Byla e2-205-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,BD Grupė“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, civilinė byla nutraukta bei priteistos bylinėjimosi išlaidos, dalies priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,BD Grupė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo dėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis ieškovės ir atsakovės sudarytą reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/05/16-2 bei Nr. 06-13 PP nuo jų sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 42 213,27 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
  3. Teisme buvo gautas prašymas dėl taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“, ir atsakovės, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankrotas“, patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. e2-900-883/2017 nutraukimo.
  4. Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų 2 710,41 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašyme nurodė, kad ieškovei trečiojo asmens atžvilgiu atsisakius reikalavimų ir iš atsakovo pakeitus procesinę padėtį į trečiojo asmens bei ieškovei ir atsakovei siekiant užbaigti bylą taikos sutartimi, laikytina, kad buvo priimtas trečiajam asmeniui palankus sprendimas, dėl ko ieškovė turi pareigą atlyginti dėl ieškovės elgesio (nepagrįsto įtraukimo į bylą atsakovu) trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą ir priteisė iš ieškovės ir atsakovės administravimo išlaidų trečiajam asmeniui „Lidl Lietuva“ po 1 355,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  2. Teismas nurodė, kad pateiktos taikos sutarties turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, kad juos sudariusių asmenų valia būtų išreikšta ydingai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima būtų tvirtinti taikos sutarties, teismas nenustatė.
  3. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalys taikos sutartyje neaptarė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Teismas taip pat nurodė, kad sudarant taikos sutartį, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl patvirtinus taikos sutartį, nėra laikoma, jog teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai, todėl teismas netaikė CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų, o bylinėjimosi išlaidas paskirstė CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgęs į nustatytą reglamentavimą, į tai, kad nors trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ į procesą pirmiausia atsakovu, o patikslinus ieškinį – trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva, tačiau taikos sutartimi ieškinio reikalavimai iš esmės yra patenkinti, teismas sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai turi būti priteisiamos po lygiai iš abiejų šalių.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
  1. Atsakovė BUAB „BD grupė“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo

    42017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovės administravimui skirtų išlaidų, panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismas nesilaikė suformuotos teismų praktikos ir pažeidė CPK 94 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų priteisimo spręsdamas pagal patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, o ne pagal šalių procesinį elgesį.
    2. Trečiasis asmuo byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų, buvo atsakovės pusėje (CPK 47 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovės negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai.
    3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

      52013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d., todėl išlaidos atsiradusios iki šios datos nepriskirtinos administravimo išlaidoms. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos 1 461,08 Eur dalimi (½ šios dalies) apskritai negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės administravimo išlaidų, nes jos atsirado iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo.

    4. Visi trečiojo asmens procesiniai dokumentai, kurių pagrindu kildinamos išlaidos, į bylą pateikti dar iki atsakovės bankroto administratorei esant tinkamai informuotai apie bylą. Todėl CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme atsakovės elgesys vertintinas kaip tinkamas ir nedaręs įtakos trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimui.
  2. Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo

    62017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovės administravimui skirtų išlaidų, pakeisti – ją panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Ieškovės įsitikinimu, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas neturėjo paskirstyti, o jeigu jau bylinėjimosi išlaidos buvo skirstomos, tai turėjo būti atsižvelgiama į taikos sutarties turinį, kuria atsakovė iš esmės pripažino, jog visi ieškovės reikalavimai buvo teisėti ir pagrįsti, taigi atsakovės pusėje veikusiam trečiajam asmeniui patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos ir, bet kuriuo atveju, šių išlaidų neturėtų atlyginti iš esmės bylą laimėjusi ieškovė.
  3. Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ prašo atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:
    1. Patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė savo reikalavimų UAB „Lidl Lietuva“ atžvilgiu ir procesinę padėtį pakeitė iš atsakovo į trečiąjį asmenį. Toks ieškovės procesinis veiksmas reiškė, kad ieškovė atsisakė savo pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų. Atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
    2. UAB „Lidl Lietuva“ bylinėjimosi išlaidos atsirado būtent dėl šalių procesinių veiksmų – nepagrįsto UAB „Lidl Lietuva“ įtraukimo į bylą atsakove bei nepagrįstų reikalavimų pareiškimo UAB „Lidl Lietuva“ atžvilgiu, į kuriuos ji privalėjo bei įstatymų nustatyta tvarka atsikirto, ir kurių ieškovė vėliau pats atsisakė, bei dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio, t. y. nereagavimo į iškeltą bylą, atsiliepimų neteikimo ar taikos sutarties nesudarymo vos pradėjus teisminį procesą. Akivaizdu, jog taikos sutartį ieškovė ir atsakovė sudarė tik dėl atsakovės bankroto, kadangi tęsiant bylos nagrinėjimą ieškovė, net priėmus jai palankų teismo sprendimą, jokios realios naudos negautų, o atsakovei taip pat neturi reikšmės, koks sprendimas būtų priimtas. Dėl tokio procesinio elgesio šalys turi pareigą atlyginti UAB „Lidl Lietuva“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnyje numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai turi būti priteisiamos po lygiai iš abiejų šalių, nes trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ į procesą (pirmiausia atsakovu, vėliau – trečiuoju asmeniu) buvo įtrauktas ieškovės BUAB „CCM Baltic“ iniciatyva, o taikos sutartimi ieškinio reikalavimai iš esmės yra patenkinti.
  3. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija (angl. the cause theory), pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

    82014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

  4. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
  5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip pagrįstai akcentuojama atskiruosiuose skunduose, ieškovė ir atsakovė yra bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, o tai sąlygoja tam tikrus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali būti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sąlygos nei kitai sandorio šaliai. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 2, 3 dalys).
  6. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia sutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas kiek prieštaringai nutartyje atsižvelgė ir į taikos sutarties rezultatą, gretindamas jį su patenkinta ieškinio reikalavimų dalimi. Tokius argumentus procesiniuose dokumentuose nurodo tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, konstatuoja, kad tiek šalių argumentai, tiek skundžiamos nutarties motyvai, nukreipti į tai, kieno naudai buvo priimtas sprendimas patvirtinus šalių taikos sutartį, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi, nes kaip nurodyta šios nutarties 13 punkte, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu (CPK 93 straipsnis), o vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
  7. Kaip matyti iš bylos proceso ir trečiojo asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudarė prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, atsiliepimas į ieškinį ir atsiliepimas į patikslintą ieškinį. Kadangi šalys taikos sutartyje neaptarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, todėl jos spręstinos pagal CPK 94 straipsnį. Tam, kad įvertinti priežasties, dėl kurių susidarė šios trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, tikslinga glaustai išdėstyti pagrindines šios bylos faktines aplinkybes:
    1. 2016 m. gegužės 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei 24 075,28 Eur reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ bei susitarė, kad ieškovės 24 075,28 Eur prievolė atsakovei laikoma įvykdyta įskaitymo būdu, o 2016 m. birželio 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovei 18 137,99 Eur reikalavimo teises į UAB „Lidl Lietuva“ bei susitarė, kad ieškovės 18 137,99 Eur prievolė atsakovei bus laikoma įvykdyta įskaitymo būdu.
    2. 2016 m. spalio 17 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje

      9Nr. B2-917-372/2016, iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė

      10UAB „Kitoks sprendimas“.

    3. 2017 m. kovo 13 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.
    4. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d.
    5. 2017 m. balandžio 27 d. UAB „Lidl Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė jį atmesti.
    6. 2017 m. liepos 3 d. teisme gautas ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, patikslintas ieškinys atsakovei UAB „BD Grupė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „LIDL Lietuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, 42 213,27 Eur skolos ir palūkanų priteisimo.
    7. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei UAB „BD Grupė“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „LIDL Lietuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
    8. 2017 m. rugpjūčio 8 d. trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
    9. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patikslintą ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo persiuntė atsakovės UAB „BD Grupė“ bankroto administratoriui UAB „Bankrotas“.
    10. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti civilinę bylą Nr. e2-900-883/2017 ir pripažino reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis ir 2017 m. rugsėjo 5 d. pateikė ją patvirtinti teismui.
  8. Atsižvelgiant į šios nutarties 17.1–17.10 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, matyti, kad trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų – kaip pagrįstai nurodė trečiasis asmuo atsiliepime į atskiruosius skundus, ieškovė pirminiame ieškinyje buvo pareiškusi reikalavimus UAB „Lidl Lietuva“, į kuriuos, realizuodama savo teisę į gynybą, UAB „Lidl Lietuva“ atsikirto pateikdama atsiliepimą į ieškinį. Vėliau ieškovė patikslintame ieškinyje reikalavimų UAB „Lidl Lietuva“ atsisakė ir jos procesinę padėtį pakeitė iš atsakovės į trečiojo asmens. Nepaisant to, trečiojo asmens procesinė padėtis, kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, neribojo trečiajam asmeniui galimybių toliau byloje ginti savo teises ir teisėtus interesus, kuriomis trečiasis asmuo ir pasinaudojo, pateikdamas atsiliepimą į patikslintą ieškinį.
  9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, taip pat sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl iš atsakovės negalėjo būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos trečiojo asmens naudai. Tai, kaip atsakovė įgyvendino savo teisę į gynybą, yra teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 94 straipsnį, nes trečiasis asmuo byloje procesinius dokumentus teikė nepriklausomai nuo atsakovės pozicijos, gindamas būtent savo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagal

    1194 straipsnio 1 dalį, nemotyvavo, koks atsakovės procesinis elgesys sąlygojo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas, ar, kaip pagrįstai akcentuoja atsakovė, atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus, tokių išlaidų priteisimą būtent iš atsakovės administravimo išlaidų (nutarties 15 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, nenustatė pagrindų priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų dalį, todėl konstatuoja, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti priteistas tik iš ieškovės, kurios procesinis elgesys ir sąlygojo jų atsiradimą (CPK 94 straipsnis, 185 straipsnis).

  10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo įvertinti ar prašomos priteisti bylinėjimosi yra pagrįstos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    12Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiojo asmens

    13prašomas priteisti 2 710,41 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro prašymo ir dviejų atsiliepimų į ieškinius parengimas. Prašomas bylinėjimosi išlaidos atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.17 punktai), pagrindo jo sumažinti pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį nėra.

  11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes netinkamai taikė ir aiškino bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (paskirstymą) reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai iš atsakovės priteisdamas trečiojo asmens bylinėjimosi atlyginimo dalį. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisiant 2 710,41 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė prašo priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės administravimo išlaidų ir atsakovės administravimo išlaidų trečiojo asmens naudai 1 113,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Savo ruožtu atsakovė nepateikė jos išlaidų patyrimo faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnis).
  3. Atsižvelgiant į bylos baigtį (nutarties 21 punktas) laikytina, kad net ir pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį trečiajam asmeniui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepakinta, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimą į atskiruosius skundus (CPK 93 straipsnis). Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis viršija Rekomendacijose nustatytą dydį (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), todėl trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki 327,04 Eur (CPK 98 straipsnis).

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

16Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:

17„Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ (juridinio asmens kodas 145417921) administravimo išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111791015) 2 710,41 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

18Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ (juridinio asmens kodas 145417921) administravimo išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111791015) 327,04 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus ir 04 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.