Byla 2A-830-622/2013
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Bronius Valius, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. M. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo ir 2013-01-31 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę R., nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo dukrai D., gimusiai ( - ), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 1000 Lt išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtas pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodė, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo tarp sutuoktinių nėra, išlaikymas jai iš atsakovo nereikalingas. Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su vaiku, bendrauti su dukra kliūčių nedaro. Dukros išlaikymui yra reikalinga dviejų tūkstančių litų suma, kurią sudaro 700 Lt maistui, rūbams ir avalynei 700 Lt, vaistai ir vitaminai 350-400 Lt, higienos priemonėms 300 Lt, skalbimo priemonėms 100 Lt, žaislams, mokyklėlei, baseinui 500-600 Lt, komunalinių mokesčių dalis apie 400 Lt. Atsakovas, jiems gyvenant atskirai, į jos sąskaitą pervesdavo dukros išlaikymui po 1000 Lt.

4Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei ikisantuokinę pavardę R., atsakovui – jo pavardę M.. Nepilnametės dukters D. M., gim. ( - ) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, paskyrė ieškovę dukters lėšų tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo dukrai D., gim. ( - ), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 425 Lt dydžio išmokomis nuo 2012-10-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnametės dukters išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Nuo 2012-12-28 nutraukė laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo išieškojimą iš T. M. jo dukrai D. M., gim. ( - ), pagal 2012-08-22 teismo nutartį. 2012-11-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Priteisė iš atsakovo T. M. 71 Lt žyminį mokestį ir 1300 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei D. R. M.. Priteisė iš atsakovo T. M. 153 Lt žyminį mokestį ir 25,78 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinių santykiai nutrūkę, sutuoktiniai nesiekia šių santykių puoselėti ir ugdyti. Kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda daugiau negu metus, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti šeimyninių ryšių, teismas konstatavo, kad šeima yra iširusi. Įvertinęs atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir būtinų vaiko poreikių, atsižvelgiant į vaiko amžių, patenkinimą, teismas priteisė išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį iki D. M. pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas privalo teikti 1000 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas išsigali tokį išlaikymą teikti, ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovė pateikė išlaidų sąskaitas, kurios, teismo nuomone, yra neišsamios, kartojasi, todėl nėra pagrindo teigti, jog dukros D. išlaikymo išlaidos yra 2000 Lt per mėnesį.

5Plungės rajono apylinkės teismas 2013-01-31 priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteisė 600 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsakovui prašant areštuoti T. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, kurių ieškovė tuo metu neatidavė. Atsakovas dėl ieškovės veiksmų patyrė papildomų išlaidų, kurias sudaro 600 Lt antstoliui sumokėtos išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Teismo sprendimu šis klausimas nebuvo išspręstas, taip pažeidžiant atsakovo teises ir teisėtus interesus.

6Ieškovė 2013-01-28 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo dukrai D. 1000 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti visas jos turėtas 2100 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog vaiko mėnesio poreikiai sudaro 2000 Lt, pusę šios sumos ji teikia pati, kitą pusę turi teikti atsakovas. Atsakovo išlaidos per mėnesį viršija jo pajamas, o tai patvirtina, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pajamas ir tikrosios jo pajamos yra ženkliai didesnės. Teismas be pagrindo paliko nesvarstytą klausimą dėl 500 Lt išlaidų priteisimo pagal 2012-04-13 kvitą. Iš kvitų numerių matyti, kad tai to paties susitarimo dėl teisinių paslaugų numeris ir paslauga suteikta toje pačioje byloje. Ji nuo 2012 m. balandžio, sudarius teisinių paslaugų sutartį, rinko dokumentus, svarstė dėl galimo susitaikymo, jai buvo teikiamos konsultacijos dėl santuokos nutraukimo proceso. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai – du kvitai – patvirtino jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas išspręstas neteisingai, tiek sumažinant priteistiną sumą, tiek nevertinant visų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

72013-02-11 apeliaciniu skundu dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-31 papildomo sprendimo ieškovė prašo panaikinti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo paduotas praleidus terminą ir pagrindo termino atnaujinimui nebuvo. Prašymas dėl papildomo sprendimo atsirado po to, kai atsakovas sužinojo, kad ji apskundė sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tai rodo, kad atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Atsakovui neįrodžius svarbių termino praleidimo priežasčių, teismas neturėjo pagrindo atnaujinti terminą ir svarstyti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

8Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliacinis skundas dėl 2012-12-28 sprendimo atmestinas, apeliacinis skundas dėl 2012-01-31 papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą.

11Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo šalių nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

12Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

13Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).

15Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Byloje yra ( - ) pažyma apie atsakovo darbo užmokestį, kurioje yra nurodyta, jog išskaičiavus mokesčius atsakovo darbo užmokestis yra 919,50 Lt (b. l. 29). Ieškovė neįrodė savo teiginio, kad atsakovas gauna ženkliai didesnes pajamas, nei nurodyta minėtoje pažymoje. Nesant įrodymų apie tai, kad pažymoje nurodyti duomenys yra neteisingi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pažyma spręsdamas klausimą apie atsakovo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad anksčiau atsakovas teikė vaikui didesnį išlaikymą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir šiuo metu atsakovas galėtų teikti ieškovės prašomą išlaikymą. CPK 93 straipsnio 2 dalis įtvirtina bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principą, pagal kurį bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovė už advokatės paslaugas yra sumokėjusi 2100 Lt. Ieškinį teismas patenkino iš dalies, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo vietoj ieškovės prašomos 1000 Lt sumos iš atsakovo priteisė 425 Lt išlaikymą. Taigi ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra per maža pagal minėtą proporcingumo principą. Be to, CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, prašanti priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turi pateikti teismui rašytinį prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovė šio įstatymo reikalavimo nesilaikė, kvitas 500 Lt sumai išrašytas

162012-04-13, tuo tarpu kai ieškinys teismui buvo paduotas 2012-08-20. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad nėra aišku už kokias teisines paslaugas yra sumokėta minėta pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo priteisimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros, užtikrinti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą bei tuo pačiu nustatyti, kad taikomi ribojimai būtų būtini, teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto, kilnojamieji daiktai yra padalinti ir ginčo dėl to nėra. Reikalavimo dėl turto palijimo ieškovė nepareiškė. Atsakovas savo reikalavimų dėl turto padalinimo taip pat nepareiškė. Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas be kita ko privalo išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CPK 382 straipsnio 4 punktas, 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimas padalinti sutuoktinių bendrą turtą byloje nebuvo pareikštas, nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl jo asmeninio turto arešto. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovo asmeniniai daiktai yra areštuojami siekiant užtikrinti sprendimo įvykdymą. Tačiau jokio sprendimo dėl areštuoto turto dalinimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė, todėl darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Areštą pirmosios instancijos teismas taikė atsakovo prašymu, todėl jam ir turi atitekti dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusios išlaidos. Tokiu būdu papildomas sprendimas naikintinas, atmetant pareiškimą papildomo sprendimo priėmimo klausimu (CPK 277 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas už atsiliepimą į apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo patyrė 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus skundą dėl šio sprendimo, minėtos išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-28 sprendimą palikti nepakeistą.

20Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-31 papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

21Priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus... 4. Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį... 5. Plungės rajono apylinkės teismas 2013-01-31 priėmė papildomą sprendimą,... 6. Ieškovė 2013-01-28 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės rajono... 7. 2013-02-11 apeliaciniu skundu dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-01-31... 8. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas prašo apeliacinius skundus... 9. Apeliacinis skundas dėl 2012-12-28 sprendimo atmestinas, apeliacinis skundas... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pirmosios instancijos... 12. Abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti... 13. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas... 16. 2012-04-13, tuo tarpu kai ieškinys teismui buvo paduotas 2012-08-20. Todėl... 17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 19. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-12-28 sprendimą palikti nepakeistą.... 20. Plungės rajono apylinkės teismo 2013-01-31 papildomą sprendimą panaikinti... 21. Priteisti atsakovui iš ieškovės 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą....