Byla e2-3877-934/2019
Dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „InnoForce“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnybą
1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „InnoForce“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnybą,
3Teismas
Nustatė
4I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir argumentų santrauka
51.
6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alna Business Solutions“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK arba atsakovas) vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso būdu Nr. 440731 „Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos priežiūros ir plėtros paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų pripažinimo neteisėtomis, t .y. pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 3 eilutėje nustatytas reikalavimas, pagal kurį tiekėjas privalo būti oficialus Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudojamos SAP programinės įrangos gamintojo partneris, yra neteisėtas; pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 5.1.2.2 papunktis, numatantis, kad FVAIS priežiūros paslauga apima tiekėjo pareigą šalinti FVAIS atliekamų funkcijų neatitikimą funkciniams bei techniniams reikalavimams, yra neteisėtas; pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 5.1.2.3 papunktis, numatantis, kad FVAIS priežiūros paslauga apima tiekėjo pareigą spręsti FVAIS projektavimo ir kūrimo metu nenumatytas problemas, įskaitant ir neracionaliai įgyvendintus sprendimus, yra neteisėtas; pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 2 eilutėje nustatytas reikalavimas, pagal kurį tiekėjas privalo būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip 1 (vieną) sutartį ar jos dalį, susijusią su finansinės apskaitos sistemos, sukurtos SAP arba lygiaverčių technologijų pagrindu vystymu ir/ar priežiūra, o tokios sutarties (ar jos dalies) vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 000,00 (du šimtai tūkstančių) Eur (arba ekvivalentu kita valiuta) be PVM (neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų ir techninės įrangos vertės), yra neteisėtas; Pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 4.4 eilutėje nustatytas reikalavimas, kad Ekspertas Nr. 4 – SAP apskaitos specialistas turi pateikti galiojantį tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (angl. International Financial Reporting Standards) žinias patvirtinantį ACCA (angl. Association of Chartered Certified Accountants) sertifikatą (arba lygiavertį), yra neteisėtas; pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 4.2 eilutėje nustatytas reikalavimas, kad Ekspertas Nr. 2 – SAP konsultantas priežiūrai – turi turėti SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatą arba kitą lygiavertį, yra neteisėtas (tokio specialisto iš viso neturi būti reikalaujama, o jei reikalaujama – turi būti nustatytas proporcingas reikalavimas dėl sertifikato); pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 5.1.7 punktas, pagal kurį tiekėjas turės pagal Perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje, neatlygintinai atlikti FVAIS naudotojų mokymus arba konkrečios funkcinės srities žinių gilinimo mokymus, yra neteisėtas; pripažinti, kad Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 8.2.2, 8.2.3 punktai, pagal kuriuos užsakymai derinami tiekėjui įvertinus ir aprašius Plėtros užsakymo realizavimo būdą bei paslaugų apimtį, nurodžius paslaugos suteikimo trukmės įvertį darbo valandomis ir pateikiant VLK atsakingam asmeniui; VLK, įvertinusi tiekėjo pateiktą Plėtros užsakymo realizavimo būdą ir paslaugų apimties įvertinimą, pateikia pastabas dėl VLK galimai nepriimtino sprendimo, neadekvačios kainos ar įgyvendinimo laiko. Priklausomai nuo pastabų pobūdžio, derinamas Plėtros užsakymo pataisymo terminas, yra neteisėti. Taip pat įpareigoti atsakovą pirkimą vykdyti be neteisėtų sąlygų. Ieškinys, dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-16; 160-173):
71.1.
8Tiekėjo pretenzijos pateikimo terminas nebuvo praleistas, kadangi apie savo teisių pažeidimus ieškovas sužinojo tik iš Perkančiosios organizacijos pateiktų atsakymų į klausimus dėl Pirkimo sąlygų, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo šių atsakymų gavimo dienos, t. y., tik po atsakovo pozicijos išsakymo galėjo suprasti, kad reikalavimas būti gamintojo partneriu negali būti reikalavimu dėl teisės verstis veikla; iki atsakymo ieškovas negalėjo aiškiai susieti reikalavimo būti SAP partneriu su nurodytų paslaugų suteikimu. Po atsakymo tapo aišku, kad atsakovas tikrai neteisus – tokių paslaugų suteikimas patenka į licencijų priežiūros sutartį, o ne šio Konkurso pirkimo objektą; Po atsakymų pateikimo tapo aišku, kad atsakovas konkurso nugalėtojui yra pasirengęs mokėti už pagal ankstesnę FVAIS priežiūros sutartį atliktus nekokybiškus tiekėjo darbus (Techninės specifikacijos 5.1.2.2, 5.1.2.3 papunkčiai); iki klausimų uždavimo Ieškovas pagrįstai manė, kad dalyvaudamas su ta pačia partnerių ir subrangovų sudėtimi šiame Konkurse, galėtų teikti kitame projekte vykdytą sutartį, įskaičiuodamas ir šių (tų pačių) partnerių ir subrangovų suteiktų paslaugų vertę. Atsakovas atsakymuose nurodė, kad vis tiek subrangovų ir partnerių vertės nebūtų įskaitomos. Taip tapo aišku, kad Atsakovo reikalavimas yra neteisėtas; po Atsakymų gavimo taip pat tapo aišku, kad Atsakovas taiko ne tą Metodikos punktą – nesivadovauja, ieškovo vertinimu, specialiąja nuostata, pagal kurią, kai paslaugų teikimas susijęs su žmogiškaisiais resursais, reikalavimas keltinas būti įvykdžiusiam sutartį ne tiekėjui, o personalui (Metodikos 21.1.5 punktas); po atsakymų gavimo taip pat tapo aišku, kad prašoma 200 000 Eur sutarties vertė yra nustatyta pagal iki šiol paslaugas teikusį tiekėjo pajėgumą. Atsakovas nurodė, kad sumą nustatė pagal Metodikos 21.1.4 punktą (0,5 arba 0,3). Kaip matyti, Atsakovas buvo sudaręs sutartį su tiekėju 2017 m. liepos 12 d. viešojo pirkimo sutartį Nr. 1Sut-267 dėl analogiškų Pirkimo objektui paslaugų įsigijimo. Nurodoma sutarties vertė yra 388 090,56 Eur. Akivaizdu, kad VLK orientuodamasi į šios sutarties vertę nustatė Pirkime reikalavimą tiekėjui būti įvykdžiusiam ne mažesnės nei 200 000,00 Eur vertės sutartį; po atsakymu gavimo ieškovas taip pat suprato, kad atsakovas Pirkimo biudžetą nustatė pagal buvusio tiekėjo sutarties vertę, o ne pagal dabartines rinkos kainas. Tai reiškia, kad atsakovas neracionaliai naudoja lėšas Pirkime; iki Atsakymų gavimo Ieškovas laikė, kad VSAFAS žinias turinčio specialisto kompetenciją patvirtinantis sertifikatas bus lygiavertis. Po Atsakymų gavimo tapo aišku, kad taip nebus; ieškovas aiškiai klausė, kokias funkcijas specialistas turės atlikti, kaip jos skiriasi nuo kitam specialistui (SAP finansų konsultantui) priskirtų funkcijų ir kaip šiam specialistui reikalauja patirtis IT srityje susijusi su sertifikatu SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP. Atsakovas iš viso nepateikė jokių duomenų (pateikė teisines abstrakcijas). Po tokio atsakymo tapo aišku, kad pas atsakovas nesupranta, kam skirtas šis specialistas (taigi reikalavimas perteklinis), reikalavimas įrašytas, nes jį rinkoje iš esmės tenkina kitas tiekėjas; Atsakovas nenurodė, kokia bus mokymų apimtis. Taigi pats Atsakovas nežino arba nenori tokios informacijos pateikti kitiems tiekėjams, taip sudarydamas palankesnes sąlygas jau vykdžiusiam sutartį tiekėjui žinoti tikslius duomenis ir pagal tokią informaciją sukomplektuoti pranašesnį pasiūlymą;
91.2.
10Reikalavimas tiekėjui būti SAP gamintojo partneriu neteisėtas, nes, ieškovo įsitikinimu, keliamas kaip kvalifikacijos reikalavimas, partnerystė nereikalinga, nes nustatyti reikalavimai turėti specialistus su SAP sertifikuota kompetencija ir visi santykiai dėl pirkimo objekto su gamintoju užtikrinami kitos sutarties dėl SAP licencijų palaikymo pagrindu. Todėl Pirkimo dokumentų Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 3 eilutėje nustatytas reikalavimas, pagal kurį Tiekėjas privalo būti oficialus Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos naudojamos SAP programinės įrangos gamintojo partneris yra perteklinis ir naikintinas. Be to, atsakovo nuoroda nėra leistinas įrodymas, kadangi joje pateikiama informacija tik ne lietuvių kalba. Be to, nuoroda nereferuojama į konkrečius reikalavimus, o į abstrakčius aprašymus. Suprantama, kad gamintojas, būdamas SAP programinės įrangos autoriumi (turėdamas išimtines turtines/neturtines teises) pats sprendžia, kaip ir kokiomis sąlygomis platinti šią programinę įrangą, jos priežiūrą ir panašiai. Tačiau tokių sąlygų nusistatymas yra komercinės valios išraiška ir yra visai nutolusi nuo to, kad reikalavimas teisės verstis veikla yra grindžiamas imperatyviu teisės aktų reguliavimu. Reikalavimo dėl SAP partnerystės priskyrimas kvalifikacijos ar sutarties vykdymo reikalavimams turi teisinę reikšmę ir tai negali būti laikoma formaliu pažeidimu. Buvimas SAP partneriu nėra ISO ar kitas kokybės vadybos standartas. Kokybę Atsakovas užsitikrina keldamas pareigą turėti kokybės vadybos LST EN ISO 9001 standartą (arba lygiavertį) (Specialiųjų sąlygų 5.1 punktas). Jei specialistai gali atlikti darbus ir juos atlieka tinkamai, reiškia, kad paslaugos teikiamos kokybiškai. Jei Atsakovas norėjo užsitikrinti tam tikrus paslaugos teikimo lygio parametrus, jis tą galėjo (ir turėjo) nustatyti Pirkimo dokumentuose. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad tik partneriui gali būti atskleista SAP konfidenciali informacija, be to, tipinėje programinės įrangos licencijavimo sutartyje numatyta tokia galimybė;
111.3.
12Techninės specifikacijos 5.1.2.2, 5.1.2.3 papunkčiai leidžia VLK mokėti tiekėjui už nekokybiškai atliktus darbus bei lemia Pirkimo objekto neapibrėžtumą ir Konkurso sąlygų neteisėtumą, todėl naikintini;
131.4.
14VPT yra vienas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių taikymą reguliuojančių subjektų. Tai reiškia, kad VPT pozicija turi būti laikoma autoritetinga ir jos nesilaikymas turėtų būti pagrįstas patikimais ir įtikinamais argumentais. Šiuo atveju Atsakovas tokių nepateikia, remiasi vien formaliu reglamentavimu;
151.5.
16Konkurso sąlygose palikta galimybė VLK mokėti tiekėjui už nekokybiškai atliktus darbus. Pirkimo objektas yra neapibrėžtas. Pagal ginčijamas sąlygas bet kuris pirkimo dalyvis objektyviai negali tiksliai nustatyti, kiek darbų reikės atlikti vykdant tokius reikalavimus, taigi ir iš anksto apskaičiuoti tokio pobūdžio tiekėjui tenkančios rizikos, darbų poreikio tikimybės, todėl atsakovė susidurs su nepalyginamų pasiūlymų vertinimu, kurio nebus galima pripažinti skaidriu ir objektyviu. Atsakovas tik dabar, kai yra aiškus Pirkimo laimėtojas, pradeda teikti tiekėjui palankų aiškinimą, jog tai yra šios Pirkimo sutarties rėmuose (ir neapima ankstesnių sutarčių) atsiradusių neatitikimų šalinimas. Ieškovas šios informacijos prašė paklausimuose, tačiau atsakovas to neaiškino;
171.6.
18Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 2 eilutėje nustatytas reikalavimas, pagal kurį tiekėjas privalo būti tinkamai įvykdęs ne mažiau kaip 1 (vieną) sutartį ar jos dalį, susijusią su finansinės apskaitos sistemos, sukurtos SAP arba lygiaverčių technologijų pagrindu vystymu ir/ar priežiūra, o tokios sutarties (ar jos dalies) vertė turi būti ne mažesnė kaip 200 000,00 (du šimtai tūkstančių) EUR (arba ekvivalentu kita valiuta) be PVM (neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų ir techninės įrangos vertės) yra neteisėtas ir naikintinas. Ieškovo vertinimu, remiantis VPT išvada ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika, tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimui nustatytina ne pagal tiekėjo įvykdytas sutartis, bet pagal tiekėjo planuojamų pasitelkti darbuotojų išsilavinimą, patirtį bei kvalifikaciją. Taip pat, ieškovo papildomai nurodyta, jog Perkančiosios organizacijos reikalaujamų sėkmingai įvykdytų sutarčių vertė nustatyta pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bei nurodyta, jog Perkančiosios organizacijos draudimas įtraukti kito ūkio subjekto įvykdytos sutarties dalį yra neteisėtas. Be to, Metodikos autorius VPT, taikydamas Metodiką, formuoja poziciją, kad tokiais atvejais reikalavimas turi būti keliamas specialistams. Tokia pozicija atspindėta, pavyzdžiui, VPT 2018-09-20 pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-1276. Taigi aptariamas reikalavimas keltinas specialistams, o ne tiekėjui (Metodikos 21.1.5 punkto nuostata).
191.7.
20Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 4.4 eilutėje nustatytas reikalavimas, kad Ekspertas Nr. 4 – SAP apskaitos specialistas turi pateikti galiojantį tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (angl. International Financial Reporting Standards) žinias patvirtinantį ACCA (angl. Association of Chartered Certified Accountants) sertifikatą (arba lygiavertį), neteisėtas, todėl naikintinas. Ieškovo vertinimu, minėto sertifikato neturėjimas nėra pakankamas įrodymas konstatuoti eksperto kompetencijos tinkamai atlikti savo funkcijas trūkumą. Dėl tokio reikalavimo yra pasisakiusi VPT, jog toks reikalavimas neproporcingas. Be to, gebėjimas atlikti konfigūravimo darbus keliamas ekspertui Nr. 2. Taigi reikalaujama kompetencija apskaitos specialistui (buhalteriui) dar ir atlikti IT darbus yra perteklinė. Reikalaujamas sertifikatas yra tarptautinis, tačiau Pirkimo dokumentuose nenurodyta, kad VSAFAS būtų tarptautinis standartas. vien tai, kad rinkoje egzistuoja specialistų, turinčių ACCA sertifikatą, nereiškia sąlygos teisėtumo;
211.8.
22Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 4.2 eilutėje nustatytas reikalavimas, kad Ekspertas Nr. 2 – SAP konsultantas priežiūrai turi turėti SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatą arba kitą lygiavertį, yra neteisėtas. Ieškovo įsitikinimu, šis reikalavimas yra neteisėtas dėl to, jog Perkančioji organizacija nenurodė SAP konsultanto priežiūrai funkcijų Pirkime, bei nepateikė lygiaverčių sertifikatų pavyzdžių. Ieškovo vertinimu, atsakovas nesuvokia eksperto rolės ir nežino, kodėl nustatė turėti aptariamą sertifikatą. Be to, iš atsakovo atsakymai neleido ieškovui suprasti, koks SAP konsultanto priežiūrai sertifikatas būtų lygiavertis. Todėl ieškovas negalėjo parengti ir pateikti pasiūlymo konkursui. Ieškovas ir taip žino, kad jam tenka pareiga įrodyti sertifikato lygiavertiškumą. Esmė yra ta, kad atsakovui nenurodžius, kokias funkcijas šis specialistas turėtų vykdyti, ieškovui neaišku, per kokius parametrus nustatinėti specialisto lygiavertę kompentenciją. Atsakovas tik esant nustatytam Pirkimo nugalėtojui pradeda teikti ieškovo prašytą ir negautą informaciją. Tai ieškovui užkirto kelią adekvačiai suprasti sąlygas ir dalyvauti Pirkime. Reikalavimas yra perteklinis – šis specialistas galėtų prisidėti tik gebėjimu konfigūruoti apskaitos modulį, nors konfigūravimą atlieka visai kitas reikalautas specialistas (pavyzdžiui, Ekspertas Nr. 5 – SAP programavimo specialistas duomenų saugyklai (SAP BW/BI) (Konkurso sąlygų Specialiųjų sąlygų 4.5 punktas).
231.9.
24Techninės specifikacijos 5.1.7. punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas turės pagal Perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje, neatlygintinai atlikti FVAIS naudotojų mokymus arba konkrečios funkcinės srities žinių gilinimo mokymus, neatitinka aiškumo bei apibrėžtumo, tikslumo reikalavimų, kadangi nebuvo tiksliai ir aiškiai nurodyta minėtų mokymų apimtis. Tiekėjas turi šią informaciją, darbuotojų kaitos dinamikos duomenis ir gali tiksliau įvertinti bei parengti savo pasiūlymą, taip nesąžiningai konkuruodamas, o Perkančioji organizacija tam sudaro sąlygas.
251.10.
26Atsižvelgiant į VPT 2017-01-12 išvadą, ieškovo vertinimu, Techninės specifikacijos 8.2.2 – 8.2.3 papunkčiuose pateikta plėtros paslaugų užsakymo derinimo tvarka, neužtikrina konkurencijos ir yra neskaidri. Šio nepagrįstumo esmę sudaro tai, kaip atsakovas patikrins ir įsitikins (tą jis privalo daryti), kad užsakymas atitinka rinkos sąlygas (už jį nėra permokama) po užsakymo įvykdymo. Atsakovo galimybė sudaryti ar nesudaryti užsakymo yra logiška, dėl jos ginčo nėra. Tačiau tai neatsako į aukščiau paminėtą esminę riziką – užsakymo apimties suvaldymą (nepervertinimą). VPT IT srityje vėlgi yra pateikusi išvadą, kad Perkančioji organizacija privalo įsitikinti suteiktų IT paslaugų apimties realumu po užsakymo įvykdymo. Atsakovo nurodyti argumentai tiek dėl nurytų teisės aktų, tiek dėl ISO/IEC 20000-1:2011 standarto taikymo (kuris atsispindi ir minėtuose teisės aktuose) neturi teisinės reikšmės, nes iš jų neišplaukia aukščiau nurodytos problemos sprendimas dėl realiai faktiškai (o ne iš anksto iki darbų atlikimo) sugaištos apimties įvertinimo bei ginčijimo;
271.11.
28Ieškovo įsitikinimu Pirkimo sąlygos yra neteisėtos ir pritaikytos konkrečiam tiekėjui, t. y. UAB „InnoForce“. Šalis sieja ilgalaikiai viešųjų pirkimų santykiai, o kontraktų vertė viršija 10 000 000 Eur. UAB „InnoForce“ yra SAP partneris; UAB „InnoForce“ turi visumą specialistų, reikalaujamų Pirkimo sąlygose (SAP apskaitos specialistas su ACCA sertifikatu; SAP konsultantas priežiūrai su SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatu); Iš esmės dėl pirma teiktų analogiškų paslaugų VLK tiekėjas UAB „InnoForce“ nesudėtingai atitinka reikalavimą būti įvykdžius 200 000,00 Eur vertės sutartį; atsakovas nenagrinėjo pretenzijos, o formaliai atsakė, jog praleistas terminas.
292.
30Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Atsiliepimas, triplikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 75-89; 2 t., b. l. 2-12):
312.1.
32Atsakovė Pirkimą organizavo CVP IS priemonėmis, o Pirkimo dokumentai buvo paskelbti 2019-06-19 naudojantis elektroninėmis priemonėmis, pažymėtina, kad 2019-05-29 buvo paskelbtas ir techninės specifikacijos projektas, todėl suinteresuoti tiekėjai turėjo galimybę pateikti pretenziją dėl Pirkimo dokumentų/sąlygų ne vėliau kaip iki 2019-07-01 (imtinai). Ieškovas techninės specifikacijos projektu (CVP IS Nr. 437853) susipažino 2019-05-31 ir paviešintais Pirkimo (CVP IS Nr. 440731) dokumentais susipažino 2019-06-19. Nors paskutinė pretenzijos pateikimo diena yra 2019-06-29 (šeštadienis), t. y. oficiali ne darbo diena, todėl teisę skųsti Pirkimo dokumentus/sąlygas tiekėjai turėjo iki 2019-07-01. Ieškovas pretenziją dėl Pirkimo sąlygų pateikė 2019-07-17, t. y. praleidęs nustatytą Pirkimo sąlygų apskundimo terminą ir nenurodė tokio termino praleidimą pagrindžiančių objektyvių aplinkybių. Ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad po pirminio susipažinimo su Pirkimo sąlygomis, kilo pagrindas manyti, kad jos pritaikytos konkrečiam tiekėjui. Be to, ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškinį pateikė nepraleisdamas 10 dienų nuo atsakymų į klausimus gavimo dienos, tačiau iš ieškinyje pateiktų aplinkybių bei pačių ieškinyje suformuotų reikalavimų matyti, kad ieškovas ginčija ne atsakovės 2019-07-12 pranešime Nr. 4K-4916 pateiktus atsakymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, ieškovas turėjo teisę teikti pretenziją per 10 dienų ne nuo atsakymų į klausimus gavimo dienos, o per 10 dienų nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo dienos. Kad Pirkimo dokumentai/sąlygos tiekėjams buvo prieinami tą pačią dieną, patvirtina perkančiosios organizacijos CVP IS atliktų veiksmų audito seka. Nurodė, jog tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkančiąją organizaciją kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos. Visi Ieškovo ginčijami reikalavimai Pirkimo dokumentuose/sąlygose buvo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, o taip pat išliko nepakitę ir po atsakymų pateikimo. Ieškovas, kaip ir visi kiti dalyviai, turėjo visas galimybes pateikti pretenziją laiku, kaip to reikalauja VPJ nuostatos. Be to, ieškovas, kaip kažkada buvęs SAP gamintojo partneris ir turintis didelę patirtį tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose nuo 2015 m. yra laimėjęs net 112 viešųjų pirkimų, todėl tikrai suprato Pirkimo sąlygas (pvz., kam reikalingas SAP partnerio statusas, kodėl nustatyta atitinkama prašomos įvykdytos (ar vykdomos) sutarties vertė, ar kiti Pirkimo sąlygose numatyti reikalavimai) ir jų apskundimo tvarką. Atsakovei nesuprantama, kaip Ieškovas galėjo manyti, kad galima teikti kitame projekte vykdytą sutartį įskaičiuojant ir subrangovų suteiktų paslaugų vertę, jeigu PD Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lentelės 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutarties vertė vertinama „neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų ir techninės įrangos vertės.“. Pažymėjo, kad atsakymuose į Ieškovo klausimus dėl ginčijamų Pirkimo dokumentų/sąlygų perkančioji organizacija nepateikė jokios kokybiškai naujos informacijos, dėl ko būtų galima laikyti, jog terminas pareikšti pretenziją dėl Pirkimo sąlygų galėtų būti skaičiuojamas nuo atsakymų į Ieškovo klausimus pateikimo;
332.2.
34Ieškovas kvestionuoja PD Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 3 eilutėje nustatytą kvalifikacijos reikalavimą bei tokias savo abejones grindžia VPT 2018-09-20 pirkimų vertinimo išvada Nr. 4S-1276 (III dalies 1 punktas), tačiau pastaroji išvada buvo priimta dėl konkretaus pirkimo, t. y. dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pirkimo Nr. 380099, o ne suformuota bendra rekomendacija dėl kvalifikacijos reikalavimų formavimo. Be to, paties reikalavimo kaip būtino, reikalingo ir proporcingo VPT nepaneigė bei nevertino tokio reikalavimo kaip perteklinio, ribojančio konkurenciją ar neproporcingo pirkimo objektui. VPT išvadoje tik pateikiamas pastebėjimas dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyto pirkimo sąlygų 4.1.3 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo galimo priskyrimo kitiems reikalavimams, tačiau nekonstatuojamas šia apimtimi VPĮ pažeidimo. VPT išvadoje tik pateikia rekomendaciją Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl kvalifikacijos reikalavimo, kas iš esmės reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo nurodyta apimti. Aptariamo reikalavimo priskyrimas prie kvalifikacijos reikalavimų ar reikalavimų pirkimo objektui bei Pirkimo sutarties vykdymui neturi reikšmės tiekėjų dalyvavimui Pirkime, nes reikalavimo priskyrimas prie kvalifikacinių ar kitų reikalavimų vis tiek įpareigoja tiekėjus būti oficialiu VLK naudojamos SAP programinės įrangos gamintojo partneriu. Reikalavimo priskyrimas prie vieno ar kito reikalavimo pobūdžio suponuoja tik tai, kad tiekėjo atitikimas keliamam reikalavimui bus vertinamas vertinant tiekėjo kvalifikaciją arba vertinant tiekėjo pasiūlymą. Visgi tiek pasiūlymo vertinimas, tiek tiekėjo kvalifikacijos vertinimas yra šio viešojo Pirkimo procedūrų dalis, kuri atliekama dar iki laimėtojo paskelbimo bei Pirkimo sutarties sudarymo. Todėl ieškovo nurodytas Pirkimo sąlygų neva trūkumas, net jeigu jis ir būtų nustatytas, būtų formalus bei neturėtų reikšmės galutiniam tiekėjų ir jų pasiūlymų vertinimui. Be to, VPT išvada yra individualaus pobūdžio sprendimas, kuris neįpareigoja jokių kitų subjektų, išskyrus subjektą, dėl kurio tokia išvada priimta. Paties ieškovo nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika pažymi, kad VPT rekomendacijos, prie kurių priskiriamas VPT direktoriaus 2017-06-29 įsakymas Nr. 1S- 105 nėra norminio pobūdžio teisės aktas, kuris įpareigoja atsakovę atsižvelgti priimant sprendimus. Pabrėžtina, kad SAP programinės įrangos gamintojo partnerystė užtikrina ne tik tai, kad partneris turi reikiamas kompetencijas teikti SAP programinės įrangos sprendimų priežiūrą ir plėtrą, tačiau ir tai, kad partneris šias paslaugas klientui teikia laikydamasis SAP programinės įrangos gamintojo standartų ir nustatytų kriterijų (pats gamintojas tai aiškiai patvirtina). Kadangi Perkančioji organizacija netaikė kitų, nei mažiausia kaina, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, šiuo reikalavimu siekiama įsigyti ne tik pigiausias, tačiau ir atitinkamos kokybės paslaugas, kurias gali užtikrinti SAP programinės įrangos gamintojo partnerio statusas. Perkančioji organizacija negalėtų jokia SAP programinės įrangos gamintojo informacija dalintis su tiekėju, kuris nėra SAP programinės įrangos gamintojo partneris, ir neturi pasirašęs konfidencialumo sutarčių tiesiogiai su SAP programinės įrangos gamintoju ir neturi teisės naudotis SAP programinės įrangos gamintojo produktais ir juos lydinčia kita informacija. Atkreipė dėmesį, jog peržiūrėjus viešai prieinamas panašaus pobūdžio viešųjų pirkimų sąlygas, akivaizdu, kad kvalifikacinis reikalavimas būti atitinkamos programinės įrangos gamintojo atstovu/partneriu arba turėti programinės įrangos gamintojo suteiktą teisę diegti, konfigūruoti siūlomą programinę įrangą, jos priedus bei naujinimus (kas iš esmės yra tas pats) yra nedraustinas, todėl naudojamas. Ieškovas, teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-679- 302/2016, yra precedentas naudotinas šiame ginče, prieštarauja pats sau, nes remiasi teismo praktika, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo faktų, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Taip pat nurodė, jog atsakovė niekada neteigė, kad buvimas SAP partneriu yra ISO standartas, tačiau reikia pripažinti, kad tiekėjo, esančio SAP partneriu, galutiniam klientui paslaugos bus suteikiamos laikantis tam tikros programinės įrangos gamintojo nustatytos tvarkos ir „knowhow“. Tiekėjas gali turėti tam tikrus specialistus, tačiau jeigu jis pats neturi programinės įrangos gamintojo atstovo statuso, jis neturi prieigos prie gamintojo turimų resursų, išteklių, o tuo pačiu ir negali užtikrinti atitinkamo paslaugų teikimo lygio.
352.3.
36Atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, kad Pirkimo objektas neapibrėžtas ar Pirkimo dokumentuose/sąlygose numatoma galimybė mokėti tiekėjui už ankstesnių klaidų tvarkymą. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 5.1.2. punktas turėtų būti aiškinamas sistemiškai, įvertinant visų jame nurodytų užduočių visumą. PD Techninės specifikacijos 5.1.2. punkte apibrėžiami reikalavimai būsimos Pirkimo sutarties įgyvendinimui, konkrečiai – kalbama apie būsimus FVAIS funkcionalumo pakeitimus, nesukeliančius esminių pakeitimų nei FVAIS įgyvendintuose veiklos procesuose, nei jų realizavimo priemonėse, kuriuos vykdys Pirkimą laimėjęs tiekėjas, įvykus aplinkybėms, kurios apibrėžtos PD Techninės specifikacijos 5.1.2.1. papunktyje, t. y. „atsiradus naujiems teisės aktams, reglamentuojantiems VSAFAS reikalavimus bei biudžeto vykdymų, arba pasikeitus šiuo metu FVAIS įgyvendintiems teisės aktams pagal Perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje“, gali atsirasti neatitikimų funkciniams bei techniniams reikalavimams (5.1.2.2 papunktis) ar nenumatytų problemų ir neracionaliai įgyvendintų sprendimų (5.1.2.3 papunktis), kuriuos turės pašalinti Pirkimą laimėjęs tiekėjas ir kurie šiuo metu objektyviai nėra ir negali būti žinomi.
372.4.
38PD Specialiųjų sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 2 eilutėje nustatytas reikalavimas yra neatsiejamas nuo Pirkimo objekto bei yra būtinas, kad būtų užtikrintas kokybiškų paslaugų teikimas. VPT direktoriaus 2017-06-29 įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje nėra nurodomas draudimas perkančiosioms organizacijoms formuoti kvalifikacijos reikalavimą dėl patirties būti įvykdžiusiam sutartį, kurios vykdymo metu įgyta patirtis būtų reikšminga vertinant tiekėjo kvalifikaciją ir pajėgumus bei gebėjimą įvykdyti numatomus prisiimti įsipareigojimus. Techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Atsakovės reikalavimai nėra dirbtinai ribojantys konkurenciją. Tokio pobūdžio reikalavimai yra visiškai standartiniai, nustatomi beveik visuose panašaus pobūdžio viešuosiuose pirkimuose. Ieškovo reikalavimas dėl kvalifikacijos reikalavimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas bei pagrįstas subjektyviu Ieškovo vertinimu. Be to, Ieškovo neatitikimas vieniems ar kitiems reikalavimams savaime nesuponuoja tokių reikalavimų neteisėtumo;
392.5.
40Nesuprantamos Ieškovo interpretacijos dėl Metodikos 21.1 punkto, nes Metodikos 21.1 punkto papunkčiuose aiškiai nurodomi kriterijai dėl panašaus pobūdžio sutarčių vykdymo patirties tiekėjui, o ne specialistui, kaip nurodo ieškovas;
412.6.
42Pažymėtina, kad ACCA sertifikatas patvirtina, jog apskaitos specialistas turi apskaitos reikalavimų ir teisės aktų žinias, kurios reikalingos vykdant PD Techninėje specifikacijoje numatytas užduotis, pvz. 5.1.3 punktą „Tiekėjo apskaitos ekspertas, kartu su Perkančiosios organizacijos FVAIS vartotojais, vykdo aktualių teisės aktų stebėseną siekiant identifikuoti FVAIS formuojamų ataskaitų pakeitimus tam, kad ataskaitos atitiktų VSAFAS reikalavimus bei biudžeto vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. FVAIS formuojamų ataskaitų pakeitimai yra vykdomi suderinus su Perkančiosios organizacijos FVAIS vartotojais“, 5.1.5 punktą ,,pagal Perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje, atlikti teisės aktų ir jų projektų, turinčių ar galinčių turėti įtakos FVAIS funkcionalumui, analizę bei teikti išvadas ir rekomendacijas“ ir kt. Reikalaujamas SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatas patvirtina eksperto technines žinias konfigūruojant SAP gamintojo programinę įrangą. Šie du sertifikatai savo esme ir paskirtimi yra skirtingi, tačiau Perkančiosios organizacijos atveju reikalingos ne tik reikalavimų ir teisės aktų žinios, tačiau ir gebėjimas atlikti konfigūravimo darbus SAP gamintojo programinėje įrangoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešai prieinamose duomenų bazėse, pvz. www.linkedin.com, vien Lietuvoje randama daugiau nei 800 ACCA sertifikatą turinčių asmenų, net nevertinant jam lygiaverčių sertifikatų turėtojų skaičiaus. Pažymėjo, jog atsakovas neprašo, kad buhalteris atliktų ir IT darbus, kaip teigia ieškovas. Perkančioji organizacija prašo užtikrinti, kad tiekėjas turės apskaitos specialistą, kuris galės atlikti aktualių teisės aktų stebėseną, siekiant identifikuoti FVAIS formuojamų ataskaitų pakeitimus tam, kad ataskaitos atitiktų viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartu reikalavimus bei biudžeto vykdymą reglamentuojančius teisės aktus, o taip pat teikti išvadas ir rekomendacijas savo kompetencijos ribose bei atlikti konfigūravimo darbus SAP gamintojo programinėje įrangoje. Be to, pagal viešai prieinamą informaciją cvpp.lt portale, ieškovas yra pasirašęs net 42 viešojo pirkimo sutartis dėl biudžetinių ir savivaldybės įstaigų finansų valdymo sistemų priežiūros ir modifikavimo/vystymo/papildymo ir pan. paslaugų. Taigi, ieškovas tikrai žino, kad VSAFAS yra paremti tarptautiniais standartais, ir be abejonės žino, kad biudžetinės įstaigos, vykdydamos savo apskaitą, jais vadovaujasi. Ieškovas dublike nurodė, kad po perkančiosios organizacijos atsakymų dėl Pirkimo sąlygų gavimo, jam tapo aišku, kad VSAFAS žinias turinčio specialisto kompetenciją patvirtinantis sertifikatas nebus lygiavertis ACCA sertifikatui. Tačiau ieškovas pasiūlymo Pirkime nepateikė, dėl ko perkančioji organizacija neturėjo galimybės vertinti šios aplinkybės, o antra, perkančioji organizacija neturi teisės pradėti pasiūlymų vertinimo procedūros iki pasiūlymų pateikimo;
432.7.
44Perkančioji organizacija PD Specialiųjų pirkimo sąlygų 4.1 punkto 4 lentelės 4 eilutės stulpelio „Atitiktį randantys dokumentai“ 2) punkte aiškiai nurodė, kad pateikiamo „lygiaverčio“ dokumento lygiavertiškumą įrodyti turi tiekėjas“, taigi pagal Pirkimo dokumentus/sąlygas ne Perkančioji organizacija, o tiekėjas, būdamas atitinkamoje rinkoje daug metų veikiantis profesionalas, turi įrodyti teikiamo sertifikato lygiavertiškumą. Perkančioji organizacija atkreipia dėmesį, jog SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatas yra bendrinis SAP programinės įrangos gamintojo sertifikatas, parodantis, jog konsultantas geba konfigūruoti SAP programinės įrangos finansų apskaitos modulį. Taip pat pažymėtina, jog yra ir lygiaverčių šiam sertifikatui, pvz. SAP Certified Application Associate – SAP S/4HANA for Financial Accounting Associates ir t.t.;
452.8.
46Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas bando kvestionuoti PD Techninės specifikacijos 5.1.7 papunktį išimdamas jį iš bendro 5.1 punkto, kuriame kalbama apie FVAIS priežiūros paslaugas, konteksto. Pažymėtina, kad mokymų poreikis gali kilti tik iš FVAIS priežiūros paslaugų apimtyje vykdomų veiklų (PD Techninės specifikacijos 5.1 punktas) ir niekaip negali sudaryti reikšmingos paslaugų apimties dalies, nes teikiant priežiūros paslaugas galimi tik neesminiai FVAIS funkcionalumo pakeitimai, nesukeliantys esminių pakeitimų nei įgyvendintuose veiklos procesuose, nei jų realizavimo priemonėse (PD Techninės specifikacijos 5.1.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiekėjas, kaip rinkoje veikiantis profesionalas, turėdamas didelę patirtį tokių sutarčių vykdyme, iš patirties gali įvertinti, kokia yra įprasta laiko apimtis vykdant tokio pobūdžio sutartis, ir šias sąnaudas įskaičiuoti į priežiūros paslaugų kainą;
472.9.
48Ieškovo ginčijamuose PD Techninės specifikacijos 8.2.1 – 8.2.3 punktuose numatyta standartinė plėtros užsakymų derinimo tvarka. Tiekėjui nepagrindus pateikto užsakymo realizavimo būdo ir apimties, arba nesutikus jo keisti pagal Perkančiosios organizacijos pastabas, Perkančioji organizacija turi teisę atsisakyti tokio užsakymo. PD Techninės specifikacijos 6 skyriaus 6.1 punkte numatyti teisės aktai, kuriais turi vadovautis paslaugų tiekėjas. Nurodytuose teisės aktuose labai aiškiai apibrėžiama paslaugų užsakymo derinimo tvarka, kurių žemiausi yra patvirtinti Perkančiosios organizacijos direktoriaus įsakymu, todėl Perkančioji organizacija nemato pagrindo perrašinėti tai, kas yra aiškiai išdėstyta ir su kuo kiekvienas tiekėjas gali ir privalo susipažinti. Vystymo paslaugų teikimo tvarka yra apibrėžta ir tarptautiniame informacinių technologijų paslaugų valdymo standarte ISO/IEC 20000-1:2011. Tiekėjas, kaip rinkoje veikiantis profesionalas, iš Perkančiosios organizacijos oficialiame tinklalapyje viešinamos informacijos galėjo ir turėjo suprasti, kad Perkančiosios organizacijos veikla yra sertifikuota ir organizuojama pagal minėto standarto reikalavimus, t. y. informacinių technologijų paslaugų valdymas organizuojamas vadovaujantis tarptautinio standarto reikalavimais, kurie yra perkelti į aukščiau paminėtus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, ieškovas nedėjo visų pastangų veikti proaktyviai, domėtis atsakovės veikla ir aplinka, siekdamas pateikti pasiūlymą, t. y. sudalyvauti Pirkime;
492.10.
50Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija dėl Pirkimo dokumentų/sąlygų pritaikymo konkrečiam tiekėjui. Akcentuotina, kad kažkurio vieno tiekėjo atitikimas kvalifikacijos ar pirkimo sąlygų dokumentuose nustatytiems reikalavimams negali implikuoti, kad Pirkimo dokumentai/sąlygos buvo parengti konkrečiam tiekėjui, ir nepaneigia galimybės kitiems tiekėjams dalyvauti Pirkime bei teikti Pirkimo dokumentus/sąlygas atitinkantį pasiūlymą. Ieškovas nurodė, kad aukščiau minėtą tiekėją su VLK sieja ilgalaikiai viešųjų pirkimų santykiai, o kontraktų vertė viršija 10 000 000 Eur, tačiau šis jo teiginys niekaip nepaneigia kitų tiekėjų, kurie tokių paslaugų anksčiau neteikė, galimybės dalyvauti Pirkime ir pateikti konkurencingą pasiūlymą. Juo labiau, kad ieškovo nurodoma suma susidaro iš daugelį metų vykdytų ir savo objektais skirtingų projektų. Taip pat tai, kad vienas ar kitas tiekėjas anksčiau yra teikęs paslaugas ar pardavęs prekes Perkančiajai organizacijai negali būti vertinamas savaime kaip privalumas ar trūkumas skaidriai ir laikantis visų reikalavimų organizuojant šį Pirkimą (atvirą konkursą). Tai, kad „UAB „InnoForce“ yra SAP partneris“ nepaneigia fakto, kad vien Lietuvoje yra dar bent 7 oficialūs SAP partneriai, kurie atitinka minėtą pirkimo sąlygų reikalavimą, netgi nevertinant potencialių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse veikiančių SAP partnerių. Akcentuotina, kad ir pats Ieškovas anksčiau turėjo SAP partnerio statusą, tačiau vėliau jį prarado. Todėl toks ieškovo argumentas dėl palankesnių sąlygų kitam tiekėjui vertintinas kaip sąmoningas bandymas klaidinti Teismą bei manipuliavimas žinomai neteisingais faktais. Ieškovo nurodyta informacija, kad „UAB „InnoForce“ turi visumą specialistų, reikalaujamų Pirkimo sąlygose“ yra visiškai nereikšminga, nes minimus specialistus turi ne tik aukščiau minėta įmonė, bet ir kiti tiekėjai (SAP partneriai ir ne tik). Kitų subjektų pajėgumais vadovaudamasis VPĮ taip pat gali remtis bet kuris tiekėjas. Vien tai, kad kažkuris ar kažkurie tiekėjai gali atitikti Pirkimo dokumentų/sąlygų reikalavimus, kai tuo tarpu ieškovas jų galimai neatitinka, negali būti laikoma konkretaus tiekėjo protegavimu. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovas, kaip buvęs SAP partneris ir patyręs bei profesionalus viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektas, nuolat dalyvaujantis tokio pobūdžio pirkimuose, nurodydamas nepagrįstus argumentus, piktnaudžiauja tiekėjui suteiktomis teisėmis ir tiesiog bando neleisti Perkančiajai organizacijai tinkamai ir operatyviai vykdyti viešojo pirkimo. Kvestionuoti Pirkimo sąlygas ieškovas ėmė tik artėjant pasiūlymo pateikimo terminui, elgėsi piktybiškai, tikėtina, tiesiog siekdamas, jog Perkančioji organizacija negalėtų kuo ilgiau įsigyti paslaugų, būtinų jos funkcijoms vykdyti;
512.11.
52Perkančiosios organizacijos pareiga visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis), todėl ji turi teisę Pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPJ 47 straipsnyje (tinkamumas verstis tam tikra veikla, finansinis ir ekonominis, techninis ir profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tik tokiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė Pirkimo dokumentus/sąlygas parengė netinkamai, neskaidriai, diskriminuojant tiekėjus, pažeidžiant VPĮ principus, ar jų bei kitų teisės aktų reikalavimus. Kitaip sakant, ieškovas netinkamai įgyvendina įrodinėjimo pareigą, kadangi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įsitikinusi, kad ši civilinė byla turėtų būti nutraukta, o jos nenutraukus ieškinys atmestas, kaip visiškai nepagrįstas;
533.
54Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „InnoForce“, pateikė atsiliepimą, prašė bylą nutraukti arba ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (2 t., b. l. 17-27):
553.1.
56Ieškovas, laiku nesidomėjęs paskelbtu Pirkimu, praėjus nuo Pirkimo paskelbimo net 19 dienų, t. y. Pirkimo sąlygų apskundimo terminą praleidęs beveik dvigubai, 2019-07-08 pateikė prašymą dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo, kuriame iš esmės prašė ne paaiškinti ar patikslinti Pirkimo sąlygas, o jas pakeisti, ginčydamas jų teisėtumą, kaip tariamai atsakovo nustatytus nebūtinus, perteklinius ir neužtikrinančius tiekėjų konkurencijos reikalavimus. Taigi ieškovas 2019-07-08 pateiktu prašymu reikalavo atsakovo pakeisti Pirkimo sąlygas, pritaikant jas savo reikmėms. Ieškovas ketino apeiti VPĮ nustatytus Pirkimo sąlygų apskundimo terminus, savo 2019-07-08 prašyme ginčydamas nustatytas Pirkimo sąlygas ir klausdamas dėl konkrečių kvalifikacinių reikalavimų ir kitų sąlygų būtinumo ir jų nustatymo motyvų, tačiau patys Pirkimo sąlygų reikalavimai ieškovui buvo aiškūs ir tikslūs, todėl ieškovas pareiškė ne tik nepagrįstą, bet ir nesąžiningą ieškinį, piktnaudžiaudamas teise, aiškiai praleisdamas Pirkimo sąlygų apskundimo terminą ir ketindamas jį atnaujinti nesąžiningu būdu. Pretenziją dėl Pirkimo sąlygų ieškovas pateikė dar vėliau, tik 2019-07-17, t. y. praleisdamas Pirkimo sąlygų apskundimo terminą net 28 dienomis. Be to, pretenzija buvo pateikta jau besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui, todėl Ieškovas akivaizdžiai nesielgė, kaip rūpestingas ir apdairus tiekėjas, ir šiuo metu nesąžiningai prašo Teismo nagrinėti ieškinį su pavėluotu reikalavimu nutraukti seniai pradėtą pirkimą;
573.2.
58Pasisakydamas dėl reikalavimo būti SAP programinės įrangos gamintojo partneriu nurodė: pirma, ieškovas piktnaudžiauja teise ir beatodairiškai ginčija pirkimo sąlygas, nesugebėdamas pateikti mažiausios kainos pasiūlymo, nes ieškovas pats galėjo atitikti ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą, tai patvirtina pačio ieškovo dalyvavimas kituose viešuosiuose pirkimuose ir ieškovo ieškinio bei dubliko argumentai; antra, ieškovas iš esmės pats pripažįsta, kad pats neturėdamas galimybės atitikti kvalifikacinį reikalavimą dėl buvimo SAP partneriu, gali pasitelkti šią teisę turintį subrangovą, tačiau Ieškovo teigimu, skiriasi tik momentas, kuomet subrangovas gali būti pasitelkiamas, arba pasiūlymo pateikimo dieną, arba iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios. Ieškovas ginčija, kad šis reikalavimas būtų nurodytas prie pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, o ne prie kvalifikacinių reikalavimų, t. y. iš principo šis kvalifikacinis reikalavimas gali būti keliamas pirkimo sąlygose ir šiuo požiūriu tiekėjų konkurencijos nepagrįstai neapriboja, nes būsimasis pirkimo laimėtojas vis tiek iki pirkimo pradžios turėtų būti SAP partneriu arba turėti tokį subrangovą ar jungtinės veiklos partnerį; trečia, jeigu aptariamas kvalifikacinis reikalavimas būtų nurodytas prie pirkimo sutarties vykdymo sąlygų, o ne prie kvalifikacinių reikalavimų, ieškovas ir visi kiti pirkimo dalyviai vis tiek turėtų jį atitikti iki pirkimo sutarties vykdymo pradžios. Todėl ieškovas neįrodė, kad pats reikalavimas dėl buvimo SAP partneriu yra nebūtinas ar nesusijęs su pirkimo objektu, o tik formaliai ginčija, kurioje pirkimo sąlygų vietoje šis reikalavimas turėjo būti nurodytas; ketvirta, ieškovas neįrodė, kad jo nurodoma teorinė galimybė reikalavimą atitikti ne pasiūlymo pateikimo metu, o pradedant vykdyti pirkimo sutartį, realiai turi kokios nors apčiuopiamos įtakos tiekėjų konkurencijai, nes reikalavimą tiekėjai vis tiek turi atitikti nedelsiant. Jeigu tiekėjas turi galimybė atitikti reikalavimą nedelsiant po pasiūlymo pateikimo, tai jis tokią pat galimybę atitikti reikalavimą turi pateikdamas pasiūlymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija turi diskreciją savo nuožiūra nustatyti pasiūlymų pateikimo termino trukmę ir šio nustatyto termino pirkime ieškovas neginčija, nors turėjo galimybę perkančiosios organizacijos paprašyti pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu ieškovo nuomone toks terminas būtų jam reikalingas reikiamo subrangovo, turinčio teisę būti SAP partneriu, paieškoms iki pasiūlymo pateikimo; penkta, sutinka su atsakovu, kad reikalavimas dėl buvimo SAP partneriu yra ieškovui žinomas, jis yra įprastas panašiuose pirkimuose, juolab, pats ieškovas laimėjo ne vieną pirkimą, kuriame šis kvalifikacinis reikalavimas buvo taikomas.
593.3.
60Pasisakydamas dėl Techninės specifikacijos 5.1.2.2. ir 5.1.2.3. papunkčių nurodė: pirma, ieškovui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, motyvuojant, jo nuomone, tariamai racionalesniu pirkimo sutarties vykdymu. Ieškovas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti nurodytas pirkimo sąlygas racionalumo aspektu, nes jos visiškai nevaržo Ieškovo galimybės dalyvauti pirkime, jį laimėti ir vykdyti pirkimo sutartį; antra, Taip pat nepagrįsti Ieškovo argumentai tuo klausimu, kad Techninės specifikacijos 5.1.2.2 ir 5.1.2.3 papunkčiai lemia pirkimo objekto neapibrėžtumą, dėl ko Ieškovas tariamai susiduria su pasiūlymo kainos apskaičiavimo problema. Perkančioji organizacija 2019-07-12 raštu Nr. 4K-4916 visiems pirkimo dalyviams paaiškino, kad „Techninės specifikacijos 5.1.2.2, 5.1.2.3 papunkčiuose įtvirtintos sąlygos skirtos tik išimtiniams atvejams, kaip, pvz., pasikeitus perkančiosios organizacijos veiklos praktikai, būtina optimizuoti tam tikrus procesus tam, kad jie būtų įgyvendinami racionaliai. Tokie atvejai neapima esminių pakeitimų FVAIS įgyvendintuose veiklos procesuose ir jų realizavimo ar klaidų taisymo.“ Taigi, atsakovas nurodė Pirkimo sąlygų paaiškinime, kad klaidų taisymas neįeina į pirkimo objektą, todėl šiuo klausimu nepagrįsti Ieškovo argumentai, kad atsakovas nereikalauja iš diegėjo ištaisyti pirkimo sutarties vykdymo trūkumus arba priėmė iš jo nekokybiškus darbus. Dėl šio aspekto ieškovo pateiktos nuorodos į Viešųjų pirkimų tarnybos ar teismo praktiką yra nepagrįstos, nes faktinės aplinkybės kitokios – šiuo atveju atsakovas paaiškino pirkimo sąlygas, jog klaidų taisymas neįeina į pirkimo objektą. Kita vertus, ieškovas apskritai neturi teisės kontroliuoti perkančiosios organizacijos naudojimosi teise išsireikalauti iš netinkamai sutartį vykdžiusio sistemos diegėjo galimai patirtus nuostolius. Kompensacijos už trūkumų šalinimą atlyginimas – tai antraeilis dalykas, kurį perkančioji organizacija nagrinėtų po neatitikimų pašalinimo, įvertindama, ar trūkumai susidarė dėl diegėjo kaltės ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Techninės specifikacijos 5.1.2.2 ir 5.1.2.3 papunkčiuose nenurodoma, kad perkančioji organizacija tokios kompensacijos už ištaisytus trūkumus iš diegėjo nereikalaus, nes natūralu, kad tai nėra pirkimo sąlygų, pagal kuriuos atrenkamas būsimasis priežiūros paslaugų teikėjas, dalykas;
613.4.
62Pasisakydamas dėl kvalifikacinio reikalavimo tiekėjui būti įvykdžiusiam sutartį nurodė: pirma, ieškovas pretenzija ir ieškiniu teikia vienas kitam prieštaraujančius argumentus ir reikalavimus. Iš vienos pusės ieškovas savo 2019-07-17 pretenzijos rezoliucinės dalies 3 punkte reikalavo, kad kvalifikacinis reikalavimas būtų panaikintas, tačiau iš kitos pusės ieškovas tame pačiame punkte nurodė, kad jį tenkina tik šio kvalifikacinio reikalavimo reikšmės sumažinimas nuo 200 000,00 Eur iki 150 000,00 Eur, įskaičiuojant partnerio (ar subrangovo) atliktų darbų vertę. Ieškovas, nurodydamas, kad jį tenkina tik kvalifikacinio reikalavimo reikšmės sumažinimas pats de jure pripažino savo prašymo dėl kvalifikacinio reikalavimo visiško panaikinimo nepagrįstumą. Atitinkamai, nepagrįsti ieškovo argumentai dėl kvalifikacinio reikalavimo visiško panaikinimo, motyvuojant analogiško reikalavimo dėl įvykdytos sutarties nustatymu ne tiekėjui, o šio tiekėjo darbuotojui, nes ieškovas iš principo sutinka, kad toks reikalavimas gali būti keliamas tiekėjui, tačiau tik sumažinus kvalifikacinio reikalavimo reikšmę; antra, ieškovas neteisus, teigdamas, kad negali atitikti kvalifikacinio reikalavimo, pasitelkdamas partnerius. Pažymėtina, kad pagal Bendrųjų sąlygų 6 punkto b papunktį Specialiosiose sąlygose nurodytus reikalavimus gali atitikti ūkio subjektų grupės nariai kartu, t. y. sumuojant jų pajėgumus; trečia, reikalavimas neįskaičiuoti subrangovų ar partnerių įvykdytų sutarčių dalis, vertinant atskirai juridinio asmens (tiekėjo) pajėgumus, yra pagrįstas ir logiškas, kadangi tiekėjas gali piktnaudžiauti ir atitikti keliamą reikalavimą, kai pats prie įvykdytos pirkimo sutarties prisidėjo tik maža dalimi. Pavyzdžiui, pagal įvykdytą 200 000,00 Eur vertės sutartį tiekėjas galėjo suteikti paslaugų tik už 10 000,00 Eur, kai jo partneris ar subrangovai vykdė visus likusius sutartinius įsipareigojimus. Tokiu būdu, kvalifikacijos vertinimas dėl tiekėjo turimos patirties taptų formalus ir neatspindėtų realaus tiekėjo pajėgumo; ketvirta, kvalifikacinis reikalavimas dėl tiekėjo, o ne jo darbuotojo, vykdytos panašios rūšies ir apimties sutarties yra įprastas viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje. Viešųjų pirkimų tarnybos 2017-06-29 direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintoje Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 21.1. punkte aiškiai nurodoma galimybė kelti panašaus pobūdžio sutarčių vykdymo patirties reikalavimus tiekėjui, o ne tiekėjo darbuotojui. Informacinių sistemų priežiūros ir aptarnavimo paslaugų pirkimuose šį kvalifikacinį reikalavimą įprasta kelti tiekėjui, o ne jo darbuotojui. Praktikoje tokių viešųjų pirkimų įvykdyta labai daug;
633.5.
64Pasisakydamas dėl reikalavimo Ekspertui Nr. 4 turėti ACCA sertifikatą ar lygiavertį nurodė: pirma, sutinka su Atsakovu, kad prašomas ACCA sertifikatas arba lygiavertis susijęs su pirkimo objektu ir patvirtina specialisto aukštą kompetenciją apskaitos srityje, t. y. FVAIS veikloje, paremtoje tarptautiniais apskaitos standartais; antra, Techninės specifikacijos 5.1.3 punkte numatyta, kad tiekėjo apskaitos ekspertas, kartu su perkančiosios organizacijos FVAIS vartotojais, vykdo aktualių teisės aktų stebėseną siekiant identifikuoti FVAIS formuojamų ataskaitų pakeitimus tam, kad ataskaitos atitiktų VSAFAS reikalavimus bei biudžeto vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. FVAIS formuojamų ataskaitų pakeitimai yra vykdomi suderinus su perkančiosios organizacijos FVAIS vartotojais. Kaip minėta, FVAIS priemonėmis yra tvarkoma VLK administruojamo PSDF, bet ir kitų pavaldžių 5-ių teritorinių ligonių kasų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių) administruojamo PSDF, visų 6-ių fondo administravimo įstaigų (VLK, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių) finansų bei biudžeto vykdymo apskaita, todėl objektyviai reikalinga, kad tiekėjas paslaugų vykdymui pasitelktų aukštą kvalifikaciją turintį apskaitos sistemų specialistą, kuris teiktų pagalbą tokios kvalifikacijos (ACCA sertifikato) neturintiems apskaitos specialistams – FVAIS vartotojams. Absurdiška, jeigu apskaitos sistemų specialistas būtų žemesnės ar tokios pat kvalifikacijos, kaip sistemos vartotojai, juk perkančioji organizacija perka ne bet kokias, o ekspertines konsultacinės pagalbos paslaugas iš tiekėjo;
653.6.
66Pasisakydamas dėl reikalavimo Ekspertui Nr. 2 turėti SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatą ar lygiavertį nurodė: pirma, kvalifikacinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, nes įrodo jog specialistas geba konfigūruoti SAP programinės įrangos finansų apskaitos modelį, o šių paslaugų teikimas sudaro pirkimo objektą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad Atsakovas pirkimo sąlygose tariamai nenurodė šiam specialistui priskiriamų funkcijų, nes vis dėlto šios funkcijos yra nurodytos Techninės specifikacijos 5 skyriuje, kaip tiekėjo pareigos inter alia: atlikti esamo FVAIS funkcionalumo pakeitimus (5.1.2 punktas), naujo funkcionalumo kūrimas (5.2.1. punktas), esamo FVAIS funkcionalumo modifikavimas (5.2.2 punktas); antra, nepagrįsti ieškovo ieškinio 40 punkto teiginiai, kad jis negalėjo parengti ir pateikti pasiūlymo pirkimui, nes nežino koks sertifikatas yra lygiavertis. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų, kokius panašius sertifikatus jis turi, todėl net nesuteikė galimybės atsakovui įvertinti, ar ieškovo turimi sertifikatai yra lygiaverčiai, ir ar apskritai ieškovas turi kvalifikuotus specialistus, galinčius konfigūruoti SAP programinės įrangos finansų apskaitos modelius, kurių kvalifikacija yra patikrinta ir sertifikuota. Tokių duomenų Ieškovas nepateikė ir teismui, deklaratyviais ir formaliais pagrindais ginčydamas pirkimo sąlygas;
673.7.
68Pasisakydamas dėl FVAIS naudotojų mokymų apimties nurodė: pirma, Techninės specifikacijos 5.1.7 punkte nustatyta, kad tiekėjas turės pagal perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje, atlikti FVAIS naudotojų mokymus arba konkrečios funkcinės srities žinių gilinimo mokymus. Atsakovas 2019-07-12 raštu Nr. 4K-4916 paaiškino, kad iš tiekėjo prašys atlikti tik tokius mokymus, kurie susiję su FVAIS naudojamomis funkcinėmis komponentėmis; antra, Ieškovas, kaip savo srities profesionalas, atsižvelgdamas į perkamo objekto (FVAIS) apimtį, naudotojus ir savo patirtį, galėjo ir turėjo įvertinti, kiek mokymų reikalinga, vykdant panašaus objekto techninės priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad mokymų paslauga yra ne pagrindinė, o sudedamoji ir lydimoji funkcija pagrindinių techninės priežiūros paslaugų, numatytų Techninės specifikacijos 5.1 punkte, dėl kurių apimties Ieškovas pastabų nepateikia; trečia, natūralu, kad Tiekėjas, įvykdydamas Techninės specifikacijos 5.1.2 funkcijas dėl FVAIS funkcionalumų pakeitimų, turės apmokyti asmenis šiais pakeitimais naudotis, tai tiesiogiai priklauso nuo to, kokiu būdu tiekėjas atliko pakeitimus ir kaip juos pritaikė esamų naudotojų poreikiams, todėl mokymų vykdymo apimtis priklauso ne nuo darbuotojų kaitos, o nuo to, kaip ir kokiu būdu pats tiekėjas pakeitė FVAIS funkcionalumus. Taigi, nepagrįsti Ieškovo teiginiai, kad neva tik buvęs paslaugų teikėjas galėtų įvertinti tokių mokymų apimtį. Pastarieji Ieškovo argumentai yra deklaratyvūs ir nesąžiningi;
693.8.
70Pasisakydamas dėl plėtros paslaugų nurodė: pirma, Techninės specifikacijos 8.2.2. ir 8.2.3. punktų sąlygos nustato patikrinimo procedūrą, kad perkančioji organizacija apmokėtų tik už pagrįstas ir adekvačias plėtros paslaugas ir galėtų atsisakyti paslaugų, dėl kurių tiekėjo nurodytos apimtys yra per didelės; antra, ieškovas ieškiniu gali ginti tik savo privatų interesą dėl dalyvavimo pirkime ir galimybės jį laimėti, tačiau ieškovui nesuteikta teisė ginti viešąjį interesą, motyvuojant, jo nuomone, tariamai racionalesniu pirkimo sutarties vykdymu. Ieškovas neturi kompetencijos kontroliuoti perkančiosios organizacijos, ir be jokio pagrindo kvestionuoti, kad perkančioji organizacija netinkamai naudosis Techninės specifikacijos 8.2.2 ir 8.2.3 punktuose nustatytu plėtros paslaugų patikros mechanizmu ir kad permokės už plėtros paslaugas; trečia, tokia plėtros paslaugų užsakymų tvarka yra įprasta informacinių sistemų techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugų pirkimuose. Pati Viešųjų pirkimų tarnyba perka analogiškas plėtros paslaugas pagal identišką paslaugų įkainio kainodarą. Pažymėtina, kad šio pirkimo pagrindu Viešųjų pirkimų tarnyba sudarė pirkimo sutartį 3 metams, kuri vykdoma iki 2020-09-15.
714.
72Išvada byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikė išvadą, kurioje nurodė (1 t., b. l. 187-194):
734.1.
74Nagrinėjamoje situacijoje dauguma Ieškovo klausimų Perkančiajai organizacijai pradedama žodžiu „Kodėl“, kartu pateikiant ir argumentaciją, kodėl šios sąlygos yra neteisėtos. Taigi spręstina, jog šiuo atveju, klausdamas konkrečių Pirkimo sąlygų nuostatų įtvirtinimo priežasčių, Ieškovas nesiekė pasitikslinti jam ne pakankamai aiškių Pirkimo sąlygų. Tokią išvadą patvirtina ir faktas, jog klausimuose Ieškovas netgi pateikė argumentus, kuriais kvestionuojamas konkrečių Pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumas. Remiantis Pirkimo dokumentais teigtina, jog Pirkimo sąlygų turinys buvo paskelbtas vadovaujantis VPĮ nustatyta tvarka, todėl pakankamai rūpestingam ir pakankamai informuotam tiekėjui, turinčiam pareigą domėtis Pirkimu, šios sąlygos turėjo būti žinomos jau 2019-06-19. Įstatyme nustatyta tiekėjo teisė prašyti Perkančiosios organizacijos pateikti paaiškinimus savo esme skiriasi nuo teisės pateikti pretenzijas. Taigi pretenzijos dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo turi būti teikiamos terminą skaičiuojant nuo pranešimo apie sprendimą – nagrinėjamu atveju – nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo. Ieškinyje nurodyta, jog Ieškovas tik gavęs Perkančiosios organizacijos atsakymus į prašyme paaiškinti Pirkimo sąlygas pateiktus klausimus, sužinojo apie Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Vis dėlto, pažymėtina, jog Pirkimo sąlygų turinys ieškovui dėl pareigos būti pakankamai rūpestingam ir pakankamai informuotam tiekėjui, turėjo būti žinomas jau 2019-06-19, todėl, kilus bet kokioms abejonėms dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovas turėjo teisę VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti pretenziją Perkančiajai organizacijai;
754.2.
76Nagrinėjamoje situacijoje, Perkančiosios organizacijos sprendimo tiekėjams nustatyti teisės aktuose nereglamentuojamą, privalomą kvalifikacijos reikalavimą būti oficialiems privačios įmonės partneriams teisėtumas kelia abejonių. Tarnybos manymu, bylos nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl minėto kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo turėtų būti nustatoma, ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra reglamentuojama, jog teikti finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos priežiūros ir plėtros ar analogiškas paslaugas gali tik ūkio subjektas, esantis privačios įmonės (juridinio asmens forma – Europos bendrovė (Societas Europaea)) SAP oficialiu partneriu. Taip pat būtina nustatyti, ar nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuojama, jog konkreti teisė ekspertui suteikiama tik įgijus SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP sertifikatą. Šiame kontekste paminėtina ir Tarnybos 2018-09-20 vertinimo išvada Nr. 4S-1276, kurioje nustatyta, jog kvalifikacinis reikalavimas, kad „Tiekėjas turi turėti gamintojo suteiktą teisę diegti, modifikuoti Finansų ministerijos naudojamą SAP Business Objects arba lygiavertę programinę įrangą, jos priedus bei naujinimus“, savo esme nėra kvalifikacinis, todėl prie kvalifikacinių reikalavimų neturėtų būti įtrauktas;
774.3.
782017-01-12 Tarnybos vertinimo išvadoje Nr. 4S-154 Tarnyba nurodė, kad taikoma ydinga praktika, mokėti už ankstesnių klaidų taisymą. Nagrinėjamu atveju, Techninės specifikacijos 5.1.2 punkte įtvirtintos analogiškos nuostatos, nurodant, jog FVAIS priežiūros paslaugos apima esamo FVAIS funkcionalumo pakeitimų, nesukeliančių esminių pakeitimų nei FVAIS įgyvendintuose veiklos procesuose, nei jų realizavimo priemonėse atlikimą inter alia: šalinant FVAIS atliekamų funkcijų neatitikimą funkciniams bei techniniams reikalavimams; sprendžiant FVAIS projektavimo ir kūrimo metu nenumatytas problemas, įskaitant ir neracionaliai įgyvendintus sprendimus. Tai atskleidžia galimą tiekėjo piktnaudžiavimą kokybės užtikrinimu bei Perkančiosios organizacijos tokio elgesio toleravimą. Pažymėtina, kad tiekėjas atlikdamas techninę užduotį turi prisiimti įsipareigojimus bent 6 mėnesiams neatitikimų garantiniam, nemokamam pašalinimui. Ir ši kaina negali būti įskaičiuota į priežiūros paslaugų kainą;
794.4.
80Tarnybos 2018-09-20 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1276 nurodyta, jog „kvalifikacinis reikalavimas: „Tiekėjas <...> turi būti tinkamai įvykdęs (arba turi būti baigiama vykdyti informacinės sistemos bandomoji eksploatacija) mažiausiai 1 (vieną) informacinės sistemos kūrimo, diegimo ar priežiūros projektą Finansų ministerijos naudojamų SAP Business Objects Financial Consolidation, SAP Business Objects Intercompany, Oracle DB vii g ar lygiaverčių komponenčių pagrindu <...>“, atsižvelgiant į IT paslaugų rinką (specialistų darbas laisvai samdomas), yra nepagrįstas, neproporcingas Pirkimo objektui ir dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją. VPT pastebi, kad tiekėjų gebėjimus sėkmingai teikti paslaugas, galėtų patvirtinti ne tiekėjo vykdytų sutarčių skaičius, bet specialistų, kuriuos tiekėjas pasitelktų, kompetencija, nes tiekėjas vykdęs panašią sutartį, reikiamų specialistų jau gali nebeturėti.“. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų pirkimų atveju, perkančiųjų organizacijų tikslas buvo įsigyti IT paslaugas, minėta Tarnybos vertinimo išvadoje nustatyta taisyklė taikytina ir nagrinėjamoje situacijoje;
814.5.
82Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 skyriaus 4.4 punkte įtvirtinta nuostata, jog tiekėjas privalo pateikti galiojantį tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (angl. International Financial Reporting Standards) žinias patvirtinantį ACCA (angl. Association of Chartered Certified Accountants) sertifikatą arba kitą lygiavertį tarptautiniu mastu pripažįstamą sertifikatą arba kitą lygiavertį (lygiavertiškumą įrodo tiekėjas) dokumentą. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl reikalavimo tiekėjų planuojamiems pasitelkti ekspertams turėti ACCA ar lygiavertį sertifikatą teisėtumo. Šis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad minėtą dokumentą paprastai turi tarptautinėje rinkoje veikiančių audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių specialistai, Tarnybos vertinimu, nėra būtinas siekiant įrodyti tiekėjo planuojamo pasitelkti eksperto kvalifikaciją. Pirkimo sąlygose nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti tarptautiniu mastu pripažįstamo ar lygiaverčio sertifikato būtinybę;
834.6.
84Techninės specifikacijos 5.1.7 punkte tiekėjui nustatytas reikalavimas pagal Perkančiosios organizacijos prašymus, registruotus VLK pagalbos tarnyboje, neatlygintinai atlikti FVAIS naudotojų mokymus arba konkrečios funkcinės srities žinių gilinimo mokymus. Perkančiajai organizacijai nenurodžius tikslios mokymų apimties, yra galimai nesilaikoma VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir, tikėtina, pažeidžiamas skaidrumo principas, kadangi vienas iš minėto principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos pareiga nustatyti aiškias pirkimo sąlygas;
854.7.
86Išvadą teikiančios institucijos vertinimu plėtros paslaugų teikimo tvarka turėtų būti teikiama nepriklausomai nuo priežiūros paslaugų teikimo, remiantis šiais argumentais: pirma, Pirkimo dokumentuose nėra suformuluotos konkrečios techninės užduotys plėtros paslaugoms, todėl nėra užtikrinamas skaidrumo principo įgyvendinimas; antra, nustatyta plėtros paslaugų teikimo tvarka artima naujų pasiūlymų pateikimo tvarkai – 8.2.2 ir 8.2.3 papunkčiuose nustatyta vystymo paslaugų teikimo tvarka iš esmės atitinka pirkimo procedūrą, kadangi, visų pirma, remiantis Techninės specifikacijos 8.2.2 punktu, tiekėjas įvertina ir aprašo Plėtros užsakymo realizavimo būdą bei paslaugų apimtį, nurodo paslaugos suteikimo trukmės įvertį darbo valandomis ir pateikia Perkančiosios organizacijos atsakingam asmeniui, o po minėto pateikimo, remiantis Techninės specifikacijos 8.2.3 punktu, Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pateiktą Plėtros užsakymo realizavimo būdą ir paslaugų apimties įvertinimą, pateikia pastabas dėl Perkančiajai organizacijai galimai nepriimtino sprendimo, neadekvačios kainos ar įgyvendinimo laiko; trečia, plėtros paslaugų teikimo procese dalyvauja tik vienas tiekėjas, todėl konkurencija nėra užtikrinama.
87Byla nutrauktina.
88II. Ginčo esmė
895.
90Ginčas tarp šalių kilo dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo; reikalavimo būti SAP gamintojo partneriu teisėtumo; pirkimo dokumentuose paliktos galimybės mokėti tiekėjui už nekokybiškai atliktus darbus bei pirkimo objekto neapibrėžtumo; reikalavimo teikėjui būti įvykdžiusiam sutartį teisėtumo; reikalavimo ekspertams turėti ACCA ar SAP sertifikatus ar jiems lygiaverčius; dėl konkurso sąlygų pritaikymo konkrečiam tiekėjui.
91III. Byloje nustatytos teisės taikymui reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
92Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos
936.
94Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose (CPK 4232 straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis) įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas tiekėjams VPĮ nustatytais atvejais prieš pareiškiant reikalavimus teisme laikytis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kreiptis su pretenzija į perkančiąją organizaciją, taip pat nustatyti konkretūs tiek pretenzijų pateikimo, tiek ir jų nagrinėjimo terminai. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Tiekėjai, siekdami efektyviai apginti savo galimai pažeistas teises, negali nepaisyti jiems nustatytų procedūrinių reikalavimų, be kita ko, reikalavimo laikytis privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Priešingu atveju jie turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019).
957.
96Teismų praktikoje pažymima, jog, tuo atveju, kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti dėl to, kad praleistas jos pateikimo terminas, tiekėjas, siekdamas, kad jo reikalavimai būtų nagrinėjami teisme, turi įrodyti, kad jis nepraleido pretenzijos pateikimo termino (nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad perkančioji organizacija netinkamai nustatė termino pradžios momentą ir pan.) arba pagrįsti, kad terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas dėl objektyvių ir išskirtinių aplinkybių. Tiekėjui nepagrindus, kad jis pateikė pretenziją nepraleidęs teisės aktuose įtvirtinto termino ar kad šį terminą jis praleido dėl aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jam ginti savo teises laiku, taip pat teismui nenustačius aplinkybių, sudarančių pagrindą dėl ieškovo reikalavimų spręsti ex officio, jo atžvilgiu turi būti taikomi teisės aktuose nurodyti išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo padariniai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019).
978.
98Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos.
999.
100Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto (Teisingumo Teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Uniplex, C-406/08, ECLI:EU:C:2010:45).
10110.
102Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos priežiūros ir plėtros paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 440731 (toliau – Pirkimas). CVP IS užfiksuota, kad 2019-05-29 Pirkimo techninių specifikacijų projektas paskelbtas CVP IS Nr. 437853. Tiekėjai pastabas, pasiūlymus galėjo teikti iki 2019-06-05 16:30 val. (1 t., b. l. 90). Ieškovas 2019-05-31 10:07 val. priėmė kvietimą dalyvauti techninės specifikacijos projekto/rinkos konsultacijoje Nr. 437853 (1 t. b. l. 90). Apie tikslintą Pirkimo techninę specifikaciją tiekėjai buvo informuoti 2019-06-14 raštu Nr. 4K-4246 (1 t., b. l.96-100), ieškovo su minėtu raštu susipažino tą pačią dieną (1 t., b. l. 101). 2019-06-19 viešai paskelbtas skelbimas apie vykdoma Pirkimą ir Pirkimo dokumentai (pirkimo Nr. 440731) (1 t., b. l. 102; 2 t., b. l. 16). Ieškovas Pirkime 2019-07-08 prašė atsakyti į klausimus dėl pirkimo sąlygų (1 t., b. l. 103-107). Apie atsakymus į gautus klausimus, ieškovas ir kiti tiekėjai buvo informuoti 2019-07-12 raštu Nr. 4K-4916 (1 t., b. l. 108-114). Ieškovas perkančiajai organizacijai 2019-07-17 pateikė pretenziją „Dėl Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos priežiūros ir plėtros paslaugų pirkimo Nr. 440731 konkurso sąlygų“ (toliau – pretenzija) (1 t., b. l. 115-121). Perkančioji organizacija nusprendė nenagrinėti pretenzijos kaip paduotos praleidus terminą pretenzijai pateikti, tęsti Pirkimo procedūras, o pasiūlymų pateikimo bei susipažinimo su jais terminus pratęsti iki 2019-07-23 ir apie tai 2019-07-19 raštu Nr. 4K-5090 informavo ieškovą bei kitus tiekėjus (1 t., b. l. 124-127). Ieškovas 2019-06-19 09:44 val. priėmė kvietimą dalyvauti pirkime, 2019-07-22 23:59 val. pateikė pasiūlymą, tačiau 2019-07-23 12:54 val. pasiūlymą atsiėmė (1 t., b. l. 91). CVP IS susirašinėjimo priemonėmis ieškovas perkančiajai organizacijai 2019-07-29 pateikė ieškinio kopiją ir pranešimą, kad jis teismui pateikė ieškinį dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b. l. 128). Viešųjų pirkimų tarnyba 2019-07-25 raštu Nr. 4S-877 perkančiąją organizaciją įpareigojo stabdyti Pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks Perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų, susijusių su Pirkimu, įvertinimą. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigojo perkančiąją organizaciją, įvertinus gautus pasiūlymus ir sudarius pasiūlymų eilę apie tai ją informuoti, pateikti su tuo susijusius dokumentus (1 t., b. l. 129). Perkančioji organizacija pirkimą sustabdė (1 t., b. l. 130). Perkančioji organizacija 2019-07-31 pranešimu Nr. 4K-5374 informavo tiekėją UAB „InnoForce“ apie pirkimo procedūrų rezultatus (1 t., b. l. 130). Apie pirkimo sutarties sudarymo procedūrą ieškovas buvo informuotas 2019-08-01 pranešimu Nr. 4K-5158 (1 t., b. l. 131).
10311.
104Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (žr., 10 punktą), matyti, jog ieškovas 2019-06-19 priėmė kvietimą dalyvauti pirkime, 2019-07-22 pateikė pasiūlymą, tačiau 2019-07-23 pasiūlymą atsiėmė, Pirkimo techninės specifikacijos projektas paskelbtas 2019-05-29, o Pirkimo sąlygos – 2019-06-19, naudojantis elektroninėmis priemonėmis. Šios byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog ieškovui nebejotinai buvo žinomas organizuojamas pirkimas bei paskelbtos pirkimo sąlygos, todėl pretenziją dėl Pirkimo sąlygų turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2019-07-01 (po nedarbo dienos einančią kitą darbo dieną). Ieškovas pretenziją dėl pirkimo sąlygų pateikė 2019-07-17, t. y. 16 dienų praleidęs terminą pretenzijai pateikti. Ieškovo samprotavimai apie tai, kad kvietimų pateikimo dieną nebuvo įkelti pirkimo dokumentai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, atsakovo pateiktų CVP IS atliktų veiksmų seka (2 t., b. l. 16) įrodo, jog pirkimo dokumentai ir sąlygos tiekėjams buvo prieinami tą pačią dieną, t. y. 2019-06-19.
10512.
106Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl termino pretenzijai pateikti praleidimo, iš esmės įrodinėjo, jog termino nepraleido, kadangi apie pirkimo sąlygų neteisėtumą sužinojo tuomet, kai 2019-07-12 gavo atsakymus į pareikštus klausimus. Ieškovo įsitikinimu, terminas pretenzijai pareikti turėtų būti skaičiuojamas nuo atsakymų gavimo dienos. Teismo vertinimu ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, kad terminas pretenzijai pareikšti praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių bei aplinkybės, jog ieškovas apie tariamą pirkimo sąlygų neteisėtumą sužinojo tik gavęs atsakymus į jo paties iškeltus klausimus dėl žemiau nurodytų motyvų.
10713.
108Dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1157-180/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tiekėjo teisė prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų reikalavimus ir tiekėjo teisė į perkančiąją organizaciją kreiptis su pretenzija yra du skirtingi ir vienas nuo kito nepriklausomi tiekėjų teisių įgyvendinimo ir gynimo būdai, kuriais tiekėjai naudojasi laikydamiesi teisės aktuose ir pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12- 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011).
10914.
110Teismų praktikoje išaiškinta, jog tiekėjai net ir naudodamiesi numatyta teise prašyti paaiškinti viešojo pirkimo sąlygas, o vėliau šias sąlygas skųsdami, siekdami pirkimo sąlygas pakeisti ar panaikinti, privalo laikytis įstatyme nustatytų terminų. Prašymas paaiškinti pirkimo sąlygas nepratęsia ar neatnaujina įstatyme nustatytų terminų. Priešingas situacijos įvertinimas neatitiktų viešajame pirkime vyraujančio procedūros operatyvumo principo bei paneigtų tiekėjų pareigą domėtis vykdomu viešuoju pirkimu ir operatyviai, atsižvelgiant į atskiruose etapuose priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus, ginti savo galimai pažeistas subjektines teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018).
11115.
112Nagrinėjamu atveju nors ieškovas įrodinėja, jog apie tariamą pirkimo sąlygų neteisėtumą ieškovas sužinojo gavęs iš atsakovo atsakymus, tačiau ieškovas iš esmės neginčija atsakymų turinio bei neįrodinėja, jog po atsakymo gavimo pasikeitė pirkimo sąlygų ar dokumentų turinys, jų apimtis. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuo atsakymo gavimo ieškovui tapo žinoma apie tariamą pirkimo sąlygų neteisėtumą. Priešingai, ieškovo prašymas atsakyti į klausimus, įvertinus jo turinį, įrodo, jog ieškovui neabejotinai buvo suprantamos pirkimo sąlygos, kadangi be formuluojamų klausimų, ieškovas papildomai pateikė savo interpretacijas dėl paskelbtų sąlygų tariamo neteisėtumo (1 t., b. l. 103-107). Pažymėtina, kad iš atsakovo nurodytų viešai prieinamų duomenų matyti, jog ieškovas nuo 2015 m. yra laimėjęs 112 viešųjų pirkimų, todėl neabejotinai jam buvo ir turėjo būti žinoma pretenzijų pateikimo tvarka ir terminai (2 t., b. l. 13).
11316.
114Ieškovas dublike nurodė, jog jam nebuvo aišku, ar reikalavimas būti gamintojo SAP partneriu yra kvalifikacinis reikalavimas ar ne, ir tik iš atsakymo suprato, jog keliamas reikalavimas kaip kvalifikacinis. Tačiau iš klausimo formuluotės („Kodėl reikalavimas būti SAP programinės įrangos gamintojo partneriu yra keliamas kaip kvalifikacinis reikalavimas?“) matyti, jog ieškovui nekyla klausimų, jog aptariamas reikalavimas vertintinas kaip kvalifikacinis, tačiau, ieškovui kilo klausimas dėl tokio reikalavimo pagrindimo, nurodant Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Be to, kaip minėta, ieškovas turi pakankamai didelę patirtį dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose (žr., 14 punktą), todėl neabejotina, kad jis suprato, kam reikalingas SAP partnerio statusas, juo labiau, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas yra buvęs SAP gamintojo partneris, o jeigu iš pirkimo sąlygų negalėjo susieti reikalavimo būti SAP partneriu su nurodytų paslaugų teikimu, turėjo teisę kaip patyręs viešųjų pirkimų dalyvis per įstatymo nustatytą terminą reikšti pretenziją.
11517.
116Ieškovas dublike nurodė, jog iki klausimų uždavimo ieškovas pagrįstai manė, kad dalyvaudamas su ta pačia partnerių ir subrangovų sudėtimi konkurse, galėtų teikti kitame projekte vykdytą sutartį, įskaičiuodamas ir šių (tų pačių) partnerių ir subrangovų suteiktų paslaugų vertę. Atsakovas, atsakymuose nurodė, kad vis tiek subrangovų ir partnerių vertės nebūtų įskaitomos, todėl tapo aišku, kad atsakovo reikalavimas yra neteisėtas. Tačiau kokiu pagrindu ieškovas galėjo spręsti, jog galima teikti kitame projekte vykdytą sutartį įskaičiuojant ir subrangovų suteiktų paslaugų vertę, nenurodė. Priešingai, specialiųjų pirkimo sąlygų 4 lentelės 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sutarties vertė vertinama neįskaitant subrangovų ar partnerių suteiktų paslaugų ir techninės įrangos vertės.
11718.
118Dublike ieškovas taip pat nurodė, jog iš atsakymų tapo aišku, kad atsakovas taiko ne tą metodikos punktą, t. y., nesivadovauja specialia nuostata, pagal kurią, kai paslaugų teikėjas susijęs su žmogiškaisiais resursais, reikalavimas keltinas būti įvykdžiusiam sutartį ne tiekėjui, o personalui, taip pat tapo aišku, kad prašoma 200 000,00 Eur sutarties vertė yra nustatyta pagal iki šiol paslaugas teikusį tiekėjo pajėgumą, t. y. vertę nustatė ne pagal rinkos kainas, o pagal buvusio tiekėjo sutarties vertę. Tačiau perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovo klausimus, iš esmės nenurodė jokios naujos informacijos, kurios pakeistų pirkimo sąlygų turinį. Pažymėtina tai, kad ieškovas, formuluodamas klausimus, pateikė argumentus dėl pirkimo sąlygų netinkamumo, o tai įrodo, jog ieškovas jau buvo suformavęs savo įsitikinimą dėl sąlygų tariamo neteisėtumo, todėl turėjo teikti pretenziją dėl jų pagrįstumo. Aplinkybę, jog ieškovo pozicija iš esmės nepasikeitė, pagrindžia pateikta pretenzija, kurioje ieškovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti suformuluotame prašyme dėl atsakymų pateikimo.
11919.
120Dublike nurodytos aplinkybės, jog po atsakymų tapo aišku, jog atsakovas konkurso nugalėtojui pasirengęs mokėti už pagal ankstesnę sutartį atliktus nekokybiškus darbus, bei atsakovas nenurodė, kokia bus FVAIS mokymų apimtis, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kurie leistų teigti, jog iš atsakymo turinio galima suprasti, kad atsakovas pasirengęs apmokėti už ankstesnę FVAIS priežiūros sutartį atliktus nekokybiškus tiekėjo darbus bei spręsti, jog po pirkimo sąlygų paskelbimo nebuvo galimybės spręsti dėl FVAIS naudotojų mokymo apimties apibrėžtumo.
12120.
122Ieškovas dublike nurodė, jog atsakovas atsakymuose nurodė, kad ACCA reikalingas, kadangi FVAIS paremta tarptautiniais apskaitos standartais. Tokia kokybiškai nauja informacija nesuderinama su Techninės specifikacijos nuostatomis – jose nėra nurodyta, kad VSAFAS (Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai) būtų tarptautinis standartas. Teismas su tokiu ieškovo interpretavimu nesutinka. Perkančioji organizacija atsakydama ieškovui nurodė, kad perkančiosios organizacijos prašomas ACCA sertifikatas patvirtina specialisto aukštą kompetenciją apskaitos srityje, kuri yra būtina Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos veikloje, paremtoje tarptautiniais apskaitos standartais, o ne tai, kad VSAFAS yra tarptautinis standartas, kaip tvirtina ieškovas. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas sužinojo kokybiškai naują informaciją, o duomenų, jog VSAFAS neturi būti paremti tarptautiniais standartais, ieškovas nenurodė.
12321.
124Ieškovas dublike taip pat nurodė, jog atsakovo klausė, kokias funkcijas šis specialistas turės atlikti, kaip jos skiriasi nuo kitam specialistui (SAP finansų konsultantui) priskirtų funkcijų ir kaip šiam specialistui reikalauja patirtis IT srityje susijusi su sertifikatu SAP Certified Application Associate – Financial Accounting with SAP. Po tokio atsakymo tapo aišku, kad pats atsakovas nesupranta, kam skirtas šis specialistas, reikalavimas įrašytas, nes jį rinkoje iš esmės tenkina kitas tiekėjas. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog jam nebuvo aiškios pirkimo sąlygos, ar po atsakovų atsakymų pateikimo jų turinys pasikeitė. Sertifikato pavadinimas aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas Pirkimo sąlygose (PD Specialiųjų pirkimo sąlygų 3.1 punkto 4 lentelės 4.2 eilutė), todėl jeigu ieškovui kilo abejonių dėl aptariamos sąlygos, turėjo galimybę per įstatymo nustatytą terminą pateikti pretenziją.
12522.
126Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovė, pateikdama prašymą atsakyti į klausimus dėl pirkimo sąlygų (paaiškinti pirkimo sąlygas), kartu pateikdama savo vertinimą dėl jų, būdama profesionalia viešųjų pirkimų dalyve, neabejotinai suvokė pirkimo sąlygų turinį bei turėjo suvokti, kad nesutikdama su pirkimo sąlygomis, per įstatymo nustatytą terminą turi pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, o to nepadarius bus praleidusi terminus pretenzijai pateikti, net jeigu perkančiosios organizacijos atsakymai jos ir netenkins.
12723.
128Nagrinėjamu atveju taip pat reikšminga pretenzijos pateikimo termino praleidimo trukmė. Siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti itin trumpi atskirų procedūrų (be kita ko, ir pretenzijų pateikimo, jų išnagrinėjimo) terminai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį.
12924.
130Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog terminas pareikšti pretenziją praleistas 16 dienų, skaičiuojant nuo termino pasibaigimo dienos (žr., 11 punktą). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nustatytų aplinkybių kontekste aptariamas termino praleidimas negali būti laikomas nereikšmingu, atsitiktiniu, nežymiu ar objektyviai pateisinamu, o ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog ji dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių neturėjo galimybės laiku pareikšti pretenziją ir tinkamai įvykdyti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, taip pat nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose termino praleidimas 8 dienomis nelaikomas nereikšmingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-717-790/2019).
13125.
132Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, jog ieškovė 16 dienų praleidusi terminą pretenzijai pateikti, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, ypač įvertinant tai, kad ieškovas turi pakankamai didelę patirti dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, o praleidimo terminas negali būti vertinamas kaip nereikšmingas viešųjų pirkimų vykdymo operatyvumo ir ekonomiškumo kontekste. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad atsakovės priimtas sprendimas – pretenzijos palikimas nenagrinėta – neteisėtas, neatitinkantis VPĮ nuostatų. Priešinga išvada šiuo atveju reikštų išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos privalomumo paneigimą.
13326.
134Nagrinėjamu atveju vien ieškovo subjektyvus pirkimo sąlygų vertinimas ir interpretavimas savaime nesudaro pagrindo dėl kitų ieškovės iškeltų reikalavimų ar šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-798-381/2018, 75 punktas).
13527.
136CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad tais atvejais, kai ieškovas kreipiasi į teismą nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti – byla turi būti nutraukiama. Todėl tiek nustatytos faktinės aplinkybės, tiek suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog ieškovei nesilaikius VPĮ imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir VPĮ nustatytų terminų praleidimo priežasčių nepagrindus, ji prarado teisę teisme ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytas Pirkimo sąlygas. Konstatavus, kad atsakovė, laikydamasi įstatymų reikalavimų pagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjos (ieškovės) pretenziją, o ieškovei nepateikus iš esmės jokių termino praleidimą pateisiančių objektyvių duomenų, įvertinant ir termino praleidimo terminą, teismui neturint pagrindo dėl kitų ieškovės iškeltų reikalavimų ar šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
13728.
138Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
139Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
14029.
141Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017; 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-516/2018).
14230.
143Nagrinėjamu atveju bylos nutraukimą sąlygojo ieškovo nesavalaikis pasinaudojimas ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl spręstinas klausimas dėl atsakovo bei trečio asmens patirtų išlaidų atlyginimo.
14431.
145Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo patyrė 1452,00 išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nurodyto maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, be to, įvertinus bylos pobūdį, sudėtingumą, paruoštų dokumentų skaičių bei apimtį, savalaikį procesinių dokumentų pateikimą, spręstina, jog prašoma priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl trečio asmens prašymas tenkintinas. Iš ieškovės trečio asmens naudai priteistina 1452,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
14632.
147Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 7,44 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nutraukimą sąlygojo ieškovo nesavalaikis pasinaudojimas ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarka, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
14833.
149Bylą nutraukus dėl to, kad nebuvo pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir nebegalint šia tvarka pasinaudoti, ieškovui grąžintinas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis – 2 288,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
150Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 2 punktu, 4232 straipsnio 3 dalimi,
Nutarė
151nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Alna Business Solutions“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „InnoForce“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnybą.
152Priteisti iš ieškovo UAB „Alna Business Solutions“, juridinio asmens kodas 300067906, trečio asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų – UAB „InnoForce“, juridinio asmens kodas 302676496, naudai 1452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
153Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Alna Business Solutions“, juridinio asmens kodas 300067906, 2019-07-29 mokėjimo nurodymu sumokėtą žyminį mokestį – 2 288,00 Eur.
154Priteisti iš ieškovo UAB „Alna Business Solutions“, juridinio asmens kodas 300067906, 7,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
155Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.