Byla 2-2533/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2427-611/2013 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui likviduojamai AB bankui SNORAS, prašydama pripažinti negaliojančia jos, E. B., ir atsakovo likviduojamos AB banko SNORAS 2011 m. birželio 3 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti pagal indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sumokėtus 14 000 Lt į ieškovės terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20110603L990077 pagrindu atidarytą sąskaitą. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. nuvyko į banko SNORAS Klaipėdos filialą papildyti terminuotojo indėlio sutartį. Banko darbuotoja pasiūlė ieškovei vietoj terminuoto indėlio sutarties sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, paaiškino, kad indėlio sertifikato sutartis niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio sutarties, netgi turi privalumą, nes indėlio sertifikato sutartimi nustatytos didesnės 2,6 proc. metinės palūkanos, visos kitos abiejų sutarčių sąlygos vienodos, pinigus galima atsiimti kada panorėjus. Ieškovė sutiko pasirašyti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. Pasirašius indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieškovei buvo įteikta ši sutartis ir kliento aptarnavimo sutarties bendroji dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“. 2011 m. liepos mėnesį ieškovė iš atidarytos sąskaitos paėmė 1 000 Lt. Prasidėjus banko SNORAS bankrotui ieškovė sužinojo, kad jos indėlio sertifikatas neapdraustas. Ieškovės teigimu, pasirašant ginčo sutartį jai buvo pasiūlytas atsakovo parengtas sutarties tekstas, todėl bet kokie neaiškumai šioje sutartyje turi būti aiškinami jos naudai. Sudaryta indėlio sertifikato sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kadangi šios sutarties sudarymo metu ieškovė įtikinta banko darbuotojos, kad indėlio sertifikato sutartis yra saugi ir apdrausta įstatymų nustatyta tvarka, buvo suklaidinta, bankas tinkamai neatliko kliento informavimo pareigos - nepaaiškino ieškovei esminių sutarties sąlygų, skirtumo nuo terminuoto indėlio sutarties, nesupažindino ieškovės su esmine indėlio sertifikato įsigijimo rizika, Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL), nepateikė ieškovei AB banko SNORAS Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo. Ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė buvo 77 metų amžiaus ir tai taip pat įtakojo jos esminių klaidų padarymą. Ieškovės teigimu, ginčo sutartis taip pat turi būti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, nes atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Finansų priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, aiškiai ir suprantamai nesuteikė ieškovei visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ji galėjo suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėjo priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesiaiškindamas ieškovės žinių ir patirties investavimo srityje, pažeidė CK 1.5 straipsnyje numatytą sąžiningumo principą tyčia į sutartį įrašydamas klaidinančius duomenis apie produkto draudimą. Pripažinus ginčo indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia, atsakovas privalo grąžinti ieškovei investuotas pinigines lėšas, todėl būtina taikyti restituciją grąžinant ieškovės sumokėtas lėšas į terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20110603L990077 pagrindu atidarytą sąskaitą. Nurodo, kad kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje pateikimo metu nežinojo apie indėlio sertifikato įsigijimo rizikos aplinkybes.

5Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. E. B. ir AB bankas SNORAS sudarė tipinę neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9934364, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdant ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių. Aptarnavimo sutarties vykdymo metu, 2011 m. birželio 3 d. ieškovė su atsakovu sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 15 000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 2,6 proc. fiksuota metine palūkanų norma. Atsakovo teigimu, sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieškovė veikė laisvą valia, siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius tikėdamasi gauti didesnę piniginę grąžą ir/arba finansiškai palankesnes sutarčių nutraukimo anksčiau nustatyto termino sąlygas, ir tai jai buvo suprantama. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje ieškovė raštu patvirtino, kad gavo Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, kuriame buvo nurodyta indėlio sertifikato, kaip finansinės priemonės, esmė bei banko bankroto rizika. Atsakovo manymu, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, nes atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovei su indėlio sertifikato įsigijimo sandoriu susijusią riziką, o ieškovė nuo 1999 metų laikydama lėšas banke kaip terminuotus indėlius, turėjo suvokti sudaromo ginčijamo sandorio esmę ir suprasti terminuotojo indėlio sutarties ir indėlio sertifikato sutarties skirtumus. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu taip pat nepagrįstas, nes sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, banko darbuotoja tinkamai įvykdė 2009 m. rugsėjo 3 d. indėlių sertifikatų platinimo banke instrukcijos 40 punkto reikalavimus. Nurodo, kad ieškovei pateikus bankui išpirkti dalį indėlio sertifikato pirmiau indėlio sertifikato sutartyje numatyto termino, ji prarado teisę ginčyti sutartį.

6Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo išleisti indėlių sertifikatai yra skolos vertybiniai popieriai, kurie negalėjo būti draudimo objektu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, o ieškovės atsakovui perduotos lėšos negali būti kvalifikuojamos kaip indėlis. Ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais yra nepagrįstas, nes atsakovas atskleidė ieškovei su sutarties sudarymu susijusią riziką, ginčijamos sutarties sąlygos nėra klaidinančios. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė suprato, kad sudaro indėlio sertifikato įsigijimo, o ne terminuoto indėlio sutartį, kadangi su atsakovu buvo sudariusi ne tik ginčijamą sutartį dėl indėlio sertifikato įsigijimo, bet ir terminuoto indėlio sutartis. Ginčijamoje sutartyje ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir sutinka su jo sąlygomis, todėl negali ginčyti sutarties, teigdama, kad jai nebuvo atskleista visa su sudaromu sandoriu susijusi informacija. Ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovo atsakingi darbuotojai tinkamai išaiškino ieškovei sudaromo sandorio esmę, įtraukdamas į ginčo sutartį nuostatą dėl atsakovo įsipareigojimų klientams apdraudimo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovas nesiekė suklaidinti ieškovės ar kitų atsakovo klientų, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, atitinkamai sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia CK 1.90 straipsnio ar 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas nesukels teisinių pasekmių, nes toks restitucijos būdas negali atkurti pasibaigusių sandorių teisinės galios bei iškelti naują prievolinį teisinį santykį, be to, prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarautų viešajam interesui, nes pritaikius restituciją už sutarties pagrindu atsakovui pervestas pinigines lėšas, ieškovei turės būti sumokėta indėlio draudimo išmoka, kuri bus mokama iš valstybės valdomo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, mokesčių mokėtoju sąskaita.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, prijungti prie civilinės bylos Nr.B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi; ieškovės E. B. ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS 2011 m. birželio 3 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr.S005538 dėl 15 000 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikyti tarp šalių restituciją ir pripažinti ieškovės E. B. sumokėtą 15 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS; kitoje dalyje ieškovės E. B. ieškinį atmesti; priteisti ieškovei E. B. iš atsakovo likviduojamo banko SNORAS 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, Bankų įstatymo 85 straipsniu ir CPK 163 straipsnio 5 punktu, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas turi būti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje, o nagrinėjama byla prijungta prie atsakovo bankroto bylos ir išsprendžiama nutartimi bankroto byloje, kadangi pareikštas ieškinys iš esmės yra susijęs su ieškovės finansinio reikalavimo tenkinimo eiliškumu bei galimybe gauti draudimo išmoką pagal IĮIDĮ, ieškinio tenkinimo atveju ieškovės reikalavimo tenkinimo eilė nesikeistų, bet jai įgijus teisę į draudimo išmoką ir ją gavus, ji būtų išbraukta iš atsakovo kreditorių sąrašo, jos reikalavimo teisę perimant nagrinėjamos bylos trečiajam asmeniui.

10Teismas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 22 dalimi, konstatavo, kad ieškovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu - neprofesionalus klientas, tuo tarpu atsakovas yra kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, atsakovas turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

11Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalimis, pripažino, kad nors nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė atsakovui informacijos apie save bei su tokio atsisakymo pasekmėmis buvo supažindinta, tačiau ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo senyvo amžiaus asmuo (77 metų), neturėjo patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, todėl dėl savo amžiaus negalėjo tinkamai įvertinti visų galimų rizikų ir tinkamai išreikšti valios.

12Teismas nustatė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalimi „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte ieškovė patvirtino, kad gavo Apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką, kuriuose atsispindėta atsakovo nemokumo rizika ir nurodoma, kokiais atvejais taikomas draudimas, tačiau įvertinęs ieškovės amžių, išsilavinimą (pedagogė), pripažino, kad ieškovė galėjo nesuprasti šių dokumentų turinio.

13Teismas, atsižvelgęs į tai, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudarytos tą pačią dieną, neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje atsakovas informavo ieškovę, jog siekiant užtikrinti ieškovės lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai ieškovei yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, šią sutartį vykdant buvo sudaryta ginčijama sutartis, kurioje tiesiogiai nėra nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka, indėlio sertifikatas savo pavadinimu yra labai panašus į indėlio pavadinimą, kas ieškovę galėjo suklaidinti dėl sudaromos sutarties sąlygų ir rizikingumo, ieškovei įteiktame Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme užsimenama apie būtinybę įvertinti galimą atsakovo bankroto riziką, o ieškovė to negalėjo tinkamai padaryti, taip pat atsižvelgęs į ieškovės asmenį, padarė išvadą, kad ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas ir kad ji nepatiria jokios rizikos.

14Teismas sprendė, kad nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ir yra nuoroda apie tai, kad ieškovė buvo supažindinta su emisijos aprašu (Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL), tačiau toks įrašas nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta ar yra susipažinusi su minimais dokumentais, nes tai yra standartinė sutarties sąlyga, atsižvelgiant į sutarties konstrukciją, patvirtinanti susipažinimą vien su sutarties pasirašymo faktu, ir todėl nepakankama susipažinimo su aprašu faktui patvirtinti.

15Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei tinkamai atskleidė aplinkybę, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas pagal IĮIDĮ nuostatas, todėl įvertinęs ieškovės asmenį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo informacijos pateikimo būdą, nagrinėjamu konkrečiu atveju, bei atsižvelgęs į įrodymų pakankamumo taisyklę, sprendė, kad labiau tikėtina, todėl laikytina įrodyta, kad ieškovė suklydo dėl sudarytos ginčijamos sutarties esmės.

16Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl dalies indėlio sertifikato išpirkimo anksčiau termino, neįrodo jos susipažinimo su aprašu fakto, nes pristatant jai šią finansinę priemonę atsakovas akcentavo galimybę išpirkti anksčiau termino beveik neprarandant palūkanų.

17Teismas nesutiko su trečiojo asmens atstovo teiginiu, kad ieškovė, kreipdamasi į atsakovą dėl dalies indėlio sertifikato išpirkimo anksčiau termino, tokiais veiksmais patvirtino sutartį, nes ši aplinkybė nepaneigia ieškovės suklydimo dėl ginčijamos sutarties esmės.

18Teismas, pripažinęs sutartį negaliojančia, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.90 straipsnio 3 dalimi, 6.145 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, kad ieškovės reikalavimas grąžinti jos sumokėtas lėšas į terminuoto indėlio sutarties pagrindu atidarytą sąskaitą yra nepagrįstas, kadangi pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, buvusią iki nuginčytos sutarties sudarymo, tačiau šalių santykiai negali būti modifikuoti į kitokio pobūdžio teisinius santykius, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios. Esant tokioms aplinkybėms, teismas prašomą restitucijos būdą pakeitė, ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtas lėšas (15 000 Lt) grąžino į jos sąskaitą atsakovo banke, į kurią buvo įmokėtos minėtos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2013).

19Teismas pažymėjo, jog ieškovei išmokėjus indėlio draudimo išmoką, atsakovas ir trečiasis asmuo turi imtis veiksmų, kad po draudimo išmokos išmokėjimo būtų pakeistas kreditorius atsakovo AB banko SNORAS bankroto byloje (IĮIDĮ 11 str.).

20Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais, nutarė priteisti iš atsakovo ieškovei 1 100 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai atlyginti.

21III. Atskirojo skundo argumentai

22Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2427-611/2013 dalį, kuria iš dalies tenkinamas ieškovės E. B. ieškinys, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti.

23Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

241) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei susidarė klaidingas įspūdis apie indėlio sertifikato apdraudimą pagal IĮIDĮ, yra nepagrįsta, kadangi padaryta netinkamai paskirsčius tarp šalių įrodinėjimo naštą, nepilnai ir netinkamai įvertinus įrodymus, netinkamai aiškinus ir taikius CK 1.90 straipsnio, 6.185 straipsnio 2 dalies, 6.193 straipsnio nuostatas. Atsakovo manymu, kadangi ieškovė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimą, todėl ji, o ne atsakovas, turėjo įrodyti, kad ieškovė suklydo iš esmės. Atsakovo nuomone, jo pateikti įrodymai, įskaitant indėlio sertifikato įsigijimo sutarties priešpaskutiniame punkte pateiktą ieškovės pareiškimą apie tai, kad ji, be kito ko, patvirtina, jog visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ji su jomis sutinka ir jos išreiškia jos valią, taip pat, kad ji yra susipažinusi su Jndėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, negalėjo būti paneigti vien tik nepatvirtintais ieškovės žodiniais teiginiais;

252) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje numatytą informaciją apie tai, kad siekiant užtikrinti ieškovės lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai ieškovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Apelianto manymu, aptarnavimo sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendro pobūdžio aptarnavimo sutarties, sudaromos prieš įsigyjant bet kokį investicinį produktą, dalis, o joje esanti nuoroda, kad siekiant užtikrinti ieškovės lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, atsakovo įsipareigojimai ieškovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sąlyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobūdžio, o tik nukreipiančia į IĮIDĮ, kuris yra viešai prieinamas, todėl negali būti klaidinančia;

263) Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, neįvertino aplinkybių, jog ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo panaudotos pasibaigusio terminuoto indėlio lėšos, ieškovė 15 000 Lt įmokėjo į mokėjimo sąskaitą grynaisiais pinigais ginčijamo sandorio sudarymo dieną, be to, ginčijamo sandorio sudarymo dieną sudarė naują terminuoto indėlio sutartį, pagal kurią vėliau gavo draudimo išmoką, abu sandorius ieškovė sudarė su ta pačia banko darbuotoja, todėl aiškiai suvokė sudarytų sandorių esminius skirtumus bei siekdama diversifikuoti investavimo riziką investavo santaupas į skirtingo rizikingumo banko produktus;

274) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus ieškovės amžių ir išsilavinimą pripažintina, jog ji galėjo nesuprasti Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santraukos turinio, yra nepagrįsta, kadangi nurodyti dokumentai pritaikyti neprofesionaliam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios;

285) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad indėlio sertifikatas savo pavadinimu yra labai panašus į indėlio pavadinimą, todėl galėjo suklaidinti ieškovę dėl sudaromos sutarties sąlygų ir rizikingumo, taip pat yra nepagrįsta, nes būtent toks investicinio produkto pavadinimas naudojamas CK ir kituose galiojančiuose teisės aktuose, be to, ieškovė negalėjo nepastebėti akivaizdžių ir ryškių jos pasirašomų dokumentų formos ir turinio skirtumų;

296) Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrašas indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, kad ieškovė buvo supažindinta su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL), nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta ar yra susipažinusi su šiuo aprašu, nes tai yra standartinė sutarties sąlyga, atsižvelgiant į sutarties konstrukciją, patvirtinanti susipažinimą vien su sutarties pasirašymo faktu, ir todėl nepakankama susipažinimo su aprašu faktui patvirtinti, nepagrįsta, kadangi ieškovė, įgyvendinama CPK 12 straipsnyje ir 178 straipsnyje numatytus reikalavimus, privalo įrodyti, jog ji nesusipažino su aprašu, o jos patvirtinimai neatitinka tikrovės. Apelianto manymu, nepagrįstas faktų, patvirtintų ieškovės parašu, neigimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes ginčo šalies pasirašyti dokumentai negali būti neigiami žodiniais paaiškinimais;

307) Pirmosios instancijos teismas perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui vien dėl to, kad ginčijamas sandoris ar atskiros jo sąlygos yra standartinės, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles;

318) Skundžiamoje nutartyje nustatydamas, kad ieškovės amžius ir išsilavinimas vertinamos kaip aplinkybės, nulėmusios teismo išvadą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinių, protinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimą, kas galėtų įtakoti ieškovės sugebėjimus įvertinti sudaromo sandorio esmę, jo pasekmes bei kitą su sandoriu susijusią informaciją;

329) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsisakydama pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turtą ir kt., ieškovė nutarė, jog yra pajėgi savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo indėlio sertifikatus susijusią riziką;

3310) Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam pagrindo pripažino ieškovės sumokėtą 15 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, nors pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas išpirko iš jos 1 000 Lt dalį indėlio sertifikato, todėl banko prievolė šioje dalyje pasibaigė ją įvykdžius.

34Ieškovė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti iš dalies Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir pripažinti E. B. sumokėtą 14 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, likusią dalį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad jos suklydimas byloje akivaizdžiai įrodytas, nes ginčijamą sutartį ji sudarė sulaukusi 77 metų amžiaus, primygtinai įkalbinėjama banko darbuotojos, neturėdama jokio suvokimo apie investavimą į sertifikatus, tinkamai nesusipažinusi su reikiama informacija, galėjusia padėti jai suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti restituciją ir pripažinti ieškovės E. B. sumokėtą 15 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, suklydo nurodydamas 15 000 Lt sumą, kadangi atsakovas indėlio sertifikato dalį 1 000 Lt sumoje buvo išpirkęs iš ieškovės po sutarties sudarymo, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

35Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad bankas pagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip grindžiamą prielaidomis ir spėjimais, o ne faktais, kadangi vien aplinkybės, kad ieškovė yra garbaus amžiaus ir neturi investicinės patirties, nesant įrodymų patvirtinančių, jog ieškovės gebėjimas koordinuotis aplinkoje, skaityti, mąstyti, blaiviai vertinti sudaromus sandorius yra sumažėjęs, nesudaro pagrindo konstatuoti jos suklydimą ginčo sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos. Trečiojo asmens manymu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė, pateikdama dalį indėlio sertifikato banko išpirkimui anksčiau sutartyje numatyto termino, patvirtino ginčo sutartį, todėl prarado teisę ją ginčyti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė kodėl indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko indėlio sertifikatui ieškovei buvo esminė sutarties sąlyga, dėl kurios ji suklydo.

36IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeistina.

38Dėl bylos nagrinėjimo ribų

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

40Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos AB banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

41Dėl faktinių bylos aplinkybių

42Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 3 d. E. B. ir AB bankas SNORAS sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9934364, pagal kurią bankas įsipareigojo teikti ieškovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovės pavedimus dėl vertybinių popierių (Sutarties 2.1 punktas). Vykdydamas 2011 m. birželio 3 d. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, bankas 2011 m. birželio 3 d. su E. B. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S005538, pagal kurią E. B. įsigijo 15 000 Lt vertės indėlio sertifikatą iš banko Indėlių sertifikatų emisijos Nr. 92(LTL), kurios sąlygos yra nurodytos Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų apraše Nr. 92 (LTL), su 2,6 proc. fiksuota metine palūkanų norma, indėlio sertifikato išpirkimo datą nustatant 2012 m. birželio 7 d. 2011 m. rugsėjo 16 d. E. B. pardavė AB bankui SNORAS dalį (1 000 Lt) įsigyto indėlio sertifikato. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė iškelti AB bankui SNORAS bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti Neilą H. K. (N. H. C.). 2012 m. sausio 16 d. E. B. pateikė BAB bankui SNORAS kreditorinį reikalavimą dėl 14 000 Lt grąžinimo, kurį grindė indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino E. B. ketvirtos eilės reikalavimą 14 183,50 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė pripažinti AB banką SNORAS bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

43Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas ginčijamą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia bei taikęs restituciją grąžino už indėlio sertifikatą ieškovės sumokėtas lėšas į jos sąskaitą atsakovo banke, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d., 290 str.).

44Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

45Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei tinkamai atskleidė aplinkybę, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas pagal IĮIDĮ nuostatas. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta su aprašu, o aptarnavimo sutarties nuostata dėl finansinių priemonių draudimo negalėjo būti vertinama kaip sudariusi įspūdį, kad draudimo apsauga yra taikoma ir indėlių sertifikatams. Apelianto nuomone, kadangi ieškovė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimą, todėl ji, o ne atsakovas, turėjo įrodyti, kad ieškovė suklydo iš esmės. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais minėtų apelianto argumentų.

46Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

47Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Tačiau CPK 178 straipsnyje įtvirtinta tik bendroji įrodinėjimo taisyklė, kuri gali būti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta šios taisyklės išimčių. Paprastai tokios išimtys gali būti nustatytos materialiosios teisės normose. Taigi, nors nagrinėjamos bylos kontekste pagal CPK 178 straipsnį ir formuojamą teismų praktiką galima teigti, kad ieškovei tenka įrodyti, jog ji suklydo dėl sudarytos ginčijamos sutarties esmės, tačiau nagrinėjamoje situacijoje reikšminga CK 6.163 straipsnio 4 dalies norma, kurioje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šalis, privalanti atskleisti jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, esant ginčui tai privalo įrodyti.

48Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai viena iš sandorio šalių (ieškovė) yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o kita šalis (atsakovas) yra kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, aplinkybę, kad ieškovei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tinkamai išaiškinta siūlomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) būdinga rizika, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą. Nagrinėjamojoje byloje tokią pareigą turėjo atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai nustatė, jog būtent atsakovas turi įrodyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo darbuotojai tinkamai atliko pareigą, susijusią su informacijos ieškovei apie indėlio sertifikatui būdingą riziką suteikimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje dalyvaujantiems asmenims.

49Dėl tinkamo pareigos informuoti įvykdymo

50Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė nėra profesionali investuotoja, o sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų teikėjui pareigą prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiėmė prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę, joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), ir pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.).

51Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankas informavimo pareigą vykdė netinkamai, nes Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme klientas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu, o su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų apraše Nr. 92 (LTL) įtvirtintomis standartinėmis sąlygomis ieškovė nebuvo supažindinta tinkamai. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad bankas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovei su indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymu susijusią riziką, pati ieškovė savo parašu patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl banko netinkamai įvykdytos informavimo pareigos, yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais.

52Pažymėtina, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Šias aplinkybes privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).

53Nagrinėjamu atveju ginčijamoje sertifikato įsigijimo sutartyje yra numatyta, kad pasirašydama sutartį ieškovė patvirtina, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Minėta sąlyga nėra individualizuota atskirai indėlių sertifikato savininko raštiškai išreikštu patvirtinimu. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nei sertifikatų įsigijimo sutartyje, nei Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme nenurodyta konkreti indėlių sertifikatų rizika, taip pat nenurodyta, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami. Atsakovas, būdamas subjektas, kuriam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jam tenkančių pareigų tinkamu įvykdymu, išskyrus ginčijamos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, kurioje numatyta standartinė sąlyga, kuria išreikštas indėlio sertifikato savininko patvirtinimas, jog jis yra susipažinęs su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, nepateikė jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasirašydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieškovė patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su ja buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį, ji su jomis sutiko ir jos išreiškė jos valią, taip pat ji susipažino su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 92 (LTL) ir visiškai sutiko su jo sąlygomis, neturi įtakos apelianto informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.; FPRĮ 22 str. 7 d., 9 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apelianto, kaip finansų maklerio įmonės, veiksmus atliekant FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą - aiškiai ir suprantamai suteikti klientui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus - svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

54Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nėra profesionali investuotoja, ji neturi specialių žinių ir patirties investavimo srityje, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 77 metų amžiaus, dirbo pedagoge. Įvertinus ieškovės asmenybę bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovei ginčo sutarties sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad indėlių sertifikatas, kurį bankas pasiūlė įsigyti ieškovei, nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ IĮIDĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, tam, kad būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčijamos sutarties sudarymo rizikos, todėl kadangi bankas tinkamai neatskleidė ieškovei banko nemokumo rizikos, ieškovei kaip vidutiniškai apdairiai ir rūpestingai neprofesionaliai klientei buvo sudarytas pagrindas tikėtis, kad indėlio sertifikatai buvo apdrausti (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovei pateiktos informacijos pobūdis neatitiko aiškumo ir išsamumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė informavimo pareigą atlikęs tinkamai (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

55Dėl ieškovės teisių gynimo

56Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ieškovei pateikus bankui išpirkti dalį indėlio sertifikato pirmiau ginčijamoje sutartyje numatyto termino, ji prarado teisę ginčyti indėlio sertifikato sutartį.

57Pažymėtina, kad CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti. CK 1.75 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio ar jo dalies įvykdymas reiškia jo patvirtinimą. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.).

58Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui patvirtinti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui, kuris patvirtinamas. Taigi galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, išreikštu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes. Kartu tai reiškia, kad sandorio patvirtinimas, taip pat kaip ir sandoris, gali negalioti. Taigi CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sandorio patvirtinimo prezumpcija gali būti paneigta. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, yra ne tik pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, bet ir pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokio sandorio patvirtinimas taip pat yra neteisėtas, taigi šio sandorio patvirtinimo prezumpcija paneigta.

59Dėl restitucijos taikymo

60Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2 d., 1.90 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).

61Nagrinėjamu atveju atsakovui yra iškelta bankroto byla, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu, jis negali būti įpareigojamas grąžinti ieškovei lėšas, išvengiant ĮBĮ nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovės prašomą taikyti restitucijos būdą bei sprendė, kad pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, ieškovės sumokėta pinigų suma laikytina ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo atvykusį į banką papildyti terminuotą indėlio sutartį, taigi, šalių grąžinimas į pradinę padėtį nagrinėjamu atveju reiškia, jog nesudarius indėlio sertifikato įsigijimo sutarties ieškovės lėšos būtų likusios banke pagal banko sąskaitos ar banko indėlio sutartį ir šioms lėšoms pagal IĮIDĮ būtų taikoma draudimo apsauga. Dėl nurodytų priežasčių pripažinus negaliojančiu ginčijamą sandorį ir pritaikius restituciją, ieškovės teisinis statusas tampa analogišku banko sąskaitos turėtojo statusui, o sąskaitoje esančios lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, taigi, draudimo apsauga joms turi būti taikoma.

62Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos grąžinamos į jos sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį, kurioms taikoma draudimo apsauga, restituciją reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

63Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydamas už indėlio sertifikatą sumokėtų ir grąžinamų lėšų dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2011 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pardavė bankui 1 000 dalį indėlio sertifikato, todėl jos indėlio sertifikato suma sumažėjo iki 14 000 Lt. Kreipdamasi su ieškiniu ieškovė prašė grąžinti jai pagal ginčijamą indėlio sertifikatą sumokėtus 14 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo, kad 1 000 Lt dalis indėlio sertifikato jį pardavė bankui. Be to, šias aplinkybes ieškovė patvirtino savo atsiliepime į atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nustatant, kad pritaikius restituciją į ieškovės sąskaitą atsakovo banke grąžintina 14 000 Lt, sumokėtų už ginčijamą indėlio sertifikatą.

64Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

65Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

66Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

67Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

68Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeistina, nustatant, kad taikant tarp šalių restituciją ieškovės E. B. sumokėta ir banko neišpirkta 14 000 Lt suma pripažintina ieškovės E. B. lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliekant nepakeistą.

69Dėl bylinėjimosi išlaidų

70Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

71Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

73Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad taikant tarp šalių restituciją ieškovės E. B. sumokėta ir banko neišpirkta 14 000 Lt suma pripažintina ieškovės E. B. lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui likviduojamai AB... 5. Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atsiliepimu į ieškinį su ieškinio... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė civilinę... 9. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Įmonių bankroto... 10. Teismas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Finansų... 11. Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Finansinių priemonių... 12. Teismas nustatė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalimi... 13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo... 14. Teismas sprendė, kad nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ir yra... 15. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei tinkamai atskleidė... 16. Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl... 17. Teismas nesutiko su trečiojo asmens atstovo teiginiu, kad ieškovė,... 18. Teismas, pripažinęs sutartį negaliojančia, vadovaudamasis CK 1.80... 19. Teismas pažymėjo, jog ieškovei išmokėjus indėlio draudimo išmoką,... 20. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais, nutarė priteisti iš... 21. III. Atskirojo skundo argumentai... 22. Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atskiruoju skundu prašo panaikinti... 23. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 24. 1) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei susidarė klaidingas... 25. 2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neprofesionalaus kliento... 26. 3) Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus,... 27. 4) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus ieškovės amžių ir... 28. 5) Pirmosios instancijos teismo išvada, kad indėlio sertifikatas savo... 29. 6) Pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrašas indėlio sertifikato... 30. 7) Pirmosios instancijos teismas perkeldamas įrodinėjimo naštą atsakovui... 31. 8) Skundžiamoje nutartyje nustatydamas, kad ieškovės amžius ir... 32. 9) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsisakydama... 33. 10) Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam pagrindo pripažino... 34. Ieškovė E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atsakovo atskirąjį... 35. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į... 36. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 37. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 38. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 40. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 41. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 42. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 3 d. E. B. ir AB bankas... 43. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 44. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo... 45. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog... 46. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia... 47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178... 48. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu... 49. Dėl tinkamo pareigos informuoti įvykdymo... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė... 51. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankas informavimo pareigą vykdė... 52. Pažymėtina, kad faktas, jog šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su... 53. Nagrinėjamu atveju ginčijamoje sertifikato įsigijimo sutartyje yra numatyta,... 54. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė nėra profesionali investuotoja,... 55. Dėl ieškovės teisių gynimo ... 56. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad... 57. Pažymėtina, kad CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, turinčios... 58. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui patvirtinti keliami tokie... 59. Dėl restitucijos taikymo... 60. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2... 61. Nagrinėjamu atveju atsakovui yra iškelta bankroto byla, todėl pripažinus... 62. Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 63. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydamas už indėlio sertifikatą... 64. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad... 66. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje... 67. Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties... 68. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 69. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 71. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą,... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 73. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti, nustatant,...