Byla e2A-798-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Gudžiūnienės ir Dalios Kačinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-888-459/2018 pagal ieškovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ ieškinį atsakovei Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai dėl perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo „Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų pripažinimo neteisėtomis, jų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Grūstė“ ir Plungės rajono savivaldybės administracija.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Kretingos maistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai, 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė), pripažinti neteisėta pirkimo sąlygų 76 punkte keliamą sąlygą, pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį, nutraukti pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sąlygos neteisėtos bei pirkimo procedūros vykdomos neskaidriai, priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė pretenziją Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai (toliau – ir perkančioji organizacija) dėl vykdomo viešojo pirkimo „Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ sąlygų neteisėtumo. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 4 d. iš dalies tenkino ieškovės pretenziją – panaikino Techninės specifikacijos 2.17 punktą, patikslino Techninės specifikacijos 3.1.3 punktą ir pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelės 5 papunktį. Tačiau ieškovės reikalavimus dėl pirkimo sąlygų 76 punkto, numatančio, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimų; pasiūlymo formos, pagal kurią tiekėjas privalo pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM ir vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM, perkančioji organizacija atmetė.
  3. 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė antrąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos komisijos nariams taikomų konfidencialumo įsipareigojimų nesilaikymo, atsižvelgiant į tai, kad spaudoje buvo pateikta informacija apie pirmąją ieškovės pretenziją, nors apie tiekėjos suinteresuotumą dalyvauti pirkime ir jos veiksmus negalėjo žinoti jokie tretieji asmenys, išskyrus pirkimo komisijos narius. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovė atmetė antrąją ieškovės pretenziją, nes su pirkimu susijusi informacija nebuvo pateikta žiniasklaidai.
  4. 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė trečiąją pretenziją, kurioje prašė nutraukti pirkimo procedūras ir naujai organizuojamame nemokamo maitinimo paslaugų teikimo viešajame pirkime ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti taikant kainos/kaštų ir kokybės santykio kriterijų. Atsakovė 2017 m. gruodžio 11 d. trečiąją ieškovės pretenziją atmetė, motyvuodama tuo, kad VPĮ leidžia naudingiausią pasiūlymą išrinkti tik pagal kainą.
  5. Ieškovės nuomone, pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje esantys reikalavimai pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą Eur su PVM, vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM, vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM neužtikrina sąžiningos tiekėjų tarpusavio konkurencijos. Vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina yra patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274, kurios paslaugos teikėjas negali nei mažinti, nei didinti. Tuo tarpu vieno mokinio/vaiko vienos dienos patiekalų gamybos išlaidos neturi viršyti 30 proc. nuo patvirtintos vienos dienos vienam mokiniui/vaikui nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti sumos su PVM. Praktikoje tiekėjai iš esmės nurodo identiškas ar nežymiai besiskiriančias gamybos išlaidas, todėl iš nurodytų trijų įkainių, teoriškai tiekėjai galėtų konkuruoti dėl administravimo kainos, tačiau faktiškai tiekėjai įprastai nurodo vienodą administravimo kainos dydį – 0 Eur. Pirkimo sąlygų 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, tiekėja mano, kad reali tiekėjų konkurencija nemokamo maitinimo paslaugų pirkime nevyksta ir tiekėjai konkuruoja ne dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pateikimo, tačiau dėl greičiausiai/anksčiausiai pateikto pasiūlymo. Tokiu atveju iš anksto galima nuspėti, kad pirkimo laimėtoju bus išrinktas anksčiausiai pateiktas pasiūlymas, kadangi pasiūlymų kainos yra iš anksto žinomos ir vienodos.
  6. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime turėtų būti išrinktas taikant kainos/kaštų ir kokybės santykio kriterijų, o ne tik kainos kaštų kriterijų. Tokiu būdu tiekėjai varžytųsi ne tik dėl mažiausios kainos pasiūlymo, tačiau ir dėl teikiamų paslaugų kokybės. Priešingu atveju, minėta, kad pirkimo laimėtojas yra žinomas dar net neatplėšus vokų su tiekėjų pasiūlymų kainomis, o tik pažiūrėjus į pasiūlymų pateikimo laiką.
  7. Ieškovė teigia, kad administravimo išlaidų įkainis yra gamybos sudedamoji dalis. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje detalizuotos socialinės paramos mokiniams išlaidų rūšys, t. y. išlaidos produktams (įskaitant PVM), kai mokiniai maitinami nemokamai, ir patiekalų gamybos išlaidos (maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt.). Įstatyme nėra išskiriama papildomų administravimo išlaidų, taigi šios išlaidos patenka į gamybos išlaidų kategoriją. Šioms išlaidoms turi būti taikomas perkančiosios organizacijos nurodytas Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. D-966 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidų pirkimo maksimalios vertės tvirtinimo“ ir gamybos išlaidos (įskaitant ir administravimo) turi neviršyti nustatytos maksimalios vertės (30 proc.). Tuo tarpu atsakovė apribojo gamybos išlaidas, tačiau išskyrė administravimo išlaidas, kurios nėra ribojamos ir tiekėjai tokiu būdu gali piktnaudžiauti ir nepagrįstai didinti pasiūlymo kainą. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė mano, kad pasiūlymo formoje nustatytas reikalavimas nurodyti administravimo išlaidų įkainį turi būti pripažintas neteisėtu.
  8. Tiekėja, pasisakydama dėl pirkimo sąlygų 76 punkto, nurodė, kad ji nesutinka su perkančiosios organizacijos atsakyme į pretenziją nurodyta aplinkybe, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimu buvo pasirinktas mažiausios kainos kriterijus ir toks sprendimas neprieštarauja VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Ieškovė pabrėžia, kad perkančioji organizacija šio reikalavimo neišsprendė, o pasisakė dėl pirkimo sąlygų 78 punkto. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygose nėra detalizuoti reikalavimai, susiję su aplinkos apsaugos, socialinės ar darbo teisės įsipareigojamais. Nėra aišku, kokiuose teisės aktuose nurodytus ar perkančiosios organizacijos keliamus aplinkos apsaugos, socialinės ar darbo teisės įsipareigojimus turi tenkinti tiekėjas bei kokie įrodymai patvirtina atitiktį šiems reikalavimams. Tokia neaiški sąlyga suteikia perkančiajai organizacijai neribotą diskrecijos laisvę interpretuoti nustatytą pasiūlymo atmetimo pagrindą ir tokiu būdu pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų, todėl pirkimo sąlygų 76 punktas turi būti pripažintas neteisėtu.
  9. Ieškovė, abejodama atsakovės vykdomo pirkimo skaidrumu, teigia, kad pirkimo komisijos nariai pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus, nes su pirkimu susijusi informacija perduodama tretiesiems asmenims. Ieškovė tvirtina, kad pirkimo sąlygas rengė ne perkančioji organizacija, o Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J. G., kuri nėra ginčo pirkimo komisijos narė. Be to, aplinkybė, kad perkančiajai organizacijai pirkimo dokumentus rengė tretieji asmenys, neišviešinta. Nurodytos aplinkybės, ieškovės vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad perkančiosios organizacijos steigėjas daro įvairiapusį poveikį pirkimo komisijos sprendimams ir pirkimas vykdomas neskaidriai.
  10. 2017 m. gruodžio 1 d. regioniniame Telšių laikraštyje „Žemaitis“ paskelbtas straipsnis „Sunerimę tėvai skambina pavojaus varpais“. Šiame straipsnyje yra aptariami Plungės švietimo įstaigose vykdomi mokinių/vaikų nemokamo maitinimo paslaugų viešieji pirkimai. Nurodoma, kad pretenzijas pirkime pateikė mažiausiai dvi bendrovės, viena iš jų – VšĮ „Kretingos maistas“. Straipsnyje cituojamas laikinasis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Č. K., kuris nurodė, kad konkursas sustabdytas dėl pretenzijos, kad su ja dabar susipažįsta teisininkai, kurie ir turės atsakyti į iškeltus klausimus. Ieškovė nurodo, kad apie pretenziją žino tik pirkimo komisijos nariai, ši informacija nėra vieša ir negali būti prieinama jokiems tretiesiems asmenims, tačiau ji pateikta ir visuomenei, todėl, jos nuomone, tokiu būdu buvo pažeistas VPĮ 2 straipsnio 15 ir 19 dalies, 21 straipsnio 1–2 dalių nuostatos, nes pirkimo procedūrų metu jokia informacija apie suinteresuotus tiekėjus ir pirkime dalyvaujančius tiekėjus negali būti atskleista (nei aiškinant pirkimo sąlygas, nei vertinant pasiūlymus), o pirkimo dalyviai nurodomi tik paskelbus pasiūlymų eilę ir laimėtoją. Šiuo atveju atsakovė pažeidė skaidrumo principo reikalavimus, nes savavališkai paviešino ieškovės pateiktą informaciją tretiesiems asmenims, atskleidė tiekėjo tapatybę ir tokiu būdu iškraipė sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
  11. Ieškovė pažymi, kad informacija apie pirkimo sąlygų pakeitimus buvo paskelbta tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams ir taip buvo užkirstas kelias dalyvauti pirkime kitiems potencialiems tiekėjams. 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovė CVP IS priemonėmis pranešė tiekėjams, kurie buvo priėmę kvietimą dalyvauti pirkime, apie tai, kad išplėsta galimybė didesniam tiekėjų ratui dalyvauti pirkime (pranešta apie pirmosios ieškovės pretenzijos dalies tenkinimą). Tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas.
  12. Ieškovė nurodo, kad šioje stadijoje nėra galimybės pakeisti visos eilės pirkimo sąlygų, nes jau dabar iš dalies padaryti pirkimo sąlygų pakeitimai (patenkinus dalį ieškovės pirmosios pretenzijos reikalavimų) ir tokie pakeitimai bus reikalingi, jei ieškovės ieškinys bus patenkintas. Perkančioji organizacija turėtų nutraukti pirkimą, nes kitaip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, sąžininga konkurencija.
  13. Atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  14. Atsakovė nurodo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai ir 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė) nėra konkretus ir aiškus, priešingai yra abstraktus, todėl teismas ieškinio neturėjo priimti, o jį priėmus, ieškinys turi būti patikslintas.
  15. Ieškovė nepateikė pretenzijų dėl pirkimo sąlygų 78 ir 80 punktų, todėl negali teikti ieškinio dėl šių sąlygų neteisėtumo. Tokiu būdu ieškovė nesilaikė VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl šioje dalyje ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktose pretenzijose ieškovė neprašė nutraukti pirkimo procedūrų, o tik prašė pakoreguoti atitinkamas pirkimo sąlygas, todėl, atsakovės vertinimu, tokiu būdu ieškovė sutiko su atsakovės pasirinktu mažiausios kainos pasiūlymo vertinimo kriterijumi (VPĮ 55 straipsnio 8 dalis), o šį klausimą iškėlė tik ieškinyje. Tuo tarpu tik 2017 m. gruodžio 8 d. pretenzijoje ieškovė prašė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, teigdama, jog atsakovės pasirinktas mažiausios kainos vertinimo kriterijus netinkamas/neteisėtas. Kadangi ginčo pirkimas vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl pretenzijai, kuria yra ginčijamos pirkimo sąlygos, pateikti taikytinas 5 darbo dienų nuo konkurso sąlygų paskelbimo terminas. Pirkimo sąlygos paskelbtos 2017 m. lapkričio 22 d., todėl ši pretenzija pateikta praleidus nustatytą terminą pretenzijai pareikšti, todėl joje keliami klausimai teisme nenagrinėtini. Kadangi ieškovė laiku nepateikė pretenzijos dėl atsakovės pasirinkto mažiausios kainos pasiūlymo vertinimo kriterijaus teisėtumo, ieškovės motyvai ieškinyje, susiję su atsakovės pasirinktu tariamai netinkamu pasiūlymo vertinimo kriterijumi, nenagrinėtini, nes nesilaikyta VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
  16. Atsakovė akcentavo, kad mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešiesiems pirkimams teisės aktuose nustatyti specialūs šių paslaugų kainų nustatymo kriterijai. Viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis taip pat ir šią socialinę paramą mokiniams reglamentuojančio Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių administracijos nustato maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį, vadovaudamosi šio įstatymo 7 straipsniu, pagal kurį nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtame apraše, inter alia, nustatomi lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydžiai, kad būtų užtikrinta mokiniams ruošiamo maisto kokybė. Tvarkos apraše nurodyta, kad tikslų lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui dydį, savivaldybės įsteigtose mokyklose, nustato savivaldybės administracija. Maisto produktų išlaidų dydis yra imperatyviai nustatytas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu ir tiekėjų konkurencija šiuo aspektu negalima.
  17. Atsakovės vertinimu, tiekėjai gali konkuruoti dėl tiesioginių išlaidų maisto gaminimui. Ieškovė pripažįsta, kad vienodas kainas gali pasiūlyti tik mažiausias kainas siūlantys tiekėjai. Jeigu tiekėjai, turėdami tikslą laimėti konkursą, sąmoningai atsisako būsimų tiesioginių išlaidų maisto gaminimui atlyginimo, galima situacija – kaip ir šioje byloje – kad minimali pasiūlymo kaina yra lygi nustatytajai maisto produktų išlaidų kainai. Todėl laimėtoju, vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 8 dalimi, teisėtai išrenkamas greičiausiai pasiūlymą pateikęs tiekėjas, nes pasiūlymo pateikimo laikas yra ne pasiūlymų vertinimo savarankiškas kriterijus, o nugalėtojo išrinkimo būdas, kai pasiūlymai yra vienodi. Jeigu tiekėjų kainos vienodos, tai savaime nereiškia, kad ribojama konkurencija.
  18. Ieškovės reikalavimas dėl pirkimo sąlygų 76 punkto neteisėtumo yra nepagrįstas, nes ieškovė ginčija VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Pirkimo sąlygų 76 punkto reikalavimas yra aiškus, nes VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, taigi įstatymo nežinojimu ar nesupratimu negalima pateisinti aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo VPĮ priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, nesilaikymo.
  19. Pasisakydama dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti „administravimo išlaidų“ įkainį, atsakovė pažymėjo, kad reikalavimas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kokia jis ginčijamas 2017 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje. Atsakovė mano, kad ji turėjo teisę į pirkimo kainą įtraukti administravimo išlaidų įkainį, nes administravimo išlaidos neįskaičiuojamos į gamybos išlaidas. Maisto gaminimo kaina – tai maisto gaminimui patirtos išlaidos: maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Visos šios išlaidos nurodytos pirkimo sąlygų 30 puslapyje esančioje 2 lentelėje. Tuo tarpu maitinimo administravimo išlaidos – tai kitos išlaidos, susijusios su maitinimo paslaugų administravimu (pvz., veiklos civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, darbuotojų mokymams skirtos išlaidos, ar kt.). Tai, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje detalizuotos socialinės paramos mokiniams dvi išlaidų rūšys – išlaidos produktams (įskaitant PVM), kai mokiniai maitinami nemokamai, ir patiekalų gamybos išlaidos (maitinimo paslaugų teikėjų darbuotojų, tiesiogiai susijusių su mokinių nemokamo maitinimo teikimu, darbo užmokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos, komunalinių paslaugų išlaidos ir kt.), nereiškia, kad de facto negali būti kitų išlaidų ir kad šis išlaidų skirstymas į dvi rūšis yra baigtinis. Atsakovė taip pat mano, kad „administravimo išlaidų“ įkainio teisėtumo klausimas nėra reikšmingas, nes administravimo išlaidų grafoje viešo konkurso dalyviai savo nuožiūra galėjo nurodyti bet kokias sumas, nors nurodė nulinę reikšmę, todėl administravimo išlaidos neribojo konkurencijos dėl mažiausios kainos pasiūlymo pateikimo. Be to, buvo nustatyta maksimali gamybos išlaidų vertė (ne didesnė nei 30 proc. nuo maisto produktams įsigyti skirtų lėšų), todėl sąlyga nėra diskriminuojanti ar dirbtinai ribojanti konkurenciją.
  20. 2017 m. spalio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. G. pirkime dalyvauja kaip stebėtoja ir ji 2017 m. rugsėjo 28 d. pasirašė Konfidencialumo pasižadėjimą, visi ieškovės kaltinimai dėl neskaidrumo, daromo poveikio ir kt. yra nepagrįsti. 2017 m. liepos 7 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovei pavesta organizuoti konkursą, apimantį šešias Plungės mokyklas, o Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J. G., padėdama parengti pirkimo sąlygas, veikė kaip Plungės rajono savivaldybės administracijos (įgaliotinio) atstovė. Informaciją apie pirkimą laikraščiui „Žemaitis“ pateikė ieškovė, nes nebuvo nurodyta informacija apie kitą tiekėją. Be to, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č. K. pasisakyme jokios konfidencialios informacijos nepateikta, pateikta tik bendro pobūdžio informacija. Visi kiti kaltinimai neskaidrumu tik ieškovės prielaidos ir spėlionės.
  21. Faktas, jog pakeistos pirkimo sąlygos buvo paskelbtos tik prisijungusiems tiekėjams, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų, todėl ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį šiuo pagrindu. Pirkimo sąlygų patikslinimai niekaip neišplėtė tiekėjų dalyvavimo pirkime galimybių, jau nuo pat pradžių paskelbtose pirminėse pirkimo sąlygose visiems tiekėjams buvo nurodyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekdami atitikti kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovė, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nesąžiningai kaltina atsakovę informacijos atskleidimu trečiajam asmeniui.
  22. Teismui pateiktame dublike ieškovė teigia, kad ieškinyje ji aiškiai nurodė, kurių pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, be to, teismas ex officio turi teisę nagrinėti pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą. Atsikirsdama į argumentus dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškovė nurodė, kad pretenzijoje ir ieškinyje turi sutapti ne pretenzijoje keliami reikalavimai, tačiau nustatyti perkančiosios organizacijos pažeidimai. Atsakovė atsakė į jos 2017 m. gruodžio 8 d. pretenziją, todėl laikytina, kad perkančioji organizacija atnaujino pretenzijos pateikimo terminą. Faktas, kad ieškovė pateikė savo pasiūlymą, nereiškia, kad pirkimas teisėtas.
  23. Ieškovė taip pat teigia, kad su pirkimu ir ginču susijusi informacija buvo pateikta ne tik žiniasklaidai, bet ir trečiajam asmeniui UAB „Grūstė“, galbūt net prieš pirkimo paskelbimą, nes pirkimo sąlygos suformuotos 2017 m. lapkričio 15 d., CVP IS įkeltos 2017 m. lapkričio 17 d., pirkimas paskelbtas 2017 m. lapkričio 22 d. 10.23 val., o trečiojo asmens pasiūlymas pateiktas 2017 m. lapkričio 22 d. 10.43 val. Ieškovės vertinimu, per tokį laiką paruošti ir pateikti pasiūlymą neįmanoma, nes pirkimo dokumentai – tai daugiau nei 60 puslapių tekstinė dokumentacija. Tai patvirtina argumentus, kad pirkimas vykdomas neskaidriai. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad pirkimų stebėtojams nėra suteikiamos teisės/įgaliojimai rengti pirkimo sąlygas, šie asmenys tik gali dalyvauti pirkimo komisijos posėdžiuose (VPĮ 19 straipsnio 4 dalis), tuo tarpu tik pirkimo komisijos nariai, paskirti organizuoti ir vykdyti pirkimą, turi teisę ir pareigą parengti teisės aktų reikalavimus tenkinančias pirkimo sąlygas.
  24. Atsakovė teismui pateiktame triplike papildomai nurodė, kad ieškovės nuomonė dėl jos 2017 m. gruodžio 8 d. pretenzijos išnagrinėjimo yra nepagrįsta. Iš perkančiosios organizacijos 2017 m. gruodžio 11 d. atsakymo į ieškovės 2017 m. gruodžio 8 d. pretenziją matyti, kad pretenzija nebuvo nagrinėjama viešųjų pirkimų komisijoje, nebuvo rengiamas viešųjų pirkimų komisijos posėdis sprendimui priimti, nebuvo priimtas ir pats viešųjų pirkimų komisijos sprendimas dėl pretenzijos (VPĮ 19 straipsnis). Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė vienasmeniškai parengė ir pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuris nėra sprendimas VPĮ 103 straipsnio prasme. Šis atsakymas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame išreikšta vieno iš komisijos narių nuomonė ir kuris nesukuria jokių teisinių pasekmių viešojo pirkimo procedūroms ir nėra jų dalis. Todėl, atsakovės vertinimu, nėra nei sprendimo, dėl kurio būtų galima pateikti ieškinį, nei perkančiosios organizacijos valios atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą.
  25. Pasisakydama dėl ieškovės argumento, susijusio su pirkimo informacijos viešinimu trečiajam asmeniui, atsakovė nurodė, kad ieškovė šiuo atveju yra nesąžininga, nes pati pasiūlymą pirkime pateikė per 2 minutes nuo kvietimo priėmimo dalyvauti pirkime. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
  26. Trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ atsiliepime į ieškinį prašė CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti civilinę bylą dalyje, kurioje ieškovė ginčija pasiūlymo vertinimo kriterijus, likusią dalį ieškinio atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  27. Trečiasis asmuo atsiliepimą grindė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais bei papildomai nurodė, kad ieškovė parengė ir pateikė savo pasiūlymą su nulinėmis maisto gamybos ir administracinių išlaidų reikšmėmis, todėl ieškovei visos pirkimo sąlygos buvo aiškios. Trečiasis asmuo mano, kad ieškovė gali laimėti konkursą, nes pateikti pasiūlymai neįvertinti, nenustatyta jų atitiktis pirkimo sąlygoms ir galimas pirkimo laimėtojas. Pirkimo nutraukimas naudingas ieškovei, nes kol nebus įvykdytas viešasis pirkimas, Plungės rajono mokyklos toliau pirks maitinimo paslaugas iš ieškovės – 2017 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracija su ieškove susitarė pratęsti pirkimo sutartį iki 2018 m. kovo 30 d., nes nebaigtas pirkimas dėl ieškovės naujų pretenzijų ir ieškinio.
  28. Ieškovė neįrodė, jog mažiausia galima kaina pirkime galėjo būti tik su nuliniais gamybos ir administracinių išlaidų įkainiais, nes kaina viešuosiuose pirkimuose gali būti ir minusinė. Taip ir yra šiuo atveju, kadangi tiekėjai, dirbdami mokyklose, turi galimybę gauti papildomų pajamų iš mokamo maitinimo veiklos, todėl turi galimybę siūlyti ne tik nulinius nemokamo socialiai remtinų mokinių (vaikų) maitinimo gamybos ar administravimo išlaidų įkainius, bet ir mažesnius už nulį įkainius, nepatirdami nuostolio bei konkuruodami tarpusavyje dėl mažiausios kainos. Todėl ieškinio argumentai dėl veiksmingos konkurencijos pirkime apribojimo yra visiškai neįrodyti. Pirkimo sąlygos ir jose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka suteikia galimybę tiekėjams konkuruoti dėl mažiausios paslaugų kainos.
  29. Ieškovės teiginiai dėl pirkimo procedūrų skaidrumo priežastiniu ryšiu su deklaruojamu būtinumu nutraukti pirkimo procedūras niekaip nesusiję, nes faktas, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos ar atsakovės darbuotojai rengė pirkimo sąlygas, nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu ieškovė jau daug metų dalyvauja ir laimi Plungės rajono savivaldybėje organizuojamus mokinių maitinimo viešuosius pirkimus ir teikia šias paslaugas mokykloms pagal pratęstą sutartį iki šiol, todėl žiniasklaidoje nurodytas faktas apie šios įmonės dalyvavimą pirkime nėra neįprastas mokykloms, konkurentams ar visuomenei ir neturi jokios įtakos pirkimo eigai ir jo rezultatams.
  30. Teiginys, jog trečiasis asmuo negalėjo per 20 minučių paruošti ir pateikti pasiūlymo taip pat grindžiamas prielaidomis, nes pasiūlymo parengimo tvarka buvo ypač paprasta – pagal pirkimo sąlygų 50 punktą reikėjo parengti tik du dokumentus – užpildyti pasiūlymo formą pagal pirkimo sąlygų 2 priedą ir pateikti EBVPD dokumentą. Maitinimo paslaugų pirkimo sąlygos daugelyje mokyklų suformuluojamos panašiai, pagal vienodą kainodarą ir analogiškas pasiūlymų formas, todėl tiekėjui objektyviai užtenka kelių minučių tam, kad susipažintų su sąlygų turiniu ir užpildytų kainos pasiūlymą pagal Pirkimo sąlygų 2 priedą dviejuose puslapiuose. EBVPD dokumento pildymas taip pat greitas, nes tiekėjai elektroniniu būdu tik deklaruoja savo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, pažymėdami taškais skiltis „Taip“ arba „Ne“, kad atitinkamus reikalavimus jie atitinka, arba įrašydami skaičių, o tai faktiškai užtrunka iki 5 minučių. Pildant šį dokumentą pasiūlyme nereikia pateikti jokių kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų, nes jų pagal pirkimo sąlygų 20 punktą bus reikalaujama tik iš preliminaraus laimėtojo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl perteklinių ir tiekėjų konkurenciją nepagrįstai ribojančių pirkimo sąlygų. Ieškovė išdėstė argumentus dėl perkančiosios organizacijos komisijos nariams taikomų konfidencialumo įsipareigojimų nesilaikymo, nurodė, kad spaudoje buvo pateikta informacija apie gautą ieškovės pirmąją pretenziją dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų. Taip pat ieškovė prašė sustabdyti pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija, o antrame pretenzijos punkte ji išdėstė reikalavimą nutraukti pirkimą, nes pretenzijoje nurodyti trūkumai negali būti pašalinti pirkimo procedūros metu, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų. 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovei pateiktoje pretenzijoje, antrame pretenzijos punkte išdėstytas analogiškas reikalavimas nutraukti pirkimą, nurodant, kad dėstomojoje dalyje nurodyti trūkumai akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, bei teismų formuojamą praktiką. Atsižvelgdamas į aptartą, teismas atsakovės teiginį, jog ieškovė nei 2017 m. lapkričio 29 d., nei 2017 m. gruodžio 4 d. pateiktose pretenzijose neprašė nutraukti pirkimo procedūrų, laikė nepagrįstu.
  3. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktos pretenzijos turinio matyti, kad ieškovė pateikė argumentus dėl mažiausios kainos vertinimo kriterijaus, išsakė prieštaravimus dėl Pirkimo sąlygų 76 ir 78 punktuose nustatytų sąlygų, kuriuose nurodyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Atsakovė į 2017 m. gruodžio 4 d. pretenziją atsakė bei pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2017 m. gruodžio 12 d., todėl atsakovės argumentas, kad nesilaikyta VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatytos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos neatitinka faktinių aplinkybių.
  4. Pirkimo sąlygų „Pasiūlymų atmetimo priežastys“ (Priedas Nr. 1-1) 76 punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. Teismo vertinimu, šis perkančiosios organizacijos reikalavimas aiškus, nes ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, o įstatymo nežinojimu negalima pateisinti aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo VPĮ priede nurodytose tarptautinėse konvencijose, nesilaikymo. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nurodžiusi VPĮ nuostatą, sąžiningos tiekėjų konkurencijos neapribojo.
  5. Pirkimo sąlygų 78 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pirkimo sąlygų 80 punkte yra nurodyta, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. VPĮ 55 straipsnio 3 punkte numatyta, jog kaina yra vienas iš kriterijų, pagal kurį perkančioji organizacija gali išsirinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 78 punkte nustačiusi, jog ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinks pagal kainos kriterijų, šią pirkimo sąlygą pagrindė ir VPĮ nuostatomis. Tai nesudaro pagrindo išvadai, kad perkančiosios organizacijos sprendimu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainą buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Tai, kad tiekėjų kainos vienodos, savaime nereiškia, kad tokiu būdu pirkime ribojama konkurencija.
  6. Teismas nustatė, kad tiek VšĮ „Kretingos maistas“, tiek UAB „Grūstė“ pasiūlė nemokamo maitinimo kainą už 171 114 Eur su PVM, skiriasi tik pasiūlymų pateikimo laikas. Vadovaujantis konkurso sąlygų 80 punktu tiekėjų pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Jeigu pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, pirmas į eilę yra įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Atsižvelgiant į konkurso sąlygas, nutarta sudaryti tiekėjų pasiūlymo eilę: 1. UAB „Grūstė“, kaina – 171 114 Eur su PVM (pasiūlymas pateiktas 2017 m. lapkričio 22 d. 10.43 val.), 2. VšĮ „Kretingos maistas“ – kaina 171 114 Eur su PVM (pasiūlymas pateiktas 2017 m. lapkričio 22 d. 13.12 val.). Perkančioji organizacija sudarant pasiūlymų eilę ir pirmesniu į ją įrašydama tiekėją, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai, vertinimą taip pat atliko pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Tokiu būdu teigti, kad tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas buvo pažeistas, įtikinamų aplinkybių nenustatyta. Ieškovės teiginiai, kad trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ negalėjo per 20 minučių paruošti ir pateikti pasiūlymo, vertintini kaip ieškovės prielaidos ir spėliojimai. Iš pirkimo sąlygų 50 punkto turinio matyti, kad pakako parengti du dokumentus – užpildyti pasiūlymo formą pagal 2 priedą ir pateikti EBVPD dokumentą. Verslo subjektams, kurie nuolat dalyvauja panašiuose pirkimuose, tokio pasiūlymo parengimo ir pateikimo tvarka yra įprasta veiklos sritis ir nėra pagrindo ją vertinti kaip sudėtingą ar nežinomą.
  7. Vertindamas reikalavimą iš pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės pašalinti sąlygą, įpareigojančią tiekėją pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 akcentuota, jog tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų pasunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 nustatyta, kad viešo konkurso metu savo pasiūlymus pateikė trys tiekėjai (UAB ,,Pontem“, VšĮ ,,Kretingos maistas“ ir UAB ,,Dussmann Service“), mažiausią pasiūlymo kainą nurodė UAB ,,Pontem“ ir VšĮ ,,Kretingos maistas“, pastarosios pasiūlymas pateiktas anksčiausiai iš kitų tiekėjų. Teismas pabrėžė, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nėra atskleista, kas sudaro vadinamąsias administravimo išlaidas, dėl kurių kainos tiekėjai gali varžytis ir kokią bendros pirkimo kainos dalį jos sudaro. Teisėjų kolegija akcentavo esant pagrindą manyti, kad administravimo išlaidos sudarytų labai nedidelę viso pirkimo vertės dalį. Taigi, turint omenyje aptartas aplinkybes, bei įvertinus, kad ir ieškovės nurodytoje byloje Nr. 3K-3-198/2013 nebuvo atskleista, kas sudaro administravimo išlaidas, bei kad nagrinėjamu atveju abu pirkime dalyvavę tiekėjai nurodė vienodas, t. y. 0 Eur administravimo išlaidas, tačiau nepaisant to pateikė vienodos kainos pasiūlymą, teismas darė išvadą, kad tiekėjų konkurencija šia sąlyga, įpareigojančia tiekėją pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM, apribota nebuvo. Kita vertus, byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas vyko dėl konkurenciją ribojančių ir diskriminacinių sąlygų nustatant minimalią leistiną kainą pirkime. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje minimali leistina gamybos išlaidų vertė nustatyta nebuvo, priešingai, – buvo nustatyta maksimali gamybos išlaidų vertė. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad maitinimo administravimo išlaidos – tai kitos išlaidos, susijusios su maitinimo paslaugų administravimu (veiklos civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, darbuotojų mokymams skirtos išlaidos, ar kt.), todėl administravimo išlaidų įkainio teisėtumo klausimas nėra reikšmingas, kadangi viešo konkurso dalyviai savo nuožiūra galėjo ne tik nurodyti bet kokias sumas, tačiau nurodyti ir nulinę reikšmę, ką, kas akivaizdu iš pateiktų pasiūlymų, ir padarė. O kadangi ieškovė parengė ir pateikė savo pasiūlymą taip pat su nulinėmis maisto gamybos ir administracinių išlaidų reikšmėmis, vadinasi, ieškovei visos pirkimo sąlygos buvo aiškios. Nėra pagrindo pirkimo sąlygą dėl administravimo kainos pripažinti neteisėta.
  8. Ieškovės teiginius, kad pirkimo sąlygas rengė ne perkančioji organizacija, kad jų autorė yra Viešųjų pirkimo skyriaus vedėja J. G., kad atsakovės darbuotojai viešino informaciją, susijusią su pirkimu tretiesiems asmenims, nes regioniniame Telšių laikraštyje buvo paskelbtas straipsnis apie pirkimą, teismas laikė ieškovės nuomone. Iš į bylą pateikto straipsnio turinio matyti, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Č. K. pasisakyme išdėstyta tik bendro pobūdžio informacija, tuo tarpu jokios konfidencialios informacijos nėra, informacijos apie kitus tiekėjus taip pat nėra, todėl teigti, kad neoficialiu informacijos šaltiniu buvo atsakovė, nėra pagrindo. Teismas vertino, kad už spaudoje pateiktus teiginius Viešojo pirkimo komisija neatsako. Be to, perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos nariai sprendimus priima savarankiškai komisijos posėdžiuose. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimo skyriaus vedėja J. G., padėdama parengti pirkimo sąlygas, veikė kaip Plungės rajono savivaldybės administracijos (įgaliotinio) atstovė, todėl ieškinio argumentai, kad per ją nenustatyti asmenys darė neteisėtą poveikį ar buvo proteguojami, teismo vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ apeliaciniame skunde prašo išreikalauti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą (užpildytą pasiūlymo formą ir EBVPD), panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą: pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai, 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė), pripažinti neteisėta pirkimo sąlygų 76 punkte keliamą sąlygą, pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį, patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ex officio išspręsti atsakovės Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos, Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos, Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos, Plungės „Saulės“ gimnazijos, Plungės Senamiesčio mokyklos, Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos su trečiuoju asmeniu UAB „Grūstė“ sudarytų viešojo pirkimo sutarčių negaliojimo klausimą – sutrumpinti sutarčių galiojimo terminą iki minimumo (sutartis paliekant galioti tokiam terminui, kurio pakaktų naujo pirkimo procedūrų įvykdymui), priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas išlaidas.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir visiškai formaliai aiškino, kad apeliantės pasiūlymo formoje išreikštas sutikimas su visomis pirkimo sąlygomis ir reikalavimais patvirtino, jog pirkimo sąlygos ieškovei buvo visiškai aiškios. Viešojo pirkimo dokumentų formuluotės dėl sutikimo su konkurso sąlygomis (pvz., šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis <...> atviro konkurso sąlygose) perkėlimas į pasiūlymą kvalifikuotinas ne kaip dalyvio valios išraiška, o kaip perkančiosios organizacijos nustatytos pasiūlymo formos laikymasis.
    2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir visiškai formaliai aiškino VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą. Ši nuostata, įtraukta į ginčo specifinio pirkimo sąlygas, neužtikrina skaidrumo bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo. Perkančioji organizacija pasiliko visiškos diskrecijos teisę spręsti, dėl kokių įpareigojimų nevykdymo/netinkamo vykdymo tiekėjo pasiūlymas galėtų būti atmestas, kokie tokių neatitikčių parametrai. Tiekėjų pasiūlymų atmetimo pagrindai negali būti abstraktūs, negali būti perkančiajai organizacijai palikta absoliuti veikimo laisvė, pasiūlymų vertinimo etape apsibrėžti kriterijus bei parametrus, pagal kuriuos bus vertinama pasiūlymų atitiktis reikalavimams.
    3. Teismas netinkamai ir visiškai formaliai aiškino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal mažiausią pasiūlytą kainą instituto reikšmę. Atsižvelgiant į pirkimo objektą, į nusistovėjusią praktiką viešojo maitinimo sektoriaus viešuosiuose pirkimuose, pasirinktas pasiūlymų vertinimo ir laimėtojo nustatymo kriterijus būtent specifiniame ginčo pirkime neužtikrino realios tiekėjų konkurencijos. Iš anksto buvo aišku, kad tiekėjai gamybai ir administravimui skirs nulines kainas, kad visą kainą sudarys teisės aktais įtvirtintas įkainis maisto produktams įsigyti, kad tiekėjai realiai varžysis ne dėl geriausio/naudingiausio pasiūlymo pateikimo, bet dėl greičiausiai pateikto pasiūlymo. Toks pasiūlymų vertinimo kriterijus buvo pasirinktas neatsitiktinai. Perkančioji organizacija tokio rezultato ir siekė – trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ pasiūlymą pirkime pateikė ypatingai operatyviai – per mažiau nei 20 minučių laiko tarpą, skaičiuojant nuo pirkimo sąlygų oficialaus paskelbimo CVP IS. Net neatplėšus vokų buvo visiškai aišku, kad šis dalyvis bus pripažintas pirkimo laimėtoju. Per mažiau nei 20 minučių pasiūlymo dokumentus parengti ir pasiūlymą pateikti CVP IS priemonėmis – objektyviai buvo neįmanoma, nesusipažinus su pirkimo dokumentais iš anksto.
    4. Mažiausios kainos vertinimo kriterijus nėra ydingas pats savaime (atitinkamomis aplinkybėmis šis vertinimo metodas yra logiškai pagrįstas – pavyzdžiui, kai tikslinga įsigyti ypač detaliai techninėje specifikacijoje apibrėžtas prekes – kai kaina vaidina esminę reikšmę). Ginčo pirkime minėtojo kriterijaus naudojimas buvo ydingas, sąlygojęs konkurencijos ribojimą (konkurencija vyko tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko/greitumo). Viešiesiems pirkimams maisto sektoriuje būdinga tai, kad valstybės institucijos, dažniausiai savivaldybių tarybos/savivaldybių administracijos direktoriai, siekdami užtikrinti tiekiamo maisto minimalią kokybę, sprendimais/įsakymais nustato minimalias išlaidas maisto produktams, kurių tiekėjai turi laikytis ir negali siūlyti žemesnių už šias išlaidas kainų. Kituose sektoriuose tokio pobūdžio reglamentacijos nėra, t. y. nėra imperatyviai nustatoma minimali kainos riba, tad tiekėjai gali siūlyti neribotai mažą kainą pagal savo pajėgumus. Perkančiosios organizacijos, formuluodamos pirkimo sąlygas, privalo atsižvelgti į maitinimo sektoriaus specifiką bei į minimalią, imperatyviai nustatytą, išlaidų maisto produktams ribą, t. y. jos turi įvertinti tai, kad įstatymiškai egzistuojant minimaliai tiekėjo siūlomos kainos ribai (išlaidos maisto produktams), savaime susidaro didžiulė tikimybė, kad tiekėjai pasiūlys būtent tą ribą atitinkančią kainą, todėl nesutiktina tiek su atsakovės, tiek su trečiojo asmens pozicija, kad konkurso sąlygos nesuponavo konkuravimo tik dėl pasiūlymų greičio.
    5. Pirmosios instancijos teismas tik atkartojo atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą administravimo išlaidų apibrėžimą, neva tai yra veiklos civilinės atsakomybės draudimo išlaidos, darbuotojų mokymams skirtos išlaidos. Tokios paslaugų teikėjo pareigos (apsidrausti veiklos civilinės atsakomybės draudimu, privalomai kelti darbuotojų kvalifikaciją) pirkimo dokumentuose nebuvo numatytos, todėl negalėtų tapti pirkimo kainodaros dalimi. Ne tik perkančioji organizacija, bet ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio racionalaus paaiškinimo, kas sudaro administravimo išlaidas ir kokiu būdu jos nepriskirtinos prie gamybinių išlaidų, tačiau bet kokiomis priemonėmis vengia tai pripažinti, nes, konstatavus, kad kainodara pirkime ydinga, tęsti pirkimo procedūras nebebūtų buvę galima. Šiai dienai Lietuvos teisinėje bazėje neegzistuoja oficialus administravimo išlaidų apibrėžimas, tačiau remiantis įstatymišku gamybos išlaidų ir išlaidų maisto produktams apibrėžimu, galima racionaliai spręsti, kad jeigu, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 4 straipsnyje, patiekalų gamybos išlaidos apima darbo užmokestį darbuotojams tiesiogiai teikiantiems maitinimo paslaugas, visiškai logiška ir dėsninga manyti kad išlaidos patiekalų gamybai apims ir, pavyzdžiui, tų darbuotojų mokymų išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas priskiria įstatyminio pagrindo neturinčiai maitinimo administravimo išlaidų sąvokai, todėl šis pirmosios instancijos teismo skirstymas yra laikytinas neteisėtu ir subjektyviu.
    6. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į tai, kokio sudėtingumo buvo pirkimo sąlygos ir kiek preliminariai laiko reikalinga pasiūlymo pateikimui. Pirkimo sąlygos yra iš 40 puslapių, EBVPD – iš 24 puslapių. Siekiant įsivertinti, ko reikia tinkamam pasiūlymo pateikimui, siekiant pateikti racionalią kainą, buvo būtina šiuos dokumentus perskaityti, su jais susipažinti, įsivertinti paslaugos kaštus ir kt. EBVPD nepakako vien užpildyti, atsakant į klausimus “Taip“ arba „Ne“. Buvo klausimų, į kuriuos reikėjo atsakyti pateikiant papildomus duomenis: apie įvykdytas atitinkamų parametrų sutartis, nurodant jų vertes, perkančiąsias organizacijas; buvo reikalaujama tiekėjo visos eilės finansinių duomenų; dietistų/technologų kvalifikacinių duomenų ir kt. (visa tai reikėjo sukelti į EBVPD dokumentą).
    7. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti trečiojo asmens UAB „Grūstė“ pasiūlymą, t. y. užpildytą pasiūlymo formą ir EBVPD. Pagal juos (pagal metaduomenis) būtų buvę galima objektyviai įsitikinti, kada šio dalyvio dokumentai buvo pradėti pildyti (po pirkimo dokumentų publikavimo CVP IS sistemoje ar iki to). Tokios informacijos gavimas būtų atsakęs į visą eilę pagrįstų prielaidų dėl galimų skaidrumo principo pažeidimų pirkime. Tačiau teismas prašymą atmetė. Apeliantė to vėl prašo apeliacinės instancijos teismo – prašymo įvykdymas nepareikalautų daug laiko sąnaudų, tačiau atsirastų galimybė objektyviai įvertinti ginčo situaciją.
    8. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla, Plungės „Babrungo“ pagrindinė mokykla, Plungės „Saulės“ gimnazija, Plungės Senamiesčio mokykla, Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla – visos jos perkančiosios organizacijos ir galėjo savarankiškai vykdyti pirkimus. Tačiau išvardintosios mokyklos įgaliojo Plungės „Ryto“ pagrindinę mokyklą visų jų vardu vykdyti aptariamo viešojo pirkimo procedūras. Todėl pirkimo sąlygų 1 punkte nurodyta, kad Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla yra perkančioji organizacija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nesuprantamai nusprendė, kad Plungės rajono savivaldybės administracija pirkime yra įgaliotinis, o J. G., perkančiajai organizacijai padėdama parengti pirkimo sąlygas, veikė kaip tokio įgaliotinio atstovė. Plungės rajono savivaldybės administracija ginčo pirkime neturi absoliučiai jokio procesinio statuso – tai tik perkančiosios organizacijos steigėjas, neturintis jokio teisinio pagrindo kištis į perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos, sudarytos perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu, veiklą.
    9. Byloje yra duomenys, kad J. G. Plungės rajono savivaldybės administracijos buvo deleguota pirkime kaip stebėtoja. Atsakovės pateiktas J. G. konfidencialumo pasižadėjimas patvirtina, kad minėtas asmuo pirkimo procedūrų atžvilgiu buvo stebėtojas. Stebėtojams nėra suteikiamos teisės/įgaliojimai rengti pirkimo sąlygas, šie asmenys gali tik dalyvauti Pirkimo komisijos posėdžiuose. Be to, VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedūroms atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Taigi tik pirkimo komisijos nariai (ne įgaliotosios organizacijos darbuotojai, stebėtojai ar kviestiniai ekspertai), paskirti organizuoti ir vykdyti pirkimą, turi teisę ir pareigą parengti teisės aktų reikalavimus atitinkančias pirkimo sąlygas. Aptariamu atveju stebėtoja iki pirkimo procedūrų pradžios (iki pirkimo paskelbimo) pati parengė pirkimo dokumentus, juos patalpino CVP IS ir visa tai nebuvo išviešinta.
    10. Šiuo atveju tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės reikalaudami nenuginčijamų įrodymų, kad J. G. parengė visas konkurso sąlygas ir jas įkėlė į CVP IS sistemą, kad sąlygos iš anksto buvo pateiktos susipažinti trečiajam asmeniui arba kad kai kurie konkretūs pirkimo komisijos nariai nutekino konfidencialią informacija, pvz., tiekėjų konkurse pavadinimus, faktiškai reikalauja iš ieškovės pateikti jai iš esmės neprieinamą informaciją, todėl šis jų reikalavimas teismo turėtų būti pripažintas neproporcingu.
  3. Atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skirti baudą apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis), netenkinti prašymo dėl dokumentų išreikalavimo, su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir nevertinti, apeliacinį procesą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį bei triplike, pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė papildomai nurodo:
  1. Net jei ir būtų nustatyta, kad UAB „Grūstė“ iš anksto gavo pirkimo sąlygas, tai nebūtinai reikštų, kad konkurso rezultatas – sudarytos viešojo pirkimo sutartys – naikintinos ar jų galiojimo terminas sutrumpintinas, kaip to prašo apeliantė. Už tai, kad UAB „Grūstė“ tariamai iš anksto gavo pirkimo sąlygas, atsakingiems asmenims būtų taikoma drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Tačiau niekam jokia atsakomybės forma šiame pirkime netaikyta. Su UAB „Grūstė“ sudarytos viešojo pirkimo sutartys vykdomos tinkamai.
  2. J. G. niekada nebuvo perduotas nei prisijungimo prie pirkimo CVP IS sistemoje kodas, nei pirkimo sąlygos iki jų paskelbimo. Jai nebuvo suteikta savarankiška prieiga ir slaptažodžiai naudotis CVP IS šio pirkimo kontekste. Minėtas asmuo neturėjo jokios galimybės savarankiškai prisijungti prie CVP IS ir atlikti bet kokius veiksmus minėtoje sistemoje su šiuo pirkimu. Prieigas prie pirkimo CVP IS turėjo tik Komisijos nariai, o Komisijos visi priimti protokoliniai sprendimai atitinka CVP IS vykdyto pirkimo pateiktiems sprendimams ir informacijai tiekėjams. Tik Komisijos nariai priima galutinius sprendimus. J. G. tik padėjo Komisijos narei M. R. parengti pirkimo sąlygas, atsiųsdama pavyzdines pirkimo sąlygas, kurios vėliau atsakovės buvo koreguotos ir keistos, bei atlikti atitinkamus veiksmus CVP IS sistemoje. Tai niekaip nesusiję su viešojo pirkimo neskaidrumu. Jokios neleistinos įtakos, duomenų vagystės ar pan. nenustatyta.
  3. Ieškinio trūkumai (konkrečiai – reikalavimų trūkumai) yra tokio pobūdžio, jog byla apskritai negalėjo būti nagrinėjama. Teismas neturi galimybės tenkinti reikalavimą sprendimo rezoliucinėje dalyje abstrakčiai nurodydamas, jog pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos. Teismui nustačius, kad, pavyzdžiui, viena iš pirkimo sąlygų dalių (punktų) yra neteisėta, o kitos – teisėtos, iškiltų klausimas, ar teismas neperžengtų reikalavimo ribų pripažindamas neteisėta atskirą pirkimo sąlygų dalį (punktą), kai pati ieškovė prašo pripažinti neteisėta tik jų visumą. Skliausteliuose nurodoma pirkimo sąlygų dalis – „pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė“ – taip pat yra per daug abstrakti. Iš ieškinio argumentacijos dėstymo galima susidaryti vaizdą, kad iš tiesų ieškovės netenkina ne visa pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė, bet tik jos dalis, o tuo tarpu reikalavimas formuojamas taip, tarytum visa pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė būtų ydinga ir neteisėta. Taip pat iš ieškinio argumentacijos, susijusios su pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės turiniu, dėstymo matyti, kad ieškovės abstraktaus reikalavimo dalis dėl Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės teisėtumo dubliuoja kitą savarankišką ieškovės reikalavimą, kuris jau suformuluotas konkrečiai – pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį. Akivaizdu, kad teismas negali pripažinti pagrįstais du vienas kitą dubliuojančius reikalavimus. Dėl pirkimo sąlygų 78, 80 punktų ieškovė nepateikė pretenzijų, todėl negalėjo teikti ieškinio dėl šių sąlygų neteisėtumo.
  4. Ieškovės prašymas dėl trečiojo asmens pasiūlymo išreikalavimo teismo buvo išspręstas jį atmetant. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo kitokią šio prašymo tenkinimo motyvaciją, o būtent – kad prašomi duomenys tariamai leis nustatyti, kada šio dalyvio dokumentai buvo pradėti pildyti (po pirkimo dokumentų publikavimo CVP IS sistemoje (2017 m. lapkričio 22 d. 10.23 val.)) ar iki to, ir tai tariamai susiję su įrodinėjamu faktu, kad pirkimo sąlygos neva iš anksto buvo pateiktos susipažinti trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme šio motyvo nurodyta nebuvo. Be to, EBVPD tiekėjas gali užsipildyti bet kuriuo metu ir užpildytą formą naudoti įvairiuose viešuosiuose pirkimuose, pakeičiant tik pirkimo objektą ir perkančiosios organizacijos pavadinimą. Dėl to, aplinkybė, kada UAB „Grūstė“ pradėjo pildyti EBVPD, nei patvirtins, nei paneigs faktą, kad pirkimo sąlygos tariamai iš anksto buvo pateiktos susipažinti trečiajam asmeniui. Panašiai yra ir su pasiūlymo forma. Kadangi tokio pobūdžio pirkimuose pasiūlymo formos panašios arba analogiškos, pasiūlymas gali būti pradedamas rengti dar iki pirkimo dokumentų publikavimo CVP IS sistemoje. Todėl aplinkybė kada UAB „Grūstė“ pradėjo pildyti pasiūlymo formą (po pirkimo dokumentų publikavimo CVP IS sistemoje (2017 m. lapkričio 22 d. 10.23 val.) ar iki to, nei patvirtins, nei paneigs fakto, kad pirkimo sąlygos tariamai iš anksto buvo pateiktos trečiajam asmeniui.
  5. Visi ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas, mūsų nuomone, turėtų nuspręsti šių papildomų įrodymų prie bylos medžiagos neprijungti ir jų nevertinti. Priešingu atveju, atsirastų naujų įrodinėtinų aspektų, kurie nebuvo analizuojami pirmosios instancijos teisme.
  6. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko (advokato, aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčio juridinio asmens darbuotojo) atstovavimą bylose pagal apeliacinius skundus. Ieškovės apeliacinį skundą surašė ir pasirašė juridinio asmens darbuotoja (direktorė) neturinti aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo (arba nepateikusi apie tai duomenų). Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui priėmus šį apeliacinį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo atsisakyti priimti apeliacinio skundo priedus (išskyrus kvitą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo), nutraukti apeliacinį procesą ir civilinę bylą dalyje dėl pasiūlymo vertinimo kriterijų CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti, netenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens atsiliepimas iš esmės grindžiamas jo atsiliepimo į ieškinį, atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

12Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

  1. Apeliantė VšĮ „Kretingos maistas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – pirmines (nepakeistas) ginčo pirkimo sąlygas, pirkimo sąlygų failų metaduomenų ekranvaizdžius, CVP IS sistemos ekranvaizdžius, CVP IS pranešimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo. Vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. įpareigojimą, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, pasirašytą jį paduodančio asmens – apeliantės generalinės direktorės R. V. ir jį surašiusio asmens – apeliantės teisininko I. V., 2013 m. balandžio 30 d. darbo sutartį, sudarytą tarp apeliantės ir I. V., jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį magistro diplomą, 2017 m. gruodžio 28 d. bei 2018 m. gegužės 14 d. įgaliojimus I. V..
  2. Trečiasis asmuo, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. įpareigojimą, pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymo formą ir Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD).
  3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai – pirkimo sąlygų failų metaduomenų ekranvaizdžiai, CVP IS sistemos ekranvaizdžiai bei CVP IS pranešimas dėl pasiūlymų eilės sudarymą byloje jau yra, šių įrodymų nepriima. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su ieškovės bei trečiojo asmens pateiktais naujais įrodymais bei pateikė savo nuomonę dėl jų prijungimo prie bylos, sprendžia, jog likusieji ieškovės kartu apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens, vykdant teismo įpareigojimus, pateikti nauji dokumentai priimtini ir prijungtini prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

13Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos duomenimis atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla organizavo Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos, Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos, Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos, Plungės „Saulės“ gimnazijos, Plungės Senamiesčio mokyklos, Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimą. 2017 m. lapkričio 22 d. CVP IS priemonėmis perkančioji organizacija paskelbė atvirą konkursą „Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ bei atviro konkurso (supaprastinto pirkimo) sąlygas, pasiūlymų pateikimo terminą nustatė iki 2017 m. gruodžio 4 d.
  2. Apeliantė VšĮ „Kretingos maistas“ 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl perteklinių ir tiekėjų konkurenciją nepagrįstai ribojančių pirkimo sąlygų, kurioje prašė nutraukti pirkimą, nes pretenzijoje nurodyti trūkumai negali būti pašalinti aptariamo pirkimo procedūrų metu, nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų.
  3. Pretenzijoje tiekėja nurodė, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 2.17 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas užtikrina galimybę duomenis integruoti su mokinių nemokamo maitinimo registracijos žurnalu (SPIS) yra neteisėtas, nes yra nepagrįstas ir perteklinis, nesusijęs su pirkimo objektu (perkančioji organizacija siekia įsigyti mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugas, o ne elektronines paslaugas), pažeidžiantis viešųjų pirkimų principus. Pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelės 5 papunktyje nustatytas vienas iš kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, kad tiekėjas privalo dalyvauti vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programoje (Pateikiama su pasiūlymu: EBVPD. Perkančiajai organizacijai atlikus EBVPD patikrinimo procedūrą, patikrinus pasiūlymus ir išrinkus galimą laimėtoją, tik jo yra prašomi dokumentai, įrodantys, kad tiekėjas yra patvirtintas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje pagal vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos įgyvendinimo taisykles), yra akivaizdžiai perteklinis, prieštarauja kitoms pirkimo sąlygų nuostatoms ir dirbtinai riboja dalyvių konkurenciją, todėl turi būti pašalintas iš pirkimo sąlygų. Taip pat tiekėja nurodė, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 3.1.3. punkto nuostata, kad tiekėjas sudaro valgiaraščius remdamasis pietų patiekalų pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje http://smlpc.lt/ ir/arba pagal tiekėjo parengtus patiekalų pavyzdžius, suderintus su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, dalinai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų, t. y. perkančioji organizacija neturi teisės Aprašo reikalavimus taikyti siaurinančiai. Aprašo 44 punkte nurodytos alternatyvos, kuriomis pasirinktinai gali vadovautis tiekėjas, sudarydamas valgiaraštį, o perkančioji organizacija tiekėjui galimų pasirinkimų skaičių nepagrįstai ir neteisėtai riboja, tuo pačiu dirbtinai ribodama konkurenciją pirkime. Pasisakydama dėl mažiausios kainos vertinimo kriterijaus, kuris įtvirtintas pirkimo sąlygų 78 punkte, nustatančiame, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą; ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas, tiekėja teigė, kad pirkimo sąlygose yra nuostatų, susijusių su tiekėjų pasiūlymu vertinimu, kurios nesuderinamos su perkančiosios organizacijos pasirinktu mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijumi. Būtent pirkimo sąlygų 76 punkto nuostata, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nesuderinama su mažiausios kainos vertinimo kriterijumi. Pirkimo sąlygose (kai pasirinktas mažiausios kainos pasiūlymų vertinimo kriterijus) negali būti nuostatų, padedančių perkančiajai organizacijai išvengti pareigos skaidriai taikyti patį vertinimo kriterijų, nes, priešingu atveju, konstatuotinas viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Be to, 76 punkto pirkimo sąlygoje nenurodyta, apie kokius aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įsipareigojimus kalbama. Todėl nurodytos pirkimo sąlygos yra neapibrėžtos, neaiškios, suteikiančios perkančiajai organizacijai galimybę piktnaudžiauti padėtimi – iš esmės dėl visiškai mažareikšmių priežasčių atmesti laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, nesilaikant VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų.
  4. Taip pat apeliantė 2017 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje akcentavo, kad pasiūlymo formos kainų lentelėje, t. y. pirkimo dokumentų 2 priedo 2 lentelėje įtvirtintas reikalavimas tiekėjui pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM (vieno mokinio/vaiko vienos dienos patiekalų gamybos išlaidos neturi viršyti 30 proc. nuo patvirtintos vienos dienos vienam mokiniui/vaikui nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti sumos su PVM) ir vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM, atveria kelią piktnaudžiavimui ir galimai pasirinkto tiekėjo protekcijai. Tuo tarpu administravimo įkainis yra elementari gamybos išlaidų dalis (jei perkančioji organizacija mano priešingai, tada privalo sąlygose aiškiai nurodyti, kokie kaštai, jos nuomone, sudaro gamybos įkainį, o kokie – administravimo įkainį bei aiškiai motyvuoti, kodėl administravimo įkainis išskirtinas iš gamybos išlaidų bloko). Pirkimo dokumentuose pateikta kainodara neatitinka VPĮ principų.
  5. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 4 d. atsakyme į VšĮ „Kretingos maistas“ 2017 m. lapkričio 29 d. pretenziją ją iš dalies patenkino – panaikino techninės specifikacijos 2.17 punktą, pakeitė pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelės 5 papunkčio bei techninės specifikacijos 3.1.3. punkto sąlygas. Atsakydama į pretenziją dėl pirkimo sąlygų 78 punkto, atsakovė pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų komisijos sprendimu pasirinktas mažiausios kainos vertinimo kriterijus neprieštarauja VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Taip pat atsakovė nesutiko su pretenzijos argumentu dėl netinkamos kainodaros bei nurodė, kad ją nustatydama vadovavosi 2017 m. lapkričio 10 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-966 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidų pirkimo maksimalios vertės tvirtinimo“. Tą pačią 2017 m. gruodžio 4 d. perkančioji organizacija pranešimu CVP IS informavo, kad atnaujina pirkimo procedūras, nukėlė pasiūlymų pateikimo ir vokų atplėšimo terminus iš 2017 m. gruodžio 4 d. į 2017 m. gruodžio 12 d. Taip pat pranešime atsakovė paaiškino, kad terminai buvo nukelti dėl to, kad buvo pakoreguotos ir papildytos konkurso sąlygos, kurios yra pateiktos viešai prie pirkimo dokumentų bei apie tai informuoti visi prie pirkimo prisijungę tiekėjai CVP IS priemonėmis.
  6. VšĮ „Kretingos maistas“ 2018 m. gruodžio 4 d. pateikė dar vieną pretenziją Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai dėl konfidencialumo įsipareigojimų nesilaikymo bei dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų sprendimų, kurioje reikalavo nutraukti pirkimą, nes pretenzijoje nurodyti trūkumai akivaizdžiai pažeidžia VPĮ principus.
  7. 2018 m. gruodžio 4 d. pretenzijoje ieškovė nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. regioniniame Telšių laikraštyje „Žemaitis“ paskelbtame straipsnyje „Sunerimę tėvai skambina pavojaus varpais“ pateikiama informacija, iš kurios darytina kategoriška išvada, jog apie Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos vykdomą viešąjį pirkimą (apie pirkimo procedūras) bei apie VšĮ „Kretingos maistas“ pateiktą pretenziją, turi detalią informaciją asmenys, kurie, vadovaujantis aktualių teisės aktų nuostatomis (VPĮ 2 straipsnio 15 dalis, 21 straipsnio 2 dalis), tokia informacija operuoti neturi teisės. Jokiuose neoficialiuose šaltiniuose, jokiuose viešuosiuose registruose tokio pobūdžio informacija nėra prieinama; informacija turėjo būti neteisėtai nutekinta tik iš perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, tiekėja sprendė, kad darytina pagrįsta prielaida, kad pirkimą perkančioji organizacija vykdo nesavarankiškai, Komisijos narių veiksmai koordinuojami, o tai reiškia, kad pirkimai vykdomi neskaidriai. Taip pat ieškovė nurodė, kad informaciją apie pakeistą pirkimo 21 punkto 2 lentelės 5 papunkčio sąlygą 2017 m. gruodžio 4 d. gavo tik kvietimą priėmę pirkimo dalyviai. Visi kiti ūkio subjektai apie tokius kvalifikacinių reikalavimų pakeitimus (galimybės dalyvauti pirkime išplėtimo) nebuvo informuoti. Tokiu būdu pajėgūs tiekėjai, galintys prisiimti sutartinius įsipareigojimus, tačiau susipažinę su pirkimo sąlygomis, galimai atsisakę dalyvauti pirkime būtent dėl minėtojo kvalifikacinio reikalavimo, nebeturi jokios galimybės dalyvauti pirkime – neprisijungus kaip vartotojui, pirkimo dokumentų nebeįmanoma rasti CVP IS.
  8. Perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 5 d. antrąją ieškovės pretenziją atmetė ir nurodė, kad Komisijos nariai jokios informacijos, minimos pretenzijoje, nenutekino; už spaudoje pateiktus teiginius Komisija neatsako. Taip pat atsakovė pabrėžė, kad pirkimo sąlygų 21 punkto 2 lentelės 5 papunkčio reikalavimai nebuvo pakeisti, o tik papildyti; su koreguotomis ir papildytomis konkurso sąlygomis gali susipažinti visi tiekėjai, prisijungę prie pirkimo CVP IS priemonėmis.
  9. Ieškovė 2017 m. gruodžio 8 d. pateikė trečiąją pretenziją dėl viešojo pirkimo Nr. 354788 sąlygų neteisėtumo, kurioje prašė nutraukti pirkimo procedūras ir naujai organizuojamame nemokamo maitinimo paslaugų teikimo viešajame pirkime ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti taikant kainos/kaštų ir kokybės santykio kriterijų. Ieškovė pretenzijoje pasisakydama dėl pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės reikalavimo tiekėjams pateikti: vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą Eur su PVM, vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM ir vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM (vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina yra patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274, kurios paslaugos teikėjas negali nei mažinti, nei didinti. Tuo tarpu vieno mokinio/vaiko vienos dienos patiekalų gamybos išlaidos neturi viršyti 30 proc. nuo patvirtintos vienos dienos vienam mokiniui/vaikui nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti sumos su PVM) nurodė, kad praktikoje perkančiajai organizacijai turi būti žinoma, kad suinteresuoti tiekėjai iš esmės nurodo identiškas ir nežymiai besiskiriančias išlaidas, todėl iš nurodytų trijų įkainių, teoriškai tiekėjai galėtų konkuruoti dėl administravimo kainos, tačiau faktiškai ir šio įkainio atveju jokia tiekėjų konkurencija nevyksta. Tiekėjai įprastai nurodo vienodą „administravimo kainos“ dydį – 0 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, tiekėja sprendė, jog produktų kainos yra fiksuotos perkančiosios organizacijos, administravimo paslaugų kaina tiekėjų vienodai įvertinama 0 Eur, o gamybos išlaidų dydžiai taip pat neretai būna identiški. Todėl reali tiekėjų konkurencija nemokamo maitinimo paslaugų pirkimuose nevyksta ir tiekėjai konkuruoja ne dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pateikimo, tačiau dėl greičiausiai/anksčiausiai pateikto pasiūlymo. Tuo tarpu pirkimo sąlygų 80 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Todėl iš anksto galima nuspėti, kad pirkimo laimėtoju bus išrinktas tas tiekėjas, kuris anksčiausiai pateikė pirkime pasiūlymą, kadangi pasiūlymų kainos iš anksto žinomos ir vienodos, t. y. pirkimo sąlygomis yra sudaromos prielaidos tiekėjams pateikti vienodas kainas ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko. Tokia situacija apriboja sąžiningą tiekėjų konkurenciją bei lemia neracionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą. Taip pat ieškovė nurodė, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime turėtų būti išrinktas taikant kainos/kaštų ir kokybės santykio kriterijų, o ne tik kainos ir kaštų. Tokiu būdu tiekėjai varžytųsi ne tik dėl mažiausios kainos pasiūlymo, tačiau ir dėl teikiamų paslaugų kokybės. Perkančioji organizacija pasirinko netinkamą ir neteisėtą pasiūlymų vertinimo kriterijų.
  10. Perkančioji organizacija išnagrinėjusi trečiąją ieškovės pretenziją 2017 m. gruodžio 11 d. ją atmetė ir nurodė, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 55 straipsnio 2 dalis leidžia išrinkti naudingiausią pasiūlymą tik pagal kainą.
  11. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos vertinimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai, 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė), pripažinti neteisėta pirkimo sąlygų 76 punkte keliamą sąlygą, pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį, nutraukti pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, jog pirkimo sąlygos neteisėtos bei pirkimo procedūros vykdomos neskaidriai.

14Dėl ieškinio turinio atitikties įstatymo reikalavimams

  1. Atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla ir trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ atsiliepimuose į ieškinį bei apeliacinį skundą teigė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos (pirkimo sąlygų 78, 80 ir 2 priedo „Pasiūlymas 2 lentelė) yra abstraktus, dubliuojasi su ieškinio reikalavimu pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį, todėl teismas ieškinio neturėjo priimti, o jį priėmus – ieškinys turėjo būti patikslintas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų sprendime nepasisakė.
  2. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui bei specialiuosius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111-115, 135 straipsniai).
  3. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai). Nors nurodytos įstatymo nuostatos ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be faktinio ieškinio pagrindo, egzistuoja ir juridinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, ir kurių pagrindu teismas gali patenkinti ieškinį. Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę.
  4. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimas pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai, 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė) neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, suformuluotas pakankamai tiksliai. Iš šio reikalavimo galima nustatyti, kokio materialiojo teisinio rezultato reikalaujama pareiškus ieškinį teisme, t. y. kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Ieškovė aiškiai bei suprantamai išdėstė aplinkybes dėl kiekvienos iš nurodytų pirkimo sąlygų nuostatų, jos nuomone, ribojančių sąžiningą tiekėjų konkurenciją ginčo pirkime, neatitikimo VPĮ reikalavimams. Šią aplinkybę pagrindė ir pačios šalys (atsakovė ir trečiasis asmuo), savo atsiliepimuose į ieškinį bei apeliacinį skundą pasisakydamos dėl ginčijamų pirkimo sąlygų 78, 80 punktuose ir 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje teisėtumo. Atsakovės dėstomos aplinkybės, neva teismui nustačius, kad, pavyzdžiui, viena iš ginčijamų pirkimo sąlygų yra neteisėta, o kitos – teisėtos, iškiltų klausimas, ar teismas neperžengė reikalavimo ribų, pripažindamas neteisėta atskirą pirkimo sąlygų dalį (punktą), kai pati ieškovė prašo pripažinti neteisėta tik jų visumą, iš esmės yra nepagrįstos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Todėl šiuo atveju pripažinus vieną iš 78, 80 punktuose ar 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje nurodytų pirkimo sąlygų neteisėta ar jas visas, rezultatas iš esmės nesikeistų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl ieškinio reikalavimo –pripažinti, kad pirkimo sąlygų visuma (pirkimo sąlygų 78, 80 punktai, 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelė) neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, neaiškumo ir/ar abstraktumo.
  5. Analogiškai teigiama, kad ieškovės abstraktaus reikalavimo dalis dėl pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės teisėtumo dubliuoja kitą savarankišką ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį. Atsakovė yra teisi, kad šiuo atveju ieškovė du kartus kvestionuoja pirkimo sąlygų reikalavimą, susijusį su administravimo išlaidų įkainio nurodymu. Vienok, prašydama pripažinti neteisėtu pasiūlymo formoje numatytą reikalavimą nurodyti administravimo išlaidų įkainį, tiekėja ginčija paties administravimo įkainio teisėtumą, nurodydama, kad toks administravimo išlaidų įkainis yra gamybos išlaidų dalis, dėl to atskiros tokio mokesčio kategorijos išskyrimas nepagrįstas. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas pripažinti, kad 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelės sąlyga neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, tiekėja administravimo įkainio pateikimą ginčija kitų įkainių (maisto produktų kainos ir maisto gaminimo kainos) kontekste, kaip sudarančią sąlygas pirkime tiekėjams pateikti vienodas kainas (ieškovė teigia, kad tiekėjai įprastai nurodo vienodą administravimo kainos dydį – 0 Eur) ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo laiko. Todėl atsakovės teiginys apie vienas kitą dubliuojančius ieškinio reikalavimus yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

15Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

  1. Vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykle nustatančia teisės normą, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
  2. Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

16Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos laikymosi

  1. Ieškovė ir trečiasis asmuo savo atsiliepimuose į ieškinį bei apeliacinį skundą tvirtina, kad atsakovė nesilaikė VPĮ privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Šalių teigimu, ieškovė pretenzijose neginčijo pirkimo sąlygų 78 ir 80 punktų, o trečiąją pretenziją perkančiajai organizacijai pateikė 2017 m. gruodžio 8 d., praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą pretenzijai pateikti.
  2. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia, turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  3. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti jos netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba, inter alia, dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015).
  4. Tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu, jo sąlygomis ir eiga bei operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 101, 102 straipsniai).
  5. Tačiau vien pretenzijos padavimo termino kriterijus nėra pakankamas tam, jog būtų galima spręsti apie tiekėjų ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, nes tiekėjai, net ir praėjus pretenzijų padavimo terminui, skaičiuojamam po sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą, gali paduoti pretenziją, o perkančiosios organizacijos turi teisę nuspręsti tokią pretenziją ne atmesti, bet nagrinėti ir nepatenkinti. Pažymėtina, kad pretenzijos padavimo terminas yra tiesiogiai susijęs tik su tam tikrų veiksmų atlikimu neteisminėse procedūrose ir nepanaikina asmens teisės į valstybės priverstinai užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme. Šio termino praleidimas nelemia tiekėjo teisės pareikšti pretenziją ir perkančiosios organizacijos teisės nagrinėti pretenziją pasibaigimo. Tokiu atveju, t. y. perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Vien ta aplinkybė, kad perkančioji organizacija priėmė ir išnagrinėjo tiekėjo skundą, pateiktą pažeidžiant pretenzijos pateikimo terminą, nėra pakankama pripažinti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija yra neteisėta ir nesuteikia tiekėjui teisės kreiptis teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009).
  6. Kita vertus, perkančiosios organizacijos valia atnaujinti praleistą pretenzijos pateikimo terminą turi būti aiškiai nustatyta; tai, inter alia, gali būti konstatuojama, kai perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją nagrinėja iš esmės, bet jos, kaip nepagrįstos, netenkina; jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija atitinka CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar šalių kitų teisinių santykių aspektų spręsti ex officio; dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  7. Taikant pretenzijų padavimo terminus, būtina atsižvelgti ir į tai, kiek laiko iki tokių terminų pabaigos tiekėjas turėjo pretenzijai paduoti, nes pernelyg trumpi terminai taip pat nesuderinami su veiksminga teisių gynyba. Negalimas toks terminų taikymas, lemiantis tiekėjų teisių suvaržymą pateikti ieškinį dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, jei ji aiškiai tiekėjui nenurodė informacijos, reikalingos šiam ieškiniui pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
  8. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į Lietuvoje įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo pretenzijoje apskųstais perkančiosios organizacijos sprendimais. Kasacinio teismo praktikoje šios pozicijos laikomasi nuosekliai, ji įtvirtinta CPK 4233 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ VII skyriaus nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę, pavyzdžiui, skųsti konkurso sąlygas po to, kai jo pasiūlymas nebuvo vertinamas dėl kvalifikacijos neatitikties arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu. Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  9. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, taikomos tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus teismui, teisinio reglamentavimo, kad ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo.
  10. Teismų iniciatyvos teisė spręsti tam tikrus klausimus ex officio koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015). Jeigu tiekėjas praleidžia terminus pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka arba teisme pareiškia reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjimo dalykas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje, tokie reikalavimai turėtų būti nagrinėjami teisme tik teismui pripažinus perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumą.
  11. VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas, tokiu atveju ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie pirmosios pretenzijos išnagrinėjimą ar nuo datos, kai ji turėjo būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2012). Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis (VPĮ 103 straipsnio 1 dalis). Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų atskirtis turinio atžvilgiu (pvz., atskiromis pretenzijomis ginčijamos skirtingos pirkimo sąlygos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).
  12. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš 2017 m. lapkričio 29 d. pretenzijos turinio matyti, kad ieškovė pateikė argumentus dėl mažiausios kainos vertinimo kriterijaus (nutarties 50 punktas), pabrėžė, jos vertinimu, egzistuojantį prieštaringumą tarp pirkimo sąlygų 76 ir 78 punktų. Be to, nors savo atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad ieškovė nepateikė argumentų dėl pirkimo sąlygų 78 punkto, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime dėl ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. pretenzijos pati aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, jog ji atsako būtent į pretenziją dėl pirkimo sąlygų 78 punkto (nutarties 52 punktas). Tuo tarpu pritartina ieškovei, kad perkančioji organizacija, 2017 m. gruodžio 4 d. iš dalies patenkindama ieškovės pretenziją, dėl pirkimo sąlygų 76 punkto, kurį ginčijo VšĮ „Kretingos maistas“ 2011 m. lapkričio 29 d. pretenzijoje, iš viso nepasisakė.
  13. Kaip nustatyta byloje (nutarties 56 punktas), 2017 m. gruodžio 8 d. pretenzijoje ieškovė iš esmės prašė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, teigdama, jog atsakovės pasirinktas mažiausios kainos vertinimo kriterijus netinkamas ir neteisėtas. Šiuo atveju teisėjų kolegija iš dalies pritaria atsakovei, kad ieškovė trečiojoje pretenzijoje nenurodė konkrečių argumentų būtent dėl pirkimo sąlygų 80 punkto, numatančio, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka; jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai, teisėtumo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. tiekėjos pretenzijoje yra keliamas būtent mažiausios pasiūlymo kainos vertinimo kriterijaus teisėtumo klausimas, o vienodas kainas gali pasiūlyti tik mažiausias kainas siūlantys tiekėjai, sprendžia, kad šiuo atveju pirkimo sąlygų 80 punkto teisėtumas patenka į tiekėjos pretenzijos turinį. Juo labiau, kad pretenzijoje ieškovė šią pirkimo sąlygų nuostatą ne kartą paminėjo.
  14. Taip pat atsakovė, pasisakydama dėl 2017 m. gruodžio 8 d. ieškovės pretenzijos, savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad šią pretenziją VšĮ „Kretingos maistas“ pateikė jau būdama praleidusi VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą pretenzijai pateikti. Tačiau šiuo atveju teismas visiškai pritaria ieškovei, kad perkančioji organizacija 2017 m. gruodžio 11 d. išnagrinėjo ir priėmė sprendimą šią pretenziją atmesti. Minėta (nutarties 70 punktas), kad perkančiajai organizacijai išnagrinėjus pavėluotai paduotą pretenziją, bet jos nepatenkinus, pripažįstama, kad šį terminą perkančioji organizacija atnaujino, todėl tiekėjas gali kreiptis į teismą ir ginti savo galbūt pažeistas teises teisminės peržiūros būdu. Perkančiosios organizacijos sprendimo dėl tiekėjo pretenzijos priėmimas šiuo atveju reiškia įvykdytą įstatyme nustatytą privalomą kreipimosi į teismą prielaidą. Perkančioji organizacija teigia, kad 2017 m. gruodžio 8 d. pretenzija nebuvo nagrinėjama Viešųjų pirkimų komisijoje, nebuvo rengiamas Komisijos posėdis sprendimui priimti, nebuvo priimtas ir pats Komisijos sprendimas dėl pretenzijos, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė vienasmeniškai parengė ir pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuris nėra sprendimas VPĮ 103 straipsnio prasme, o yra tik informacinio pobūdžio raštas. Teisėjų kolegija atmeta tokius perkančiosios organizacijos argumentus kaip nepagrįstus. Pačiame 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime dėl trečiosios ieškovės pretenzijos perkančioji organizacija nurodė, kad pretenziją pakartotinai išnagrinėjo ir padarė išvadą, jog VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 55 straipsnio 2 dalis leidžia išrinkti naudingiausią pasiūlymą tik pagal kainą. Vien todėl, kad trečiąją pretenziją pasirašė komisijos pirmininkė R. M., neleidžia teigti, kad toks sprendimas negali būti laikomas sprendimu VPĮ 103 straipsnio prasme. Akcentuotina, kad visus sprendimus – 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. – dėl ieškovės pateiktų pretenzijų pasirašė komisijos pirmininkė R. M., tačiau perkančioji organizacija dėl pirmųjų dviejų pretenzijų analogiškų argumentų nepateikė.
  15. Atsižvelgdamas į šios nutarties 77-79 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl perkančiosios organizacijos argumentai šiuo klausimu yra atmestini kaip nepagrįsti.

17Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo

  1. Dėl pirkimo sąlygų ir pasiūlymų atitikties joms vertinimo teisėtumo sprendžiama pagal atitinkamas VPĮ normas, o supaprastintų pirkimų atveju – ir (arba tik) atsižvelgiant į atitinkamas supaprastintų pirkimų taisykles, taip pat viešųjų pirkimų principus. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Kita vertus, perkančiosios organizacijos taip pat neturėtų nustatyti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Pirkimo sąlygų aiškumas, inter alia, apima ir pirkimo objekto kiekio (apimties) nurodymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
  3. Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus, teismų praktiką analogiškuose pirkimuose). Tai ypač aktualu, kai pirkimo sąlygų turinys nėra pakankamai aiškus, taip pat kai viešųjų pirkimų reguliavime nepateikta aiškių procedūrų dėl tam tikrų reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo. Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška. Toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų, nes viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose. Aplinkybė, kad didesnioji dalis tiekėjų suprato pirkimo sąlygą kitaip nei mažuma, taip pat neleidžia besąlygiškai teigti, kad objektyviai visiems įprastinio rūpestingumo standartus atitinkantiems dalyviams ji buvo vienodai suprantama ir jų pritaikyta, o perkančioji organizacija turėjo galimybę gauti ir įvertinti tarpusavyje palyginamus pasiūlymus. Be to, perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  4. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į dėl neaiškių viešojo pirkimo sąlygų skirtingai suformuotus tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija negali jų priimti ir vertinti dėl to, kad jie yra tarpusavyje nepalyginami. Pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
  5. Ginčo pirkimo sąlygų 78 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pirkimo sąlygų 80 punkte yra nurodyta, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje nurodyta, kad tiekėjai pasiūlyme turi pateikti perkančiajai organizacijai – vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą Eur su PVM (vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274, kurios paslaugos teikėjas negali nei mažinti, nei didinti), vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM (vieno mokinio/vaiko vienos dienos patiekalų gamybos išlaidos neturi viršyti 30 proc. nuo patvirtintos vienos dienos vienam mokiniui/vaikui nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti sumos su PVM) ir vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą Eur su PVM. Ieškovės nuomone, pirkimo sąlygų 78, 80 punktuose ir pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje įtvirtintos nuostatos neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos, be to, pasiūlymo formoje numatytas reikalavimas nurodyti maitinimo administravimo kainą yra neteisėtas.
  6. Ieškovės vertinimu, ginčo pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje produktų kainos yra fiksuotos perkančiosios organizacijos, administravimo paslaugų kaina tiekėjų vienodai įvertinama 0 Eur, o gamybos išlaidų dydžiai taip pat neretai būna identiški. Todėl reali tiekėjų konkurencija nemokamo maitinimo paslaugų pirkimuose nevyksta ir tiekėjai konkuruoja ne dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pateikimo, tačiau dėl greičiausiai/anksčiausiai pateikto pasiūlymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės vertinimu.
  7. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – vienas svarbiausių viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo siekių, iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, kurio neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo. Dėl to, konstatavus šio imperatyvo pažeidimą, teismas pagrįstai sprendžia dėl pirkimų tikslo netinkamo siekimo ar nepasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Tokia pozicija grindžiama labai tikėtina prielaida, kad perkančiajai organizacijai siūlomos pirkimo objekto kainos labiau prisideda prie tikslo racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas esant kuo labiau nesuvaržytai tiekėjų konkurencijai, negu esant dalyvavimo pirkimo procedūrose (nepagrįstiems) ribojimams. Pažymėtina, kad šis reikalavimas, t. y. racionalus lėšų panaudojimas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (pirmiau nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
  8. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau yra spręstas ginčas, kur šalys nevienodai aiškino, kokios kainos buvo nustatytos pirkimo dokumentuose – fiksuotos ar didžiausios leistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011). Pagrįsdamas savo išvadą dėl didžiausių leistinų kainų, kasacinis teismas nurodytoje byloje pasisakė, kad, nustačius ne fiksuotas, bet didžiausias leistinas kainas, sudaromos prielaidos įsigyti prekių mažesnėmis kainomis ir ekonomiškai naudoti lėšas, tai atitinka valstybės lėšų racionalaus ir taupaus naudojimo principų įgyvendinimą, ir nurodė, kad, nesant nustatyto jokio racionalaus pagrindo, tiekėjams neturėtų būti užkirstas kelias konkuruoti ir siūlyti mažesnę kainą (VPĮ 17 straipsnis).
  9. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo (toliau – SPMĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio įstatymo taikymo paskirtis – nustatyti socialinės paramos mokiniams rūšis, dydžius, skyrimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. SPMĮ 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijos nustato maisto produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį, vadovaudamosi šio įstatymo 7 straipsniu, pagal kurį nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka (SPMĮ 7 straipsnio 1 dalis). Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama nuo 1,3 iki 7,7 procento bazinės socialinės išmokos dydžio suma (SPMĮ 7 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 171 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinto „Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo“ (toliau – Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašas) 1 punkte nurodyta, kad juo nustatoma mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų vienai dienai vienam mokiniui lėšų dydžio (toliau – lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydis) nustatymo tvarka; 2 punkte įtvirtinta, jog lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydis priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės socialinės išmokos dydžio; 4 punkte – nemokamas maitinimas valstybinių mokyklų mokiniams teikiamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybės tarybos nustatyta mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarka; 7 punkte – mokyklos steigėjas turi teisę skirti mokiniams nemokamą maitinimą mokyklose iš savo ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų, skatina mokyklas dalyvauti kitų institucijų vykdomose vaikų maitinimo programose (programoje „Pienas vaikams“, Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoje ir kitose); 9 punkte – lėšų, skiriamų vienai dienai vienam mokiniui, dydį valstybinėse mokyklose nustato Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės įsteigtose mokyklose ir savivaldybės teritorijoje įsteigtose nevalstybinėse mokyklose – savivaldybės administracija. Viešais duomenimis nustatyta, kad Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos steigėja yra Plungės rajono savivaldybė, todėl lėšų, skiriamų maisto produktams įsigyti dydžiai (vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina) nustatyti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274 „Dėl mokinių nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti lėšų dydžio nustatymo“ pakeitimo“.
  10. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek pati perkančioji organizacija tvirtino, kad vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina Eur su PVM, yra imperatyviai nustatyta minėtu Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274 ir tiekėjų konkurencija šiuo aspektu negalima. Vienok, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viešojo pirkimo konkursai bendrojo lavinimo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugoms pirkti organizuojami laikantis šią socialinę paramą mokiniams reglamentuojančio SPMĮ ir Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo nustatyto reguliavimo <...>; <...> nemokamo maitinimo įkainojimo teisiniu reguliavimu nustatoma ne faktinė (reali) kaina, kurią kaip išlaidas patirs tiekėjai, teikdami šią paslaugą, o savivaldybės už šias paslaugas skiriama suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013). Taigi, tokiu išaiškinimu kasacinio teismo spręsta, kad į Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo ir SPMĮ <...> reguliavimo sritį patenka ne konkretaus vieno patiekalo ar produkto ekonominė vertė (kaina), kurią kaip reikalavimą tiekėjams konkurse būtų galima įtvirtinti, o valstybės ir vietos valdžios įsipareigojimas užtikrinti tam tikro lygio socialinę garantiją vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013). Šiame kontekste kasacinio teismo konstatuota, kad nemokamo mokinių maitinimo paslaugos skirtos mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams; tokia paslauga, kurios teikimo pareiga tenka savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 10 punktas), užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, inter alia 38 straipsnio (valstybė saugo ir globoja šeimą), 39 straipsnio (valstybė šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, teikia paramą) ir 52 straipsnio (valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą įstatymų numatytais atvejais), įgyvendinimą; mokinių nemokamas maitinimas bendrojo lavinimo mokyklose yra sudėtinė valstybės socialinės apsaugos sistemos dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
  11. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014, konstatavo, kad SPMĮ ir Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo teisiniu reguliavimu nustatyta ne tiekėjo teisė (galimybė) perkančiajai organizacijai teikti konkrečios kainos (ar jos dalies) pasiūlymą ar šios teisė nustatyti tokio pobūdžio suvaržymą, o siekiama įtvirtinti minimalią valstybės ir savivaldos socialinės paramos mokiniams (dėl to ir jų tėvams) garantiją <...>. Taigi nemokamo vaikų maitinimo reguliavimu saistomos valstybės ir vietos valdžios institucijos arba šios su atitinkamomis švietimo įstaigomis jų finansinių (biudžetinių) santykių srityje, bet ne dėl viešojo pirkimo teisinių santykių, a fortiori dėl tiekėjų pasiūlymuose teikiamos kainos ar jos dalies fiksavimo. Priešingai, pagal Mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašą, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, lėšų suma, skiriama produktams įsigyti, gali būti mažinama, tačiau ne daugiau nei iki SPMĮ įtvirtintos ribos (1,3 proc. bazinės socialinės išmokos). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SPMĮ 3 straipsnio 2 dalyje, kurios pagrindu patvirtintas šis aprašas, įtvirtinta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos teisė nustatyti tik rekomenduojamas mokinių nemokamo maitinimo rūšis, tačiau ne produktams įsigyti skiriamų lėšų dydį (SPMĮ 7 straipsnis), juolab jį susiejant su konkrečiu, nekintamu dydžiu, privalomu tiekėjams, dalyvaujantiems maitinimo paslaugų viešuosiuose pirkimuose. Pažymėtina, kad mokinių maitinimui skiriamos paramos dydžio (tam tikrų minimalių ir maksimalių ribų) nustatymas inter alia pagrįstas finansavimo šaltiniu (SPMĮ 4 straipsnio 1 dalis), todėl šie dydžiai – ne tik socialinė garantija jos reikalingiems asmenims, tačiau ir jos teikėjų, pirmiausia valstybės, finansinė apsauga.
  12. Taigi, nors nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ bei atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla ginčo pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje laikė, kad produktų kainos yra fiksuotos, t. y. nekintamos (negalima pateikti nei mažesnės, nei didesnės kainos), o ieškovė šios pirkimo sąlygos nuostatos iš esmės ir neginčijo, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai, nurodyti šios nutarties 89-91 punktuose, patvirtina, kad šiuo atveju tai nėra konkretaus vieno patiekalo ar produkto kaina, kurią kaip reikalavimą tiekėjams konkurse būtų galima įtvirtinti, bet tai yra valstybės ir vietos valdžios įsipareigojimas užtikrinti tam tikro lygio socialinę garantiją vaikams. Todėl šiuo atveju tiekėja, pateikdama pasiūlymą, galėjo jame nurodyti mažesnę vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą, tačiau ne daugiau nei iki SPMĮ 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ribos (1,3 proc. bazinės socialinės išmokos). Tuo tarpu nustačius fiksuotą paslaugos išlaidų dalies dydį (šiuo atveju vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą Eur su PVM), tiekėjai netenka galimybės siūlyti mažesnę kainą, todėl toks ribojimas reiškia neracionalų pirkimui skiriamų lėšų naudojimą ir prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui. Be to, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kasaciniame ir kitų instancijų teismuose nagrinėjama nemažai panašaus pobūdžio tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, o dėl jų kasacinio teismo praktika iš esmės suformuota, siekdamas palengvinti jų nagrinėjimą ir sumažinti teismų darbą, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014, išaiškino, jog esant dabartiniam ar iš esmės panašiam socialinės paramos, inter alia nemokamo vaikų maitinimo, teisiniam reguliavimui, perkančiosios organizacijos nemokamo vaikų maitinimo paslaugų pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, negali (neturi teisės) fiksuoti paslaugos ar jos dalies kainos (t. y. nustatyti tam tikrą konkrečią jos išraišką, privalomą tiekėjams). Teismai pagal tiekėjų reikalavimus ar, esant reikalui, ex officio privalo spręsti dėl tokių pirkimo sąlygų ar jų taikymo teisėtumo bei padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).
  13. Šiuo atveju teismas akcentuoja, kad pati perkančioji organizacija neatsižvelgė į minėtą kasacinio teismo praktiką ir laikė, kad maisto produktų kaina ginčo pirkime yra fiksuota. Akivaizdu, kad tokiu būdu perkančioji organizacija klaidino tiekėjus, pirkimo sąlygose nustatydama, kad vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kaina Eur su PVM, patvirtinta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274, todėl tiekėjų negali būti nei mažinama, nei didindama. Vienok, pati ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“ apie šią aplinkybę neabejotinai žinojo, nes minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2014, kurioje išaiškinta, jog tokio pobūdžio pirkime negali būti fiksuojama paslaugos ar jos dalies kaina, ji dalyvavo kaip trečiasis asmuo. Be to, kaip minėta, ieškovė šios pirkimo sąlygos neginčijo, ji tiekėjai buvo aiški ir suprantama. Todėl, teismo vertinimu, pagrindo ex officio spręsti dėl tokios pirkimo sąlygos neteisėtumo nėra pagrindo.
  14. Tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Apskritai iki šiol suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje nurodytas vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainos dydis užtikrina sąžiningą tiekėjų konkurenciją ginčo pirkime, nes tiekėjai galėjo jame nurodyti mažesnę vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą, nei ji nurodyta Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendime Nr. T1-274. Tuo tarpu tiekėjui pasiūlyme nurodžius pernelyg mažą vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainą, ši problema gali būti sprendžiama taikant VPĮ 57 straipsnyje nustatytas priemones, jei nustatoma neįprastai maža pasiūlyta kaina.
  15. Ieškovė, pasisakydama dėl pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje įtvirtinto reikalavimo tiekėjams pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainą Eur su PVM, teigia, kad praktikoje tiekėjai iš esmės nurodo identiškas ar nežymiai besiskiriančias gamybos išlaidas. Remdamasi būtent tokiu paaiškinimu, kuris iš esmės nėra pagrįstais jokiais duomenimis, ieškovė tvirtina, kad dėl maisto gaminimo išlaidų įkainio jokia konkurencija pirkime nevyksta, t. y. pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje nurodytas vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto gaminimo kainos dydis neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos ginčo pirkime. Teisėjų kolegija atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad vieno mokinio/vaiko vienos dienos patiekalų gamybos išlaidos neturi viršyti 30 proc. nuo patvirtintos vienos dienos vienam mokiniui/vaikui nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti sumos su PVM. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta, kad kai vienai pirkimo daliai dėl pirkimo specifikos nustačius fiksuotas kainas, kita pirkimo dalis, dėl kurios tiekėjai gali laisvai varžytis, yra pakankamai didelė, palyginti su bendra pirkimo verte, galima pripažinti, kad reali ir veiksminga galimybė konkuruoti egzistavo ir nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013).
  16. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), šiuo tikslu numatomo pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis). Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu „Dėl numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1S-94 patvirtintos „Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos“ (toliau – Metodika) 4 punkte numatyta, kad pirkimo vertė skaičiuojama įtraukiant visas mokėtinas sumas (nepriklausomai nuo finansavimo šaltinių) be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant vertes, galinčias atsirasti dėl pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybių (Metodikos 4.1. punktas) ir prizų ir (arba) kitų išmokų kandidatams ar dalyviams vertę, kai jie numatomi pirkimo dokumentuose (Metodikos 4.2 punktas). Preliminari pirkimo vertė apskaičiuojama rengiant pirkimų planą ir turi būti patikslinta ir užfiksuota pirkimo vykdytojo pirkimo eigą pagrindžiančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo paraiškoje, pirkimą vykdančio subjekto pildomuose dokumentuose) prieš pirkimo procedūros pradžią, įvertinant, ar turi būti atliekamos pirkimų plano korekcijos (Metodikos 5 punktas). Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis, negali būti siekiama išvengti VPĮ įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ir dirbtinai sumažinta konkurencija. Laikoma, kad konkurencija dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išankstinę viešojo pirkimo planavimo procedūrą, pirkimo vertės nustatymo principus, VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą principą, o kartu ir tikslą, vykdant viešąjį pirkimą, racionaliai naudoti lėšas, perkančioji organizacija turėjo pagrindą nustatyti maksimalų maisto gamybai skiriamų lėšų dydį.
  17. Šiuo atveju teigti, kad ginčijama pirkimo sąlyga dėl maisto gamybos išlaidų neužtikrina konkurencijos pirkime, nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis ieškovė ir trečiasis asmuo ginčo pirkime pateikė pasiūlymus su vienodomis kainomis, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad konkurencija buvo ribojama. Akivaizdu, kad tiekėjai, siekdami laimėti pirkimą, pateikia įmanomai mažiausias pasiūlymo kainas, tačiau perkančioji organizacija nuo pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje nurodytos vieno mokinio/vaiko vienos dienos maisto produktų kainos, patvirtintos Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T1-274, 30 proc. maisto gamybai skaičiuoja būtent maksimalų išlaidų dydį. Šią aplinkybę patvirtina ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. D-966 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidų pirkimo maksimalios vertės tvirtinimo“, kuriame įtvirtinta, kad mokinių nemokamo maitinimo patiekalų gamybos išlaidų <...> pirkimo maksimali vertė yra ne didesnė kaip 30 proc. nuo maisto produktams įsigyti skirtų lėšų. Todėl teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, kad sprendžiant konkurencijos užtikrinimo klausimą yra svarbu atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje esančius išaiškinimus, kuriuos akcentavo ir pati ieškovė. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas vyko dėl konkurenciją ribojančių ir diskriminacinių sąlygų nustatant minimalią leistiną kainą pirkime. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje minimali leistina gamybos išlaidų vertė nustatyta nebuvo, priešingai, – buvo nustatyta maksimali maisto gamybos išlaidų vertė. Taigi spręsti dėl konkurencijos nebuvimo, kuomet yra nustatyta galimybė pateikti pasiūlymo kainą 30 proc. ribose, o tai yra esminė kainos dalis, nėra jokio pagrindo. Šią išvadą pagrindžia ir kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad nustačius ne fiksuotas, bet didžiausias leistinas kainas, sudaromos prielaidos įsigyti prekių mažesnėmis kainomis ir ekonomiškai naudoti lėšas, tai atitinka valstybės lėšų racionalaus ir taupaus naudojimo principų įgyvendinimą, ir nurodyta, kad, nesant nustatyto jokio racionalaus pagrindo, tiekėjams neturėtų būti užkirstas kelias konkuruoti ir siūlyti mažesnę kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2011).
  18. Ginčydama pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas“ 2 lentelėje įtvirtintą reikalavimą tiekėjams pateikti vieno mokinio/vaiko vienos dienos maitinimo administravimo kainą, ieškovė teigė, kad administravimo išlaidos patenka į gamybos išlaidų kategoriją, todėl tokių išlaidų išskyrimas nepagrįstas ir nesuprantamas, be to, tiekėjai įprastai nurodo vienodą administravimo kainos dydį – 0 Eur, todėl faktiškai ir šio įkainio atveju jokia tiekėjų konkurencija nevyksta.
  19. Minėto SPMĮ 4 straipsnio 2 dalyje išskiriamos socialinės paramos mokiniams išlaidų rūšys: išlaidos produktams, kai mokiniai maitinami nemokamai, išlaidos mokinio reikmenims, patiekalų gamybos išlaidos ir išlaidos socialinei paramai mokiniams administruoti (SPMĮ 4 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai). To paties SPMĮ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išlaidos produktams savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams finansuojamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o valstybinių mokyklų mokiniams – iš Švietimo ir mokslo ministerijai valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų. Patiekalų gamybos išlaidos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų, nevalstybinių mokyklų steigėjų skirtų lėšų ir Švietimo ir mokslo ministerijai valstybės biudžete skirtų bendrųjų asignavimų ir įstatymų nustatyta tvarka gautų kitų lėšų (SPMĮ 4 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad aplinkybė, jog SPMĮ nėra išskiriama papildomų administravimo išlaidų, jos automatiškai turi būti laikomos gamybos išlaidų dalimi ir/arba iš viso negali būti išskiriamos. Minėta, kad SPMĮ paskirtis yra nustatyti socialinės paramos mokiniams rūšis, dydžius, skyrimo sąlygas, tvarką ir finansavimą (SPMĮ 1 straipsnis), taigi šis įstatymas visiškai nesprendžia viešojo pirkimo, nors ir susijusio su nemokamo vaikų maitinimo paslaugomis, klausimų. Būtent VPĮ tikslas užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų atlikimą, todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad SPMĮ nėra išskiriama papildomų administravimo išlaidų, negali būti priežastimi tokių viešojo pirkimo sąlygose nenurodyti. Pažymėtina, kad būtent perkančioji organizacija sprendžia, ko ir kokia apimtimi reikalauti iš tiekėjų, t. y. perkančioji organizacija gali pirkimo sąlygose nurodyti ir kitokio pobūdžio išlaidas, kurių bus prašoma pateikti iš tiekėjų. Be to, ieškovė, ginčydama administravimo išlaidų įkainio teisėtumą, nėra nuosekli. Viena vertus, ieškovė teigia, kad visi tiekėjai nurodo administravimo išlaidų kaštų įkainį – 0 Eur, kita vertus tvirtina, kad administravimo išlaidas išskirti draudžia SPMĮ, bet galiausiai nurodo, kad apribojus gamybos išlaidų dydį kainą galima didinti administravimo kaštų dydžiu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateikti vieni kitiems prieštaraujantys argumentai nepagrindžia administravimo išlaidų įkainio išskyrimo neteisėtumo.
  20. Šiuo atveju sutiktina, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose konkrečiai nenurodė, kokios išlaidos pirkime laikomos administravimo išlaidomis. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šių išlaidų sudėties ieškovė ir nesiaiškino, nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl jų paaiškinimo (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punktas, pirkimo sąlygų 57 punktas), o vietoje to pateikė savo pasiūlymą, nurodydama 0 Eur administravimo išlaidų kainą. Be to, tiekėja jau yra dalyvavusi ne viename tokio pobūdžio pirkime, kuriame be kita ko buvo nustatytas reikalavimas tiekėjams pateikti administravimo išlaidų dydį. Minėta, kad pati tiekėja rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, kurioje vienareikšmiškai nurodyta, kad nėra atskleista, kas sudaro vadinamąsias „administravimo išlaidas“, dėl kurių kainos tiekėjai gali varžytis, ir kokią bendros pirkimo kainos dalį jos sudaro. Šioje byloje iš esmės susiklostė analogiška situacija, bet nepaisant to tiekėja pasiūlymą pateikė prieš tai nurodytų aplinkybių neišsiaiškinusi. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administravimo išlaidų įkainio teisėtumo klausimas šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi viešo konkurso dalyviai savo nuožiūra galėjo ne tik nurodyti bet kokias sumas, tačiau nurodyti ir nulinę reikšmę, ką, kas akivaizdu iš pateiktų pasiūlymų, ir padarė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės argumentus dėl administravimo išlaidų kainos nepagrįstumo ir konkurencijos ja neužtikrinimo.
  21. Pirkimo sąlygų 78 punkte nurodyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Pirkimo sąlygų 80 punkte yra nurodyta, kad pasiūlymai eilėje surašomi ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir numatyta, jog kaina yra vienas iš kriterijų, pagal kurį perkančioji organizacija gali išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Taigi, perkančioji organizacija, pirkimo sąlygų 78 punkte įtvirtinusi, jog ginčo pirkime ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ji išrinks pagal kainos kriterijų, šią pirkimo sąlygą pagrindė ir VPĮ nuostatomis. Todėl ieškovės teiginys, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pirkime turėtų būti išrinktas taikant kainos/kaštų ir kokybės santykio kriterijų, o ne tik kainos kriterijų, nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“, tiek trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ pateikė vienodus pasiūlymus ginčo pirkime – 171 114 Eur su PVM, skyrėsi tik šių pasiūlymų pateikimo laikas, kuris šiuo atveju ir buvo lemiamas veiksnys sprendžiant dėl laimėtojo nustatymo. Perkančioji organizacija, sudarydama pasiūlymų eilę ir pirmesniu į ją įrašydama tiekėją, kurios pasiūlymas CVP IS priemonėmis pateiktas anksčiausiai, vertinimą atliko pagal iš anksto visiems žinomas pirkimo sąlygas. Todėl teigti, kad tokiu būdu buvo pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai ar kad buvo užkirstas kelias sąžiningai tiekėjų konkurencijai, nėra pagrindo.
  22. Iš esmės analogiškai spręstina ir dėl ieškovės ginčijamo pirkimo sąlygų 76 punkto, numatančio, kad perkančioji organizacija gali nuspręsti nesudaryti pirkimo sutarties su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju, jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas neatitinka VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose. Taigi tokia pirkimo sąlyga iš esmės pakartoja VPĮ įtvirtintą normą, kuri yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Tuo atveju jei ieškovei ši pirkimo sąlyga buvo neaiški ar nesuprantama, ji turėjo galimybę kreiptis su prašymu į perkančiąją organizaciją ją paaiškinti (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 20 punktas, pirkimo sąlygų 57 punktas), tačiau to nepadarė. Perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nurodžiusi VPĮ nuostatą, sąžiningos tiekėjų konkurencijos neapribojo.

18Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Ieškovė taip pat teigia, kad ginčo pirkimo Komisijos nariai šiuo atveju net keletą kartų pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus, nes su pirkimu susijusi informacija buvo perduota tretiesiems asmenims, t. y. pirkimo sąlygas rengė ne perkančioji organizacija, o Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja J. G., spaudoje buvo paskelbtas straipsnis apie ginčo pirkimą, atskleidžiantis ieškovę kaip ginčo pirkimo dalyvę. Taip pat ieškovė daro prielaidą, kad trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ dar iki pirkimo sąlygų paskelbimo CVP IS su jomis buvo susipažinusi, nes pasiūlymą pateikė per 20 minučių nuo jų paskelbimo.
  2. VPĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo (pirkimų) procedūroms atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims atlikti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimų procedūroms atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių, kuriais gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo (VPĮ 19 straipsnio 2 dalis). Komisiją sudariusi perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai) (VPĮ 19 straipsnio 4 dalis).
  3. Visi perkančiosios organizacijos Komisijos nariai ar ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, gali dalyvauti pirkimo procedūrose tik prieš tai pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą neteikti tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (arba) perkančiosios organizacijos interesus (VPĮ 2 straipsnio 15 dalis) ir nešališkumo deklaraciją, patvirtinančią nešališkumą tiekėjams (VPĮ 2 straipsnio 19 dalis).
  4. Iš atsakovės ir ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 7 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-583 „Dėl nemokamo maitinimo paslaugų pirkimo organizavimo“ Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla įpareigota organizuoti ir vykdyti nemokamo maitinimo paslaugų pirkimą Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinei mokyklai, Plungės „Babrungo“ pagrindinei mokyklai, Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai, Plungės „Saulės“ gimnazijai, Plungės Senamiesčio mokyklai, Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėj mokyklai (1-2 punktai). To paties įsakymo 4 dalimi pavesta Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. parengti maitinimo paslaugų pirkimo organizavimo ir vykdymo rekomendacijas, teikti metodinę pagalbą mokykloms ir koordinuoti maitinimo paslaugų pirkimo procedūras. 2017 m. spalio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-599 „Dėl stebėtojų delegavimo į nemokamo mokinių maitinimo pirkimo konkursą“ administracijos direktorius, atsižvelgdamas į perkančiųjų organizacijų prašymus, delegavo Plungės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją J. G. ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę D. V. stebėtojų teisėmis dalyvauti nemokamo mokinių maitinimo pirkimo komisijos posėdžiuose.
  5. Iš atsakovės į bylą pateikto J. G. elektroninio laiško, siųsto perkančiajai organizacijai, matyti, kad 2017 m. spalio 13 d. J. G. išsiuntė Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai pavyzdines atviro (tarptautinio) konkurso sąlygas, kurias pateikė kaip laiško priedą. Iš šių konkurso sąlygų matyti, kad jos visiškai nėra susijusios su ginčo pirkimu, o buvo skirtos Plungės rajono savivaldybės administracijai vykdant pirkimo procedūras įgyvendinant statybos darbus dėl projekto „Tunelinio viaduko po geležinkeliu Plungės m. Dariaus ir Girėno g. įrengimas“. Ieškovė, remdamasi pirkimo sąlygų failo (Microsoft Word programos failo) metaduomenimis, siekia įrodyti, kad perkančiosios organizacijos ginčo pirkimo sąlygų autorė yra būtent J. G., o ne ginčo viešojo pirkimo Komisijos nariai. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės teiginius kaip nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad iš tiesų J. G. atsiuntė minėtas pavyzdines pirkimo sąlygas perkančiajai organizacijai, šio pavyzdinių pirkimo sąlygų failo metaduomenys patvirtina, kad jų autorė yra J. G.. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad perkančioji organizacija, keisdama bei pritaikydama šias pavyzdines pirkimo sąlygas šiam ginčo pirkimui, šiuos pakeitimus atliko tame pačiame pirkimo sąlygų faile, tuo tarpu pirkimo sąlygų failo (Microsoft Word programos failo) metaduomenys nebuvo pakeisti, todėl pirkimo sąlygų autoriumi liko nurodyta pati J. G.. Todėl teigti, kad ginčo pirkimo sąlygų autorius yra J. G. nėra jokio pagrindo, ieškovė šiam faktui įrodyti iš esmės nepateikė jokių kitų įtikinamų duomenų. Juo labiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad būtent J. G. CVP IS įkėlė ginčo pirkimo sąlygas. Be to, priešingai nei bando įrodyti ieškovė, perkančioji organizacija turi teisę kreiptis dėl metodinės pagalbos, atlikdama viešųjų pirkimų procedūras ir nagrinėjamu atveju šia galimybe perkančioji organizacija pasinaudojo, ką patvirtina tiek jai atsiųstų pirkimo sąlygų kitame pirkime pavyzdys, tiek kitos šiame nutarties punkte nustatytos aplinkybės.
  6. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog į bylą pateiktame straipsnyje, paskelbtame regioniniame Telšių laikraštyje, išdėstyta tik bendro pobūdžio informacija, susijusi su ginčo pirkimu. Jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad viešojo pirkimo „Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“ Komisijos nariai teikė informaciją apie pirkimą ar jo dalyvius tretiesiems asmenims, juo labiau kad buvo paskleista konfidenciali informacija, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė daro nepagrįstas išvadas, akcentuodama pasirinktus faktus iš bendro straipsnio turinio. Šiuo atveju pritartina trečiojo asmens argumentams, kad ieškovė yra nuolatinė tokio pobūdžio pirkimų dalyvė, daug metų dalyvaujanti ir laiminti Plungės rajono savivaldybėje organizuojamus mokinių maitinimo viešuosius pirkimus. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 28 d. papildomas susitarimas prie 2014 m. gruodžio 23 d. Plungės rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokinių nemokamo maitinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties Nr. BT6-01-411, sudarytas tarp Plungės rajono savivaldybės administracijos ir VšĮ „Kretingos maistas“, kuriuo pratęsiamas viešojo prikimo sutarties Nr. BT6-01-411 galiojimas iki to laiko, kol bus sudarytos sutartys su paslaugos tiekėjais, laimėjusiais mokinių nemokamo maitinimo paslaugos pirkimo konkursus. Todėl žiniasklaidoje nurodytas faktas apie šios ieškovės dalyvavimą ginčo pirkime nėra neįprastas mokykloms, kitiems potencialiems tiekėjams ar visuomenei.
  7. Ieškovė taip pat teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ iš esmės negalėjo pateikti savo pasiūlymo per 20 minučių nuo pirkimo sąlygų paskelbimo, todėl jos vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ dar iki pirkimo sąlygų paskelbimo CVP IS su jomis buvo susipažinusi. Iš bylos dokumentų matyti, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygas CVP IS paskelbė 2017 m. lapkričio 22 d. 10.23 val., trečiasis asmuo pasiūlymą ginčo pirkime pateikė tą pačią dieną 10.43 val., ką patvirtina į bylą pateiktas EBVPD ir trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas. Ieškovė pasiūlymą pateikė 13.12 val. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai bei aplinkybė, kad trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą per 20 minučių nuo pirkimo paskelbimo CVP IS, nėra pakankami pagrįsti išvadai, kad trečiasis asmuo su ginčo pirkimo sąlygomis buvo susipažinęs iš anksto. Jokių patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad perkančioji organizacija suteikė informaciją apie pirkimą tretiesiems asmenims, byloje nėra. VPĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką CVP IS paskelbti planuojamų atlikti pirkimų suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Nurodyta aplinkybė neabejotinai leidžia spręsti, kad trečiasis asmuo žinojo apie perkančiosios organizacijos planuojamą viešąjį pirkimą „Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos mokinių (vaikų) nemokamo maitinimo paslaugų pirkimas“. Be to, CVP IS viešai skelbiamos ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartys (VPĮ 2 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kuriose nurodomas ir sudarytos sutarties terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo, būdamas profesionaliu viešųjų pirkimų dalyviu, registruotu CVP IS (pagal pirkimo sąlygų 9 punktą pirkime galėjo dalyvauti tik CVP IS registruoti tiekėjai), neabejotinai galėjo preliminariai numatyti ginčo pirkimo paskelbimo laiką bei jam pasiruošti. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad maitinimo paslaugų pirkimo sąlygos daugelyje mokyklų suformuluojamos panašiai, pagal vienodą kainodarą ir analogiškas pasiūlymų formas, todėl tiekėjui objektyviai užtenka kelių minučių tam, kad susipažintų su sąlygų turiniu ir užpildytų kainos pasiūlymą pagal pirkimo sąlygų 2 priedą dviejuose puslapiuose. Iš pirkimo sąlygų 50 punkto turinio matyti, kad pakako parengti du dokumentus – užpildyti pasiūlymo formą pagal 2 priedą ir pateikti EBVPD dokumentą. Verslo subjektams, kurie nuolat dalyvauja panašiuose pirkimuose, tokio pasiūlymo parengimo ir pateikimo tvarka yra įprasta veiklos sritis ir nėra pagrindo ją vertinti kaip sudėtingą ar nežinomą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė, formuluodama prašymą dėl papildomų dokumentų iš trečiojo asmens išreikalavimo, tik šių dviejų dokumentų ir prašė. Be to, apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovės reikalavimą ir iš trečiojo asmens išreikalavus pasiūlymą bei EBVPD, ieškovė jokio atsiliepimo dėl šių dokumentų turinio nepateikė, nenurodė, kokiu būdu šie papildomi dokumentai įrodo ieškovės tvirtinamas aplinkybes dėl trečiojo asmens išankstinio susipažinimo su ginčo pirkimo sąlygomis.
  8. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad iš kasacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, matyti, kad pati ieškovė pirkime dėl nemokamo mokinių/vaikų maitinimo paslaugų pirkimo savo pasiūlymą pateikė per 5 minutes nuo pirkimo sąlygų patikslinimo CVP IS. Atsižvelgdamas į šią bei nutarties 109 punkte nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovei neabejotinai žinomos greito pasiūlymo ginčo pirkime pateikimo galimybės, tokio pobūdžio argumentais ji iš esmės siekia bet kokiu būdu nutraukti ginčo pirkimą.
  9. Ieškovė taip pat tvirtina, jog apie pirkimo sąlygų pakeitimus buvo paskelbta tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, todėl buvo užkirsta galimybė pirkime dalyvauti kietiems potencialiems tiekėjams. Šios nutarties 52 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ir iš dalies patenkinusi ieškovės 2017 m. lapkričio 29 d. pretenziją, 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu CVP IS informavo, kad pakoreguotos ir papildytos konkurso sąlygos, kurios yra pateiktos viešai prie pirkimo dokumentų bei apie tai informuoti visi prie pirkimo prisijungę tiekėjai CVP IS priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pranešimo formuluotė neleidžia teigti, kad apie pakoreguotas ir papildytas pirkimo sąlygas buvo informuoti tik prie pirkimo prisijungę tiekėjai. Akivaizdu, kad perkančioji organizacija pakoreguotas pirkimo sąlygas pateikė viešai ir tuo pačiu jas papildomai pateikė prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams. Tai, kad pakeistos pirkimo sąlygos buvo prieinamos visiems potencialiems tiekėjams patvirtina tai, kad jos yra lengvai randamos CVP IS adresu https:// https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_frameset.asp?PID=370466&B=PPO&PS=1&PP=//, grafoje „Pridėta informacija“: „Pirkimo dokumentai“. Aplinkybė, kad jokių pretenzijų dėl tariamo pažeidimo nepateikė nei vienas iš potencialių tiekėjų, tik patvirtina, kad ieškovės nurodomo pažeidimo (apribotos potencialių tiekėjų teisės dalyvauti pirkime) nebuvo. Be to, perkančioji organizacija nukėlė pasiūlymų pateikimo ir vokų atplėšimo terminus iš 2017 m. gruodžio 4 d. į 2017 m. gruodžio 12 d. ir paaiškino, kad terminai buvo nukelti dėl to, kad buvo pakoreguotos ir papildytos konkurso sąlygos (VPĮ 103 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

19Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė teismo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pasisakydama dėl ieškovės argumento, susijusio su pirkimo informacijos viešinimu trečiajam asmeniui, atsakovė nurodė, kad ieškovė šiuo atveju yra nesąžininga, nes pati pasiūlymą pirkime pateikė per 2 minutes nuo kvietimo priėmimo dalyvauti pirkime. Tokiu būdu ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
  2. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimą procesu ir skirti už tai baudą. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė, naudodamasi jai įstatymų suteiktomis teisėmis, nepagrįstai kreipėsi į teismą bei procesiniuose dokumentuose teikė argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo laiko. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena iš pagrindinių konstitucinių asmens teisių, kuri gali būti ribojama tik išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestinas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
  2. Atsakovė Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla ir trečiasis asmuo UAB „Grūstė“ pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Iš atsakovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (PVM sąskaitos faktūros, kurioje taip pat nurodytas suteiktų teisinių paslaugų pobūdis, ir kredito įstaigos AB „Luminor Bank“ sąskaitos išrašo) nustatyta, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens pateikti dokumentai (PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų išklotinė ir kredito įstaigos AB „SEB Bankas“ mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad UAB „Grūstė“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. III ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 106 Eur)), todėl atsakovei ir trečiajam asmeniui iš apeliantės priteisiama po 1 106 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

Nutarė

22Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti atsakovei Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai (juridinio asmens kodas 191130645) ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grūstė“ (juridinio asmens kodas 166576122) iš ieškovės viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ (juridinio asmens kodas 164687871) po 1 106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Kretingos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9.
      1. Ieškovė VšĮ „Kretingos maistas“... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir... 13. Dėl faktinių bylos aplinkybių
        1. Bylos duomenimis... 14. Dėl ieškinio turinio atitikties įstatymo reikalavimams
            15. Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai... 16. Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos laikymosi
              17. Dėl pirkimo sąlygų teisėtumo
              1. Dėl pirkimo... 18. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
                  19. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
                    20. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 23. Priteisti atsakovei Plungės „Ryto“ pagrindinei mokyklai (juridinio asmens...