Byla 2A-1924-520/2011
Dėl servituto nustatymo pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovams J. U., S. P., I. M. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V. G., atsakovui J. U., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje dėl servituto nustatymo pagal ieškovo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinį atsakovams J. U., S. P., I. M. (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija),

Nustatė

2Ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neterminuotai ir neatlygintinai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams J. U., S. P. ir I. M., kurio kadastrinis Nr. ( - ), tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8, taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis komunikacijomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ buvo patvirtintas šios teritorijos detalusis planas, kuriame išskirta teritorija, skirta magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms (gatvėms) tiesti. Jis yra gyvenamojo būsto projektų vystytojas, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Pavilionių k., Vilniuje. Jam, siekiant vystyti gyvenamųjų namų statybą nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir tinkamai vystyti statybos darbus pagal patvirtintą detalųjį planą, būtina įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal detaliajame plane numatytus sprendinius. Pagal patvirtintą detalųjį planą dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų turi būti įrengta atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dalyje, nurodytoje detaliajame plane. Atsakovai sutikimo įrengti inžinerinius tinklus ir kitą infrastruktūrą (gatvę) jam neduoda, todėl jis prašo nustatyti servitutą CK 4.126 str. pagrindu. Iki 2009-03-16 atsakovei I. M. šiuo metu priklausanti žemės sklypo dalis priklausė „Rūmas“, kuris jam buvo davęs sutikimą tiesti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, kiti du atsakovai tokių sutikimų nėra davę. Jis magistralines inžinerines sistemas ir susisiekimo komunikacijas, būtinas ne tik jo pastatams, bet ir visoms Vilniaus miesto sistemoms funkcionuoti, gali įrengti tik žemės sklypo, priklausančio atsakovams, dalyje, ir detaliajame plane numatyta apimtimi.

3Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintą detalųjį planą yra išskirta teritorija, skirta magistraliniams inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti, kad UAB „Gabijos investicijos“ yra gyvenamojo būsto projektų vystytoja, ir kad tinkamai vystyti statybos darbus vadovaujantis patvirtintu detaliuoju planu būtina įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal detaliajame plane numatytus sprendinius, kad pagal patvirtintą detalųjį planą dalis inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų turi būti įrengta J. U., S. P. ir I. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje, nurodytoje detaliajame plane. Teismas nurodė, kad detalusis planas nėra pagrindas savininkų teisėms suvaržyti, jei toks planas parengtas be jų sutikimo. Teismas, remdamasis tuo, kad UAB „Gabijos investicijos“, neturėdama statybos leidimo, savavališkai vykdė statybos darbus, įrengdama inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklype, esančiame Pavilionių k., Vilniuje, kad dėl ieškovo padaryto pažeidimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-02-01 surašė savavališkos statybos aktą bei kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, kad galiojant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3245-465/2010, kurioje pagal atsakovų J. U. ir S. P. reikalavimus UAB „Gabijos investicijos“ buvo įpareigota nutraukti inžinerinių tinklų tiesimą bei sugrąžinti žemės sklypą į pradinę buvusią padėtį, konstatavo, jog ieškovo reikalaujamo turinio servitutas negali būti nustatytas, kadangi prieštarauja minėtam sprendimui. Teismas pažymėjo, kad statybos darbai buvo vykdomi atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio ieškovas nevaldo nei nuosavybės teise, nei kitais pagrindais, o šiai statybai ieškovas neturėjo nei žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, nei statybos leidimo, o tokia statyba pagal Statybos įstatymo nuostatas laikytina savavališka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, pažeisdamas atsakovų interesus, atliko tam tikrus inžinerinių tinklų statybos darbus ir tik po to kreipėsi į teismą su prašymu dėl servituto nustatymo tiesti inžinerinius tinklus, padarė išvadą, jog ieškovas prašo iš esmės įteisinti neteisėtais jau pripažintus veiksmus.

4Ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias teritorijų planavimą bei savavališkos statybos padarinių šalinimą (savavališka pripažintos statybos įteisinimą) bei nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų taisyklių, taikytinų aiškinant ir taikant teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei sprendžiant servituto nustatymo teismo sprendimu klausimą. Teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimų priėmimą ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Vilniaus miesto tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 buvo patvirtintas teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detalusis planas, kuris yra galiojantis. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha (16 600 kv. m) ploto žemės sklypas, esantis Pavilionių k., Vilnius, kurio dalis (374 kv. m) pagal detalųjį planą yra priskirta infrastruktūros teritorijai. Pagal detaliojo plano sprendinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006-03-08 yra parengtas, patvirtintas ir jam (ieškovui) išduotas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2383 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų komplekso (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis statybos. Pagal detaliojo plano sprendinius ir projektavimo sąlygų sąvadą buvo parengta ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektinė dokumentacija. 2006-05-16 jam teisės aktų nustatyta tvarka buvo išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-23 NS-5 daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui (7.3) su magistraliniais inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis statyti. Detalusis planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d., yra suprantamas kaip teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Detalieji planai visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama numatant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus, vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 23 p. Vyriausybė arba jos įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybės administracijos direktorius, juridiniai ir fiziniai asmenys, žemės savininkai, valdytojai ir naudotojai, vykdantys veiklą suplanuotoje teritorijoje, naudojantys žemę, gamtos ir kultūros išteklius, yra planų vykdytojai ir jiems planuose nustatytos žemės sklypo naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygos, teisės ir prievolės yra privalomos. Aiškinant ir taikant minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas yra suformuota vieninga teismų praktika, nustatanti, kad teritoriniu planavimu konkretizuojamas žemės sklypo naudojimo būdas, žemės sklypo savininko teisių, numatytų CK 4.40 str. ir Žemės įstatyme, turinys. Spręsdama klausimą dėl detaliojo plano teisinio statuso administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų plenarinė sesija nurodė, jog nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, o jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas ir remiantis juo. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog Teritorijų planavimo įstatyme numatyta teisė tvirtinti ne atskiro žemės sklypo, bet jų grupės, miestų ar miestelių, kaimų teritorijų detaliuosius planus sietina su valdymo ekonomijos įgyvendinimu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Nei teisės aktai, nei teismų praktika nesieja detaliojo plano privalomumo su betarpišku (tiesioginiu) pritarimu šiam teritorijų planavimo dokumentui. Detaliojo plano privalomumas konkrečiam asmeniui yra apsprendžiamas planavimo dokumento galiojimu de jure ir bent viena iš šių aplinkybių: asmuo yra žemės sklypo, esančio suplanuotoje teritorijoje savininkas, naudotojas ar valdytojas; asmuo suplanuotoje teritorijoje vykdo veiklą, naudoja žemės, gamtos ar kultūros išteklius ir pan. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir nagrinėjamu atveju detalusis planas yra privalomas visiems suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, taip pat ir atsakovams, kurie yra detaliojo plano teritorijoje esančio žemės sklypo bendrasavininkai. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad detalusis planas nėra pagrindas savininkų teisių suvaržymui, jei toks planas parengtas be jų sutikimo, kadangi toks materialinės teisės normų taikymas ir aiškinimas iš esmes prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms bei teismų praktikai, nustatančiai detaliųjų planų teisinį statusą bei privalomumą. Jis reikalavimo žemės sklype nustatyti servitutą negrindė faktine aplinkybe, jog šiuo metu žemės sklypo dalyje pagal detalųjį planą priskirtoje infrastruktūros teritorijai yra nutiesti inžineriniai tinklai bei dalis susisiekimo komunikacijų. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusia Statybos įstatymo redakcija yra nustatytos normos, suteikiančios teisę šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis įteisinti savavališka pripažintą statybą (28 ir 28-1 str.). Galimybę Statybos įstatyme nustatyta tvarka šiuo konkrečiu atveju įteisinti savavališka pripažintą statybą tuo atveju, jei teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas, suteikiantis teisę jam žemės sklypo dalyje tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, patvirtina ir trečiasis asmuo- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Galiojančios Statybos įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011-01-31 nutarimas bei jame išdėstyti išaiškinimai vienareikšmiai įtvirtina asmens galimybę nustatyta tvarka ir sąlygomis įteisinti savavališka pripažintą statybą, todėl teismas ginčijamame sprendime visiškai nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad prašomo servituto nustatymas žemės sklypo dalyje neteisėtai ir nepagrįstai sudarys jam galimybes įteisinti savavališka pripažintą statybą. Jis yra pateikęs rašytinius įrodymus, vienareikšmiai patvirtinančius sąlygų, būtinų teismo sprendimu nustatyti servitutą, visetą, o būtent, sąlygą, kad jis ir atsakovas nesutaria dėl servituto nustatymo, ir sąlygą, kad teismo sprendimu nenustačius servituto nėra jokios galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujantį daiktą pagal paskirtį. Aplinkybė, jog jis ir atsakovas nesutaria dėl servituto nustatymo ar kitais pagrindais suteikimo jam teisės atsakovų žemės sklypo dalyje, detaliuoju planu priskirtoje infrastruktūros teritorijai, tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, byloje yra įrodyta rašytiniais įrodymais. Be to šis faktas bylos šalių yra pripažįstamas ir nėra ginčijamas. Aplinkybę, kad teismo sprendimu nenustačius servituto nėra jokios galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančio daikto pagal paskirtį, vienareikšmiai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina jog nėra nei teisinių, nei faktinių galimybių tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas kitaip ir kitoje vietoje, nei yra nustatyta detaliuoju planu. Detaliuoju planu nustatytos kategorijos susisiekimo komunikacijų techniškai nėra galimybės projektuoti ir tiesti apeinant atsakovų žemės sklypą. Jis sutinka, kad didžioji dalis pateiktų įrodymų yra techninio pobūdžio ir tinkamai juos suprasti ir įvertinti gali reikėti specialių žinių. Tuo atveju, jei tinkamam šių įrodymų įvertinimui ir klausimui dėl galimybės tiesti inžinerinius tinklus ir komunikacijas kitoje vietoje išspręsti teismui nepakako žinių ir buvo reikalingos specialios žinios, teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių nuomonę, galėjo byloje skirti atitinkamą ekspertizę, tačiau teismas šių įrodymų net neanalizavo ir nevertino jų kaip visumos. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai byloje neįvertino aplinkybės, jog išskyrus atsakovus, daugiau jokie kiti asmenys nėra atsisakę duoti sutikimo tiesti per jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, dalis inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas ir aplinkybės, kad minimi inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos yra reikalingos ne vien jo pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų su komercinės paskirties patalpomis tinkamam naudojimui, tačiau ir kitų daugiabučių gyvenamųjų namų statytojų ir vystytojų detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje pastatytų daugiabučių gyvenamųjų namų tinkamam naudojimui. Neįvertinęs minėtų aplinkybių, teismas nenustatė, jog inžinerinių tinklų ir komunikacijų tiesimo per žemės sklypo dalį klausimas nėra ir negali būti ribojamas tik siaurais jo ar atsakovų komerciniais ar kitais interesais ir kad šis klausimas turi viešojo intereso elementą, t. y. inžinerinių tinklų nutiesimas yra svarbus viso daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, gyventojų interesų tenkinimui, o patys inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos numatyti neatlygintinai (kaip parama) perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-1839-101/2008, iškeltoje pagal jo ieškinį dėl servituto nustatymo gretimame žemės sklype, 2008-10-07 sprendimu jo ieškinį tenkino ir, vadovaudamasis iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios yra nagrinėjamos ir vertinamos šioje byloje, nustatė neatlygintiną servitutą tiems patiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2009-06-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-20-302/2009, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šią bylą pagal atsakovų kasacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2009-12-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009, patvirtino servituto nustatymo teismo sprendimu būtinumą ir teisėtumą, šioje dalyje palikdamas galioti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pakeisti tik ta dalimi, kuria buvo nustatyta, jog servitutas yra neatlygintinas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iš esmės tokį pat klausimą dėl servituto nustatymo, grindžiamą iš esmės analogiškais įrodymais ir aplinkybėmis, privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009, suformuotu teisės aiškinimu bei taikymu ir tenkinti jo ieškinį dėl servituto žemės sklypo dalyje nustatymo. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog ginčijamo sprendimo priėmimo dieną galiojo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3245-465/2010, kurioje pagal atsakovų J. U. ir S. P. reikalavimus jis buvo įpareigotas nutraukti inžinerinių tinklų tiesimą bei sugrąžinti sklypą į pradinę buvusią padėtį. Minėtas teismo sprendimas teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo įsiteisėjęs, kadangi jo teisėtumas ir pagrįstumas pagal visų bylos šalių apeliacinius skundus buvo tikrinamas apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje. Taigi teismas ginčijamą sprendimą grindė aplinkybe, kuri sprendimo priėmimo dieną neegzistavo.

5Atsakovai J. U. ir S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad detalusis planas nėra pagrindas savininkų teisių suvaržymui. Teismas šioje byloje nenagrinėjo savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo. Ieškovas savaip, negu yra nustatęs įstatymų leidėjas, papildo Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 23 p., nurodydamas, kad planuose nustatytos žemės sklypo naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygos, teisės ir prievolės yra privalomos. Teisės aktai jų neįpareigoja ir jie neturi jokių prievolių vykdyti detaliojo plano sprendinius jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5- 63/2003 yra pažymėjęs, kad detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis- šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su toje teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad detalusis planas nėra pagrindas savininkų teisių suvaržymui ir kad sutikimas ant detaliojo plano nevertintinas, kaip suteikiantis ieškovui teisę vienašališkai vykdyti savavališkus statybos darbus atsakovų sklype. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad galiojančios Statybos įstatymo nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas bei jame išdėstyti išaiškinimai vienareikšmiškai įtvirtina asmens galimybę nustatyta tvarka ir sąlygomis įteisinti savavališka pripažinta statybą. Nustačius ieškovo prašomą servitutą būtų pažeisti pagrindiniai, visuotinai pripažįstami teisės principai: niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). 2011-01-27 rašte Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pažymėjo, kad inspekcija 2010-09-30 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl statytojo įpareigojimo pašalinti įvykdytos savavališkos statybos padarinius, statytojo įvykdytos savavališkos statybos, įvertinęs visas aplinkybes (tarp jų ir šiuo metu teisme nagrinėjamą žemės sklypo servituto nustatymo klausimą) priims teismas, inspekcija nėra įgaliota spręsti klausimų dėl savavališkos statybos įteisinimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir teismo sprendimas neprieštarauja nei teisės aktų nuostatoms, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose išdėstytiems išaiškinimams. Teismas, nustatęs aplinkybes, tinkamai įvertino, kad ieškovas pažeidė atsakovų interesus ir servitutu mėginama įteisinti jau neteisėtais pripažintus veiksmus t. y. Konstitucijos saugomos nuosavybės teisės pažeidimus ir teismo priimtas sprendimas yra teisėtas. Pagal Konstituciją kiti asmenys turi nepažeisti savininko nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 23 str. (inter alia jo 1 ir 2 d.) yra įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų. Valstybė, turėdama pareigą ir atlikdama savo funkcijas yra konstituciškai įpareigota per teismus, pagal savo kompetenciją sprendžiančius bylas ginti pažeistą nuosavybę ir tai yra viešasis interesas. Šiuo atveju jų ir viešasis interesai sutampa. Ieškovas nenurodė konkretaus daikto (viešpataujančio), dėl kurio, užtikrinant jo tinkamą naudojimą, turėtų būti nustatytas servitutas atsakovams priklausančiame žemės sklype. Ieškovas nenurodė ir byloje nėra įrodymų apie nutiestų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, dėl kurių tinkamo naudojimo turėtų būti nustatytas servitutas, adreso, žemės sklypo kadastrinio numerio, daikto (viešpataujančio) unikalaus numerio. Pagal CK nuostatas servitutas, teismo sprendimu, gali būti nustatytas tik užtikrinant konkretaus daikto (viešpataujančio) tinkamą naudojimą, o ne bet kokių inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų naudojimą. Ieškovas taip pat nepateikė ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdo tiek ieškinyje, tiek ieškinio pakeitime (patikslinime) nurodytus nekilnojamuosius daiktus (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas), dėl kurių tinkamo naudojimo ir prašo teismo sprendimu nustatyti servitutą jiems priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra įrodymų, kad ieškinyje ir ieškinio patikslinime paminėtų nekilnojamųjų daiktų nuosavybė ar valdymas viešame nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas ieškovo UAB „Gabijos investicijos” vardu. Jie su ieškovais dėl servituto nustatymo nesitarė, nuo 2006 m. tik atsakovas J. U. kelis kartus buvo susitikęs su asmenimis, prisistačiusiais UAB „Gabijos investicijos“ atstovais ir bendravo atsakovams priklausančio žemės sklypo nuosavybės pažeidimo pašalinimo tema. Šiuo atveju ieškovas nėra daiktų, nurodytų 2010-12-08 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo), savininkas, o yra tik savavališkų inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytojas, o pagal CK 4.126 str. 1 d. viena iš sąlygų kai servitutas nustatomas teismo sprendimu, tai jeigu savininkai nesusitaria. CK 4.103 str. 1 d. nustato, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, todėl savavališkai pastatyti inžinieriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos, kurių tinkamam naudojimui ieškovas prašo nustatyti servitutą atsakovams priklausančiame sklype negali būti naudojami, nes jų naudojimą draudžia įstatymas. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-1839-101/2008 ir nagrinėjamoje byloje aplinkybės nėra tapačios. Byloje Nr. 2-1839-101/2008 aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi joje nėra nustatyta nei nuosavybės teisių pažeidimo, nei savavališkų statybų fakto, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimas neaktualus nagrinėjant šią bylą, nes priimtas iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis.

6Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas. CK (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 4.124 str. 1 d. nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais- administracinis aktas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 23 str. 1 d. 8 p. numatė galimybę detaliajame plane numatyti servitutus, tačiau detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634, servitutas atsakovams priklausančiame žemės sklype nebuvo numatytas, todėl nebuvo pagrindo priimti administracinį aktą- apskrities viršininko sprendimą dėl žemės servituto nustatymo, numatytą Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579). Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad poreikio tokiam servitutui nebuvo nustatyta. Patvirtinti detaliojo plano sprendiniai neįpareigojo ieškovo vykdyti statybos darbus atsakovų sklype, kartu ir nesuteikė galimybės atlikti tokius darbus, neturint kitų reikalingų dokumentų (atsakovų sutikimų ar įgaliotų viešojo administravimo institucijų sprendimų). Jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad ieškovas prašo iš esmės įteisinti neteisėtais jau pripažintus veiksmus. Jo pareigūnų, vykdančių statybos valstybinę priežiūrą, yra nustatyta, kad ieškovas savavališkai, t. y. neturėdamas statybos leidimo, atsakovams priklausančiame žemės sklype pastatė inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 str. pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23(1) str. pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28(1) str., keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymui (Žin., 2010, Nr. 84-4401), ieškovas siekia pasinaudoti šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2010, Nr. 84-4401) redakcijos 28 str. 7 d. 1 p. įtvirtinta galimybe gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. įteisinti vykdytus savavališkos statybos darbus.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl netinkamai išnagrinėjo bylos ginčą, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p. apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikymo sąlygos, atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; ir kt.). Įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas, atsakovų, trečiųjų asmenų teiktus atsikirtimus į ieškinį, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išnagrinėtas ginčas pagal ieškovo ieškinį, kad šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus įrodymus ir į šių įrodymų gavimo aspektus.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovas UAB „Gabijos investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, ieškiniu jokių reikalavimų dėl savavališkos statybos įteisinimo nereiškė. Ieškovas ieškinio dalyką suformulavo pareiškime dėl dalyko pakeitimo (T. 2, b. l. 193-194) ir nurodė, kad prašo nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neterminuotai ir neatlygintinai naudotis žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu atsakovams J. U., S. P. ir I. M., kurio kadastrinis Nr. ( - ), tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8, taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis komunikacijomis. Ieškovas pareiškime dėl dalyko pakeitimo nurodė, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra kiek netikslus, nes neteisingai nurodomas servituto nustatymo tikslas (konkrečiai neteisingai įvardijamas viešpataujantis daiktas, kurio naudojimui yra reikalingas servituto nustatymas). Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, kad jis yra gyvenamojo būsto projektų vystytojas, jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Pavilionių k., Vilniuje (nurodomi unikalūs sklypų numeriai), ir ieškovui siekiant vystyti gyvenamųjų namų statybą jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose bei tinkamai vykdyti statybos darbus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintu detaliuoju planu, būtina įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal detaliajame plane numatytus sprendinius, t. y. pagal ieškovo ieškinio aplinkybes, kurios sudaro ieškinio pagrindą, ieškovas prašo nustatyti servitutą tam, kad būtų apginti jo, kaip viešpataujančio daikto (žemės sklypų) savininko, interesai. Taip pat ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis įrengti magistralinius inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pagal detaliajame plane numatytus sprendinius gali tik per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

10Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio tuo pagrindu, kad minėtas detalusis planas nėra pagrindas savininkų teisėms suvaržyti, jei toks planas parengtas be jų sutikimo, ieškovas, neturėdamas statybos leidimo, savavališkai vykdė statybos darbus, įrengdamas inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklype, esančiame Pavilionių k., Vilniuje, kad dėl ieškovo padaryto pažeidimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2010-02-01 surašė savavališkos statybos aktą bei kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype, kad galiojant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3245-465/2010, kurioje pagal atsakovų J. U. ir S. P. reikalavimus UAB „Gabijos investicijos“ buvo įpareigota nutraukti inžinerinių tinklų tiesimą bei sugrąžinti žemės sklypą į pradinę buvusią padėtį, konstatavo, jog ieškovo reikalaujamo turinio servitutas negali būti nustatytas, kadangi prieštarauja minėtam sprendimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas ieškiniu prašo iš esmės įteisinti neteisėtais jau pripažintus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų išnagrinėtas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, ieškiniu buvo prašoma nustatyti servitutą, o ne išspręsti savavališkos statybos padarinių klausimą. Ieškovo atstovas 2011-02-09 teismo posėdžio metu yra nurodęs, kad prašoma tokio sprendimo, kuris leistų pašalinus esamus tinklus nutiesti naujus (T. 3, b. l. 28). Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 str. 2 d.), t. y. teismo sprendimu nustatytas servitutas teisines pasekmes sukurs į ateitį, todėl vien tai, kad ieškovas yra neteisėtai atsakovų žemės sklype yra atlikęs tam tikrus darbus, kurie pripažinti savavališka statyba, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nenagrinėti ieškovo reikalavimo dėl servituto nustatymo.

11Servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto savininko (valdytojo) naudai - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1524/2002; 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008; kt.); servitutas neturi riboti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių daugiau nei yra būtina tinkamam naudojimuisi viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti, t. y. teismas, nustatydamas servitutą, kartu turi laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; kt.). CK 4.126 str. 2 d. numato, kad dėl servituto nustatymo teismo sprendimu gali kreiptis daikto savininkas ar valdytojas.

12Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti išsiaiškinta dėl kokio (viešpataujančio) nekilnojamojo daikto (daiktų) tinkamo naudojimo kreipėsi ieškovas į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo, kokiu pagrindu šis daiktas ar daiktai jam priklauso nuosavybės teise ar jis yra jų teisėtas valdytojas. Kaip jau buvo minėta, ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, o ieškinio reikalavimas suformuluotas taip, kad jame nenurodytas konkretus viešpataujantis daiktas. Pareiškime dėl dalyko pakeitimo nurodoma, kad ieškinyje suformuluotame reikalavime neteisingai nurodytas viešpataujantis daiktas, kurio naudojimui yra reikalingas servituto nustatymas, kalbama apie inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, tačiau ieškinio reikalavimu prašoma nustatyti servitutą tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Byloje yra įrodymai, kad tam tikrų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statyba pripažinta savavališka statyba. Atsakovai teikė įrodymus, kad ieškovui nuosavybės teise nepriklauso jo byloje nurodyti žemės sklypai. Jei ieškovui nuosavybės teise priklauso ar jis teisėtai valdo tam tikrą dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, kurių naudojimui yra reikalingas servitutas, tai ieškovas turėtų tiksliai tai nurodyti ieškinyje ir pateikti tokius įrodymus. Tik ieškovui nurodžius viešpataujantį daiktą, kuris jam priklauso nuosavybės teise ar jis jį valdo, gali būti nagrinėjamos aplinkybės, ar nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis šį daiktą naudoti pagal paskirtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad įsiteisėjusiu kitoje byloje priimtu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu, kuriuo apeliantas grindžia savo argumentus, buvo nustatytas ieškovui servitutas, suteikiantis teisę ieškovui bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis tos bylos atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalimis, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į ieškovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad ieškovas galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais – ieškovui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.

13Pirmosios instancijos teismas pirmiau minėtų aplinkybių nenagrinėjo, jų nenustatė, nepašalino prieštaravimų, esančių tarp ieškovo nurodyto ieškinio pagrindo ir dalyko. Tam, kad būtų išnagrinėtos ir nustatytos šios aplinkybės, pirmiausia ieškovas turėtų patikslinti ieškinį, pateikti įrodymus apie tai, kad jis yra viešpataujančio daikto savininkas ar valdytojas. Ieškovui nurodžius ir pateikus duomenis apie viešpataujantį daiktą, turi būti nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su servituto nustatymu. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti tikslinamas ieškinys, teikiami papildomi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėja bylos iš esmės, o perduoda bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai