Byla 2K-247/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Gintaro Godos, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Audronei Pupeikienei, išteisintosios gynėjui advokatui Algimantui Kliunkai, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolitos Kančauskienės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2012 m. vasario 1 ir 6 d.) išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

2Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu R. G. buvo nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. vasario 1 d.), paskiriant jai 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, bei pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2012 m. vasario 6 d.), paskiriant jai 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, prokurorės, prašiusios skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4R. G. buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama ( - ) tarnybos (toliau – ( - ) tarnybos) ( - ) skyriaus ( - ) gydytoja, nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2013 m. kovo 11 d. būdama suteiktose vaiko priežiūros atostogose, J. I. Š. prašymu, gautu 2012 m. vasario 1 d. telefoninio pokalbio (12.38–12.40 val. trukmės) metu su J. I. Š., 2012 m. vasario 1 d., nuo 12.40 iki 16.02 val., ateidama į ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus laikino saugojimo patalpą, esančią ( - ), paimdama specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus ( - ) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, ją perskaitydama, 2012 m. vasario 1 d. būdama ( - ) tarnybos ( - ) skyriuje, esančiame ( - ), paskambinusi iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) J. I. Š., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios statusą, į mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ), telefoninio pokalbio (16.02–16.03 val. trukmės) metu nurodydama, kad kūdikio mirties priežastis yra plaučių uždegimas, histologiškai buvo rasta pūlių, joks mechaninis sužalojimas nerastas, kvėpavimo nepakankamumas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu, veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes, pažeisdama Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002 m. spalio 29 d. redakcija) 10 straipsnio, 12 straipsnio 5 punkto nuostatas, ( - ) tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 punktą, 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 163 patvirtinto ( - ) pareigybės aprašymo 6.21 punktą, 2010 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus nuostatų 10.10 punktą, J. I. Š. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis – specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus ( - ) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimą paskyrusios institucijos leidimo.

5Taip pat ji buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus ( - ) gydytoja, nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2013 m. kovo 11 d. būdama suteiktose vaiko priežiūros atostogose, J. I. Š. prašymu, gautu 2012 m. vasario 1 d. telefoninio pokalbio (12.38–12.40 val. trukmės) metu su J. I. Š. 2012 m. vasario 1 d., nuo 12.40 iki 16.02 val., ateidama į ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus laikino saugojimo patalpą, esančią ( - ), paimdama specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus ( - ) gydytojo S. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11, ją perskaitydama, 2012 m. vasario 6 d., būdama savo namuose, esančiuose ( - ), 20.39 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) paskambinusi D. J., ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-02697-11 turinčiai procesinį įtariamosios status, į jos naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. ( - ), telefoninio pokalbio (6.24 min. trukmės) metu nurodydama, kad kūdikio mirties priežastis yra pūlingo kvėpavimo nepakankamumas, pūlingas plaučių uždegimas, nebeprisimena ar abipusis, ar vienpusis, nes neužsirašė, plaučių uždegimas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir tokiais, susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu veiksmais, pažeisdama valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės principus, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams, kurdama savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą diskreditavo valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens vardą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes, pažeisdama Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (2002 m. spalio 29 d. redakcija) 10 straipsnio, 12 straipsnio 5 punkto nuostatas, ( - ) tarnybos direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 59 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 96.4 punktą, 2010 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 163 patvirtinto ( - ) pareigybės aprašymo 6.21 punktą, 2010 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 143/1 patvirtintų ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus nuostatų 10.10 punktą, D. J. paskelbė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 12-1-02697-11 duomenis – specialisto išvadą Nr. M 857/11(01), surašytą ( - ) tarnybos ( - ) skyriaus ( - ) gydytojo S. L., be užduotį atlikti objektų tyrimą paskyrusios institucijos leidimo.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad R. G. veiksmuose nenustatyti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai – padariniai (didelės žalos padarymas valstybei) ir kaltė (tyčia) bei nėra pagrindo teigti, jog R. G. veiksmai buvo tokio pavojingumo, dėl ko būtų sukeltos pirmosios instancijos teismo nustatytos pasekmės, tarp jų – nepasitikėjimas ( - ) pareigybe ir ( - ) tarnyba, kaip valstybine institucija. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių R. G. suvokimą, kad jos veiksmai yra pavojingi BK 228 straipsnio 1 dalies prasme ir sukeliantys šiame straipsnyje įtvirtintas pasekmes. Ji sąmoningai neleido atsirasti minėtame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams. Vien jos elgesys, neatitinkantis ( - ) veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, savaime neleidžia konstatuoti jos tyčios padarant piktnaudžiavimus BK 228 straipsnio prasme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog ji (R. G.) nepadarė veikų, turinčių minėto nusikaltimo požymių.

7Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sutrukdžiusius teismui priimti teisingą sprendimą, prieštaringo baigiamojo akto išvadas argumentavo paviršutiniškai, selektyviai nurodydamas palankias išteisintajai aplinkybes, o argumentai dėl veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių nebuvimo R. G. veikoje nėra pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

8Kasatorė, remdamasi konstitucine jurisprudencija dėl teismo pareigos būti aktyviam ir imtis visų BPK nurodytų priemonių tikrosioms inkriminuojamos veikos aplinkybėms nustatyti bei visapusiškai ir objektyviai ištirti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, turėjo visapusiškai ir nuodugniai ištirti apeliantų ginčijamas aplinkybes ir, nors nebuvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą, tik išsamiai ištyręs įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius didelės žalos padarymo valstybei, R. G. kaltės bei veikos pavojingumo faktus, priimti nuosprendį. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės rėmėsi tik apeliacinio skundo argumentais, juos nekvestionuojamai priėmė ir, nors pateikė motyvus, kuriais remdamasis išteisino R. G., vis dėl to, anot prokurorės, šie motyvai neišplaukia iš išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Prokurorės nuomone, šis pažeidimas suponuoja ir išvadą, jog skundžiamas nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog R. G. veika nelaikytina nusikaltimu, nes veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino konstatuoti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, yra nepagrįsta. Prokurorės nuomone, būtent bylos aplinkybės leidžia teigti, kad R. G. veiksmai pavojingumo laipsniu atitinka ne drausminio (tarnybinio) pažeidimo požymius, o būtent nusikalstamą veiką. Kasatorės manymu, nagrinėjamoje byloje veikos pavojingumą patvirtina šios aplinkybės: veikos padarymo metu R. G. einamos pareigos; ( - ) tarnybos paskirtis, itin svarbios jos funkcijos ir jos disponuojama neviešo pobūdžio informacija, kurios apsaugai tarnybos darbuotojams norminiais aktais nustatyta pareiga jos neatskleisti. Tokios pareigos įtvirtinimas norminiu aktu rodo, kad valstybė pakankamai svarbia laiko tokios informacijos apsaugą nuo jos atskleidimo tretiesiems asmenims, ir atitinkamai – tokios informacijos neteisėtą paskleidimą – pavojinga veika; R. G. pasinaudojimas tarnybine padėtimi ir ( - ) tarnybos disponuojamos informacijos atskleidimas įtariamosioms J. I. Š. bei D. J., žinant apie jų procesinę padėtį ikiteisminiame tyrime ir suvokiant, jog jos atskleidžiama informacija gali padėti įtariamosiomis formuoti savo tolesnę gynybinę poziciją, planuoti galimų parodymų turinį ir kelti versijas. Anot prokurorės, tai reiškia, kad R. G. iškėlė asmeninius pažįstamų įtariamųjų asmenų interesus virš savo tarnybos ir valstybės interesų, nes ( - ) įstaigoje dirbančios R. G. statusas niekaip nedera su jos darbovietės disponuojamos neviešintinos informacijos, susijusios su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, teikimu tretiesiems asmenims. Juolab kad minėtos specialisto išvados nebuvo žinomos net mirusio naujagimio tėvams, tačiau dėl neteisėtų R. G. veiksmų tapo žinomos jos pažįstamoms įtariamosioms.

10Kartu prokurorė nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neva nenustatyto R. G. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviojo požymio – didelės žalos. Kasatorės nuomone, didelė žala nagrinėjamoje byloje grindžiama ne tik tyčiniu įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, nurodytų kaltinime, nesilaikymu, bet ir R. G. einamomis pareigomis (( - ) gydytoja) bei jos darbovietės statusu (valstybei priklausianti biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto). Kasaciniame skunde pažymėdama, kad valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims keliami aukšti reikalavimai, tarp jų – ir savo veiksmais nemenkinti institucijos prestižo bei statuso, prokurorė mano, jog teismo išvada apie nagrinėjamoje byloje nediskriminuotą valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir valstybei nepadarytą didelę žalą reiškia tokių veiksmų (atliktų R. G.) toleravimą, valstybės institucijų statuso sumenkinimą ir trečiųjų asmenų suvokimą apie nebaudžiamumo atmosferą gaunant ir platinant ( - ) tarnybos disponuojamą informaciją.

11Kasatorė ginčija ir teismo išvadą dėl R. G. veikoje neva nesančio BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviojo požymio – tyčios. Prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo R. G. parodymų (paskelbdama ( - ) specialisto išvadoje esančią informaciją, ši nenumatė, kad tokie jos veiksmai gali būti laikomi nusikalstamais, nenorėjo pakenkti, sumenkinti ( - ) tarnybos autoriteto, padaryti žalos valstybei arba pakenkti ikiteisminiam tyrimui) vertinimu, t. y. kad šie parodymai yra vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis jos nekaltumą. Prokurorė teigia, kad teismas kaltės turinį turėjo atskleisti remdamasis ne tik R. G. parodymais, bet ir atsižvelgdamas į jos atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, susidariusią padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. Juolab kad R. G. atlikti veiksmai buvo aktyvūs ir kryptingi, kas tuo pačiu patvirtina veikimą būtent tyčine kaltės forma. Kasatorė nurodo, kad R. G., žinodama teisės aktų, reglamentuojančių jos kaip asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, reikalavimus ir būdama 2010 m. spalio 6 d. pasirašytinai supažindinta su ( - ) tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 163, kuriuo patvirtintas ( - ) pareigybės aprašymas, suvokė, jog, atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus, ji veikia šiurkščiai pažeisdama šiuos reikalavimus – nevykdo pareigos atmesti nepagrįstus prašymus, nesaugo tarnybos, profesinės paslapties, paskelbia duomenis be užduotį paskyrusios institucijos leidimo, siekdama padėti įtariamosioms J. I. Š., o vėliau ir D. J.. Dėl to prokurorė teigia, kad R. G., tyčia pažeisdama jos tarnybą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, suprato, jog juos pažeidžia, suvokė, kad, pasinaudodama tarnybine padėtimi, veikia priešingai tarnybos interesams, numatė, jog dėl tokios veikos kils padariniai – didelė žala valstybės interesams, ir nors nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. jai inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdama netiesiogine tyčia. Aptardama prokurorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos duomenis, įrodymus vertino paviršutiniškai, nepašalino abejonių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo R. G. veikoje, neatlikdamas įrodymų tyrimo, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

12Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Kančauskienės kasacinis skundas netenkintinas.

13Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo

14Apeliacinės instancijos išvada, kad R. G. veiksmuose nenustatyti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra pagrįsta. Apeliacinės instancijos motyvai, kuriais grindžiama ši išvada, iš esmės atitinka kasacinėje teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus dėl BK 228 ir 229 straipsniuose numatyto didelės žalos požymio nustatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl netikslingumo siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms visuomet tokias veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Kasacinėse bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014 yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, kad dėl R. G. veiksmų ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai buvo pareikšti J.I. Š. ir D. J., nebuvo pakenkta, žalos kokiems nors asmenims nepadaryta, niekieno konstitucinės teisės nebuvo suvaržytos, ( - ) tarnybos veikla nebuvo sutrikdyta. Kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kuriais remiantis galėtų būti daroma priešinga išvada. Nei veikos pavojingumas, nei didėlės žalos požymis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, negali būti konstatuojami vien tik nurodant veikos padarymo metu traukiamo atsakomybėn asmens einamas pareigas, tarnybos, kurioje toks asmuo dirba, paskirtį bei vykdomų funkcijų svarbą ir disponavimą neviešo pobūdžio informacija. BK 228 ir 229 straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma įvairias pareigas įvairiose tarnybose einantiems asmenims. Kiekvienu konkrečiu atveju darant išvadas apie netinkamą tarnybinių pareigų neatlikimą ar įgaliojimų viršijimą turi būti išsiaiškinta, kokias pareigas kokioje tarnyboje ėjo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tačiau einamos pareigos ar įstaigos, institucijos ar organizacijos paskirtis bei vykdomos funkcijos negali būti vieninteliais ar lemiančiais kriterijais, kuriais remiantis sprendžiamas baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Be to, nagrinėjamoje byloje reikšminga ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog gydytojos pareigos ( - ) tarnyboje nelaikytinos aukštomis pareigomis. Kasacinio skundo argumentas, kad R. G. asmeninius interesus iškėlė virš tarnybos ir valstybės interesų, yra nekonkretus ir taip pat nereikšmingas sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą.

15Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė ir tai, kad R. G. nesuvokė, jog jos veiksmai gali būti vertinami kaip pavojingi, galintys sukelti BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius. Nagrinėjamoje situacijoje tarp subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio – kaltės ir objektyvaus požymio – padarinių yra tiesioginis ryšys. Nesant pagrindo konstatuoti, kad dėl R. G. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, neįmanoma daryti ir išvados, kad R. G. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nors ir to nenorėdama sąmoningai leido kilti BK numatytiems padariniams.

16Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

17Kasacinio skundo teiginiai dėl esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pripažintini nenagrinėtinais. Kasaciniame skunde teigiant, kad BPK pažeidimus apeliacinės instancijos teismas padarė neatlikdamas įrodymų tyrimo, išsamiai neištirdamas bylos aplinkybių, darydamas paviršutiniškas ir abejotinas išvadas, konkrečiai nenurodoma, kokie įrodymai, kasatoriaus nuomone, turėjo būti ištirti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kokios aplinkybės byloje nėra nustatytos, kokių prieštaravimų esama apeliacinės instancijos teismo priimtame nuosprendyje. Konkrečiais teisiniais argumentais nepagrįsta kasatoriaus nuomonė dėl kasaciniame skunde nurodomų atskirų BPK straipsnių pažeidimo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Kančauskienės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai