Byla 2K-108/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjams advokatams Algimantui Pileckiui, Rimui Andrikiui, Arūnui Strikaičiui, nuteistiesiems V. G., V. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. V., V. G. ir V. M. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) – teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) – teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimu trejiems metams; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) – 6 500 Lt (50 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams bei 6 500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

3V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) – teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį – 5 200 Lt (40 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus visiško bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta teisės dirbti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijose atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei 5 200 Lt (40 MGL) dydžio bauda.

4R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį – 10 400 Lt (80 MGL) dydžio bauda; pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 6 500 Lt (50 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus visiško bausmių sudėjimo būdu, galutinė bausmė nustatyta 16 900 Lt (130 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2007 m. vasario 13 d. (8 dienos), prilygintas 2 080 Lt (16 MGL) dydžio baudai.

5Iš nuteistųjų V. M., V. G., S. L., R. V. ir L. G. nukentėjusiajai N. J. solidariai priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, padarytas nuteistiesiems piktnaudžiaujant tarnyba; iš nuteistųjų V. M., V. G. ir R. V. nukentėjusiajai N. J. solidariai priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, padarytos nuteistiesiems siekiant paveikti ją kaip liudytoją; iš nuteistųjų V. M., V. G., S. L., R. V. ir L. G. nukentėjusiajai N. J. lygiomis dalimis priteistas 1 000 Lt atlyginimas už advokato paslaugas.

6Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. G. ir byla nutraukta bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė S. L., tačiau kasacinių skundų dėl jų negauta.

7Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. M., V. G. ir R. V. apeliaciniai skundai atmesti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų V. M. ir V. G., nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti bei prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9Nuteistieji V. M., V. G. ir R. V. (kartu su S. L. ir L. G.) nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, siekdami asmeninės naudos, nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. sausio 8 d. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir fizinis asmuo - nukentėjusioji N. J., bei siekė paveikti liudytoją N. J., kad ši duotų melagingus parodymus, t. y.:

10V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas ( - ) prokuratūros prokuroru, piktnaudžiavo tarnyba ir organizavo piktnaudžiavimą tarnyba siekdamas asmeninės naudos, t. y. norėdamas išvengti galimo atleidimo iš tarnybos dėl 2007 m. sausio 2 dieną padaryto administracinio teisės pažeidimo, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) sukūrė ir organizavo nusikaltimo padarymo planą, kaip nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, pasinaudojo savo, kaip prokuroro, tarnybine padėtimi, gerais asmeniniais ir tarnybiniais santykiais su ( - ) policijos komisariato ( - ) poskyrio viršininku V. G., gerais asmeniniais santykiais su giminaičiais R. V. ir L. G. bei galima įtaka ( - ) policijos pareigūnams ir susitarė su valstybės tarnautoju V. G., giminaičiais R. V. ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. ( - ) bei 2007 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. ( - ) dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne jis (V. M.), o jo giminaitis L. G.. Veikdamas pagal šį sugalvotą planą, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), V. M. paveikė giminaitį L. G. surašyti ( - ) policijos komisariato viršininkui žinomai melagingą pareiškimą, kad L. G. eismo įvykio metu vairavo jo automobilį, taip pat paveikė giminaitį R. V. surašyti ( - ) prokuratūros vyriausiajam prokurorui žinomai melagingą paaiškinimą, kad V. M. automobilį vairavo L. G., ir pats surašė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui žinomai melagingą paaiškinimą, kad eismo įvykio metu jo automobilį vairavo L. G..

11Be to, V. M. nuteistas už tai, kad, sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - ) policijos komisariato ( - ) poskyrio specialistui S. L. duotą nukentėjusiosios N. J. paaiškinimą, kad ji matė, kaip automobilį „Audi“ 2008 m. sausio 2 d. vakare vairavo jai iš matymo pažįstamas prokuroras V. M., 2007 m. sausio 4 d., apie 14-21 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), R. V. individualios įmonės patalpose, esančiose ( - ), skatindamas bendrininkus veikti jo naudai, susitarė, kad R. V. paveiks N. J. pakeisti parodymus nurodant, kad automobilį vairavo ne V. M., bet kitas asmuo, o V. G., padedant R. V., įtraukdamas į nusikalstamą veiką savo pavaldinį valstybės tarnautoją S. L., organizuos N. J. melagingo paaiškinimo surašymą administracinėje byloje. Tęsdamas suplanuotą nusikaltimą ir žinodamas, kad 2007 m. sausio 5-8 dienomis ( - ) policijos komisariate V. G. sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr. ( - ) pridėjo iš R. V. gautą S. L. surašytą melagingą N. J. paaiškinimą bei pateikė šią medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tarnybiniam patikrinimui atlikti, suderinęs veiksmus su R. V. ir L. G., 2007 m. sausio 8 d. V. M. pateikė tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarytos komisijos nariams melagingą paaiškinimą, kuriame nurodė išgalvotas eismo įvykio aplinkybes apie tai, kad eismo įvykio metu jo (V. M.) automobilį vairavo L. G..

12Šiais nusikalstamais veiksmais V. M., būdamas valstybės tarnautojas ir užimdamas aukštas prokuroro pareigas bei pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucijos) 118 straipsnį, kuriame numatyta prokuroro pareiga ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus ir klausyti tik įstatymo; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta pareiga užtikrinti teisėtumą; 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose numatytos pareigos sprendimus priimti vadovaujantis įstatymais, gerbti asmens teises ir laisves; 20 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktus, kuriuose numatytos pareigos būti ištikimam Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, laikytis prokurorų etikos kodekso; 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes sulaužė duotą prokuroro priesaiką; taip savo nusikalstamais veiksmais pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas prokuratūros, kaip valstybės institucijos, autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, padarė didelės neturtinės žalos Lietuvos valstybei ir nukentėjusiajai N. J., nes buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje, t. y., suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 straipsnyje numatyta pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

13V. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas ( - ) policijos komisariato ( - ) poskyrio viršininku, siekdamas asmeninės naudos, t. y. padėti ( - ) prokurorui V. M. išvengti galimos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, turėdamas įgaliojimus organizuoti tyrimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. ( - ) dėl 2007 m. sausio 2 d. eismo įvykio, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), susitarė su V. M., R. V. ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. ( - ) ir 2007 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. ( - ) dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne V. M., o L. G. Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 3 d., apie 10 val., ( - ) policijos komisariate, esančiame ( - ), V. G. priėmė iš V. M. žinomai melagingą L. G. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu jis vairavo V. M. priklausantį automobilį, ir pridėjo šį pareiškimą prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr. ( - ).

14Be to, V. G. nuteistas už tai, kad, sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - ) policijos komisariate N. J. duotą paaiškinimą, kad automobilį „Audi" vairavo iš matymo pažįstamas prokuroras, pranešė apie tai bendrininkams R. V. ir V. M. 2007 m. sausio 4 d., apie 21 val. vykusio susitikimo su V. M. ir R. V. metu, skatinamas V. M., sutiko, padedant R. V., organizuoti N. J. melagingo paaiškinimo surašymą, įtraukiant į nusikaltimo darymą jam pavaldų valstybės tarnautoją policijos pareigūną S. L. Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 5 d., apie 9-12 val., iš R. V. sužinojęs, kad šis paveikė N. J. pasirašyti žinomai melagingą paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, V. G., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, susitarė su S. L. surašyti kitą, neva N. J. duotą paaiškinimą, su jame įrašytais melagingais parodymais, kad ji matė, kaip automobilio „Audi" vairuotojas po eismo įvykio nuėjo, o iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas išlipo iš keleivio pusės. S. L. surašius tokį melagingą paaiškinimą bei padavus šį paaiškinimą V. G., pastarasis per R. V. pateikė N. J. pasirašyti minėtą melagingą paaiškinimą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. G., gavęs iš R. V. N. J. pasirašytą žinomai melagingą paaiškinimą, 2007 m. sausio 5-8 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), ( - ) policijos komisariate sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos Nr. ( - ) pridėjo melagingą N. J. paaiškinimą bei pateikė šią medžiagą perduoti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tarnybiniam patikrinimui atlikti, o teisingą paaiškinimą paslėpė darbo kabinete buvusiame seife.

15Šiais nusikalstamais veiksmais V. G., būdamas valstybės tarnautojas policijos pareigūnas, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3 ir 4 straipsnių 1, 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus, kuriuose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, savo veiklą grįsti pagarba žmogaus teisėmis, teisėtumu, nešališkai ginti visus asmenis, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, užtikrinti teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1, 4 dalis ir 9 dalies 1, 2 punktus, kuriuose nustatytos pareigos vadovautis įstatymo viršenybės, skaidrumo, pareigos teisėms principais, nešališkai tarnauti žmonėms, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves, užkirsti kelią rengiamam ar daromam teisės pažeidimui, minėto statuto 12 straipsnio 2 dalį, nes sulaužė duotą pareigūno priesaiką. Pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę bei turinį, menkindamas policijos kaip valstybės institucijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą šia institucija, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J., nes buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai bei laisvės, numatytos Konstitucijos 26 straipsnio 1 dalyje, t. y., suvaržyta minties ir sąžinės laisvė, be to, suvaržyta 28 straipsnyje numatyta pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

16R. V. nuteistas už tai, kad, siekdamas asmeninės naudos, t. y. padėti, kad V. M. išvengtų galimo atleidimo iš tarnybos, iš šio sužinojęs apie jo sukeltą eismo įvykį ir priėmęs jo pasiūlymą padėti suklastoti šio įvykio aplinkybes, 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), telefoninių pokalbių ir susitikimų ( - ) metu, susitarė su V. M., dirbančiu ( - ) prokuratūroje prokuroru, valstybės tarnautoju V. G., dirbančiu ( - ) policijos komisariato ( - ) poskyrio viršininku, ir L. G. suklastoti įrodymus bei nuslėpti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. ( - ) dėl 2007 m. sausio 2 d. eismo įvykio, kurio metu V. M., būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį „Audi 100" (valst. Nr. ( - )), atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Ford Galaxy" (valst. Nr. ( - )), kurį apgadino ir taip pažeidė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį, ir 2007 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. ( - ) dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuodamas, kad eismo įvykį padarė ne V. M., o L. G., siekdamas asmeninės naudos, t.y. kad V. M. išvengtų galimo atleidimo iš tarnybos, taip prisidėjo prie bendrininkų grupės daromo nusikaltimo. R. V., veikdamas pagal V. M. nurodymą, 2007 m. sausio 3 d., apie 8-12 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) pateikė ( - ) prokuratūros vyriausiajam prokurorui melagingą paaiškinimą, kad 2007 m. sausio 2 d., apie 17 val., išgėrusiam V. M. išvažiuojant iš jo degalinės, esančios ( - ), pastarojo automobilį vairavo L. G., o V. M. sėdėjo greta vairuotojo.

17Be to, R. V. nuteistas už tai, kad sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - ) policijos komisariate duotą N. J. paaiškinimą, kuriame ji nurodė mačiusi, kad automobilį „Audi 100" vairavo iš matymo pažįstamas prokuroras, 2007 m. sausio 4 d., apie 14-21 val., telefoninių pokalbių ir 21 val. susitikimo savo individualios įmonės patalpose, esančiose ( - ), su V. M. ir V. G. metu, R. V. V. M. interesais sutiko paveikti N. J. pakeisti parodymus į tokius, kurie atitiktų bendrininkų išgalvotas eismo įvykio aplinkybes ir padėti V. G. organizuoti N. J. melagingo paaiškinimo surašymą. Veikdamas pagal šį susitarimą, 2007 m. sausio 5 d., apie 9-12 val., R. V. nuvyko į N. J. namus, esančius ( - ), kur, panaudodamas psichinę prievartą – menkindamas jos duotų parodymų reikšmę, grasindamas galimais teisminiais procesais ir kitaip įtikinėdamas, išgavo iš N. J. sutikimą pasirašyti tikrovės neatitinkantį paaiškinimą ir apie tai pranešė V. G.. ( - ) policijos komisariate, V. G. nurodymu S. L. surašius kitą, 2007 m. sausio 4 d. data, N. J. paaiškinimą su jame įrašytais žinomai melagingais parodymais, kad ji matė, kaip automobilio „Audi 100" vairuotojas po eismo įvykio nuėjo, o iš matymo pažįstamas prokuratūros pareigūnas išlipo iš keleivio pusės, R. V., paėmęs iš V. G. tikrovės neatitinkantį paaiškinimą, nuvyko į N. J. namus ir įkalbėjo ją pasirašyti šį paaiškinimą, kurį po to grąžino V. G., kad šis pridėtų jį prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos. Tęsdamas suplanuotą nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad V. G. sukeitė N. J. paaiškinimus ir prie medžiagos Nr. ( - ) pridėjo iš R. V. gautą melagingą N. J. paaiškinimą, 2007 m. sausio 8 d., ( - ) prokuratūroje, esančioje ( - ), tarnybiniam patikrinimui atlikti R. V. davė sudarytos komisijos nariams melagingą paaiškinimą, kuriame nurodė V. M. žinomai melagingas eismo įvykio aplinkybes, kad matė L. G. vairuojantį V. M. automobilį.

18Šiais nusikalstamais veiksmais, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis, pridengdamas bendrininkus, R. V. palengvino nusikalstamos veikos padarymą ir padėjo valstybės tarnautojams V. M., V. G. ir S. L. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir nukentėjusioji N. J..

19Be to, V. M., V. G. ir R. V. nuteisti už tai, kad bendru susitarimu, suorganizavus V. M., vykdant R. V. ir padedant V. G., 2007 m. sausio 31 – vasario 3 d. laikotarpiu (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. ( - ) per nusikalstamos veikos tiesioginį vykdytoją R. V. telefoninių pokalbių ir susitikimų su N. J. metu, įkalbinėdami, šantažuodami, siūlydami pinigus ir paslaugas, siekė paveikti liudytoją N. J., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, jog 2007 m. sausio 2 d., apie 17.20 val., eismo įvykio metu V. M. automobilį „Audi“ (valst. Nr. ( - )) vairavo ne V. M., o kitas asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, taip pat, kad minėta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, jog antrąjį paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriame ji nurodė mačiusi, kad 2007m. sausio 2 d., apie 17.20 val., eismo įvykio metu V. M. automobilį vairavo ne V. M., o kitas asmuo, ji pasirašė ne 2007 m. sausio 5 d. savo namuose atnešus R. V., o 2007 m. sausio 4 d. apklausta ( - ) policijos komisariate.

20Nuteistasis V. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

21Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255, 256, 257 straipsnius. Prokuroras, padavęs prašymą teisme pakeisti V. G. kaltinimą, suformulavo ne iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, o visiškai naują kaltinimą dėl kitos, dar vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šiame prašyme nurodytas kitas nusikaltimo padarymo laikas, kita vieta, inkriminuoti iš esmės kiti veiksmai bei nurodytas kitas baudžiamasis įstatymas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovaujantis BPK 257 straipsniu atmesti prokuroro prašymą ir tuo klausimu priimti motyvuotą nutartį bei informuoti prokurorą, kad kaltinamieji ar kiti asmenys gali būti padarę kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo numatyta kaltinamajame akte. Be to, teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva kvalifikuoti V. G. veiksmų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, nes tai galima tik BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodytų proceso dalyvių iniciatyva bei pagal šio straipsnio reikalavimus.

22Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, nes neišnagrinėjo naujos veikos inkriminavimo pagrįstumo bei nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK 255, 256, 257 straipsnių pažeidimų, o tik pažymėjo nutartyje, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo iš dalies pakeisti kaltinimai. Taip teismas pažeidė ir Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 1 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje garantuotą teisę į gynybą bei teisingą teismą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma V. G. apeliaciniame skunde, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų bei nemotyvavo, kodėl atmetė esminius skundo argumentus, o nuosprendį pripažino teisingu.

23Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, 242 straipsnio, 272 straipsnio, 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, jos neatitinka bylos aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo išvadas, neteisingai įvertino dalį įrodymų. Teismo posėdžio metu nevertinti esminiai prieštaravimai bei nesiaiškinta, kodėl jie atsirado byloje. Taip pat kasatorius pažymi, kad jam buvo atimta galimybė apskųsti nuosprendį per BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, nes visas nuosprendis buvo surašytas ir proceso dalyviams išsiųstas paštu, praėjus šešioms dienoms nuo nuosprendžio įžanginės ir rezoliucinės dalių paskelbimo, taip sutrumpinant nuosprendžio apskundimo terminą.

24Teismas taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neteisėtai pagrįsdamas nuosprendį N. J., R. V., D. K. ir A. S. parodymais, duotais prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne teismui. Surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas nesilaikė nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodė aplinkybių, patvirtinančių V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

25Kasatorius taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konstatuodamas V. G. dalyvavimą bendrininkų grupėje piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, nes šio nusikaltimo sudėtį atitinkančių jo veiksmų ir tai patvirtinančių faktinių aplinkybių teismas nenustatė. Priešingai, nei nustatė teismas, visi veiksmai, tiriant L. G. vaidmenį eismo įvykyje bei apklausiant N. J., buvo atliekami teisėtai, žinant policijos komisariato viršininkui ir jo nurodymu. Teismo išvados apie V. G. susitarimą veikti bendrai su V. M. yra nelogiškos ir pagrįstos ne įrodymais, o samprotavimais, prielaidomis ir spėjimais. Teismas nepašalino prieštaravimų byloje ir išvadas padarė remdamasis prieštaringais bei netiksliais liudytojų parodymais. Be to, byloje esantys telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir pokalbių įrašų darymo protokolai tiek, kiek juose nurodyta, kad kalbantis asmuo yra V. G., neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, todėl, pagrindžiant nuosprendį tokiais įrodymais, buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 4 dalis. Įrašuose užfiksuoto asmens balsas neidentifikuotas, o ir iš liudytojų parodymų visumos negalima nustatyti, apie ką kalbama telefoninių pokalbių įrašuose. Kitokių duomenų, kad teismo V. G. priskirti pokalbiai yra tikrai jo, byloje nėra.

26Teismas taip pat netinkamai įvertino asmeninės naudos siekimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi bei neįvertino visų bylos aplinkybių, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Nuteistasis tvirtina, kad pareigas jis atliko neperžengdamas įgaliojimų ribų, formaliai laikydamasis savo pareiginių nuostatų, ir byloje nėra duomenų, kad jo bendravimas su V. M. išėjo už tarnybinės veiklos ribų. Teismo išvados, kad V. G. bendrininkavo su V. M. dėl geros pažinties ir aplinkybės, kad V. G. sugyventinė E. R. dirbo prokurore kartu su V. M., pagrįstos spėjimais ir prielaidomis. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to, kad nepagrįstai pripažino N. J. nukentėjusiąja bei neinkriminavo jai BK 24 straipsnio 6 dalies ir 228 straipsnio 2 dalies, 235 straipsnio 1 dalies. Ji dalyvavo bendrininkų grupės nusikalstamoje veikoje kaip padėjėja, bendravo su R. V. ir V. M., koordinavo jų veiksmus bei davė melagingus parodymus prokurorui. Teismas nemotyvavo išvados, kad pati N. J. siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje piktnaudžiaujant tarnyba. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. G. padėjo patarimais V. M. ir R. V. paveikti liudytoją N. J. ir kad R. V. bei V. G. siekė paveikti šią liudytoją duoti melagingus parodymus dėl antrojo jos paaiškinimo surašymo aplinkybių ne tik norėdami padėti V. M., bet ir patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas tik nurodė, kad V. G. susitarė su V. M. ir R. V., tačiau nenurodė, koks buvo tas susitarimas ir kokie buvo konkretūs V. G. veiksmai. Byloje surinkti duomenys neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, o teismo išvados yra deklaratyvios, pagrįstos prielaidomis ir spėjimais. Duomenų, patvirtinančių konkrečius V. G. veiksmus, darant poveikį N. J. iki jos apklausos kaip liudytojos, byloje nėra, o telefoninių pokalbių įrašai, kuriais vadovaujasi teismas, nieko neįrodo. Priešingai nei nustatė teismas, iš G. G. ir N. J. parodymų matyti, kad ši laisva valia, pasitarusi su R. V., tarpininkaujant A. S. ir R. S., laikėsi savo pirmiau duotų melagingų paaiškinimų ir pakeitė parodymus tik grasinant ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje ir BPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų N. J. neužtikrinimas sukliudė jai duoti nešališkus bei objektyvius parodymus byloje, todėl jos parodymais pagrįstas nuosprendis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punktą. Be to, teismas nemotyvavo, kodėl skirtingai kvalifikavo analogiškus N. J. ir L. G. bei A. S. ir R. S. veiksmus. Kasatorius taip pat pažymi, kad A. S., R. S. ir N. J. parodymai gauti neteisėtu būdu, apklausiant juos apie aplinkybes, apie kurias jie negali būti apklausti kaip liudytojai (BPK 80 straipsnio 1dalis).

27Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo dėl jo priimtus teismų sprendimus panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą jam nutraukti. Nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteisė jį už veikas, kurių nepadarė. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, vadovavosi tik kaltintojų pateiktomis prielaidomis, neatsižvelgė į V. M. bei kitų nuteistųjų parodymus, neteisingai įvertino jų telefoninius pokalbius kaip nusikalstamos veikos planavimą ir organizavimą. Byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, kad nuteistasis piktnaudžiavo tarnyba ir darė poveikį liudytojai ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į V. M. argumentus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriame netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Priimdami nuosprendį ir nutartį, teismai vadovavosi spėjimais ir prielaidomis, kurių nepatvirtina bylos įrodymai, o teismų išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnį kilti būtinos pasekmės; padaryta didelė žala valstybei ar kitiems asmenims šioje byloje yra teoriškai „išpūsta“, įtikinamai nemotyvuota, nes tokių pasekmių nekilo ir negalėjo kilti.

28Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 233 straipsnio 1 dalį užtraukia bet koks siekis paveikti liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, tačiau nei pati nukentėjusioji, nei liudytojai ar kaltinamieji nepatvirtino, kad V. M. pats tai būtų daręs ar liepęs arba įkalbėjęs tai daryti kitus asmenis.

29Nuteistasis R. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimų dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį panaikinti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir jam bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o apeliacinis teismas išnagrinėjo ne visą nuteistojo apeliacinį skundą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, o savo išvadas grindė prielaidomis. Byloje nesurinkta patikimų įrodymų apie tai, kad kasatorius buvo susitaręs su kitais asmenimis klastoti eismo įvykio tyrimo duomenis, dalyvauti policijos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ar paveikti liudytoją N. J.. Pirmosios instancijos teismas išvadas apie R. V. dalyvavimą V. M. organizuotoje nusikalstamoje veikoje pagrindė prielaidomis, nepagrįstai atmetė R. V. parodymus apie tai, kad jis nežinojo eismo įvykio, kurio aplinkybių tyrimas lėmė šios baudžiamosios bylos iškėlimą, aplinkybių, nebuvo informuotas apie visus V. M. sumanymus (tarp jų ir nusikalstamus), R. V. vaidmuo eismo įvykio tyrimo procedūroje tebuvo epizodinis ir nenusikalstamas. Kasatorius tvirtina, kad jo padaryta veika negali būti įvertinta kaip priešinga įstatymui, nes joje nėra nusikaltimo sudėties (BK 14 straipsnis, 15 straipsnio 1, 2 dalys). BK 228 straipsnis jam negalėjo būti inkriminuotas, nes jis nedirbo valstybės pareigūnu bei nenustatyta jo tyčia dėl visų šio straipsnio dispozicijoje nurodytų aplinkybių: jis nežinojo konkrečių eismo įvykio aplinkybių, jo tyrimo eigos bei procedūros ir to, kad tiriant eismo įvykį policijos pareigūnai piktnaudžiaus tarnyba, taip pat nežinojo galimo V. M. atleidimo iš darbo priežasčių, procedūros bei galimų sankcijų. Policijos darbuotojų iniciatyva jis tik epizodiškai dalyvavo eismo įvykio tyrime, o noras padėti giminaičiui nėra asmeninės naudos siekimas. Be to, jo veiksmais nebuvo padaryta, o nuosprendyje ir nekonkretizuota, didelės žalos valstybei bei nukentėjusiajai N. J.. Skunde nurodoma, kad teismas savo išvadose apie nuteistojo poveikį liudytojai vadovavosi vien N. J. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai ir kurie neįrodo aplinkybių, konstatuotų nuosprendžio aprašomojoje dalyje apie veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė R. V. parodymus, ir pasitikėjo liudytojos parodymais. Įrodymai, konkretizuojantys R. V. darytą poveikį įkalbinėjant, šantažuojant, siūlant liudytojai pinigus ir paslaugas, nuosprendyje neaptarti. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nuosprendžio trūkumų, nurodytų apeliaciniame skunde, neaptarė to, kad jo veika negali būti įvertinta kaip padėjimas piktnaudžiauti tarnyba dėl asmeninių paskatų, nes net apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra konstatuotas didelės žalos padarymas bei konkrečiai nenurodyta, kokie buvo R. V. nusikalstami veiksmai.

30Kasaciniai skundai atmetami.

31Dėl kasacinių skundų nenagrinėtinų argumentų

32Nuteistasis V. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255, 256, 257 straipsnių reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė ir taip pažeidė jo teisę į gynybą bei teisingą teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prokurorui pareiškus rašytinį prašymą pakeisti kaltinime išdėstytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių įvertinimą, kaltinimą V. G. papildant kaltinimu nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nereiškė jokių prieštaravimų dėl kasaciniame skunde minimų teisės normų pažeidimų. Aplinkybės, nurodytos prokuroro rašytiniame prašyme, nebuvo naujos, jos buvo tyrimo dalykas ir ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant teisme nuteistasis realizavo savo teises, numatytas BPK 22 straipsnyje ir 44 straipsnyje, baudžiamojo proceso rungimosi principas nebuvo pažeistas. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis V. G. minimu aspektu nuosprendžio neskundė, keliami klausimai apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjami, todėl jie kasacine tvarka nenagrinėtini.

33Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacine tvarka yra tikrinamas tik apskųstų teismo nuosprendžių ar nutarčių teisėtumas. Visų nuteistųjų kasaciniuose skunduose yra keliamas teismų atliktas bylos įrodymų vertinimo klausimas, ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Įrodymų vertinimas, nesusijęs su konkrečiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja, ištirtų įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, todėl kasatoriaus V. M. teiginiai, kad teismų išvada, jog automobilį „Audi“ vairavo ne jis, kad byloje įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius inkriminuotas veikas, apskritai nėra, R. V. teiginiai, kad nėra patikimų įrodymų, jog jis buvo susitaręs su V. M. ir kitais asmenimis klastoti eismo įvykio tyrimo duomenis ir dalyvauti kokia nors forma policijos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, taip pat paliktini nenagrinėti.

34Dėl BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio ir kitų BPK normų taikymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

35Visi nuteistieji teigia, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nustatytų reikalavimų. Šio BPK straipsnio normos įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat visuose skunduose pabrėžiama, kad nuosprendyje esančių įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

36Nuteistasis V. G., nurodydamas šiuos BPK pažeidimus, savo skunde iš esmės atkartoja savo apeliacinio skundo teiginius, išdėstytus skundžiant pirmosios instancijos teismo išvadų atitikimą bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimą; V. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik kaltintojų pateiktomis prielaidomis, neatsižvelgė į šio kasatoriaus bei kitų nuteistųjų parodymus, neteisingai įvertino jų telefoninius pokalbius kaip nusikalstamos veikos planavimą ir organizavimą; R. V. nurodo, kad išvados apie šio kasatoriaus dalyvavimą V. M. organizuotoje nusikalstamoje veikoje pagrįstos prielaidomis, nepagrįstai atmesti R. V. parodymai apie tai, kad jis nežinojo eismo įvykio, kurio aplinkybių tyrimas lėmė šios baudžiamosios bylos iškėlimą, aplinkybių, nebuvo informuotas apie visus V. M. sumanymus.

37Atsakydama į tokius skundų argumentus kolegija pažymi, kad 2008 m. gegužės 13 d. Šiaulių apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis atitinka jo surašymui keliamus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytus reikalavimus: nuosprendyje detaliai aprašytos nuteistiesiems inkriminuotos faktinės piktnaudžiavimo tarnyba ir poveikio liudytojai aplinkybės, piktnaudžiavimo veiksmai, tikslas bei padariniai, poveikio liudytojai N. J. būdai. Nagrinėjant įrodymus, kuriais yra grindžiamos apygardos teismo išvados yra nurodyta, kokie kaltinimų teiginiai nepasitvirtino. Nuosprendyje pateikti bylos įrodymų tyrimo rezultatai ir argumentai dėl šių įrodymų sąsajumo ir bei patikimumo. Taigi pirmosios instancijos teismas BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktų reikalavimų nepažeidė, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

38Kolegija taip pat nerado jokių aplinkybių, patvirtinančių kasatorių teiginius apie teismo išvadų pagrindimą prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pagrįstai pažymėjo, kad neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes šio teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

39Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys asmeniniai (atskirų asmenų parodymai) ir kiti įrodymai (telefoninių pranešimų policijai apie eismo įvykį, telefoninių skambučių faktai, pokalbių įrašų išklotinių turinys, kt. duomenys) byloje yra išanalizuoti jų tarpusavio susietumo aspektu, jie sudaro logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindžia išvadas dėl visų kasatorių nustatytų nusikalstamų veiksmų ir kaltės. Pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl jis rėmėsi būtent teisme patvirtintais nukentėjusiosios N. J., liudytojų V. J., A. S., R. S., kitų liudytojų, nuteistojo S. L. parodymais, dalimi nuteistojo R. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir argumentavo, kodėl nustatydamas konkrečias aplinkybes nesirėmė kasatorių parodymais, duotais teisme. Pastebėtina, kad nuosprendyje išdėstyti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atskirų bylos aplinkybių, ypač vertinant nuteistųjų tarpusavio bendravimo aplinkybes, iš tiesų yra labai platūs, tačiau nėra pagrindo juos įvertinti kaip neaiškius ir neįtikinančius, o teismo padarytas išvadas vertinti tik kaip prielaidas. Byloje esančių ir teismo BPK numatyta tvarka patikrintų įrodymų visuma leido teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kasatoriai padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

40Atsakant į V. G. skundo argumentus pažymėtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo manyti, jog liudytojų A. S., R. S. ir nukentėjusiosios N. J. parodymai yra neleistini, nes gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį, BPK 80 straipsnio 1 dalį. Šie asmenys baudžiamojo proceso metu nebuvo apklausti apie aplinkybes, apie kurias jie negali būti apklausti kaip liudytojai. Liudytojai ir nukentėjusioji davė parodymus visų pirma apie jiems žinomus nuteistųjų veiksmus, kuriuos apibūdindami, nurodė ir savo veiksmus, neišvengiamai susijusius su nuteistųjų atliekamais veiksmais. Sprendžiant pagal minimų asmenų parodymų pobūdį, jų reikšmę teismo nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad neteisingai buvo nustatyta šių asmenų procesinė padėtis ir pažeistos teisės normos, reglamentuojančios liudytojų apklausos baudžiamajame procese taisykles.

41Pastebėtina, kad V. G. kasacinio skundo dalyje, pavadintoje „Dėl BPK 20 str. 4 d., 242 str., 272 str., 276 str. 4 d., 301 str. 1 d. pažeidimų“, šiam kasatoriui nurodant, kad buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai, yra pažodžiui atkartojami apeliacinio skundo (T 9, b. l. 14-15, 18-20) motyvai. Į šiuos, taip pat ir kitus V. G. kasacinio skundo argumentus dėl liudytojo A. M. parodymų vertinimo, telefoninių pokalbių įrašų turinio vertinimo, dėl N. J. pirmojo paaiškinimo atradimo jo seife aplinkybių, dėl jo pažinties su nuteistuoju V. M. yra išsamiai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Prieštaravimai apeliacinės instancijos teismo išvadoms kasatoriaus skunde nekeliami, todėl nėra pagrindo kasacinės instancijos teismui dar kartą atsakinėti į tuos pačius V. G. skundo argumentus.

42Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl R. V., V. M., V. G. apeliacinių skundų esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl šie skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

43Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

44Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga; Išvadų 26 punktas). BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme numatyti padariniai - padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

45Nuteistasis V. M. kasaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta didelė žala valstybei ar kitiems asmenims apkaltinamajame nuosprendyje yra įtikinamai nemotyvuota, nes tokių pasekmių nekilo ir negalėjo kilti, ir jis tokių padarinių nesiekė. Nuteistasis R. V. kasaciniame skunde teigia, kad byloje nenustatyta tiesioginė tyčia dėl visų BK 228 straipsnio 2 dalyje esančių aplinkybių, nes jam eismo įvykio aplinkybės, jų tyrimo eiga, V. M. atleidimo iš darbo procedūra, gresiančios jam sankcijos nebuvo žinomos, jis epizodiškai dalyvavo eismo įvykio tyrimo procedūroje, čia dalyvavo policijos darbuotojų iniciatyva ir neturėjo pagrindo šios procedūros įvertinti kaip neteisėtos, atliekamos piktnaudžiaujant tarnyba. Kasatorius taip pat teigia, kad jo noras padėti giminaičiui V. M. negali būti vertinamas kaip siekimas kitokios asmeninės naudos. Nuteistasis nurodo, kad dėl jo priimtame nuosprendyje konkrečiai nenurodyta, jog tiriant eismo įvykį buvo padaryta didelė žala valstybei ir didelė neturtinė žala nukentėjusiajai N. J.. Nuteistasis V. G. skunde teigia, kad piktnaudžiavimo sudėtį atitinkančių jo veiksmų ir tai patvirtinančių faktinių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo išvados apie V. G. susitarimą veikti bendrai su V. M. yra nelogiškos ir pagrįstos ne įrodymais, o samprotavimais, prielaidomis ir spėjimais. Teismas taip pat netinkamai įvertino asmeninės naudos siekimą piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, šiuo aspektu jo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas.

46Tokie skundų argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteistiesiems V. G. ir R. V. inkriminuoto BK 228 straipsnio 2 dalyje esančio nusikaltimo kvalifikuojamasis požymis – asmeninės naudos siekimas – yra aptartas. Apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad V. G. savo veika siekė asmeninės naudos padėdamas savo geram pažįstamam, o R. V. savo giminaičiui – tuomečiam prokurorui V. M., kad pastarasis išvengtų atleidimo iš tarnybos ir iš to išplaukiančių pasekmių už neblaivaus V. M. 2007 m. sausio 2 d. padarytą eismo įvykį. Tokia teismo išvada visiškai atitinka nuosprendyje nustatytas bylos aplinkybes. Siekimas kitokios asmeninės naudos suprantamas kaip kaltininko noras gauti bet kokios nematerialaus pobūdžio naudos tiek sau, tiek kitam asmeniui. Veiksmai, kurie nulemti noro padėti prokurorui išvengti drausminės atsakomybės už jam esant neblaiviam padarytą administracinės teisės pažeidimą, už kurį viena iš gresiančių nuobaudų yra galimas atleidimas iš tarnybos, atitinka nematerialaus (asmeninio) pobūdžio naudos sampratą. Nematerialaus pobūdžio nauda teismų praktikoje aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems asmenims, tai gali būti viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (kasacinės nutartys 2K-7-638/2005; 2K-7-2/2007).

47Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad kasatorių V. M. ir V. G. nustatytoje veikloje dominavo daug didesnį, negu nekvalifikuoto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, pavojingumą atspindintys asmeniniai interesai, o būtent siekimas ne įstatymų numatyta tvarka išspręsti prokurorui V. M. kilusias problemas dėl jo padaryto teisės pažeidimo. R. V. taip pat veikė padėdamas įgyvendint šiems asmenims ne viešus, bet asmeninius interesus.

48Byloje nustatytų aplinkybių visuma atskleidžia ir R. V. kaltės formą - tiesioginę tyčią bendroje nusikalstamoje veikoje – iš šio kasatoriaus nustatytų veiksmų (melagingų paaiškinimų apie eismo įvykį davimo, aktyvių poveikio veiksmų N. J.), tikslo darant šiuos veiksmus siekimo matyti, jog šis nuteistasis suvokė, kad su V. M., V. G., kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, ir to norėjo, suprato, kad sukuria būtinas sąlygas šiems asmenims piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Padėjėjas R. V. suvokė, kad nusikalstama veika yra atliekama bendrai, kartu darytina išvada, kad jis norėjo ir siekė bendrų nusikalstamų padarinių. Veikos kvalifikacijai nėra būtina, kad padėjėjo tyčia dėl žalos būtu konkrečiai apibrėžta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visų bendrininkų tarpusavyje suderinti veiksmai turėjo priežastinį ryšį su bendromis piktnaudžiavimo pasekmėmis ir nuosprendyje atskleidė R. V. padaryto padėjimo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi konkretų turinį.

49Priešingai negu teigia kasatoriai R. V. ir V. M., pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra paaiškinta, kokia buvo dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi padaryta didelė žala. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra atskirai išskirti ir detalizuoti padėjėjo R. V. sukelti padariniai. Tačiau šis nuosprendžio trūkumas nėra esminis, nes dėl piktnaudžiavimo tarnyba padaryta didelė žala išsamiai išdėstyta aprašant vykdytojų padarytas veikas. Dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems nuteistiesiems nepriklausomai nuo bendrininkavimo rūšies ir neturėtų būti atskiriamos.

50Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta žala yra didelė, atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir šio rezonanso įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar kaltininkų veiksmais buvo padaryta didelė žala, šių kriterijų laikėsi. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004; 2K-7-638/2005). Šiuo atveju nuo visų bendrininkų neteisėtų veiksmų akivaizdžiai nukentėjo net dviejų valstybinių teisėsaugos institucijų autoritetas, buvo griaunamas pasitikėjimas šiomis institucijomis, kurių atstovai turėdami konstitucinę ir kitais svarbiais teisės aktais reglamentuotą pareigą užtikrinti teisingą teisės pažeidimų išaiškinimą, pasitelkdami kitus asmenis, darė tyčinius aiškiai prieštaraujančius šios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kurių nukentėjo valstybė ir fizinis asmuo.

51Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo

52BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai apima poveikį bet kokia forma paveikti liudytoją ar nukentėjusįjį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus. Tokia veika yra siekiama, kad baudžiamojoje byloje atsirastų neteisinga informacija. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį būtent tokios liudytojos poveikio aplinkybės ir buvo nustatytos: suorganizavus V. M., padedant V. G., veikiant per R. V., telefoninių pokalbių ir susitikimų su N. J. metu, įkalbinėdami, šantažuodami, siūlydami pinigus ir paslaugas, nuteistieji siekė paveikti liudytoją N. J., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie 2007 m. sausio 2 d eismo įvykio aplinkybes bei apie savo antrojo paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pasirašymo aplinkybes.

53Nuteistasis V. M. skundžia BK 233 straipsnio 1 dalies taikymą tik vienu aspektu, jog byloje nei vienas asmuo nepatvirtino, kad nuteistasis asmeniškai įkalbinėjo nukentėjusiąją duoti melagingus parodymus ar liepė kitiems tai daryti. Nuteistasis V. G. teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. G. padėjo patarimais V. M. ir R. V. paveikti liudytoją N. J., nes teismas nenurodė, kuo pasireiškė susitarimas ir nenustatė konkrečių V. G. veiksmų. Nuteistasis pateikia savo byloje esančių duomenų vertinimą, kurio esmė yra ta, kad liudytoja N. J., pasitarusi su R. V. laisva valia, tarpininkaujant A. S. ir R. S., laikėsi savo anksčiau duotų melagingų paaiškinimų ir pakeitė parodymus tik grasinant ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn, jei ši neduos kitus kaltinamuosius apkaltinančių parodymų. Nuteistasis R. V. teigia, kad jis apie V. M. sumanymus nieko nežinojo, byloje nustatyti jo veiksmai apie poveikį nukentėjusiajai yra grindžiami prielaidomis, vien N. J. parodymais, teismas nemotyvavo, kodėl atmetė R. V. parodymus. Įrodymai, konkretizuojantys R. V. darytą poveikį įkalbinėjant, šantažuojant, siūlant liudytojai pinigus ir paslaugas, nuosprendyje neaptarti. Kasatoriaus manymu, jo atliktų kai kurių N. J. prašymų realizavimas neatitinka BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.

54Tokie kasatorių argumentai dėl konkrečių jų veiksmų nenustatymo, įrodymų nepakankamumo, tyčios jų veiksmuose nebuvimo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos nuosprendyje yra išsamiai išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis yra nustatyti konkretūs visų nuteistųjų veiksmai siekiant paveikti liudytoją, šių veiksmų bendrumas ir kiekvieno nuteistojo kaltė. Visų nuteistųjų esminiai prieštaravimai dėl nustatytų įrodymų vertinimo buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos nutartyje ir motyvuotai atmesti. Iš atliktos kratos V. G. kabinete, iš nustatytų veiksmų su N. J. šaukimu vykti į apklausą, pabaigto tarnybinio patikrinimo aplinkybių ir toliau prokurorų vykdomų liudytojos N. J. apklausų visi kasatoriai žinojo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas ir jo metu siekė paveikti liudytoją N. J., jog ši duotų parodymus neatitinkančius tikrųjų įvykių aplinkybių.

55Kiekvieno kasatorių indėlis reikšmingas nustatytoje nusikalstamojo veikoje, nes V. M., nors tiesiogiai poveikio nedarė, tačiau organizavo ir koordinavo R. V. ir V. G. veiksmus, V. G. padėjo patarimais, o R. V. darė liudytojai poveikį tiesiogiai telefoninių pokalbių ir susitikimų su ja metu. R. V. darytas poveikis įkalbinėjant, šantažuojant, siūlant liudytojai pinigus ir paslaugas yra tvirtinamas nukentėjusiosios N. J. parodymais, kurių patikimumas ir atitiktis kitai bylos medžiagai teismų sprendimuose yra aptartas. Apkaltinamajame nuosprendyje yra nurodyti kiti pripažinti įrodymais bylos duomenys, kurie patvirtina N. J. parodymus ir paneigia nuteistųjų išdėstytas aplinkybes.

56Esant nustatytiems visų kasatorių poveikio liudytojai veiksmams ir jų tyčinei kaltei, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų V. G. ir V. M. kvalifikuota papildomai pagal BK 24 straipsnio atitinkamas dalis.

57Dėl BPK 308, 310 straipsnių ir 313 straipsnio 3 dalies taikymo

58Nuteistasis V. G. skunde nurodo, kad apygardos teisme vykusio proceso metu buvo pažeista nuosprendžio paskelbimo ir jo nuorašų įteikimo tvarka. Kasatorius nurodo, kad jam buvo suvaržyta galimybė apskųsti nuosprendį per BPK 313 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašas proceso dalyviams išsiųstas paštu, praėjus šešioms dienoms nuo nuosprendžio paskelbimo, taip sutrumpinant nuosprendžio apskundimo terminą.

59Apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas neparodo duomenų, leidžiančių spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skelbdamas nuosprendį pažeidė BPK 308 straipsnio reikalavimus, motyvuotai atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. BPK 313 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvėje esantiems nuteistiesiems apeliacinį skundą galima paduoti per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. BPK 310 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami byloje dalyvaujantiems nuteistiesiems. Terminas „tuojau po“ nereiškia, kad teisėjas į nuosprendžio paskelbimą privalo atsinešti reikiamą nuosprendžio kopijų skaičių ir jas po nuosprendžio paskelbimo tuojau pat įteikti paskelbime dalyvaujantiems asmenims. Toks terminas siejamas su dalyvaujančių nuosprendžio paskelbime asmenų pareikšta valia priimti nuorašus bei realia teismo galimybe per įmanomai trumpiausią laiką padaryti reikiamą nuosprendžio nuorašų skaičių. Akivaizdu, kad šis procesinis veiksmas esant didelės apimties nuosprendžiui gali užsitęsti. Todėl BPK 310 straipsnio 2 dalyje paaiškinta, kad jei dalyvavęs nuosprendžio paskelbime nuteistasis nepriėmė nuosprendžio nuorašo po paskelbimo, nuorašas jam turi būti įteikiamas ar išsiunčiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš teismo posėdžio protokolo nagrinėjamoje byloje matyti, kad paskelbus nuosprendį visiems dalyvavusiems asmenims buvo išaiškinta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai ir tokį išaiškinimą nuteistieji suprato. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. G. būtų priėmęs nuosprendį paskelbimo dieną, ar kitą dieną, todėl jo nuorašas jam buvo išsiųstas 2008 m. gegužės 19 d. t. y., nepraleidus 5 dienų termino, nes nuorašo išsiuntimo terminas pasibaigė ne darbo dieną. Paskutinė termino diena yra laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena (BPK 100 straipsnio 4 dalis).

60Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeisti BPK 308, 310 straipsnių reikalavimai ir dėl teismo neveikimo sutrumpintas BPK 313 straipsnio 3 dalyje esantis terminas apeliaciniam skundui paduoti.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

62Nuteistųjų R. V., V. G. ir V. M. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2004 m.... 4. R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228... 5. Iš nuteistųjų V. M., V. G., S. L., R. V. ir L. G. nukentėjusiajai N. J.... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. G. ir byla nutraukta bei skirta... 7. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų V. M. ir V.... 9. Nuteistieji V. M., V. G. ir R. V. (kartu su S. L. ir L. G.) nuteisti už tai,... 10. V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas ( -... 11. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad, sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - )... 12. Šiais nusikalstamais veiksmais V. M., būdamas valstybės tarnautojas ir... 13. V. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas ir dirbdamas ( -... 14. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad, sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - )... 15. Šiais nusikalstamais veiksmais V. G., būdamas valstybės tarnautojas... 16. R. V. nuteistas už tai, kad, siekdamas asmeninės naudos, t. y. padėti, kad... 17. Be to, R. V. nuteistas už tai, kad sužinojęs apie 2007 m. sausio 4 d. ( - )... 18. Šiais nusikalstamais veiksmais, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis,... 19. Be to, V. M., V. G. ir R. V. nuteisti už tai, kad bendru susitarimu,... 20. Nuteistasis V. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 21. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos... 22. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnyje nustatytų... 23. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio... 24. Teismas taip pat pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus,... 25. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 26. Teismas taip pat netinkamai įvertino asmeninės naudos siekimą... 27. Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo dėl jo priimtus teismų sprendimus... 28. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 233 straipsnio 1 dalį užtraukia bet koks... 29. Nuteistasis R. V. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimų dalis dėl jo... 30. Kasaciniai skundai atmetami.... 31. Dėl kasacinių skundų nenagrinėtinų argumentų... 32. Nuteistasis V. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255,... 33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacine tvarka yra tikrinamas tik... 34. Dėl BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio ir kitų BPK normų taikymo pirmosios ir... 35. Visi nuteistieji teigia, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis yra pagrįstas... 36. Nuteistasis V. G., nurodydamas šiuos BPK pažeidimus, savo skunde iš esmės... 37. Atsakydama į tokius skundų argumentus kolegija pažymi, kad 2008 m. gegužės... 38. Kolegija taip pat nerado jokių aplinkybių, patvirtinančių kasatorių... 39. Kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys asmeniniai (atskirų asmenų... 40. Atsakant į V. G. skundo argumentus pažymėtina, kad nėra jokio teisinio... 41. Pastebėtina, kad V. G. kasacinio skundo dalyje, pavadintoje „Dėl BPK 20... 42. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 43. Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo... 44. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip... 45. Nuteistasis V. M. kasaciniame skunde nurodo, kad jo padaryta didelė žala... 46. Tokie skundų argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos... 47. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad kasatorių V. M.... 48. Byloje nustatytų aplinkybių visuma atskleidžia ir R. V. kaltės formą -... 49. Priešingai negu teigia kasatoriai R. V. ir V. M., pirmosios instancijos teismo... 50. Teismas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose nustatydamas, ar padaryta... 51. Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies taikymo... 52. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos... 53. Nuteistasis V. M. skundžia BK 233 straipsnio 1 dalies taikymą tik vienu... 54. Tokie kasatorių argumentai dėl konkrečių jų veiksmų nenustatymo,... 55. Kiekvieno kasatorių indėlis reikšmingas nustatytoje nusikalstamojo veikoje,... 56. Esant nustatytiems visų kasatorių poveikio liudytojai veiksmams ir jų... 57. Dėl BPK 308, 310 straipsnių ir 313 straipsnio 3 dalies taikymo... 58. Nuteistasis V. G. skunde nurodo, kad apygardos teisme vykusio proceso metu buvo... 59. Apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas neparodo... 60. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeisti BPK... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 62. Nuteistųjų R. V., V. G. ir V. M. kasacinius skundus atmesti....