Byla 2A-792-459/2015
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys UAB „Viloradis“, notarė A. K., A. Č

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. Č. ir atsakovės M. A. N. Ivanauskienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei Marijai A. N. I. dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovės Marijos A. N. I. priešieškinį ieškovui J. Č. dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys UAB „Viloradis“, notarė A. K., A. Č.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 25 480,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-11-07 su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu A. Č. už 70 000,00 Lt nusipirko žemės sklypą, esantį ( - ). Šalių sudarytos sutarties 5.1.6 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja iki 2013-03-01 pirkėjo įsigytame žemės sklype įrengti, pastatyti bei perduoti eksploatuoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus: vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų kanalizaciją, įrengti gamtinių dujų trasą, elektros tinklus. Neįvykdžiusi šio įsipareigojimo, atsakovė įsipareigojo mokėti pirkėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo kainos, nurodytos Sutarties 3.1.1 punkte (t. y. 70 000 Lt). Atsakovė šio įsipareigojimo neįvykdė.

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį: prašė pripažinti negaliojančiu

42012-11-07 ieškovo ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1AK-9113 5.1.6 punktą. Nurodė, kad dėl amžiaus bei sveikatos sutrikimų jos klausa yra pablogėjusi, todėl ji praktiškai negirdėjo, ką pasirašant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį perskaitė notarė, ir nežinojo, kokios sąlygos numatytos sutartyje. Paaiškino, kad inžineriniai tinklai neperduoti ne dėl jos kaltės, nes 2010-02-10 ji buvo sudariusi susitarimą su UAB „Viloradis“, kuri įsipareigojo įrengti infrastruktūros objektus žemės sklype. Mano, kad ieškovas, nutylėdamas sutarties sąlygas (5.1.6 p.) ir žinodamas apie atsakovės amžių bei sveikatos problemas, tikėjosi pasipelnyti, t. y. tikėjosi, kad ginčijamos sąlygos nebus laiku įvykdytos ir ieškovas įgis teisę reikalauti delspinigių. Ieškovas atsakovę apgavo, todėl sandorio dalis (sutarties 5.1.6 punktas), kaip prieštaraujanti gerai moralei, pasirašyta dėl suklydimo ir ieškovui panaudojus apgaulę, pripažintina negaliojančia.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu tenkino dalį ieškinio: priteisė ieškovui iš atsakovės 1500 Eur delspinigių; priešieškinį atmetė. Nurodė, jog bylos medžiaga paneigia atsakovės teiginį, jog sutarties 5.1.6 punktas (įrengti inžinerinius tinklus) atsakovei buvo siurprizinė sąlyga. ( - ) gatvės gyventojai (taip pat ir atsakovė) 2010-02-10 buvo sutarę su UAB „Viloradis“, jog ši įrengs ir perduos inžinerinius tinklus. Taigi darytina išvada, jog atsakovė pagristai tikėjosi, kad UAB „Viloradis“ įvykdys savo įsipareigojimą. Atsakovės nurodytos sveikatos problemos, tarp jų ir klausos sutrikimas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti sutarties dalį negaliojančia. Nustatyta, kad atsakovė sudarė ne vieną, o kelias panašias pirkimo–pardavimo sutartis ir nurodyti sveikatos sutrikimai nesudarė kliūčių atsakovei šias sutartis sudaryti (II t., b. l. 3–33). Šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinta notaro, ji neprieštarauja gerai moralei, nenustatyta, kad būtų pasirašyta suklydus ar ieškovui panaudojus apgaulę, todėl teismas atmetė atsakovės priešieškinį. Ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovė pažeidė prievolę ir iki nurodyto termino neįrengė bei neperdavė inžinerinių tinklų, prašė priteisti iš atsakovės 25 480,00 Lt delspinigių, t. y. beveik trečdalį visos pirkimo–pardavimo kainos. Atsakovė prievolę įrengti ieškovo sklype inžinerinius įrengimus įvykdė iš dalies. Elektros tiekimo sistemos įrengimo ir prijungimo darbai užbaigti, įrengti nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklai, tačiau jie neperduoti eksploatuoti. Įvertinęs tai, teismas nusprendė mažinti priteistinų netesybų dydį. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad iš esmės visos komunikacijos yra nutiestos ir jomis net naudojamasi, išskyrus gamtines dujas. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sumažino netesybų (delspinigių) dydį iki 5179,20 Lt (1500 Eur).

6Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas sprendime vertino dabartinę faktinę situaciją, susijusią su inžineriniais tinklais ( - ) gatvėje, ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovas prašo priteisti delspinigius dėl to, kad sutarties 5.1.6 punktas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu. Teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą įrodyti patirtų nuostolių dydį, nes netesybos iš esmės yra minimalūs neįrodinėtini nuostoliai. Ieškovas nesutinka su teismo priteistų delspinigių dydžiu, nes teismas netinkamai nustatė atliktų darbų mastą. Šalys sutartyje sutarė dėl tinklų įrengimo ir perdavimo eksploatuoti, todėl, neatlikus visų darbų, nėra pateisinti ieškovo, kaip pirkėjo, lūkesčiai, o tik dalies darbų atlikimas neteikia jokios realios naudos. Sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą įrengti 4 rūšių inžinerinius tinklus, įrengė tik vienos rūšies, taigi įvykdė tik 25 proc. prievolės, o teismas ieškovui priteisė tik 20,33 proc. prašytų delspinigių. Toks sumažinimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

7Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

82015-01-26 sprendimą ir priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl priešieškinio nepasisakė. Teigia, jog sutarties 5.1.6 punktas su atsakove nebuvo suderintas ir jai yra siurprizinis. Be to, šiame punkte numatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Atsakovės sveikatos būklė itin prasta, todėl ji faktiškai negirdėjo, ką perskaitė notarė, ji sutarties sąlygų jai nepaaiškino, todėl teismas nepagrįstai nepripažino ginčijamos sąlygos siurprizine. Be to, sąlyga pripažintina prieštaraujančia gerai moralei, nes ieškovas, pasinaudodamas padėtimi, siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismas, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio, bei nustatęs, kad inžineriniai tinklai įvesti ir ieškovas turėjo galimybę statyti namą, nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl 1500 Eur delspinigių priteisimo.

9Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė A. K. nurodo, jog sutarties sudarymo metu ieškovas ir atsakovė susipažino su sutarties turiniu bei joje išdėstytomis sąlygomis, atsakovę lydėjo jos giminaičiai, notarei nebuvo pareikštas įspėjimas dėl atsakovės klausos, bendraujant su kliente notarei tokių abejonių nekilo. Be to, paprastai notarei perskaičius sutartį ji papildomai duodama šalims susipažinti.

10Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovė nedėjo jokių pastangų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su inžinerinių tinklų įvedimu. UAB „Viloradis“ bankroto administratorės rašte nurodyta, kokie ir kada darbai atlikti, kokie tinklai įvesti. Apeliantas turi visas galimybes statyti gyvenamąjį namą ir jame gyventi, nes praktiškai visi tinklai jau įrengti.

11Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog pati atsakovė norėjo numatyti, kad inžineriniai tinklai turi būti įrengti iki 2013-03-01. Šią faktinę aplinkybę patvirtina UAB „Viloradis“ raštas, kuriame UAB „Viloradis“ garantavo atsakovei, kad tinklai bus įrengti ir perduoti iki 2013-03-01. Taigi atsakovei buvo žinomas sutarties 5.1.6 punkto turinys.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2012-11-07 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė, o ieškovas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu A. Č. už 70 000,00 Lt nusipirko žemės sklypą, esantį ( - ) (tomas I, b. l. 7–12). Pagal šalių sudarytos sutarties 5.1.6 punktą atsakovė įsipareigojo iki 2013-03-01 pirkėjo (ieškovo) įsigytame žemės sklype įrengti, pastatyti bei perduoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus: vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų kanalizaciją, įrengti gamtinių dujų trasą, elektros tinklus. Neįvykdžiusi šio įsipareigojimo, atsakovė įsipareigojo mokėti pirkėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo kainos, nurodytos Sutarties 3.1.1 punkte (t. y. 70 000 Lt) (tomas I, b. l. 7–12).

15Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti minėtą sutarties 5.1.6 punktą negaliojančiu, kadangi, pasak atsakovės, ji nežinojo apie šią ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, dėl jos su ieškovu nesitarė, sutarties neskaitė, o notarė išsamiai nepaaiškino sutarties sąlygų. Atsakovė buvo apgauta, todėl prašė pripažinti negaliojančiu sutarties 5.1.6 punktą kaip prieštaraujantį gerai moralei, pasirašytą suklydus ir ieškovui apgavus.

16Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė ir tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 1500 Eur delspinigių. Tiek ieškovas, tiek atsakovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17Dėl atsakovės apeliacinio skundo

18Atsakovė teigia, kad sutarties 5.1.6 punktas jai yra siurprizinė sąlyga, ji dėl šios sąlygos nesiderėjo, dėl sveikatos būklės negirdėjo, ką perskaitė notarė, notarė sąlygų nepaaiškino, apie ginčijamą sąlygą atsakovė pasirašydama sutartį nežinojo, ieškovas, pasinaudodamas padėtimi, siekia pasipelnyti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, teisingai nurodė, jog bylos medžiaga paneigia atsakovės teiginius. ( - ) gatvės gyventojai (taip pat ir atsakovė) 2010-02-10 buvo sudarę susitarimą su UAB „Viloradis“, jog ši įrengs ir perduos inžinerinius tinklus (elektros, vandentiekio, dujų tinkus ir valymo įrenginius). 2012-11-05 UAB „Viloradis“ įsipareigojo atsakovei, kad inžinerinių tinklų įrengimo ir perdavimo bei gatvės statybos darbai pagal techninį projektą bus atlikti iki 2013-03-01. Šiam įsipareigojimui įvykdyti kaip garantą UAB „Viloradis“ 2012-11-05 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 8000,00 Lt sumai (tomas I, b. l. 40, 113–114). Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina ( - ) gatvės gyventojų kolektyvinis raštas (tomas I, b. l. 181–183), BUAB „Viloradis“ rašytinis paaiškinimas, kuriame išsamiai paaiškinama, kaip ir kokiais terminais buvo įrengiami ( - ) gatvės gyventojų inžineriniai tinklai. Pažymėtina, kad UAB „Viloradis“ bankroto byloje atsakovė pripažinta kreditore. Darytina išvada, kad atsakovė tikėjosi, jog UAB „Viloradis“ įvykdys įsipareigojimus ir įrengs bei perduos inžinerinius tinklus iki 2013-03-01, todėl 2012-11-07 sutartyje numatytas būtent toks tinklų įrengimo terminas.

19Atsakovės nurodytos sveikatos problemos, tarp jų ir klausos sutrikimas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė nesuvokė pasirašomos sutarties sąlygų. Atsakovė teigia, jog faktiškai negirdėjo to, ką skaitė notarė, o sąlygos išsamiai paaiškintos nebuvo. Notarė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė pasirašyti sutartį atvyko lydima giminaičių, niekas notarės dėl blogos atsakovės klausos neįspėjo, be to, sutartis prieš ją pasirašant duodama šalims susipažinti. Kolegija taip pat atsižvelgia į tą aplinkybę, jog 2012-11-05, t. y. likus porai dienų iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, UAB „Viloradis“ įsipareigojo įrengti tinklus iki 2013-03-01, šis įsipareigojimas užtikrintas vekseliu, atsakovė nenurodo nesupratusi šių sandorių reikšmės, todėl jos teiginys, jog po poros dienų jau nebesugebėjo suvokti ir išsiaiškinti sudaromos sutarties sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Akivaizdu, jog atsakovė sutarties sudarymo metu buvo adekvati civilinių santykių dalyvė, sugebanti suvokti sudaromų sandorių reikšmę ir prasmę.

20Atsakovė reiškė reikalavimą sutarties punktą pripažinti negaliojančiu trimis skirtingais pagrindais: kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), kaip sudarytą apgaulės būdu (CK 1.91 str.) ir kaip prieštaraujantį gerai moralei (1.81 str.).

21Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuotas suklydimo faktas ir jo esmingumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2015 m. vasario 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-77-378/2015). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-68/2014).

22CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sudarytų dėl apgaulės sandorių pripažinimas negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta aptariamoje teisės normoje vartojama apgaulės sąvoka, būdingi požymiai: apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, jis gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar viena ginčo šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdama suklaidinti antrą ginčo šalį), dėl kurių antra ginčo šalis buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir antros ginčo šalies elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. N. S., E. A., bylos Nr. 3K-3-5/2014).

23Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti R. M. stomatologinė klinika v. BUAB „Ratio“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-30/2006; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-617/2008; kt.). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir UAB „Auksaakė“, bylos Nr. 3K-3-62).

24Kolegijos nuomone, atsakovė, tų pačių aplinkybių pagrindu reikšdama reikalavimą pripažinti sandorio punktą negaliojančiu ir kaip sudarytą suklydus, ir kaip sudarytą dėl apgaulės, reiškia prieštaringą reikalavimą, kuris toks, koks pareikštas, negali būti tenkinamas. Be to, atsakovė neįrodė egzistuojant nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus. Ginčijimas sandoris nebuvo sudarytas pagal standartines sąlygas, notarė supažindino šalis su sandorio turiniu, atsakovė prieš porą dienų iki sandorio pasirašymo dalyvavo kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, kurių metu UAB „Viloradis“ įsipareigojo atsakovei, kad inžinerinių tinklų įrengimo ir perdavimo bei gatvės statybos darbai pagal techninį projektą bus atlikti iki 2013-03-01, ir užtikrino šį įsipareigojimą 2012-11-05 išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu 8000,00 Lt sumai, 2012-11-07 sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas terminas, iki kurio atsakovė įsipareigojo įrengti ir perduoti inžinerinius tinklus, identiškas tam, iki kurio atlikti šiuos darbus buvo įsipareigojusi UAB „Viloradis“, todėl darytina išvada, jog atsakovė sąmoningai ginčijamu sutarties punktu įsipareigojo įrengti ir perduoti tinklus, šią sąlygą suprato, pasirašydama sutartį su ja sutiko. Ieškovei neįrodžius jos teigiamų aplinkybių, susijusių su suklydimu ir apgaule, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl sandorio punkto pripažinimo negaliojančiu visais 3 pagrindais. Pažymėtina, jog šiuo atveju reikalavimas pripažinti sandorio punktą negaliojančiu kaip prieštaraujantį gerai moralei laikytinas neatsiejamai susijusiu su kitų atsakovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimu, nes buvo grindžiamas tuo, kad ieškovas nederino su atsakove sutarties 5.1.6 punkto, jį nuslėpė, neatsižvelgė į garbingą atsakovės amžių ir taip pažeidė geros moralės nuostatas.

25Sutiktina su atsakovės pastaba, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl priešieškinio, tačiau tai, kad priešieškinis atmestinas, nurodyta sprendimo motyvuojamojoje dalyje, atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, suvokė priešieškinį esant atmestą, todėl siekiant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo ši techninio pobūdžio klaida nelaikytina proceso teisės normų esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą naikinti sprendimą.

26Dėl ieškovo apeliacinio skundo

272012-11-07 sutarties 5.1.6 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja iki 2013-03-01 pirkėjo (ieškovo) įsigytame žemės sklype įrengti, pastatyti bei perduoti bendro naudojimo inžinerinius tinklus: vandentiekio tinklus, buitinių nuotekų kanalizaciją, įrengti gamtinių dujų trasą, elektros tinklus. Neįvykdžiusi šio įsipareigojimo, atsakovė įsipareigojo mokėti pirkėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo kainos, nurodytos sutarties 3.1.1 punkte (t. y. 70 000 Lt). Ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 25 480,00 Lt delspinigių. Teismas sumažino priteistinų delspinigių dydį iki 1500 Eur.

28Ieškovas, apeliaciniu skundu skųsdamas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo, kad ieškovas įrodytų patirtų nuostolių dydį, nes prašant priteisti netesybas nuostolių nereikia įrodinėti. Su šiuo ieškovo argumentu sutiktina, tačiau, kolegijos nuomone, ieškovas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, išaiškino nuostolių ir netesybų priteisimo institutų, kaip sutartinės civilinės atsakomybės formų, specifiką ir nurodė, jog ieškovas reikalauja priteisti tik netesybas, tačiau nereikalauja priteisti nuostolių. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjas numatė teismui teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, akivaizdu, jog teismas teisingai suvokė netesybų instituto specifiką, tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, nusprendė sumažinti priteistinų netesybų dydį.

29Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat nurodė kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina, sprendžiant dėl netesybų dydžio – tai šalių sutartinių santykių pobūdis, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt. Kaip nurodyta sprendime, teismas gali sumažinti netesybas tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, jog visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovui pateikti įrodymus apie patirtų nuostolių dydį, tik siekdamas nustatyti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo ir teisingumo kriterijams, t. y. įrodymus dėl nuostolių dydžio vertino tik kaip vieną iš kriterijų sprendžiant dėl netesybų dydžio. Tokią išvadą patvirtina ir tas faktas, jog teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų nuostolių dydį, nes prašoma priteisti tik netesybas, o nuostolių atlyginti neprašoma.

30Šiuo atveju teismas priteistinų nuostolių dydį sumažino atsižvelgdamas į tai, jog prievolė iš dalies įvykdyta. Ieškovas teigia, jog teismas turėjo įvertinti, kokią reikšmę šalims turi dalies prievolės įvykdymas, ar jis teisiškai reikšmingas. Ieškovo teigimu, teismas turėjo tiksliai nustatyti, kokia prievolės dalis įvykdyta, ir delspinigius mažinti proporcingai įvykdytų darbų daliai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, mažindamas priteistinų delspinigių dydį, teismas vertino pagal 5.1.6 punktą atliktų darbų mastą. Nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad elektros tinklai iki ieškovo sklypo yra įrengti. Šią aplinkybę patvirtina ir BUAB „Viloradis“ 2015-01-05 raštas Nr. 1-2015, kuriame nurodyta, kad elektros tiekimo sistemos įrengimo ir prijungimo darbai užbaigti 2012 m. lapkričio mėn. (tomas II, b. l. 102). Be to, teismas byloje nustatė, kad vandentiekio tinklų, nuotekų tinklų ir lietaus tinklų įrengimo darbai pagal sutartį atlikti, o jų įjungimo bei perdavimo AB „Klaipėdos vanduo“ (miesto tinklams) darbai buvo planuojami atlikti iki 2013 m. balandžio 30 d. (tomas II, b. l. 101). AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-07-09 rašte Nr. 2014/S.01-2293 nurodyta, jog bendrovė sutinka pirkti tinklus, kai bus atliktos infrastruktūros statybos užbaigimo procedūros ir Registrų centre įregistruota nuosavybė (tomas I, b. l. 184). UAB „Viloradis“ patvirtino, kad jos lėšomis pastatytais buitinių nuotekų tinklais šiuo metu naudojasi ( - ) namo (nuo 2014 m. gegužės mėn.) ir ( - ) (nuo 2014 m. spalio mėn.) gyventojai, kurie savo iniciatyva yra sudarę su AB „Klaipėdos vanduo“ laikinąsias šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pirkimo–pardavimo sutartis; 2014 m. gruodžio mėn. ( - ) gyvenamųjų namų bendrijos „Dauguliai“ iniciatyva įrengta laikina kvartalinė geriamojo vandens apskaita ir UAB „Viloradis“ lėšomis įrengti vandentiekio tinklai prijungti prie vandens tiekėjos AB „Klaipėdos vanduo“ tinklo; taip sudaryta galimybė visiems to pageidaujantiems ( - ) gyventojams naudotis AB „Klaipėdos vanduo“ vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis (tomas II, b. l. 102). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė prievolę įrengti ieškovo sklype inžinerinius įrengimus iš dalies įvykdė. Elektros tiekimo sistemos įrengimo ir prijungimo darbai užbaigti 2012 m. lapkričio mėn. Įrengti nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklai, jie neperduoti eksploatuoti, tačiau tinklais jau naudojasi kai kurie ( - ) gatvės gyventojai, todėl jais galėtų naudotis ir ieškovas. Akivaizdu, jog teismas sprendime vertino atliktų darbų mastą bei galimybę naudotis įrengtais inžineriniais tinklais. Taip pat teismas nustatė ir tą faktą, jog dujų tinklai nėra įrengti, tačiau AB „Lietuvos dujos“ sutinka įvesti dujotiekį savo lėšomis su sąlyga, kad gyventojai sumokės 2106,02 Lt (609,95 Eur) įjungimo mokestį (tomas II, b. l. 59). Be to, pažymėtina, jog UAB „Viloradis“, kuri buvo atsakinga už tinklų įrengimą ir perdavimą, iškelta bankroto byla, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė piktavališkai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį. Visų šių nustatytų aplinkybių kontekste teigtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktus, susijusius su prievolės dalies įvykdymu, prievolės verte, pažeidimo aplinkybėmis, prievolės pažeidimo teisinėmis pasekmėmis, faktine atliktų darbų reikšme galimybei naudotis sklypu pagal paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino priteistinų delspinigių dydį.

31Ieškovas nurodo, jog atlikta tik 25 proc. darbų, o teismas netesybas sumažino iki 20,33 proc. prašyto priteisti dydžio. Šalys sutartyje buvo numačiusios, jog delspinigiai bus skaičiuojami nuo visos sutarties kainos, o ne nuo atliktinų inžinerinių tinklų įrengimo darbų vertės, todėl ieškovo nurodyta proporcija šiuo atveju netaikytina.

32Be to, ieškovas teigia, jog teismas sprendime vertino dabartinę faktinę situaciją, susijusią su inžineriniais tinklais ( - ) gatvėje, ir neatsižvelgė į tai, jog ieškovas prašo priteisti delspinigius dėl to, kad sutarties 5.1.6 punktas nebuvo įvykdytas nustatytu terminu. Nesutiktina su tokiu ieškovo argumentu, nes teismas pritaikė atsakovei civilinę atsakomybę delspinigių forma už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą sutartyje numatytu terminu, taigi pripažino prievolės neįvykdymo nustatytu terminu faktą, tačiau priteistinų delspinigių dydis sumažintas atsižvelgiant į įstatyme numatytus ir teismų praktikoje suformuotus vertinamuosius kriterijus.

33Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-01-26 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 25 480,00... 3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį: prašė... 4. 2012-11-07 ieškovo ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr.... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-26 sprendimu tenkino dalį... 6. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės... 8. 2015-01-26 sprendimą ir priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Nurodo,... 9. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė A. K.... 10. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti.... 11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2012-11-07 pirkimo–pardavimo... 15. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti minėtą sutarties 5.1.6 punktą... 16. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė ir tenkino... 17. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 18. Atsakovė teigia, kad sutarties 5.1.6 punktas jai yra siurprizinė sąlyga, ji... 19. Atsakovės nurodytos sveikatos problemos, tarp jų ir klausos sutrikimas,... 20. Atsakovė reiškė reikalavimą sutarties punktą pripažinti negaliojančiu... 21. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 22. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sudarytų dėl apgaulės sandorių... 23. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir... 24. Kolegijos nuomone, atsakovė, tų pačių aplinkybių pagrindu reikšdama... 25. Sutiktina su atsakovės pastaba, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo... 26. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 27. 2012-11-07 sutarties 5.1.6 punkte buvo numatyta, kad atsakovė įsipareigoja... 28. Ieškovas, apeliaciniu skundu skųsdamas šią pirmosios instancijos teismo... 29. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 30. Šiuo atveju teismas priteistinų nuostolių dydį sumažino atsižvelgdamas į... 31. Ieškovas nurodo, jog atlikta tik 25 proc. darbų, o teismas netesybas... 32. Be to, ieškovas teigia, jog teismas sprendime vertino dabartinę faktinę... 33. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas... 34. Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija... 35. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti...