesį, t. y. iš viso 16 326 Lt (be PVM) arba 19 754,46 su PVM. Vadinasi, jeigu atsakovas paminėtas žemės ūkio transporto priemones būtų nuomojęsis eksperto išvadoje pateiktomis nuomos kainomis, ieškovei jis (atsakovas) būtų sumokėjęs 414 843,66 Lt su PVM (V t., b. l. 143-162).

66Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje eksperto pateiktas išvadas, susijusias su atsakovo nuomoto turto nuomos rinkos kaina, sprendė, kad bylos šalių Papildomo susitarimo 2 punkte nustatytų netesybos (baudos) dydis yra akivaizdžiai per didelis, o netesybų (baudos) dydis, kuris ginčo atveju atitinka atsakovo tikėtinai patirtus ir įrodytus nuostolius, sudaro 35 154 Lt, t. y. nuomos kainos, kurią nuomininkas (atsakovas) mokėjo nuomotojui (ieškovei), skirtumas lyginant ją su rinkos nuomos kaina (pagal eksperto išvadas), ir būtent šią sumą pripažino protingu baudos dydžiu, atitinkančiu atsakovo, kaip kreditoriaus, nuostolius.

67Ištyrusi ir įvertinusi bylos faktinių aplinkybių visetą, teisėjų kolegija, visų pirma, pripažįsta nepagrįstais apeliantės V. R. argumentus, susijusius su tuo, kad eksperto išvados yra nepagrįstos, ekspertas Vytautas Černius yra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, o aplinkybės, jog ekspertizės akte yra rašymo apsirikimų, kai kurių netikslumų (dėl kurių ekspertas davė paaiškinimus teismo posėdyje; VI t., b. l. 22-29) per se nedaro paties ekspertizės akto neteisėtu, o ekspertizės išvadų nepagrįstomis. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama ir tai, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; kt.). Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu (CPK 218 straipsnis), o teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai (CPK 6 straipsnis). Ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, o joje padarytos išvados byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigtos (CPK 177 ir 180 straipsniai).

68Antra, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai (remdamasis eksperto išvadomis) nurodė, jog atsakovas nežymiai ieškovei permokėjo už nuomotą turtą, t. y. per visą nuomos laikotarpį permokėta nuomos kaina sudaro 35 154 Lt (be PVM) arba 42 536,34 Lt su PVM, tačiau teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nustatytas netesybų (baudos) dydis – 250 000 Lt yra akivaizdžiai per didelis, iki 35 154 Lt dydžio sumažintos netesybos pripažintinos protingo dydžio netesybomis (bauda). Apeliantas (atsakovas) visiškai pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jas iki minimalaus nuostolių dydžio, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (panašios pozicijos laikėsi ir Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-935-657/2014, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovei Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės Kėdainių rajono Aristavos žemės ūkio bendrovės priešieškinį ieškovei V. R. dėl netesybų priteisimo; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, iki 35 154 Lt dydžio sumažintos netesybos nagrinėjamos bylos kontekste negali būti pripažintos protingo dydžio netesybomis (bauda), šalių nustatytas netesybų (baudos) dydis 250 000 Lt pripažintinas per dideliu, bet ne akivaizdžiai, ir yra mažintinas.

69Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų (baudos) dydžio sumažinimo, turi atsižvelgti į susitarime dėl netesybų (baudos) išreikštą šalių valią, minimalios netesybų (baudos) dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos (bauda) visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų kreditoriaus nuostolių dydžio, būtina įvertinti konkrečios bylos aplinkybes, o būtent: šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nustatyto netesybų (baudos) dydžio sumažinimo, įvertino ne visas nurodytas aplinkybes, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybas iki 35 154 Lt, padarė nepakankamai pagrįstą išvadą.

70Pagrįsdama šią savo išvadą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad tokią išvadą suponuoja šių ištirtų bylos faktinių aplinkybių visumos analizė, t. y.: 1) nors sutarties šalys suformulavo susitarimo dėl 250 000 Lt netesybų (baudos) sąlygą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neatskleidė jų apskaičiavimo tvarkos (į kokius faktorius atsižvelgė ir kokias aplinkybes vertino, nustatydamos tokį baudos dydį), tačiau įvertinus tai, kad ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma rodo, jog Nuomos sutartimi ir Papildomu susitarimu buvo siekiama išpirkti nuomotą turtą (CK 6.503 straipsnis), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog šalys iš esmės vertino tik skirtumą tarp rinkos nuomos kainos ir Nuomos sutartyje nustatytos kainos (nagrinėjamu atveju tai sudarytų 35 154 Lt (be PVM) arba 42 536,34 Lt su PVM). Akivaizdu, kad buvo vertinamos ir aplinkybės, susijusios su galimais atsakovo nuostoliais, kurie atsiras ir dėl to, jog jis (atsakovas) neįsigis nuosavybėn nuomoto turto (nagrinėjamu atveju – nuomoto turto išpirkimo kaina sudaro 162 000 Lt (be PVM) arba 196 020 Lt (su PVM); 2) atsakovas ieškovei sumokėjo 457 380 Lt (su PVM) iš 653 400 Lt (visos šalių sutartos turto kainos) ir turėjo teisėtus lūkesčius išsipirkti turtą už šalių sulygtą kainą, o jeigu ieškovė pažeis savo sutartines prievoles – ji sumokės netesybas (baudą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas), o neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); 3) ad hoc nei Nuomos sutartis, nei Papildomas susitarimas nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ir / ar modifikuoti; dėl netesybų (baudos) dydžio šalys sutarė laisva valia, susitarimu, kuris šalims yra galiojantis ir privalomas vykdyti sąžiningai bei tinkamai (CK 6.189 straipsnis); 4) Papildomas susitarimas dėl turto pardavimo nebuvo įvykdytas dėl ieškovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, jai nepagrįstai be pateisinamų priežasčių atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį; 5) abi šalys yra privatūs verslo subjektai, ieškovė yra aktyviai ūkininkaujanti, turinti savo ūkį, naudojasi Europos Sąjungos paramos fondų lėšomis žemės ūkiui, taigi ieškovė pagal jos patirtį ir žinias, gerai suprato tiek Nuomos sutarties, tiek šalių pasirašyto Papildomo susitarimo reikšmę bei teisines pasekmes dėl jų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis yra užvesta ne viena byla ieškovės vardu, ieškovė naudojasi profesionalaus teisininko pagalba; CPK 179 straipsnio 3 dalis); 6) ieškovė jokių argumentų dėl baudos dydžio nenurodo (nenurodo, koks netesybų dydis būtų protingas), iš esmės tik neigia savo prievolę sumokėti Papildomame susitarime nustatyto dydžio netesybas (baudą), kita vertus, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui taip pat neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atleisti ją nuo atsakomybės ar atsakomybės netaikyti (CPK 178 ir 314 straipsniai), inter alia visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį neginčijo netesybų dydžio, o tik siekdama išvengti netesybų (baudos) mokėjimo pareiškė pretenzijas.

71Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, išnagrinėjusi ir įvertinusi ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių tikėtiną dydį ir kitas pirmiau nurodytas šios konkrečios bylos aplinkybes, aktualias klausimui dėl netesybų (baudos) sumažinimo teisingai išspręsti, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsakovo teisėtų lūkesčių principu, užtikrindama sutarties šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas išsinuomotą techniką naudojo 21 mėnesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes pagrįsta netesybų (baudos) suma pripažintina 150 000 Lt.

72Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje priešieškinis patenkintas iš dalies ir iš ieškovės atsakovui priteista 35 154 Lt bauda, keistina, padidinant iš ieškovės atsakovui priteistą baudą iki 150 000 Lt, t. y. atsakovo UAB „Litagros prekyba“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o ieškovės V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

73Dėl bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą

74Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, šia apeliacinio teismo nutartimi yra pakeistas, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

75Nagrinėjamoje byloje ieškovės V. R. ieškinys dėl Vekselio pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas 100 procentų, o atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinis dėl 250 000 Lt netesybų (baudos) priteisimo patenkintas – 60 procentų (atmesti priešieškinio reikalavimai sudaro 40 procentų).

76Taigi atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimų išlaidų priteisimo, įvertinus tai, jog byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, taikytinos šios proporcijos: 1) ieškovei apskaičiuojant kompensaciją dėl sumokėto žyminio mokesčio taikytinas 40 procentų matas (100-60), o apskaičiuojant išlaidas už advokato pagalbą – 70 procentų (100+40/2); 2) atsakovui tiek apskaičiuojant kompensaciją dėl sumokėto žyminio mokesčio, tiek apskaičiuojant išlaidas už advokato pagalbą taikytinas 60 procentų matas (100-40).

77Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas už ieškinį bei priešieškinį sumokėjo po 6 000 Lt žyminio mokesčio (I t., b. l. 6, 58). Pagal anksčiau nurodytas patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteistas visas jos sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 6 000 Lt,. o atsakovui iš ieškovės – 3 600 Lt (6 000x60/100), atlikus įskaitymą, –ieškovei iš atsakovo priteistina 2 400 Lt (6 000x40/100) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.

78Atsakovas už byloje atliktą ekspertizę sumokėjo 6 050 Lt (V t., b. l. 141), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3 630 Lt (6 050x60/100) už atliktą ekspertizę.

79Atlikus įskaitymą iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1 230 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, o sprendimo dalis, kurioje nurodyta ieškovei priteista 3 998, 65 Lt suma, pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu ištaisyta į 4 098,65 Lt sumą, panaikintina. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovo valstybei priteista 44,40 Lt pašto išlaidų suma sumažintina iki 26,40 Lt, o iš ieškovės valstybei priteistina 18 Lt pašto išlaidų.

80Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo

81Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu, be kita ko, ieškovei V. R. iš atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priteisė 4 313 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

82Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodė, jog ji bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 10 130,20 Lt išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą, 3 400 Lt už turto vertinimo ataskaitos parengimą ir sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (VI t., b. l. 37-39).

83Kaip matyti iš šio teismo papildomo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovei advokato Raimondo Kalveršo (Kalverš) paslaugos buvo teikiamos iki 2012 m. vasario 2 d., ieškovė minėtam advokatui už suteiktas paslaugas yra sumokėjusi 1 452 Lt ir 2 662 Lt, iš viso 4 114 Lt (minimas advokatas paruošė ieškinį, dubliką, tripliką ir atsiliepimą į priešieškinį), konstatavo, jog nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos.

84Teismas, nustatęs, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. ieškovės interesams atstovavo advokatas Gintaras Černiauskas, o nuo 2013 m. liepos 15 d. – Vygantas Barkauskas, prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė prašė priteisti už advokato Raimondo Kalveršo suteiktas teisines paslaugas – 4 114 Lt, už advokato Gintaro Černiausko – 6 016,20 Lt, tačiau nenurodė, kokią konkrečiai teisinę pagalbą ieškovei teikė kiekvienas iš paminėtų advokatų; advokatas Gintaras Černiauskas pateikė ataskaitą apie atliktus darbus, suteiktas paslaugas, teigdamas, jog pagal ją (ataskaitą) ieškovė jam sumokėjo 1 476,20 Lt, vertino, kad ši suma pagrįsta, todėl priteistina. Atsižvelgęs į patenkintų (atmestų) bylos šalių reikalavimų proporcijas, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4 911 Lt, o ieškovės prašymus priteisti išlaidas už turto vertinimo ataskaitą ir žyminį mokestį už atskirąjį skundą atmetė.

85Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jo interesams atstovavusiam advokatui Tomui Bagdanskiui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 8 537,94 Lt, ši suma yra reali ir pagrįsta, sprendė, jog atsakovui iš ieškovo, atsižvelgus į patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijas, priteistina 598 Lt už advokato teisinę pagalbą, o atlikęs įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 4 313 Lt (4 911-598).

86Ieškovė V. R., nesutikdama su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją (įvertinus patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijas) išdėstyti taip: priteisti ieškovei V. R. iš atsakovo UAB „Litagros prekyba“ 8 823,09 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2 924 Lt išlaidų už turto vertinimą ir 86 Lt žyminio mokesčio, t. y. iš viso papildomai priteisti 11 833,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad nors šalių patirtos išlaidos advokatų pagalbai apmokėti iš esmės nesiskyrė (10 130,20 Lt ieškovės ir 8 537,94 Lt atsakovo), tačiau teismas pagrįstomis pripažino tik atsakovo išlaidas, o ieškovės pagrįstomis išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti pripažino tik 5 590,20 Lt; nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti 86 procentus išlaidų už turto vertinimą, t. y. 2 924 Lt, ir 86 Lt žyminio mokesčio.

87Nagrinėjant ir vertinant apeliantės (ieškovės) argumentus, susijusius su advokatų pagalbai apmokėti išlaidų priteisimu, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.).

88Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir jog jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Akcentuotina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pastebėtina, kad realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą byloje S. J. prieš Lietuvą).

89Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės interesams atstovavo keli advokatai: ieškovės interesams atstovaujant advokatui Raimondui Kalveršui, advokatas parengė ieškinį, dubliką, tripliką, atsiliepimą į priešieškinį. Pagal Rekomendacijų 8.2 ir 8.3 punktus už šių procesinių dokumentų parengimą maksimali priteistina suma galėjo būti 7 600 Lt ((3MMAx800)x2) ir ((1,75MMAx800)x2), ieškovė prašė priteisti 4 114 Lt; ieškovės interesams atstovaujant advokatui Gintarui Černiauskui, advokatas susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė konsultacijas ieškovei, parengė pretenziją, atsakymą į atsakovo advokato raštą, prašymą dėl papildomų įrodymų, ruošėsi bylos nagrinėjimui, ieškovė prašė priteisti 6 016,20 Lt. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra pagrįstos visos išlaidos, patirtos už advokato Raimondo Kalveršo suteiktas paslaugas (4 114 Lt), ir dalis išlaidų, sumokėtų advokatui Gintarui Černiauskui (1 476,20 Lt), iš viso pagrįstomis išlaidomis už ieškovei suteiktą advokatų teisinę pagalbą pripažino 5 590,20 Lt (4 114+1 476,20). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstomis išlaidomis nepripažino advokatui Gintarui Černiauskui sumokėtų 4 540 Lt.

90Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog nagrinėjamu atveju pagrįstomis išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti sudaro tik 5 590,20 Lt, vietoje 10 130,20 Lt, nes, kaip minėta, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju advokato Gintaro Černiausko suteiktos teisinės paslaugos, vertinant jas pagal advokato darbo ir laiko sąnaudas, neatitinka pagrįstumo kriterijaus, nes advokatas į bylą įstojo, kai ši jau buvo parengta teismo posėdžiui paruošiamųjų dokumentų būdu. Pagal advokato suteiktų paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, inter alia atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius dydžius už advokato suteiktas teisines paslaugas (Rekomendacijų 8.15–8.16 punktai, 8.18 punktas), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1 476,20 Lt suma protinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją ir pripažino realia bei pagrįsta. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats advokatas Gintaras Černiauskas nurodė, kad pagal ataskaitą ieškovė jam sumokėjo tik 1 476,20 Lt (IV t. b. l. 80-81, 82). Taigi kitų ieškovės patirtų ir advokatui Gintarui Černiauskui sumokėtų išlaidų (4 540 Lt) pripažinti pagrįstomis nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Kartu atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad pagal Rekomendacijas maksimali priteistina atsakovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą suma nagrinėjamos bylos kontekste sudaro 8 696 Lt, o pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas patyrė 8 537,94 Lt (tiek ir prašė priteisti), t. y. ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių už advokato teiktą pagalbą. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pagrįstomis ieškovės išlaidomis advokatų pagalbai apmokėti pripažino tik 5 590,20 Lt, pagrįstomis pripažino tik atsakovo išlaidas.

91Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė proporcingai patenkintiems reikalavimas ieškovės išlaidų, patirtų už turto vertinimo ataskaitos parengimą, – 3 400 Lt, nes ieškovė turto vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis įrodinėjo atsakovo prašomų priteisti netesybų (baudos) dydžio nepagrįstumą (jog atsakovas nepermokėjo už nuomotą žemės ūkio techniką), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios ieškovės turėtos išlaidos turi būti priteistos proporcingai jos patenkintiems reikalavimas. Tačiau teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės argumentų, kad jai turėtų būti priteista 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes atskirasis skundas buvo atmestas.

92Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat, kad nagrinėjamoje byloje yra pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas, teisėjų kolegija pakeičia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir perskirto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y.: 1) ieškovei iš atsakovo priteisiant 3 913,14 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (5 590,20x70/100) pirmosios instancijos teisme ir 1 360 Lt už turto vertinimo ataskaitą (3 400x40/100), iš viso 5 273,14 Lt; 2) atsakovui iš ieškovės priteisiant 5 122,76 Lt (8 537,94x60/100) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

93Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 150,38 Lt bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą.

94Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

95Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylos šalys taip pat padavė prašymus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

96Apeliantė (ieškovė) prašo priteisti 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 2 700 Lt už apeliacinio skundo, 1 350 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir 450 Lt už apeliacinį skundą dėl teismo papildomo sprendimo; apeliantas (atsakovas) – 9 308,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. 5 297 Lt žyminio mokesčio ir 4 268,15 Lt advokato pagalbai apmokėti (už apeliacinio skundo parengimą bei atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą).

97Apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde ginčijama suma pagal priešieškinį sudarė 35 154 Lt, o apelianto (atsakovo) – 214 846 Lt. Šia nutartimi atmetus ieškovės apeliacinį skundą dėl 35 154 Lt, o atsakovo apeliacinį skundą dėl 214 846 Lt patenkinus iš dalies, darytina išvada, kad apelianto patenkinto reikalavimo suma sudaro 114 846 Lt, t. y. atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 53,46 procentų (atmesti reikalavimai sudaro 46,54 procentų).

98Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – negali būti priteista didesnė nei 2 000 Lt (2 MMA), o pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1 500 Lt (1,5 MMA).

99Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, prieitina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju iš viso pagal Rekomendacijų nuostatas atsakovui už advokato suteiktas paslaugas galėtų būti priteista 5 000 Lt, o ieškovei – 3 500 Lt.

100Kaip matyti iš atsakovo prašymo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (4 268,15 Lt) advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, ši pripažintina realia ir pagrįsta. Tačiau įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas, susijusias su apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, advokato suteiktų paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog atsakovo prašoma priteisti suma už advokato teisinę pagalbą mažintina iki 1 880,80 Lt, taip pat atsakovui iš ieškovės priteistina 3 297 Lt (nuo 114 846 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taigi iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 5 177,80 Lt (1 880,80+3 297) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

101Ieškovės prašoma priteisti suma (1 800 Lt) taip pat neviršija rekomenduotinų maksimaliai priteistinų dydžių už tokio pobūdžio paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir apeliacinio skundo dėl papildomo sprendimo surašymą). Tačiau atsižvelgus į advokato darbo ir laiko sąnaudas, susijusias su paminėtų procesinių dokumentų paruošimu, advokato suteiktų paslaugų pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo patenkintas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog ieškovės prašoma priteisti už advokato teisinę pagalbą suma mažintina iki 397,70 Lt.

102Atlikus įskaitymą, iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 4 780,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

103Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

104Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti.

105Priteistą iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) 35 154 Lt baudą padidinti iki 150 000 Lt (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių litų).

106Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) ieškovei V. R. (a. k. ( - ) 4 098,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) 1 230 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

107Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) valstybei 44,40 Lt pašto išlaidų sumą sumažinti iki 26,40 Lt (dvidešimt šešių litų ir 40 ct). Iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) valstybei priteisti 18 Lt (aštuoniolika litų) pašto išlaidų

108Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

109Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą pakeisti.

110Pakeisti papildomo sprendimo dalį, kurioje ieškovei V. R. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ priteista 4 313 Lt advokato pagalbai apmokėti išlaidų, iš šią dalį išdėstyti taip:

111„Priteisti ieškovei V. R. (a. k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) 150,38 Lt (šimtą penkiasdešimt litų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

112Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ (j. a. k. 122012020) iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) 4 780,10 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl sutartinių netesybų dydžio bei pagrindų, kuriems... 5. Ieškovė V. R. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 6. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu uždarąja akcine bendrove (toliau – ir... 7. Ieškovė teigė, kad tarp šalių 2009 m. spalio 30 d. buvo sudarytas ir... 8. Ieškovė tvirtino, kad kartu su Papildomu susitarimu jai (ieškovei) buvo... 9. Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu,... 10. Atsakovas paaiškino, kad Papildomu susitarimu prie Nuomos sutarties šalys... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį... 13. Teismas, konstatavęs, kad Vekseliu ieškovė išreiškė valią suteikti... 14. Teismas, nurodęs, kad pasirašius Vekselį ir nustačius Papildomame... 15. Teismas, nustatęs, kad ieškovė atsisakė parduoti atsakovui išsinuomotą... 16. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas... 17. Spręsdamas klausimą dėl netesybų (250 000 Lt baudos) dydžio teisėtumo ir... 18. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu,... 19. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 20. Ieškovė V. R. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 22. Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 23. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 24. Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 26. Ieškovė V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 27. Ieškovė atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais... 28. Ieškovė papildomai pažymi, kad UAB „Inreal“ yra su atsakovu susijusi... 29. Ieškovė V. R. taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti... 30. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ji prašė priteisti 9 421,09 Lt... 31. Atsakovas UAB „Litagros prekyba“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 32. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. Apeliantės V. R. apeliacinis skundas atmestinas, o apelianto UAB „Litagros... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės... 37. Atsakovo UAB „Litagros prekyba“ priešieškinio reikalavimas priteisti iš... 38. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas... 39. Apeliaciniuose skunduose tiek ieškovė V. R., tiek atsakovas UAB „Litagros... 40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tam,... 41. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo... 42. Nagrinėdama ir vertindama paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados... 43. Byloje nustatyta, kad tarp V. R. ūkininko ūkio, atstovaujamo V. R.... 44. Pagal bylos medžiagą sutarties šalys 2009 m. spalio 30 d. sudarė ir... 45. Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „Litagros prekyba“ 2011 m. liepos 1 d.... 46. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad sutarties... 47. Nesutikdama su paminėtais ieškovės (apeliantės) V. R. argumentais,... 48. Taigi nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti, kad susiklostė išskirtinės ir... 49. Apeliacinio teismo vertinimu, objektyvia kliūtimi parduoti atsakovui... 50. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į kitas šioje... 51. Akcentuotina ir tai, kad pagal CK 6.200 straipsnio 3 dalį sutartis turi būti... 52. Pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali... 53. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutartis turi būti aiškinama... 54. Formuoti išvadą, kad atsakovas iš anksto turėjo tikslą (sutarties šalys... 55. Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 56. Apibendrinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija... 57. Dėl netesybų (baudos) dydžio... 58. Minėta, ieškovė V. R., atskirsdama į priešieškinio reikalavimą dėl... 59. Nagrinėdama ir vertindama apeliantų (ieškovės ir atsakovo) argumentus,... 60. Kaip jau konstatuota anksčiau šioje nutartyje, apeliantei (ieškovei) V. R.... 61. Kadangi nagrinėjamu atveju tarp šalių, be kita ko, kilo ginčas ir dėl... 62. Įvertinus tai, kas pirmiau pasakyta, darytina išvada, kad, viena vertus,... 63. Apeliantas (atsakovas) UAB „Litargos prekyba“ priešieškinyje teigė, kad... 64. Byloje nustatyta, kad šalys pagal Nuomos sutartį susitarė, kad išnuomotos... 65. Kaip matyti iš bylos duomenų, iškilus būtinybei pagrįsti netesybas,... 66. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje eksperto pateiktas... 67. Ištyrusi ir įvertinusi bylos faktinių aplinkybių visetą, teisėjų... 68. Antra, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos... 69. Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl netesybų (baudos) dydžio... 70. Pagrįsdama šią savo išvadą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo,... 71. Taigi apibendrindama tai, kas išdėstyta, išnagrinėjusi ir įvertinusi... 72. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis,... 73. Dėl bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 74. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje priešieškinis... 75. Nagrinėjamoje byloje ieškovės V. R. ieškinys dėl Vekselio pripažinimo... 76. Taigi atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad perskirstant... 77. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas už ieškinį bei... 78. Atsakovas už byloje atliktą ekspertizę sumokėjo 6 050 Lt (V t., b. l. 141),... 79. Atlikus įskaitymą iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 1 230 Lt... 80. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomo sprendimo... 81. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomu sprendimu, be kita... 82. Byloje nustatyta, kad ieškovė pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo... 83. Kaip matyti iš šio teismo papildomo sprendimo, pirmosios instancijos teismas,... 84. Teismas, nustatęs, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. ieškovės interesams... 85. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas jo interesams... 86. Ieškovė V. R., nesutikdama su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu,... 87. Nagrinėjant ir vertinant apeliantės (ieškovės) argumentus, susijusius su... 88. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo... 89. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovės... 90. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta,... 91. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios... 92. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat, kad nagrinėjamoje byloje yra... 93. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 150,38 Lt bylinėjimosi... 94. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 95. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme bylos šalys taip pat... 96. Apeliantė (ieškovė) prašo priteisti 4 500 Lt bylinėjimosi išlaidų,... 97. Apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde ginčijama suma pagal... 98. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą už apeliacinį skundą, jeigu advokatas... 99. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, prieitina prie išvados, kad nagrinėjamu... 100. Kaip matyti iš atsakovo prašymo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų... 101. Ieškovės prašoma priteisti suma (1 800 Lt) taip pat neviršija... 102. Atlikus įskaitymą, iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 4 780,10 Lt... 103. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą pakeisti.... 105. Priteistą iš ieškovės V. R. (a. k. ( - ) atsakovui uždarajai akcinei... 106. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iš atsakovo uždarosios akcinės... 107. Priteistą iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“... 108. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį... 109. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. papildomą sprendimą... 110. Pakeisti papildomo sprendimo dalį, kurioje ieškovei V. R. iš atsakovo... 111. „Priteisti ieškovei V. R. (a. k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės... 112. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litagros prekyba“ (j. a....