Byla 1A-394-487/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Kuprusevičiui, Tomui Uldukiui išteisintajam M. P., jo gynėjui Sauliui Juzukoniui, išteisintosios I. S. gynėjui J. V. Pliugžmai,

2teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo

3M. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

4I. S. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6M. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas, turėdamas pareigą vykdyti Kelių patrulių rinktinės vado pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 10-V-232, 6.1., 6.5., 6.6. punktuose nustatytas funkcijas, t.y. vadovauti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Kelių patrulių rinktinei ir Tarnybos organizavimo poskyriui, nagrinėti autoavarijų medžiagas ir administracinių teisės pažeidimų bylas, skirti administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus,

72010 m. gegužės 7 d., nuo 9.34 val. iki 9.49 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje, adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, kabinete Nr. 302, žinodamas, kad 2009 m. lapkričio 14 d. 11.34 val. kelyje A17, 6,12 kilometre ir 2010 m. sausio 6 d. 15.15 val. kelyje A1, 48 kilometre I. S. vairuodama automobilį Citroen C2, v. n. ( - ), viršijo leistiną greitį 55 km/h ir 27 km/h, t.y. kad minėtus kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė I. S., žinodamas, kad už pirmąjį pažeidimą administracinę bylą nagrinėja ir nuobaudą skiria teismas, o už antrąjį pažeidimą numatyta nuo 100 iki 300 Lt bauda, surašė 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-174531-10 ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-174535-10 I. S. dukrai V. S., kuriame tyčia įrašė melagingus duomenis apie tai, kad V. S. neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir nenurodė, koks asmuo 2009 m. lapkričio 14 d. kelyje A17 ir 2010 m. sausio 6 d. kelyje A1 vairavo automobilį Citroen C2, v. n. ( - ). Po ko, I. S. protokolą V. S. vardu pasirašė. Tokiu būdu I. S. išvengė administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 3 d., už kurią numatyta nuo 100 iki 300 litų bauda, ir pagal ATPK 124 str. 6 d., už kurią numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo l iki 3 mėnesių teisių atėmimas arba 7 paros arešto ir 6 mėnesiai teisių atėmimas, bei šį pažeidimą nagrinėja ir baudą skiria teismas.

8Tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-286 redakcija) 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p. numatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis, atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams, būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, to paties įstatymo 15 str. l d. l p., 4 p., 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba; Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 str. l d. l p., 2 p., 3 p. reikalavimus, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; Policijos veiklos įstatymo (2003 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. DC-1773 redakcija) 3 straipsnio, 4 straipsnio l dalies, 2 dalies, 5 straipsnio l dalies l ir 5 punktų, 21 straipsnio reikalavimus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais, nešališkai ginti visus asmenis, veiklą grįsti teisėtumo principu, saugoti žmogaus teises ir laisves, atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. DC-1538, 12 str. reikalavimus sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nuostatų, patvirtintų 2008 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 10-V-89, 6.5., 7.1. punktų reikalavimus operatyviai ir profesionaliai įforminti Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir eismo, įvykius, atskleisti administracinius teisės pažeidimus ir atlikti tyrimą eismo priežiūros srityje, bei fiksuoti KET bei kitus pažeidimus, taikyti administracinio poveikio priemones eismo dalyviams.

9Tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Lietuvos policijos autoritetą, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

10I. S. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. lapkričio 14 d. 11.34 val. kelyje A17, 6,12 kilometre ir 2010 m. sausio 6 d. 15.15 val. kelyje A1, 48 kilometre vairuodama automobilį Citroen C2, v. n. ( - ), viršijo leistiną greitį 55 km/h ir 27 km/h, po ko, 2010 m. gegužės 7 d. nuo 9.34 val. iki 9.49 val., jai atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, esančią adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, kabinetą Nr. 302, kuriame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadui M. P., piktnaudžiaujant tarnyba ir surašius 2010 m. gegužės 7 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-174531-10 ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-174535-10 I. S. dukrai V. S., kuriame M. P. tyčia įrašius melagingus duomenis dėl to, kad V. S. neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir nenurodė, koks asmuo 2009 m. lapkričio 14 d. kelyje A17 ir 2010 m. sausio 6 d. kelyje A1 vairavo automobilį Citroen C2, v. n. ( - ), I. S. protokolą V. S. vardu pasirašė. Tokiu būdu I. S. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 3 d., už kurią numatyta nuo 100 iki 300 litų bauda, ir pagal ATPK 124 str. 6 d., už kurią numatyta nuo 1000 iki 1500 litų bauda ir nuo l iki 3 mėnesių teisių atėmimas arba 7 paros arešto ir 6 mėnesiai teisių atėmimas, bei šį pažeidimą nagrinėja ir baudą skiria teismas ir suklastojo tikrą dokumentą.

11Šiais savo veiksmais padėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadui M. P. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastojo dokumentą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nusprendžiu M. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., bei I. S. išteisinta pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Vilniaus apygardos teismo 2014-07-22 nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas atmestas, konstatavus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-03 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

14Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-07-22 nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

15Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Linas Kuprusevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

16- pripažinti M. P. kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam 100 MGL (13 000 Lt kas atitinka 3765.06 eurų) dydžio baudą; pripažinti M. P. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6 500 Lt kas atitinka 1882.53 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę M. P. paskirti 100 MGL (13 000 Lt kas atitinka 3765.06 eurų) dydžio baudą;

17- pripažinti I. S. kalta pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. ir paskirti jai 75 MGL (9 750 Lt kas atitinka 2823.79 eurų) dydžio baudą; pripažinti I. S. kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jai 40 MGL (5 200 Lt kas atitinka 1506.02 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę I. S. paskirti 75 MGL (9 750 Lt kas atitinka 2823.79 eurų) dydžio baudą.

18Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas nepagristai nepripažino įrodymais operatyvinio tyrimo metu surinktų duomenų, nuosprendį pagrindė įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, dalies byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų iš viso neaprašė ir nevertino, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

19Pažymi, kad apylinkės teismo išvada, jog nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti M. P. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ) numatytus operatyvinius veiksmus, yra nepagrįsta. Iš baudžiamojoje byloje esančių pilnai išslaptintų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimų ir Vilniaus apygardos teismo nutarčių matyti, kad operatyvinis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas gavus duomenų, jog M. P. galimai užsiima kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, pasireiškiančiu tuo, kad tarnybinių pareigų atlikimo metu konsultuoja asmenis pažeidusius kelių eismo taisykles kaip išvengti administracinės atsakomybės, toleruoja kyšininkavimo faktus vadovaujamoje kelių patrulinėje tarnyboje ir galimai savo naudai per tarpininkus priima kyšius bei gauna įvairias paslaugas, taip pat nurodoma, kad M. P. ir kiti bendrininkai galimai vykdo nusikalstamą veiklą, numatytą BK 225, 226 ir 228 str. Taigi, buvo tiek faktinis (informacija apie M. P. galimą kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą), tiek teisinis (Vilniaus apygardos teismo nutartys) pagrindas M. P. atžvilgiu taikyti OVĮ 10 ir 11 straipsniuose numatytus operatyvinius veiksmus. Tai, kad M. P. buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., kurios nenurodytos operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo metu galiojusios OVĮ redakcijos 9 straipsnyje, nereiškia, kad operatyvinis tyrimas buvo atliktas nesant faktiniam ir teisiniam pagrindams. Be to, M. P. buvo inkriminuota iš esmės ta pati nusikalstama veika – piktnaudžiavimas, dėl kurios buvo atlikti operatyviniai veiksmai, nors vėliau veika ir buvo kvalifikuota pagal BK 228 str. 1 d., o ne pagal BK 228 str. 2 d. Pažymi, kad operatyvinis tyrimas pagal OVĮ pradedamas tuomet, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK 228 str. 2 d., arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį, todėl reikalauti iš operatyvinio tyrimo subjekto jau pradedant operatyvinį tyrimą tinkamai ir tiksliai kvalifikuoti nusikalstamą veiką tai, kaip bus suformuluotas galutinis kaltinimas teisme, yra nepagrįsta.

20Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad atlikus operatyvinį tyrimą dėl OVĮ 9 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, operatyvinių tyrimo veiksmų atlikimo metu gauti duomenys gali būti panaudoti ir yra laikomi įrodymais BPK 20 str. prasme ir tais atvejais, kai kaltininko veika ikiteisminio tyrimo ir/ar teisminio nagrinėjimo metu kvalifikuojama pagal kitus BK straipsnius, net ir pagal tuos, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal OVĮ 9 str. 1 d. negali būti atliekamas.

21Taip pat, anot apelianto, pirmos instancijos teismas skundžiamą nuosprendį grindė ir M. P. paskutinio žodžio metu nurodytomis aplinkybėmis, nors pastarasis teisme atsisakė duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, tuo tarpu kaltinamojo paskutinis žodis nėra laikytinas įrodymu. Remiantis BPK 295 str. per baigiamąsias kalbas ar paskutinįjį žodį paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms esminės reikšmės bylai, teismas nagrinėjimo teisme dalyviu prašymu arba savo iniciatyva gali atnaujinti įrodymų tyrimą. Baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas, taigi, jokių naujų bylai reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta. Pažymi, jog teismų praktikoje tokie atvejai, kuomet nuosprendis pagrindžiamas įrodymais, neišnagrinėtais teisiamajame posėdyje, yra vertinami kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

22Be to, apelianto vertinimu, apylinkės teismas nesilaikė ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes procesiniame sprendime iš viso neišdėstė ir nevertino elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautų duomenų, liudytojo V. L. parodymų, liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje. Dėl šių pažeidimų mano, kad byla nebuvo išnagrinėta pilnai ir visapusiškai bei padarytos išvados neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

23Apelianto teigimu, šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina M. P. ir I. S. pareikštus kaltinimus – byloje neginčytinai įrodyta, jog M. P. ir I. S. sutarė dėl I. S. padarytų dviejų KET pažeidimų (greičio viršijimo) surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 1331 str. 1 d. V. S., kuriame V. S. vardu įrašus padarė ir pasirašė I. S., tam, kad būtų išvengta I. S. gresiančios atsakomybės.

24Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra laikytini dokumentais BK 300 straipsnio prasme, nes įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, suteikia tam tikras teises ir pareigas, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad suklastoti dokumentai nesukėlė ir negalėjo sukelti tų pasekmių, kurios buvo inkriminuotos kaltinime. M. P. tyčia, pažeisdamas jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, suklastojo dokumentą, t.y. piktnaudžiaudamas tarnyba padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką, dėl tokių neteisėtų veiksmų administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nekaltas asmuo, o kaltas asmuo liko nenubaustas ir išvengė administracinės atsakomybės, dėl ko neabejotinai buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Lietuvos policijos autoritetas, kas teismų praktikoje pripažįstama didele žala valstybei. I. S., pasirašydama dokumentus ir užpildydama kito asmens vardu, padėjo M. P. piktnaudžiauti tarnyba.

25Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad tiek M. P., tiek I. S. atžvilgiu priimtas pirmos instancijos teismo 2014 m. sausio 3 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

26Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teikė argumentus dėl netinkamo duomenų, gautų pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, vertinimo, nepilnos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizės, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto, apelianto požiūriu, nuosprendžio priėmimą, o taip pat argumentavo dėl dokumento - administracinio teisės pažeidimo protokolo vertinimo, kaip tinkamo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., objekto. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų pasisako.

29Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Vienas iš įstatymų, pagal kurių nuostatas gali būti gauta reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, yra įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas (toliau – OVĮ). Pripažįstant operatyviniais veiksmais gautus duomenis įrodymais, turi būti vertinamas operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumas, nustatytas operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų ryšys su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat duomenys turi būti patikrinti BPK numatytais būdais.

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinimas M. P. ir I. S. negali būti grindžiamas duomenimis, gautais, taikant OVĮ numatytas priemones, t.y. užfiksuotais M. P., I. S. ir kitų asmenų pokalbiais. Prokuroras apeliaciniu skundu tokią pirmosios teismo išvadą ginčija ir teigia, jog pagal OVĮ surinkti duomenys šioje byloje turi būti pripažinti tinkamais ir teisėtais įrodymais, kuriais gali būti remiamasi, sprendžiant dėl M. P. ir I. S. kaltės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia prokuroro pozicija yra pagrįsta.

31Sprendžiant dėl operatyvinės veiklos metu gautų duomenų vertinimo, kaip įrodymų, teismas privalo patikrinti: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar operatyvinio tyrimo veiksmai buvo atlikti, nepažeidžiant OVĮ nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus, atliekant operatyvinį tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais.

32Šioje byloje faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas buvo nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 9 straipsnio 1 punkte, kuriame nurodyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, be kita ko numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, arba apie nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį.

33Teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas buvo nustatytas operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusios redakcijos OVĮ 10 ir 11 straipsnių 1 dalyse, kad operatyvinių veiklos priemonių naudojimą specialia tvarka sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ir (ar) Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu du Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai pagal generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus, parengtus pagal operatyvinės veiklos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad tais atvejais, kai operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylą teismas faktinio operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo pagrindo paprastai neturėtų tikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2011, 2K-313/2010).

34Iš teismų procesinių sprendimų ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad slaptas patekimas į M. P. tarnybinį kabinetą ir garsą, vaizdą fiksuojančios technikos sumontavimas nuo 2010 m. kovo 3 iki birželio 3 d. buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, o techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, skirtų vykdyti slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą 2010 m. kovo 15 –gruodžio 27 d. laikotarpiu, – šio teismo 2010 m. kovo 15 d., 2010 m. birželio 21 d. ir 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimis (t.3, b. l.115–118). Nurodytos nutartys priimtos pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. kovo 9 d., 2010 m. birželio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 24 d. teikimus (t.3 b.l.107–111). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra patvirtintos išslaptintų teikimų ir nutarčių kopijos, taip pat iš dalies išslaptintų operatyvinės veiklos subjekto (Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko) pranešimų, pagal kurių duomenis buvo parengti teikimai, kopijos (t.1 b.l.16–19).

35Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas kasacinį prokuroro skundą šioje byloje, atkreipė dėmesį į tai, kad nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitinka įstatymo reikalavimus: operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas nurodytas abstrakčiai; nusikaltimai, apie kuriuos siekiama gauti informacijos, įvardyti kaip kyšininkavimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, nenurodant tikslaus jų kvalifikavimo pagal BK straipsnius ir jų dalis, be to, padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog M. P. gali būti susijęs su nusikalstama veikla, turinčia sunkių nusikaltimų požymių, nekonkretizuojant tokios veiklos kvalifikavimo, taip pat ir prokuroro teikimuose, nurodant galbūt vykdomus nusikaltimus, kuriuos siekiama atskleisti, jie įvardijami nevisiškai tiksliai, t.y. nurodant tik BK 225 ir 228 straipsnius be dalių, kurios nurodytos tik paskutiniame - 2010 m. rugsėjo 24 d. teikime. Tačiau pažymėta, kad, įvertinus teismo nutarčių turinį kartu su teikimų ir operatyvinės veiklos subjekto pranešimų turiniu, nurodyti teikimų ir nutarčių dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo trūkumai nenulėmė šių veiksmų ir juos atliekant surinktų duomenų neteisėtumo (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-168-139/2015). Iš teikimų matyti, kad svarstomų operatyvinių veiksmų atlikimas teiktas sankcionuoti atsižvelgiant į operatyvinio tyrimo metu gautus duomenis, kad M. P., dirbantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadu, galbūt užsiima kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba, pasireiškiančiais tuo, kad tarnybinių pareigų atlikimo metu konsultuoja asmenis, pažeidusius Kelių eismo taisykles, kaip išvengti administracinės atsakomybės, toleruoja kyšininkavimo faktus vadovaujamoje Kelių patrulių tarnyboje ir galbūt savo naudai per tarpininkus priima kyšius bei gauna įvairias paslaugas; šiuos galbūt nusikalstamus veiksmus vykdo savo tarnybiniame kabinete. Būtent tokie duomenys nurodyti 2010 m. kovo 3 d. teikime, o kituose pateikiama tik bendro pobūdžio nuoroda į turimus duomenis apie M. P. galimą kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą tarnyba. Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pranešimų matyti, kad kompetentingam prokurorui visais atvejais buvo pateikiami analogiški duomenys, kaip ir nurodyti pirmajame teikime. Šie duomenys atitinka taikytinos BK 225 ir 228 straipsnių redakcijos antrąsias dalis, dėl kurių pagal bylai aktualią OVĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją galėjo būti atliekamas operatyvinis tyrimas (taigi ir OVĮ 10 bei 11 straipsniuose reglamentuojami operatyviniai veiksmai). Taigi visą operatyvinių veiksmų atlikimo laikotarpį kompetentingas prokuroras turėjo tokių duomenų ir pateikdavo juos šiuos veiksmus sankcionuojančiam teismui; operatyviniai veiksmai iš esmės buvo sankcionuoti, siekiant patikrinti M. P. dalyvavimą būtent šioje nusikalstamoje veikloje (nutartyse nurodyta, kad atitinkami veiksmai sankcionuojami siekiant patikrinti atitinkamą teikimuose nurodytą veiklą). Be to, atsižvelgiant į operatyvinių veiksmų atlikimo chronologiją ir pobūdį (iš esmės pasyvi M. P. kabinete vykstančio bendravimo ir jo telefonu perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas), darytina išvada, kad, prokuroro teikimuose bei teismo nutartyse nevisiškai tiksliai kvalifikavus operatyvinių veiksmų faktinį pagrindą, nebuvo neteisėtai išplėsta atitinkamų veiksmų apimtis. Bylos duomenys neduoda pagrindo teigti, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami siekiant rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas, dėl kurių tokių veiksmų taikyti negalima.

36Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal operatyvinių veiksmų atlikimo metu galiojusią BK redakciją, abi BK 228 straipsnio dalys buvo priskirtos tai pačiai apysunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, byloje nagrinėjami nusikaltimai ir nusikaltimai, dėl kurių buvo atliekami operatyviniai veiksmai, yra panašaus pobūdžio (piktnaudžiavimas) arba susiję tarpusavyje (piktnaudžiavimas, klastojant dokumentus). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir įtarimas I. S. pareikštas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o, nepasitvirtinus įtarimui, kad piktnaudžiaujant buvo siekiama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, veika perkvalifikuota į BK 228 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas baudžiamojo proceso metu negali nulemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014).

37Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant teisiniam ir faktiniam operatyvinės veiklos M. P. ir I. S. atžvilgiu atlikimo pagrindui - pagal operatyvinės veiklos subjektų teikimus su duomenimis apie OVĮ (veiksmų atlikimo metu galiojusi redakcija) numatytos nusikalstamos veikos galimą darymą (tyrimo eigoje pirminiams įtarimams nepasitvirtinus, veika perkvalifikuota pagal švelnesnę to paties straipsnio dalį) veiksmai atitinkamai sankcionuoti įstatymo nustatyta tvarka - Vilniaus apygardos teismo nutartimis. OVĮ nustatyta tvarka gauti duomenys patikrinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka - surašyti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, kurie pirmos instancijos teismo nustatyta tvarka ištirti, teisme išklausyti operatyvinių tyrimo veiksmų metu daryti garso įrašai ir dėl juose esančios informacijos apklausti kaltinami asmenys, kurių atžvilgiu veiksmai buvo atliekami. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje būtina išanalizuoti ir įvertinti operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, vykdant telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos, atliekant operatyvinį tyrimą, kontrolę ir slaptą sekimą, užfiksuotų 2010-03-29 d.- 2010-05-07 d. vykusių M. P. su V. L., V. S. telefoninių pokalbių bei tarnybiniame kabinete M. P. bendravimo su V. S. ir I. S. turinį visumoje su liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais bylos duomenimis.

38OVĮ nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010-03-03, 2010-03-15, 2010-06-21 ir 2010-09-28 nutartimis buvo sankcionuotas laikotarpiu nuo 2010-03-03 iki 2010-06-03 slaptas patekimas į M. P. tarnybinį kabinetą ir kabineto viduje garso, vaizdo fiksuojančios technikos sumontavimas bei pakartotinis patekimas į kabinetą technikos išmontavimui, taip pat laikotarpiais nuo 2010-03-15 iki 2010-06-15, nuo 2010-06-21 iki 2010-09-19 ir nuo 2010-09-28 iki 2010-12-27 techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, vykdant slaptą M. P. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą abonentiniu Nr. 8-620-32333 (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-03, 2010-03-15, 2010-06-21 ir 2010-09-28 nutartys Nr. SD-907, SD-1046, SD-2527 ir SD-3723, t.3 b.l.115-118) Nurodytos nutartys buvo išduotos, remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-03-03, 2010-03-09, 2010-06-19 ir 2010-09-24 teikimais Nr. S1-172, S1-193, S1-492 ir S1-715 (t.4 b.l.107-111).

39Laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2010-03-27 buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp M. P. ir V. L., kurių metu V. L. prašė M. P. priimti merginą, kuri grįš iš Anglijos kovo 29 d. 2010-03-29 buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. P. ir V. S., kuri prisistatė V. nuo V. (V. L.). M. P. V. S. nurodė atvykti apie 12.00 val.

40Kontroliuojant M. P. tarnybinį kabinetą, 2010-03-29 apie 11.30 val. užfiksuota, kaip j kabinetą užėjo V. S., prisistatė nuo Valentino. M. P. su V. S. pradėjo aiškintis dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, V. S. pasakė, kad vairavo ne ji, kad ji neturi teisės vairuoti. M. P. pranešė, kad jis tikrino duomenų bazėje ir žino, kad ji neturi teisės vairuoti, klausė, kas vairuoja automobilį pažeidimo padarymo metu. V. S. iš pradžių nesakė, tada M. P. paaiškino, kad jeigu ji nenurodys kas vairavo automobilį, bus nubausta nuo 300 iki 500 litų bauda už duomenų nesuteikimą policijai. Tada V. S. paaiškino, kad automobilį vairavo jos mama, kad jos pačios pažeidimo padarymo metu nebuvo Lietuvoje. M. P. paaiškino, kad V. S. mama turės atvažiuoti, nes už greičio viršijimą jai turės būti paskirta bauda. V. S. paaiškino, kad jos mama laukia už durų, paskambino I.S. ir pastaroji užėjo į kabinetą. M. P. paaiškino, kad greitis yra viršytas nuo 20 iki 30 km/h ir minimali bauda yra 100 litų. I.S. sutiko. M. P. užpildė dokumentus, o I. S. dar nurodė, kad yra padariusi rimtesnį pažeidimą kelyje link Šiaulių, tačiau iki šiol nėra gavusi pranešimo. M. P. paaiškino, kad medžiagas dėl užfiksuotų pažeidimų labai ilgai siunčia. Nurodęs 1.Sąlyginai, kur reikia pasirašyti, M. P. pasakė, kad pasižiūrės dėl jos padaryto antrojo pažeidimo, klausė, ar I. S. pastebėjo blykstelėjimą, kokia buvo data. I. S. tiksliai neprisiminė, nurodė, kad kelyje į Šiaulius lapkričio mėnesį, I. S. patvirtino, kad ir antrojo pažeidimo metu automobilį vairavo ji. M. P. pasakė, kad, gavusi šaukimą į policiją, I. S. paskambintų jam, o jeigu jis anksčiau išsiaiškins dėl padarytų pažeidimų, tai jis praneš apie tai V.. M. P. už greičio viršijimą paskyrė I.S. 100 litų baudą ir paaiškino, kad baudą ji turi sumokėti per 40 dienų bet kuriame banke, o jeigu pavedimu - tai tik iš savo asmeninės sąskaitos. Tuo susitikimas baigėsi.

412010-05-03 užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu V. L. M. P. klausia, ar pas M. P. galėtų atvykti jo verslo partnerė (I.S.) dėl KET pažeidimų. M. P. sutinka ir nurodo laiką, kada atvykti.

42Kitą dieną, t.y. 2010-05-04 M. P. kabinete užfiksuotas jo susitikimas su I. S., kurio metu pastaroji praneša apie jos padarytus du KET pažeidimus. I. S. sako, kad vienas pažeidimas tikrai rimtas. M. P. pasako, kad jam užims laiko surasti pažeidimų medžiagos, todėl sutaria susitikti ketvirtadienį apie 9.00 val.

43Sutartu laiku, t.y. 2010-05-06 apie 8.36 val. I. S. atvyko pas M. P. į kabinetą. M. P. jai parodė abiejų jos padarytų KET pažeidimų medžiagas, paaiškino, kad pažeidimai padaryti kelyje link Šiaulių ir netoli Elektrėnų, vieną kartą greitis viršytas 27 km/h, kitą - 55 km/h. Taip pat M. P. paaiškina, kad už 27 km/h viršytą greitį numatyta bauda nuo 100 iki 300 litų, o už 55 km/h viršytą greitį pažeidimo bylą nagrinėja teismas, o sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 iki 1500 litų ir atėmimas teisės vairuoti nuo I iki 3 mėnesių. Tačiau iš karto M. P. nurodo, kad vienintelis variantas nesiųsti bylos į teismą - jei automobilio savininkė nesuteiks duomenų, kas pažeidimo metu vairavo automobilį, tada jai bus paskirta bauda nuo 300 iki 500 litų. 1.Salygina pasako, kad jos dukra (automobilio savininkė) į Lietuvą atvažiuos tik vasarą. M. P. pasako, kad tai ne bėda ir pasitikslina, ar ji išvykusi į užsienį, 1. Salygina atsako, kad ji mokosi Anglijoje ir iki vasaros negrįš.

442010-05-07 apie 9.43 val. M. P. kabinete užfiksuotas pastarojo susitikimas ir pokalbis su I. S.. Pokalbio pradžioje M. P. kreipiasi į I. S. V. vardu, I. S. patvirtina, kad ji yra V.. Toliau M. P. auklėja pašnekovę, kad ji jauna, o pastoviai pažeidinėja taisykles. Tačiau čia pat M. P. paklausia I. S.: " ... Ar mokosi jinai ten, ar dirba?". I. S. atsako, kad mokosi ir dirba. Toliau pašnekovai kalbasi apie studijas užsienyje, tuo metu M. P. kompiuteriu pildo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pokalbio metu M. P. telefonu nenustatyto asmens D. teiraujasi, kaip pildyti protokolą pagal ATPK 1331 straipsnį, M. P., pildydamas protokolą, klausinėja I. S. duomenų: gyvenamosios vietos adreso, automobilio markės ir modelio. Po to M. P. nurodo I. S., kuriose grafose įrašyti tos dienos datą, vardo raidę, pavardę. Taip pat paaiškina, kad ji per 40 dienų bet kuriame banke turi sumokėti skirtą 300 litų baudą Vitalijos vardu. I. S. padėkoja.

45M. P. byloje buvo pareikšti kaltinimai, padarius BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, o I. S. – BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. bei 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

46Byloje kaltinimai suformuluoti taip, jog M. P. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė 2010-05-07 surašymu administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo V. S. pagal ATPK 1331 str. 1 d., melagingų duomenų juose įrašymu, žinant, jog 2009-11-14 11.34 val. ir 2010-01-06 15.15 val. leistiną greitį automobiliu Citroen C2, valst. Nr. ( - ), viršijo I. S., po ko I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą pasirašė V. S. vardu ir tokiu būdu išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 3 d. ir 124 str. 6 d.

47Įvertinus baudžiamojoje byloje užfiksuotus telefoninius ir tarnybiniame kabinete išteisintųjų pokalbius bei juos sugretinus su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad teismo išvada, jog duomenų apie tai, kad M. P. 2010-05-07 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-174531-10 ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-174535-10 nurodė melagingus duomenis, nėra, o ir pačiame kaltinime nenurodoma, kokiu būdu, kada ir kokioje vietoje V. S. informavo M. P. apie tai, kad KET pažeidimus jos vardu registruotu automobiliu padarė jos motina I. S., nepagrįsta.

48VĮ „Regitra“ duomenimis, valstybinis numeris ( - ) suteiktas automobiliui Citroen C2, registruotam V. S. vardu (t.2 b. l. 11).

49Iš 2009-10-17 greičio pažeidimo protokolo Nr.071/1385/11625 matyti, kad Klaipėdoje, Lideikio viaduke automobilis, kurios valstybinis numeris ( - ), važiuoja 83 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis 60 km/h (t.2 b.l. 4).

502010-03-29 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, matyti, kad M. P. nubaudė I. S. už tai, kad ji automobiliu Citroen C2 v.n. ( - ) 2009-10-17 11.39 val. Klaipėdoje Lideikio viaduke viršijo leistiną 60 km/h greitį, važiuodama 83 km/h greičiu, pranešimas dėl bylos nagrinėjimo atvykti 2010-03-30 įteiktas V. S. (t.2 b.l.2-4).

51Telefoninio pokalbio tarp M. P. ir V. L. metu V. L. prašė M. P. priimti merginą, kuri grįš iš Anglijos kovo 29 d. (t.1 b.l.50 tel. pokalbis Nr.602). 2010-03-29 buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp M. P. ir V. S., kuri prisistatė V. nuo V. (V. L.). M. P. V. S. nurodė atvykti apie 12.00 val. (t.1 b.l.51 tel. pokalbis Nr.736). Tarnybiniame M. P. kabinete 2010-03-29 11.29 val. užfiksuotas M. P. ir V. S. pokalbis, iš kurio matyti, kad V. S., atvykusi pagal susitarimą nuo Valentino pagal gautą pranešimą dėl viršyto greičio, nurodo M. P., kad savo mašinos ji nevairuoja, nes neturi teisių, o automobilį vairuoja jos mama, o ji pati net nebuvo Lietuvoje; M. P. paaiškinus, kad, jei ji nenurodys, kas vairavo automobilį, bus nubausta, tada V. S. patvirtina, kad vairavo motina I. S. „<...ne, tai čia ji, kas čia dar gali vairuot, nepavogė gi mašinos..>“ Pakviesta į kabinetą, I. S. tai patvirtina - M. P. nurodžius „<...būtų čia koks rimtas greičio viršijimas...Leista 60-šim, važiavot ant 83-ys..>“, sako „<...o man pasirodė tada, kad aš važiavau...>“. Ir be kita ko I. S. pasitikslinus „<... čia buvo link Šiaulių, ne?...>, o M. P. atsakius „<...ne, čia yra Klaipėda, Lideikio viadukas...>“ ir paklausus „<...ar kitoj vietoj nufotografavo?...>“, I. S. nurodo „<... ten buvo rimčiau.... dvi mašinos buvo šalia...>“. M. P. pokalbio pabaigoje nurodo „<... aš pažiūrėsiu dėl to antro, ar ten yra kas nors. Ta prasme, kad blykstelėjo, matėt? Bet dvi mašinos važiavo greta? O kokia data buvo...>“. I. S. nurodo „<... neprisimenu, bet suprantat, ant tiek buvo ne... Į Šiaulius važiavom tik žinau. Data... Buvo lapkritis, bet tiksliai galiu sužinot...>“ (t.1 b.l.31-32).

52Iš minėtų faktinių duomenų matyti, kad M. P. jau 2010-03-29, surašydamas I. S. nutarimą, sužinojo, kad ji automobiliu Citroen C2 v.n. ( - ) 2009 m. lapkričio mėn. kelyje į Šiaulius žymiai viršijo leistiną greitį ir pažadėjo jai išsiaiškinti.

532009-11-14 11.34 val. teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 1118070491 užfiksuota, kad, kelio A17 6,12 kilometre, automobilis, kurios valstybinis numeris ( - ), važiuoja 125 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis 70 km/h (t.2 b.l. 9). Iš protokole užfiksuotos fotonuotraukos matyti, kad vairuotojo nuotrauka nėra ryški, tačiau ji yra analogiška 2009-10-17 greičio pažeidimo protokole Nr.071/1385/11625 matomai vairuotojai I. S.. Pagal šį protokolą M. P. neabejodamas priėmė 2010-03-29 nutarimą, kuriuo nubaudė I. S. pagal ATPK 124 str. 3 d.

542010-01-06, 15:15 val. greičio matavimo protokolu Nr. 100106-5-008 užfiksuota, kad kelio A1 48 kilometre, automobilis, kurios valstybinis numeris ( - ), važiuoja 97,5 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis 70 km/h (t. 2, b. l. 11). Iš protokole užfiksuotos fotonuotraukos matyti, kad vairuotojo nuotrauka neryški.

55Dėl pirmo pažeidimo V. S. buvo kviečiama atvykti į Kelių policiją 2010-04-15 ir 2010-05-07 (t.2 b.l. 7-8), dėl antro – 2010-05-05 (t.2 b.l. 10).

56Iš užfiksuoto 2010-05-04 M. P. ir I. S. telefoninio pokalbio matyti, kad I. S. nurodo, gavusi žinių apie tai, ko tikėjosi ir apie kurį buvo minėjusi, vienas tai tikrai rimtas, o antro net neįsivaizduoja, M. P. pasitikslinus „<...Taip, čia penktai dienai ir septintai dienai...>“, atsako „< ...kaš... kažkokia recidyvistė...>“. M. P. nurodo „<... galim suderint laiką, kada jūs atvažiuosit. Ketvirtadienį, iš ryto patogu ? Tai devintai valandai kokiai ten?...>“ (t.1 b.l.33 įrašas Nr.MZ000203).

57Iš minėto pokalbio darytina išvada, kad I. S. gavo dukters V. S. vardu pranešimus apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą ir informuoja M. P., kad tai du atvejai, vienas rimtas, apie kurį jam buvo minėjusi 2010-03-29 nutarimo surašymo dieną, ir antras, kurio neprisimena. Taip pat darytina išvada, kad M. P., kviesdamas I. S. atvykti ketvirtadienį 9 val. (2010-05-06), jau žinojo, kad V. S. vardu gauti du pranešimai dėl I. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo - greičio viršijimo. Ši išvada taip pat patvirtinta ir tarnybiniame M. P. kabinete 2010-05-06 8.34 val. užfiksuotas M. P. ir I. S. pokalbis, iš kurio matyti, kad I. S. ir M. P. kalba apie abu teisės pažeidimus: I. S. teigia „<... ką jau daryt, jau padaryta, pridaryta...>“, klausia „<... čia kur? čia pirmas?...>“; M. P. atsakius teigiamai, klausia „<... čia Šiaulių?...>“, M. P. atsako „<.. .A17-ka kelias..> <....buvo į Šiaulius?...>“, į ką I. S. atsako „<...Mh...>“. Toliau žiūrint M. P. sako „<...taip, va čia - A1, čia Kauno plentas“, I. S. pasitikslinus, ar Kauno plentas, M. P. patvirtina „<... Mh, kešim aštuntas kilometras, tai čia yra prie kažkur prie Elektrėnų...>. I. S. paklausia, koks greitis, po to pati pamato „<... ai va čia jo? devyšim septyni... gale septyniasdešimt..?>“. Į tai M. P. atsako“<...šia yra leistinas...? matai čia dvidešimt septyni, čia nuo šimto iki trijų šimtų...> <...čia viršytas penkiasdešimt penkiais tūkstančio iki pusantro su atėmimu...> <...byla eina į teismą...>“. I. S. paklausus, ar tai viskas, M. P. atsako „<... vienintelis variantas, tai - savininkė automobilio atvažiuos, jinai nenurodys, nesuteiks duomenų, kas čia vairavo - mes jai paskirsim baudą nuo trijų iki penkių šimtų litų, ir viskas..>“. I. S. sako, kad „<... jinai atvažiuos tik vasarą...>“. M. P. nurodo „<... o jinai išvykus? tai ne bėda, šitas ... lapkričio mėnesio, šitas - sausio - šviežias visai, o jinai užsieny?...>“.I. S. patvirtinus, kad Anglijoje mokosi, M. P. perklausia „<...ta prasme iki vasaros negrįš?...>“ (t.1 b.l.34 įrašas Nr.MZ000295). Šiame pokalbyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2010-05-06 M. P. ir I. S. analizavo protokolus apie 2009-11-14 kelyje A17 ir 2010-01-06 kelyje A1 automobilio Citroen C2, ( - ) viršytą greitį, I. S. patvirtino, kad tai jos padaryti pažeidimai ir klausė, kokia išeitis, į tai M. P. nurodė, kad turi atvažiuoti automobilio savininkė ir nepateikti duomenų, kas vairavo automobilį, už tai ji būtų nubausta. I. S. tuo tarpu pranešė, kad jos dukra mokosi Anglijoje ir iki vasaros negrįš ir ši aplinkybė M. P. buvo žinoma. Duomenų apie tai, kad pati V. S., sužinojusi apie gautus pranešimus, būtų susisiekusi su M. P. ir išsakiusi savo poziciją nenurodyti jai priklausančio automobilio vairuotojo, kas yra užfiksuota M. P. 2010-05-07 V. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pagal LR ATPK 1331 str. 1 d. ir nutarime skirti 300 Lt baudą, baudžiamojoje byloje nepateikta. Nors 2010-05-07 9.34 val. M. P. tarnybiniame kabinete užfiksuotas M. P. ir I. S. pokalbis, kurio metu pastarasis į ją kreipiasi Vitalijos vardu (t.1 b.l.35 įrašas Nr.MZ000345), pats išteisintasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad kaltinime nurodytus dokumentus jis surašė, V. S. nedalyvaujant.

58Iš 2010-05-07 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tos pačios dienos nutarimo matyti, kad M. P., kaip Vilniaus apskrities VPK Rinktinės vadas, 2010-05-07 V. S. surašė LR ATPK 1331 str. 1 d. pažeidimo protokolą ir nutarimą skirti 300 Lt baudą už tai, kad ji neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir nenurodė, koks asmuo 2009-11-14 kelyje A17 ir 2010-01-06 kelyje A1 vairavo automobilį Citroen C2, ( - ). Nutarimas ir protokolas pasirašyti V. S. vardu. (t.2 b. l. 5, 6).

59M. P. įkaltinta BK 300 str. 1 d. nusikalstama veika, o I. S.- BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d. nusikalstama veika pagal kaltinimą pasireiškė tuo, kad M. P. suklastojo tikrą dokumentą, tyčia įrašydamas jo žinomus melagingus duomenis (I. S. padėjo jam padaryti šią nusikalstamą veiką), o būtent M. P., būdamas Vilniaus apskrities VPK Rinktinės vadas, 2010-05-07 V. S. surašė LR ATPK 1331 str. 1 d. pažeidimo protokolą ir nutarimą skirti 300 Lt baudą už tai, kad ji neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) fizinio asmens pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir nenurodė, koks asmuo 2009-11-14 kelyje A17 ir 2010-01-06 kelyje A1 vairavo automobilį Citroen C2, ( - ), o I. S., žinodama apie minėtų duomenų melagingumą, protokolą pasirašė, kaip V. S.. Byloje ištirtais ir aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. P. iš I. S. žinojo, jog minėtuose protokoluose užfiksuoti jos padaryti pažeidimai, o V. S. pozicijos apie jos, kaip savininkės atsisakymą nurodyti, kas vairavo automobilį, nežinojo ir apie tai duomenų neturėjo, pats 2010-05-06 šį variantą sugalvojo, kad I. S. nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn, I. S. šios aplinkybės taip pat buvo žinomos, vienok, ji M. P. surašytą protokolą dukters vardu pasirašė. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu išdėstyta M. P. pozicija, kad I. S. kategoriškai paneigė automobilio vairavimo tomis dienomis faktą, todėl jis, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija, neturėdamas duomenų visumos dėl I. S. kaltės, padarius kaltinime nurodytus pažeidimus, surašė protokolą automobilio savininkei V. S., laikytinas jo gynybine pozicija, siekiant sumažinti savo atsakomybę.

60Pagal LR BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 str. 1 d., kurios padarymu kaltinami M. P. ir I. S., yra priskiriama nesunkioms nusikalstamoms veikoms, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl šios nusikalstamos veikos yra penkeri metai. Nors M. P. ir I. S. kaltinami ir kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. (I. S. - kaip padėjėja) padarymu, abi kaltinamiesiems įkaltintos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi ir apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino trukmės nenutraukia. Kitų duomenų apie jų padarytus kitus nusikaltimus teismui nepateikta, taip pat nepateikta duomenų, kad jie būtų slėpęsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, kas turėtų reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties trukmei. Todėl konstatuotina, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis kaltinamiesiems M. P. ir I. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. (I. S. BK 24 str. 6 d., 300 str. 1 d.), suėjo 2015-05-07. Pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai priimtas nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis, tačiau dėl nusikalstamos veikos yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, apeliacinės instancijos teismas naikina išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukia BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.).

61Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl M. P. ir I. S. kaltės BK 300 straipsnio 1 dalies ir BK 24 straipsnio 6 dalies, 300 str. 1 dalies prasme. Kita vertus, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra skirtingi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai. Konstatavus, kad dėl M. P. ir I. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 str. 1 dalį nepagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, o šiuo metu yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina. Skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

62Be minėto kaltinimo M. P. ir I. S. įkaltinta nusikalstama veika, numatyta BK 228 str. 1 d. (I. S. - 24 str. 6 d., 228 str. 1d.). Byloje kaltinimai suformuluoti taip, jog M. P. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė 2010-05-07 surašymu administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo V. S. pagal ATPK 1331 str. 1 d., melagingų duomenų juose įrašymu, žinant, jog 2009-11-14 11.34 val. ir 2010-01-06 15.15 val. leistiną greitį automobiliu Citroen C2, valst. Nr. ( - ), viršijo I. S., po ko I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą pasirašė V. S. vardu ir tokiu būdu I. S. išvengė administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 str. 3 d. ir 124 str. 6 d.

63Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 str. atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaryta alternatyviais veiksmais – piktnaudžiavimu arba įgaliojimų viršijimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos, įstaigos ir pačios valstybės autoritetas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t.y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik dėl padarytos veikos atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nenustačius didelės žalos požymio, veika vertintina kaip drausminis nusižengimas.

64Vertinant aukščiau išdėstytus nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo požymius ir atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl suėjusio baudžiamosios atsakomybės senaties termino pasisakyti apie M. P. ir I. S. kaltę pagal kaltinimus dėl BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 str. 1 dalį, sudarančius piktnaudžiavimo tarnyba ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba objektyviąją pusę bei iš jų išplaukiančius kaltinimus, kad M. P. savo nusikalstamais veiksmais padėjo išvengti I. S. administracinės atsakomybės bei nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, aktuali yra teismų praktikoje vyraujanti nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės.

65Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakoma, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012).

66Vertinant M. P. ir I. S. kaip padėjėjos aukščiau nustatytų atliktų veiksmų pobūdį, intensyvumą bei šių veiksmų pasekmes, darytina išvada, kad jų veiksmuose nėra būtino LR BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto sudėties požymio – didelės žalos padarymo.

67Kaltinime įvardintas šio nusikaltimo sudėties požymis - didelė neturtinė žala juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai ir valstybei, nurodant, kad ji padaryta policijos pareigūno vardo diskreditavimu, valstybės institucijos – policijos įstaigos autoriteto bei pasitikėjimo valstybės teisine sistema sumenkinimu, suformuluotas abstrakčiai ir nėra pagrįstas tinkamais teisiniais argumentais.

68Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje sudėtis yra materiali. Didelės žalos požymis kaip baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra vertinamasis požymis.

69Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo) piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) vardą, tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas ne apsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklą, išvardijimu, o nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinė byla Nr. 2K-316/2013).

70Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio numatyto didelės žalos požymį, atsižvelgiant ir į padarytas pasekmes (kasacinės nutartys Nr. 2K-519/2014, 2K-541/2014, 2K-325/2014, 2K-231/2014, 2K-247/2014, 2K–98/2014, Nr. 2K-316/2013).

71Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad M. P. veiksmais (I. S. jam padedant) buvo padaryta didelės žalos. Byloje nėra nustatyta, kad jų veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos interesui, sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-262/2011). Šioje byloje minėtos pasekmės nebuvo nustatytos, nebuvo pažeisti kitų asmenų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, nebuvo padaryta turtinės žalos, dėl jų veiksmų nekilo kokių nors kitų esminių žalingų padarinių, jų veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje. Kaltinimuose M. P. ir I. S. nurodytos veiksmų pasekmės iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, neatskleidžiančios, dėl kokių priežasčių yra vertinama, kad kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelės neturtinės žalos policijai ir valstybei.

72Byloje nustatyti vienkartiniai M. P. veiksmai, trukę neilgą laiko tarpą. M. P. priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas įsiteisėjęs ir įvykdytas, sumokant baudą. Nepaneigtas M. P. argumentas, kad automobilio savininko nubaudimas dėl duomenų nenurodymo neužkerta kelio tikrojo kaltininko nustatymui ir nubaudimui. Administracinių teisės pažeidimų bylos teisena buvo nutraukta dėl pasibaigusio administracinės nuobaudos skyrimo termino, bet ne dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo už ATPK 1331 str. 1 d. numatytą pažeidimą surašymo V. S.. Tiek M. P., tiek liudytojas D. Š. parodė, jog paprastai policijos įstaigose buvo priskirti atskiri pareigūnai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie būdavo atsakingi už administracinių nuobaudų skyrimo terminų pratęsimą. Byloje nėra nustatyta, kuris pareigūnas konkrečiai buvo atsakingas už leistino greičio viršijimo 2009-11-14 11.34 val. kelyje A17 ir 2010-01-06 15.15 val. kelyje A1 V. S. vardu registruotu automobiliu Citroen C2 tyrimą, o tuo pačiu ir už administracinių nuobaudų skyrimo terminų pratęsimą, be to, M. P. administracinės nuobaudos skyrimo terminų nepratęsimu ir nebuvo kaltintas. Pažymėtina, kad padarinius, kurie inkriminuoti M. P., sąlygojo netinkami teisėsaugos institucijų veiksmai.

73Kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos (kasacinės nutartys Nr. 2K-232/2012, 2K-180/2015). Šiuo atveju nustatyta, kad M. P. ėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vadas, kurios šios institucijos mastu nėra labai svarbios.

74Taigi iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad M. P. (ir I. S., kaip padėjėjos) veiksmuose yra pažeidimo požymių, tačiau šis pažeidimas nebuvo tokio masto, jog būtų galima konstatuoti, kad buvo padaryta didelė žala valstybei, kuri yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo. Jis nelaikytinas tokiu pavojingu veiksmu, galinčiu suponuoti baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnyba.Be to, asmens teisinės atsakomybės klausimo negalima sutapatinti vien tik su baudžiamąja atsakomybe, nepaisant kitų teisinės atsakomybės rūšių, tame tarpe tarnybinės atsakomybės.

75Todėl konstatuotina, kad M. P. veiksmuose, nenustačius didelės žalos požymio, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., sudėties, o taip pat I. S. veiksmuose - nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d. sudėties. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje teisėtas ir pagrįstas.

76Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

77Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

78Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria:

79M. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d., nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, I. S. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 300 str. 1 d., nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje baudžiamąją bylą M. P. ir I. S. atžvilgiu nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

80Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal... 3. M. P. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. I. S. išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 24 str. 6 d. ir... 5. Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. M. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus... 7. 2010 m. gegužės 7 d., nuo 9.34 val. iki 9.49 val., Vilniaus apskrities... 8. Tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo... 9. Tokiais savo veiksmais piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą,... 10. I. S. buvo kaltinama tuo, kad 2009 m. lapkričio 14 d. 11.34 val. kelyje A17,... 11. Šiais savo veiksmais padėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nusprendžiu M. P.... 13. Vilniaus apygardos teismo 2014-07-22 nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros... 14. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-03-31 nutartimi Vilniaus apygardos teismo... 15. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų... 16. - pripažinti M. P. kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir paskirti... 17. - pripažinti I. S. kalta pagal BK 24 str. 6 d., 228 str. 1... 18. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas... 19. Pažymi, kad apylinkės teismo išvada, jog nebuvo nei faktinio, nei teisinio... 20. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad atlikus... 21. Taip pat, anot apelianto, pirmos instancijos teismas skundžiamą nuosprendį... 22. Be to, apelianto vertinimu, apylinkės teismas nesilaikė ir įrodymų... 23. Apelianto teigimu, šioje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina M. P. ir... 24. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio... 25. Esant išdėstytoms aplinkybėms, mano, kad tiek M. P., tiek I. S. atžvilgiu... 26. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti,... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teikė... 29. Pagal BPK 20 straipsnio 1 dalį įrodymais gali būti... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog... 31. Sprendžiant dėl operatyvinės veiklos metu gautų duomenų vertinimo, kaip... 32. Šioje byloje faktinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas buvo... 33. Teisinis operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindas buvo nustatytas... 34. Iš teismų procesinių sprendimų ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti,... 35. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas kasacinį prokuroro skundą... 36. Atsižvelgtina ir į tai, kad pagal operatyvinių veiksmų atlikimo metu... 37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant teisiniam ir faktiniam operatyvinės... 38. OVĮ nustatyta tvarka baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo... 39. Laikotarpiu nuo 2010-03-24 iki 2010-03-27 buvo užfiksuoti telefoniniai... 40. Kontroliuojant M. P. tarnybinį kabinetą, 2010-03-29 apie 11.30 val.... 41. 2010-05-03 užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu V. L. M. P. klausia,... 42. Kitą dieną, t.y. 2010-05-04 M. P. kabinete užfiksuotas jo susitikimas su I.... 43. Sutartu laiku, t.y. 2010-05-06 apie 8.36 val. I. S. atvyko pas M. P. į... 44. 2010-05-07 apie 9.43 val. M. P. kabinete užfiksuotas pastarojo susitikimas ir... 45. M. P. byloje buvo pareikšti kaltinimai, padarius BK 228... 46. Byloje kaltinimai suformuluoti taip, jog M. P. piktnaudžiavimas tarnyba... 47. Įvertinus baudžiamojoje byloje užfiksuotus telefoninius ir tarnybiniame... 48. VĮ „Regitra“ duomenimis, valstybinis numeris ( - ) suteiktas automobiliui... 49. Iš 2009-10-17 greičio pažeidimo protokolo Nr.071/1385/11625 matyti, kad... 50. 2010-03-29 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas... 51. Telefoninio pokalbio tarp M. P. ir V. L. metu V. L. prašė M. P. priimti... 52. Iš minėtų faktinių duomenų matyti, kad M. P. jau 2010-03-29, surašydamas... 53. 2009-11-14 11.34 val. teisės pažeidimo duomenų protokole Nr. 1118070491... 54. 2010-01-06, 15:15 val. greičio matavimo protokolu Nr. 100106-5-008... 55. Dėl pirmo pažeidimo V. S. buvo kviečiama atvykti į Kelių policiją... 56. Iš užfiksuoto 2010-05-04 M. P. ir I. S. telefoninio pokalbio matyti, kad I.... 57. Iš minėto pokalbio darytina išvada, kad I. S. gavo dukters V. S. vardu... 58. Iš 2010-05-07 administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tos pačios... 59. M. P. įkaltinta BK 300 str. 1 d. nusikalstama veika, o I.... 60. Pagal LR BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam... 61. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti... 62. Be minėto kaltinimo M. P. ir I. S. įkaltinta nusikalstama veika, numatyta 63. Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės... 64. Vertinant aukščiau išdėstytus nusikalstamos veikos - piktnaudžiavimo... 65. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pasisakoma, kad, siekiant užkirsti... 66. Vertinant M. P. ir I. S. kaip padėjėjos aukščiau nustatytų atliktų... 67. Kaltinime įvardintas šio nusikaltimo sudėties požymis - didelė neturtinė... 68. Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje sudėtis yra... 69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinio pobūdžio... 70. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie... 71. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo... 72. Byloje nustatyti vienkartiniai M. P. veiksmai, trukę neilgą laiko tarpą. M.... 73. Kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso nuo... 74. Taigi iš faktinių bylos duomenų nustatyta, kad M. P. (ir I. S., kaip... 75. Todėl konstatuotina, kad M. P. veiksmuose, nenustačius didelės žalos... 76. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 77. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo... 78. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio... 79. M. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d.,... 80. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą...